Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal nukentėjusiojo R. J. atstovės advokatės Inetos Kačenauskienės ir Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios specialistės R. L. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. rugsėjo 29 d. nutarimo, kuriuo iš dalies tenkintas L. J. skundas ir pakeistas Institucijos 2023 m. gegužės 11 d. nutarimas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas, nukentėjusiojo R. J. atstovės advokatės Inetos Kačenauskienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

7. Apeliaciniuose skunduose nesutinkama su apylinkės teismo sprendimu nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį dėl 2023 m. kovo 6 d. įvykio, kai L. J. neorganizavo vaiko dienotvarkės taip, kad jis teismo nustatyta tvarka ir laiku būtų pasirengęs nuotoliniam bendravimui su tėvu. Nukentėjusysis R. J. taip pat nesutinka su civilinio ieškinio ir bylinėjimosi išlaidų išsprendimu. Taigi, šiais apsektais patikrinamas skundžiamas apylinkės teismo nutarimas.

Dėl L. J. kaltės ir non bis in idem principo

8. ANK 73 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tėvų valdžios turinį apibrėžia CK 3.155 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis tam, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.163 straipsnio 3 dalis numato, jog tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl L. J. ir R. J. santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo. 2022 m. balandžio 1 d. teismo nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina R. J. bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarka, t. y. gyvendamas užsienyje, R. J. bendrauja su mažamete dukra E. J., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvieną einamųjų metų savaitės pirmadienį 18.00 val., nuo 10 iki 30 min., per programėlę „Facebook Messenger“, vaiko tėvams naudojantis vaizdo ir garso ryšių priemonėmis.

10. 2023 m. vasario 28 d. Institucijoje buvo gautas R. J. prašymas ištirti L. J. veiksmus dėl bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymo, t. y. dėl 2023 m. vasario 27 d. įvykio. Analogiškas prašymas buvo gautas 2023 m. kovo 10 d. dėl 2023 m. kovo 6 d. įvykio. Institucija pripažino, jog abiem atvejais L. J. pažeidė vaiko interesus, t. y. savo, kaip motinos, valdžią naudojo priešingai vaiko interesams arba jos visai nenaudojo, kai to reikėjo. 2023 m. vasario 27 d. turėjęs vykti dukros pasimatymas su tėvu neįvyko, nes L. J. pradėjo aiškintis su R. J. tarpusavio santykius, nuteikinėjo vaiką prieš tėvą, vartodama nekorektiškus apibūdinimus sutuoktinio atžvilgiu – smurtautojas, banditas, bei reikšdama šiam įvairias pretenzijas dėl alimentų nemokėjimo ir kt. Visa įvykio eiga yra užfiksuota tą pačią dieną darytame vaizdo bei garso įraše, kuriame, be kita ko, girdėti ir mergaitės verksmas. Dėl šio epizodo ginčo nėra, nes L. J. pirmosios instancijos teisme pripažino, kad įraše girdimas balsas bei išsakyti teiginiai yra jos, taigi, ji neabejotinai psichologiškai traumavo mažametę dukrą ir veikė priešingai jos interesams, visiškai nereaguodama į R. J. prašymus nesiaiškinti santykių girdint vaikui.

11. 2023 m. kovo 6 d., t. y. po savaitės nuo pirmojo epizodo, nuotolinio ryšio priemonėmis vėl turėjo būti organizuojamas mažametės dukros pasimatymas su tėvu, tačiau jis neįvyko, nes E. J. tuo metu miegojo. R. J. įvairiais būdais (rašydamas SMS žinutes, elektroninius laiškus, skambindamas telefonu) bandė susisiekti su vaiko motina ir suderinti kitą, tiek jai, tiek mergaitei tinkantį laiką, tačiau visus šiuos bandymus kooperuotis L. J. ignoravo, pripažindama, jog sutuoktinio telefono numerį yra netgi užblokavusi. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog bendravimas su vaiku turėjo vykti pavakarę (nuo 18.00 val.), t. y. tokiu metu, kai mergaitė jau turėtų būti atsikėlusi po pietų miego. Duomenų, jog vaikas būtų prastai jautęsis, sirguliavęs ar pan., dėl ko neturėtų jėgų bei noro bendrauti su tėvu, negauta. Taigi, L. J. netinkamai organizavo vaiko dienotvarkę, sąmoningai neleisdama mažametei dukrai pasimatyti su tėvu. Šis epizodas patvirtina, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai buvo tęstinio pobūdžio ir neabejotinai atitinka ANK 73 straipsnio 1 dalies sudėtį.

12. Nors apylinkės teismas 2023 m. kovo 6 d. epizodą pašalino iš kaltinimo, nurodydamas, jog dėl tų pačių veiksmų L. J. yra paskirta bauda Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi, todėl dvigubas baudimas nėra galimas, tačiau aukštesnės instancijos teismas non bis in idem principo pažeidimo nenustatė. Minėtas principas yra įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septintojo protokolo 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje. Jo esmė yra ta, kad, priėmus galutinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamąjį procesą dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, neatskiriamai susijusių tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta.

13. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju susiklostė situacija, kai L. J. tais pačiais netinkamais savo veiksmais pažeidė kelis skirtingus teisinius gėrius, todėl jai pagrįstai taikytos atskiros atsakomybės rūšys. 2023 m. liepos 4 d. nutartimi buvo sprendžiamas klausimas dėl antstolės S. Ž. pareiškime nurodytų aplinkybių, t. y. dėl skolininkės L. J. nubaudimo už sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymą. Teismas nustatė, kad L. J. turi pareigą (pagal 2022 m. balandžio 1 d. ir 2023 m. vasario 6 d. nutartis) užtikrinti vaiko galimybę bendrauti su tėvu, tačiau šios pareigos 2023 m. kovo 6 d. ji tinkamai nevykdė, nes vaiką užmigdė būtent tuo metu, kai jis turėjo pasimatyti ir pabendrauti su tėvu. L. J. paskirta 200 Eur bauda. Ši bauda buvo skirta už konkrečių nutarčių, priimtų civilinėje byloje Nr. e2-56-1021/2023, nevykdymą, t. y. paskirtoji bauda yra nukreipta į tinkamą ir netrukdomą teismo sprendimų vykdymą, L. J. skatinama laikytis teismo nustatytos tvarkos. Tuo tarpu tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams užtraukia administracinę atsakomybę. Šiuo atveju saugomas teisinės gėris yra vaiko interesai, t. y. turi būti veikiama taip, kad vaikas nepatirtų neigiamų išgyvenimų, vystytųsi saugioje aplinkoje ir nebūtų fiziškai ar psichologiškai traumuojamas. Taigi, pažeidus skirtingus (ne tapačius) teisinius gėrius, buvo pagrįstai pritaikytos skirtingos poveikio priemonės. Institucija teisės taikymo klaidos nepadarė, todėl 2023 m. gegužės 11 d. nutarimo keitimui pagrindo nėra. Apygardos teismas taip pat pritaria R. J. skundo motyvams, jog apylinkės teismas netinkamai nurodė ANK straipsnį, kuris įtvirtina aplinkybes, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima, t. y. turėjo būti vadovaujamasi ANK 565¹ straipsnio 8 punktu, o ne ANK 591 straipsnio 8 punktu, kuris nuo 2023 m. birželio 1 d. neteko galios, vis dėlto, skundžiamas nutarimas yra naikinamas kaip nepagrįstas, todėl šis netikslumas neturi reikšmės.

Dėl neturtinės žalos

14. ANK 664 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai administraciniu nusižengimu padaryta fizinė ar neturtinė žala ir jos neatlygino administracinį nusižengimą padaręs asmuo, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) nutarime konstatuoja, kad buvo padaryta fizinė ar neturtinė žala, ir klausimas dėl šios žalos dydžio nagrinėjamas civilinio proceso tvarka. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

15. Nagrinėjamu atveju R. J. šioje byloje buvo pripažintas nukentėjusiuoju Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi (b. l. 97–98). 2023 m. rugpjūčio 28 d. apylinkės teisme buvo gautas nukentėjusiojo R. J. civilinis ieškinys dėl 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis ieškinyje nurodė, kad yra mažametės E. J. tėvas. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), o dukra su motina – Lietuvoje, todėl su vaiku gali bendrauti tik nuotoliniu būdu, tačiau L. J. sistemingai ir piktybiškai sukelia dirbtines kliūtis jam bendrauti su dukra. Toks sutuoktinės elgesys jam sukelia daug neigiamų išgyvenimų, stresą, įtampą, be to, yra tolinamas vaiko ir tėvo ryšys. Apygardos teismas pritaria nukentėjusiajam, kad negalėdamas matytis ir bendrauti su mažamete dukra jis patiria neigiamus dvasinius išgyvenimus. R. J. leidžiama matytis su dukra tik kartą per savaitę ir tai vos 10-30 minučių (įvertinus labai mažą vaiko amžių), tuo tarpu L. J. tyčiniais veiksmais du kartus iš eilės atėmė tėvui galimybę išnaudoti ir taip nedidelį bendravimui skirtą laiką, dėl ko jis neabejotinai išgyveno. Pažymėtina ir tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo visiškai nereagavo į nukentėjusiojo siunčiamas žinutes bei bandymus prisiskambinti ir geranoriškai susitarti dėl pasimatymo su vaiku. Būdamas užsienyje, R. J. jautėsi bejėgiškai, tik tarpininkaujant įvairioms institucijoms buvo užmegztas ryšys su vaiko motina, kuri ir toliau apie vaiko tėvą atsiliepia itin neigiamai, šį užgauliodama bei įvairiais epitetais žemindama. Todėl apygardos teismas konstatuoja, jog nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą. Vis dėlto, nustatant konkretų šios žalos dydį, spręstina, jog liekamieji reiškiniai R. J. sveikatai nebuvo padaryti. Duomenų, kad L. J. ir toliau piktybiškai neleistų jam matytis ir bendrauti su vaiku, bylos medžiagoje nėra. Aukštesniojo teismo vertinimu, patirti neigiamai išgyvenimai buvo daugiau momentiniai, nei sistemingi, todėl prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažinamas iki 100 Eur, kas atitinka protingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

16. ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. Proceso išlaidų ir jų atlyginimo klausimą reglamentuoja BPK 103–106 straipsniais. Procesas apylinkės teisme vyko pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą, o apeliacinės instancijos teisme – pagal nukentėjusiojo ir Institucijos skundus. Kadangi Institucijos nutarimas yra pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, o apylinkės teismo nutarimas naikinamas, todėl turi būti atlyginamos R. J. patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios priteisiamos iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens. L. J. patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos nei iš Institucijos, nei iš nukentėjusiojo, nes jos skundas, teiktas apylinkės teismui, yra nepagrįstas.

17. R. J. apylinkės teismui buvo pateikęs prašymą dėl proceso išlaidų už advokato pagalbą atlyginimo, kurias sudaro 400 Eur, ir mokėjimo nurodymą (b. l. 102–103). Išlaidų, patirtų už advokato pagalbą surašant apeliacinį skundą, nenurodė. Apygardos teismas sprendžia, kad 400 Eur suma yra pagrįsta ir proporcinga advokato darbo apimčiai pirmosios instancijos teisme, todėl ši suma nėra mažinama ir pilnai priteisiama iš L. J..

18. Apylinkės teisme L. J. interesus, be kita ko, gynė ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta advokatė Eglė Grucytė, kai advokatų profesinė bendrija Girdzijauskienė ir partneriai nutraukė teisinių paslaugų teikimo sutartį su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu (b. l. 89). Pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ (b. l. 129) patvirtina, kad minėtų išlaidų suma sudaro 200 Eur. Pirmosios instancijos teismas šių išlaidų valstybės naudai nepriteisė, motyvuodamas tuo, jog L. J. skundas yra iš dalies tenkinamas. Tačiau apygardos teismas šį skundą atmeta kaip nepagrįstą pilna apimtimi, todėl turi būti sprendžiamas ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus aplinkybę, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo augina vaiką iki trejų metų, su vaiko tėvu vyksta skyrybų procesas, kuris taip pat reikalauja finansinių resursų, valstybės naudai priteisiama suma turi būti mažinama perpus iki 100 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės R. L. apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiojo R. J. atstovės advokatės Inetos Kačenauskienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. rugsėjo 29 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą, kuriuo L. J. skundą atmesti ir palikti galioti Institucijos 2023 m. gegužės 11 d. nutarimą.

Nukentėjusiojo R. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti R. J. iš L. J. 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti R. J. iš L. J. 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti valstybės naudai iš L. J. antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 100 Eur (vieną šimtą eurų), kurias sudaro advokato užmokestis, įpareigojant šią sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Šis nutar imas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.