Marijampolės apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės S. Ž. pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo nutarties nevykdymą, suinteresuoti asmenys R. J. ir L. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

antstolė S. Ž. prašo Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio pagrindu išspręsti klausimą dėl skolininkės L. J. nubaudimo už sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Bylos faktinės aplinkybės

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei L. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų šios kategorijos bylose būtinų spręsti klausimų.

Minėtoje civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) nutartimi buvo sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – nustatyta laikina užsienyje gyvenančio ieškovo R. J. bendravimo tvarka su mažamete dukra E. J., gimusia (duomenys neskelbtini).

Antstolė S. Ž. 2022 m. birželio 7 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė vykdymui Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (duomenys neskelbtini) nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuri vėliau buvo keičiama šiais procesiniais sprendimais : (duomenys neskelbtini) Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, (duomenys neskelbtini) Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartis dėl (duomenys neskelbtini) nutarties pakeitimo, (duomenys neskelbtini) Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartis dėl (duomenys neskelbtini) nutarties pakeitimo ir (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teismo nutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl naujos laikinos skyrium gyvenančio tėvo R. J. bendravimo su nepilnamete dukra E. J. tvarkos (toliau – Bendravimo tvarka).

(duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teismo nutartimi Bendravimo tvarkoje be kita ko nustatyta, kad ieškovas R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvendamas užsienio valstybėje, turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra E. J., gimusia (duomenys neskelbtini), kiekvieną sekmadienį nuo 10:30 val. iki 11.00 val. per programėlę „F. M.“, Skype, Viber, WhatsApp ar kitas nuotolinio ryšio priemones / programas vaizdo ir garso perdavimo priemonėmis; bendravimas turi trukti nuo 15 iki 30 minučių, priklausomai nuo vaiko sugebėjimo išlaikyti dėmesį; atsakovė neturi trukdyti bendravimui atitraukdama dukros dėmesį nuo tėvo; dukrai bendravimo metu bet kokiu būdu išreiškiant nenorą bendrauti, atsakovė privalo motyvuoti, skatinti ją bendrauti su ieškovu, o ieškovas privalo stengtis palaikyti dukros dėmesį; įjungti nuotolinio ryšio priemones bendravimui nurodytu laiku privalo atsakovė L. J..

Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina, kad antstolė, vadovaudamasi Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punktu ir (duomenys neskelbtini) Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), proceso šalims R. J. ir L. J. į jų el. paštus (duomenys neskelbtini) išsiuntė (duomenys neskelbtini) Reikalavimą vykdyti nutartį dėl bendravimo su vaiku tvarkos Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo šalys buvo įpareigotos laikytis teismo pakeistos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos.

Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) antstolės S. Ž. kontoroje buvo gautas išieškotojo R. J. skundas dėl to, jog L. J. nevykdo Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos bendravimo tvarkos ir nevykdo kooperavimosi pareigos užtikrinant R. J. ir jo dukros E. J. bendravimo tvarką, t. y. (duomenys neskelbtini) turėjusio vykti nuotolinio bendravimo metu L. J. neužtikrino kokybiško vaiko ir tėvo bendravimo, ignoravo nepilnametės E. J. tėvą, vėlavo pradėti tėvo R. J. ir nepilnametės dukros E. J. bendravimą, neinformuodama tėvo apie vėlavimo priežastis, neatsiliepdama į tėvo skambučius ir tik po trečio skambučio parašydama žodį „valgo“.

(duomenys neskelbtini) antstolė surašė Sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo, remdamasi išieškotojo R. J. 2024 m. liepos 11 d. skundu ir prie jo pridėtais nuotolinio bendravimo vaizdo ir garso įrašais, nustatė, kad L. J. nesilaiko (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teismo nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos naujos laikinos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos.

Teismo posėdyje R. J. patvirtino aplinkybes, nurodytas jo (duomenys neskelbtini) skunde antstolei, ir papildomai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) jam nepavyko kokybiškai pabendrauti su dukra per Messenger programą, dukros motina L. J. neįspėjusi jo aštuonias minutes vėlavo įjungti įrenginį, kurio pagalba turėjo vykti bendravimas su dukra, o kai buvo pajungtas kompiuteris, jis dukrą per kamerą matė tik tris kartus iš viso apie vieną minutę, nors prašė L. J., kad ši nukreiptų kamerą į dukrą, tačiau ji nereagavo į prašymus, o po maždaug 15 minučių L. J. nutraukė vaizdo ir garso ryšį, jam net nespėjus atsisveikinti su dukra.

Teismo posėdyje L. J. tvirtino, kad įvykdė visus (duomenys neskelbtini) Kano apygardos teismo nutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) numatytus laikinos skyrium gyvenančio tėvo R. J. bendravimo su nepilnamete dukra E. tvarkos reikalavimus : nežymiai vėliau, negu yra numatyta, įjungė nuotolinio ryšio priemones bendravimui dėl objektyvių priežasčių, nes tuo metu, t. y. 10.30 val. dukra valgė, ji netrukdė R. J. bendrauti su dukra, neatitraukė jos dėmesio, ji skatino dukrą pasirodyti R. J., dukra su tėvu bendravo ne mažiau kaip 15 min., kaip ir numatyta teismo nutartyje, o kad R. J. dukrą per kamerą matė tik apie minutę priklausė nuo paties R. J., nes jis nesugebėjo sudominti dukrą, patraukti dukros dėmesį ir jį išlaikyti.

Iš byloje esančios VVTAĮT (duomenys neskelbtini) Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad vaiko atstovai pagal įstatymą santuokos nutraukimo proceso ir (ar) gyvenimo skyriumi nustatymo metu ar po jo galimai daro neigiamą įtaką vaikui ir jo situacijai, kenkia vaiko santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą. Rizikos veiksnys nustatytas abiem vaiko tėvams. Vaiko tėvai nelinkę vienas su kitu pozityviai bendrauti, siekiant užtikrinti, jog vaiko ir jo tėvo nuotolinis susitikimas praeitų sklandžiai, vaiko tėvai vienas kito nesupranta, skirtingai vertina vaiko poreikių užtikrinimo momentą (mergaitės E. J. valgymas susitikimo metu). Vienas iš tėvų nori kartu su dukra valgyti, matyti kaip ji valgo, o kitas tėvas – kad dukra ramiai pavalgytų. Iš pateiktų vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuotas (duomenys neskelbtini) vaiko tėvo ir jo dukros nuotolinis susitikimas, VVTAĮT specialistai sprendė, kad vaiko motina pagal teismo nustatytą tvarką sudarė sąlygas vaikui bendrauti su tėvu nuotolinio ryšio priemonėmis, kalbino dukrą pabendrauti su tėvu, L. J. netrukdė bendravimui ir dukros dėmesio nuo tėvo neatitraukė, todėl nebuvo nustatyta vaiko teisių pažeidimų ir būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį.

Dėl baudos skyrimo

CPK LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas vykdymo vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes (CPK 771 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (suvestinė redakcija nuo 2024 m. liepos 3 d. iki 2024 m. lapkričio 30 d.) 47 punktas numato, kad vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, susijusius su uždraudimu vykdyti tam tikrą veiklą arba įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis, gavęs išieškotojo pranešimą, kad sprendimas nevykdomas, ir sprendimo nevykdymą patvirtinančius įrodymus, surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokia pat tvarka kreipiamasi į teismą, kai nevykdomas nepiniginio pobūdžio teismo sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Į nagrinėjamą bylą pateiktos R. J. ir L. J. susirašinėjimo kopijos, vaizdo įrašai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) 10.30 val. turėjęs vykti R. J. nuotolinis bendravimas per Messenger programą su nepilnamete dukra E. prasidėjo 10.38 val.

Iš pateiktų R. J. ir L. J. susirašinėjimo kopijų matyti, jog R. J. 9.30 val. (duomenys neskelbtini) laiku (10.30 val. Lietuvos laiku) per F. M. programą tris kartus skambino L. J., tačiau pokalbis nebuvo pradėtas. R. J. parašius žinutę L. J. : „Kodėl ignoruoji ir atmeti skambučius mano?“, L. J. atsakė vienu žodžiu :„Valgo“. R. J. parašius : „Tai gerai pajunk kamera ir nukreipk i dukra Kartu valgysim“, L. J. pakartojo žinutę : „Valgo“. R. J. dar kartą paprašius pajungti kamerą ir nukreipti ją į dukrą, L. J. vėl atsakė : „Valgom“. Ir tik po to, kai R. J. 10.35 val. parašė : „Tai bendravimo nebus?“, paskui skambino ir 10.36 val. trečią kartą pareikalavo įjungti kamerą, L. J. į skambutį ir žinutę neatsakė, bet 10.38 val. įjungė įrenginį vaiko bendravimui su tėčiu.

Peržiūrėjus vaizdo ir garso įrašus, pateiktus į bylą L. J., matyti, kad kambaryje ant stalo stovi nešiojamas kompiuteris, nukreiptas į sieną, prie kurios stovi žalios spalvos sofa, o mergaitė sėdi stalo gale iš šono nuo kompiuterio, šalia mergaitės ant stalo stovi lėkštė, mergaitė valgo, iš kompiuterio girdisi vyriškas balsas, kalbinantis mergaitę, o šiai nereaguojant vyriškas balsas prašo L. (J.), jog ši pasuktų kamerą į vaiką. Į šį vyriškio prašymą niekaip nereaguojama, kamera nepasukama. Girdisi pašnibždom kalbantis moteriškas balsas, tariantis mergaitei : „atsisuk prieš kamerą, jeigu nori“, „eik pasirodyti, jei nori“.

Peržiūrėjus vaizdo ir garso įrašą, pateiktą į bylą R. J., matyti, kad įrenginio, per kurį turėtų bendrauti nepilnametė E. su tėčiu, kamera nukreipta į lubų ir sienos susikirtimą, taip pat matosi viršutinė dalis žalios sofos, stovinčios prie sienos, atlošo. Bendravimo metu ekrane mergaitė pasirodo tris kartus : nuo 11.20 min iki 11.41 min, nuo 12.56 min iki 13.05 min, ir nuo 13.27 min iki 13.45 min, kitu nuotolinio susitikimo metu mergaitės nebuvo matyti ir girdėti. Įraše girdisi vyriškas balsas, kalbinantis mergaitę nematant jos, o ekrane pasirodžius mergaitei, vyriškas balsas toliau kalbina ją, atkreipdamas dėmesį į mergaitės aprangą, aprangos spalvą; mergaitė nekalba, tik linkteli galvą ir pasitraukia iš kameros zonos. Vyriškio pokalbį su mergaite neįspėjusi nutraukia L. J., šiam nespėjus atsisveikinti su mergaite.

Iš pateiktų R. J. ir L. J. susirašinėjimo kopijų matyti, kad R. J. nuotolinis bendravimas su dukra buvo nutrauktas 10.53 val. ir jis truko iš viso 16 min.

Taigi iš peržiūrėtų suinteresuotų asmenų pateiktų vaizdo ir garso įrašų darytina išvada, kad suinteresuotas asmuo L. J. aštuoniomis minutėmis vėluodama įjungti nuotolinio ryšio priemones bendravimui (duomenys neskelbtini) Kano apygardos teismo nutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytu laiku (10.30 val.) pažeidė šioje nutartyje nustatytos laikinos skyrium gyvenančio tėvo R. J. bendravimo su nepilnamete dukra E. tvarkos reikalavimus. Šį vėlavimą L. J. teisina objektyvia priežastimi – vaiko noru valgyti, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko teisė pavalgyti iš tiesų yra svarbi, sprendžia, kad tai nebuvo kliūtimi L. J. įjungti nuotolinio ryšio priemones nustatytu laiku, juolab, kad, kaip matyti iš vaizdo įrašo, mergaitė valgė prie stalo, ant kurio stovėjo kompiuteris. Per L. J. įjungtą kamerą vaiko tėvas R. J. taip pat galėtų stebėti dukrą, ją kalbinti, kaip tai darė vaiko motina L. J., kuri buvo netoli dukros E. ir su ja bendravo pašnibždomis. Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 2 dalis numato, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena.

Iš pateiktų nagrinėjamoje byloje įrodymų (suinteresuotų asmenų susirašinėjimo kopijų, vaizdo ir garso įrašų, suinteresuotų asmenų parodymų, (duomenys neskelbtini) Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. (duomenys neskelbtini)) galima spręsti, kad (duomenys neskelbtini), nors ir ne (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teismo nutartimi nustatytu laiku, bet vis tik L. J. organizavo R. J. nuotolinį bendravimą su dukra E. Tačiau kad šiam bendravimui paruošti L. J. atliko savo pareigą tinkamai, tokiai išvadai daryti teismas neturi pagrindo. Iš L. J. atliktų veiksmų ir jos paaiškinimų teisme akivaizdu, kad vaiko motinos elgesyje nėra geranoriškumo, motyvacijos, siekio išlaikyti, stiprinti vaiko ryšį su tėvu, padėti vaikui bendrauti su tėvu. L. J. (duomenys neskelbtini) nuotolinio bendravimo metu ignoravo vaiko tėvą, visiškai neatsižvelgė į jo prašymus nukreipti kamerą į vaiką, nes jis nemato mergaitės, nors šiuos prašymus, kaip matyti iš vaizdo įrašų, L. J. girdėjo ir turėjo galimybę pakreipti nešiojamą kompiuterį taip, kad kamera parodytų kambaryje judantį vaiką. Teismas sprendžia, kad (duomenys neskelbtini) nuotolinis bendravimas baigėsi vaiko tėvui neturint galimybės tinkamai pabendrauti su dukra ir neatsisveikinus su ja, nes bendravimas buvo nutrauktas L. J. be jokio įspėjimo išjungiant ryšį. Tokie L. J. veiksmai vertintini kaip nepagarbūs, menkinantys vaiko ir jo tėvo santykį. Pagal (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vaiko motina L. J. turi pareigą užtikrinti kiek įmanomą kokybišką vaiko galimybę bendrauti su tėvu – žinodama, kad vaiko tėvas R. J., gyvenantis užsienyje, bendrauja nuotoliu su nepilnamete dukra E. J. kiekvieną sekmadienį nuo 10.30 val. iki 11.00 val. per programėlę „F. M.“, Skype, Viber, WhatsApp ar kitas nuotolinio ryšio priemones / programas vaizdo ir garso perdavimo priemonėmis, turi pasirūpinti tinkamu vaiko dienos režimu, kad vaikas sekmadieniais būtų pamaitintas iki 10.30 val., būtų tinkamai paruoštas nuotoliniam bendravimui su tėvu, o ne apsiriboti tik formaliu veiksmu – nuotolinio ryšio priemonės bendravimui įjungimu. Vaiko tėvai turi bendrauti tarpusavyje, kooperuotis, siekti, kad nebūtų pažeidžiami vaiko interesai ir tuo pačiu užtikrinta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu ir tėvo pareiga bendrauti su vaiku.

Apibendrindamas išdėstytus motyvus teismas sprendžia, kad antstolė S. Ž. (duomenys neskelbtini) pagrįstai surašė Sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl L. J. skirtina 300 Eur bauda valstybės naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Nustatydamas baudos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad L. J. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Marijampolės apylinkės teismo nutartimis jau yra bausta piniginėmis baudomis už teismo nustatytos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymą.

Teismas atmeta kaip nepagrįstus suinteresuoto asmens L. J. teiginius, kad antstolė S. Ž. prieš surašydama Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipimąsi į teismą dėl baudos skyrimo CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka, pirmiausia turėjo parengti raginimą įvykdyti priimtą sprendimą, kuriame turėjo nurodyti jo įvykdymo terminą, ir šį raginimą išsiųsti jai, todėl, neva, antstolė nepagrįstai kreipėsi į teismą, prašydama skirti jai baudą, pati neišlaikiusi įstatyme nustatytų procesų, o taip pat kad antstolė neturi teisės vertinti nuotolinio susitikimo kokybės. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad antstolė, (duomenys neskelbtini) patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) priėmusi vykdyti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (duomenys neskelbtini) nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuri vėliau buvo keičiama (duomenys neskelbtini) Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartimi, (duomenys neskelbtini) Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartimi, (duomenys neskelbtini) Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartimi ir (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teismo nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) priėmė Reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio kopijos buvo išsiųstos išieškotojui R. J. ir skolininkei L. J. jų el. paštų adresais, nurodant, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino R. J. bendravimo su dukra E. – turi būti vykdoma nedelsiant. Taigi priėmusi vykdymui vykdomąjį dokumentą, kuriame nustatyta laikina tėvo bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku vėliau keletą kartų buvo keičiama, antstolė nepažeidė tiek CPK, tiek Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Bylos dėl baudos skyrimo yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nagrinėjamoje byloje suinteresuoti asmenys R. J. ir L. J., kurių suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Patenkinus antstolės pareiškimą, teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kontekste bylos išnagrinėjimo rezultatas yra palankus suinteresuotam asmeniui R. J., kuris pagal pateiktus duomenis (prašymas, sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), pavedimo kopija) nagrinėjamojoje byloje turėjo 200 Eur atstovavimo išlaidų. Todėl šios bylinėjimosi išlaidos R. J. priteistinos iš suinteresuoto asmens L. J..

Valstybė nagrinėjamojoje civilinėje byloje neturėjo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi procesiniai dokumentai suinteresuotiems asmenims buvo įteikiami per EPP sistemą ir el. paštu, todėl išlaidos valstybei iš suinteresuotų asmenų nepriteistinos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsniu, 593 straipsnio 2 dalimi, 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

skirti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 300 Eur (tris šimtus eurų) baudą valstybės naudai už Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymą (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 200 Eur (du šimtus eurų) R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei S. Ž..

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.