Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

4. Ieškovė ieškinį grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais. Ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini), šalys (duomenys neskelbtini)susilaukė dukters A. D., kuri šiuo metu yra nepilnametė. Jau daugiau nei trejus metus sutuoktiniai gyvena skyrium. Atsakovas su nepilnamete dukra faktiškai nebendrauja, per visą gyvenimo skyrium laikotarpį su ja matėsi vos kelis kartus, nuo gyvenimo skyrium momento neteikia dukrai jokio išlaikymo. Ieškovės nuomone, šalių santuoka iširo dėl netinkamo atsakovo elgesio: priklausomybės azartiniams lošimams ir dėl to susidariusių skolinių įsipareigojimų. Atsakovas (duomenys neskelbtini) paliko šeimą ir išsikėlė gyventi skyrium, ieškovės žiniomis, atsakovas jau turi naują šeimą. Vaiko būtinųjų minimalių poreikių patenkinimui ieškovė skiria apie 710 Eur. Todėl ieškovė prašo iš atsakovo priteisti vaiko išlaikymui kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 355 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui iki dukros pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę. Kadangi pradėjęs gyventi skyrium atsakovas išlaikymo vaikui neteikė, už laikotarpį nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2024 m. sausio mėn. yra susidaręs 10.165 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas, kurį ieškovė prašo priteisti iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai, kad santuokos metu įgytas automobilis yra naudojamas būtent nepilnamečiui vaikui vežioti, ieškovė prašo po santuokos nutraukimo automobilį priteisti asmeninėn ieškovės G. D. nuosavybėn, atsakovui nepriteisiant piniginės kompensacijos už šią transporto priemonę. Ieškovė nurodė, kad ji kreditorinių įsipareigojimų neturi ir prašo atsakovo turimus kreditorinius įsipareigojimus po santuokos nutraukimo palikti asmeninėmis atsakovo prievolėmis, kadangi ieškovė nebuvo davusi atsakovui sutikimo sudaryti kokius nors sandorius jos vardu ar šeimos interesais. Ieškovė nurodė, kad po santuokos nutraukimo pageidauja pasilikti santuokoje įgytą pavardę „D.“, išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja.

5. Atsakovui T. D. teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Parengiamajame teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad su ieškinio reikalavimais sutinka.

6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) byloje teiktoje išvadoje (DOK-51735) nurodė, kad Tarnybos vyr. specialistei lankantis ieškovės bei vaiko gyvenamojoje vietoje nustatyta, kad nepilnametė A. D., gim. (duomenys neskelbtini), kartu su mama G. D. ir seneliais gyvena trijų kambarių su visais patogumais bute (duomenys neskelbtini). Butas, pasak ieškovės, priklauso jos tėvams R. ir G. J. Apsilankymo metu namuose buvo švaru, tvarkinga. Mergaitei skirtas atskiras kambarys, apstatytas reikiamais baldais bei daiktais, jai sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, vystytis, ugdytis.

7. Tarnybos vyr. specialistei pakalbinus nepilnametę, A. sakė, kad mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, (duomenys neskelbtini); mokslai jai sekasi gerai, bendras pažangumo vidurkis - 8 balai. Anot nepilnametės, laisvalaikiu namuose ji groja ukulėle, mėgsta piešti, pabendrauti su draugėmis, su mama važiuoja į Akropolį, į Trakus, į sodybą, jos santykiai su mama yra labai geri ir artimi. Pasak A., su tėčiu dabar santykių visai nėra, ji pasigendanti tėčio, dažnai galvoja, jo labai pasiilgo. Nepilnametės teigimu, paskutinį kartą jis parašė jai žinutę per jos praeitą gimtadienį (duomenys neskelbtini), o ji parašė ir pasveikino tėtį su gimtadieniu (duomenys neskelbtini). Anot mergaitės, ji kaip ir norėtų jam parašyti, bet visai nemato iš tėvo pusės iniciatyvos, todėl nedrįsta, bet jei tėtis paskambintų ir kviestų ją kur nors ar norėtų susitikti, pabendrauti, tai ji tikrai sutiktų. A. sakė, kad iš tėvo pusės seneliai taip pat nebendrauja su ja, anksčiau kartais nuo močiutės tėtis perduodavo 50 Eur, dabar - nieko.

9. Tarnybos vyr. specialistei su atsakovu susisiekus telefonu, T. D. sakė, jog jis gyvena kitur, nei nurodytas adresas (duomenys neskelbtini); šiuo adresu gyvena jo tėvai ir jis ten yra tik deklaruotas. Atsakovas nepageidavo nurodyti dabartinės gyvenamosios vietos adreso, teigė, kad nemato reikalo lankytis jo namuose, nes dukra nesilanko pas jį, o juo labiau nenakvoja. Pasak T. D., paskutinį kartą matėsi su dukra 2023-06-09; pirmus 2-3 metus, kai atskirai gyvena, dar susitikdavo, bendraudavo, bet dabar ryšys yra nutrūkęs; kviečiama dukra atsisako su juo susitikti, tai nori būti su draugėmis, tai negali, tai kažką suplanavusi. Atsakovas teigė, kad kas mėnesį moka 290 Eur išlaikymą vaikui.

10. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vaiko interesus, jo išsakytą nuomonę, faktinę padėtį, į tai, kad mergaitė nuolat gyvena su mama, kuri ja rūpinasi, prižiūri, išlaiko, Tarnyba neprieštarauja, kad nepilnametės A. D., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina G. D. Tarnybos vertinimu, ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymas dukrai (po 355 Eur/mėn.) atitinka įstatymų nuostatas, susiformavusią teismų praktiką ir užtikrintų tik minimalius, būtiniausius nepilnametės A. poreikius. Atsakovui neteikus tinkamo išlaikymo vaikui, priteistinas ir išlaikymo įsiskolinimas.

16. Atsakovas T. D. parengiamajame teismo posėdyje visiškai sutiko su ieškinio reikalavimais, teismo posėdyje nedalyvavo.

17. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovas parengiamojo teismo posėdžio metu visiškai pripažino ieškinį, teismo sprendimas priimtinas, surašant sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

18. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 3.49 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės.

19. Nagrinėjamu atveju, ieškovė teismo prašė santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) tarp G. D. ir T. D., nutraukti dėl atsakovo kaltės.

20. CK 3.60 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

21. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26 - 3.30; 3.35 - 3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-254/2010, Nr. 3K-3-2/2011 ir kt.).

22. CK 3.60 straipsnio 3 dalis nustato kaltės prezumpciją. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas).

26. Ieškovė prašė, nutraukus santuoką dėl atsakovo kaltės, priteisti iš atsakovo 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir nurodė, kad dėl atsakovo netinkamo elgesio buvo sutrikdytas įprastas jos gyvenimas, ieškovė jautė baimę ir nežinomybę dėl atsakovo priklausomybės lošimams, dėl to susidariusių skolų, taip pat dėl atsakovo veiksmų palikus šeimą, dėl atsakovo nesirūpinimo valku, nebendravimo ir išlaikymo neteikimo. Atsakovas parengiamojo teismo posėdžio metu dėl šio ieškinio reikalavimo prieštaravimų nepareiškė.

27. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą, patirtą neturtinę žalą įvertindama 3000 Eur.

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (2007 m. kovo 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007; kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y., dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (2008 m. vasario 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008).

29. Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos priteisimo, atsižvelgia į: a) šalių santuokos trukmę (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), faktinis šalių gyvenimas skyrium prasidėjo (duomenys neskelbtini)t. y., šalys iki faktinio gyvenimo skyrium pradžios kartu išgyveno daugiau nei 12 metų). b) santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis (šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės; c) Ieškovės išgyvenimų pobūdį, sukeltas pasekmes (bylos duomenimis, ieškovė patyrė dvasinių išgyvenimų); e) atsakovo turtinę padėtį; f) į tai, kad atsakovas parengiamojo teismo posėdžio metu dėl šio ieškinio reikalavimo prieštaravimų nepareiškė.

31. CK 3.69 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę.

32. Nagrinėjamu atveju, ieškovė teismo prašė po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokoje įgytą pavardę „D.“, atsakovas parengiamojo teismo posėdžio metu prieštaravimo dėl šio ieškinio reikalavimo nepareiškė.

33. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad tarp šalių ginčo dėl pavardžių pasirinkimo nėra, teismas sprendžia palikti ieškovei santuokinę pavardę „D.“, o atsakovui – pavardę „D.“.

35. Civilinio kodekso 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai.

36. Nagrinėjamu atveju, ieškovė teismo prašė nustatyti nepilnametės dukros A. D., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove.

37. Iš į bylą pateiktų duomenų ir teismo posėdžių metu pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra gyvena su ieškove, kuri turi reikalingus įgūdžius ir sąlygas, kurios užtikrintų vaikui tinkamą gyvenimo aplinką ir jo interesus. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai naudojosi tėvų valdžia, netinkamai rūpinosi vaiku. Atsižvelgtina, kad Tarnyba laikėsi pozicijos, kad nepilnametės A. D. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama (ieškove) G. D. Pažymėtina, kad atsakovas T. D. Tarnybos darbuotojams nepageidavo nurodyti dabartinės gyvenamosios vietos adreso, teigė, kad nemato reikalo Tarnybos atstovams lankytis jo namuose, nes dukra nesilanko pas jį, o juo labiau nenakvoja. Atsakovas parengiamojo teismo posėdžio metu prieštaravimo dėl šio ieškinio reikalavimo nepareiškė.

39. Nustačius nepilnamečio vaiko A. D. gyvenamąją vietą su ieškove G. D., iš atsakovo T. D. priteistinas išlaikymas vaikui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas.

40. Nepilnamečiui vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

42. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Tai yra nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

47. Ieškovė pateikė teismui nepilnamečio vaiko poreikių paskaičiavimus, kuriuose nurodė, jog dukros poreikių patenkinimui per mėnesį vidutiniškai reikalinga apie 710 Eur suma per mėnesį.

62. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad automobilis buvo įsigytas 2010 m. už ieškovės asmenines lėšas. Atsakovas parengiamojo teismo posėdžio metu dėl šio ieškinio reikalavimo prieštaravimų nepareiškė.

64. Nutraukiant santuoką turi būti padalinamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas, sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės). Spręsdamas dėl prievolės kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5, 6 punktai).

65. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

66. Ieškovė teismo prašė nustatyti, kad atsakovo kreditoriniai įsipareigojimai suinteresuotiems asmenims (kreditoriams) TF Bank AB, UAB „Finansų bitė“, UAB „GF bankas“ ir AS Inbank filialas (buvęs UAB Mokilizingas), po santuokos nutraukimo lieka asmeninėmis atsakovo prievolėmis, kadangi šie kreditoriniai įsipareigojimai buvo prisiimti atsakovo asmeninių poreikiu tenkinimui, ieškovė apie šiuos įsipareigojimus nežinojo ir sutikimo dėl įsipareigojimų prisiėmimo nedavė. Suinteresuoti asmenys teismui pateiktuose atsiliepimuose į ieškinį nurodė, kad neprieštarauja, jog po santuokos nutraukimo prievolės būtų pripažintos atsakovo asmeninėmis prievolėmis. Atsakovas teismo parengiamajame posėdyje prieštaravimo dėl šio ieškinio reikalavimo nepareiškė.