Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Tamašauskas, sekretoriaujant Vaidai Litvaitei, dalyvaujant kreditoriaus akcinės bendrovės „DnB bankas“ atstovei advokatei R. Ž., restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Vicus“ atstovams Renatai Romančikienei, administratoriui V. D. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo klausimą dėl akcinės bendrovės „DnB bankas“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Vicus“ restruktūrizavimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartimi UAB „Vicus“ iškelta restruktūrizavimo byla (b. l. 8-9).

Restruktūrizavimo administratorius 2013 m. rugpjūčio 16 d. kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti restruktūrizuojamos UAB „Vicus“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Prašyme nurodė, kad 2013 m. birželio 19 d. gavo AB „DNB bankas“ kreditorinį reikalavimą, kuriuo AB „DNB bankas“ prašė įtraukti jį į RUAB „Vicus“ kreditorių sąrašą su 14 852 193,65 Lt kreditoriniu reikalavimu, grindžiamu Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-05-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-11751-285-2011 ir Nr. 2-11753-285/2011, 2011-06-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-12790-285/2011 dėl skolos priteisimo ir įkeisto turto pardavimo iš varžytinių, 2012-03-29 susitarimu Nr. SAD-20120223/92, 2008-02-12 Kredito linijos sutartimi Nr. K-2408-2008-6, 2008-04-08 Kredito sutartimi Nr. K-2418-2008-05 bei 2008-04-08 laidavimo sutartimi Nr. 104-08L. Administratorius sutinka su kreditoriaus reikalavimu tik iš dalies, t. y. dalyje dėl 10 447 598,89 Lt skolos, nesutinka su kreditoriniu reikalavimu dėl likusios skolos dalies, palūkanų, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų. Delspinigiams prašo taikyti ieškinio senatį.

2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi patvirtinti UAB „Vicus“ kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp jų ir neginčytas AB „DNB bankas“ 10 447 598,89 Lt finansinis reikalavimas, klausimas dėl ginčytinos AB „DNB bankas“ finansinio reikalavimo dalies išskirtas į atskirą bylą ir nutarta kilusį ginčą spręsti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (b. l. 50-51).

2013 m. lapkričio 6 d. teisme gautas kreditoriaus AB „DNB bankas“ paaiškinimas, kuriame nurodyta, jog ginčijamo kreditorinio dydį 2013 m. birželio 7 d. (UAB „Vicus“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienai) sudaro 3 935 349,06 EUR paskola, 314 866,39 EUR palūkanos, 35 380,34 EUR; 6 904,51 Lt delspinigiai, 47 984 Lt bylinėjimosi išlaidos. Visa skola sudaro: 14 852 193,65 Lt. Skolos grafikas patvirtina, kad 2013 m. birželio 7 d. dienai negrąžintas skolos likutis 3 935 349,06 EUR. Susitarimo 1.1 p. šalys konstatavo skolos dydį - 3 941 127,24 EUR sumai. Susitarime yra išreikšta laisva šalių valia, susitarimas yra galiojantis ir nenuginčytas. Pagal skolos grafiką matyti, kad 2013 m. birželio 7 dienai negrąžintas palūkanų dydis (tame tarpe priteistų procesinių palūkanų ir einamųjų palūkanų) – 314 866,39 EUR. Skiltyje „procesinių palūkanų likutis, priskaičiuotų iki 2012-03-09“ konstatuotas priteistų procesinių palūkanų dydis 145 332,49 EUR sumai, paskaičiuotų iki 2012-03-09 (Susitarimo pasirašymo). Susitarimo priedas Nr. 2 patvirtina, jog šalys konstatavo, kad priteistų procesinių palūkanų dydis: 4 086 459,73 EUR – 3 941 127,24 EUR = 145 332,49 EUR. Skiltyje „Nepadengtos einamosios palūkanos“ matyti nepadengtos einamosios palūkanos, paskaičiuotos tik nuo skolos likučio (einamosios palūkanos nebuvo skaičiuojamos nuo priteistų procesinių palūkanų). Pagal skolos grafiką matyti, kad 2013-06-07 dienai negrąžintas delspinigių dydis 35 380,34 EUR. Susitarimo 2.8 p. šalių sulygti 0,08 proc. dydžio delspinigiai paskaičiuoti ne daugiau kaip už 180 dienų yra protingi ir pagrįsti. Taip pat Susitarimo 1.1 p., 2.1.3 p. šalys konstatavo 47 984 Lt banko turėtų bylinėjimosi išlaidų dydį. Bylinėjimosi išlaidos nebuvo padengtos, pagal Susitarimo 2.8 p., nuo nesumokėtų bylinėjimosi išlaidų ne daugiau kaip už 180 dienų paskaičiuoti delspinigiai: 47 984,00 Lt * 0,08 proc. * 180 d. = 6 904,51 Lt delspinigiai.

UAB „Vicus“ restruktūrizavimo administratorius paaiškino, kad Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-05-20 nutartys civilinėje byloje Nr. 2-11751-285-2011 ir Nr. 2-11753-285/2011, 2011-06-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-12790-285/2011 pagal savo teisinę prigimtį neatitinka teismo sprendimo, todėl nelaikytinos turinčiomis prejudicinę galią kaip ir galinčiomis būti kreditoriaus reikalavimo pagrindu šioje UAB „Vicus“ restruktūrizavimo byloje. Administratorius pažymėjo, kad 2012-03-29 susitarimas, kuriuo konstatuota didesnė skolos suma, pripažintinas negaliojančiu, nes jis buvo sudarytas dėl nesąžiningų banko veiksmų. Be to bankas nutyli apie vėliau, po susitarimo atliktus mokėjimus, kuriuos įvertinus reikėtų spręsti apie likusios skolos dydį.

Dėl pagrindinės skolos.

Kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su restruktūrizavimu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams, negrąžinti kreditai ir kt.), tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti ar sprendimą baigti įmonės restruktūrizavimo bylą (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 23 straipsnio 7 dalis).

Kreditorius AB „DNB bankas“ pareiškė finansinį reikalavimą UAB „Vicus“ restruktūrizavimo byloje jo dydį grįsdamas šiais įrodymais: tarp banko, J. S., R. S. sudarytomis 2008 m. vasario 12 d. Kredito linijos sutartimi Nr. K-2408-2008-6 ir 2008 m. balandžio 8 d. Kreditavimo sutartimi Nr. K-2418-2008-05, UAB „Vicus“ prievolių bankui tinkamo įvykdymo užtikrinimui sudarytu UAB „Vicus“ nuosavybės teise priklausančio turto įkeitimo sandoriu bei tarp banko ir UAB „Vicus“ sudaryta 2008 m. balandžio 8 d. laidavimo sutartimi Nr. 104-08L. Kredito gavėjams bei laiduotojui/įkaito davėjui nevykdant sutartinių įsipareigojimų bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu (prašymu) dėl skolos priteisimo. Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011 m. gegužės 20 d. priėmė nutartis civilinėje byloje Nr. 2-11751-285-2011 ir Nr. 2-11753-285/2011, bei 2011 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-12790-285/2011 dėl skolos priteisimo ir įkeisto turto pardavimo iš varžytynių (b. l. 41-42, 43-45, 46-47). 2012 m. sausio 11 d. Vilniaus apygardos teismas išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-1206-553/2011 (b. l. 27-30). 2012 m. kovo 29 d. su kredito gavėjais bei laiduotoju sudarytas susitarimas Nr. SAD-20120223/92 dėl 3 941 127,24 EUR ir 47 948 Lt skolos grąžinimo išdėstymo (b. l. 33-40). Šių įrodymų pagrindu konstatuotina, kad kreditoriaus AB „DNB bankas“ kreditorinis reikalavimas susidarė dėl įmokų pagal kredito sutartis, Susitarimą dėl įmokų išdėstymo nepilno mokėjimo, t. y. iki nutarties iškelti UAB „Vicus“ restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo 2013 m. birželio 7 d. pagal nustatytą grafiką buvo nesumokėta 3 935 349,06 EUR suma (atitinkamai sudaranti 13 587 969,78 Lt sumą) (b. l. 69). Todėl teismas sprendžia, kad kreditorinio reikalavimo dydis pagrindžiamas įsiskolinimo likučiu pagal mokėjimo grafiką, taip pat palūkanomis ir delspinigiais. Nors administratoriaus įgaliotas asmuo ginčijo dalį kreditorinio reikalavimo (3 140 374,34 Lt) teigdamas, kad įmokos buvo mokėtos ir po bankroto iškėlimo dienos, todėl AB „DNB bankas“ kreditorinis reikalavimas turėtų būti mažesnis, šių savo teiginių tinkamai nepagrindė. Byloje buvo pateikti rašytiniai įrodymai apie atliktus mokėjimus, tačiau teismo vertinimu, šie mokėjimai buvo paskirti banko einamosioms palūkanoms dengti, kas matyti iš banko pateikto skolos grafiko (b. l. 69). Atsižvelgiant į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tuo atveju, kai kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas dar nenustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, restruktūrizavimo byloje pareikštas kreditoriaus reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta restruktūrizavimo byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje, todėl taikytina CPK 12 straipsnyje įtvirtinta rungimosi taisyklė, jog kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Byloje nesant daugiau informacijos apie tai, kad buvo sumokėta daugiau įmokų, nei nurodė kreditorius, AB „DNB bankas“ finansinis reikalavimas skolos dalyje (3 140 374,34 Lt) laikytinas pagrįstu ir tvirtintinas (13 587 973,23 Lt – patvirtintą 10 447 598,89 Lt kreditorinį reikalavimą) (ĮRĮ 23 straipsnio 7 dalis). Nepagrįstu laikytinas ir atmestinas administratoriaus argumentas apie tai, kad neteisėtai kreditorius reikalauja visos sumos iš UAB „Vicus“ kaip laiduotojo, kadangi vadovaujantis CK 6.81 straipsniu kai prievolė yra neįvykdyta, kreditorius turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo tiek iš skolininko, tiek iš laiduotojo, tiek iš abiejų bendrai, t. y. skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Pažymėtina ir tai, kad kreditorius iš laiduotojo turi teisę reikalauti įvykdyti tiek pagrindinę prievolę, tiek šalutines: sumokėti netesybas, atsiradusius nuostolius, palūkanas.

Dėl palūkanų.

Administratorius nesutinka su kreditoriaus AB „DNB bankas“ reiškiamo finansinio reikalavimo UAB „Vicus“ restruktūrizavimo byloje 314 866,39 EUR (atitinkamai 1 087 170,67 Lt) palūkanų dalyje.

Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 2 punktas numato, kad nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos sustabdomas netesybų ir palūkanų už visų įmonės prievolių, susidariusių iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, skaičiavimas.

Restruktūrizavimo bylose kreditorių reiškiami reikalavimai iš esmės atitinka ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštiems ieškinio reikalavimams ir turi būti nagrinėjami pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Kreditoriaus pareikštas prašymas dėl reikalavimo patvirtinimo yra tapatus ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštam ieškinio reikalavimui dėl pinigų sumos priteisimo. Iš AB „DnB bankas“ pateikto paaiškinimo, skolos grąžinimo grafiko matyti, kad 2013 m. birželio 7 d. (teismo nutarties dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Vicus“ iškėlimo įsiteisėjimo dienai) negrąžintas palūkanų dydis (tiek priteistų procesinių palūkanų ir einamųjų palūkanų) sudaro 314 866,39 EUR (priteistų procesinių palūkanų dydis - 145 332,49 EUR, paskaičiuotų iki 2012-03-09 (Susitarimo pasirašymo), nepadengtos einamosios palūkanos paskaičiuotos tik nuo skolos likučio iki teismo nutarties dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Vicus“ iškėlimo įsiteisėjimo dienos (b. l. 69). Atsižvelgiant į tai, kad palūkanos skaičiuotos vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, kreditoriaus prašymas patvirtinti jo kreditorinį reikalavimą palūkanų dalyje laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (314 866,39 EUR, atitinkamai 1 087 170,67 Lt).

Dėl delspinigių.

Administratorius nesutinka su kreditoriaus AB „DNB bankas“ reiškiamo finansinio reikalavimo UAB „Vicus“ restruktūrizavimo byloje delspinigių dalyje.

Delspinigius kreditorius skaičiuoja vadovaujantis tarp šalių sudaryto Susitarimo 2.8 p.(0,08 proc.) bei CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu už 6 mėnesių laikotarpį iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo 2013 m. birželio 7 d. (35 380,34 EUR (atitinkamai 122 161,24 Lt).

Administratoriaus prašymas taikyti ieškinio senatį delspinigiams atmestinas, kadangi kreditorius reikalavimą dėl delspinigių reiškia tik už 6 mėnesius iki restruktūrizavimo bylos UAB „Vicus“ iškėlimo, t. y. jo reikalavimas atitinka Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas. Administratoriaus prašymas mažinti kreditoriaus reiškiamą finansinį reikalavimą delspinigių dalyje atmestinas, kadangi administratorius nenurodė, kokie jo nuomone delspinigiai laikytini pagrįstais, be to pažymėtina, kad teismų praktikoje nėra suformuluotos taisyklės, kokia būtent delspinigių norma laikytina protinga ir pagrįsta, kadangi kiekvienu konkrečiu atveju tai turi būti vertinama pagal kiekvienos bylos faktines aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad kredito sutartys, laidavimo sutartis tarp šalių buvo sudarytos 2008 metais. Ginčo dėl to, kad skolininkas nevykdė savo įsipareigojimų, nėra. Šalys 2012 m. kovo 29 d. susitarimu konstatavo UAB „Vicus“, J. S. ir R. S. skolą kreditoriui, susidariusią pagal kredito ir laidavimo sutartis. Sutartimi išdėstytas skolos mokėjimas terminas, tačiau UAB „Vicus“ įvykdė tik keletą mokėjimų, iš kurių buvo padengta tik dalis einamųjų palūkanų. Mokėjimai pagal šią sutartį buvo neatliekami ilgą laiko tarpą, todėl teismo vertinimu šalių sutartas netesybų dydis (0,08 proc. už kiekvieną uždelstą dieną) ginčo atveju yra pagrįstas. Nustačius, kad kreditoriaus reiškiamas reikalavimas delspinigių dalyje atitinka Įmonių restruktūrizavimo, Civilinio kodekso ir tarp šalių sudarytos sutarties nuostatas, jis tvirtintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Administratorius nesutinka su kreditoriaus AB „DNB bankas“ reiškiamo finansinio reikalavimo UAB „Vicus“ restruktūrizavimo byloje bylinėjimosi išlaidų dalyje. Pažymėtina, kad visas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis (CPK 93 straipsnio 1 dalis), laiduotojas atsako už skolininko įsipareigojimus ne tik pagrindinės skolos, bet ir šalutinių prievolių dalyje (CK 6.81 straipsniu). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimu dėl skolos ir palūkanų priteisimo iš UAB „Vicus“, J. S. ir R. S. buvo priteista 42 960 Lt bylinėjimosi išlaidų suma (b. l. 29), 2012 m. kovo 29 d. susitarimu buvo konstatuotos 47 984 Lt bylinėjimosi išlaidos, kurių suma padidėjo dėl vykdymo išlaidų (Susitarimo 1.1 p., 2.1.3 p.). Bylinėjimosi išlaidos nebuvo padengtos, pagal Susitarimo 2.8 p., nuo nesumokėtų bylinėjimosi išlaidų ne daugiau kaip už 180 dienų paskaičiuoti 6 904,51 Lt delspinigiai (47 984,00 Lt * 0,08 proc. * 180 d.). Atsižvelgiant į tai, kreditoriaus finansinis reikalavimas bylinėjimosi išlaidų dalyje tenkintinas.

Vadovaudamasis Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi, 7 dalimi, Civilinio proceso kodekso 291-292, 162³ straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

patvirtinti kreditoriaus akcinės bendrovės „DNB bankas“ papildomą 4 404 594,76 Lt finansinį reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės „Vicus“ restruktūrizavimo byloje.

Ši nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.