Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Ernestos Montvidienės ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. ir jo gynėjo advokato A. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. G. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams; bausmę paskirta atlikti pataisos namuose; į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. kovo 19 d. 22.45 val. iki 2021 m. kovo 20 d. 11.20 val. (viena para); bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo sulaikymo dienos; kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl nuteistajam A. G. paskirtos bausmės

12. Tačiau, net ir pašalinus vieną A. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai nesudaro pagrindo skirti jam švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes (išskyrus nepagrįstai konstatuotą BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę), padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo A. G. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę – laisvės atėmimą 2 metams. Be to, nuteistajam A. G. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, teisingai buvo sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. G. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė (laisvės atėmimas 2 metams), kuri nustatyta tvarka buvo sumažinta trečdaliu (laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams), nėra per giežta ar aiškiai neteisinga, mažinti ją ar paskirti švelnesnę kitos rūšies bausmę A. G. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

13. Grįsdami prašymą sušvelninti A. G. už nusikalamą veiką paskirtą bausmę, apeliaciniame skunde A. G. ir jo gynėjas nurodo, kad A. G., nors su savimi ir turėjo narkotinių medžiagų, tačiau jis jų platinti sulaikymo metu negalvojo ir nežadėjo (o tik atsiradus tinkamoms aplinkybėms galimai būtų pasiūlęs įsigyti arba platinti), į (duomenys neskelbtini) A. G. vyko su tikslu, pasitaikius progai, realizuoti narkotines medžiagas, tačiau jo neteisėti veiksmai nutrūko tik dėl to, kad policijos pareigūnai surado narkotines medžiagas, taigi A. G. tik pasikėsino (BK 22 straipsnis) padaryti nusikalstamą veiką, tačiau dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių šis nusikaltimas nebuvo baigtas. Be to, A. G. padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išsiaiškinti nusikalstamą veiką, byloje nėra nei vieno įrodymo, išskyrus A. G. parodymus, pagrindžiančius siekį bei tikslo turėjimą platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, kas yra būtina norint inkriminuoti BK 260 straipsnio l dalį. Taigi A. G. parodymai buvo esminis įrodymas, pagrindžiantis jam inkriminuojamą veiką.

14. Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje (BK 54 straipsnio 1 dalis). Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje nustatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnyje arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. Švelnesnės bausmės, nei nustatyta įstatyme, paskyrimas reiškia, kad kaltininkui teismas skiria įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą nenustatytą bausmės rūšį ar mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką nustatyta minimali bausmė.

15. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcija be jokių alternatyvų numato išimtinai tik laisvės atėmimo bausmę nuo 2 iki 8 metų. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu prašoma remtis BK 62 straipsnio nuostatomis ir A. G. už nusikalstamą veiką skirti bausmę, nesusijusią su realiu laivės atėmimu. Tam, kad būtų taikomas BK 62 straipsnis, tai yra paskirta švelnesnė, nei įstatymo numatyta, bausmė, turi būti konstatuotos tam tikros BK 62 straipsnyje numatytos sąlygos. BK 62 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. BK 62 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir nustatyta bent viena iš BK 62 straipsnio 2 dalies 1– 6 punktuose nurodytų aplinkybių: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.

16. Bylos duomenys patvirtina, kad A. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, yra nustatyta tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareikštas nebuvo, o nagrinėjant bylą jokia žala, kurią A. G. turėjo atlyginti, nebuvo nustatyta, tačiau A. G. pats į policijos įstaigą neatvyko ir nepranešė apie padarytą nusikalstamą veiką, jo neteisėti veiksmai nutrūko tik dėl to, kad policijos pareigūnai surado jo išmestas narkotines medžiagas šiukšlių konteineryje ir jas paėmė, taip pat atlikus kratą surado ir paėmė namie laikomas psichotropines ir narkotines medžiagas.

17. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad A. G. tik pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką (pasikėsino platinti narkotines medžiagas), tačiau dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių šis nusikaltimas nebuvo baigtas. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo A. G. gynėjas taip pat nurodė, kad A. G. veika gali būti kvalifikuojama kaip rengimasis padaryti nusikaltimą (rengimasis platinti narkotines medžiagas). Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

18. Skundžiamu nuosprendžiu A. G. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis neteisėtai disponavo psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti – neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 81 tabletę su jose esančiais 0,223 g psichotropinės medžiagos amfetamino ir 0,132 g psichotropinės medžiagos MDMA, bei ne mažiau kaip 118,78 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), kuriose ?9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra nuo 0,3 % iki 0,7 %, kurias laikė savo namuose, kur dalį, tai yra 6,748 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) suvyniojęs į 7 folijos ritinėlius ir sudėjęs į plastikinį maišelį, turėdamas tikslą realizuoti tyrimo metu nenustatytam asmeniui ar asmenims, 2021 m. kovo 19 d. atgabeno į (duomenys neskelbtini) esančią automobilių stovėjimo aikštelę, tačiau pamatęs čia atvažiuojančius policijos pareigūnus, minėtas narkotines medžiagas išmetė į aikštelėje esantį šiukšlių konteinerį, kur netrukus jas surado ir paėmė policijos pareigūnai, o likusį kiekį, tai yra 81 tabletę su jose esančiais 0,223 g psichotropinės medžiagos amfetamino ir 0,132 g psichotropinės medžiagos MDMA, bei 112,032 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), jis laikė savo namuose, iki kol jas surado ir paėmė policijos pareigūnai. Kaip nurodyta apeliaciniame skunde, aplinkybių, kad A. G. įsigijo narkotines ir psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti, ir dalį narkotinių medžiagų su savimi turėjo vykdamas 2021 m. kovo 19 d. į (duomenys neskelbtini) esančią automobilių stovėjimo aikštelę, taip pat dalį narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikė savo namuose, kol jas surado ir paėmė policijos pareigūnai, neneigia ir pats nuteistasis A. G.. Taigi tokių nuteistojo A. G. veiksmų kvalifikavimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį yra teisingas, nes A. G. tiesiogiai realizavo objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius, tai yra, ne tik įsigijo nurodytas psichotropines ir narkotines medžiagas ir jas laikė savo namuose, tačiau dalį narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), turėdamas tikslą realizuoti, gabeno į (duomenys neskelbtini) esančią automobilių stovėjimo aikštelę.

19. Apeliantų teigimu, A. G., vykdamas į automobilių stovėjimo aikštelę nors su savimi ir turėjo narkotinių medžiagų, tačiau iš anksto su niekuo nesitarė susitikti šioje aikštelėje, taip pat nežinojo, tai yra dar nebuvo nusprendęs ar pats siūlys pirkti narkotines medžiagas, ar atsiradus tinkamam momentui pasiūlys kokiam tai sutiktam asmeniui narkotines medžiagas platinti, tačiau šios aplinkybės nesuteikia pagrindo A. G. veiksmų kvalifikuoti kaip rengimosi ar pasikėsinimo neteisėtai disponuoti psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti. Kaip jau minėta, BK 260 straipsnyje įtvirtinta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, o joje nurodytos veikos (gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino) turi alternatyvią savarankiškų veikų teisinę reikšmę, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo to momento, kai kaltininkas atliko bet kurią iš minėtų alternatyvių veikų, nepriklausomai nuo padarinių atsiradimo (neatsiradimo). Į veikų padarinius atsižvelgiama sprendžiant apie padarytų veikų pavojingumo laipsnį ir individualizuojant bausmę, o ne apie nusikalstamos veikos stadiją.

20. Kaip matyti iš nuteistojo A. G. parodymų pirmosios instancijos teisme (3 t., b. l. 70), jis pripažįsta, kad narkotines ir psichotropines medžiagas įsigijo ir laikė, turėdamas tikslą jas platinti, tikėdamasis iš šios savo veikos turtinės naudos. Tai patvirtina ir paties A. G. veiksmai byloje nagrinėjamo įvykio metu – į (duomenys neskelbtini) esančią automobilių stovėjimo aikštelę, jis gabeno 6,748 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), susvėręs namuose turimomis elektroninėmis svarstyklėmis, suvyniojęs į 7 folijos ritinėlius ir sudėjęs į plastikinį maišelį. Taigi nagrinėjamu atveju A. G. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, tapo baigta nuo to momento, kai A. G. įsigijo psichotropinių ir narkotinių medžiagų, turint tikslą jas platinti. Tolimesni A. G. veiksmai su įgytomis psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis jo veikos kvalifikavimui įtakos neturi. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje taikyti BK 62 straipsnio nuostatas A. G. atžvilgiu nėra jokio pagrindo.

21. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, Nr. 2K-412/2014, Nr. 2K-126-693/2018). Taigi, remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bausmė gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, nustačius aplinkybes, dėl kurių sankcijoje nurodytos bausmės skyrimas akivaizdžiai negalėtų būti laikomas teisingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2014, Nr. 2K-186-942/2015). Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-P-89/2014, 2K-169-458/2020, 2K-125-689/2021, 2K-111-511/2021).

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) A. G. padarytam nusikaltimui, jo asmenybei, kitoms bylos aplinkybėms. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė nuteistajam A. G. teisingą bausmę - minimalią BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, todėl nelaikytina, kad paskirta bausmė per griežta. Taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir švelninti bausmę, paskiriant švelnesnę bausmės rūšį, nei laisvės atėmimas, arba skirti mažesnės trukmės laisvės atėmimo bausmę, nei sankcijoje nustatytas minimalus šios bausmės dydis, nėra pagrindo. Nei bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nenustatyta kokių nors išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padaryta nusikalstama veika ar jo asmenybe, dėl kurių apeliantui BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu turėtų būti švelninama pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė.

23. Skundžiamu nuosprendžiu A. G. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo ne mažiau kaip 81 tablete su jose esančiais 0,223 g (kiekis, nežymiai viršijantis 0,2 gramų ribą, žyminčią nedidelį šios psichotropinės medžiagos kiekį) amfetamino ir 0,132 g MDMA (nedidelis šios psichotropinės medžiagos kiekis), bei ne mažiau kaip 118,78 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose ?9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra nuo 0,3 % iki 0,7 % (kiekis, ženkliai viršijantis 5 gramų ribą, žyminčią nedidelį šios narkotinės medžiagos kiekį) (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos), be to, nustatyta, kad A. G. šiomis psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis disponavo turėdamas tikslą jas platinti (gabeno 6,748 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), susvėręs namuose turimomis elektroninėmis svarstyklėmis, suvyniojęs į 7 folijos ritinėlius ir sudėjęs į plastikinį maišelį). Nors nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas psichotropinių ar narkotinių medžiagų platinimo faktas, tačiau ši aplinkybė savaime nemažina nuteistojo A. G. padarytos nusikalstamos veikos (numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje) rūšinio pavojingumo.

24. Tai, kad A. G. yra jauno amžiaus, nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo (3 t., b. l. 11), buvo registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (3 t., b. l. 12), nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. iki 2021 m. gruodžio 8 d. vertėsi individualia veikla turėdamas verslo liudijimą (3 t., b. l. 13 b. l., LITEKO duomenys), charakterizuojamas teigiamai (3 t., b. l. 47), nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jo asmenybė yra išskirtinai teigiama ir dėl to jam reikėtų skirti švelnesnę bausmę, nei numato įstatymas. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. G. teisiamas ne pirmą kartą, anksčiau 1 kartą yra teistas už nusikaltimus žmogaus sveikatai ir viešajai tvarkai, jam buvo skirta viešųjų darbų bausmė (3 t., b. l. 1-3), kurios atlikimo metu jis ir vėl nusikalto – neteisėtai disponavo psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis. Taigi A. G. nepadarė reikiamų išvadų ir nenustojo elgtis nusikalstamai ir neteisėtai, nuteistojo daromos nusikalstamos veikos sunkėja, tai neigiamai charakterizuoja jo asmenybę. Be to, A. G. ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (vairavo transporto priemonę neblaivus, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, nevykdė pareigos apdrausti viešajame eisme dalyvaujančios transporto priemonės, vairavo transporto priemonę, kuri neįregistruota nustatyta tvarka), už pasirodymą neblaiviam, už karo prievolininko pareigų nevykdymą, už šalyje paskelbto karantino taisyklių nevykdymą, sukeliant pavojų Covid-19 ligos plitimui, turi galiojančių administracinių nuobaudų (3 t., b. l. 5-9). Atkreiptinas dėmesys, kad A. G. padarė administracinių nusižengimų ir po jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistojo A. G. elgesys yra itin neatsakingas, į nustatytus draudimus jis žiūri paviršutiniškai ir savo elgesio pozityvia linkme visiškai nekoreguoja. Tokioje situacijoje akivaizdu, kad teismo pasitikėjimo (švelnesnės nei realus terminuotas laisvės atėmimas bausmės) jis nėra vertas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytos ir aukščiau aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog A. G. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos minimalios bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų.

25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. G. už nusikalstamą veiką paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, teisingai, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, ją sumažino trečdaliu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir keisti ar naikinti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. lapkričio 15 d. nuosprendį dėl A. G. paskirtos bausmės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

26. Iš nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. G. terminuotą laisvės atėmimo bausmę, nustatė, kad ji turi būti atliekama pataisos namuose. Pažymėtina, kad 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 (nuo 2020 m. liepos 1 d.) atsisakyta teismui nebūdingos funkcijos – nustatyti, kokioje įstaigoje asmuo atliks bausmę. Iki 2020 m. liepos 1 d. galiojo BK 50 straipsnio 3 dalis, numačiusi, kad bausmės atlikimo įstaigą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Tačiau byloje nuosprendis priimtas nurodytai įstatymo nuostatai jau nebegaliojant. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 65 straipsnį, nuteistuosius į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija. Šiame kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį ir jame nurodydamas bausmės atlikimo įstaigą, neatsižvelgė į pasikeitusį teisinį reguliavimą. Toks pirmosios instancijos teismo netinkamas BK ir BVK normų taikymas iš esmės nedaro įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant pašalinti bet kokių neaiškumų atsiradimą nuosprendžio vykdymo stadijoje, šios nuosprendžio dalys patikslintinos – iš Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio pašalinant dalį, kuria nuspręsta A. G. laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Nuteistąjį į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimui nusiųs kardomojo kalinimo vietos administracija, atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo A. G. ir jo gynėjo advokato A. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. lapkričio 15 d. nuosprendį pakeisti:

pašalinti nuosprendžio aprašomojoje dalyje pripažintą A. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kad A. G. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, padarė iš savanaudiškų paskatų;

iš nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalinti nuorodą, kad A. G. jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę privalo atlikti pataisos namuose.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.