Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Bylos faktai ir reikšmingos procesiniam sprendimui priimti aplinkybės.

3. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 61,06 kv. m. trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 1/17 dalis negyvenamosios patalpos–garažo, esančio po gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – garažas). 1/17 dalį garažo sudaro dvi automobilių parkavimo aikštelės: Nr.12 ir Nr. 4 (1 t., b. l. 8-9, 10-19, 20-21 b. l.). 2017 m. gegužės 7 d. ieškovė J. G. ir atsakovas V. Š. sudarė nuomos sutartį, kuria ieškovė išnuomojo atsakovui butą, esantį (duomenys neskelbtini), su baldais ir buitine įranga bei požemine aikštele automobiliui. 2018 m. gegužės 1 d. pratęsus 2017 m. gegužės 7 d. sudarytą nuomos sutartį (toliau tekste – Sutartis), šalys susitarė, jog mėnesio nuomos mokesčio suma yra 300,00 Eur, visi mokėjimai, atliekami nuomininko (atsakovo) nuomotojui (ieškovei) pagal šią Sutartį, t. y. 300,00 Eur plius komunaliniai mokesčiai turi būti sumokami nuomotojui (ieškovei) grynais iki einamojo mėnesio 25 dienos. Nuomininkas (atsakovas) visus komunalinius mokesčius įstaigoms sumoka pats (3.1. punktas). Nuomininkas (atsakovas) pasirašydamas šią sutartį sumoka 500,00 Eur dydžio depozitą. Depozitas grąžinamas Nuomos Sutarties galiojimui pasibaigus ir visiškai atsiskaičius su nuomotoju (ieškove) už nuomojamas patalpas, su sąlyga, kad nuomininkas (atsakovas) gyvenamajai Patalpai nepadarys jokios žalos (3.2. punktas). 3.6.2. punktu šalys susitarė, jog už ateinančius mėnesius (pradedant birželio mėnesiu) nuompinigiai ir komunaliniai mokesčiai bus mokami nuomotojui (ieškovei) ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 25 (dvidešimt penktos) dienos už sekantį nuomos mėnesį. 4.1. – 4.4. punktais šalys susitarė: nuomininkas (atsakovas) prisiima pilną atsakomybę už bet kokią dėl neatsargumo ar tyčia padarytą žalą išsinuomotai iš nuomotojo (ieškovės) gyvenamajai patalpai, baldams, virtuvės ir sanitarijos įrengimams ir prietaisams; jeigu nuomininkas (atsakovas) uždels sumokėti pinigus už nuomą daugiau nei penkias dienas, jis privalo mokėti delspinigius - 0,2 (dvi dešimtąsias) procento nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Šalių susitarimu delspinigiai neskaičiuojami. Jeigu nuomininkas (atsakovas) uždels sumokėti komunalinių paslaugų ir ryšio mokesčius, tai jis privalo mokėti delspinigius pagal LR Vyriausybės nustatytą tvarką. Delsimas sumokėti mokesčius, numatytus Sutarties 3.6,1, 3.6.2 ir 3.7 punktuose, laikomas sutarties pažeidimu, kurio pasekmė gali būti sutarties nutraukimas ir depozito negrąžinimas. Sutarties 5.1. punkte šalys numatė, jog sutartis įsigalioja nuo pasirašymo datos ir galioja iki 2019 m. kovo 31 d. Pasibaigus nuomos sutarties galiojimo laikui, sutartis automatiškai pratęsiama neribotam laikotarpiui, jei nei viena iš sutarties šalių nepareiškė noro nutraukti sutartį arba pakeisti nuomos sąlygų. 6.2. punktas numatė, jog nuomininkas (atsakovas) privalo įsileisti nuomotoją (ieškovę) ar jo atstovą vieną ar du kartus per mėnesį apžiūrėti gyvenamąsias patalpas, baldus, ir įrengimus, įvertinti ar turtas eksploatuojamas tinkamai, nėra sugadintas ir bute laikomasi sanitarijos reikalavimų. Jei yra nustatomi šie pažeidimai, nuomotojas (ieškovė) gali vienašališkai nutraukti nuomos sutartį arba reikalauti samdyti buto tvarkytoją už kurios paslaugas privalės mokėti nuomininkas (atsakovas). 1.3. sutarties punktas numatė, jog baldus ir sanitarijos įrenginius bei prietaisus nuomotojas (ieškovė) išnuomoja nuomininkui (atsakovui) kartu su gyvenamąja patalpa, pasirašant jų perdavimo nuomininkui (atsakovui) aktą. Šio akto pasirašymas reiškia, kad gyvenamoji patalpa, virtuvės baldai ir sanitarijos įrenginiai ir prietaisai perduoti nuomininkui (atsakovui) visam nuomos laikotarpiui. Gyvenamosios Patalpos perdavimo-priėmimo aktas pridedamas prie Sutarties. (1 t. 22–26, 27–29 b. l.). Iš 2017 m. gegužės 7 d. priedo Nr. 1, t. y. nuomojamo gyvenamųjų patalpų perdavimo–priėmimo akto, matyti, jog šalys pasirašė bute esančios įrangos ir baldų perdavimo–priėmimo aktą, kuriame išvardintų daugumos daiktų būklė nurodoma „gera“, išskyrus šviestuvų kambariuose ir paveikslo, jų būklė nurodoma „nauji“ (1 t. 25-26 b. l.).

4. Iš ieškovės teismui pateiktų „Swedbank“, AB vietinių mokėjimų, sąskaitos išrašo 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. birželio 1 d. laikotarpiu, matyti, jog ieškovė mokesčius daugiabučio gyvenamojo namo bendrijai, UAB „Lietuvos energijos tiekimui“, UAB „Šiaulių vandenys“, UAB „Ekskomisarų biurui“ 2019 metų sausio, vasario, kovo, gegužės mėnesiais mokėjo iš savo asmeninės banko sąskaitos. Iš VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro pateiktų mokėjimo pranešimų Nr. 12524928 ir Nr. 15138588 matyti, jog ieškovei už buto komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. paskaičiuota 32,00 Eur mokėtina suma, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. – 20,00 Eur (1 t. 58, 59 b. l.). Iš SEB lėšų nurašymų laikotarpiu nuo 2018 metų lapkričio iki 2019 metų vasario mėnesio matyti, jog atsakovas V. Š. iš AB SEB banko bankomatų 2018 m. lapkričio 27 d. išsigrynino 600,00 Eur, 2018 m. gruodžio 23 d. išsigrynino 600,00 Eur, 2019 m. sausio 24 d. išsigrynino 400,00 Eur, 2019 m. vasario 27 d. išsigrynino 600,00 Eur (1 t. 97-100 b. l.).

5. 2019 m. liepos 2 d. ieškovė J. G. registruotu pranešimu informavo atsakovą, jog jis liko skolingas buto nuomos mokesčio už 3 mėnesius – 900,00 Eur, nesumokėtus komunalinius mokesčius už 5 mėnesius – 512,23 Eur, nesumokėtą mokestį už garažo nuomą – 60,00 Eur, delspinigių nuo nesumokėtų nuompinigių – 184,32 Eur, delspinigių nuo nesumokėtų komunalinių mokesčių – 8,70 Eur. Nurodė, jog atsakovas nuniokojo ieškovės butą ir apgadino daiktus, sienas, grindis, padarė 668,79 Eur žalos turtui, kurią sudaro miegamajame kambaryje sulaužytos lovos grotelės – 36,44 Eur, jų pakeitimas – 15,00 Eur, virtuvėje sulaužyta į spintelę įmontuota dėžė šiukšlėms dėti, kurios vertė 33,71 Eur, pakeitimas – 20,00 Eur, virtuvėje sulaužytos dvi staljuostės po 10,78 Eur, iš viso 21,56 Eur, jų montavimas – 30,00 Eur, nepataisomai sugadintas vonios kriauklės paviršius – 192,08 Eur, pakeitimas – 50,00 Eur, sulaužyta odinė kėdė (pufas), turto vertė – 70,00 Eur, sulaužytas žurnalinis staliukas, turto vertė – 200,00 Eur. Taip pat nurodė, jog išsikeldamas iš buto atsakovas jį paliko netvarkingą, apleistą, nešvarų, buto generalinio valymo išlaidos – 600,00 Eur, taigi nurodė, jog atsakovas ieškovei padarė 2934,04 Eur žalos ir paprašė atlyginti jai padarytą 2343,04 Eur (2934,04 Eur žala sumažinta įskaičiavus atsakovo sumokėtą 500,00 Eur depozitą) žalą (1 t. 65, 66-67, 68 b. l.).

6. 2019 m. gegužės 23 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato nusikalstamų veikų registravimo skyriaus nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-02-32993-19 pagal pareiškėjos J. G. pareiškimą (1 t. 103-106 b. l.). Nutarime nustatytos aplinkybės, jog 2019 metais kovo pradžioje V. Š. paskambino ir pasakė, jog iš anksto praneša apie nuomos sutarties nutraukimą nuo 2019 m. gegužės 1 d., nuo tos dienos butą atlaisvins. Nuvykus pasiimti raktų, paaiškėjo, jog butą nuomininkas perduoda ne tokios būklės, koks jam buvo perduotas sudarant nuomos sutartį, butui yra padaryta žala: apgadinti daiktai, sienos, grindys ir pan. Butui padaryta žala: miegamajame kambaryje sulaužyta lova, t. y. - lovos grotelės, jų vertė 36,44 Eur, pakeitimas - 15,00 Eur, viso 51,44 Eur; virtuvėje sulaužyta į spintelę įmontuojama dėžė šiukšlėms dėti - 33,71 Eur, pakeitimas - 20,00 Eur, viso 53,71 Eur; virtuvėje sulaužytos staljuostės - 2 vnt. po 10,78 Eur, -21,56 Eur, jų montavimas - 30,00 Eur, viso 51,56 Eur; nepataisomai sugadintas vonios kriauklės paviršius, vertė - 192,08 Eur, pakeitimas - 50 Eur, viso 242,08 Eur; sulaužyta odinė kėdė (pufas), naudoto turto vertė - 70,00 Eur; sulaužytas žurnalinis staliukas, naudoto turto vertė - 200,00 Eur; visa butui padaryta žala sudaro 668,79 Eur. Nuomininką informavus apie turtui padarytą žalą, jis ją atlyginti atsisakė, pareiškė, jog tokios būklės butas buvo jam perduotas išnuomojant. Nutarime taip pat nurodyta, jog apklaustas V. Š. paaiškino, kad išsikėlus iš buto, raktus atidavė gal praėjus kokiam mėnesiui. Gyvenant minėtame bute, miegamojo lovoje nebuvo vieno pagaliuko, jo jis neišlaužė, miegojo ant tokios lovos kokia ji buvo. Pirmą dieną jam virtuvėje atidarius spintelę, kur buvo šiukšlinė, ji tiesiog iškrito iš ją laikančio prietaiso, todėl jis ja nebesinaudojo. Virtuvėje staljuostės nebuvo sulaužytos, vienoje nuo nusidėvėjimo buvo atsiradusi skylutė. Vonios kriauklės paviršius niekur nebuvo subraižytas, jis tiesiog nusidėvėjo, ant vonios paviršiaus tik atsirado dėmės, kurios galėjo atsirasti dėl plastmasės paviršiaus senėjimo. Odinis pufas įdubo, nes tiesiog išsisėdėjo, o žurnalinis staliukas iš vis nesulaužytas, jo sukinėjimosi mechaninė detalė buvo išdilusi. Sienos ir grindys irgi niekur nebuvo sugadintos (1 t. 103-106 b. l.).

7. 2019 m. gegužės 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 98-35 antstolis R. K. konstatavo aplinkybes dėl bute esančių baldų ir daiktų. Protokole nurodė, jog apžiūrėjus butą konstatuota, kad vonios kambaryje dėmėtas stalviršis, tarp vonios ir spintelės susikaupusios dulkės, vonia apibėgusi neaiškiu skysčiu, matosi nevalytos dėmės, vonios kambaryje esantis elektrinis gyvatukas nešvarus, ant jo susikaupęs dulkių sluoksnis, nešvarūs bute esantys elektros jungikliai, visame bute yra dėmių ant sienos, išpurvintos lubos prie priešgaisrinės signalizacijos, įlūžusi prieškambaryje esančio pufo sėdimoji dalis, susidaręs įdubimas, komodos viršutinė dalis dėmėta, išlūžusi viena miegamosios lovos lentelė, miegamojo lovos čiužinys dėmėtas, miegamojo kambaryje esančioje nišoje susikaupęs dulkių sluoksnis, matomos dėmės, spintos veidrodis dėmėtas, sulaužytas svetainės staliuko mechanizmas, ant stalo paviršiaus matomos dėmės ir dulkių sluoksnis, sulaužytas virtuvės komplekto baldinis plintusas, kaitlentės ir garų surinktuvo paviršiai dėmėti, nešvarūs, orkaitės visas vidus dėmėtas, nešvarus, sulaužytas šiukšlinės mechanizmas, ant šaldytuvo matomos dėmės, įbrėžimai, šaldytuvo vidus nešvarus, purvinas buto šilumos sistemos valdymo pultas, ant langų rėmų paviršiaus susikaupęs dulkių sluoksnis, virdulys nešvarus, susikaupęs kalkių sluoksnis. 2019 m. spalio 21 d. rangovas (duomenys neskelbtini) surašė defektinį aktą, kuriame nurodė, jog tie patys daiktų sugadinimai konstatuoti antstolio faktinių aplinkybių protokole, ir parengė darbų sąmatą 755,00 Eur sumai, t. y. sugadintų baldų, sanmazgų, apdailos detalių keitimui ir remontui (1 t. 157-158 b. l.).

8. Iš 2019 m. gegužės 30 d. bute atliktos valymo darbų sąmatos matyti, jog ieškovė J. G. užsakė buto valymą už 600,00 Eur sumą (1 t. 60, 61, 62, 63 b. l.). Buvo atliktas minkštų baldų cheminis valymas su giluminiu siurbliu (70,00 Eur), dvigulės lovos čiužinio cheminis valymas su giluminiu siurbliu (40,00 Eur), langų valymas (60,00 Eur), užuolaidų plovimas, lyginimas, nukabinimas ir pakabinimas (100,00 Eur), patalpų valymas (330,00 Eur). Pastabose nurodoma, jog vonios praustuvas sugadintas, pakeista spalva, yra dėmių, išbalinti nesugadinus neįmanoma, rekomenduojama pakeisti, lovos čiužinys dėmėtas, virtuvinis baldų komplektas labai apleistas, riebaluotas, virtuvės buitinė technika apleista.

9. Byloje pateikta UAB „Ekskomisarų biuro“ saugomo objekto, esančio (duomenys neskelbtini), signalizacijos įjungimo ir išjungimo ataskaita už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. gegužės 5 d. Iš jos matyti, jog nurodytu laikotarpiu į butą nuolat kažkas ateidavo, keletą naktų bute buvo nakvojama (2 t. 78, 79-81, 82 b. l.). Pateiktas 2019 m. balandžio mėn. atsakovo V. Š. darbo laiko apskaitos žiniaraštis įrodo, jog atsakovas 2019 m. balandžio mėnesį dirbo Šiauliuose parduotuvės direktoriumi, darbo dienos pradžia 8.00 val.

10. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių susiklostė gyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) XXXI skyrius). Byloje tarp šalių ginčas kilo dėl gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio ir mokesčio už vandenį, energiją bei komunalines paslaugas tinkamo mokėjimo (CK 6.583, 6.584 straipsniai), nuomos sutarties pabaigos, atsakovo (nuomininko) atsakomybės už netinkamos būklės buto grąžinimą (CK 6.499–6.500 straipsniai); atsiradusios žalos – turto sugadinimo, t. y. dėl civilinės atsakomybės ir nuostolių atlyginimo (CK 6.245–6.249 straipsniai).

11. Civilinėje teisėje sutartinius santykius reglamentuoja ne tik šalių sudaromos sutartys, bet ir dispozityviosios sutarčių teisės normos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu sutarties sąlygas nustato dispozityvioji teisės norma, tai šalys gali susitarti šių sąlygų netaikyti arba susitarti dėl kitokių sąlygų. Jeigu tokio šalių susitarimo nėra, sutarties sąlygos nustatomos pagal dispozityviąją teisės normą. Taigi, tiek, kiek šalys nesusitaria pačioje sutartyje, yra užpildoma konkrečią sutarčių rūšį reguliuojančių dispozityviųjų normų turiniu. Dispozityvioji teisės norma palieka laisvę šalims nustatyti tokias sąlygas, kokios joms yra priimtiniausios, o teisės normoje nustatytos elgesio taisyklės taikomos tuo atveju, jei šalys tokia galimybe nepasinaudojo.

12. Sprendžiant klausimą dėl nuomotojo ir nuomininko teisių ir pareigų, kylančių iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, sistemiškai taikytinos tiek bendrosios CK šeštosios knygos XXVIII skyriaus „Nuoma“ normos, tarp jų – bendrosios nuostatos (CK 6.477-6.482 straipsniai), nuomos sutarties šalių teises ir pareigas nustatančios normos (CK 6.483-6.495 straipsniai) bei nuomos sutarties pabaigos taisyklės (CK 6.496-6.503 straipsniai), tiek XXXI skyriaus „Gyvenamosios patalpos nuoma“ normos, tarp jų – bendrosios nuostatos (CK 6.575-6.608 straipsniai), gyvenamosios nuomos patalpos sutarties pabaigos taisyklės (CK 6.609-6.617 straipsniai).

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.576 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įpareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Pagrindinė nuomininko pareiga pagal nuomos sutartį yra mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis, 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.583 straipsnio 1 dalis). Šalių Sutarties 3.1. punktas numatė, jog mėnesio nuomos mokesčio suma yra 300,00 Eur, visi mokėjimai, atliekami nuomininko (atsakovo) nuomotojui (ieškovei) pagal šią Sutartį, t. y. 300,00 Eur plius komunaliniai mokesčiai turi būti sumokami nuomotojui (ieškovei) grynais iki einamojo mėnesio 25 dienos. Nuomininkas (atsakovas) visus komunalinius mokesčius įstaigoms sumoka pats. 3.6.2. punktu šalys susitarė, jog už ateinančius mėnesius (pradedant birželio mėnesiu) nuompinigiai ir komunaliniai mokesčiai bus mokami nuomotojui (ieškovei) ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 25 (dvidešimt penktos) dienos už sekantį nuomos mėnesį. 4.4. Sutarties punktas taip pat numatė, jog delsimas sumokėti nuomos mokestį (3.6.1. punktas) yra laikomas sutarties pažeidimu, kurio pasekmė gali būti sutarties nutraukimas ir depozito negrąžinimas.

14. Ieškovė byloje nurodė, jog atsakovas jai liko skolingas 960,00 Eur nuompinigių už 2019 metų vasario, kovo ir balandžio mėnesius bei 514,49 Eur nesumokėtus komunalinius mokesčius už 2018 metų gruodžio bei 2019 metų sausio, vasario, kovo, balandžio mėnesius. Ieškovės atstovė teigė, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas ieškovės gyvenamosiomis patalpomis naudojosi, tačiau nuomos mokesčių ir komunalinių mokesčių už prašomą priteisti laikotarpį nuomos sutarties nustatyta tvarka nemokėjo. Atsakovas teigia, jog nuomą ir komunalinius mokesčius mokėjo laiku grynaisiais pinigais, taip kaip numatyta Sutartyje. Pažymėtina, jog nepaisant to, kad šalių sudarytos Sutarties 3.1 punktas numatė, jog nuomininkas visus komunalinius mokesčius įstaigoms sumoka pats, byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovas tiek nuompinigius, tiek komunalinius mokesčius ieškovei visada mokėjo grynaisiais pinigais, šių aplinkybių ieškovė bylos nagrinėjimo metu neneigė. Tačiau byloje taip pat kilo ginčas iki kada atsakovas naudojosi išsinuomotu turtu. Ieškovė teigė, jog atsakovas raktus atidavė jai 2019 m. gegužės 6 d. bute vykusio susitikimo metu, atsakovas nurodė, jog šalių sudaryta Sutartis galiojo iki 2019 m. kovo 31 d., atsakovas tą dieną iš buto išsikraustė ir daugiau jame nebesilankė, tačiau teismo posėdžio metu patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes dėl buto raktų grąžinimo 2019 m. gegužės 6 d.

15. Sutarties 5.1. ir 5.2. punktais šalys susitarė, jog Sutartis įsigalioja nuo pasirašymo datos ir galioja iki 2019 m. kovo mėn. 31 d., pasibaigus nuomos sutarties galiojimo laikui, sutartis automatiškai pratęsiama neribotam laikotarpiui, jei nei viena iš sutarties šalių nepareiškė noro nutraukti sutartį arba pakeisti nuomos sąlygų. Akcentuotina, jog Sutarties 6.6. punktas numatė, jog visi Sutarties pakeitimai galios, jeigu jie bus sudaryti raštu ir pasirašyti abiejų sutarties šalių. Kitų nuomos sutarties pabaigos sąlygų Sutartimi šalys nenumatė, todėl teismas spręsdamas dėl Sutarties pabaigos taiko dispozityviąsias CK normas. CK 6.582 straipsnis numato, jog nuomos sutartis gali būti neterminuota arba terminuota. Šalys gali atnaujinti gyvenamosios patalpos terminuotą nuomos sutartį sudarydamos naują terminuotą arba neterminuotą nuomos sutartį (CK 6.582 straipsnio 2 dalis).

16. CK 6.499 straipsnis reglamenuoja daikto grąžinimo nuomotojui tvarką. Nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės (1 dalis). Jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visa laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius (2 dalis). Taigi, iš nurodyto matyti, kad bendroji taisyklė yra ta, jog pareiga grąžinti nuomojomą butą nuomotojui tenka būtent nuomininkui, nagrinėjamu atveju atsakovui. Jeigu, pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas negrąžina daikto nuomotojui, jam kyla CK nustatytų teisinių padarinių (CK 6.499 straipsnio 2 dalis).

17. Minėta, jog atsakovas daiktus iš buto išsivežė 2019 m. kovo 30 d., 2019 m. kovo 31 d. butą išsivalė ir nuo tos dienos bute nebegyveno, tačiau pripažino, kad buto raktus ieškovei grąžino 2019 m. gegužės 6 d. susitikimo metu. Teigė, jog išsikraustydamas 2019 m. kovo 31 d. skambino ieškovei dėl raktų grąžinimo, tačiau ieškovė susitikti laiko neturėjo. Ieškovė teigė, jog atsakovas 2019 m. kovo mėnesį paskambino jai ir pranešė, kad balandžio mėnesį norėtų pagyventi bute, nuomos sutartį pageidauja nutraukti nuo 2019 m. gegužės 1 d., iki tos dienos jis butą atlaisvins ir grąžins buto raktus. Teisme liudiję D. K. ir M. B. patvirtino, jog 2019 m. kovo 31 d. matė atsakovą valant butą bei išsikraustant, buto kaimynas M. B. nurodė, jog padėjo atsakovui išsinešti daiktus iš buto (2020 m. spalio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: 0 val. 36 min. – 0 val. 28 min.; 0 val. 07 min – 0 val. 01 min.). Teismas sprendžia, jog šiais liudytojų parodymais atsakovas byloje įrodė, kad ketinimo pratęsti Sutarties galiojimo termino jis neturėjo (CPK 12, 178, 185, 189 straipsniai). Visi Sutarties pakeitimai galioja, jeigu jie yra sudaryti raštu ir pasirašyti abiejų Sutarties šalių (Sutarties 6. punktas), byloje nėra duomenų, jog abi šalys susitarė dėl terminuotos gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pratęsimo iki 2019 m. gegužės 1 d., atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog nuomos sutartis pasibaigė suėjus jos terminui, t. y. 2019 m. kovo 31 d. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad sutarties termino pabaiga ir daiktų išsivežimas iš nuomojamo buto nepaneigia aplinkybių, jog atsakovas, negrąžinęs ieškovei buto raktų 2019 m. kovo 31 d., visą balandžio mėnesį turėjo galimybę ieškovės butą faktiškai valdyti ir juo naudotis (CK 6.477 straipsnio 1 dalis).

18. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog yra gyvenantis Kaune, į Šiaulius buvo perkeltas dėl susiklosčiusių darbinių aplinkybių, jis buvo paskirtas (duomenys neskelbtini) padalinio vadovu, todėl jam reikėjo nuomojamo būsto (2020 m. spalio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 59 min. – 1 val. 57 min.). Rašytinių įrodymų, jog nuo 2019 m. balandžio 1 d. būtų gyvenęs kitame būste (pvz. kito būsto nuomos sutarties, ar mokėtų kito gyvenamojo būsto nuompinigių ar komunalinių mokesčių sąskaitų) atsakovas nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai). Byloje pateikta UAB „Ekskomisarų biuro“ signalizacijos įjungimo ir išjungimo ataskaita už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. gegužės 5 d. įrodo, jog nurodytu laikotarpiu į butą nuolat kažkas ateidavo, keletą naktų bute buvo nakvojama (2 t. 78, 79-81, 82 b. l.). Aplinkybę, kad atsakovas nurodytu metu dar dirbo Šiauliuose patvirtina 2019 m. balandžio mėn. atsakovo V. Š. darbo laiko apskaitos žiniaraštis.

20. Ieškovė gyvena ir dirba Šiauliuose, šiame mieste turi kitą gyvenamąjį būstą, todėl labiau tikėtina, jog 2019 m. balandžio mėnesį, turėdamas raktus, butu galėjo naudotis atsakovas. Byloje aptartu teisiniu reguliavimu nustatyta, jog pareiga grąžinti nuomojomą butą nuomotojui tenka būtent nuomininkui, t. y. atsakovui. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog jis turi aukštąjį išsilavinimą, rašytiniai duomenys byloje patvirtina, jog jis yra charakterizuojamas teigiamai, dirba (duomenys neskelbtini) prekybos centrų direktoriumi, todėl darytina išvada, jog atsakovas būdamas daugiau nei vidutiniškai protingas ir apdairus asmuo galėjo numanyti, jog svetimo turto raktus reikėtų grąžinti paskutinę Sutarties galiojimo dieną (1 t. 96 b. l., CK 1.5 straipsnis). Akcentuotina, jog nuomos sutarties termino pabaiga savaime nereiškia, kad pasibaigia nuomininko prievolė mokėti nuomos mokestį. Šios prievolės pabaiga yra siejama su tinkamu išsinuomoto daikto perdavimu nuomotojui. Nuomininkui neįvykdžius nurodytos teisinės pareigos ir pavėluotai grąžinus išsinuomotą daiktą, nuomotojui tenka šios prievolės nesilaikymo CK 6.499 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės.

21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.499 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas ne nuomos mokesčio skolos priteisimo, o nuomotojo patirtų nuostolių už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, kompensavimo mechanizmas – nuomininkas privalo kompensuoti dėl daikto naudojimo be teisėto pagrindo nuomotojo patirtus praradimus, sumokėdamas jo naudai pasibaigusioje nuomos sutartyje šalių sulygtą nuomos mokestį, preziumuojamą kaip realius nuomotojo dėl neteisėtų nuomininko veiksmų patirtus praradimus, taip pat atlygindamas kitus, nuomotojo įrodytus, nuostolius, kurių neapima nuomos mokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2011; 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25-916/2015). Taigi CK 6.499 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas dėl pavėluoto daikto grąžinimo nuomotojo patirtų nuostolių (negautų pajamų) nustatymo metodas – laikoma, kad nuomotojo negautos pajamos yra tokio nuomos mokesčio dydžio, kurį jis būtų gavęs, jeigu nuomos sutartis nebūtų pasibaigusi. Šie nuostoliai laikytini minimaliais nuomotojo nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2009; 2016 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-449-684/2016).

22. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, kasacinio teismo praktiką bei vadovaujantis įrodymų vertinimo principais ir taisyklėmis, teismas sprendžia, jog atsakovui 2019 m. kovo 31 d. negrąžinus ieškovei buto raktų, laikytina, jog atsakovas faktiškai neįvykdė savo pareigos grąžinti ieškovei nuomotą butą, todėl jam tenka pareiga atlyginti ieškovės nuostolius, t. y. sumokėti nuomos mokestį ir komunalinius mokesčius už 2019 m. balandžio mėnesį. Įvertinus byloje esančius rašytinius duomenis, matyti, jog ieškovės nuostolius už 2019 metų balandžio mėnesį sudaro 300,00 Eur nuomos mokestis už butą, 48,05 Eur komunaliniai mokesčiai, paskaičiuoti pagal ieškovės teismui pateiktą pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, ir 1,67 Eur mokestis už balandžio mėnesio buto komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (20,00 Eur / 12 mėn. = 1,67 Eur, VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro mokėjimo pranešimas Nr. 15138588, 1 t. 59 b. l.). Taigi ieškovei iš atsakovo priteistinas 300,00 Eur nuomos mokestis ir 49,72 Eur komunaliniai mokesčiai, t. y. 349,72 Eur suma (CPK 12, 178, 185 straipsniai, CK 6.499 straipsnio 2 dalis).

23. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo nuompinigius už buto nuomą 2019 metų vasario ir kovo mėnesį, nesumokėtus komunalinius mokesčius už 2018 metų gruodžio, 2019 metų sausio, vasario ir kovo mėnesius bei 60,00 Eur nuomos mokestį už antrą automobilių parkavimo aikštelę Nr. 4 (toliau tekste aikštelė Nr. 4) už 2019 metų vasario, kovo ir balandžio mėnesius. Ieškovės atstovė teigė, jog byloje būtent atsakovui tenka procesinė pareiga įrodyti, jog jis perdavė ieškovei prašomus priteisti nuompinigius ir komunaliniu mokesčius, o ieškovės pateiktų įrodymų visuma byloje patvirtina, jog atsakovas nuomos ir komunalinių mokesčių ieškovei laiku nemokėjo. Dėl aikštelės Nr. 4 nuomos nurodė, jog atsakovui buvo reikalinga antra automobilio parkavimo aikštelė, nes išsinuomotame bute su juo gyveno draugė. Nors automobilio parkavimo aikštele Nr.4. naudojosi, atsakovas nuomos mokesčio už 2019 metų vasario, kovo ir balandžio mėnesius nesumokėjo.

24. Ieškovė patikslinto ieškinio reikalavimus dėl nuomos už butą bei aikštelę Nr. 4 ir komunalinių mokesčių priteisimo įrodinėja „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymais, 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. birželio 1 d. laikotarpio sąskaitos išrašu, iš kurių matyti, jog ieškovė komunalinius mokesčius už butą 2019 metų sausio, vasario, kovo, balandžio mėnesiais mokėjo iš asmeninės banko sąskaitos (1 t. 58, 59 b. l.) bei liudytojo E. Č. parodymais. Atsakovas tinkamą nuomos sutarties vykdymą įrodinėja SEB banko lėšų nurašymo rašytiniais dokumentais laikotarpiu nuo 2018 metų lapkričio iki 2019 metų vasario mėnesio laikotarpiu, liudytojo M. Č. parodymais (1 t. 97-100 b. l.).

25. CPK 178 straipsnis nurodo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.

28. Ieškovės pateikti „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymai, sąskaitos išrašas 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. birželio 1 d. laikotarpiu, įrodo tik komunalinių mokesčių dydį, tačiau negali būti vertinami kaip rašytiniai duomenys įrodantys, jog atsakovas komunalinių mokesčių ieškovei nemokėjo (1 t. 58, 59 b. l.). Šias išvadas teismas daro įvertinęs Sutarties nuostatas bei ieškovės paaiškinimus, jog atsakovas visas mokėtinas sumas jai mokėjo grynaisiais pinigais, pagal jos pateiktas sąskaitas, o pinigus iš atsakovo ji užsukdavo pasiimti į atsakovo darbovietę (2020 m. spalio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 08 min. – 2 val. 06 min.). Taip pat pažymėtina, jog ieškovės liudytojo E. Č. parodymai nagrinėjamoje byloje vertinami kritiškai. E. Č. ryšiai su ieškove yra artimi, jis yra ieškovės sugyventinis, šios aplinkybės gali lemti liudytojo palankumą ieškovei ir tuo pačiu netikslų aplinkybių nurodymą. Be to, palyginus liudytojo E. Č. parodymus ir ieškovės teiktus paaiškinimus apie ieškovės telefoninį pokalbį su atsakovu kovo mėnesio pabaigoje dėl sutarties termino pabaigos, matyti, jog teismui teikti ieškovės ir liudytojo paaiškinimai nesutampa. Ieškovė teismo posėdžio metu teigė, jog šalių telefoninį pokalbį girdėjo E. Č., kadangi, prasidėjus atsiskaitymų pagal Sutartį vėlavimams, skambinant atsakovui, ji visada įjungdavo telefono garsiakalbį (2020 m. spalio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 29 min. – 2 val. 27 min.), tuo tarpu liudytojas vienu metu teigė, jog jis ieškovės ir atsakovo telefoninį pokalbį girdėjo namuose (2020 m. spalio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 12 min. – 1 val. 13 min.), tačiau atsakovo atstovei paklausus, kokiu būdu jis girdėjo aptariamą šalių pokalbį, liudytojas išsamiai paaiškino, jog jis kartu su ieškove važiavo mašina, todėl buvo įjungtas automobilio garsiakalbis mašinoje (2020 m. spalio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: 0 val. 58 min. – 0 val. 57 min.). Nustatyto pasekoje, teismas, įvertinęs liudytojo E. Č. parodymų turinį, palyginęs jį su ieškovės paaiškinimais, sprendžia, jog liudytojo E. Č. parodymai nagrinėjamoje byloje yra nepatikimi.

29. Tuo tarpu byloje liudijęs M. Č. paaiškino, jog 2019 m. sausio 24 d. matė pinigų perdavimą nuomotojai (ieškovei). Paaiškino, jog šią datą prisimena, kadangi tą dieną yra mokami avansai. Nurodė, jog tuo metu kartu su atsakovu dirbo sandėlyje, atsakovas pasiūlė padaryti pertrauką ir nueiti kartu parūkyti, pasakė, jog pakeliui sustos pasiimti grynųjų pinigų iš bankomato, kadangi privažiuos nuomotoja. Liudytojas su atsakovu ėjo kartu, matė, kaip atsakovas pasiėmė grynuosius iš bankomato, jiems rūkant privažiavo ieškovė, atsakovas padavė jai 500,00 Eur. Šias aplinkybes jis matė, kadangi tuo metu stovėjo 2–3 metrų atstumu (2020 m. spalio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: 0 val. 16 min. – 0 val. 7 min.). Akcentuotina, jog liudytojo paaiškinimus, kad 2019 m. sausio 24 d. atsakovas pasiėmė iš bankomato grynųjų pinigų byloje patvirtina ir rašytiniai įrodymai, t. y. SEB banko lėšų nurašymo rašytinis dokumentas, kuriame nurodyta pinigų išgryninimo data – 2019 m. sausio 24 d. (1 t. 99 b. l.). Ieškovės atstovė teigė, jog šio liudytojo parodymai jokios įrodomosios reikšmės byloje neturi, kadangi liudytojas buvo pavaldus atsakovui. Šiuos atstovės argumentus teismas atmeta, kaip nepagrįstus (CPK 178, 185 straipsniai). Nurodytos aplinkybės nėra pagrindas liudytojo parodymus vertinti kritiškai, kadangi atsakovo paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, jog šiuo metu atsakovas Šiauliuose parduotuvės vadovu nebedirba, dirba Klaipėdoje, todėl ieškovės teiginiams apie liudytojo pavaldumą bylos nagrinėjimo metu nėra jokio pagrindo.

30. Tai, kad atsakovas nuomos mokestį už butą bei komunalinius mokesčius ieškovės nurodytu laikotarpiu yra sumokėjęs, byloje iš esmės patvirtina pateiktų SEB banko lėšų nurašymo rašytiniai dokumentai laikotarpiu nuo 2018 metų lapkričio iki 2019 metų vasario mėnesio. Matyti, jog atsakovas kiekvieno mėnesio pabaigoje iš bankomato pasiimdavo nuo 400,00 Eur iki 600,00 Eur sumą (1 t. 97, 98, 99, 100 b. l.). Sutiktina su ieškovės atstovės argumentu, jog iš sąskaitos paimti grynieji pinigai galėjo būti panaudoti kitoms atsakovo reikmėms, tačiau įvertinęs liudytojo M. Č. parodymus, SEB banko lėšų nurašymo rašytinius duomenis, Sutarties 3.1. punktą, kuriuo šalys sutarė, jog visi mokėjimai atliekami iki einamojo mėnesio 25 dienos, o ieškovei nepateikus jokių ieškinio reikalavimą dėl nesumokėtų nuompinigių ir komunalinių mokesčių pagrindžiančių patikimų įrodymų, teismas, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, sprendžia, jog labiau tikėtina, kad atsakovas ieškovės reikalavimo dalyje nurodytus nuompinigius ir komunalinius mokesčius yra sumokėjęs (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

32. Teismas taip pat atmeta ieškovės reikalavimą dėl 60,00 Eur nuomos mokesčio už aikštelės Nr. 4 nuomą 2019 metų vasario, kovo ir balandžio mėnesiais. Šalys Sutartimi susitarė dėl buto su baldais ir buitine įranga bei požemine aikštele automobiliui nuomos (Sutarties 1.1. punktas), Sutarties pakeitimai galioja tik jeigu jie yra sudaryti raštu ir pasirašyti abiejų Sutarties Šalių (Sutarties 6.6 punktas). Byloje nėra duomenų, jog šalių sudaryta rašytinė Sutartis būtų pakeista (CPK 178, 185 straipsniai). Ieškovė teigia, jog 2018 metų gruodžio mėnesį šalys sudarė žodinį susitarimą dėl aikštelės Nr. 4 nuomos, tačiau jokių objektyvių įrodymų byloje nepateikia. Nagrinėjamu atveju šalių žodinio susitarimo dėl aikštelės Nr. 4 nuomos egzistavimą turėjo įrodyti ieškovė (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovės atstovė nurodė, jog atsakovui buvo reikalinga antra automobilio parkavimo aikštelė, nes išsinuomotame bute su juo gyveno draugė, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas bute būtų gyvenęs ne vienas. Atsakovas, teikdamas paaiškinimus teismo posėdžio metu, keletą kartų nurodė, jog bute gyveno vienas, draugė kartais užsukdavo į svečius. Šių aplinkybių ieškovė ir jos atstovė byloje neginčijo. Ieškovė žodinį susitarimą įrodinėja liudytojo E. Č. parodymais, tačiau teismas konstatavo, jog šio liudytojo parodymai yra vertinami kritiškai (sprendimo 28 punktas), o kitų patikimų įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės nurodomą žodinį susitarimą byloje nėra (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog pagal bylos duomenis negalima nustatyti atsakovą turėjus prievolę mokėti ieškovei 20,00 Eur nuomos mokestį už aikštelę Nr. 4 (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

33. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 271,68 Eur delspinigius už nesumokėtą nuomos mokestį 2019 metų vasario, kovo ir balandžio mėnesį bei 13,36 Eur delspinigius už nesumokėtus komunalinius mokesčius 2018 metų gruodį, 2019 metų sausį, vasarį, kovą ir balandį, atsakovas su šiais reikalavimas nesutinka. Sutarties 4.2 punktu šalys susitarė, jog tuo atveju, jei nuomininkas (atsakovas) uždels sumokėti pinigus už nuomą daugiau nei penkias dienas, jis privalo mokėti delspinigius – 0,2 procento nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Šalių susitarimu delspinigiai neskaičiuojami. Jeigu nuomininkas (atsakovas) uždels sumokėti komunalinių paslaugų ir ryšio mokesčius, tai jis privalo mokėti delspinigius pagal LR Vyriausybės nustatytą tvarką (Sutarties 4.3. punktas).

39. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo į padarytos 1355,00 žalos atlyginimą įskaičius atsakovo nuomos sutarties sudarymo metu ieškovei sumokėtą 500,00 Eur depozitą, priteisti iš atsakovo 855,00 Eur nuostolių atlyginimą, kurį sudaro bute esančių daiktų apgadinimas ir valymo paslaugos (sprendimo 5.–7. punktai). Nurodė, jog išnuomojant butą šalys pasirašė priedą prie sutarties, kuriame visų baldų ir įrangos būklė yra gera, atsakovas, prieš pasirašant aktą, apžiūrėjo ir įvertino jam perduodamą turtą. Teigė, jog 2019 m. gegužės 6 d. perduodant buto raktus, paaiškėjo, jog atsakovas butą ir jame esantį turtą ieškovei perdavė ne tokios būklės, kokios buvo gavęs, butui padaryta žala, kurios faktą ir dydį įrodo antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei (duomenys neskelbtini) defektinis aktas.

40. Bendrosios nuomos santykius reglamentuojančios teisės normos numato tam tikras nuomininko pareigas susijusias su nuomojamo daikto būklės užtikrinimu. CK 6.493 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomininkas privalo laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo lėšomis daryti einamąjį jo remontą, jeigu ko kita nenustato įstatymai arba sutartis. CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Esminė aplinkybė, kurią reikia nustatyti, sprendžiant dėl tinkamo pareigos grąžinti daiktą nuomotojui įvykdymo, yra ta, ar nuomotojas, pasibaigus nuomos sutarčiai ar ją nutraukus, turi galimybę naudotis ir laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu savo nuožiūra ir pagal jo paskirtį. CK 6.500 straipsnyje nustatyta: jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip. Tam, kad viena šalis privalėtų atlyginti nuostolius kitai šaliai, reikalingas civilinės teisės pažeidimo sudėties visetas: neteisėti veiksmai; priežastinis ryšys; kaltė ir žala.

41. Ginčo Sutarties 4.1. punktu šalys susitarė, jog nuomininkas (atsakovas) prisiima pilną atsakomybę už bet kokią dėl neatsargumo ar tyčia padarytą žalą išsinuomotai iš nuomotojo (ieškovės) Gyvenamajai Patalpai, baldams, virtuvės ir sanitarijos įrengimams ir prietaisams. Nuomotojas (ieškovė) turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu yra grubūs sutarties pažeidimai, o nuomininkas (atsakovas) privalo nedelsiant palikti tvarkingas Gyvenamąsias patalpas (5.4. Sutarties punktas). Pasibaigus nuomos laikui, grąžinti nuomotojui (ieškovei) gyvenamąją patalpą, baldus ir sanitarijos įrenginius bei prietaisus tokioje pačioje estetinėje ir techninėje būklėje, kokia ji buvo nuomos pradžioje, tačiau nuomininkas (atsakovas) neatsako už įprastą susidėvėjimą. Pradinė Gyvenamosios Patalpos, baldų, virtuvės ir sanitarijos įrenginių bei prietaisų būklė yra aprašyta jų perdavimo akte, kurį pasirašo nuomotojas (ieškovė) ir nuomininkas (atsakovas) (2.2.6. punktas).

42. Iš byloje pateikto 2017 m. gegužės 7 d. priedo Nr. 1 (toliau tekste – Priedas Nr. 1), t. y. nuomojamo gyvenamųjų patalpų perdavimo–priėmimo akto matyti, jog išnuomojant butą buvo fiksuota, jog bute esančios daugumos daiktų būklė nurodoma „gera“, išskyrus šviestuvų kambariuose ir paveikslo, jų būklė nurodoma „nauji“ (1 t. 25-26 b. l.). Atkreiptinas dėmesys, jog virtuvės stalviršio apvadas ties valgomuoju stalu ir virtuvėje į spintelę įmontuota dėžė šiukšlėms dėti išnuomojant butą Priede Nr. 1 neaprašyti. Matyti, jog Priede Nr. 1 išvardinti ginčo daiktai, t. y. dvigulė lova su čiužiniu ir užklotu, žurnalinis staliukas, vonios spintelė su kriaukle, su kranu, pufikas, minkšta dalis 3+1, buvo geros būklės, tačiau ne nauji. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir ieškovė paaiškinusi, jog išnuomojant butą atsakovui, visi bute esantys daiktai ten buvo nuo 2009 metų (2020 m. spalio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 21 min. – 2 val. 19 min.). Taigi, atsakovas nuomojosi ne naujos statybos butą su ką tik atliktu remontu ir naujais baldais. Įvertinus aplinkybę, kad butas yra skirtas nuomoti, buto nusidėvėjimas yra neginčytinas, todėl, siekiant nustatyti nuomininko (atsakovo) padarytą žalą, turi būti pateikti neabejotini, nenuginčijami įrodymai, kuriais remiantis būtų galima nustatyti atsakovo padarytą žalą nuomojamam daiktui, šiuo atveju – ieškovės reikalavime dėl žalos atlyginimo nurodytiems daiktams.

43. Antstolio R. K. 2019 m. gegužės 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 98-35 (toliau tekste – Protokolas) nurodyta, jog vonios kambaryje dėmėtas stalviršis, įlūžusi prieškambaryje esančio pufo sėdimoji dalis, susidaręs įdubimas, išlūžusi viena miegamosios lovos lentelė, sulaužytas svetainės staliuko mechanizmas, sulaužytas virtuvės komplekto baldinis plintusas, sulaužytas šiukšlinės mechanizmas. Pažymėtina, jog Protokole išlaužta sofos – lovos kairės pusės lentelė su tvirtinimo mechanizmu nėra fiksuota, šio daikto sulaužymas taip pat nefiksuotas ir 2019 m. gegužės 23 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato nusikalstamų veikų registravimo skyriaus nutarime Nr. M-1-02-32993-19 bei 2019 m. liepos 2 d. atsakovui siųstame registruotame pranešime (1 t. 103-106 b. l.) 2019 m. spalio 21 d. rangovo (duomenys neskelbtini) defektiniame akte nurodyta, jog tie patys daiktų sugadinimai konstatuoti antstolio faktinių aplinkybių protokole. Šiame akte jau nurodyta ir išlaužta sofos – lovos kairės pusės lentelė su tvirtinimo mechanizmu bei pateikta darbų sąmatą 755,00 Eur sumai, t. y. sugadintų baldų, sanmazgų, apdailos detalių keitimui ir remontui (1 t. 157-158 b. l.).

44. Iš antstolio Protokolo ir jame fiksuotų daiktų foto nuotraukų matyti, jog prieškambaryje esančio pufo sėdimoji dalis yra įdubusi, virtuvės stalviršio apvadas ties valgomuoju stalu įlaužtas. Sąmatoje nurodoma, jog odinio pufo remontas – 105,00 Eur, virtuvės stalviršio apvadų keitimas – 45,00 Eur (1 t. 157-158 b. l.). Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis sveria 120 kg, nežino, ar pufas yra tinkamas jo svoriui, teigė, jog yra tikimybė, kad pufas nuo atsakovo svorio galėjo sulūžti. Dėl virtuvės apvadų atsakovas gynėsi, teigdamas, jog virtuvės apvadą galėjo sulaužyti darbininkai tvarkę dujinį katilą (2020 m. spalio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 55 min. – 1 val. 53 min.). Aplinkybes, jog dujinis katilas buto nuomos laikotarpiu buvo tvarkomas, teismo posėdžio metu patvirtino ir ieškovė, tačiau atkreiptinas atsakovo dėmesys, jog iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad virtuvės apvadas yra toliau nuo dujinio katilo (2 t. 3 b. l.). Atsakovui teigiant, jog virtuvės apvadą nuomos laikotarpiu įlaužė dujinį katilą tvarkę darbininkai, teismas vertina, jog atsakovas pripažino, kad virtuvės apvadas išnuomojant butą nebuvo įlaužtas, todėl labiau tikėtina, jog virtuvės apvadą nuomos laikotarpiu įlaužė atsakovas (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

47. Taip pat netenkinami patikslinto ieškinio reikalavimai dėl virtuvėje sulaužytos į spintelę įmontuotos dėžės šiukšlėms dėti, sugadinto žurnalinio staliuko sukimosi mechanizmo, išlaužtos sofos – lovos kairės pusės lentelės su tvirtinimo mechanizmu. Išnuomojant butą Priede Nr. 1 virtuvėje įmontuota šiukšlių dėžė neaprašyta, byloje nėra galimybės nustatyti, kokia šiukšlių dėžė buvo, kaip ji buvo pritvirtinta, sudarant buto nuomos sutartį. Žurnalinio staliuko būklė nurodyta – gera, tačiau atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis žurnalinio staliuko mechanizmo, išsinuomodamas butą, nesukinėjo, tik vėliau pamatė, jog sukimosi mechanizmas yra išdilęs, todėl staliuką padėjo nuošaliau ir juo nebesinaudojo, atsakovę dėl šio staliuko informavo telefonu. Dalis šių aplinkybių fiksuota ir 2019 m. gegužės 23 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato nusikalstamų veikų registravimo skyriaus nutarime Nr. M-1-02-32993-19 (1 t. 103-106 b. l.). Byloje įrodymų, pagrindžiančių atsakovo paaiškinimus, nėra, tačiau akcentuotina, jog ieškovė visą nuomos laikotarpį turėjo teisę vieną ar du kartus per mėnesį apžiūrėti gyvenamąsias patalpas, baldus, ir įrengimus, įvertinti, ar turtas eksploatuojamas tinkamai, nėra sugadintas ir bute laikomasi sanitarijos reikalavimų (Sutarties 6.2.punktas), tačiau teismo posėdžio metu patvirtino, jog šia teise ji nesinaudojo. Faktinės aplinkybės antstolio Protokole, dėl daiktų sulaužymo yra fiksuotos praėjus dviem savaitėms po to, kai atsakovas atidavė buto raktus ieškovei ir byloje nėra objektyvių duomenų, įrodančių, jog atsakovas šiukšlių dėžę ar žurnalinį staliuką sugadino dėl neatsargumo ar tyčia (CPK 178, 185 straipsniai). Minėta, jog išlaužta sofos – lovos kairės pusės lentelė su tvirtinimo mechanizmu nėra fiksuota antstolio Protokole (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog byloje esantys įrodymai, nepatvirtina, jog atsakovas sulaužė dėžę šiukšlėms dėti, sugadino žurnalinio staliuko sukimosi mechanizmą, išlaužė sofos – lovos kairės pusės lentelę su tvirtinimo mechanizmu, todėl ieškovės patikslintas ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo šioje dalyje atmetamas kaip neįrodytas.

49. Ieškovė teigė, jog atsakovas pažeidė sutarties 5.4. punktą ir butą paliko netvarkingą, todėl prašo priteisti iš atsakovo 600,00 Eur žalos atlyginimą už generalinį buto valymą. Buto valymo paslaugas įrodinėja pateikta sąmata ir liudytojo M. O. parodymais. Atsakovas su šiais ieškovės reikalavimais nesutinka, teigė, jog bute gyveno vienas, jokių vakarėlių niekada nerengė, daug dirbo, į butą grįždavo išsimiegot ir išsimaudyt, 2019 m. kovo 31 d. butą išvalė ir išsikraustė (2020 m. spalio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 55 min. – 1 val. 50 min.). Liudytoja D. K. patvirtino, jog atsakovui išsikraustant buvo užsukusi į svečius ir matė atsakovą valant butą. Nurodė, jog butas buvo tvarkingas (2020 m. spalio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: 0 val. 36 min. – 0 val. 28 min.). Atsakovas taip pat nurodo, jog dėl giluminio buto ir jame esančių baldų valymo, šalys Sutartimi nesitarė. Liudytojas M. O. teismo posėdžio metu paaiškino, jog butą valė su profesionaliomis valymo priemonėmis, giluminiu siurbliu su garais, plovė užuolaidas, išvalė vaikišką lovelę. Nurodė, jog čiužinių valymas yra rekomenduotinas, kai keičiasi gyventojas (2020 m. spalio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: 0 val. 53 min. – 0 val. 40 min.).

55. Ieškovės atstovė nurodė, jog Sutartyje numatytas 500,00 Eur depozitas atliko nuomininko (atsakovo) prievolių nuomotojui užtikrinimo funkciją, nes suteikė teisę nuomotojui (ieškovei) jo negrąžinti tam tikrais sutartyje išvardintais atvejais, o būtent kai nuomininkas (atsakovas) padaro žalą išsinuomotai gyvenamajai patalpai, baldams, virtuvės ir sanitarijos įrenginiams ir prietaisams. 500,00 Eur nuomotojui (ieškovei) sumokėti pinigai buvo sutartyje numatyti, kaip garantija, jog bus laikomasi sutarties sąlygų, todėl nuomininkui (atsakovui) tinkamai vykdant sutartį ir laikantis jos sąlygų, užstatas turėjo būti jam grąžintas, o nevykdant – turėjo likti nuomotojui (ieškovei), t. y. 500,00 Eur atliko tam tikrų prievolių įvykdymo garantijos, užtikrinimo funkciją. Teigė, jog nuomininkas (atsakovas) nagrinėjamu atveju padarė 1355,00 Eur žalos nuomotojo (ieškovės) turtui, ieškovė įskaitė sumokėtą depozitą į jai padarytos žalos dydį, sumažindama prašomus priteisti nuostolius 500,00 Eur suma, todėl priteisti šią sumą iš ieškovės atsakovui nėra teisinio pagrindo.

57. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. spalio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007 konstatavo, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų, nepriklausomai nuo jų rūšies (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Netesybos atlieka kompensacinę funkciją. Teismų praktikoje CK 6.73 straipsnio 1 dalies normoje įtvirtintas netesybų ir nuostolių santykis aiškinamas kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2005; 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2007 m. spalio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-304/2007). Tačiau sutartyje šalims susitarus dėl atsakomybės už sutarties pažeidimą netesybų forma, nepanaikinama kreditoriaus teisė reikalauti atlyginti nuostolius. Tokiu atveju, kai kreditorius pasirenka už sutarties pažeidimą reikalauti iš skolininko tiek atlyginti nuostolius, tiek mokėti netesybas, netesybos pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalies ir 6.258 straipsnio 2 dalies reikalavimus yra įskaitomos į nuostolių atlyginimą, nes, kaip jau minėta, kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis. Taigi, kreditorius, kuriam visiškai atlyginami nuostoliai, neturi teisinio pagrindo papildomai gauti ir netesybų sumos, nes tai reikštų kreditoriaus nepagrįstą praturtėjimą kitos šalies sąskaita.