Kauno apygardos teismo sprendimas, e2A-1627-343/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-12-12
Bylos Nr.: e2A-1627-343/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-16874-2022-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Palubinskaitė, Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Ieškovas: S. T.

Kategorijos

2.1.3.1Daiktai ir jų rūšys
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.19.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1627-343/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16874-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.1; 3.3.1.14; 3.3.1.19.2 (S)

Kauno apygardos teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkės, pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. T. ieškinį atsakovėms valstybės įmonei Turto bankas ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir daikto pripažinimo statinio priklausiniu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas S. T. (toliau – ir ieškovas) prašė: 1) pripažinti kaminą (toliau – ir Kaminas) priklausiniu pastato (katilinės), esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Pastatas, Katilinė); 2) įpareigoti atsakovę valstybės įmonę (toliau – VĮ) Turto bankas per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parduoti ieškovui žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalį (0,0581 ha) (toliau – ir Žemės sklypo dalis) už 14 100,87 Eur; 3) teismui netenkinus ieškinio reikalavimo dėl atsakovės valstybės įmonės Turto bankas įpareigojimo parduoti ieškovui Žemės sklypo dalį, tenkinti ieškinio alternatyvius reikalavimus: 3.1) įpareigoti atsakovę valstybės įmonę Turto bankas per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti (perduoti) atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) Žemės sklypo dalį; 3.2) įpareigoti atsakovę NŽT per vieną mėnesį nuo Žemės sklypo dalies perdavimo be aukciono parduoti ieškovui Žemės sklypo dalį už 14 100,87 Eur.

Šalies argumentai

2. Nurodė: žemės sklype prie Katilinės yra pastatytas statinys – Kaminas. Kaminas pagal savo savybes yra susijęs su pagrindiniu daiktu ir yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui – Katilinei, todėl Kaminas yra antraeilis daiktas, Katilinės priklausinys. Katilinės naudojimui, priežiūrai ir remontui yra reikalinga papildoma Žemės sklypo dalis (0,0581 ha), kuri yra priskirtina Katilinei pagal jau patvirtiną žemės sklypo dalių priskyrimo planą. Ji parduotina ieškovui, kadangi anksčiau parduota žemės sklypo dalis yra nepakankama jo įsigytos Katilinės naudojimui, priežiūrai ir remontui. Žemės sklypo dalis (parduotina ieškovui) yra užstatyta statiniu – Kaminu. Pripažinus Kaminą Katilinės priklausiniu, vien jau tuo pagrindu VĮ Turto bankas turi teisę parduoti užstatytą žemės sklypo dalį be aukciono ieškovui.

Atsiliepimas

3. Atsakovė VĮ Turto bankas teismo prašė atmesti ieškinio reikalavimą įpareigoti ją per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parduoti ieškovui Žemės sklypo dalį už 14 100,87 Eur; reikalavimą pripažinti Kaminą pastato (Katilinės) priklausiniu spręsti teismo nuožiūra; atmesti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

4. Nurodė: tuo atveju, jei teismas įsitikintų, kad Kaminas vertintinas kaip Katilinės dalis neprieštaraus dėl šios dalies reikalavimo patenkinimo. VĮ Turto bankas patikėjimo teise valdomame 0,4512 ha sklype be parduotos Katilinės taip pat yra patikėjimo teise valdomas administracinis pastatas ir garažas, išnuomotas Kauno apskrities valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. NŽT 2020 m. gruodžio 16 d. aktu Nr. 7MŽP-26-(14.7.114.) pastatui -Katilinei buvo suformuota ir VĮ Turto bankas perduota būtent 0,0241 ha ploto žemės sklypo dalis, kurio jis neturėjo teisės nei mažinti ir/ar didinti, nei kvestionuoti jo dydžio pagrįstumo.

5. Atsakovė NŽT teismo prašė ieškovo patikslinto ieškinio dalį dėl reikalavimo, reiškiamo NŽT, atmesti, o dėl reikalavimų, reiškiamų atsakovei VĮ Turto bankas, spręsti teismo nuožiūra.

6. Nurodė: Nekilnojamojo turto registro duomenimis 0,4512 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sav., 0,4271 ha dalį patikėjimo teise valdo VĮ Turto bankas, o 0,0241 ha nuosavybės teise valdo ieškovas. Minėtas žemės sklypas 2020 m. gruodžio 6 d. Nr. 7MŽP-26-(14.7.114.) ir 2021 m. gegužės 13 d. Nr. 7MŽP-9-(14.7.114E.) perdavimo-priėmimo aktais buvo perduotas VĮ Turto bankas. Ieškovas, prieš dalyvaudamas aukcione, turėjo ne tik galimybę, bet ir pareigą pasidomėti perkamu objektu ir manydamas, kad prie parduodamo pastato yra nustatytas per mažas žemės sklypo plotas nedalyvauti aukcione arba faktui paaiškėjus po aukciono, atsisakyti sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovas, pirkdamas Katilinę su būtent tokio dydžio žemės sklypo dalimi, prisiėmė riziką ir sutiko, kad šis plotas yra pakankamas perkamam statiniui, todėl reikšti pretenzijas dėl per mažo ploto praėjus maždaug vieneriems metams po aukciono nėra teisinio pagrindo. Net jei būtų pripažinta, kad Kaminas yra Katilinės priklausinys, tai nereiškia, kad ieškovo aukcionu įsigyta žemės sklypo dalis yra netinkamo dydžio. Ieškovas nenurodo, kuo pasireiškia žemės sklypo dalies nepakankamumas ir kodėl tinkamai negali naudotis statiniu. Aukciono metu ieškovas įsigijo tik statinį – Katilinę, bet ne Kaminą, kuris nėra suformuotas ir įregistruotas. Įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad vykdomoji valdžia, šiuo atveju institucija, o ne teismas, turi prerogatyvą priimti sprendimą parduoti valstybinę žemę bei nustatyti sąlygas, kokiomis ji yra parduodama. Jeigu teismas tenkintų ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovę NŽT per vieną mėnesį nuo žemės sklypo dalies perdavimo be aukciono parduoti ieškovui žemės sklypo dalį (0,0581 ha) už 14 100,87 Eur, viršytų savo kompetenciją ir pažeistų valdžių atidalijimo principą.

7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba teismo prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra. Teigia, kad ji iš VĮ Turto bankas nuomoja turtą: garažą, administracines patalpas ir kiemo statinius. Nuomos sutarties objektu nėra žemės sklypas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Kauno apylinkės teismas 2024 m. liepos 9 d. sprendimu patenkino ieškovo ieškinį; įpareigojo atsakovę VĮ Turto bankas per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti atsakovei NŽT žemės sklypo dalį (0,0581 ha); įpareigojo atsakovę NŽT per vieną mėnesį nuo Žemės sklypo dalies (0,0581 ha) perdavimo be aukciono parduoti ieškovui žemės sklypo dalį (0,0581 ha) už 14 100,87 Eur; pripažino Kaminą Pastato (Katilinės) priklausiniu; priteisė iš atsakovės NŽT ieškovui 7 790,71 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovės VĮ Turto bankas ieškovui 2 538,42 Eur bylinėjimosi išlaidas.

9. Teismas nustatė, kad: 1) 2018 m. rugsėjo 28 d. Valstybės turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, perdavimo ir priėmimo aktu Valstybinė maisto ir veterinarinė tarnyba perdavė atsakovei VĮ Turto bankas administracinį pastatą, garažą ir kiemo statinius (duomenys neskelbtini); 2) 2020 m. birželio 12 d. sklypo dalių nustatymo savarankiškai funkcionuojantiems pastatams žemės sklypo planu, patvirtintu NŽT, statiniui, pažymėtam plane 3H1p (katilinei), priskirta žemės sklypo dalis, kurios dydis – 241 kv. m (0,0241 ha); bendro naudojimo žemės dalis – 3 189 kv. m; 3) 2020 m. spalio 22 d. raštu atsakovė VĮ Turto bankas kreipėsi į NŽT Kauno skyrių informuodama, kad dalis 0,4512 ha ploto žemės sklypo reikalinga eksploatuoti atnaujinamam nekilnojamajam turtui – Katilinei; prašoma perduoti aktu patikėjimo teise šią žemės sklypo dalį; 4) 2020 m. gruodžio 16 d. pažymoje NŽT nurodė, kad valstybinės 0,0241 ha žemės sklypo dalis, reikalinga įstatymo nustatyta tvarka parduodamam valstybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamam turtui - Katilinei eksploatuoti, gali būti parduodama; parduodamo žemės sklypo dalies patikėtinė – VĮ Turto bankas; 5) 2020 m. gruodžio 16 d. Žemės sklypo, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, pardavimo ir priėmimo aktu (toliau – ir Aktas) atsakovė NŽT perdavė atsakovei VĮ Turto bankas 0,0241 ha Žemės sklypo; 6) 2021 m. gegužės 3 d. paskelbta aukciono Nr. 205818 pradžia (toliau – aukcionas), šio aukciono metu buvo realizuojamas valstybei priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovė VĮ Turto bankas pranešime dėl aukciono nurodė, kad parduodamas 151,47 kv. m pastatas – Katilinė ir 0,0241 ha žemės sklypo dalis iš bendros 0,4512 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini); 7) 2021 m. gegužės 6 d. pasiūlęs didžiausią kainą ieškovas buvo paskelbtas aukciono laimėtoju ir įgijo teisę nusipirkti Katilinę ir dalį žemės sklypo; 8) 2021 m. gegužės 13 d. Aktu NŽT perdavė atsakovei VĮ Turto bankas likusią (iš bendros 0,4512 ha ploto žemės sklypo) Žemės sklypo dalį (0,4271 ha); 8) 2021 m. liepos 16 d. tarp VĮ Turto bankas, atstovaujančios Lietuvos Respubliką, ir ieškovo buvo pasirašyta Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartis (toliau – ir Pirkimo-pardavimo sutartis), kurios 2.1 punktu pardavėja (Lietuvos Respublika) pardavė pirkėjui (ieškovui) 241/4512 dalis (t. y., 241 kv. m. ploto iš 4 512 kv. m bendro ploto) Žemės sklypo ir Katilinę, valdytus VĮ Turto bankas patikėjimo teise; atitinkamai ieškovas sumokėjo 430,25 Eur už žemės sklypo dalį ir 65 819,75 Eur už pastatą; 9) VĮ Turto bankas patikėjimo teise valdomame 0,4512 ha sklype be parduotos Katilinės, taip pat yra patikėjimo teise valdomas administracinis pastatas ir garažas, išnuomotas Kauno apskrities valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai; 10) ieškovas 2021 m. rugsėjo 23 d. kreipėsi į NŽT, prašydamas parduoti jam 2,71 a (271 kv. m) žemės sklypo dalį, esančią aplink Pastatą bei nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką; 11) atsakovė NŽT 2021 m. spalio 12 d. informavo ieškovą, kad žemės sklypo dalį valdo patikėjimo teise VĮ Turto bankas, organizuojanti ir vykdanti pastatų ir žemės dalių pardavimus. Ieškovas taip pat buvo informuotas apie 2020 m. birželio 29 d. 0,4512 ha Žemės sklypo dalių nustatymo savarankiškai funkcionuojantiems pastatams planą; 12) ieškovas 2021 m. lapkričio 29 d. pareiškimu kreipėsi į VĮ Turto bankas, kuris iš esmės buvo identiškas 2021 m. rugsėjo 23 d. prašymui; 13) atsakovė VĮ Turto bankas 2022 m. sausio mėn. atsakė ieškovui, kad neturi teisės parduoti papildomą žemės sklypo dalį be aukciono, todėl atsisakė tenkinti prašymą dėl 0,0271 ha ploto Žemės sklypo dalies pardavimo be aukciono. Rašte taip pat buvo nurodyta, kad Katilinės parengimo aukcionui metu NŽT Kauno rajono skyrius neteisingai nustatė žemės sklypo dalį, reikalingą eksploatuoti Katilinei, t. y. pagal sklypo dalių nustatymo savarankiškai funkcionuojantiems pastatams žemės sklypo planą, parengtą 2020 m. birželio 12 d. Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininkės J. P., nepriskyrė 0,0581 ha ploto Žemės sklypo dalies iš bendro naudojimo žemės dalies. Jeigu VĮ Turto bankas be aukciono papildomai parduotų ieškovui 0,0581 ha ploto žemės sklypo dalį, būtų pažeistos kitų 36 aukciono dalyvių teisės tomis pačiomis sąlygomis įsigyti papildomą Žemės sklypo dalį. Rašte taip pat buvo informuojama, kad ieškovo laiške nurodytas Kaminas neįregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, todėl inicijuota Kamino pripažinimo bešeimininkiu procedūra. Kai Kaminas bus įregistruotas kaip Lietuvos Respublikos nuosavybė, patikėjimo teise valdoma VĮ Turto bankas, ir įrašytas į Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą, bus nustatyta jam eksploatuoti reikalinga dalis Žemės sklypo ir paskelbtas šio turto viešas aukcionas.

10. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovas įsigijo iš atsakovės VĮ Turto bankas aukciono tvarka per mažą žemės sklypo dalį, būtiną parduotai Katilinei eksploatuoti. Dėl to ieškovas siekia, kad jam būtų perleista 0,0581 ha Žemės sklypo dalis, reikalinga Katilinei eksploatuoti už 14 100,87 Eur. Ieškovo prašymu UAB „Verslavita“ parengtoje žemės sklypo 1 aro kainos vertinimo ataskaitoje nustatyta, kad žemės sklypo 1 aro rinkos kaina yra 2 427 Eur, taigi prašomos parduoti papildomos Žemės sklypo dalies (5,81 a) rinkos kaina yra 14 100,87 Eur. Vertinimas atliktas 2022 m. vasario 11 d., ieškovas ieškinį teisme pareiškė 2022 m. kovo 1 d. Teismo vertinimu, užsitęsus bylos nagrinėjimui reikalavimas ieškovui atlikti papildomos žemės sklypo dalies (5,81 a) vertinimą iš naujo prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams.

11. Teismas sutiko su atsakovės VĮ Turto bankas pozicija, kad ji negali parduoti žemės sklypo be valstybei priklausančių statinių ir ne aukciono tvarka, todėl atsakovei VĮ Turto bankas atsakovei NŽT perdavus papildomą Žemės sklypo dalį, būtiną ieškovo įsigytai katilinei eksploatuoti, būtų sudarytos sąlygos ieškovui įsigyti šią Žemės sklypo dalį, laikantis teisės aktų reikalavimų. Tokią išvadą teismas padarė, įvertinęs tai, kad ieškovui parduota Žemės sklypo dalis buvo apskaičiuota valstybės institucijų neteisingai. Ieškovas neturėjo galimybės daryti įtakos Katilinei būtinos eksploatuoti Žemės sklypo dalies ploto nustatymui, nes ši dalis buvo nustatyta atsakovių iki aukciono paskelbimo. Esant šioms aplinkybėms negali būti ribojama ieškovo teisė be aukciono įsigyti būtiną jo katilinei eksploatuoti valstybinės žemės sklypo dalį.

12. Spręsdamas dėl Kamino pripažinimo ieškovui priklausančios Katilinės priklausiniu, teismas nurodė, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad Kaminas yra nuolatinis statinys, esantis greta Katilinės. Katilinė turi aiškią funkciją – šilumos energijos generavimas, kaminas skirtas šalinti šioje katilinėje kuro degimo proceso metu susidarančius dujinius degimo produktus. Taigi Kaminas skirtas tarnauti Katilinei ir tenkinti pagrindinio daikto poreikiams, jie susiję bendra ūkine paskirtimi. Kaminas turi aiškią funkcinę priklausomybę (katilinei), jų susietumas yra nuolatinis. Katilinė buvo naudojama pagal paskirtį Kauno apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos. Katilinę ieškovas naudoja ir ketina toliau ją naudoti pagal paskirtį. Ieškovas katilinę remontuoja (įrengti nauji plastikiniai langai) ((2023 m. balandžio 6 d. antstolio V. Zubino faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas), Katilinės šildymui ketina naudoti Kaminą. Ieškovas nurodo, kad po Katilinės įsigijimo ir pradėjęs ją tvarkyti, jis kaip vienintelis akcininkas lygiagrečiai įsigijo įmonę (duomenys neskelbtini), siekdamas atnaujintoje Katilinėje vykdyti šildymo įrenginių priežiūros, modernizavimo ūkinę veiklą. Teismo vertinimu, šios ieškovo nurodomos aplinkybės ir pateikti įrodymai, patvirtina naudojimo faktą ir realius ketinimus eksploatuoti Katilinę toliau pagal paskirtį kartu su tam būtinu priklausiniu – Kaminu, todėl patenkino ieškovo reikalavimą dėl Kamino pripažinimo ieškovui priklausančios katilinės priklausiniu (CK 4.19 straipsnis).

13. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas, įvertinęs tai, kad ieškinys yra patenkintas visiškai, atsakovė NŽT įpareigota be aukciono parduoti ieškovui jam nuosavybės teise priklausančiai Katilinei reikalingą eksploatuoti Žemės sklypo dalį, 5 252,29 Eur (1 485,88+2021,91+1200+242+302,50) bylinėjimosi išlaidas, susidariusias bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ir iš naujo pirmosios instancijos teisme, priteisė iš atsakovės NŽT. Bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmos instancijos teisme paskirstė lygiomis dalimis po 2538,42 Eur ir priteisė iš NŽT ir VĮ Turto bankas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Apeliaciniame skunde atsakovė NŽT prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 9d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – NŽT reiškiamus ieškinio reikalavimus atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Kauno apygardos teismas 2023 m. vasario 9 d. sprendime nurodė, jog byloje nėra objektyvių įrodymų, kad parduota sklypo dalis nepakankama ieškovo įsigyto statinio priežiūrai ir remontui; pažymėjo, kad patekimas į statinį gali būti užtikrinamas ir pasitelkiant servituto institutą, o ne vien tik pardavus žemės sklypo dalį be aukciono, kad vien teorinė galimybė eksploatuoti tokį statinį nėra pakankama, kad valstybinės žemės sklypo dalis prie tokio pastato būtų parduodama lengvatine tvarka, tačiau pirmosios instancijos teismas nesivadovavo ir neatsižvelgė į šiuos apeliacinės instancijos teismo argumentus. Byloje nėra jokių faktinių duomenų, patvirtinančių Pastato esamą/realų/faktinį naudojimą. Ieškovo atstovė 2024 m. birželio 19 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu Katilinės ir jo priklausinio (Kamino) ieškovas nenaudoja/neeksploatuoja, tačiau pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė ir jos nevertino, pastato naudojimą grindė vien 2023 m. balandžio 6 d. antstolio V. Zubino faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame nurodyta, kad Katilinėje yra įrengta dalis plastikinių langų, taigi ji yra remontuojama. Teismas ignoravo tame pačiame protokole nurodytą informaciją, kad „užėjus į katilinės pastato vidų, matyti, kad <...> patalpų durys sandariai neužsidaro dėl savo nusidėvėjimo. Katilinės patalpose nematyti įrengtų šildymo radiatorių. Matyti, kad patalpų lubos daugelyje vietų yra labai drėgnos, apaugusios samanomis, suskilinėjusios. Nuo lubų vanduo laša ant patalpų grindų. Betoninės patalpų grindys keliose vietose yra drėgnos. Taip pat matyti, didžiausia Katilinės patalpų siena be langų, visa yra labai drėgna. Vanduo bėga nuo sienos, patalpoje jaučiasi drėgmės kvapas.“ Teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, teismų praktiką, netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus.

1.2. Teismas netaikė ieškovui bonus pater familias (apdairus ir atidus žmogus) elgesio standartų. Ieškovas, prieš dalyvaudamas aukcione, turėjo ne tik galimybę, bet ir pareigą pasidomėti perkamu objektu ir manydamas, kad prie parduodamo pastato yra nustatytas per mažas žemės sklypo plotas, nedalyvauti aukcione arba faktui paaiškėjus po aukciono, atsisakyti sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovas, pirkdamas Katilinę su būtent tokio dydžio žemės sklypo dalimi (ir be Kamino), prisiėmė riziką ir sutiko, kad šis plotas yra pakankamas perkamam statiniui, todėl reikšti pretenzijas dėl per mažo ploto (praėjus maždaug vieneriems metams) po aukciono nėra teisinio pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

1.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovui parduota žemės sklypo dalis buvo apskaičiuota valstybės institucijų neteisingai. NŽT dalyvavo perleidžiant žemės sklypą tik VĮ Turto bankas, kuri dalyvavo perleidžiant Pastatą ir žemės sklypo dalį aukcione ir sudarant pirkimo-pardavimo sutartį.

1.4. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pirkimo – pardavimo sutartyje teisė į Žemės sklypo dalį nebuvo aptarta, todėl nutarė, kad 0,0581 ha dalis Žemės sklypo turi būti papildomai parduota ne aukciono būdu. Po tokio sprendimo neaišku, kokie teisiniai santykiai taikytini, nors ieškovas Pastatą ir 0,0241 ha Žemės sklypo dalį įgijo būtent aukcione.

1.5. 2020 m. gruodžio 16 d. Žemės sklypo, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, pardavimo ir priėmimo aktu NŽT perdavė atsakovei VĮ Turto bankas 0,0241 ha Žemės sklypo dalį. Nei ieškovas, nei VĮ Turto bankas, kurio užsakymu ir buvo išskirtos Žemės sklypo dalys statiniams funkcionuoti, neginčijo ir neginčija Žemės sklypo plano ir dalių apskaičiavimo pažymos. Todėl, esant nenuginčytam planui ir dalių apskaičiavimui, nėra pagrindo konstatuoti, kad dalys buvo apskaičiuotos neteisingai. Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, jog Pastato bendras plotas 151,47 kv. m (užstatymo plotas - 181 kv. m), o parduota Žemės sklypo dalis – 241 kv. m, ir tai paneigia ieškovo teiginius bei teismo išvadas, kad parduotos Žemės sklypo dalies dydis atitinka Katilinės sienų išorinį perimetrą. Akivaizdu, kad parduota Žemės sklypo dalis yra didesnė nei Pastato sienų išorinis perimetras. Teismas, darydamas išvadą, kad ieškovas aukciono tvarka įsigijo per mažą sklypo dalį, būtiną parduotai Katilinei eksploatuoti, neanalizavo ir nevertino, kokios dalies užtektų Pastatui funkcionuoti ir eksploatuoti, t. y. gal užtektų 271 kv. m, kurią ir prašė iki ieškinio pareiškimo parduoti ieškovas, o ne 581 kv. m. Teismas išimtinai rėmėsi vien tik ieškovo pateikta konsultacine išvada, kurioje net nėra nurodoma, kaip ir kuo pasireiškia per mažas išskirtos dalies plotas, t. y., ar tai riboja ieškovo konkrečias teises ir kokias. Teismo išvada dėl per mažos išskirtos Žemės sklypo dalies yra priimta vadovaujantis vien tik subjektyviais ieškovo argumentais bei paskaičiavimais.

1.6. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 32 straipsnio 3 dalies 3 punktą, nepaisė, kad būtent šios bylos nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypas papuola į nurodytos normos išimtį, todėl ir perduotas VĮ Turto bankas. Tai reiškia, kad NŽT negali ir neturi teisinio pagrindo parduoti Žemės sklypo dalies, nes Žemės sklypas buvo perduotas VĮ Turto bankas, kuri jo dalį pardavė kartu su valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu.

1.7. Žemės įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. Ši bendroji taisyklė turi išimčių, kai valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės perleidimas gali būti atliekamas ne aukciono tvarka. Pagal bendrąją taisyklę nauji žemės sklypai parduodami aukciono būdu, o ne aukciono būdu – tik išimtiniais atvejais, kurie turi būti vertinami ir aiškinami atsižvelgiant į jų numatymo tikslus. Tam, kad asmuo lengvatinėmis sąlygomis galėtų įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai ir šių pagrindų buvimas negali būti vertinamas ir aiškinamas plečiamai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-675-822/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-378/2020). Pirmosios instancijos teismas nevertino ir nesivadovavo šia taisykle bei nenustatė lengvatinių valstybinės žemės pardavimo ieškovui sąlygų. Sprendime nepagrįstai plečiamai aiškinama NŽT pareiga parduoti Žemės sklypo dalį ieškovui. Jeigu ieškovui būtų parduota sprendime nurodyta Žemės sklypo dalis teismo nurodytu būdu, tai reikštų, kad, parduodant valstybinę žemę, nebūtų gauta maksimali nauda ir galimai nukentėtų kitų aukcione dalyvavusių ar ketinusių dalyvauti asmenų interesai, kurie, žinodami apie papildomą plotą, tikėtina būtų pasiūlę (ar būtų galėję pasiūlyti) didesnę kainą. Teismas vienašališkai ir tik vienam aukciono dalyviui (išskirtinai laimėtojui) nustatė galutinę kainą, kuri realaus aukciono atveju galimai būtų buvusi pradinė, o ne galutinė.

1.8. Ieškovas Pastatą (Katilinę) ir žemės sklypo dalį įsigijo aukciono būdu iš VĮ Turto bankas. Byloje nėra duomenų, kad jis iš karto po aukciono (ar bet kurioje jo stadijoje) būtų pareiškęs pretenzijas VĮ Turto bankas tiek dėl parduodamo statinio, tiek dėl kartu su juo parduodamos Žemės sklypo dalies įsigijimo. Tik praėjus metams po aukciono ieškovas nusprendė pareikšti reikalavimą dėl papildomo statinio – Kamino įsigijimo ir didesnio Žemės sklypo ploto įsigijimo ne aukciono būdu. Pirmosios instancijos teismas pirmiausia turėjo vertinti, ar ieškovo reikalavimas įsigyti papildomą žemės sklypo dalį lengvatine tvarka, kai asmuo įsigijo pastatą ir žemės sklypo dalį aukciono būdu, gali būti tenkinamas, ar yra tam teisinis pagrindas.

1.9. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovę NŽT per vieną mėnesį nuo Žemės sklypo dalies perdavimo be aukciono parduoti ieškovui Žemės sklypo dalį už 14 100,87 Eur, viršijo savo kompetenciją ir pažeidė valdžių atidalijimo principą. Teismas, nustatydamas Žemės sklypo dalies kainą, iš esmės atliko viešojo administravimo subjektų kompetencijai priskirtus veiksmus. Teismas neatsižvelgė į NŽT argumentus, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ 5.15 punktu, žemės įvertinimo ataskaitoje nurodyta nustatyta vertė taikoma dvylika mėnesių nuo šios ataskaitos parengimo datos. Sprendimu yra daroma žala valstybei, nes atsakovė yra įpareigojama parduoti Žemės sklypo dalį už mažesnę kainą, nei ji, tikėtina, būtų nustatyta valstybei atlikus individualų Turto vertinimą realiai turto pardavimo datai.

1.10. Teismas neatsižvelgė į argumentus, kad ieškovas prie savo Pastato ir dabar gali laisvai prieiti/privažiuoti, jokių kliūčių tam nėra, taip pat ignoravo argumentus, kad patekimo klausimas prie Pastato gali būti sprendžiamas ne tik Žemės sklypo papildomos dalies pardavimo lengvatine tvarka klausimu, bet, kaip nurodė Kauno apygardos teismas 2023 m. vasario 9 d. sprendime, servitutu. Teismas taip pat nekreipė dėmesio į argumentus, kad ieškovas gali pasinaudoti teise ginčyti statinių pirkimo-pardavimo sandorį aukcione bei kitus institucijų sprendimus, kurie, jo manymu, yra priimti neteisėtai. Ir taip atstačius status quo, aukcione įsigyti iš valstybės tinkamo dydžio žemės sklypo dalį.

1.11. Teismas neatsižvelgė ir nevertino NŽT argumentų, kad alternatyvus reikalavimas ieškovo pareikštas Tarnybai, kurį pirmosios instancijos teismas tenkino, galėtų būti tenkintas tik tuo atveju, jei žemės sklypas patikėjimo teise priklausytų NŽT, ieškovas būtų pateikęs NŽT analogiško pobūdžio alternatyviam reikalavimui iškeltam teisme prašymą, o NŽT būtų atsisakiusi jį tenkinti.

1.12. Teismas neįvertino, kad asmuo, prieš įsigydamas tam tikrą daiktą, išsiaiškina to daikto teisinį statusą, suvaržymus, nustatytus daiktui, kitas aplinkybes. Jeigu ketinamas pirkti daiktas turi tokių trūkumų, kurie netenkina pirkėjo, jis turi teisę atsisakyti pirkti.

1.13. Teismas nevertino ir nesivadovavo VĮ Turto bankas 2022 m. kovo 10 d. raštu Nr. 1GT- 2131 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies pardavimo be aukciono“, kuriame nurodyta, kad VĮ Turto bankas inicijuota Kamino pripažinimo bešeimininkiu procedūra ir kai jis bus įregistruotas Lietuvos Respublikos nuosavybe, patikėjimo teise valdoma VĮ Turto bankas, ir įrašytas į viešajame aukcione parduodamo nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą ir paskelbtas šio turto viešo aukcionas, ieškovui apie tai bus pranešta. Šis raštas tik patvirtina, kad maksimalios naudos gavimo galimybę užtikrina tik valstybinės žemės pardavimas aukciono būdu, o ne lengvatine tvarka.

1.14. Savininko sprendimas parduoti kiemo statinius atskirai nuo kitų daiktų nevertintinas kaip prieštaraujantis įstatymo imperatyvui, viešajai tvarkai ar gerai moralei, o klausimo dėl nuosavybės į šiuos statinius iškėlimas vėliau yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo ir civilinių santykių stabilumo principais. Ieškovas, aukcione įsigydamas pastatą (Katilinę), sudarė sandorį, kuriuo metu susitarė, kad išimtinai jis perka tik Katilinę be Kamino. VĮ Turto bankas Katilinę pardavė kaip statinį, o ne kaip veiklą. Savininko sprendimas parduoti Katilinę atskirai nuo kitų daiktų yra teisėtas, o ieškovo reikalavimas pripažinti, kad Kaminas buvo parduotas kartu su Katiline yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo ir civilinių santykių stabilumo principais.

1.15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1188-910/2015, kurioje buvo pareikštas reikalavimas dėl aikštelės ir šaligatvio pripažinimo pastato – garažo priklausiniais ir jų išreikalavimo. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Nurodytoje byloje teismas konstatavo, kad savininko sprendimas parduoti kiemo statinius atskirai nuo kitų daiktų nevertintinas kaip prieštaraujantis įstatymo imperatyvui, viešajai tvarkai ar gerai moralei, o klausimo dėl nuosavybės į šiuos statinius iškėlimas 2012 m. yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo ir civilinių santykių stabilumo principais. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad savininko, valdžiusio visą statinių kompleksą žemės sklype, valia aikštelė ir šaligatvis, tarnavę kitiems daiktams, buvo iš šio komplekso atskirti ir parduoti kaip savarankiškas kompleksas. Tai reiškia, kad šie aikštelė ir šaligatvis nustojo būti daikto priklausiniais ir tapo pagrindiniais daiktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-695/2020).

1.16. Tiek Katilinė, tiek Kaminas gali savarankiškai funkcionuoti, todėl laikytina, jog Kaminas gali būti parduodamas aukciono būdu kaip savarankiškas pagrindinis daiktas (ieškovui įsigijus tik Katilinę, Kaminas po pardavimo sandorio iš esmės ir tapo pagrindiniu daiktu, nes neteko tarnavimo pagrindiniam daiktui požymio). Tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, dėl jų visiškai nepasisakė. Teismas apsiribojo išimtinai atsakovės VĮ Turto bankas pozicija, kad ji sutinka, jog būtų tenkintas alternatyvus reikalavimas ir išimtinai bylą nagrinėjo tik dėl alternatyvaus reikalavimo tenkinimo.

1.17. Teismas sukūrė precedentą teisinių santykių nestabilumui ir chaosui teisinėje sistemoje, nes bet kuriuo metu po aukciono asmuo jame įsigijęs turtą, bet kada gali kreiptis į teismą ir prašyti pripažinti, kad jis aukciono metu įsigijo ne tik tą turtą, kurį nusipirko, bet ir papildomą turtą, nors jo pardavimo sąlygose ir nebuvo.

1.18. Teismas nenagrinėjo, kad į bylą pateikti mokėjimo nurodymai nepatvirtina, kad juose nurodytos sumos sumokėtos ieškovo ir už jam ieškovo atstovo suteiktas teisines paslaugas, nes mokėjimo nurodymuose mokėtoju nurodytas kitas asmuo. Iš NŽT negalėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos 1200 Eur už eksperto išvadą, nes NŽT dėl reikalavimo – pripažinti Kaminą Pastato (Katilinės) priklausiniu neprieštaravo, paliko spręsti teismo nuožiūra, todėl iš NŽT negalėjo būti priteistos ir bylinėjimosi išlaidos. Be to, šis reikalavimas buvo nukreiptas ne į NŽT, o labiau į atsakovę VĮ Turto bankas. 302,50 Eur už specialisto išvadą, 242 Eur už Katilinės eksploatavimui reikalingos Žemės sklypo dalies nustatymą, 360,58 Eur pagal SF Nr. ADV38238, ADV38358, 479,16 Eur ADV39961 už teisines paslaugas, 261,36 Eur ADV40084 už teisines paslaugas, 1815 Eur PVM SF ADV36531, 1815 Eur PVM SF ADV36759, 440,44 Eur ADV37089, 871,20 Eur ADV 37103, mokėjo ne ieškovas, o N. G.. Negalėjo būti priteista 261,36 Eur už pasiūlymą dėl taikos sutarties projekto rengimą, nes Taikos sutarties projektas buvo ieškinio pripažinimas. Negali būti priteisiamos išlaidos už Rekomendacijose nenumatytas teisines paslaugas – susipažinimą su dokumentais, pasiruošimą teismo posėdžiui, kadangi šie veiksmai (teisinės paslaugos) pagal savo pobūdį negali būti laikomi savarankiškais, analogiškais Rekomendacijų 8 punkte numatytoms teisinėms paslaugoms, veikiau įeina į atskirų paslaugų, išvardintų Rekomendacijų 8 punkte, apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-23 nutartis byloje Nr. e3K-3-466-403/2018). 8 lapų dubliko parengimui atstovas fiksavo beveik 11 val., kas neatrodo realu vertinant jo turinį, nors prieš tai atstovas jau buvo atlikęs išsamią ginčo analizę, susipažinęs su bylos medžiaga ir ginčą liečiančiu teisiniu reguliavimu, todėl nereikėjo tiek laiko, kiek susipažįstant su byla pirmą kartą. Tas pats pasisakytina ir dėl ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundo rengimą. Sunku patikėti, kad ieškovo atstovė sugaišo 10,20 val. rengdama 11 lapų atsiliepimą į apeliacinį skundą. Abejotina, kad kompetentingas advokatas galėjo sugaišti du kartus po 3 val. (3 val. ir 2,20+0,80) patikslinto ieškinio rengimui, kuriame atsirado alternatyvus reikalavimas ir 1,5 puslapio papildoma argumentacija, o visa kita liko analogiška pradiniam ieškiniui. Keistai atrodo ir išlaidos 653,40 Eur teismo posėdžiui, kuris vyko 2023 m. lapkričio 16 d. nuotolinės vaizdo konferencijos būdu ir truko 13 minučių, o taip pat ir 479,16 Eur išlaidos 2024 m. balandžio 4 d. teismo posėdžiui, kuris taip pat vyko tik 13 min., ir kurio metu nebuvo nagrinėjama byla, o tik pasiūlyta ieškovo atstovei kreiptis raštu į atsakovus dėl taikos sutarties sudarymo galimybės. Sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų iš esmės yra nemotyvuota, išlaidų pagrįstumas nevertintas, o tik formaliai įvardintos CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatos. Ieškovui bylinėjimosi išlaidos priteistos nepagrįstai, nes nagrinėjamoje byloje nėra nustatyti NŽT neteisėti veiksmai. Pastatą ir Žemės sklypo dalį ieškovui aukciono būdu pardavė VĮ Turto bankas, o ne NŽT. Tai, kad ieškovui aukcione parduota žemės sklypo dalis pasirodė per maža, nereiškia, jog NŽT, perduodama VĮ Turto bankas patikėjimo teises į Žemės sklypą, atliko neteisėtus veiksmus. Pasekmės kilo VĮ Turto bankas už aukciono ir statinio bei žemės sklypo perleidimo organizavimą.

Atsiliepimas

15. Atsakovė VĮ Turto bankas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės NŽT apeliacinį skundą tenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti visiškai. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Pritaria ir sutinka su apeliaciniame skunde nurodomais argumentais dėl skundžiamo sprendimo nepagrįstumo, papildomai nekartoja procesiniuose dokumentuose nurodomos pozicijos.

2.2. Pagal tuo metu galiojusio Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešame aukcione tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1178, 12 punktą, VĮ Turto bankas 2020 m. spalio 22 d. raštu kreipėsi į NŽT dėl žemės sklypo dalies parduodamam turtui priskyrimo ir pastaroji 2020 m. gruodžio 16 d. aktu Nr. 7MŽP-26-(14.7.114.) perdavė 0,0241 ha ploto žemės sklypo dalį. Šiuo aktu statiniui-Katilinei buvo suformuotas ir VĮ Turto bankas perduota būtent 0,0241 ha ploto žemės sklypo dalis. VĮ Turto bankas neturėjo teisės nei mažinti ir/ar didinti priskirto žemės sklypo ploto, nei kvestionuoti jo dydžio pagrįstumo.

2.3. Parduota žemės sklypo dalis buvo pakankama parduoto turto eksploatavimui, be to, ieškovas, pirkdamas aukcione pastatą su žemės sklypo dalimi ne tik turėjo žinoti, bet ir žinojo, kokio konkrečiai dydžio žemės sklypo dalį perka ir su tuo sutiko. Pastato bendras plotas 151,47 kv. m (užstatymo plotas - 181 kv. m), o parduota žemės sklypo dalis – 241 kv. m. Tad akivaizdu, jog parduota žemės sklypo dalis yra didesnė nei pastato sienų išorinis perimetras (didesnis 60 kv. m) ir yra pakankama pastato eksploatavimui.

2.4. Galiojantys teisės aktai VĮ Turto bankas suteikia teisę tik viešo aukciono būdu parduoti valstybei priklausantį turtą, o tuo atveju, kai parduodami statiniai su žemės sklypu – priskirti žemės sklypo dalį konkretiems statiniams kompetentinga NŽT. VĮ Turto bankas negali perleisti sklypo dalies tiesiogiai ieškovui, nes ieškovo reikalavimas, jog jam būtų pripažinta pirmumo teisė ne aukciono būdu įsigyti ginčo turtą už rinkos vertę negali sukurti naujo VĮ Turto bankas patikėjimo teise valdomo turto pardavimo būdo, kuris neatitinka Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatytos tvarkos. VĮ Turto bankas neturi įgalinimų ir teisės parduoti ieškovui prašomą žemės sklypo 0,0581 ha dalį, kadangi ši žemės sklypo dalis yra be statinių, o Turto bankas parduoda žemės sklypus tik su statiniais. Neužstatytų sklypų (jų dalių) pardavimą ir/ar nuomą vykdo NŽT.

16. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo NŽT apeliacinio skundo netenkinti, priteisti iš atsakovės NŽT ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

3.1. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė šiai bylai aktualias procesinės ir materialiosios teisės normas, tinkamai išnagrinėjo bylai svarbias aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Nėra aplinkybių, kurios patvirtina teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą. NŽT apeliacinis skundas yra grįstas klaidingais teiginiais, pateiktas siekiant bet kokia kaina nusimesti NŽT atsakomybę kitų bylos šalių sąskaita.

3.2. Apeliaciniame skunde iš esmės nurodyta teismų praktika nėra precedentai šiai bylai kaip pagrindas sprendimui keisti, kadangi NŽT minimų senesnių bylų faktinės situacijos ir šios situacijos reguliavimas esmingai skyrėsi (įskaitant, bet neapsiribojant, Katilinės ir Kamino susietumo faktą bei kamino negalėjimą savarankiškai funkcionuoti, taip pat faktą, kad šioje situacijoje jau yra parengtas ir galiojantis 2020 m. birželio 12 d. sklypo dalių nustatymo savarankiškai funkcionuojantiems pastatams žemės sklypo planas, kurį tiesiog reikia vykdyti – t. y. parduoti ieškovui kaip katilinės savininkui ir proporcingą dalį, 0,0581 ha, iš nustatytos bendrojo naudojimo žemės sklypo dalies).

3.3. Atsakovė NŽT nepagrįstai nurodo, kad 2021 m. ieškovas sutiko Katilinę įsigyti be Kamino. Kaminas nebuvo ir nėra registruotas kaip atskiras objektas Nekilnojamojo turto registre, tai ir jo atskiro aprašo VĮ Turto bankas nepateikė; kartu nėra ir dėl to negalėjo būti jokio ieškovo sutikimo katilinę pirkti be Kamino. Prieš įsigijimą apžiūrėjus daiktą ieškovui niekada nekilo abejonių, kad Katilinė ir Kaminas yra vienas susietas objektas, ir Katilinę įsigijo su jos Kaminu (be kita ko sujungtu su Katiline įvairiais įrengimais – požeminiais ortakiais, lynų atitampomis, kurios liečiasi su Katiline), juolab kad Kaminas pagal Nekilnojamojo turto registrą nebuvo laikomas atskiru savarankišku statiniu. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Katilinė projektuota, pastatyta ir buvo eksploatuojama su Kaminu, kuris aiškiai matomas esantis prie Katilinės ir su ja susietas. Ieškovas buvo įsitikinęs, kad Katilinė parduota su jai priklausančiu Kaminu. Atsakovė VĮ Turto bankas pateikė naują versiją dėl Kamino tik 2022m. sausio pabaigoje (praėjus daugiau nei pusei metų po aukciono ir Katilinės pardavimo), tik todėl ir tik tuomet, kai ieškovas pateikė VĮ Turto bankas savo 2021 m. lapkričio 29 d. prašymą dėl papildomos žemės dalies pardavimo ir susidariusios problemos sprendimo.

3.4. Po aukciono ir po Katilinės su žemės sklypo dalimi įgijimo ieškovas pradėjo ją naudoti, tvarkyti, planuoti remontą, ir tik tuomet galėjo praktiškai įsivertinti, kad žemės sklypo dalis pastato naudojimui realiai yra per maža. Dėl to nedelsdamas (praėjus 2 mėn. po pirkimo-pardavimo sutarties su Turto banku pasirašymo) ieškovas NŽT pateikė 2021 m. rugsėjo 23 d. prašymą dėl papildomos žemės dalies pardavimo be aukciono. Taigi, NŽT turėjo organizuoti šį pardavimą, tačiau atsisakė vykdyti savo pareigas prašymo esmės net nenagrinėjusi tuo pagrindu, kad turtas (žemės sklypas) yra perduotas patikėjimo teise VĮ Turto bankas. Atsižvelgiant į NŽT atsakymą, ieškovas analogišką 2021 m. lapkričio 29 d. prašymą dėl dalies žemės sklypo pardavimo ieškovas pateikė VĮ Turto bankas, motyvuodamas tuo, kad, neįgijęs papildomos žemės sklypo dalies, negalės tinkamai naudotis nuosavybės teise priklausančiu turtu – Katiline. VĮ Turto bankas 2022 m. sausio 7 d. rašte nurodė, kad neturi teisės parduoti papildomos žemės. Iš šio rašto nebuvo suprantama, kokiu pagrindu VĮ Turto bankas, kaip turto valdytoja, atsisako tenkinti ieškovo prašymą parduoti dalį žemės sklypo. Be NŽT ir VĮ Turto bankas raštų buvo ir daugiau komunikacijos su VĮ Turto bankas (įskaitant atstovų skambučius ieškovui). Ieškovas toliau kėlė klausimą, kaip spręsti problemą, kad turima žemės sklypo dalis yra nepakankama Katilinei eksploatuoti, įskaitant ir tai, kad Katilinės Kaminas bei susijusios dalys (ortakiai, lyninės atitampos) išeina už turimos žemės sklypo dalies po Katiline ribų. Tik 2021 m. sausio 26 d. VĮ Turto bankas atsiuntė ieškovui raštą, kad pakartotinai išnagrinėjo ieškovo prašymą dėl Žemės sklypo dalies pardavimo be aukciono, kad NŽT Kauno rajono skyrius neteisingai nustatė žemės sklypo dalį, reikalingą eksploatuoti Katilinei, t. y., nepriskyrė 0,0581 ha ploto žemės sklypo dalies iš bendro naudojimo žemės dalies. Vis dėlto, VĮ Turto bankas atsisakė papildomą žemės dalį parduoti pats (nes neva viršytų teisės aktais suteiktus įgaliojimus), ir kaip to išdavą dar papildomai iškėlė naują versiją dėl Kamino laikymo bešeimininkiu. Dėl to nedelsdamas, 2021 m. vasarį ieškovas pateikė teismui ieškinį tiek dėl Kamino, tiek dėl prašytos parduoti žemės sklypo dalies. Tiek VĮ Turto bankas, tiek NŽT prasidėjus bylai klausimą dėl kamino pripažinimo katilinės priklausiniu prašė spręsti teismo nuožiūra – šio klausimo patys nekvestionavo, atsikirtimų dėl klausimo turinio esmės neturėjo, įrodymų neginčijo. NŽT pradėjo iš esmės ginčyti kamino pripažinimo pastato priklausiniu klausimą tik pirmosios instancijos teismui priėmus NŽT nepalankų sprendimą.

3.5. Apeliaciniame skunde NŽT teigia, kad Katilinei, ne veiklai, Kaminas nėra būtinas, ieškovas (pirkėjas) turėjo matyti, kad jo nėra. Kaminas yra 23 metrų aukščio, pastatytas šalia Katilinės ant betoninio pamato, kamino atotampos liečia Katilinę ir yra įtvirtintos prie jos, Kamino požeminiai ortakiai susieti su Katiline. Pagal Katilinės projektą Kaminas yra reikalingas Katilinės šildymui; Katilinė neturi numatytos ir įrengtos centrinio šildymo sistemos (tam būtų reikalinga rekonstrukcija), Katilinei Kaminas aktualus šildymo generacijai ir atitinkamo Katilo/-ų veiklos metu susidariusių dūmų šalinimui. VĮ Turto bankas aiškiai pardavė Katilinę, kuri suprojektuota ir pastatyta kaip Katilinė, taip įregistruota Nekilnojamojo turto registre. NŽT naujai teigia, kad Kaminas gali savarankiškai funkcionuoti (ir neva dėl to jis nėra Katilinės priklausinys).

3.6. NŽT atsisakė vykdyti savo tiesioginę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime (Taisyklėse) numatytą pareigą organizuoti pardavimą (grindžiant tuo, kad turtas patikėjimo teise perduotas VĮ Turto bankas). VĮ Turto bankas taip pat atsisakė parduoti ieškovui papildomą žemės sklypo dalį neva dėl savo įgaliojimų viršijimo, ir tik 2022 m. sausį po „pakartotinio“ nagrinėjimo nurodė, kad NŽT žemės sklypo dalį (dydį) Katilinei priskyrė neteisingai.

3.7. NŽT pateikė citatas iš Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 9 d. sprendimo ir nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą, nesivadovavo ir neatsižvelgė į Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 9 d. sprendime pateiktus argumentus. Antrą kartą nagrinėjant bylą buvo pateikti papildomi įrodymai ir pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tiek į juos, tiek į Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 9 d. sprendime pateiktas išvadas. Ieškovo turimos sklypo dalies dydžio nepakankamumą, be kita ko, pagrindžia į bylą pateikta eksperto G. K. išvada. Atsakovė NŽT tuo tarpu nepateikė įrodymų ir net nesuformulavo pozicijos, kokia žemės sklypo dalis yra būtina statinio eksploatacijai. Pirmosios instancijos teismas sklypo dalies nepakankamumo klausimą visapusiškai išnagrinėjo (skundžiamo sprendimo 30-36 punktai), įvardijo svarbiausius įrodymus, pagrindžiančius teismo išvadas. Dėl argumento apie servitutą teismas (skundžiamo sprendimo 34 puslapis) pagrįstai pasisakė, kad servitutas yra nustatomas tik tuo atveju, jei nėra galimybės užtikrinti kitais būdais savininko interesų tam tikro daikto tinkamam naudojimui. Šiuo atveju ieškovui pardavus dėl institucijų klaidos nepriskirtos žemės dali, bus užtikrintas ieškovui priklausančios katilinės tinkamas naudojimas, taigi savininko interesai bus užtikrinti kitu būdu.

3.8. NŽT nepagrįstai nurodo, kad ir antrą kartą nagrinėjant bylą, joje nebuvo jokių faktinių duomenų, patvirtinančių Pastato esamą/realų/faktinį naudojimą. Tai paneigia byloje esantis įrodymas - antstolio V. Zubino faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Be to, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ir kitais įrodymais (Sprendimo 36, 59 puslapiai).

3.9. NŽT klaidingai teigia, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytą informaciją, kad „užėjus į katilinės pastato vidų, matyti, kad <...> patalpų durys sandariai neužsidaro dėl savo nusidėvėjimo. Katilinės patalpose nematyti įrengtų šildymo radiatorių. Matyti, kad patalpų lubos daugelyje vietų yra labai drėgnos, apaugusios samanomis, suskilinėjusios. Nuo lubų vanduo laša ant patalpų grindų. Betoninės patalpų grindys keliose vietose yra drėgnos. Taip pat matyti, didžiausia katilinės patalpų siena be langų, visa yra labai drėgna. Vanduo bėga nuo sienos, patalpoje jaučiasi drėgmės kvapas.“ Šios aplinkybės tik patvirtina faktą, kad pastatui būtinas šildymas ir tam reikalingas Kaminas. Negali patvirtinti pastato nenaudojimo pagal paskirtį fakto tai, kad nematyti įrengtų šildymo radiatorių ir kad siena yra be langų, nes: a) Katilinė yra tiesiog pastatas be suprojektuotų radiatorių (numačius šildymą nuo katilo, žr. 2023 m. kovo 23 d. dr. J. G. išvadą dėl Katilinės ir Kamino funkcinio susietumo, Katilinės projekto dokumentus); b) aprašytoji pastato didžiausia galinė siena yra belangė (t. y., toje sienoje išvis nėra langų angų – tai yra tiesiog vientisa plytų siena). O drėgmę ir kitas problemas ieškovas sprendžia atliekamu remontu (kuris vyksta ir yra užfiksuotas byloje) – jau yra pakeisti Katilinės langai, sandarinamas stogas ir kt., ir bet kuriuo atveju drėgmės ir pastato nusidėvėjimo faktas nepagrindžia NŽT argumentų, kad ieškovas neva pastato nenaudoja.

3.10. NŽT nepagrįstai teigia, kad teismas, darydamas išvadą, kad ieškovas aukciono tvarka įsigijo per mažą sklypo dalį, būtiną parduotai Katilinei eksploatuoti, neanalizavo ir nevertino, kokios dalies užtektų Pastatui funkcionuoti ir eksploatuoti, t. y. gal užtektų 271 kv. m, kurią ir prašė iki ieškinio pareiškimo parduoti ieškovas, o ne 581 kv. m. Teismas atsižvelgė (Sprendimo 33 p.) į teismo eksperto G. K. konsultacinę išvadą „Dėl žemės sklypo <...>, dalies reikalingos pastato Katilinės, eksploatavimui“. Be to, ir 2022 m. sausio 26 d. rašte VĮ Turto bankas pripažino, kad ieškovui parduotos žemės sklypo dalies plotas (0,0241 ha) nustatytas netinkamai, kadangi statiniui būtino eksploatuoti papildomo žemės sklypo ploto dalis yra būtent 0,0581 ha. Dar daugiau, tokia dalis buvo apskaičiuota remiantis teisės aktais, kuriuose yra numatyta pastatams reikalingų dalių apskaičiavimo tvarka. Taigi, esant teisės aktų numatytai tvarkai dėl reikalingų žemės sklypo dalių apskaičiavimo, ieškovui neturėtų būti keliama papildoma pareiga tiksliau įrodyti konkrečiai reikalingos žemės sklypo dalies dydį.

3.11. NŽT nepagrįstai bando išnaudoti prieš ieškovą jo paties prašymą, kuriuo jis prašė mažesnio ploto. Prieš 2022 m. sausio 26 d. (kuomet ieškovui atsakovė VĮ Turto bankas pranešė apie tinkamai nepriskirtą žemės sklypo dalį) ieškovas atsakovėms NŽT ir VĮ Turto bankas teikė prašymus dėl papildomos žemės sklypo dalies pardavimo savo jėgomis ir neprofesionaliu supratimu, atsižvelgdamas į aplink Katilinę esančią teritoriją ir kartu prašydamas tiksliai apskaičiuoti pačių institucijų. NŽT nepateikė jokių specialistų išvadų, kad tokiam statiniui eksploatuoti pakanka ieškovui parduotos žemės sklypo dalies, t. y., neįrodinėjo savo teiginių, kad parduota žemės sklypo dalis yra tinkama ir pakankama.

Šalies argumentai

3.12. NŽT apeliaciniame skunde nurodo, kad reiktų vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-244-695/2017, kad pirkėjas ir pardavėjas gali susitarti dėl pirkėjo teisių į žemės sklypą ar jo dalį visais CK ir įstatymuose nustatytais ar jiems neprieštaraujančiais pagrindais, tačiau NŽT praktikoje nesivadovauja tokia teismų formuojama praktika, nes nenurodė ieškovui, kokį sandorį siūlo sudaryti siekiant, kad ieškovas galėtų tinkamai eksploatuoti įgytą statinį. Nurodytoje byloje teismas netenkino ieškinio reikalavimo dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir nurodė, kad teismams ex officio byloje, kurioje pareikšti tokie reikalavimai, pasisakant, kad sudaryti sandoriai yra niekiniai, ir tuo pagrindu taikant restituciją, tai reikštų, kad šalys neturi galimybės susitarti dėl naudojimosi žemės sklypu, o tai prieštarautų civilinės apyvartos santykių tvarkymo principams ir sandorių negaliojimo instituto paskirčiai. Šalys, neaptarusios pirkėjo teisių į žemės sklypą, kaip to reikalauja CK 6.394 straipsnio 2 dalis, gali šį sutarties trūkumą ištaisyti sudarydamos sutartį dėl pirkėjo teisių į žemės sklypą, jos taip pat gali kreiptis į teismą, prašydamos apginti jų pažeistas teises pasirinktu būdu (pvz., įpareigoti kitą šalį sudaryti sutartį, pripažinti, kad šalys susitarė dėl panaudos, ar nustatyti servitutą ir pan.). Būtent su ieškiniu ieškovas ir siekia apginti savo teises ir prašo įpareigoti sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, kuri iš esmės atitinka abiejų šalių interesus.

3.13. NŽT cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 gegužės 15 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-289/2013, kuri yra priimta anksčiau nei minėta 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-244-695/2017. Toje byloje skiriasi iš esmės aplinkybės, nes buvo suformuotas žemės sklypas, kuriame netilpo privatizuojamas statinys. Ginčo atveju žemės sklypas yra suformuotas daug didesnis, jame yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai, tačiau dėl NŽT netinkamo veikimo laiku nebuvo priskirta bendro naudojimo žemės sklypo dalis, būtina statiniui eksploatuoti. Atitinkamai, skiriantis faktinėms aplinkybėms ir esant naujai suformuotai praktikai, tokie ginčai turi būti sprendžiami nepripažįstant sandorių niekiniais, o ištaisomi sudarant sandorius, tokio teisių gynimo ir siekia ieškovas.

3.14. NŽT teigia, kad teismas nepaisė to, kad būtent šios bylos atveju ginčo žemės sklypas papuola į Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytą išimtį, todėl ir perduotas VĮ Turto bankas. Nėra aišku, kodėl NŽT siekia išvengti jai teisės aktais (Taisyklėmis) aiškiai pavestos funkcijos. VĮ Turto bankas galėtų parduoti papildomą žemės sklypo dalį (kaip prašoma teismo), tačiau iš esmės ieškinio reikalavimą tenkinus, galima ir alternatyvi eiga, kuomet atsakovės VĮ Turto bankas žinioje esantis sklypas (likusioji dalis), jei tai yra būtina, gali būti perduotas NŽT tik dėl konkrečios žemės sklypo dalies pardavimo.

3.15. NŽT nepagrįstai teigia, kad teismas pažeidė konstitucinį valdžių padalijimo principą. Teismas paprastai negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, tačiau to sprendimo parduoti žemę pagal Taisykles pati NŽT nesiėmė organizuoti (kaip ir VĮ Turto bankas), dėl to ir buvo kreiptasi į teismą su ieškinio reikalavimu. Tokia teisė numatyta ieškovui, tokie įgaliojimai teismui yra suponuoti Konstitucijos, detalizuoti CPK ir kituose teisės aktuose.

3.16. Deklaratyvūs NŽT apeliacinio skundo argumentai, kad teismas neatsižvelgė į jos argumentus, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ 5.15 punktu, žemės įvertinimo ataskaitoje nurodyta nustatyta vertė taikoma dvylika mėnesių nuo šios ataskaitos parengimo datos. Ieškovo teisės turi būti ginamos ieškinio pareiškimo metu pateiktų duomenų pagrindu, dėl kurių NŽT nei viename procesiniame dokumente nėra nurodžiusi jokių argumentų bei nėra pateikusi jokių duomenų, kad nurodytas turto vertinimas buvo atliktas netinkamai. Jei vertinti žemės sklypo kainą aukciono metu, tai ji buvo 430,25 Eur už 241 kv. m (t. y., 179 Eur už 1 arą), o kaip matyti iš Vertinimo ataskaitos, 2022 m. vasario 11 d. nustatyta vieno aro vertė buvo 2427 Eur, o tai tik pagrindžia ieškovo sąžiningą veikimą siekiant išspręsti ne dėl jo veiksmų kilusį ginčą.

3.17. NŽT nepagrįstai ginčija ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jų apmokėjimą. Visos bylinėjimosi išlaidos ir jų dydis yra pagrįstas. Šiuo metu byla jau yra praėjusi 3 nagrinėjimo stadijas: byla 2 kartus buvo nagrinėta pirmosios instancijos teisme, taip pat vieną kartą apeliacinės instancijos teisme. Byloje buvo reikalingos ekspertų išvados (dr. J. G. išvada dėl Katilinės ir Kamino susietumo, G. K. išvada dėl reikalingos žemės sklypo dalies) ir nuolatinė advokatės pagalba, apie 10 000 Eur suma (apytikriai 3 400 Eur vienoje instancijoje) nėra nei neįprasta, nei didelė tokiai proceso apimčiai. Dalį piniginių pavedimų atliko pats ieškovas tiesiogiai, tačiau ieškovas nėra pastoviai prie kompiuterio dirbantis asmuo, todėl, jam neturint galimybės operatyviai veikti dėl ligos, kelionių ar kitų priežasčių, ieškovas yra paprašęs pagalbos artimo žmogaus, NŽT minimi mokėjimai (pervedimai) visi atlikti ieškovo vardu, jo pinigais ir pavedimu. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu pagal CPK nenumatyta teismo pareiga konstatuoti neteisėtų veiksmų buvimą. Prieš užvedant bylą ieškovas teikė prašymus atsakovėms NŽT ir VĮ Turto bankas dėl papildomos žemės sklypo dalies pardavimo, jie buvo netenkinti, siuntinėjant ieškovą tarp institucijų. Ieškovas kelis kartus siūlė taiką – NŽT galėjo derėtis, teikti savo siūlymus, bet tiesiog tęsė ginčą ir dėl konkrečių pasiūlymų nesiderėjo, kompromiso neieškojo. Dėl Kamino kaip Katilinės priklausinio NŽT išsakė poziciją – paliko klausimą spręsti teismo nuožiūra, ir tik pralaimėjusi pirmosios instancijos teisme pradėjo kelti naujus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

18. Visų pirma, pažymėtina, kad atsakovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – NŽT reiškiamus ieškinio reikalavimus atmesti. Nors atsakovė NŽT aiškiai nenurodo, kokius NŽT atžvilgiu reiškiamus ieškinio reikalavimus prašo atmesti, visgi iš apeliacinio skundo argumentų ir prašymo pirmos dalies formuluotės (panaikinti skundžiamą sprendimą) spręstina, kad šios apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atsakovė Turto bankas įpareigota perduoti atsakovei NŽT žemės sklypo dalį (0,0581 ha), o atsakovė NŽT įpareigota be aukciono parduoti ieškovui šią žemės sklypo dalį (0,0581 ha) už 14 100,87 Eur, Kaminas pripažintas pastato (Katilinės) priklausiniu bei iš atsakovės NŽT priteistos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

19. Iš bylos duomenų nustatyta ir šių faktinių aplinkybių šalys neginčija, kad:

3.1. 0,4512 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (užstatytas plotas 0,4310 ha, kelio plotas 0,0202 ha), yra statiniai – pastatas-administracinis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-Katilinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (Nekilnojamojo turto registro duomenys).

3.2. Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-0161-097/2006 nustatytas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas, kad Kauno apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į šį nekilnojamąjį turtą: pastatą – Katilinę 11H1p, 180,85 kv. m bendro ploto, esančią (duomenys neskelbtini).

3.3. 2018 m. rugsėjo 28 d. Valstybės turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, perdavimo ir priėmimo aktu Valstybinė maisto ir veterinarinė tarnyba perdavė atsakovei VĮ Turto bankas pastatus - administracinį pastatą, garažą ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini);

3.4. 2020 m. birželio 12 d. sklypo dalių nustatymo savarankiškai funkcionuojantiems pastatams žemės sklypo planu, patvirtintu NŽT, statiniui, pažymėtam plane 3H1p (katilinei), priskirta žemės sklypo dalis, kurios dydis – 241 kv. m (0,0241 ha); bendro naudojimo žemės dalis – 3 189 kv. m;

3.5. 2020 m. spalio 22 d. raštu atsakovė VĮ Turto bankas kreipėsi į atsakovę NŽT Kauno rajono skyrių informuodama, kad dalis 0,4512 ha ploto žemės sklypo yra reikalinga eksploatuoti atnaujinamam valstybės nekilnojamajam turtui: pastatui – Katilinei. Prašoma perduoti šią žemės sklypo dalį Žemės sklypo, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, priėmimo ir perdavimo aktu;

3.6. NŽT 2020 m. gruodžio 16 d. išduotoje pažymoje Nr. (15.29)SK4-11424 nurodyta, kad valstybinės 0,0241 ha žemės sklypo dalis, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, reikalinga įstatymo nustatyta tvarka parduodamam valstybei nuosavybės teise priklausančiam (patikėtinis – VĮ Turto bankas) nekilnojamam turtui - Katilinei, eksploatuoti, gali būti parduodama. Parduodamo žemės sklypo įsigijimo savikaina 137,49 Eur, vertės pokytis 1838,75 Eur, likutinė vertė 1976,24 Eur, perduotos finansavimo sumos (valstybės biudžeto lėšos) 137,49 Eur;

3.7. 2020 m. gruodžio 16 d. Žemės sklypo, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, pardavimo ir priėmimo aktu Nr. 7MŽP-26-(14.7.114)/20-A6-3-394 (toliau – ir Aktas) atsakovė NŽT perdavė atsakovei VĮ Turto bankas 0,0241 ha Žemės sklypo dalį, esančią 0,4512 ha Žemės sklype. Perduodamo žemės sklypo dalies įsigijimo savikaina 137,49 Eur, vertės pokytis 1838,75 Eur, likutinė vertė 1976,24 Eur, perduotos finansavimo sumos (valstybės biudžeto lėšos) 137,49 Eur;

3.8. 2021 m. gegužės 3 d. paskelbta aukciono Nr. 205818 pradžia (toliau – ir aukcionas), šio aukciono metu buvo realizuojamas valstybei priklausantis nekilnojamasis turtas – 151,47 kv. m Katilinė ir 241/4512 Žemės sklypo dalys. Pradinė parduodamo turto kaina 23 144 Eur, t.y., Katilinės 22900 Eur, 241/4512 žemės sklypo dalių 244 Eur;

3.9. ieškovas 2021 m. gegužės 6 d., pasiūlęs didžiausią kainą, buvo paskelbtas aukciono laimėtoju, ir įgijo teisę nusipirkti Katilinę ir 241/4512 Žemės sklypo dalį;

3.10. NŽT 2021 m. gegužės 13 d. Aktu perdavė atsakovei VĮ Turto bankas likusią (iš bendros 0,4512 ha ploto žemės sklypo) Žemės sklypo dalį (0,4271 ha);

3.11. 2021 m. liepos 16 d. tarp VĮ Turto bankas, atstovaujančios Lietuvos Respubliką, ir ieškovo atstovės buvo pasirašyta Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartis, kurios 2.1 punktu pardavėja (Lietuvos Respublika) pardavė pirkėjui (S. T.) 241/4512 dalis (t. y., 241 kv. m. ploto iš 4 512 kv. m bendro ploto) Žemės sklypo ir Katilinę, valdytus VĮ Turto bankas patikėjimo teise, atitinkamai sumokėta 430,25 Eur už Žemės sklypo dalį ir 65 819,75 Eur už pastatą (Sutarties 3.2.1 papunktis). Šioje sutartyje nurodyta, kad Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 37000 Eur, o Katilinės 158 000 Eur, vertės nustatymo data 2021 m. gegužės 10 d. Prie sutarties pridėtas 4512 kv. m ploto žemės sklypo planas

3.12. VĮ Turto bankas patikėjimo teise valdomame 0,4512 ha sklype be parduotos Katilinės taip pat yra patikėjimo teise valdomas administracinis pastatas ir garažas, išnuomoti Kauno apskrities valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai;

3.13. ieškovas 2021 m. rugsėjo 23 d. kreipėsi į NŽT, prašydamas parduoti jam 2,71 a (271 kv. m) žemės sklypo dalį, esančią aplink Pastatą, bei nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką. Prašyme nurodė, kad Katilinė yra skirta visuomeninei ūkio-aptarnaujančiojo pobūdžio veiklai, dėl to prie Katilinės yra reikalinga prieiga – ir ne tik įeiti į jos vidų, bet ir patekti prie visų jos išorinių sienų jas remontuoti pasitelkiant statybinius įrengimus, tvarkyti, eksploatuoti, įskaitant privažiavimą automobiliu ir jo parkavimą šalia, galimybę iškrauti daiktus ties visais pastato įėjimais.

3.14. atsakovė NŽT 2021 m. spalio 12 d. informavo ieškovą, kad valstybinį 0,4512 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), patikėjimo teise valdo valstybės įmonė Turto bankas. Minėtas žemės sklypas perdavimo-priėmimo aktais 2020 m. gruodžio 6 d. ir 2021 m. gegužės 13 d. buvo perduotas VĮ Turto bankas, kuris organizuoja ir vykdo pastatų ir žemės dalių pardavimus. Pareiškėjas taip pat buvo informuotas, kad 2020 m. birželio 29 d. yra patvirtintas 0,4512 ha žemės sklypo, kadastro dalių nustatymo savarankiškai funkcionuojantiems pastatams planas, kurio vienas egzempliorius perduotas valstybės įmonei Turto bankas, taip pat, kad NŽT neturi teisinio pagrindo organizuoti ir vykdyti minėto žemės sklypo pardavimo procedūros, nes sklypą Turto patikėjimo teise valdo valstybės įmonė Turto bankas.

3.15. ieškovas 2021 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į VĮ Turto bankas, kuris iš esmės buvo identiškas NŽT 2021 m. rugsėjo 23 d. prašymui;

3.16. atsakovė VĮ Turto bankas 2022 m. sausio mėn. atsakė ieškovui, kad neturi teisės parduoti ieškovui papildomą 0,4512 ha ploto Žemės sklypo dalį be aukciono, todėl atsisakė tenkinti prašymo dalį dėl 0,0271 ha ploto žemės sklypo dalies pardavimo be aukciono. Rašte taip pat buvo nurodyta, kad VĮ Turto bankas sutinka pasirašyti Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartį, jeigu šiam tikslui pareiškėjas parengs žemės sklypo planą, atitinkantį Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ieškovo ir Lietuvos Respublikos nuosavybės teise valdomų dalių plotus.

3.17. Atsakovė VĮ Turto bankas 2022 m. sausio mėn. rašte Nr. (15.27 Mr) SK4- nurodė, kad papildydami ieškovui adresuotą 2022 m. sausio 7 d. raštą Nr. (15.27 Mr) SK4-294 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies pardavimo be aukciono ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo“ paaiškina, kad Katilinės parengimo aukcionui metu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius neteisingai nustatė žemės sklypo dalį, reikalingą eksploatuoti katilinei, t. y. pagal sklypo dalių nustatymo savarankiškai funkcionuojantiems pastatams žemės sklypo planą M 1:1000, 2020 m. birželio 12 d. parengtą VĮ Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininkės J. P., nepriskyrė 0,0581 ha ploto žemės sklypo dalies iš bendro naudojimo žemės dalies. Taip pat nurodė, kad jei VĮ Turto bankas be aukciono papildomai ieškovui parduotų 0,0581 ha ploto žemės sklypo dalį, būtų pažeistos kitų 36 aukciono dalyvių teisės tomis pačiomis sąlygomis įsigyti papildomą žemės sklypo dalį, VĮ Turto bankas viršytų teisės aktais suteiktus įgaliojimus. Kaminas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, dėl to, vadovaujantis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“, inicijuota Kamino, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo bešeimininkiu procedūra. Kai kaminas bus įregistruotas kaip Lietuvos Respublikos nuosavybė, patikėjimo teise valdoma VĮ Turto bankas, ir įrašytas į Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 163 „Dėl Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo patvirtinimo“, bus nustatyta jam eksploatuoti reikalinga dalis 0,4512 ha ploto Žemės sklypo, ir paskelbtas šio turto viešas aukcionas.

3.18. Kauno apylinkės teismas, pirmą kartą išnagrinėjęs bylą, 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinį tenkino – be kita ko įpareigojo atsakovę VĮ Turto bankas per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti atsakovei NŽT Žemės sklypo dalį (0,0581 ha); įpareigojo atsakovę NŽT per vieną mėnesį nuo žemės sklypo dalies (0,0581 ha) perdavimo be aukciono parduoti ieškovui žemės sklypo dalį (0,0581 ha) už 14 100,87 Eur; pripažino Kaminą, Pastato (Katilinės) priklausiniu.

3.19. Kauno apygardos teismas 2023 m. vasario 9 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Pirkimo–pardavimo sutartyje pateikiami duomenys, kad pastato–katilinės bendras plotas 151,47 kv. m, o parduota žemės sklypo dalis – 241 kv. m, neatitinka ieškovo aiškinimo, kad parduotos žemės sklypo dalies dydis atitinka pastato sienų išorinį perimetrą, o pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad ieškovas aukciono tvarka įsigijo per mažą sklypo dalį, būtiną parduotai katilinei eksploatuoti, prieš tai nurodytos aplinkybės neanalizavo ir nevertino, o vadovavosi vien subjektyviu ieškovo aiškinimu. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, kad parduota sklypo dalis nepakankama ieškovo įsigyto statinio priežiūrai ir remontui, o pagal byloje surinkus įrodymus nėra galimybės nustatyti, kokia papildoma, jeigu tai būtina, žemės sklypo dalis užtikrintų pastato-katilinės eksploatavimą. Teismas taip pat pažymėjo, kad patekimas į statinį gali būti užtikrinamas ir pasitelkiant servituto institutą, o ne vien tik pardavus žemės sklypo dalį be aukciono. Teisės aktuose nenustatyta galimybė be aukciono perleisti valstybinę žemę statinyje ateityje planuojamai veiklai vykdyti. Nors aplinkybė, kad ieškovo įsigyto statinio Pirkimo–pardavimo sutartyje ir Nekilnojamojo turto registre nurodyta paskirtis – katilinė, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad toks statinys negali būti eksploatuojamas pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą jo paskirtį, tačiau vien teorinė galimybė eksploatuoti tokį statinį nėra pakankama, kad valstybinės žemės sklypo dalis prie tokio pastato būtų parduodama lengvatine tvarka. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad kaminas yra ieškovui priklausančios katilinės priklausinys, grindė šiomis aplinkybėmis: ieškovui priklausančia katiline ir „Google“ pateikiama informacija apie kamino funkcinę paskirtį. Tačiau nė viena iš nurodytų aplinkybių nėra pakankama patvirtinti kasacinio teismo praktikoje akcentuojamam priklausinio nuolatinio tarnavimo pagrindiniam daiktui požymiui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, vien ieškovo nurodytos aplinkybės, kad kaminas yra skirtas katilinei tarnauti ir susijęs su ja bendra ūkine paskirtimi, neįrodo jo funkcinio ryšio su pastatu, kurio Nekilnojamojo turto registre nurodyta paskirtis – katilinė. Teismas pastebėjo, kad be šalių pasisakymų, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų apie patį kaminą, jis nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, kaip ir duomenų apie patį pastato-katilinės naudojimą (statinio naudingųjų savybių pritaikymą).

Dėl Kamino pripažinimo Katilinės priklausiniu

20. Sutiktina su atsakove NŽT, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, pripažindamas, kad Kaminas yra Katilinės priklausinys.

21. Materialiosios teisės normose nustatyti požymiai ir kriterijai sudaro pagrindą skirstyti daiktus į pagrindinius ir antraeilius bei pagal tai spręsti dėl jų teisinės padėties ir likimo. Pagrindinių daiktų samprata yra atskleista CK 4.12 straipsnyje. Šioje nuostatoje nurodyta, kad pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Taigi, jie turi atitikti daiktams keliamus reikalavimus ir neturi būti draudimo jiems savarankiškai būti civilinėje teisinėje apyvartoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2011). Savo ruožtu antraeiliais daiktais, pagal CK 4.13 straipsnio 1 dalį, yra laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antraeiliai daiktai skirstomi į esmines pagrindinio daikto dalis, į gaunamus iš pagrindinio daikto vaisius, produkciją ir pajamas, į pagrindinio daikto priklausinius.

22. Vadovaujantis CK 4.19 straipsniu, priklausiniais yra laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Aptariamo straipsnio 2 dalyje yra detalizuota, kad dviejų ar daugiau daiktų sujungimas nedaro nė vieno iš tokių daiktų kito priklausiniu, jeigu nėra požymių, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis ryšys – priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-403/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

23. Siekiant nustatyti daiktų tarpusavio funkcinį ryšį, kuris, kaip minėta, lemia daikto pripažinimą kito daikto priklausiniu, esminę reikšmę turi šių daiktų paskirtis. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, tik nustačius pagrindinio daikto ir savarankiško antraeilio daikto paskirtį, galima nuspręsti, ar savarankiškas antraeilis daiktas yra pagrindinio daikto priklausinys – tuo atveju, jeigu visaverčiam naudojimuisi pagal paskirtį pagrindiniu daiktu būtina nuolat naudotis pagal paskirtį ir savarankišku antraeiliu daiktu, pastarasis yra pagrindinio daikto priklausinys. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad pagrindinio daikto ir priklausinio paskirties, kuri vadinama ūkine paskirtimi, bendrumas pasireiškia tik šiuo aspektu, kadangi pagrindinio daikto paskirtis ir priklausinio paskirtis, vertinant kiekvieną iš jų atskirai, paprastai yra skirtingos (pvz., butas, kaip pagrindinis daiktas, skirtas žmonėms gyventi, o sandėliukas, kaip antraeilis, – laikyti bute gyvenančių žmonių daiktams, kuriems laikyti nėra skirtas butas). Vien tik fakto, kad pagrindinio daikto savininkas ar kitas asmuo, turintis teisę naudotis tokiu daiktu, įgyvendindamas šią teisę naudojasi ir kitu savarankišku daiktu, nustatymas nėra teisiškai reikšmingas, jeigu visaverčiam naudojimuisi pagal paskirtį pagrindiniu daiktu nėra būtina nuolat naudotis pagal paskirtį ir savarankišku antraeiliu daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-403/2022, 16 punktas).

24. Taigi, pagrindinio daikto perleidimas ar kitoks šio daikto teisinės būklės pakeitimas lemia atitinkamą priklausinio, kaip antraeilio daikto, teisinės būklės pakeitimą, nebent įstatyme ar daikto perleidimo (kitokio teisinės būklės pakeitimo) sandoryje yra nustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66-916/2018, 20 punktas). Materialiosios teisės normose, reglamentuojančiose priklausinių, kaip antraeilių daiktų, prigimtį ir teisinį statusą, nėra nustatyta papildomų daiktų pripažinimo priklausiniais sąlygų ir nėra pateikta tiesioginių ir (ar) netiesioginių nuorodų į privalomą priklausinio identifikavimą pagrindinio daikto perleidimo ar kitame sandoryje, kuriuo keičiama pagrindinio daikto teisinė būklė, todėl priklausinio (ne)identifikavimas pagrindinio daikto perleidimo ar kitame sandoryje neturi įtakos priklausinio teisiniam likimui, kaip šis yra apibrėžtas CK 4.14 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2017, 27punktas). Priešingai, tam, kad priklausinio neištiktų pagrindinio daikto likimas, t. y. kad priklausinys būtų atskirtas nuo pagrindinio daikto, tai turi būti specialiai ir aiškiai aptarta pagrindinio daikto perleidimo sutartyje. Kitokiu atveju būtų pagrindas vertinti, kad šalys nesusitarė dėl išimties taikymo, ir reikėtų daryti išvadą, kad priklausinį ištiko pagrindinio daikto likimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-695/2020, 58 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

25. CK 4.14 straipsnyje yra išdėstytos ne tik specialios antraeilio daikto teisinį likimą nulemiančios teisės normos, bet kartu nustatytos ir įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės, taikytinos kilus ginčui dėl antraeilio daikto perleidimo. Antai šio straipsnio 2 dalyje nustatyta taisyklė, kad tuo atveju, kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas, jeigu neįrodyta, kad turi būti pasielgta priešingai, įtvirtina antraeilio daikto įgijimo nuosavybės teise kartu su pagrindiniu daiktu prezumpciją, todėl asmuo, nuosavybės teise įgijęs pagrindinį daiktą, neturi įrodinėti, kad nuosavybės teise įgijo ir jo priklausinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-403/2022, 19 punktas). Bylose, kuriose sprendžiama, ar asmuo įgijo daiktą kaip jam nuosavybės teise perleisto pagrindinio daikto priklausinį, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, šalis, kuri teigia įgijusi tokį daiktą nuosavybės teise, privalo įrodyti, kad daiktas yra pagrindinio daikto, kuris jai buvo perleistas nuosavybės teise, priklausinys. Nustačius, kad daiktas yra pagrindinio daikto, kuris buvo perleistas nuosavybės teise, priklausinys, pareiga įrodyti, jog pagal įstatymą ar pagrindinio daikto perleidimo sutartį priklausinys nebuvo perleistas nuosavybės teise su pagrindiniu daiktu, tenka pagrindinio daikto įgijėjo nuosavybės teisę į priklausinį ginčijančiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-403/2023, 42 punktas).

26. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje kilo ginčas dėl Kamino pripažinimo pastato (Katilinės) priklausiniu. Byloje nustatyta, kad ieškovas, pripažinus jį 151,47 kv. m Pastato – Katilinės ir 0,0241 ha žemės sklypo dalies aukciono laimėtoju, 2021 m. liepos 16 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartimi iš valstybės, atstovaujamos Turto banko, įsigijo šį Turtą už bendrą 65 819,75 Eur kainą. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad tik po sutarties pasirašymo jam tapo žinoma atsakovės pozicija, kad šalia statinio sumontuota statinio dalis (Kaminas) nėra laikoma šio pastato (Katilinės) dalimi, todėl, atsižvelgiant į tai, kad Kaminas nėra savarankiškas daiktas, o būtina ir neatskiriama statinio (Katilinės) dalis, ieškovas laiko, kad Kaminas yra statinio priklausinys ir kaip antraeilis daiktas sutarties sudarymo metu turėjo būti perleidžiamas atsakovui. Pirmosios instancijos teismas tenkino šį ieškovo reikalavimą - pripažino Kaminą Katilinės priklausiniu, nurodęs, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad Kaminas yra nuolatinis statinys, esantis greta Katilinės; Katilinė turi aiškią funkciją – šilumos energijos generavimas, Kaminas skirtas šalinti šioje katilinėje kuro degimo proceso metu susidarančius dujinius degimo produktus. Taigi kaminas skirtas tarnauti katilinei ir tenkinti pagrindinio daikto poreikiams, jie susiję bendra ūkine paskirtimi. Kaminas turi aiškią funkcinę priklausomybę (katilinei). Jų susietumas yra nuolatinis. Katilinė buvo naudojama pagal paskirtį Kauno apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos. Katilinę ieškovas naudoja ir ketina toliau ją naudoti pagal paskirtį. Ieškovas Katilinę remontuoja (įrengti nauji plastikiniai langai), Katilinės šildymui ketina naudoti Kaminą. Ieškovas nurodo, kad po katilinės įsigijimo ir pradėjęs ją tvarkyti kaip vienintelis akcininkas lygiagrečiai įsigijo įmonę (duomenys neskelbtini), siekdamas atnaujintoje Katilinėje vykdyti šildymo įrenginių priežiūros, modernizavimo ūkinę veiklą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šios ieškovo nurodomos aplinkybės ir pateikti įrodymai, patvirtina ieškovo naudojimo faktą ir realius ketinimus eksploatuoti Katilinę toliau pagal paskirtį kartu su tam būtinu priklausiniu – Kaminu.

27. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, o teismo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Kaminas yra Katilinės priklausinys, kad Katilinę ieškovas naudoja ir ketina toliau naudoti pagal paskirtį.

28. Minėta, šalys neginčija aplinkybių, kad aukciono būdu ieškovas įsigijo tik Katilinę ir 0,0241 ha žemės sklypo dalį (iš bendros 0,4512 ha žemės sklypo). Aukciono sąlygose nebuvo nurodyta, kad Katilinė parduodama konkrečiai veiklai vykdyti. Iš bylos duomenų nenustatyta, kad pastaruoju laikotarpiu Katilinė būtų naudojama šilumos energijos generavimo veiklai, dėl to ieškovas negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių įsigytame statinyje vykdyti būtent šią veiklą. Bylos duomenys (įskaitant ir ieškovo antstolio Faktinių aplinkybių protokolą), patvirtina, kad pastatas (Katilinė) apleista „<...>Įvairiose mūrinių pastatų sienų vietose matyti, kad katilinės sienos apaugusios samanomis, sienų plytos keliose vietose aptrupėjusios, suskilusios. Beveik visa išorinė katilinės pastato siena, atgręžta į šalia esantį negyvenamosios paskirties pastatą, yra drėgna. Priekinėje katilinės pastato sienoje prie pravažiavimo kelio matyti, kad yra įrengti keturi nauji plastikiniai langai ir vienas mažesnis langas. Durys likusios senos aptrintos medinės <...>. Taip pat matyti, kad katilinės pastato kairėje pusėje, šoninėje sienoje įrengti du mažesni plastikiniai langai. Dešinėje katilinės pastato pusėje, šoninėje sienoje matyti senos, neužrakintos, metalinės durys, du seni langai su metalinėmis grotomis ir dvi angos sienoje. <...> užėjus į katilinės pastato vidų, matyti, kad „<...> patalpų durys sandariai neužsidaro dėl savo nusidėvėjimo. <...> Matyti, kad patalpų lubos daugelyje vietų yra labai drėgnos, apaugusios samanomis, suskilinėjusios. Nuo lubų vanduo laša ant patalpų grindų. Betoninės patalpų grindys keliose vietose yra drėgnos. Taip pat matyti, didžiausia katilinės patalpų siena be langų, visa yra labai drėgna. Vanduo bėga nuo sienos, patalpoje jaučiasi drėgmės kvapas.“ Be to ieškovo atstovė 2024 m. birželio 19 d. teismo posėdyje patvirtino, kad šiuo metu Katilinės ir jos priklausinio (Kamino) ieškovas nenaudoja /neeksploatuoja, dėl to pirmosios instancijos teismo išvada (Sprendimo 59 punktas), kad katilinę ieškovas naudoja ir ketina toliau ją naudoti pagal paskirtį neatitinka teismo nustatytų aplinkybių. Taigi, antstolio konstatuotos aplinkybės dėl kelių plastikinių langų sumontavimo nepatvirtina, kad pastatas yra naudojamas, nepatvirtina ir realių ieškovo ketinimų vykdyti statinio rekonstrukcijos/remonto darbus, nepatvirtina ir ketinimo vykdyti atitinkamą veiklą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas faktą – realius ieškovo ketinimus eksploatuoti Katilinę kartu su Kaminu, iš esmės rėmėsi vieninteliu įrodymu, kad ieškovas kaip vienintelis akcininkas po Katilinės įsigijimo įsigijo (duomenys neskelbtini), tačiau vien tik šis faktas tokių aplinkybių nepatvirtina. Byloje nėra duomenų apie ieškovo realius ketinimus (ne vien tik įmonės įsigijimą) eksploatuoti būtent ginčo Katilinę pagal jos tiesioginę paskirtį (nėra jokių projektų, verslo planų, statybos leidimo ir pan.).

29. Taigi, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje surinkti įrodymai nepatvirtina Kamino nuolatinio pobūdžio ir esamo funkcinio ryšio su ieškovo įsigyta Katiline, ieškovo nurodytos aplinkybės, kad kaminas yra skirtas katilinei tarnauti ir susijęs su ja bendra ūkine paskirtimi, neįrodo jo funkcinio ryšio su pastatu, kurio Nekilnojamojo turto registre nurodyta paskirtis – katilinė. Kaminas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nėra duomenų apie patį pastato-katilinės naudojimą (statinio naudingųjų savybių pritaikymą). Todėl naikintina skundžiamo sprendimo dalis, kuria Kaminas pripažintas Katilinės priklausiniu.

Dėl Žemės sklypo dalies, būtinos Katilinei eksploatuoti ir ieškovo teisės įsigyti valstybinės žemės sklypo dalį ne aukciono tvarka

30. Žemės įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.) 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad valstybinės žemės sklypai parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. Ši taisyklė suponuoja, kad aukcionas, kaip valstybinės žemės pardavimo būdas, yra įtvirtintas siekiant už parduotą valstybinę žemę gauti didžiausią kainą, todėl tai yra prioritetinis valstybinės žemės pardavimo būdas.

31. Bendrosios taisyklės išimtys, kai valstybinė žemė gali būti parduodama be aukciono, įtvirtintos Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje. Viena iš jų – jeigu valstybinės žemės sklypai užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

32. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2.4 punktu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 494 redakcija), asmenys pagal Taisykles gali įsigyti nuosavybėn žemės sklypus, kurių reikia kitiems, Taisyklių 2.1 ir 2.2 punktuose nenurodytiems, nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (išskyrus nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių užimtus žemės sklypus kaimo gyvenamosiose vietovėse, kai jie pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (Žin., 1997, Nr. 65-1558) grąžinami natūra, ir žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui).

33. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018, 25 punktas; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018, 58 punktas; 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-45-969/2023, 16 punktas).

34. Priimant sprendimus dėl valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo teisės įgyvendinimo, sudarant valstybinės žemės sandorius turi būti laikomasi ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – VSTVNDĮ) 9 straipsnyje įtvirtintų valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018, 26, 27 punktai; 2020 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-403/2020, 26 punktas). Šiame straipsnyje, be kita ko, įtvirtinti visuomeninės naudos ir efektyvumo principai. Visuomeninės naudos principas reiškia, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą (VSTVNDĮ 9 straipsnio 1 punktas). Efektyvumo principas reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei (VSTVNDĮ 9 straipsnio 2 punktas).

35. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl būtinybės užtikrinti teisingą visuomenės interesų ir savininko teisių pusiausvyrą, yra konstatavęs, jog, viena vertus, turi būti užtikrinta, kad, valstybei įgyvendinant savo, kaip žemės savininkės, teises taip, kad būtų gauta maksimalios naudos visuomenei, nebūtų paneigta tokioje žemėje esančių statinių savininkų nuosavybės teisė. Kita vertus, negali būti sudarytos prielaidos valstybinėje žemėje esančių statinių savininkams įgyvendinti nuosavybės teises taip, kad būtų paneigtas vienas iš valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, t. y. efektyvumo principas, kuris reiškia, kad įgyvendinant valstybės nuosavybės teises į žemę turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei, tai reiškia ir veikimą visuomenės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-403/2019, 26 punktas).

36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad būtinos sąlygos atsirasti Žemės įstatymo10 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintai asmens teisei ne aukciono būdu (lengvatine tvarka) įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą yra tokios: žemės sklypas turi būti užstatytas šiam asmeniui priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir jis turi būti naudojamas šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Išvada, ar konkrečiu atveju ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turėjo teisę be aukciono išsinuomoti ar įsigyti valstybinės žemės sklypą, turi būti daroma įvertinus konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-823/2021, 28 punktas).

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimus įpareigoti atsakovę VĮ Turto bankas per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti atsakovei NŽT Žemės sklypo dalį (0,0581 ha, ieškovo prašoma parduoti Žemės sklypo dalis) ir įpareigoti atsakovę NŽT per 1 mėnesį nuo Žemės sklypo dalies (0,0581 ha) perdavimo be aukciono parduoti ieškovui tą dalį žemės sklypo (0,0581 ha) už 14 100,87 Eur, nesivadovavo aukščiau nurodytomis teisės nuostatomis.

38. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas įsigijo iš atsakovės VĮ Turto bankas aukciono tvarka per mažą Žemės sklypo dalį, būtiną parduotai Katilinei eksploatuoti. Jau minėta, kad atsakovė NŽT 2020 m. gruodžio 16 d. išduotoje pažymoje Nr. (15.29)SK4-11424 nurodė, kad valstybinės 0,0241 ha žemės sklypo dalis, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, reikalinga įstatymo nustatyta tvarka parduodamam valstybei nuosavybės teise priklausančiam (patikėtinis – Turto bankas) nekilnojamam turtui - Katilinei, eksploatuoti, gali būti parduodama. Tokio dydžio žemės sklypas buvo nurodytas ir aukciono skelbime. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas aukciono rengėjai (atsakovei VĮ Turto bankas) NŽT, nustačiusiai Žemės sklypo dalies plotą, buvo pareiškęs dėl to pretenziją ar skundą.

39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės VĮ Turto bankas 2022 m. sausio mėn. rašte Nr. (15.27 Mr) SK4- nurodyta informacija, kad pagal sklypo dalių nustatymo savarankiškai funkcionuojantiems pastatams žemės sklypo planą, 2020 m. birželio 12 d. parengtą VĮ Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininkės J. P., nepriskirta 0,0581 ha ploto žemės sklypo dalis iš bendro naudojimo žemės dalies, kadangi kompetencija nustatyti statinių eksploatacijai priskirtiną žemės plotą nustatyta NŽT. Ieškovo pateikti duomenys taip pat nepatvirtina, kad parduota žemės sklypo dalis yra nepakankama parduoto turto eksploatavimui, kadangi byloje nėra ginčo, kad ieškovo įsigytos Katilinės bendras plotas 151,47 kv. m (užstatymo plotas - 181 kv. m), o parduota žemės sklypo dalis – 241 kv. m, šie duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad parduota žemės sklypo dalis yra didesnė nei pastato sienų išorinis perimetras (didesnis 60 kv. m). Kaip teisingai nurodė Kauno apygardos teismas 2023 m. vasario 9 d. nutartyje (pirmą kartą bylą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka), patekimas į statinį gali būti užtikrinamas ir pasitelkiant servituto institutą, o ne vien tik pardavus žemės sklypo dalį be aukciono.

40. CK 6.394 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Jeigu pardavėjas yra žemės sklypo, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas, savininkas, tai pirkėjui perduodama nuosavybės teisė į tą žemės sklypą arba žemės nuomos ar užstatymo teisė, atsižvelgiant į tai, ką numato sutartis. Sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, negali būti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinta, – yra negaliojanti (CK 6.394 straipsnio 2 dalis). Taigi, teisės aktai imperatyviai nurodo, kad, perleidžiant nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą, turi būti perduotos teisės į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį, o jeigu pirkimo pardavimo sutartyje tokios teisės neaptartos, tai tokia sutartis yra negaliojanti.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo ir atsakovės VĮ Turto bankas sudaryta Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis atitinka CK 6.394 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kadangi joje nurodyta Katilinės eksploatavimui reikalingos žemės sklypo dalis, prie sutarties pridėtas ir Žemės sklypo planas, be to, ieškovas ir neprašo pripažinti šios sutarties negaliojančia, taip pat neginčijo ir neginčija Žemės sklypo plano ir dalių apskaičiavimo pažymos. Todėl, esant nenuginčytam planui ir dalių apskaičiavimui, nėra pagrindo konstatuoti, kad dalys buvo apskaičiuotos neteisingai. Be to, ieškovas dalyvaudamas aukcione, būdamas pakankamai apdairus, sutiko su jo sąlygomis ir žinojo (turėjo žinoti), ką konkrečiai perka. Reikšminga ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad ieškovas aukciono tvarka įsigijo per mažą sklypo dalį, būtiną Katilinei eksploatuoti, net nevertino, kokios dalies užtektų Pastatui funkcionuoti ir eksploatuoti (pažymėtina, kad ieškovas 2021 m. rugsėjo 23 d. kreipėsi į NŽT, prašydamas parduoti jam 271 kv. m žemės sklypo dalį, esančią aplink Katilinę).

42. Pažymėtina, kad valstybinės žemės sklypo dalies nustatymas per se (savaime) nesukuria teisės (taip pat ir pagrįstų teisėtų lūkesčių) be aukciono įgyti šį valstybinės žemės sklypą. Toks interesas gali būti įgyvendintas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos teisės aktuose įtvirtintos būtinosios sąlygos įsigyti valstybinę žemę lengvatine tvarka (be aukciono) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-283-969/2023).

43. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

44. Įvertinusi aukščiau nurodytus argumentus, įrodymus, faktines bylos aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis) nes byloje surinkti įrodymai nepatvirtina Kamino nuolatinio pobūdžio ir esamo funkcinio ryšio su ieškovo įsigyta Katiline, Kaminas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nėra duomenų apie patį pastato-katilinės naudojimą (statinio naudingųjų savybių pritaikymą). Dėl šio pažeidimo buvo neteisingai išspręsta bylos dalis dėl Kamino pripažinimo priklausiniu, todėl naikintina skundžiamo sprendimo dalis, kuria Kaminas pripažintas Katilinės priklausiniu (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

45. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 3 punktą, t.y. nepaisė, kad būtent šios bylos atveju ginčo žemės sklypas papuola į nurodytos normos išimtį, todėl ir perduotas VĮ Turto bankas. Tai reiškia, kad NŽT negali ir neturi teisinio pagrindo parduoti Žemės sklypo dalies. Žemės įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovę NŽT per vieną mėnesį nuo Žemės sklypo dalies perdavimo be aukciono parduoti ieškovui Žemės sklypo dalį už 14 100,87 Eur, ne tik netinkamai taikė minėtą teisės normą, bet ir viršijo savo kompetenciją. Teismas, nustatydamas Žemės sklypo dalies kainą, iš esmės atliko viešojo administravimo subjektų kompetencijai priskirtus veiksmus. Todėl sprendimas dalyje dėl žemės sklypo dalies perdavimo ir įpareigojimo parduoti ieškovui be aukciono naikinamas (CPK 330 straipsnis).

46. Apibendrindama, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas sprendimas panaikinamas dėl procesinių ir materialinių teisės normų netinkamo taikymo, priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

47. Atsakovės NŽT apeliacinį skundą patenkinus, ieškovas netenka teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme, todėl jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

48. Atsakovės nepateikė prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjos Žibutė BudžienėDiana LabokaitėRūta Palubinskaitė,