Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių pastatais, statiniais ar įrenginiais užstatytos valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu sąlygas bei tokių nuomos sutarčių negaliojimo padarinius, aiškinimo ir taikymo.Ieškovė UAB „Rinega“ prašė pripažinti, kad atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gruodžio 11 d. sprendime nurodyti 2015 m. liepos 16 d. valstybinės žemės nuomos sutarčių pažeidimai nesudaro pagrindo nutraukti šias sutartis, taip pat pripažinti negaliojančiu atsakovės įspėjimą apie vienašalį nurodytų nuomos sutarčių su ieškove nutraukimą.Ieškovė nurodė, kad 2015 m. birželio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartimi nuosavybės teise įsigijo nebaigtą statyti pastatą – gyvenamąjį namą Vilniuje, Žaliojoje g. 3 (kurio baigtumo procentas buvo 1 proc., o užstatytas plotas – 164,48 kv. m). VĮ Registrų centro išduotos inventorinės bylos duomenimis, nurodytas gyvenamasis namas buvo pradėtas statyti 1990 m. Vilniaus miesto statybos inspekcijos išduoto statybos leidimo pagrindu. 1991 m. statybos darbai buvo sustabdyti ir 1999 m. nebaigta statyba statytojos UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ inventorizuota. Minėtas statinys yra valstybinėje žemėje. Vilniaus miesto tarybos 2004 m. liepos 14 d. sprendimu buvo patvirtintas teritorijos, į kurią patenka statinys, detalusis planas ir, remiantis šiuo sprendimu, 2015 m. buvo suformuoti atskiri žemės sklypai, kurių paskirtis – „kita“, juose galima gyvenamųjų daugiaaukščių statinių ir komercinių statinių statyba. Ieškovė su Lietuvos valstybe, atstovaujama atsakovės, 2015 m. liepos 16 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartis dėl žemės sklypų, kuriuose yra statinys, nuomos. Nepraėjus nė 5 mėnesiams nuo sutarčių sudarymo atsakovė 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimu informavo ieškovę, kad nuomos sutartys bus nutrauktos prieš terminą, praėjus 2 mėnesiams nuo pranešimo įteikimo. Sprendime nurodyta, kad nuomos sutartys nutraukiamos, nes išnuomoti žemės sklypai naudojami ne pagal paskirtį, t. y. žemės sklypuose nėra statinių, nevykdomi statybos darbai. Ieškovė teigė, kad duomenys, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas jai priklausantis nekilnojamasis daiktas, nėra nuginčyti ar ginčijami įstatymų nustatyta tvarka, statinys nepatenka į Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytą išimtį. Pažymėjo, kad nuomos sutartyse nebuvo nurodytas reikalavimas žemės nuomininkui nedelsiant pradėti faktinius statybos darbus žemės sklypuose. Ta aplinkybė, kad statinys ant valstybinės žemės yra pamatai, nelemia išvados, kad toks statinys netinkamas eksploatuoti ar juo labiau remontuoti bei rekonstruoti ir kad žemės sklypai nėra eksploatuojami. Penkių mėnesių laikotarpis negali būti laikomas pakankamu nustatyti, kad nuomininkė išsinuomota žeme naudojasi ne pagal paskirtį.Atsakovė neginčija duomenų, kurių pagrindu VĮ Registrų centre yra įregistruotas ieškovei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis daiktas, taip pat neginčija statinio statybos teisėtumo klausimo ir aplinkybės, kad ieškovė ne pati pastatė statinį, o įsigijo jį tokios būklės, kokia yra nurodyta VĮ Registrų centre, bei apskritai neginčija statinio įsigijimo teisėtumo. Taigi nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo įpareigoti ieškovę pašalinti nebaigtos statybos padarinius net teismui ir pripažinus negaliojančiomis ginčo žemės sklypų nuomos sutartis. Ieškovė pažymėjo, kad abu kartus perleidžiant statinį atsakovė išdavė sutikimą perleisti šį nekilnojamąjį turtą, esantį valstybinėje žemėje, neteikė reikalavimo ankstesniems statinio savininkams jį nugriauti. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2015 m. liepos 16 d. valstybinės žemės nuomos sutartis; pripažinti negaliojančiais nuo priėmimo momento Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 15 d. įsakymus dėl valstybinės žemės sklypų išnuomojimo ieškovei, įpareigoti ieškovę per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo jėgomis ir lėšomis pašalinti nebaigtos statybos padarinius. Atsakovė teigė, kad žemės sklypai negali būti laikomi užstatytais, viename jų rasta tik betoninės sienos dalis, o kitame iš viso nėra statinių, taigi du neužstatyti valstybinės žemės sklypai buvo išnuomoti be aukciono, nesant jokio teisinio pagrindo. Ieškovė, neturėdama teisės naudotis valstybinės žemės sklypais, turi sutvarkyti teritoriją ir pašalinti visas statybines medžiagas, esančias žemės sklypuose.