Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei L. K., ieškovės atstovui advokato padėjėjui Kastyčiui Kuzmickui, atsakovui R. K.,

nedalyvaujant tretiesiems asmenims antstolei Jurgitai Bareikienei, AB Swedbank banko atstovui, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui, išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui R. K. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų santuokos nutraukimo byloje nagrinėjimų klausimų, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, antstolė Jurgita Bareikienė, AB Swedbank bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

11. Iš bylos duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė L. K. (buvusi pavardė – J.) ir atsakovas R. K. sudarė Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje santuoką. (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus – D. K., (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus – A. K.

12. Pažymėtina, kad dispozityvumo principas lemia proceso šalies – atsakovo teisę pripažinti ieškinį CPK 140 straipsnio 2 dalies pagrindu. CPK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta. Kai ieškinys pripažįstamas žodžiu, teismas gali duoti atsakovui pasirašyti standartinę ieškinio pripažinimo formą (šios formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras). Rašytinis atsakovo pareiškimas dėl ieškinio pripažinimo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra šio Kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės.

13. Tokios aplinkybės byloje nustatytos, atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino visišką ieškinio reikalavimų pripažinimą (šios aplinkybės užfiksuotos teismo posėdžio metu protokole, garso įraše), teismo posėdyje dalyvavę proceso dalyviai nepateikė prieštaravimų dėl bylos tolesnio nagrinėjimo (t. y. pritarė bylos nagrinėjimui iš esmės baigimui). Pažymėtina, kad šiuo atveju bylos nagrinėjimas iš esmės vyko įprasta tvarka, teismo posėdyje dėl šių aplinkybių (bylos nagrinėjimui baigimui iš esmės, kai atsakovas pripažino visus reikalavimus) buvo išklausyti visi dalyvavę asmenys (t. y. ieškovė, jos atstovas ir atsakovas), tretieji asmenys (jų atstovai) ir išvadą teikiančios institucijos atstovas buvo tinkamai informuoti ir šie pasirinko teise nedalyvauti teismo posėdyje, jiems teisės apribotos nebuvo, jie savo teisėmis galėjo naudotis visa apimtimi. Atsakovui buvo išaiškintos jo procesinės teisės ir pareigos, tarp jų ir dėl ieškinio pripažinimo, patvirtino, kad savo teises ir pareigas suprato.

14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio pripažinimas yra ieškovo reikalavimo pagrįstumo besąlygiškas pripažinimas. Atsakovui pripažinus ieškinį, tarp bylos šalių šioje dalyje nebelieka ginčo. Dėl šios priežasties, kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, teismas gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės, gali surašyti sutrumpintus teismo sprendimo motyvus, nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020).

15. Nagrinėjamu atveju atsakovas pripažino visus ieškinio reikalavimus.

19. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas netinkamai elgėsi šeimoje. Paaiškino, kad atsakovas nuolatos nepagarbiai elgėsi su ieškove, naudojo ieškovės atžvilgiu smurtą, nuolat girtavo, nesidomėjo nepilnamečių vaikų gyvenimu, nedalyvauja juos auklėjant, neteikia lėšų jiems išlaikyti. Dėl atsakovo kaltės bendras santuokinis gyvenimas tapo nebeįmanomas ir daro žalą sūnų vystymuisi. Teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi ieškovės ir atsakovo prašymu buvo nustatytas 6 mėnesių susitaikymo terminas ir byla sustabdyta. 2022 m. liepos 18 d. ieškovės prašymu bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas, nurodžius, kad atsakovas toliau vartoja alkoholinius gėrimus, naudoja psichologinį bei fizinį smurtą ieškovės atžvilgiu. 2022 m. liepos 4 d. pradėtas atsakovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas ir ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. liepos 5 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei 100 metų atstumu laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 5 d. iki 2022 m. rugsėjo 5 d.

21. Įvertinus nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkinamas ir atsakovas pripažintinas kaltu dėl santuokos iširimo, iš esmės pažeidęs savo kaip sutuoktinio pareigas. Todėl šalių santuoka nutraukiama pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Dėl tarpusavio išlaikymo

23. Ieškovė ir atsakovas reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo nekėlė. Teismui nenustačius, kad kuriam nors vienam sutuoktiniui būtų ženkliau reikalingas išlaikymas po santuokos nutraukimo, šalims sau išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas vienas kitam nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis, CPK 385 straipsnis).

Dėl turto padalijimo

24. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.126 straipsnis, CPK 385 straipsnis). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y., teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, tačiau sutuoktinių nuomonė teismo nesaisto.

25. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek atsakovas patvirtino teismui, kad vienintelis bendras (santuokoje įgytas) ginčo šalių dalintinas turtas yra transporto priemonės – 1) ieškovės L. K. vardu registruotas automobilis VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 2) atsakovo R. K. vardu registruotas automobilis VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nėra tarp šalių ginčo, kad automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 1 000 Eur, o automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 2 000 Eur.

26. Ieškovė prašo ieškiniu priteisti atsakovui R. K. ieškovės L. K. vardu registruotą automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 000 Eur vertės), o ieškovei L. K. atsakovo R. K. vardu registruotą VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 000 Eur vertės). Ieškovė nurodo, kad atsakovas naudojosi ieškovės vardu registruotu automobiliu VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį, būdamas neblaivus, jį sudaužė, dėl to automobilio vertė yra mažesnė. Automobiliu VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojasi, prižiūri ir remontuoja ieškovė. Teigia, kad kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę vertę turintį automobilį atsakovui neturėtų būti priteista, kadangi atsakovas sudaužė ieškovės vardu registruotą automobilį ir jo nesuremontavo, t. y. ieškovė prašo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pilnai pripažino šį ieškovės reikalavimą ir tokį turto pasidalinimą. Šalių kreditoriai savo pozicijos ar prieštaravimų dėl ieškovės siūlomo turto dalijimo būdo (ir nukrypimo nuo lygių dalių) nepareiškė.

27. CK 3.123 straipsnyje išvardytos sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Nukrypimas nuo lygių dalių principo dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę turi būti būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio ar vaikų interesus (CK 3.123 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra nurodęs, kad šiame straipsnyje pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-403/2021).

28. Nagrinėjamu atveju ieškovės pateiktas įrodymas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-2574-506/2019 kopija) patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, jog atsakovas R. K., būdamas neblaivus, vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir padarė eismo įvykį (apgadino bendrą šeimos automobilį). Ieškovė neprašo (nereiškia reikalavimo) kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą atsakovui naudojant šią transporto priemonę ne šeimos poreikiams tenkinti, padarius eismo įvykį esant neblaiviam ir ją apgadinus, tačiau prašo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, dalijant turtą natūra. Atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, į tai, kad atsakovas pilnai pripažino šį ieškovės reikalavimą (jo neginčija), o šalių kreditoriai savo pozicijos ar prieštaravimų dėl ieškovės siūlomo turto dalijimo būdo taip pat nepareiškė (neginčijo), taip pat į byloje esančius įrodymus, teismas vertina, kad nurodytos aplinkybės leidžia nukrypti nuo sutuoktinių lygių principo, dalijant turtą natūra. Todėl ieškovės reikalavimai yra tenkinami – nutraukus santuoką priteisti atsakovui R. K. asmeninės nuosavybės teise ieškovės L. K. vardu registruotą automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 000 Eur vertės), o ieškovei L. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovo R. K. vardu registruotą VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 000 Eur vertės). Kompensacija (500 Eur) atsakovui nėra mokama, kadangi nukrypstama nuo lygių dalių principo.

29. Kito ginčo šalių dalintino turto nenustatyta.

Dėl prievolių padalijimo

30. Pagal CK 3.126 straipsnį, ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Remiantis CK 6.59 straipsniu, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar pakeisti jos vykdymo sąlygas. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnis). Teismas nustato, ar sutuoktinių prievolė yra asmeninė ar bendroji, o bendroji turtinė prievolė – solidarioji ar dalinė.

32. Nagrinėjamu atveju ieškinyje buvo nurodyta ir pateikta įrodymų apie tai, kad sutuoktiniai turi šiuos kreditorius – antstolė Jurgita Bareikienė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir AB Swedbank bankas.

33. Ginčo tarp šalių ir kreditorių dėl prievolių nėra. Atsakovas pripažįsta ieškinyje nurodytas jo asmenines prievoles. Sutuoktiniai nurodė, kad bendrų prievolių neturi. Kreditoriai (tretieji asmenys) byloje taip pat nepareiškė jokių prieštaravimų dėl ieškinio dalies pripažįstant ieškinyje nurodytas prievoles atsakovo asmeninėmis.

34. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad antstolės Jurgitos Bareikienės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0018/19/01976, vykdoma pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. išduotą vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-2574-506/2019 dėl 1 500 Eur konfiskuoto turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo. Trečiasis asmuo neprieštarauja ieškinio reikalavimui R. K. skolinius įsipareigojimus vykdomojoje byloje Nr. 0018/19/01976, pripažinti asmenine atsakovo prievole.

35. Pagal CK 6 knygos 3 skirsnio taisykles iš sutuoktinio delikto (vienasmeniškų neteisėtų veiksmų) įstatymo pagrindu (CK 6.263 straipsnis ir kt.) atsirandančios prievolės, įskaitant turto konfiskavimą bei pinigines prievoles atlyginti deliktu padarytą žalą ar sumokėti baudas, yra asmeninės, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (civilinės atsakomybės draudimas, netiesioginė civilinė atsakomybė ir kt.), t. y., antrasis sutuoktinis neturi pareigos savo asmeniniu turtu ar savo dalimi bendrame su kaltininku turte atlyginti tokios žalos.

36. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad ši atsakovo prievolė (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) yra kilusi nusikalstamos veikos (nusikaltimo) pagrindu, byloje nesant ginčo, ši atsakovo prievolė trečiajam asmeniui (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) pagal vykdomąjį raštą Nr. 1-2574-506/2019, kurį vykdo antstolė Jurgita Bareikienė, po santuokos nutraukimo pripažintina asmenine atsakovo R. K. prievole.

37. Dėl prievolės trečiajam asmeniui AB Swedbank bankui. Kaip minėta, bankas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje taip pat nedalyvavo, savo pozicijos teismui dėl šios prievolės neatskleidė, neginčijo ieškovės reikalavimo pripažinti atsakovo prievoles bankui asmeninėmis. Teismui pateikta 2021 m. balandžio 30 d. su atsakovu R. K. sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. 21-014440-GV kopija. Iš sutarties matyti, kad kredito gavėjas yra atsakovas R. K. Ieškovė nėra šios sutarties šalimi (nėra kredito gavėjas), nėra laidavusi už sutarties vykdymą. Atsakovas pripažino, kad ši prievolė yra jo asmeninė, t. y. kad paimta jo, susijusi su jo asmeninių poreikiu tenkinimu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ši prievolė pagal 2021 m. balandžio 30 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 21-014440-GV po santuokos nutraukimo pripažintina asmenine atsakovo R. K. prievole.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

38. Sprendžiant, su kuriuo iš tėvų nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, visų pirma, pažymėtina, jog abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas vadovaujasi nepilnamečio vaiko interesais ir atsižvelgia į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, teismo įvertinamos kiekvieno iš tėvų pastangos bei galimybės užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygos. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas nustato vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas. Bylos duomenimis abu vaikai (D. K. ir A. K.) nuo pat gimimo prižiūrimi ir gyvena su motina (ieškove). Kurį laiką atsakovas dar gyveno su ieškove ir vaikais, tačiau šiai dienai vaikų tėvai (ginčo šalys) gyvena atskirai. Tėvams pradėjus gyventi atskirai, vaikai liko gyventi su motina (ieškove). Vaikai su ieškove gyvena bute (duomenys neskelbtini). Tarnyba pateikė išvadą, kad ieškovė su vaikais gyvena 81 kv. m 4 kambarių bute, bute yra visi patogumai, apsilankymo metu buvo tvarkinga ir švaru, būstas erdvus. Berniukai turi savo atskirą kambarį, kuriuo dalinasi. Kambaryje yra dviaukštė vaikiška lova, spinta, vaikiškas kilimas, 2 rašomieji stalai, daug vaikiškų knygų, dėlionių, žaislų. Sudarytos tinkamos sąlygos vaikų ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui. Bute yra visi reikalingi baldai ir namų apyvokos daiktai. Tarnyba nurodo, kad neprieštarauja, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Atsakovas su reikalavimu šioje dalyje pilnai sutinka. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus duomenis bei įrodymus, šalių poziciją nurodytu reikalavimu, taip pat šalių vaiko faktinę gyvenamąją vietą su ieškove, nesant duomenų, kad ieškovė blogai vykdytų motinos pareigas, ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkinamas ir nepilnamečių vaikų A. ir D. K. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove L. K.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

39. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.

40. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu pagal byloje surinktus duomenis (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

41. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

42. Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

43. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo R. K. sūnaus D. K. išlaikymui po 350 Eur dydžio išlaikymą mokamą nepilnamečiui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, o sūnaus A. K. išlaikymui po 250 Eur dydžio išlaikymą mokamą nepilnamečiui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Kartu su ieškiniu pateikta konkrečios vaikų poreikių lentelės, pateikti duomenis apie šalių turtinę padėtį. Atsakovas sutiko su ieškinio reikalavimais šioje dalyje visiškai. Tarnyba išvadoje taip pat pažymėjo, kad toks išlaikymas galėtų užtikrinti vaikų poreikius.

44. Įvertinus visas šias aplinkybes, pateiktus duomenis ir įrodymus, šalių turtinę padėtį bei gaunamas pajamas, nurodytus vaikų poreikius, taip pat šalių galimybes dirbti bei (ir) gauti pastovias ir didesnes pajamas, taip pat ir šalių poziciją šioje ieškinio reikalavimo dalyje (t. y. tarp šalių nėra ginčo dėl šio išlaikymo dydžio) bei kitas reikšmingas aplinkybes, ieškovės reikalavimą šioje dalyje tenkina ir iš atsakovo priteistinas 350 Eur dydžio išlaikymas sūnui D. K., o sūnui A. K. 250 Eur dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės.

45. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiams D. ir A. K. išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė L. K., kuri yra vaikų atstovė pagal įstatymą ir su kuria nustatyta nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

46. Ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, t. y. 1) tėvas pasiima vaikus iš vaikų motinos kas antrą savaitgalio penktadienį 19.00 val. ir pristato atgal į motinos namus sekmadienį 18.00 val.; 2) kas antras šventes tėvas pasiima vaikus 09.00 val. ir pristato į motinos namus 18.00 val.; 3) vaikų atostogų metu pusę atostogų laiko tėvų susitarimu vaikai praleidžia su motina, pusę – su tėvu. Ginčo dėl tokios bendravimo tvarkos nustatymo nėra, atsakovas pripažįsta šį reikalavimą.

47. Įstatymu įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad net ir negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamųjų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų, sprendžiant santuokos nutraukimą – bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas (CK 3.59 straipsnis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Įstatymas numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Bet kuriuo atveju, sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

48. Kaip minėta, ieškovė pateikė ieškinyje konkrečią bendravimo tvarką. Atsakovas sutiko su ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka. Teismo vertinimu, ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka yra tinkama, atitinka vaikų interesus bendrauti su skyrium gyvenančiu atsakovu, užtikrina atsakovo teisę (kartu ir pareigą) matytis ir bendrauti su vaiku, yra aiški ir konkreti. Todėl teismas, atsižvelgęs į šių aplinkybių visumą, tenkina šį ieškovės reikalavimą ir nustato ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką, t. y. 1) tėvas pasiima vaikus iš vaikų motinos kas antrą savaitgalio penktadienį 19.00 val. ir pristato atgal į motinos namus sekmadienį 18.00 val.; 2) kas antras šventes tėvas pasiima vaikus 09.00 val. ir pristato į motinos namus 18.00 val.; 3) vaikų atostogų metu pusę atostogų laiko tėvų susitarimu vaikai praleidžia su motina, pusę – su tėvu.

49. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo (papildymo) tėvas ar motina gali kreiptis ateityje į teismą (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). CPK 96 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

51. Pažymėtina, kad ieškovė yra patyrusi šias faktines bylinėjimosi išlaidas – sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį už ieškinį. Taip pat ieškovė pateikė įrodymus apie šias patirtas bylinėjimosi išlaidas – 500 Eur už teisines advokato padėjėjo paslaugas konsultuojant ieškovę ir parengiant ieškinį (2021 m. gruodžio 16 d. sąskaita), t. y. bendrai patyrė ir pateikė įrodymų apie patirtas 600 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovė pažymėjo, kad atsakovui pripažinus visus reikalavimus visiškai, ieškovė nebeprašo priteisti ir neteiks papildomų įrodymų dėl dar 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą.

52. Ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai (100 proc.), todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 600 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (100 Eur žyminis mokestis ir 500 Eur už advokato padėjėjo pagalbą). 2022 m. sausio 11 d. nutartimi teismas buvo atidėjęs ieškovei likusios nesumokėtos 30 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą (ieškinį tenkinus, ši suma turi būti priteista valstybės naudai iš atsakovo), taip pat ieškovė buvo atleista už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo (ieškinį tenkinus, ši suma turi būti priteista valstybės naudai iš atsakovo). Taip pat buvo patirta bylinėjimosi išlaidų už pašto išlaidas. Kaip minėta, CPK 96 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas teismo posėdžio metu prašė teismo taikyti šią normą (atleisti jį nuo valstybės išlaidų). Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti šią normą, kadangi atsakovo procesinis elgesys buvo tinkamas, atsakovas pripažino visus ieškinio reikalavimus, padėjo bylą išnagrinėti operatyviai, nevilkinant. Taigi, abi bylos ginčo šalys neturi pareigos apmokėti byloje valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės L. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovo R. K. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti turimą pavardę „K.“, o atsakovui turimą pavardę „K.“.

Nutraukus santuoką ieškovei L. K., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti: transporto priemonę VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini).

Nutraukus santuoką atsakovui R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti: transporto priemonę VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolė trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (k. 188659752) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. išduotą vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-2574-506/2019, kurį vykdo antstolė Jurgita Bareikienė vykdomojoje byloje Nr. 0018/19/01976, yra asmeninė atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), prievolė.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolė trečiajam asmeniui AB Swedbank bankui (k. 112029651) pagal 2021 m. balandžio 30 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 21-014440-GV, yra asmeninė atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), prievolė.

Nustatyti nepilnamečių vaikų A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su vaikų motina (ieškove) L. K.

Priteisti iš atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 350 Eur (trys šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2022 m. rugpjūčio 30 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2022 m. rugpjūčio 30 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti vaikams A. K. ir D. K. išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja ieškovę L. K., a. k. (duomenys neskelbtini).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti atsakovo R. K. ir vaikų A. K., D. K. bendravimo tvarką, pagal kurią:

1. Tėvas pasiima vaikus iš vaikų motinos kas antrą savaitgalio penktadienį 19.00 val. ir pristato atgal į motinos namus sekmadienį 18.00 val.;

2. Kas antras šventes tėvas pasiima vaikus 09.00 val. ir pristato į motinos namus 18.00 val.;

3. Vaikų atostogų metu pusę atostogų laiko tėvų susitarimu vaikai praleidžia su motina, pusę – su tėvu.

Priteisti iš atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei L. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Atleisti atsakovą R. K. nuo bylinėjimosi išlaidų šioje civilinėje byloje sumokėjimo į valstybės biudžetą.

Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui, valstybės įmonei Registrų centrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.