- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-21
- Bylos Nr.
- e2A-2004-854/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18460-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Čėsnienė, Andrius Verikas, Renata Volodko
- Ieškovas
- V. D.
- Atsakovas
- A. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, mažoji bendrija „Austėja ir ko“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. S. 20 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad susitarė su atsakovu dėl 20 000 Eur paskolos suteikimo. Šią sumą ieškovas 2019 m. spalio 24 d. iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Šiaulių banke, pervedė atsakovui į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu 2019 m. spalio 24 d. tarp šalių buvo sudaryta sutartis. Teismui pateiktame banko mokėjimo nurodyme Nr. 213424 nurodyta mokėjimo paskirtis „Paskola“, taigi bankinės operacijos išrašas atitinka kitokį skolos dokumentą, patvirtinantį paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Paskolintą sumą atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2020 m. birželio 1 d. Atsakovui negrąžinus skolos, ieškovas kreipėsi į atsakovą su pretenzija, kuria įpareigojo atsakovą grąžinti skolą iki 2020 m. birželio 23 d., tačiau atsakovas skolos negrąžino. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.875 straipsnio 1 dalį paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Kadangi šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas, šiuo atveju tokia pareiga pateikti įrodymus, kad teismui pateiktos bankinės operacijos nebuvo, tenka atsakovui.
3. Atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 1 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovo ieškinį patenkino visiškai – priteisė iš atsakovo ieškovui 20 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (20 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 450 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
4. Atsakovas pateikė pareiškimą dėl 2020 m. rugsėjo 1 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Atsiliepimas
5. Atsakovas nurodė, kad ieškovas pateikė reikalavimus netinkamam atsakovui, kadangi atsakovas A. S., kaip fizinis asmuo, paskolos iš ieškovo negavo. Ieškovas, grįsdamas reikalavimą dėl skolos priteisimo, pateikė 2019 m. spalio 23 d. mokėjimo nurodymą Nr. 213424, kuriame nurodytos šios aplinkybės: (i) gavėjas A. S.; (ii) nurodyta banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini); (iii) paskirtis – paskola. Aplinkybė, kad mokėjimo pavedime nurodytas gavėjas A. S. nesudaro pagrindo konstatuoti, kad būtent atsakovas gavo paskolą iš ieškovo. Atsakovas nurodė bei pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog AB SEB banko sąskaitos numeris sutampa su ieškovo pateiktu bankiniu pavedimu, tačiau paskolos gavėjas (faktiškai gavęs pinigus) yra ne ieškinyje nurodytas atsakovas A. S., o mažoji bendrija (toliau – MB) „Austėja ir ko“. Atsakovo teigimu, paskolos santykiai susiklostė tarp ieškovo ir MB „Austėja ir ko“, o ne tarp ieškovo ir A. S. kaip fizinio asmens, kadangi paskola (piniginės lėšos) buvo pervesta į MB „Austėja ir ko“ priklausančią banko sąskaitą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 20 d. nutartimi atsakovo A. S. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo patenkino – panaikino 2020 m. rugsėjo 1 d. sprendimą už akių ir atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės.
Atsiliepimas
7. Trečiasis asmuo MB „Austėja ir ko“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, nes pinigus ieškovas pervedė į MB „Austėja ir ko“ sąskaitą, o ne į asmeninę A. S. sąskaitą. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo pripažino, kad pasiskolino iš ieškovo 20 000 Eur sumą ir sutiko ją grąžinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškovo V. D. ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo atmetė.
9. Teismas nustatė, kad ieškovas V. D. 2019 m. spalio 23 d. pateikė AB „Šiaulių bankas“ klientų aptarnavimo skyriaus banko darbuotojui mokėjimo duomenis, pagal kuriuos buvo suformuotas mokėjimo nurodymas Nr. 213424 ir iš ieškovo vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į gavėjo sąskaitą banke Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 20 000 Eur suma. Mokėjimo nurodyme pinigų gavėju ieškovas nurodė A. S., tačiau sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią buvo pervesti pinigai, priklauso juridiniam asmeniui (trečiajam asmeniui) MB „Austėja ir ko“. Pinigai ieškovui iki šiol negrąžinti.
10. Teismas nurodė, kad 2019 m. spalio 23 d. mokėjimo nurodymas Nr. 213424 patvirtina aplinkybę, jog pinigai buvo perduoti, t. y., kad paskolos sutartis buvo sudaryta, tačiau pažymėjo, kad byloje ginčas tarp šalių kilo dėl to, kas – atsakovas A. S. ar trečiasis asmuo MB „Austėja ir ko“, turi grąžinti skolą ieškovui. Ieškovas tvirtino, kad pinigus skolino atsakovui A. S. kaip fiziniam asmeniui, tuo tarpu atsakovas nurodė, kad pinigai buvo paskolinti MB „Austėja ir ko“, t. y. šie pinigai buvo investicija į juridinio asmens veiklą.
11. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas sprendė, kad pinigai buvo paskolinti juridiniam asmeniui (trečiajam asmeniui) MB „Austėja ir ko“ ir būtent šis juridinis asmuo turi pareigą grąžinti ieškovui skolą. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tokias aplinkybes: pats ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, kad iki susitikimo su atsakovu A. S. 2019 m. spalio 23 d. jo nepažinojo; ieškovas taip pat nurodė, kad pagal žodinį susitarimą su atsakovu paskolinti pinigai turėjo būti grąžinti po 3-4 mėnesių, atsakovo neklausė, kokiam tikslui skolinami pinigai, ar turi atsakovas nekilnojamojo turto, iš kokių lėšų bus grąžinama skola. Šios ieškovo nurodytos aplinkybės teismui kėlė abejonių, kad tokią didelę pinigų sumą – 20 000 Eur ir tokiam trumpam laikotarpiui, jis skolino visiškai nepažįstamam žmogui be jokio laidavimo arba kitokių paskolos grąžinimą užtikrinančių priemonių.
12. Teismas pažymėjo, kad būtent ieškovas, pildydamas banke mokėjimo nurodymo duomenis, pinigų gavėju nurodė A. S., nors sąskaita, kurios numerį ieškovui pateikė A. S. priklauso juridiniam asmeniui – MB „Austėja ir ko“. Teismas nurodė, kad tokios didelės sumos – 20 000 Eur, investavimas į juridinio asmens veiklą yra visiškai logiškas.
13. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu ieškovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu atsisakė, dėl to, konstatavęs, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, teismas ieškovo ieškinį atmetė.
14. Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam iš atsakovo priteistos nebuvo.
15. Kadangi procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršijo 5 Eur, šios išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 6 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Ieškovas V. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka; apklausti liudytoju A. Z., gimusį (duomenys neskelbtini); išreikalauti iš trečiojo asmens MB „Austėja ir ko“ informaciją ir dokumentus: 1) MB „Austėja ir ko“ SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 27 d. iki 2020 m. rugpjūčio 1 d.; 2) MB „Austėja ir ko“ kasos knygos išrašą už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 27 d. iki 2020 m. rugpjūčio 1 d.; 3) dokumentus apie MB „Austėja ir ko“ steigimo akto 8. ir 8.1 steigėjo įsipareigojimo įvykdymą – 20 000 Eur įmokėjimą į mažosios bendrijos banko sąskaitą iki 2020 m. liepos 31 d.; 4) pateikti informaciją pagal MB „Austėja ir ko“ nuostatų IV skyriaus nuostatas išmokėtas lėšas nuo 2019 m. vasario 27 d. iki 2020 m. rugpjūčio 1 d., bendrijos nario asmeniniams poreikiams tenkinti, bei tai įrodančius dokumentus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi, dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo principus, neleido ieškovui laisvai disponuoti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, atmetė visus ieškovo prašymus (prašymą apklausti liudytoją, prašymą išreikalauti dokumentus), taip užkirto kelią ieškovui įrodyti aplinkybę, kad jis paskolą suteikė būtent fiziniam asmeniui – atsakovui A. S. Nors byloje pakako įrodymų ieškiniui tenkinti, tačiau patenkinti prašymai dar labiau būtų sustiprinę ieškovo poziciją.
16.2. Teismas nepasisakė dėl byloje esančių įrodymų ir argumentų, jų neįvardijo, nenurodė, kodėl vienus ar kitus argumentus atmeta, kodėl nepriima įrodymų. Byloje aiškiai matyti, kad teismas nepasisakė nė dėl vieno ieškovo argumento, už pagrindą laikė atsakovo paaiškinimus, kurie akivaizdžiai prieštaringi.
16.3. Teismas ieškovo prašymą apklausti liudytoją atmetė, nurodydamas, kad paskolos teisiniai santykiai liudytojų parodymais neįrodinėjami, tačiau atsakovas siekė įrodyti paskolos sudarymo aplinkybes, nustatant, kas konkrečiai buvo kreditorius ir skolininkas. Pagal CK 1.93 straipsnio 2 dalį liudytojų parodymais remtis negalima įrodinėjant tik sandorio sudarymo faktą, o ne kitas aplinkybes, ką liudytojas galėjo patvirtinti ar paneigti.
Atsiliepimas
16.4. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad jis gerai pažįsta A. Z., pripažino, kad A. Z. nurodė kreditorių V. D., kurio anksčiau nepažinojo, bei kuris turi galimybę paskolinti pinigų, pripažino, kad jis kartu su A. Z. vyko į Šiaulius, kur pastarasis supažindino atsakovą su ieškovu, aptarė paskolos sąlygas, visi kartu dalyvavo Šiaulių banke pervedant pinigus, pripažino, kad tik A. Z. dėka paskolos sandoris buvo sudarytas. Sudarant paskolos sutartį A. Z. buvo tarpininkas (ką pripažino visos šalys), todėl jo parodymai teisme, nustatant sandorio sudarymo aplinkybes, buvo būtini ieškovui grindžiant savo poziciją.
Šalies argumentai
16.5. Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas prašymas dėl įrodymų išreikalavimo. Kadangi ieškovas suteikė 20 000 Eur kreditą fiziniam asmeniui – atsakovui A. S., o šis asmuo tai neigia, nurodydamas, kad paskola buvo suteikta MB „Austėja ir ko“, ieškovas siekė įrodyti, jog atsakovas ir jo pusėje esantis trečiasis asmuo sąmoningai taip nori sudaryti situaciją, kad ieškovo piniginis reikalavimas realiai nebūtų patenkintas. Paaiškėjus faktui, kad iš MB „Austėja ir ko“ sąskaitos pinigus pasiėmė atsakovas, tai būtų papildomas įrodymas, kad ieškovas skolino pinigus būtent atsakovui. Tokia išvada būtų sustiprinta, jei paaiškėtų, jog MB „Austėja ir ko“ kito turto neturėjo ir neturi iki šios dienos; gauti dokumentai paneigtų ar patvirtintų, kad A. S. skolinosi pinigines lėšas iš V. D., panaudodamas MB „Austėja ir ko“ banko sąskaitą ir susitarimo metu šios informacijos neatskleisdamas kreditoriui, suklaidino ieškovą.
16.6. Teismas prašymą dėl įrodymų išreikalavimo atmetė motyvuodamas tuo, kad atsakovas A. S. teismo posėdžio metu paaiškino, jog viešoje erdvėje visus šiuos duomenis galima gauti, kad MB „Austėja ir ko“ yra moki ir bet kada gali grąžinti skolą. Realiai tokių duomenų viešoje elektroninėje erdvėje nėra. Teismas nurodė, kad ši informacija gali būti didelės apimties, todėl apkrauti bylą galimai didelės apimties informacija netikslinga.
16.7. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo MB „Austėja ir ko“ pripažino skolą ieškovui, nurodė, kad seniai laukia taikaus susitarimo pasiūlymo ir yra pasiruošęs iš karto grąžinti 20 000 Eur skolą ieškovui. Po teismo posėdžio, kai buvo išsakyta tokia trečiojo asmens ir atsakovo nuomonė, ieškovas aktyviais veiksmais siekė išspręsti ginčą, bendraudamas elektroniniu paštu, pateikė taikaus susitarimo projektą, tačiau atsakovas ir trečiasis asmuo į pateiktus pasiūlymus neatsakė. Paskutiniojo teismo posėdžio metu atsakovas ir trečiasis asmuo paaiškino, kad yra pasiruošęs pasirašyti taikų susitarimą, su kai kuriais pataisymais, nurodė, kad gavęs pasiūlymą elektroniniu paštu, iš karto atsakė į pasiūlymą ginčą išspręsti taikiai, tačiau parašęs atsakymą paspaudė ne tą kompiuterio klavišą ir atsakymas neišsisiuntė (toks paaiškinimas neatlaiko kritikos). Teismas šių aplinkybių neaptarė ir nieko dėl to nepasakė.
16.8. Ieškovas apie tai, kad A. S., skolindamasis pinigus iš ieškovo, pateikė ne savo banko sąskaitą, o MB „Austėja ir ko“ banko sąskaitą, sužinojo tik 2020 m. rugsėjo 14 d. atsakovui pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
16.9. Ieškovas pateikė teismui AB „Šiaulių bankas“ raštą, kuriame nurodomos pinigų pervedimo aplinkybės ir tai, kad bankas neturi galimybės patikrinti AB SEB banke esančios sąskaitos priklausomybės ir kad pervedant pinigus buvo nurodyta būtent fizinio asmens A. S. pavardė. Teismas papildomai užklausė banko apie tas pačias aplinkybes ir bankas pakartotinai patvirtino, jog, kai pinigai yra pervedami į kito banko sąskaitą, bankas neprivalo ir negali nustatyti sąskaitos priklausomybės.
16.10. Nors trečiojo asmens MB „Austėja ir ko“ atstovas A. S. teisme aiškino, kad skolą pripažįsta ir bet kada gali grąžinti, tačiau teismui nekilo klausimas, kodėl MB „Austėja ir ko“, 2019 m. spalio 23 d. pasiskolinusi 20 000 Eur, kuriuos turėjo grąžinti ieškovui iki 2020 m. birželio 23 d., iki šios dienos negrąžino nė vieno cento. Tai akivaizdžiai rodo, jog tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo sąmoningai, veikdami kartu, nesąžiningai siekia padėti išvengti prievolės nustatymo atsakovui.
16.11. Nors teismas išaiškino galimybę keisti galimai netinkamą atsakovą tinkamu, tačiau ieškovas to padaryti negali, nes pinigus paskolino fiziniam asmeniui A. S. Apie MB „Austėja ir ko“ egzistavimą nieko nežinojo iki 2020 m. rugsėjo 14 d. Pripažinimas, jog pinigus skolino mažajai bendrijai, būtų neteisingos informacijos pateikimas teismui, be to, ieškovas prarastų galimybę juos susigrąžinti. Kad pinigus skolino fiziniam asmeniui, patvirtina AB „Šiaulių bankas“ mokėjimo nurodymas bei pateikti dokumentai.
16.12. Sandoris dėl 20 000 Eur paskolos tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytas 2019 m. spalio 23 d., po sandorio sudarymo ieškovas surašė mokėjimo nurodymą AB „Šiaulių bankas“ ir taip pervedė į fizinio asmens (atsakovo) nurodytą banko sąskaitą sutartą pinigų sumą (pinigai įskaityti gavėjui 2019 m. spalio 24 d.). Svarbus sandorio sudarymo momentas. Pripažintina, kad sandoris buvo sudarytas tarp ieškovo ir atsakovo, prieš pervedant pinigus. Po žodinio kreditavimo sutarties sudarymo ieškovas sutartį įvykdė, pervedė pinigus į atsakovo nurodytą sąskaitą AB SEB banke. Šią sąskaitą pateikė atsakovas, su kuriuo prieš tai ieškovas sudarė kredito suteikimo sutartį.
16.13. Tarp šalių buvo sudaryta kreditavimo sutartis (CK 6.881 straipsnis), kuri yra konsensualinė sutartis, tačiau teismas sutartį pripažino realine. Kreditorius prisiima įsipareigojimą suteikti paskolą ir perduoda skolininkui pinigus sutartu būdu ir laiku. t. y. kreditoriui nesvarbu, kam pervedami pinigai. Pinigai pervedami į skolininko nurodytą banko sąskaitą. Nepriklausomai nuo to, į kieno sąskaitą buvo pervesti pinigai, susitarimą su ieškovu sudarė fizinis asmuo A. S. prieš pat pinigų pervedimo operaciją, todėl jis privalo paskolintus pinigus grąžinti. Tai atitinka sąžiningumo, protingumo kriterijus.
16.14. Ieškovas suprato ir negalėjo kitaip suprasti, kad kreditą jis suteikia fiziniam asmeniui. Tą įrodo tai, kad ieškovas atsakovu nuo pradžių (teikiant teismui pareiškimą, dėl teismo įsakymo išdavimo 2020 m. birželio 26 d., bei ieškinį 2020 m. rugpjūčio 4 d.) nurodė A. S. AB „Šiaulių bankas“ mokėjimo nurodyme aiškiai nurodyta, kad pinigai pervedami fiziniam asmeniui A. S. Fizinio asmens tapatybę ieškovas nustatė iš pateiktų asmens dokumentų. Jei ieškovas pinigus skolino MB „Austėja ir ko“, tai neturėjo teisinio pagrindo A. S. traukti atsakovu. Byloje pakanka įrodymų, įrodančių, kokie tikrieji ieškovo ketinimai buvo sudarant kredito sutartį ir tarp kokių šalių sutartis buvo sudaryta.
16.15. Įrodinėjimo našta, kad sutartį ieškovas sudarė ne su fiziniu asmeniu A. S., o su MB „Austėja ir ko“, tenka atsakovui. Atsakovas, sudarydamas sutartį, ieškovui pateikė ne savo, o MB „Austėja ir ko“ sąskaitos numerį, kurį galėjo žinoti ir žinojo tik jis pats. Atsakovas galėjo pateikti bet kokią banko sąskaitą, kurios priklausomybės nei bankas, nei ieškovas neturi jokios galimybės patikrinti. Piniginė prievolė bet kokiu atveju tenka sutartį sudariusiai šaliai, kuri pateikė banko sąskaitą.
Atsiliepimas
16.16. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pinigai buvo ne skolinami, o investuojami į MB „Austėja ir ko“. Teismas pažymėjo, kad tokios didelės sumos (20 000 Eur) investavimas į juridinio asmens veiklą yra visiškai logiškas. Spręsdamas ginčą, teismas rėmėsi rašytiniais įrodymais, todėl nesuprantama, kodėl, grįsdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi atsakovo išsakytais, niekuo nepagrįstais žodžiais. Jei tai buvo investicija, sutartis turėjo būti rašytinė, turėjo būti numatyti dividendai ar kitokios išmokos investuotojui ar bent surašant mokėjimo nurodymą banke turėjo būti parašyta „investicija“, o ne „paskola“.
Žemesnės instancijos teismas
16.17. Teismas nurodė, kad paskolinta 20 000 Eur suma buvo didelė ir jos skolinimas nepažįstamam fiziniam asmeniui nelogiškas, tačiau teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje, kuria buvo atmestas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodoma, kad ieškovas neįrodė, jog 20 000 Eur suma yra didelė, t. y. pripažinta, kad fiziniam asmeniui (atsakovui) tokia suma nėra didelė. Toks teismo teiginių prieštaringumas toje pačioje civilinėje byloje kelia abejones dėl teismo nešališkumo.
Atsiliepimas
17. Atsakovas A. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
17.1. Ieškovo nurodytos tariamai pažeistos procesinės teisės normos, t.y. netenkinti prašymai apklausti liudytoją ir išreikalauti duomenis, nesudaro CPK 329 straipsnio 1 dalyje numatyto pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
17.2. Paskolos sutartis yra realinė, nes tam, kad atsirastų paskolos sutartiniai santykiai, yra būtina pinigus ar rūšies požymiais apibūdinamus suvartojamuosius daiktus perduoti paskolos gavėjui. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2019 m. spalio 23 d. mokėjimo nurodymas Nr. 213424 patvirtina aplinkybę, kad pinigai perduoti, t.y. kad paskolos sutartis sudaryta. CK 1.93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę remtis liudytojų parodymais, todėl teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą apklausti byloje liudytoją.
17.3. Bylos nagrinėjimo metu buvo pripažintas faktas, kad paskola buvo gauta ir paskolos gavėja yra MB „Austėja ir ko“, todėl pirmosios instancijos teismui nekilo pareiga papildomai aiškintis paskolos sudarymo aplinkybių. Ieškovas sąmoningai nenurodo atsakovo nurodytų teiginių, kad „atsakovas nevyko į Šiaulius, o susitiko Šiauliuose, kad A. Z. nedalyvavo pokalbio su ieškovu metu, todėl detalių nežino, visa informacija, kurią jis žino, yra iš ieškovo teiginių asmeniškai jam, kas ir buvo pasakyta teisme ir ieškovas tam neprieštaravo. Be to, liudytoją ir ieškovą sieja giminystės ryšiai, todėl negalima tikėtis, kad jis būtų objektyvus.
17.4. Aplinkybė, kad nebuvo patenkintas ieškovo prašymas dėl dokumentų išreikalavimo, nėra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teismas konstatavo, kad paskolos sutartis buvo sudaryta ir kad paskolos gavėja yra MB „Austėja ir ko“. Tokios faktinės aplinkybės neneigė atsakovas ir MB „Austėja ir ko“ atstovas. Kokioms investicijoms buvo panaudotos paskolintos lėšos, nėra šio ginčo nagrinėjimo dalykas. Ieškovui kilus abejonių dėl tariamos MB „Austėja ir ko“ finansinės galimybės grąžinti paskolą, ieškovas turėjo pareigą įrodyti mažosios bendrijos nemokumo faktą.
17.5. Nors pirmosios instancijos teismas įvertino, kad reikalavimai pareikšti netinkamam atsakovui, išaiškino ieškovui teisę pakeisti atsakovą tinkamu, tačiau šios teisės ieškovas atsisakė. Teismui konstatavus, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, jis neturėjo pareigos detaliai pasisakyti dėl kiekvieno ieškovo argumento ar byloje pateikto įrodymo.
17.6. Aplinkybė, kada ieškovas sužinojo, kad banko sąskaita priklauso MB „Austėja ir ko“, nėra susijusi su tariamais pirmosios instancijos teismo padarytais procesinės teisės normų pažeidimais.
Šalies argumentai
17.7. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad tai, jog atsakovas neatsakė į pateiktą taikos sutarties projektą, rodo jo vengimą įvykdyti prievolę. Atsakovas, gavęs sutarties projektą, atsakė, kad peržvelgęs pasiūlymą su advokatu, pateiks savo komentarus. Išsiuntęs komentarus ir negavęs atsakymo, atsakovas patikrino, ar tikrai viską gerai padarė ir pastebėjo klaidą. Tuomet išsiuntė taikos sutarties komentarus pakartotinai. Teismo posėdžio metu atsakovas pakartojo pasiūlymą pasirašyti taikos sutartį teismo salėje, į ką ieškovas atsakė neigiamai. Sutarties projektą buvo atsisakyta patikslinti, dėl ko nebuvo pasirašyta taikos sutartis.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
20. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
21. Ieškovas prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
22. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis numato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nors apeliacinės instancijos teismas ir turi iš esmės absoliučią diskreciją pasirinkti kitą bylos nagrinėjimo formą, t.y. nagrinėti bylą žodinio ar rašytinio proceso tvarka, visgi šalys gali nurodyti išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483-684/2016, 32 punktas; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 53 punktas).
23. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra būtinybės nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka. Byloje pareikšti reikalavimai ir šalių pozicijos yra aiškios, šalys (tiesiogiai ir/ar per atstovus) buvo išklausytos vykusio teismo posėdžio metu. Byloje taip pat yra pakankamai rašytinių įrodymų, kuriuos analizuojant kartu su šalių paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, bei apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodytais argumentais, tinkamas skundžiamo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas ir rašytinio proceso tvarka. Pažymėtina tai, kad ieškovo nurodyti galimai pirmosios instancijos teismo padaryti procesinės teisės normų pažeidimai (dėl liudytojo apklausos, įrodymų išreikalavimo – dėl to teisėjų kolegija pasisakys toliau) neužkerta kelio apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai procesiniuose dokumentuose nurodytus šalių argumentus visapusiškai įvertinti apeliacinį skundą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka.
24. Išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, ieškovas nenurodė, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Esant šioms aplinkybėms, tenkinti ieškovo prašymą dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nėra pagrindo, apeliacinis skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.
Dėl rungimosi, dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo principų pažeidimo ir ieškovo prašymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui
25. Civilinio proceso įstatymai turi užtikrinti veiksmingą asmens teisės į teismą, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, įgyvendinimą. Į šią principinę nuostatą turi būti atsižvelgiama teismui aiškinant ir taikant civilinio proceso teisės normas. Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. sausio 17 d. sprendimas byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13).
26. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė šalių rungimosi, dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo principus. Ieškovo teigimu, šis pažeidimas pasireiškė pirmosios instancijos teismui netenkinus ieškovo prašymo byloje liudytoju apklausti A. Z., taip pat netenkinus prašymo dėl įrodymų išreikalavimo.
27. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą liudytoju apklausti A. Z., kuris, ieškovo teigimu, gali patvirtinti aplinkybes dėl paskolos sandorio sudarymo aplinkybių (sandorio turinio), t.y. su kuo iš tiesų buvo sudaryta paskolos sutartis – fiziniu asmeniu (atsakovu) ar juridiniu asmeniu (trečiuoju asmeniu). Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymo netenkino, nurodęs, kad, kai nėra rašytinės paskolos sutarties, paskolos teisiniai santykiai liudytojų parodymais neįrodinėjami, be to, pažymėjo, kad paskolos sutarties sudarymo faktas yra užfiksuotas rašytiniais įrodymais. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai jo prašymą atmetė, kadangi liudytojo parodymais jis siekė įrodyti ne paskolos sandorio sudarymo faktą, tačiau kitas sandorio sudarymo aplinkybes – subjektą, su kuriuo buvo sudaryta paskolos sutartis. Tokiu būdu, ieškovo teigimu, neapklausus liudytojo, buvo padarytas procesinės teisės normų pažeidimas, ieškovui sudarytos kliūtys įrodyti bylai reikšmingas aplinkybes.
28. Atsakovas, pasisakydamas dėl liudytojo apklausos nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 1.93 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai atmetė ieškovo prašymą apklausti liudytoją. Pažymi, kad byloje buvo pripažintas faktas, kad paskola gauta ir paskolos gavėja yra MB „Austėja ir Ko“, todėl teismui nekilo pareiga aiškintis papildomai paskolos sudarymo aplinkybių. Teigia, kad prašomas apklausti liudytojas nedalyvavo pokalbio su ieškovu metu, todėl detalių nežino, visa informacija, kurią jis žino, yra iš ieškovo teiginių jam. Be to, pasak atsakovo, ieškovą ir liudytoją sieja giminystės ryšiai, todėl negalima tikėtis, kad liudytojas bus objektyvus.
29. CPK 177 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis).
30. CPK 189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad liudytoju gali būti kiekvienas asmuo, nesvarbu, koks jo amžius ir giminystės ryšiai su byloje dalyvaujančiais asmenimis, kuriam gali būti žinomos kokios nors aplinkybės, turinčios ryšį su byla.
31. CK 1.93 straipsnio 2 dalis numato, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį.
32. Pažymėtina, kad ginčo tarp šalių dėl to, kad buvo sudaryta paskolos sutartis nekilo – paskolos sutarties santykių egzistavimą patvirtino 2019 m. spalio 23 d. mokėjimo nurodymas Nr. 213424, kurio mokėjimo paskirtyje nurodyta „Paskola“. Kadangi ginčas tarp šalių kilo ne dėl paties sandorio sudarymo ar įvykdymo fakto, o dėl to, kas buvo tikrasis paskolos gavėjas, sutiktina su ieškovu, kad bendrąja prasme ieškovas turėjo galimybę įrodinėti liudytojo parodymais kitas paskolos sandorio sudarymo aplinkybes (susitarimo turinį). Visgi, atsižvelgdama į byloje esančių rašytinių įrodymų turinį, šalių duotus paaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje prašomo apklausti liudytojo parodymai neturi esminės reikšmės teisingam ir visapusiškam bylos išnagrinėjimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatant tikrąją šalių valią ir susitarimo dėl paskolos teisinių santykių turinį, turi būti vertinami šalių elgesys, veiksmai prieš ir po paskolos sudarymo, pagrįsti rašytiniais objektyviais įrodymais, tuo tarpu ieškovo prašomo apklausti liudytojo parodymai iš esmės niekaip nepaneigtų rašytinių įrodymų, kuriais šioje byloje grindžiamos nustatinėjamos aplinkybės. Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tarp šalių nekilo ginčas dėl to, kad pokalbio tarp ieškovo ir atsakovo metu, prašomas apklausti liudytojas nedalyvavo, ir jo teikiama informacija, labiau tikėtina, būtų tik teiginiai, girdėti iš kitos šalies.
33. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, šalių argumentus dėl liudytojo apklausos, ginčo pobūdį, byloje esančius rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ta aplinkybė, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas ieškovo nurodomas liudytojas, nesudaro pagrindo konstatuoti esant procesinės teisės normų pažeidimą, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
34. Vadovaujantis nutarties 32 punkte nurodytais argumentais, ieškovo prašymas apeliacinės instancijos teisme liudytoju apklausti A. Z. taip pat netenkintinas.
35. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo išreikalauti informaciją ir dokumentus iš trečiojo asmens MB „Austėja ir ko“, t.y. 1) MB „Austėja ir ko“ SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 27 d. iki 2020 m. rugpjūčio 1 d.; 2) MB „Austėja ir ko“ kasos knygos išrašą už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 27 d. iki 2020 m. rugpjūčio 1 d.; 3) dokumentus apie MB „Austėja ir ko“ steigimo akto 8. ir 8.1 steigėjo įsipareigojimo įvykdymą – 20 000 Eur įmokėjimą į mažosios bendrijos banko sąskaitą iki 2020 m. liepos 31 d.; 4) informaciją pagal MB „Austėja ir ko“ nuostatų IV skyriaus nuostatas išmokėtas lėšas nuo 2019 m. vasario 27 d. iki 2020 m. rugpjūčio 1 d., bendrijos nario asmeniniams poreikiams tenkinti, bei tai įrodančius dokumentus. Pasak ieškovo, šie įrodymai būtų leidę nustatyti, ar mažoji bendrija vykdė kokią veiklą, kokioms finansinėms operacijoms buvo įkurta, ar turėjo/turi turto, taip pat aplinkybes dėl to, ar atsakovas (steigėjas) pervedė į mažosios bendrijos sąskaitą 20 000 Eur pagal Steigimo akto 8.1 punktą. Pažymi, kad šie dokumentai patvirtintų aplinkybes, jog būtent atsakovas skolinosi pinigus iš ieškovo, panaudodamas mažosios bendrijos sąskaitą ir susitarimo metu, neatskleisdamas šios informacijos, suklaidino ieškovą.
Žemesnės instancijos teismas
36. Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą išreikalauti įrodymus atmetė, konstatavęs, kad paskolos dalykas – pinigai pervesti 2019 m. spalio 23 d., todėl visa informacija apie MB „Austėja ir ko“ apyvartą, lėšas sąskaitose nuo 2019 m. vasario 27 d., t.y. netgi anksčiau negu pervesti pinigai, iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. tik apkraus bylą nereikalinga medžiaga, o jokių aplinkybių nepatvirtins/nepaneigs. Teismas pažymėjo, kad išrašus galima gauti iš VĮ Registrų centras, kur fiksuojamos ataskaitos, steigimo dokumentai, jų pakeitimai. Taigi teismas sprendė, kad aplinkybes dėl mažosios bendrijos egzistavimo ir veiklos vykdymo galima patikrinti kitais būdais.
37. Pažymėtina, kad kai dalyvaujantis byloje asmuo pateikia prašymą teismui išreikalauti įrodymus, kurių jis pats negali gauti (CPK 199 straipsnis), teismas išreikalauja įrodymus (tenkina prašymą) tik tokiu atveju, jeigu išnagrinėjęs minėtą prašymą konstatuoja, kad prašomi išreikalauti įrodymai yra susiję su civilinės bylos įrodinėjimo dalyku ir kad jie patvirtins ar paneigs bylai reikšmingas aplinkybes.
38. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo prašomų išreikalauti dokumentų, informacijos pobūdį, sprendžia, kad šiuo atveju ieškovo nurodomų įrodymų pateikimas nėra būtinas ir neturi esminės įtakos nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes. Įrodymai, ar trečiasis asmuo – MB „Austėja ir ko“ (ne)vykdo/(ne)vykdė veiklą (turi ar neturi pajamų, turto, daro apyvartą) nėra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku ir savaime nepatvirtintų subjekto, kuris skolinosi pinigus iš ieškovo. Be to, šio ginčo atveju nėra svarbu, kur paskolos dalykas – pinigai, po jų perdavimo buvo panaudoti, nes paskola nebuvo tikslinė (skirta konkrečiam tikslui).
39. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netenkinęs ieškovo prašymo dėl įrodymų išreikalavimo, nepadarė procesinės teisės normų pažeidimo, dėl kurio byla galėjo būti išnagrinėta netinkamai, taip pat nepažeidė šalių rungimosi, dispozityvumo ir lygiateisiškumo principų.
40. Vadovaudamasi aukščiau nurodytais argumentais, teisėjų kolegija taip pat atmeta ieškovo apeliacinės instancijos teismui pateiktą pakartotinį prašymą išreikalauti minėtus įrodymus (CPK 199 straipsnis).
Dėl nustatytų aplinkybių ir ginčo ribų
41. Iš byloje esančio 2019 m. spalio 23 d. mokėjimo nurodymo Nr. 213424 nustatyta, kad šią dieną AB „Šiaulių bankas“ Šiaulių filialo klientų aptarnavimo skyriaus banko darbuotoja (vadybininkė) suformavo mokėjimą pavedimą, kuriame mokėtojas nurodytas V. D., banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), o gavėjas – A. S., banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Iš mokėtojo banko sąskaitos į gavėjo banko sąskaitą pervesta 20 000 Eur suma, mokėjimo paskirtyje nurodant „Paskola“; lėšų įskaitymo diena – 2019 m. spalio 24 d.
42. Ieškovas 2020 m. birželio 8 d. pretenzija kreipėsi į atsakovą, prašydamas iki 2020 m. birželio 23 d. grąžinti pervestą 20 000 Eur sumą. Duomenų, kad į šią pretenziją atsakovas atsakė ar prašomą sumą ieškovui grąžino, byloje nėra.
43. Ieškovas 2020 m. birželio 26 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydamas priteisti iš skolininko A. S. 20 000 Eur skolą, 5 procentų metines procesines palūkanas ir 313 Eur bylinėjimosi išlaidas.
44. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 29 d. tenkino kreditoriaus V. D. pareiškimą ir išdavė teismo įsakymą.
Žemesnės instancijos teismas
45. Teisme 2020 m. liepos 20 d. gauti skolininko A. S. prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo ir jo pagrindu išduoto teismo įsakymo, kuriuose skolininkas nurodė, kad jis savo vardu pinigų nesiskolino.
46. Bylą nagrinėjančio teisėjo 2020 m. rugpjūčio 3 d. rezoliucija prieštaravimai priimti ir išsiųsti kreditoriui, numatant 14 dienų terminą nuo prieštaravimų įteikimo dienos ieškiniui pateikti.
Žemesnės instancijos teismas
47. Teisme 2020 m. rugpjūčio 4 d. gautas ieškovo ieškinys, kuris 2020 m. rugpjūčio 6 d. teismo nutartimi priimtas, taip pat nutartimi panaikintas 2020 m. birželio 29 d. teismo įsakymas.
48. Atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 1 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovo ieškinį patenkino visiškai – priteisė iš atsakovo ieškovui 20 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (20 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 450 Eur bylinėjimosi išlaidas.
49. Atsakovas pateikė pareiškimą dėl 2020 m. rugsėjo 1 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Pareiškimą grindė tuo, jog jis, kaip fizinis asmuo, paskolos iš ieškovo negavo. Nurodė, kad paskolos gavėja yra MB „Austėja ir ko“, kadangi banko sąskaita, į kurią buvo pervesta 20 000 Eur, priklauso jai.
Žemesnės instancijos teismas
50. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 20 d. nutartimi atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo patenkino – panaikino 2020 m. rugsėjo 1 d. sprendimą už akių ir atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės.
51. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad banko sąskaita, į kurią pervesti pinigai, priklauso MB „Austėja ir ko“, o ne atsakovui A. S., todėl ieškovo ieškinį atmetė, kaip pareikštą netinkamam atsakovui.
52. Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, nurodydamas, kad 20 000 Eur sumą jis skolino atsakovui A. S., o ne trečiajam asmeniui MB „Austėja ir ko“. Pažymi, kad jis nežinojo, jog banko sąskaita, kurią pateikė atsakovas, yra ne jo, o trečiojo asmens, nes tokiu atveju nebūtų skolinęs.
53. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl ieškovo apeliacinio skundo ir atsakovo atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.
Dėl ginčo esmės
54. Teisinė ieškinio aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškovo nurodytas teisinis ieškinio kvalifikavimas teismui neprivalomas ir šio nesaisto; teismas, pripažinęs ieškinio faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes įrodytomis, atlieka jų teisinį įvertinimą (nustato ir taiko ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas – tiek ieškovo nurodytas, tiek tas, kuriomis ieškovas, kiti proceso dalyviai nesiremia) ir sprendžia, ar tokio pažeistų teisių gynimo būdo pagrįstai reikalaujama, ar jis taikytinas ir kokia apimtimi. Taigi nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai ar neteisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas galutinai išsiaiškina ginčo esmę, šalių suformuluotus reikalavimus, ir, ginčą išnagrinėjęs, sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas ir koks neturėtų būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2014).
55. Nagrinėjamu atveju ieškovas apeliaciniame skunde be kita ko nurodo, kad tarp šalių buvo sudaryta kreditavimo sutartis (konsensualinė) (CK 6.881 straipsnis), tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka.
56. CK 6.881 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas.
57. Teisėjų kolegija pažymi, jog kreditavimo sutarčiai būdinga tai, kad viena iš sutarties šalių yra bankas ar kita kredito įstaiga, o šioje byloje ginčas yra kilęs dėl fizinio asmens paskolintų lėšų, todėl vien jau dėl šios priežasties kreditavimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos šioje byloje netaikytinos. Atsižvelgiant į šioje byloje kilusio ginčo pobūdį, esančius įrodymus, spręstina, kad byloje taikytinos bendrosios paskolos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 6.870-6.880 straipsniai).
58. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitos rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Pagal minėto straipsnio 2 dalį paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad paskolos sutartis yra realinė, t.y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina paskolos sutarties sudarymo aplinkybės, t. y. dėl esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018, 35 punktas).
59. Nagrinėjamu atveju paskolos sutarties sudarymą – paskolos dalyko perdavimą patvirtina byloje esantis 2019 m. spalio 23 d. mokėjimo nurodymas Nr. 213424, kurio mokėjimo paskirtyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad pervedama 20 000 Eur suma yra „Paskola“. Šalys iš esmės neginčijo pervedamų pinigų pobūdžio, todėl konstatuotina, kad paskolos sutarties sudarymo faktas, mokėjimo paskirtyje aiškiai įvardijant, kad tai yra paskola, yra įrodytas (CPK 178, 185 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad mokėjimo pavedimo, esant nurodytai konkrečiai mokėjimo paskirčiai „paskola“, buvimas gali patvirtinti tarp šalių susiklosčiusius paskolos teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-403/2020).
60. Šioje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl to, kas yra tikrasis paskolos gavėjas – fizinis asmuo (atsakovas A. S.) ar juridinis asmuo (trečiasis asmuo MB „Austėja ir ko“). Byloje nėra ginčo dėl to, kad nors 2019 m. spalio 23 d. mokėjimo nurodyme Nr. 213424 gavėjo vardas ir pavardė nurodyti atsakovo – „A. S.“, tačiau banko sąskaita, į kurią buvo pervesta 20 000 Eur suma, priklauso trečiajam asmeniui MB „Austėja ir ko“.
Žemesnės instancijos teismas
61. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193-6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
62. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016, 26 punktas).
63. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017, 23 punktas).
64. Jei šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvųjį sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio, taip pat atsižvelgtina į tai, kokią prasmę sutarčiai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, į šalių elgesį sutarties sudarymo metu ir po sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2012). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18-378/2015; 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018 23 punktą; 2019 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019 30, 31 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2020 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020).
65. Nagrinėjamu atveju šalys nebuvo sudariusios rašytinės paskolos sutarties bendrąja paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme. Paskolos teisinius santykius iš esmės patvirtina byloje esantis mokėjimo nurodymas ir šalių veiksmai, elgesys prieš ir po paskolos sutarties sudarymo, todėl nustatant tikrąją sandorio šalį – paskolos gavėją, atsižvelgtina į byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat šalių paaiškinimus.
66. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, sprendžia, kad labiau tikėtina, jog paskolos sutarties šalimis buvo ne ieškovas ir trečiasis asmuo, o ieškovas ir atsakovas (CPK 185 straipsnis).
67. Pažymėtina tai, kad 2019 m. spalio 23 d. mokėjimo nurodyme Nr. 213424 gavėju nurodytas atsakovas A. S. Byloje nustatyta ir atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad gavėjo banko sąskaitos numerį AB „Šiaulių bankas“ Šiaulių filialo, į kurį kartu nuvyko ieškovas ir atsakovas, darbuotojai pateikė pats atsakovas – pateikė telefoną su atidaryta AB SEB banko elektronine bankininkyste. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad banko darbuotoja jam atspausdino užpildytus mokėjimo nurodymo duomenis, jis patikrino, kad ten parašyta „A. S.“, pamatė sąskaitą ir pasirašė. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas, tikrindamas mokėjimo nurodymo duomenis, būtų disponavęs informacija apie jame nurodytos sąskaitos priklausomybę, t.y. kad ieškovas žinojo, jog atsakovo pateikta banko sąskaita priklauso ne atsakovui, o trečiajam asmeniui MB „Austėja ir ko“. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokioje situacijoje, kuomet mokėjimo nurodyme yra aiškiai įvardintas fizinis asmuo (šiuo atveju atsakovas), darytina išvada, kad tokiomis pat aplinkybėmis analogiški šalims protingi asmenys spręstų, jog pinigų gavėjas ir yra asmuo, apibūdintas vardu bei pavarde, ir, neturėdami kitokios informacijos, pagrįstai manytų, jog būtent šiam asmeniui priklauso mokėjimo nurodyme nurodyta sąskaita.
68. Pastebėtina, kad pati banko sąskaita yra tik tam tikrų raidžių ir skaičių seka, kuri pati savaime neidentifikuoja asmens (fizinio ar juridinio) ir jos priklausomybė, atliekant pervedimą tarp skirtinguose bankuose esančių sąskaitų, esamu momentu negali būti patikrinama. Šias aplinkybes patvirtina ir AB Šiaulių bankas“ 2021 m. kovo 24 d. raštas Nr. 21-1016E, kuriame bankas nurodė, jog banko darbuotojas netikrina duomenų apie gavėją, o, be to, tai būtų neįmanoma, atsižvelgiant į tai, kad šiuo konkrečiu atveju gavėjo sąskaita yra ne AB „Šiaulių bankas“. Iš esmės tokius pačius argumentus bankas ieškovui nurodė ir 2020 m. spalio 9 d. rašte Nr. 20-13850. Atsakovo teiginiai, kad banko darbuotoja per klaidą gavėjo grafoje nurodė jo vardą ir pavardę, o ne MB „Austėja ir ko“ pavadinimą, kadangi AB SEB banko elektroninėje bankininkystėje paskutiniai mokėjimo pavedimai MB „Austėja ir ko“ buvo padaryti būtent atsakovo, vertintini kritiškai ir sunkiai įtikimi, be to, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis (CPK 178, 185 straipsniai).
69. Nors atsakovas nurodo, kad jis nesiskolino pinigų iš ieškovo, kadangi pinigai buvo pervesti ne į jo, o į trečiojo asmens MB „Austėja ir ko“ banko sąskaitą, tačiau į bylą nepateikė įrodymų, kad jis būtų įspėjęs ieškovą apie tai, jog nurodyta banko sąskaita priklauso ne jam, kaip fiziniam asmeniui, o mažajai bendrijai, kurios vadovu, beje, yra pats atsakovas (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, mažai tikėtina, kad ieškovas, suvokdamas, jog tikroji sandorio šalis yra mažoji bendrija, skolindamas 20 000 Eur sumą, vietoje jos pavadinimo būtų nurodęs būtent atsakovo (fizinio asmens) vardą ir pavardę, ar sutikęs, kad tokius duomenis įrašytų banko darbuotoja. Pats ieškovas viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad dėl mažosios bendrijos teisinės formos, ribotos atsakomybės, jis pinigų šiam juridiniam asmeniui nebūtų skolinęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie ieškovo paaiškinimai neatrodo neįtikimi, kadangi kreditorius būtent ir buvo ieškovas, t.y. jis skolino pinigus, todėl, tikėtina, buvo suinteresuotas, jog paskolos teisiniai santykiai būtų tinkamai užfiksuoti, tame tarpe ir tinkamai nurodant paskolos gavėją. Ta aplinkybė, kad tarp šalių nebuvo sudaryta įprastinė rašytinė paskolos sutartis, o paskolos teisiniai santykiai susiklostė mokėjimo nurodymo pagrindu, nepaneigia aukščiau nustatytų aplinkybių.
70. Pažymėtina tai, kad trečiojo asmens MB „Austėja ir ko“ steigėju, vieninteliu nariu ir vadovu yra atsakovas. Šias aplinkybes patvirtina MB „Austėja ir ko“ Steigimo aktas ir Nuostatai, taip pat šias aplinkybes patvirtino ir pats atsakovas teismo posėdžio metu. Taigi visus su mažąja bendrija susijusius veiklos sprendimus priėmė ir priima išimtinai tik atsakovas. Nagrinėjamu atveju ieškovo į bylą pateiktas 2019 m. spalio 23 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad jis pinigus skolino atsakovui – fiziniam asmeniui A. S., todėl atsakovas, teigdamas, kad jis nėra tikrasis paskolos gavėjas, turėdamas prieigą prie MB „Austėja ir ko“ banko sąskaitų, finansinių dokumentų, turėjo galimybę įrodinėti, kad ieškovo kaip paskola pervestos lėšos, nebuvo atsakovo kaip steigėjo indėlis, kad jos buvo panaudotos trečiojo asmens MB „Austėja ir ko“ veikloje, kad jos užfiksuotos kaip mažosios bendrijos iš ieškovo gauta paskola jos buhalterijoje, t.y. kad pats atsakovas asmeniškai šiomis lėšomis nedisponavo, o jos buvo paskola, suteikta MB „Austėja ir ko“, tačiau to atsakovas nepadarė, nors nagrinėjamoje situacijoje, t. y. teigiant, jog ieškinys pareikštas netinkama atsakovui, būtent jam tokia pareiga kilo (CPK 178 straipsnis). Todėl esant šioms aplinkybėms, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, labiau tikėtina, kad pinigus iš ieškovo skolinosi atsakovas, kaip fizinis asmuo (CPK 185 straipsnis). Šiuo atveju kitos banko sąskaitos, prie kurios atsakovas turi prieigą, nurodymas, nepaneigia būtent tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusių paskolos teisinių santykių.
71. Papildomai pastebėtina ir tai, kad trečiojo asmens MB „Austėja ir ko“ pripažinimas, kad tai ji skolinosi pinigus iš ieškovo, vertintinas kritiškai, kadangi, kaip jau buvo minėta, šio juridinio asmens vardu sprendimus priima vienasmeniškai pats atsakovas, t.y. MB „Austėja ir ko“ faktiškai veikia per atsakovą. Be to, nors trečiasis asmuo teigė, kad jis skolinosi iš ieškovo 20 000 Eur ir, viena vertus, sutinka juos grąžinti, tačiau, kita vertus, duomenų, kad nuo 2019 m. spalio 24 d. (lėšų įskaitymo į sąskaitą diena) iki šios bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dienos, t.y. per metus ir beveik 11 mėnesių, pinigai ieškovui būtų grąžinti, nėra (CPK 178 straipsnis). Paminėtina ir tai, kad pats atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jeigu trečiasis asmuo ir negalėtų paskolintų pinigų grąžinti, t.y. neturėtų lėšų, atsakovas įmonei paskolintų, kad ši įvykdytų savo įsipareigojimus, taip netiesiogiai prisiimdamas asmeninę atsakomybę už paskolos grąžinimą (CPK 178 straipsnis).
72. Ieškovas šioje byloje prašė priteisti iš atsakovo 20 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
73. CPK 6.873 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita (CPK 6.873 straipsnio 2 dalis). Jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita, paskolos suma pripažįstama grąžinta nuo jos perdavimo paskolos davėjui arba jos įskaitymo į paskolos davėjo sąskaitą banke momento (CPK 6.873 straipsnio 5 dalis).
74. Ieškovas nurodė, kad atsakovas paskolintus pinigus turėjo grąžinti per 3-4 mėnesius nuo mokėjimo pavedimo dienos (2019 m. spalio 23 d.), atsakovas šio paskolos grąžinimo termino iš esmės neginčijo, tik papildomai nurodė, kad jis buvo pratęstas dar 3 mėnesiams. Ieškovas 2020 m. birželio 8 d. pretenzija kreipėsi į atsakovą, prašydamas iki 2020 m. birželio 23 d. grąžinti 20 000 Eur sumą. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad paskolos dalykas – 20 000 Eur, grąžintas ieškovui nebuvo.
75. Sprendžiant, kad ieškovas įrodė, jog nagrinėjamu atveju tikrieji šalių ketinimai buvo sukurti paskolos teisinius santykius būtent tarp ieškovo ir atsakovo, pastarajam pinigų ieškovui negrąžinus, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 20 000 Eur skolą yra pagrįstas.
76. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovas taip pat pagrįstai prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (20 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylos baigties
77. Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ginčui aktualias materialinės teisės normas, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko nepagrįstai sprendė, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovas nurodė trečiojo asmens banko sąskaitą paskolos dalykui (pinigams) pervesti, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nebuvo tikrasis paskolos gavėjas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Esant šioms aplinkybėms, ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
78. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose
79. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
80. Panaikinus teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, perskirstomos pirmosios instancijos teisme šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), taip pat išsprendžiamas ir apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimo klausimas.
81. Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 1 950 Eur bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 500 Eur žyminį mokestį (450 Eur už ieškinį ir 50 Eur už laikinąsias apsaugos priemones), 200 Eur už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimą, 400 Eur už ieškinio parengimą, 400 Eur už atsiliepimą į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, 450 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose (3 val. x 150 Eur).
82. Ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidos sudaro 450 Eur žyminis mokestis.
83. Nagrinėjamu atveju ieškovas už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateiktą elektroninėmis ryšių priemonėmis pirmosios instancijos teismui, sumokėjo 50 Eur, nors turėjo sumokėti 38 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 5, 7 dalys), todėl ieškovui grąžintina permokėta žyminio mokesčio dalis – 12 Eur, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos ministerijos (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
84. Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovo iš viso priteistinas 938 Eur (488 Eur + 450 Eur) žyminis mokestis.
85. Maksimalūs priteistini bylinėjimosi išlaidų dydžiai už advokatų suteiktas teisines paslaugas numatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 7 dalyje numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
86. Rekomendacijų 8.2 punkte numatyta, kad už į ieškinį rekomenduotinas maksimalus dydis yra 2,5 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių); už pareiškimą išduoti teismo įsakymą – 0,25 Eur (Rekomendacijų 8.6 punktas); už atsiliepimą į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo – 0,4 (Rekomendacijų 8.16 punktas). Pagal Rekomendacijų 8.19. punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1. Pagal Rekomendacijų 9 punktą teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Rekomendacijų 5 punkte numatyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.
87. Nagrinėjamu atveju teisinės pagalbos išlaidos buvo patirtos 2020 m. birželio, rugpjūčio, spalio, lapkričio ir 2021 m. kovo bei balandžio mėnesiais, t.y. 2020 m. II, III, IV ir 2021 m. I ir II ketvirčiais. 2020 m. II ketvirtį patirtos išlaidos už pareiškimą išduoti teismo įsakymą, 2020 m. III ketvirtį – už ieškinio parengimą, 2020 m. IV ketvirtį – už atsiliepimą į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atstovavimą 2020 m. lapkričio 26 d. teismo posėdyje, 2021 m. I ir II ketvirčiais – už atstovavimą 2021 m. kovo 2 d. ir 2021 m. balandžio 20 d. teismo posėdžiuose.
88. Dėl 2020 m. II ketvirčio metu patirtų išlaidų Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2019 m. IV ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 1 358,60 Eur; dėl 2020 m. III ketvirčio metu patirtų išlaidų nustatyto koeficiento pagrindu imamas 2020 m. I ketvirčio VDU, kuris buvo 1 381 Eur; dėl 2020 m. IV ketvirčio metu patirtų išlaidų nustatyto koeficiento pagrindu imamas 2020 m. II ketvirčio VDU, kuris buvo 1 398,50 Eur; dėl 2021 m. I ketvirčio metu patirtų išlaidų nustatyto koeficiento pagrindu imamas 2020 m. III ketvirčio VDU, kuris buvo 1 454,80 Eur; dėl 2021 m. II ketvirčio metu patirtų išlaidų nustatyto koeficiento pagrindu imamas 2020 m. IV ketvirčio VDU, kuris buvo 1 524,20 Eur.
89. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovą atstovavo advokato padėjėjas, nagrinėjamu atveju maksimalus išlaidų už pareiškimo išduoti teismo įsakymą parengimą dydis sudarytų 271,72 Eur (1 358,60 Eur x 0,25 x 80/100); už ieškinį – 2 762 Eur (1 381 Eur x 2,5 x 80/100); už atsiliepimą į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo – 447,52 Eur (1 398,50 Eur x 0,4 x 80/100).
90. Atstovavimas trijuose teismo posėdžiuose bendrai sudarė 1 val. 23 min. (2020 m. lapkričio 26 d. teismo posėdyje – 8 min.; 2021 m. kovo 2 d. teismo posėdyje – 51 min.; 2021 m. balandžio 20 d. teismo posėdyje – 24 min.), taigi, atsižvelgiant į tai, kad ieškovą teismo posėdžiuose atstovavo advokato padėjėjas, maksimalus atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidų dydis sudarytų 116,38 Eur (0,1 x 1 454,80 Eur (koeficientas, buvęs ilgiausiai trukusio teismo posėdžio metu) x 80/100) (Rekomendacijų 8.19, 5, 9 punktai). Duomenų, kad atstovavimo išlaidas sudarytų ir pasirengimas teismo posėdžiams ar kitos teisinės paslaugos, nepateikta, tas nenurodyta ir ieškovui išrašytose PVM sąskaitose faktūrose.
91. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą iš dalies viršija Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, įvertinusi faktiškai suteiktų paslaugų pobūdį ir mastą, teisėjų kolegija ieškovo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas mažina (už atstovavimą teismo posėdžiuose) ir ieškovui iš atsakovo iš viso priteisia 1 116,38 Eur (200 Eur + 400 Eur + 400 Eur + 116,38 Eur) bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą.
92. Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nusprendžia:
ieškovo V. D. apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 20 000 Eur (dvidešimties tūkstančių eurų) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (20 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 054,38 Eur (dviejų tūkstančių penkiasdešimt keturių eurų 38 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Grąžinti ieškovui V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 12 Eur (dvylikos eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. rugpjūčio 5 d. (bendra mokėta suma – 387 Eur), mokėjimo užduoties kodas ZI81571, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos ministerijos.