- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-14
- Bylos Nr.
- 1S-190-493/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-24-1-00029-2014-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- A. K.
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 5 d. nutarties, kuria Kybartų pataisos namų teikimas dėl nuteistojo perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją buvo atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. K. Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje, ir jam paskirta 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 40 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. kovo 28 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirta bausme, jas apimant, ir paskirta galutinė subendrinta 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose.
2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2009 m. spalio 7 d., bausmės pabaiga – 2024 m. spalio 7 d.
3. 2018 m. gruodžio 18 d. Kauno apylinkės teisme buvo gautas Kybartų pataisos namų teikimas dėl nuteistojo A. K. perkėlimo į atvirąją koloniją, kuris Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartimi buvo atmestas.
Šalies argumentai
4. 2019 m. vasario 18 d. nuteistasis A. K. pateikė apeliacinį skundą ir papildomą skundą, kuriuose prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti Kybartų pataisos namų teikimą dėl nuteistojo perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją.
4.1. Nuteistojo teigimu, skundžiama nutartis yra nemotyvuota, joje nėra motyvuojamosios dalies, todėl ji turėtų būti panaikinta. Mano, kad teismas nepagrįstai sureikšmino tą aplinkybę, kad A. K. praeityje ne kartą teistas. Tokia situacija pažeidžia konstitucinius principus ir asmenys yra baudžiami pakartotinai. Be to, apylinkės teismo teiginys, kad nuteistasis neva vartoja alkoholį yra neatitinkantis tikrovės, nes jis jau 10 metų yra blaivus. Taip pat, apeliantas nesutinka su teismo padarytomis išvadomis, jog tenkinant Kybartų pataisos namų teikimą nebus pasiekti bausmės tikslai, kadangi šis klausimas nėra sprendžiamas priimant sprendimą dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 140 straipsnio taikymo.
4.2. Skundų autoriaus teigimu, teismas, teigdamas, kad įstatymas įpareigoja teismą atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes, pernelyg plečiamai aiškino baudžiamąjį įstatymą, kadangi ši, BVK 140 straipsnio 4 dalyje apibrėžta sąvoka, gali būti aiškinama tik kaip leidimas pataisos namų administracijai ir teismui nagrinėti ir įstatyme nenumatytas aplinkybes, kaip tai šiuo atveju – tai, kad nuteistasis yra sukūręs šeimą, jo sutuoktinė laukiasi, į tai, kad nuteistasis stengiasi išlaikyti šeimą. Tuo tarpu kitos reikšmingos aplinkybės jokiu būdu negali būti naudojamos neigiamo sprendimo priėmimui pagrįsti, nes tokiu būdu baudžiamasis įstatymas būtų aiškinamas plečiamai.
4.3. Apeliantas dar kartą nurodo, kad nuo paskutinio jam inkriminuoto nusikaltimo yra praėję 10 metų, jo elgesys įkalinimo įstaigoje buvo pavyzdingas daugiau nei 5 metus. Kartu apeliantas atkreipia dėmesį į nutartyje netinkamai vartojamus terminus, kas, jo teigimu, parodo teismo nekompetenciją ir pažeidžia jo absoliučią teisę į teisingą teismą. Pažymėjo, kad teismas turėjo remtis Kybartų pataisos namų administracijos teikimu, kadangi būtent šie pareigūnai per laisvės atėmimo laikotarpį kolegialiai įvertino pavyzdingą nuteistojo elgesį ir nusprendė esant sąlygoms nuteistąjį perkelti į atvirąją koloniją.
4.4. Skundų autorius taip pat nesutinka, kad šioje laisvės atėmimo bausmės stadijoje jo perkėlimui į atvirąją koloniją nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, kadangi nagrinėjamu atveju egzistuoja visi BVK 140 straipsnio 4 dalyje nustatyti teisiniai pagrindai.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo skundas atmetamas.
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 140 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis laikomi nuteistieji, kuriems liko ne daugiau kaip vieneri metai iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą. Laisvės atėmimo bausmės atlikimas atvirojoje kolonijoje pasižymi tam tikrais ypatumais, įtvirtintais BVK 91 straipsnyje. Nuteistųjų teisės ir laisvės atvirojoje kolonijoje yra kur kas mažiau varžomos ir ribojamos, nei nuteistųjų, atliekančių bausmę pataisos namuose, jiems suteikiamos galimybės ne tik nevaržomai bendrauti tarpusavyje, bet ir palaikyti glaudžius ryšius su išoriniu pasauliu. Todėl teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmenys, kurie perkeliami tęsti bausmės atlikimą į atvirąją koloniją, privalo būti padarę išvadas dėl įvykdytų nusikaltimų ir jais sukeltų pasekmių, būti motyvuoti pasitaisyti, socialiai orientuoti adaptuotis visuomenėje ir, atlikus bausmę, gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais bei priemonėmis. Jų nusikalstamumo rizika turėtų būti vertinama kaip žema, t. y. kad bausmę atliekantys asmenys ne tik nedarytų naujų nusikalstamų veikų, bet savo elgesiu nedarytų neigiamos įtakos ir kitiems nuteistiesiems (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-32-307/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-375-495/2017).
7. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nuteistojo A. K. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą matyti, kad jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose nuteistasis atlieka nuo 2011 m. lapkričio 15 d. 2013 m. balandžio 15 d. pataisos namų direktoriaus nutarimu Nr. 1.6-122/147 jis buvo perkeltas į lengvąją grupę, galimas jo lygtinis paleidimo terminas sueis 2019 m. spalio 7 d. Šių duomenų visuma aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai spręsti, jog formaliuosius BVK 140 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus reikalavimus, kuriems esant tolimesniam laisvės atėmimo bausmės atlikimui nuteistasis gali būti perkeliamas iš pataisos namų į atvirąją koloniją, A. K. iš esmės atitinka. Kita vertus, vien tik šių formalių kriterijų visuma nėra pakankama BVK 140 straipsnio 4 dalies taikymui. Spręsdamas klausimą dėl nuteistojo perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją, teismas privalo įvertinti ir nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu bei kitas aplinkybes, reikšmingas išvadai apie tokio asmens galimybę tęsti bausmės atlikimą lengvesnėmis sąlygomis.
8. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, nuteistasis A. K. iš esmės yra charakterizuojamas teigiamai. Atvykęs į Kybartų pataisos namus, paskirtame būryje jis adaptavosi gerai, jo santykiai su kitais nuteistaisiais draugiški, be to, nuteistasis yra ramaus būdo, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja privalomosiose socialinės reabilitacijos bei pozityvaus užimtumo priemonėse, pataisos namuose mokėsi kūriko kursuose ir gavo kūriko pažymėjimą, pastaruosius penkis metus dirba katilinės kūriku. Nuteistasis drausmine tvarka baustas vieną kartą, skatintas šešiolika kartų. Kita vertus, pažymėtina, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu vis dar vertinama kaip vidutinė (43 balai pagal OASys sistemą), iš jų net 23 balus sudaro dinaminiai veiksmai, kuriuos nuteistasis tinkamu elgesiu dar gali sumažinti. Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, šios aplinkybės negali būti vertinamos atskirai nuo kitų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, nes, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją, tokiu būdu iš esmės palengvinant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygas, nuteistojo asmenybė privalo būti įvertinama visapusiškai, atsižvelgiant ne tik į jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, bet ir kitas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes ir tai negali būti vertinama nei kaip dvigubas baudimas, nei kaip plečiamas baudžiamojo įstatymo aiškinimas. Nors nuteistasis laiške, adresuotame apygardos teismui, nurodė, kad 2019 m. vasario 13 d. buvo paskatintas dar kartą, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu sumažėjo iki 40 balų, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nuteistasis nepateikė.
9. Šiuo aspektu analizuojant A. K. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą matyti, kad nuteistasis vis dar yra linkęs ignoruoti ilgalaikes pasekmes, yra linkęs koncentruotis į trumpalaikius sprendimus, turi finansinių įsipareigojimų, laikas nuo laiko užsiima veikla, kuri yra susijusi su jo nusikalstamu elgesiu. Juo labiau, jog remiantis 2018 m. spalio 30 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, būtent nuteistojo pasidavimas draugų įtakai, impulsyvumas ir emocijų kontrolės problemos priskiriami jo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintiems paskatinti kriminogeniniams rizikos veiksniams, kurių įvertinimas, sprendžiant klausimą dėl asmens perkėlimo iš pataisos įstaigos į atvirąją koloniją, nekvestionuotinas.
10. Sprendžiant klausimą dėl A. K. perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją, neabejotinai turi būti atsižvelgiama ir į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, pobūdį bei jo asmenybės pavojingumą. Analogiškos pozicijos laikomasi ir vieningai šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-32-307/2018), todėl sutikti su A. K. skundo argumentais, jog skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino jo buvusius teistumus bei įvykdytų nusikaltimų pavojingumą, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Kita vertus, vien tik šių aplinkybių egzistavimas nelaikytinas pakankamu pagrindu atsisakyti perkelti nuteistąjį iš pataisos namų į atvirąją koloniją, tačiau tiek, kiek jos atskleidžia nuteisto asmens elgesį ir leidžia įžvelgti pakankamą/nepakankamą jo elgesio korekciją jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, neturėtų būti sumenkinamos.
1. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, darytina pagrįsta išvada, kad, nepaisant aukščiau aptartų nuteistąjį A. K. teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, šiuo metu vis dar nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad nuteistasis jau yra padaręs tinkamas išvadas dėl įvykdytų nusikaltimų, yra pakankamai socialiai orientuotas adaptuotis visuomenėje bei pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šioje A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje perkėlus jį iš pataisos namų į atvirąją koloniją toliau tęsti bausmės atlikimą, BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai nebus pasiekti. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 5 d. nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama galioti, o A. K. skundai atmetami.
11. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. K. skundą pateiktą kartu su papildomu skundu atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 5 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.