Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Dariaus Kantaravičiaus ir Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, kuria atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. birželio 15 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. kad A. K. nuteistas Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, - laisvės atėmimu 15 metų. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nuosprendžiu minėtas nuosprendis pakeistas – dvi veikos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį perkvalifikuotos į vieną tęstinę veiką, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrinta su minėtu nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą skirta laisvės atėmimo bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 15 metų.

2. Be to, Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 164 straipsnį, vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu, paskirta 40 parų arešto bausmė, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrinta su 2013 m. kovo 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 15 metų laisvės atėmimo.

3. Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartimi nuteistasis perkeltas į atvirąją koloniją.

4. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2009 m. spalio 7 d., jos pabaiga – 2024 m. spalio 7 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2020 m. birželio 11 d.) – 4 metai 3 mėnesiai 6 dienos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d.), jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

9. Nuteistasis A. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, taip pat, yra pateikęs prašymą Komisijai taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl probacijos nuteistajam taikymo. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (38 balai), tačiau jo pažanga šią riziką mažinant turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Vertinant jo pažangą, atsižvelgiama į aplinkybių, charakterizuojančių nuteistąjį, visumą, neišskiriant išimtinai teigiamai jį apibūdinančių duomenų.

10. Pažymėtina, kad materialųjį kriterijų lygtiniam paleidimui taikyti sudaro ne tik pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų aritmetinis sumažėjimas, tačiau išliekant kriminogeniniams veiksniams, privalu nustatyti ir akivaizdžią bei įtikinamą nuteistojo pažangą pataisos proceso metu eliminuojant veiksnius, sudarančius prielaidas pakartotinai nusikalsti.

11. Skunde nuteistasis akcentuoja aplinkybes, susijusias su teigiama jo pažanga, atliekant laisvės atėmimo bausmę. Tai, kad jo, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra žemos rizikos grupėje ir sudaro 38 balus, vertinimo sumažėjimas yra ženklus (16 balų), galiojančių drausminių nuobaudų neturi, 20 kartų skatintas, bausmę atlieka atvirosios kolonijos sąlygomis su teise savaitgaliais išvyti į namus, visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones yra įvykdęs, aukštesniojo teismo teisėjų kolegija vertina ypatingai teigiamai.

12. Kartu pažymėtina, kad manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, negali būti sąlygojamas išimtinai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką, tačiau vis tik kiekvienu atveju bausmę atliekančio nuteistojo pažanga privalo būti vertinama individualiai, todėl vien tai, kad nuteistajam nustatyta žema (skalėje nuo 0 iki 40 balų) pakartotinio nusikalstamo rizika, savaime nesudaro pagrindo jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo instituto.

13. Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d.), ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra ir kitas materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra įvertinamas tiek nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, tiek padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kita. Šiuo atveju, nuteistajam socialinio tyrimo išvadoje išskiriami kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, gyvenimo stilius ir draugai. Kriminogeniniai veiksniai nustatomi surašant socialinio tyrimo išvadą. Abejonių ją parengusios specialistės kompetentingumu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla.

14. Kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek A. K. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą / nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

15. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus A. K. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

16. Byloje esanti socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad nuteistasis jam pataisos proceso metu numatytas priemones vykdo – lankė ir baigė pozityvaus užimtumo programą „Padėk sau“, lankomumas buvo geras, už tai buvo gautas tarnybinis pranešimas dėl paskatinimo, išduotas baigimo pažymėjimas; dalyvavo pokalbiuose, kuriuose buvo analizuojama buvusių nusikaltimų priežastys ir pasekmės; dalyvavo pokalbiuose apie mąstymą ir elgesio pokyčius; galiojančių drausminių nuobaudų neturi, 21 kartą skatintas, tęsia darbą, dalyvauja privalomose socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse; taip pat dalyvavo Kauno miesto socialinių paslaugų centro šeimos atvejo valdybos posėdyje, kartu su žmona.

17. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija pabrėžia, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, todėl teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas nuspręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

18. Nors praeityje nusikaltimai, už kurių padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Šiuo atveju matyti, kad A. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieno nusikaltimo įvykdymą (iš kurių vienas yra priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte), teisiamas nuo 1996 m., jo daromi nusikaltimai vis sunkėjo. Šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl neigiamos vertybių skalės. Juo labiau, kad remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, A. K. ankstesni nusikalstami veiksmai, kaip ir minėta, yra vienas iš kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumą.

19. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad iš ankstesnių patyrimų nuteistasis nepasimokė ir nors ši aplinkybė negali būti laikoma pagrindu atsisakyti nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, tiek kiek ji atskleidžia nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, jų laikymąsi ir leidžia įžvelgti jo pažangą (arba jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, neturėtų būti sumenkinama.

20. Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį, šis laikysis įstatymų ir nebenusikals, Kauno apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo taikymo, jame išdėstytos išvados neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą, kadangi teismas sprendimą priima vadovaudamasis tik įstatymu ir teisine sąmone. Priešingu atveju, būtų ignoruotas teismo nešališkumo principas, kurio reikalavimai analizuojamu atveju nėra pažeisti.

21. Be to, aukštesniojo teismo teisėjų kolegija pažymi, jog skunde nuteistojo nurodyta Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacija Rec (2003)22 apibrėžia valstybių gaires tam tikroje įstatymų leidybos ar politikos srityje. Be kita ko, ji yra rekomendacinio pobūdžio, tuo tarpu konkretus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės įstatymų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymo reikalavimai bei procedūros nepažeistos, todėl minėti skundo argumentai dėl skundžiamos nutarties neatitikimo šioje rekomendacijoje įtvirtintiems principams atmetami, nes jie yra nepagrįsti.

22. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus, ir tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl Komisijos nutarimų, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Komisija ir teismai, vertindami ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytais reikalavimais ir analizuoja bei atsižvelgia tik į tiesiogiai susijusius faktus, kurie teikia informaciją apie konkretų atvejį.

23. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojamą praktiką teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl atmesdamas skundą teismas gali tiesiog pritarti žemesniojo teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland). Iš aptartos EŽTT praktikos daroma išvada, jog teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, nes jam yra keliama pareiga išanalizuoti tik esminius ir teisingam procesinio teismo sprendimo priėmimui, reikšmingus argumentus.

24. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis A. K. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Apygardos teismo teisėjų kolegija nenustatė pagrindo išvadai, kad Kauno apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos 2020 m. birželio 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. K., netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas

nutarė:

atmesti nuteistojo A. K. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartį.

Apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.