- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-24
- Bylos Nr.
- 2-2967-577/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00430-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- UAB „Fimiteks“
- Atsakovas
- UAB „Ha.En“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Fimiteks“ ieškinį atsakovei UAB „Ha.En“ dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė UAB „Fimiteks“ kreipėsi teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė iš atsakovės UAB „Ha.En“ priteisti 265 873 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovai, palaikydami procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, nurodė, kad Vilniaus miesto valdybos 1991-07-03 potvarkio Nr. 984V-1 pagrindu ieškovė valdo 1,2 ha dydžio valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šiuo potvarkiu buvo leista projektuoti ir įrengti laikiną mokamą automobilių stovėjimo aikštelę iki šiaurinio apvažiavimo magistralės statybos pradžios, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams. Kadangi suėjus potvarkyje nustatytam terminui savivaldybė jokių pretenzijų ieškovei nereiškė, apvažiavimo magistralės statybos nepradėjo, tvirtina, esą ieškovė įgijo teisę neterminuotai naudotis sklypu. Paaiškino, jog šalia šio sklypo esančiame UAB „Sostinės būstai“ priklausančiame žemės sklype UAB „Sostinės būstai“ pradėjo gyvenamųjų namų bei kitos paskirties pastatų statybą, kurios įgyvendinimui iškilo dalies ieškovės automobilių stovėjimo aikštelės naudojamo žemės sklypo poreikis. 2009-04-08 ieškovė ir UAB „Sostinės būstai” sudarė Partnerystės sutartį Nr. SB/FIMITEKS-2009, kuria ieškovė įsipareigojo iki 2009-05-15 atlaisvinti sklype esančią aikštelę, pašalinant ieškovei nuosavybės teise priklausančius statinius, suteikti UAB „Sostinės būstai“ galimybę naudotis asfalto danga, o UAB „Sostinės būstai“ įsipareigojo sumokėti UAB „Fimiteks“ 487 331 Lt kompensaciją (sutarties 2.1. p., 3.1 p.); sutarties 3.2 p. šalys sulygo, kad kompensacija UAB „Fimiteks“ bus sumokama nuosavybės teise perleidžiant jai Kompensacijos sumos vertės turtą, o būtent 2 (dviejų) kambarių 68,62 kv.m. ploto su 12,22 kv.m. balkonu butą, adresas (duomenys neskelbtini), ir automobilio stovėjimo aikštelės dalį, projektinis Nr. 131 rūsyje-1. 2009-04-10 tarp UAB „Fimiteks“ ir UAB „Sostinės būstai“ buvo sudaryta preliminarioji nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. SB/FIMITEKS“-2009, kuria šalys sulygo, kad visa kaina už perleidžiamą turtą sudaro 487 331 Lt, šį suma įskaitoma kaip UAB „Sostinės būstai“ prievolės sumokėti UAB „Fimiteks“ kompensaciją už perleidžiamą turtą padengimui. Ieškovė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus įvykdė, tuo tarpu UAB „Sostinės būstai“ neįvykdžius įsipareigojimų bankrutavo. Kadangi atsakovė UAB „Ha.En“ įgijo nebaigtą statyti kompleksą adresu (duomenys neskelbtini), dalis šio komplekso pastatyta toje vietoje, kur pagal 2009-04-08 sutartį tarp ieškovės ir UAB „Sostinės būstai“ buvo perleistas ieškovei priklausantis turtas, atsakovė naudojasi juo, todėl, ieškovės atstovų tvirtinimu, atsakovė yra UAB „Sostinės būstai“ teisių perėmėja ir privalo atlyginti ieškovei jos patirtus nuostolius dėl UAB „Sostinės būstai“ sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo. Atsakovė atsisakė vykdyti sutartį, todėl, anot ieškovės, sutarties nuostatų ir CK 6.401 str. pagrindu privalo atlyginti ieškovei sutartyje aptartą sumą, t. y. 141 140,81 Eur. Taip pat atsakovė, neįvykdžiusi sutartinės prievolės, privalo CK 6.256 str. 2 d. pagrindu atlyginti kitai sutarties šaliai (ieškovei) atsiradusius nuostolius, t.y. 124 732,20 Eur dėl aikštelės turto sunaikinimo ir jos dalies užėmimo, o būtent: buvo išardyta 661,2 kv.m. asfalto dangos - 36 383,80 Eur, išardyta ir išgabenta 50 sekcijų metalinės tvoros po 3 metrus - 3 909,87 Eur, išgriauti ir išvežti 3 gelžbetoniniai stulpai - 738,53 Eur; kadangi 1 010 kv.m. ploto aikštelės dalyje atsakovė laiko suverstą gruntą, statomų aikštelėje automobilių skaičius sumažėjo 100 vienetų. Anot ieškovės, užimtoje aikštelės dalyje gali stovėti 90 automobilių, mėnesio mokestis už vieną automobilį yra 30 Eur, todėl bendra ieškovės netektų pajamų dalis sudaro 2 700 Eur, kuri turi būti padauginta iš 31 mėn. (atsakovė įsigijo objektą prieš 31 mėnesį iki ieškinio pateikimo datos), todėl ieškovės patirta žala sudaro 83 700 Eur. Iš viso nuostolių suma sudaro 265 873 Eur.
2. Atsakovės atstovė, palaikydama procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nesutikimą grindė argumentais: a/ ieškovė neįrodė, kad jai priklauso reikalavimo teisė; atsakovė teigimu, aikštelė su visais statiniais ir kitais priklausiniais nuosavybės teise priklauso savivaldybei, žemės sklypas – valstybei; b/ kadangi ieškovė neturi jokių teisių į aikštelę, ji neturėjo teisės sudaryti dėl aikštelės jokių sandorių, taip pat gauti iš tokio pobūdžio sandorių jokios naudos, o tokios tariamos ieškovės teisės negali būti ginamos; c/ net tuo atveju, jeigu Partnerystės sutartis būtų sudaryta teisėtai ir galėtų būti vykdoma, ieškovė Partnerystės sutartyje nustatytais terminais neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų, todėl neįgijo teisės reikalauti, kad sutartyje nurodytas turtas būtų perduotas ieškovei nuosavybėn; d/ ieškovės reikalavimai UAB „Sostinės būstai“ buvo išnagrinėti, patvirtinus ieškovės 144 532,84 Eur kreditorinį reikalavimą UAB „Sostinės būstai“ bankroto byloje; d/ atsakovė įgijo nuosavybės teisę į 2634154/2682167 dalį nebaigto statyti Pastato ir 241/250 dalį Pastato sklypo 2016-07-21 Turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. 16 15 2016 07 21 44/16, dar iki UAB „Sostinės būstai“ bankroto bylos iškėlimo. Todėl ieškovė, manydama, jog atsakinga už jo tariamų reikalavimų vykdymą yra būtent atsakovė, neturėjo teikti kreditorinio reikalavimo UAB „Sostinės būstai“, tuo tarpu ieškovė tokį kreditorinį reikalavimą bankroto byloje pateikė, o į atsakovę pirmą kartą kreipėsi tik 2019-03-15, t. y. daugiau kaip po metų nuo UAB „Sostinės būstai“ bankroto bylos pabaigos ir bendrovės išregistravimo iš juridinių asmenų registro; e/ atsakovė, pasikeitus statytojui (užsakovui), įgyvendina savo, kaip statytojo, teises Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir 27 straipsnio 15 dalies pagrindu teisėtai, nepažeisdama teisės aktų reikalavimų; vien tai, kad atsakovė tęsia statybas pagal statybos leidimą, išduotą UAB „Sostinės būstai“, nesudaro pagrindo atsakovę laikyti UAB „Sostinės būstai“ teisių perėmėja. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis atsakovė galėtų būti pripažinta UAB „Sostinės būstai“ teisių ir pareigų perėmėja, todėl nėra jokio pagrindo laikyti, kad UAB „HA.EN.“ šioje byloje yra tinkamas atsakovas; f/ jeigu laikyti, kad atsakovė yra UAB „Sostinės būstai“ teisių ir pareigų perėmėja, byla dalyje dėl 141 140,81 Eur reikalavimų, kylančių iš Partnerystės sutarties, nutrauktina remiantis LR CPK 293 straipsnio 3 punktu, kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu – civilinėje byloje Nr. e2-595-794/2017 2017-11-21 nutartimi patvirtintas ieškovės kreditorinis reikalavimas 144 532,84 Eur sumai; g/ dėl ieškovės reikalavimo priteisti 41 032,79 Eur prašo taikyti CK 1.125 str. 8 d. nustatytą ieškinio senaties terminą. Pažymėjo, kad reikalavimas grindžiamas 2008-07-16 aktu. Taip pat, taikant ieškinio senatį, prašo atmesti ieškovės reikalavimą dėl tariamai iš aikštelės naudojimo negautų pajamų. Atsakovė, vadovaudamasi CPK 95 straipsnio 1-2 dalimis, prašo paskirti ieškovei maksimalią galimą baudą, 50 (penkiasdešimt) procentų šios baudos priteisiant atsakovei kaip jos dėl žinomai nepagrįsto ieškinio patirtų minimalių nuostolių atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
3. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009-04-08 ieškovė UAB „Fimiteks“ ir UAB „Sostinės būstai“ sudarė Partnerystės sutartį Nr. SB/FIMITEKS-2009; sutartyje nurodoma, kad UAB „Sostinės būstai“ nuosavybės teise priklauso 0,6809 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kuriame UAB „Sostinės būstai“ vykdo gyvenamųjų namų ir biurų komplekso „Dangaus miestas“ statybas. Gretimame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra įrengta ir ieškovės UAB „Fimiteks“ eksploatuojama stovėjimo aikštelė bei ieškovei nuosavybės teise priklausantys 26 garažai, sargo namelis ir kiti statiniai, kurie, kaip nurodoma sutartyje, gadina UAB „Sostinės būstai“ statomo komplekso estetinį vaizdą; šalys sutartimi sulygo dėl gretimame objekte esančių objektų pašalinimo, sporto aikštelės įrengimo, teritorijos tvarkymo darbų atlikimo UAB „Sostinės būstai“ lėšomis. Sutarties 1.1 p. ieškovė įsipareigojo iki 2009-05-15 atlaisvinti sklype esančią aikštelę, pašalinant ieškovei nuosavybės teise priklausančius statinius, suteikti teisę UAB „Sostinės būstai“ naudotis asfalto danga, o UAB „Sostinės būstai“ įsipareigojo sumokėti UAB „Fimiteks“ 487 331 Lt kompensaciją (sutarties 2.1 p., 3.1 p.); sutarties 3.2 p. šalys sulygo, kad kompensacija UAB „Fimiteks“ bus sumokama nuosavybės teise perleidžiant jai Kompensacijos sumos vertės turtą, o būtent 2(dviejų) kambarių 68,62 kv.m. ploto su 12,22 kv.m. balkonu butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir automobilio stovėjimo aikštelės dalį, projektinis Nr. 131 rūsyje-1. 2009-04-10 tarp UAB „Fimiteks“ ir UAB „Sostinės būstai“ buvo sudaryta preliminarioji sutartis nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. SB/FIMITEKS“-2009, kuria šalys sulygo, kad visa kaina už perleidžiamą turtą sudaro 487 331 Lt, ši suma įskaitoma kaip UAB „Sostinės būstai“ prievolės sumokėti UAB „Fimiteks“ kompensaciją už perleidžiamą turtą padengimui.
4. Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „Sostinės būstai“ (j. a. k. 300124271), vėlesnis pavadinimas UAB „Apanavičiaus, Treinio, Alekperovo, Skipičio, Mockos ir Ko reputacija“, įregistruota Juridinių asmenų registre 2005 metais, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo dėl įmonės pabaigos pagrindu išregistruota.
5. Ieškovė, laikydama, kad atsakovė UAB „Ha.En“ yra UAB „Sostinės būstai“ teisių perėmėja, kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 265 873 Eur nuostolių, patirtų dėl 2009-04-08 ieškovės UAB „Fimiteks“ ir UAB „Sostinės būstai“ Partnerystės sutarties Nr. SB/FIMITEKS-2009, ir 2009-04-10 preliminariosios sutarties neįvykdymo, iš jų: a/ 141 140,81 Eur (sutarta nekilnojamojo turto kaina, kadangi, anot ieškovės, įvykdžius sutartį, būtent tokia suma buvo finansuojama statyba); b/ 124 732,20 Eur nuostolių, kurie ieškovės patirti dėl aikštelės turto sunaikinimo ir jos dalies užėmimo.
6. CPK 226 straipsnyje nustatyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2013; kt.).
7. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktiką, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikant CPK 176 ir 185 straipsnius praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010-11-02. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011-08-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2016-05-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-219/2016; kt.). Taigi įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia ne tik tai, kad ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, bet ir tai, kad atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t.y. įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami.
8. Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, du kartus buvo priėmęs nutartį dėl ieškinio trūkumų šalinimo, be kita ko, pasiūlęs ir nurodęs ieškovei sukonkretinti UAB „H.a.En“ (teisių ir pareigų perėmimo iš UAB „Sostinės būstai“ (vėlesnis pavadinimas UAB „Apanavičiaus, Treinio, Alekperovo, Skipičio, Mockos ir Ko reputacija“) pagrindą, pateikti įrodymus bei duomenis apie išardytos aikštelės (asfalto dangos, tvoros ir kt.) nuosavybės teisę, ieškovo teisę (nuomos ar kt.) į ieškinyje minimą ginčo žemę, dalį ir pan.
9. Ieškovė 1,2 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), valdymui bei automobilių aikštelės nuosavybės teisėms pagrįsti pateikė: 1//Vilniaus miesto 1991-07-03 potvarkį Nr. 984V-1 „Dėl žemės sklypų skyrimo įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms“ (t. 1, b.l. 105-106), kurio 3 p. nurodoma, kad UAB „Griflit“ leista apie 1,2 ha teritorijoje šalia (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono, pažymėtoje pridedamoje miesto plano ištraukoje raudonomis linijomis ir skaičiais 1-8, projektuoti ir įrengti laikiną mokamų automobilių stovėjimo aikštelę (iki šiaurinio apvažiavimo magistralės statybos pradžios, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams); 2/ Vilniaus miesto 1993-03-03 potvarkį Nr. 106 „Dėl komisijos automobilių stovėjimo aikštelei tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mikrorajonų priimti eksploatuoti sudarymo“ (t. 1, b.l. 107), iš kurio matyti, kad tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mikrorajonų pastatytai automobilių stovėjimo aikštelei priimti eksploatuoti buvo nutarta sudaryti komisiją (potvarkio 1 p.), o patvirtinus aikštelės priėmimo aktą, objektą priimti į UAB „Griflit“ balansą (potvarkio 2 p.); 1993-03-17 akte (t. 1, b.l. 109) užfiksuota, kad komisija apžiūrėjo UAB „Griflit“ automobilių stovėjimo aikštelę, nustatė, kad laikinai eksploatuoti galima, pastoviai eksploatacijai reikalinga atlikti akte išvardintus darbus; 3/ Vilniaus miesto valdybos 1996-09-05 sprendimą Nr. 1429V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir dydžio nustatymo“ (t. 1, b.l. 113), kuriame nurodoma, kad C. M. personalinės įmonės automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini) sklypas yra 11 972,6 kv.m. dydžio (potvarkio 1 p.); leista išnuomoti žemės sklypą trejiems metams be teisės statyti ir rekonstruoti (potvarkio 2 p.). Iš priedo prie sprendimo (t. 1, b.l. 112) matyti, kokios buvo nustatytos žemės sklypo ribos, nurodyta „trumpalaikis naudojimas“, o Pažymoje (kuri yra sprendimo priedas) apie nustatytus sklypo savininko (nuomininko) žemės sklypo naudojimo teisės apribojimus (t. 1, b.l. 111) nurodoma, kad sklypo ribos nustatytos laikinai žemės nuomos sutarčiai, kol nebus reikalingas visuomenės poreikiams (automagistralės statybai), bet ne ilgiau kaip 3 metams. Be teisės statyti bet kokius statinius; Sklypo ribos derinamos 3 (trejiems) metams arba miesto poreikiams prireikus, šis terminas gali būti sutrumpintas; 4/ VĮ „Valda“ 1993-07-29 pažymėjime Nr. 1-3809 (t. 1, b.l. 110), kuris išduotas UAB „Fimiteks“ pateikti notarinei kontorai įkeitimui, nurodoma, kad Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini) registruoti teritoriniame inventorizacijos biure asmeninės nuosavybės teisėmis šio asmens vardu 765,93 kv.m. ploto betoniniai garažai 450 000 Lt vertės; 5/ Vilniaus miesto savivaldybės Energetikos ir ūkio departamento miesto ūkio skyriaus ir G. M. IĮ 1999 m. sudaryta laikino naudojimo automašinų stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini), sutartis (t. 1, b.l.108), iš kurios turinio matyti, kad miesto ūkio skyrius, sudarydamas su užsakovu automobilių stovėjimo aikštelės perdavimo į skyriaus balansą sutartį, įvertinęs aikštelei įrengti panaudotas lėšas, leido M. IĮ atitinkamą laiką iki 2007 m. naudotis aikštele neatlygintinai. Nekilnojamojo turto registro duomenimis (t. 1, b.l. 25-33) adresu (duomenys neskelbtini), yra pastatai, kurių naudotojas yra UAB „Fimiteks“, daiktinės teisės neįregistruotos,1999 m. sutartis, leidžianti G. M. IĮ laikinai iki 2007 m. naudotis aikštele, įregistruota registre.
10. Ieškovės prašymu bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytoju G. M. paaiškino, kad UAB „Griflit“, G. M. IĮ, UAB „Fimiteks“ yra betarpiškai susijusios įmonės, nes liudytojas yra vienintelis bendrovių buvęs ar esamas akcininkas, o individualios įmonės savininkas. Paaiškino, kad dalyvavo tiesiogiai sudarant sutartį su UAB „Sostinės būstai“, pats vadovavo veikiančiai automobilių stovėjimo aikštelei, sudarė sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe dėl šios aikštelės eksploatacijos; mano, kad visos sutartys tapo neterminuotomis, nes savivaldybė suėjus nustatytiems terminams naudoti aikštelę jokių pretenzijų nereiškė. Pripažino, kad ginčo turtas neįregistruotas ieškovės vardu, bet jis įtrauktas į ieškovės balansą. Ieškovė neįregistravo turto įstatymo nustatyta tvarka, kadangi asfalto danga nebuvo užklota tiek, kiek buvo planuota. Kadangi UAB „Sostinės būstai“ pradėjus statybą užėmė dalį UAB „Fimiteks“ naudojamos automobilių stovėjimo aikštelės, naudojosi ieškovei priklausančia asfalto danga, sugadino ieškovei priklausantį turtą (tvorą, dalį asfalto dangos, gelžbetoninius stulpus), todėl norint pasiekti kompromisą buvo sudarytos partnerystės ir preliminarioji sutartis. Kadangi UAB „Sostinės būstai“ prisiimtų įsipareigojimų pagal sutartis neįvykdė, jai bankrutavus, įsigydama nebaigtą statybą ir toliau ją tęsdama, visas teises ir pareigas perėmė atsakovė UAB „Ha.En“, todėl būtent atsakovė ir turi atlyginti ieškovei visus dėl sutarties nevykdymo ieškovės patirtus nuostolius, t.y. dėl nesudarytos nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties, dėl sugadinto turto ir dėl negautų pajamų dėl negalėjimo išnuomoti stovėjimo vietas. Pažymėjo, kad ieškovė apie pažeistas teises sužinojo tik 2018 m. liepos mėnesį, kada atsakovė atsisakė vykdyti UAB „Sostinės būstai“ prisiimtus sutartinius įsipareigojimus.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismo vertinimu, nei vienas iš pateiktų rašytinių įrodymų, liudytojo parodymai negali būti vertinami kaip patvirtinantys ieškovės nuosavybės teises į aptariamą ginčo turtą (asfalto danga, statiniai ir t.t.); priešingai nei teigia ieškovė, iš 9 p. aptartų įrodymų matyti, kad automobilių stovėjimo aikštelė nuo 1999 m. perduota į savivaldybės balansą ir dėl to ieškovei iki 2007 m. leista naudotis aikštele neatlygintinai. Jokių duomenų, kad ieškovė valdo aikštelę ar žemės sklypą nuosavybės teise, nėra; tai patvirtina ir Valstybinių teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Vilniaus teritorinių planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pažymos (t. 1, b.l. 60) turinys. Ieškovė deklaratyviai, nepateikdama jokių rašytinių įrodymų, teigė, kad asfalto danga, kiti statiniai įtraukti į UAB „Fimiteks“ balansą, jokių kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo turtas gali būti laikomas priklausantis ieškovei nuosavybės teise, nepateikė, todėl teismas sprendžia, kad ieškovė nuosavybės teisių į ginčo turtą, o tuo pačiu reikalavimo teisės dėl prašomų priteisti nuostolių, neįrodė (CPK 178 str.).
12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) (CK 6.246 straipsnis); kaltę, kuri preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2011).
13. CK 6. 246 str. 1 d. numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kaip minėta, iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė atsakovės atsakomybę dėl patirtų nuostolių kildina iš Partnerystės bei Preliminarią sutarčių, kurios buvo sudarytos ieškovės ne su atsakove, o su UAB Sostinės būstai“. Taigi tam, kad nuspręsti, ar yra pagrindas konstatuoti atsakovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, teismo vertinimu, pirmiausia svarbu yra nustatyti, ar atsakovė UAB „Ha.En“ yra UAB „Sostinės būstai“ prisiimtų įsipareigojimų pagal Partnerystės bei Preliminarią sutartis, sudarytas su ieškove, teisių perėmėja.
14. Ieškovės teiginys, kad atsakovė UAB „Ha.En“ yra UAB „Sostinės būstai“ teisių perėmėja, yra grindžiamas dviem grupėmis argumentų: pirma grupė susijusi su tuo, kad atsakovė įgijusi visą nebaigtą statyti namų kompleksą, esantį (duomenys neskelbtini), sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos darbus atlieka pagal UAB „Sostinės būstai“ 2007-12-19 gautą statybos leidimą Nr.GN/1425/07-1381, pastoviai naudojasi ieškovės turtu, kuris atiteko UAB „Sostinės būstai“ pagal Partnerystės bei Preliminarią sutartis, sudarytas su ieškove; tvirtina, kad ieškovė, įvykdžiusi Partnerystės sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, faktiškai sumokėjo preliminariojoje sutartyje numatytą statybos kainą, t.y. atliko sutartyje aptarto nekilnojamojo turto statybos finansavimą. Kadangi UAB „Ha.En“ įgijo nebaigtą statyti objektą ir toliau vykdė statybos darbus, todėl, anot ieškovės, teisiškai susiklostė santykiai dėl statybų finansavimo tiesiogiai tarp ieškovės ir atsakovės; antra grupė susijusi su tuo, kad aplinkybę, jog atsakovė UAB „Ha.En“ yra UAB „Sostinės būstai“ teisių perėmėja, patvirtina kitose bylose nustatyti faktai, kai analogiškai dėl nekilnojamojo turto įsigijimo preliminarias sutartis sudarę asmenys kreipėsi į teismą dėl tokių sutarčių pripažinimo pagrindinėmis (nurodo civilines bylas Nr. 2-947-186/2016, 2A-330/2014, e2-4334-467/2016, e2-1354-196/2016).
14.1. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad UAB „Sostinės būstai“ (j. a. k. 300124271), vėlesnis pavadinimas UAB „Apanavičiaus, Treinio, Alekperovo, Skipičio, Mockos ir Ko reputacija“, Vilniaus apygardos teismo 2010-09-30 buvo iškelta restruktūrizavimo byla, 2011-02-15 nutartimi buvo patvirtinti UAB „Fimiteks“ kreditoriniai reikalavimai, tame tarpe į 499 043 Lt (pagal preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį), Vilniaus apygardos teismo 2015-04-29 nutartimi restruktūrizavimo byla nutraukta (nutartis įsiteisėjo 2015-10-01). Vilniaus apygardos teismo 2016-09-20 nutartimi buvo iškelta bankroto byla, Vilniaus apygardos teismo 2017-11-21 nutartimi patvirtinti UAB „Fimiteks“ 144 532,84 Eur kreditoriniai reikalavimai, teismo 2017-12-05 sprendimu bankrutavusios bendrovės veikla pripažinta pasibaigusia; Juridinių asmenų registro duomenimis šio sprendimo pagrindu bendrovė išregistruota iš Juridinių asmenų registro.
14.2. CK 6.128 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad likviduoto juridinio asmens teisių ir pareigų perėjimas kitiems asmenims yra išimtis iš taisyklės, kurios sąlygų egzistavimą turi įrodyti ja besiremiantis asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531-684/2015).
14.3. Visų pirma, byloje nustatyta, kad atsakovė nuosavybės teisę į 2634154/2682167 dalis nebaigto statyti gyvenamojo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir 241/250 dalį sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), įgijo 2016-07-21 Turto perdavimo išieškotojui akto Nr. 16 15 2016 07 21 44/16 pagrindu (t. 1, b.l. 168, 64-91). Tai reiškia, kad atsakovei, kaip išieškotojai pasinaudojus įstatyme nustatyta specialia procesine turto realizavimo forma, jos turimų reikalavimų ribose, siekiant juos padengti, buvo perduotas atitinkamos vertės UAB „Sostinės būstai“ turtas. Tokiu būdu Turto perėmimas iš esmės reiškia skolininko įsiskolinimo (viso ar iš dalies) kreditoriui dengimą. Šis aktas nėra nuginčytas, todėl toks turto perdavimas laikomas įgytas teisėtai. Jokių duomenų apie tai, kad išieškotojui, t. y. atsakovei, kartu su perduodamu turtu buvo perduoti UAB „Sostinės būstai“ ieškovės atžvilgiu 2009-04-08 Partnerystės sutarties Nr. SB/FIMITEKS-2009 ir 2009-04-10 preliminariosios sutarties pagrindu prisiimti įsipareigojimai, byloje nėra. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių dėl aptariamomis sutartimis UAB „Sostinės būstai“ prisiimtų įsipareigojimų perdavimo atsakovei iki akto sudarymo, ar vėliau (CPK 178 str.). Taigi, aptartų aspektų pagrindu išvados dėl atsakovės UAB „Sostinės būstai“ teisių perėmimo ieškovės nurodyto argumento dėl nebaigtos statybos perėmimo kontekste daryti nėra pagrindo.
14.4. Ieškovė įrodinėja, kad atsakovė yra UAB „Sostinės būstai“ teisių perėmėja, apeliuodama į tai, kad atsakovė toliau vykdo statybas pagal dar 2007 m. UAB „Sostinės būstai“ išduotą statybos leidimą Nr. GN/1425/07-1381. Su tokia ieškovės pozicija sutikti negalima. Pagal Statybos įstatymo 2 str. 87 p. nuostatas, statybą leidžiantis dokumentas – tai dokumentas, kuriuo kompetentinga institucija suteikia statytojui teisę įgyvendinti statinio projektą, o Statybos įstatymo 27 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad, pasikeitus statytojui (užsakovui), statybos darbai ir statybos užbaigimo procedūros gali būti vykdomi pagal tą patį statybą leidžiantį dokumentą. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento statybos dokumentų skyriaus 2017-05-08 pažymos „Dėl statybos leidimo galiojimo (Nr. GN/1425/07-1381)“ (t. 1, b.l. 169) turinio matyti, kad 2007-12-19 statybos leidimas Nr. GN/1425/07-1381 galioja neterminuotai, jokių papildomų veiksmų atlikti nereikia. Tai reiškia, kad atsakovė UAB „Ha.En“, įgijusi nebaigtą statyti kompleksą ir tęsdama statybos darbus pagal jau anksčiau UAB „Sostinės būstai“ išduotą statybos leidimą, pasinaudojo įstatymu suteikta teise įgyvendinti statinio projektą, tačiau tokia situacija negali reikšti ir negali būti traktuojama taip, kad atsakovė gali būti laikoma teisių perėmėja visų UAB „Sostinės būstai“ prisiimtų įsipareigojimų pagal jos su kitais asmenimis sudarytus sandorius. Pasikeitęs statytojas, pasinaudojęs statybą leidžiančiu dokumentu, išduotu ankstesniam statytojui (užsakovui), įgyja teises ir pareigas tik ta apimtimi, kiek aptarta statybą leidžiančiame dokumente. Taigi, ieškovės nurodoma aplinkybė, kad atsakovės įgyto pastato statybos darbai buvo vykdomi dar UAB „Sostinės būstai“ išduoto statybos leidimo Nr. GN/1425/07-1381 pagrindu, irgi nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovės atžvilgiu gali būti taikomos UAB „Sostinės būstai“ sutartimi prisiimtų prievolių neįvykdymo pasekmės.
14.5. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovės nurodomoje civilinėje byloje Nr. 2A-330/2014 atsakovė UAB „Ha.En“ nebuvo net proceso dalyvis, 2-947-186/2016 byloje Lietuvos apeliacinio teismo 2016-05-26 nutartyje yra nurodyta, kad UAB „Ha.En“ procesinis statusas trečiasis asmuo, yra ne UAB „Sostinės būstai“, o UAB „Medicinos bankas“, kuri yra išnagrinėtoje byloje atsakovės UAB „Sostinės būstai“ hipotekos kreditorė, procesinės teisės perėmėjas; byloje e2-4334-467/2016 buvo patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp fizinio asmens ir UAB „Sostinės būstai“, kuria preliminarioji sutartis buvo pripažinta pirkimo-pardavimo sutartimi, tačiau teismo nutartyje nėra pasisakyta dėl atsakovės UAB „Sostinės būstai“ teisių perėmimo ar pan.; e2-1354-196/2016 byloje apeliacinės instancijos teismo 2016-09-15 nutartyje nurodoma, kad UAB „Ha.En“ procesinis statusas trečiasis asmuo yra hipotekos kreditorė (iš Vilniaus apygardos teismo 2016-05-06 nutarties matyti, kad UAB „Ha.En“ yra UAB „Sostinės būstai“ pradinio hipotekos kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ teisių perėmėja). Apeliacinės instancijos teismui panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2016-05-06 nutartį ir grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, Vilniaus apygardos teismo 2016-12-08 nutartimi pradinis ieškovas UAB „Grifs AG“ 2016-05-27 reikalavimo perleidimo sutarties, kuria buvo perleista reikalavimo teisė dėl pradinio kreditoriaus sumokėtų 57 957,66 Eur pagal UAB „Grifs AG“ ir UAB „Sostinės būstai“ sudarytą preliminariąją būsimo nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį, pagrindu buvo pakeistas UAB „Ha.En“, ir buvo patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp UAB „Ha.En“ ir atsakovės UAB „Sostinės būstai“, kuria atsakovė pripažino ieškovei nuosavybės teises į ginčo turtą (butą ir dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini)). Taigi, visų pirma, nei viename teismo procesiniame dokumente nėra konstatuota, kad UAB „Ha.En“ yra UAB „Sostinės būstai“ teisių perėmėja. Antra, aplinkybė, kad išvardintose bylose buvo keliami reikalavimai atsakovei UAB „Sostinės būstai“ dėl preliminariosios būsimo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo pagrindine sutartimi, bei kad vienu atveju teismo sprendimu konstatavus, jog ginčo objekto statyba buvo finansuojama iš buto pirkėjo lėšų, buvo spręsta dėl CK 6.401 str. 5 d. pagrindu įgyjamos nuosavybės į ginčo objektą; kitais atvejais, atsakovei UAB „Sostinės būstai“ pripažinus ieškovams nuosavybės teises į ginčo turtą (atitinkamus butus su žemės sklypo dalimis, esančius (duomenys neskelbtini)), buvo patvirtintos taikos sutartys, irgi negali būti vertinama kaip patvirtinanti atsakovės UAB „Ha.En“ UAB „Sostinės būstai“ teisių perėmimą pagal pastarosios sudarytas preliminariąsias sutartis.
14.6. Galiausiai, kaip jau buvo minėta, atsakovė UAB „Ha.En“ nuosavybės teisę į 2634154/2682167 dalį nebaigto statyti gyvenamojo namo ir 241/250 dalį sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), įgijo 2016-07-21 Turto perdavimo išieškotojui akto Nr. 16 15 2016 07 21 44/16 pagrindu. Tuo tarpu teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad UAB „Fimiteks“ 144 532,84 Eur kreditoriniai reikalavimai UAB „Sostinės būstai“ bankroto byloje buvo patvirtinti Vilniaus apygardos teismo 2017-11-21 nutartimi (t. 1, b.l. 24), t.y. jau po to, kai atsakovei buvo perduotas ginčo turtas. Ieškovės atstovai neneigė, jog bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų dydis yra kildinamas iš neįvykdytų byloje aptariamų Partnerystės ir Preliminarios sutarčių, o tai suponuoja išvadą, kad pati ieškovė nelaikė atsakovės UAB „Ha.En“ UAB „Sostinės būstai“ teisių perėmėja.
14.7. Kaip minėta, CK 6.128 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Pagal ĮBĮ 32 straipsnio 5, 6 dalis įmonė likviduojama dėl bankroto, kai bankroto bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą dėl įmonės pabaigos ir Juridinių asmenų registras ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos gavimo dienos ją išregistruoja. ĮBĮ nereglamentuojama, kad, likvidavus įmonę dėl bankroto, būtų galimas jos teisių perėmimas, t. y. nenustatyta teisių perėmimo galimybė. Remiantis CK 2.95 straipsnio 3 dalimi, juridinio asmens pabaiga siejama su jo išregistravimu iš juridinių asmenų registro. Minėta, kad Juridinių asmenų registro viešais duomenimis BUAB „Sostinės būstai“ yra išregistruota. Byloje nėra duomenų, kad BUAB „Sostinės būstai“ bankroto byloje patvirtintas UAB „Fimiteks“ finansinis reikalavimas sandorio ar kitokiu įstatyme numatytu pagrindu būtų perėjęs UAB „Ha.En“.
14.8. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.401 str. nuostatų taikymą, yra pasisakęs, jog būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties bruožas yra tas, kad viena būsimo būsto pirkimo–pardavimo sutarties šalis – pirkėjas visada yra fizinis asmuo; taip pat kasacinio teismo yra išaiškinta, jog preliminarioji sutartis, sudaryta dviejų juridinių asmenų, negali būti pripažinta būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015-02-20 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-81/2015). Tai reiškia, kad ieškovė aptariamų sutarčių pagrindu negalėtų ginti savo teisių CK 6.401 str. 5 d. nuostatų pagrindu. Todėl atmestini kaip visiškai nepagrįsti ieškovės argumentai dėl CK 6.401 str. 5 d. nuostatų taikymo, t.y., kad ieškovė pilnai sumokėjo pagal 2009-04-10 preliminarią nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. SB/FIMITEKS-2009 sutartą šio nekilnojamojo turto kainą bei įgijo nuosavybės teisę į sutartyje nurodytą turtą, bei atmestini kaip visiškai nepagrįsti argumentai, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovė įsigijo nebaigtą statybą, toliau naudojasi UAB „Fimiteks“ bendrovei „Sostinės būstai“ perduotu turtu, į tai, kad atsakovė atsisako sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, dabar sutartis jau yra nutraukta, todėl atsakovė preliminariosios sutarties 7.1 p. pagrindu privalo grąžinti ieškovei 141 140,81 Eur ir atlyginti ieškovei jos patirtus dėl atsakovės sutarties neįvykdymo kitus 124 732,20 Eur nuostolių, iš jų 83 700 Eur negautų pajamų ir 41 032,20 už turto sugadinimą.
14.9. Pažymėtina, jog prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 str.). Prievolės, kaip ir kiti civiliniai santykiai, kyla iš įstatyme nustatytų civilinių teisių ir pareigų pagrindų (CK 1.136 str.), kuriuos apibendrinant galima pavadinti juridiniais faktais. Reziumuojant sprendimo 9.1 p.- 9.7 p. išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog byloje nenustatyta faktinių aplinkybių, taip pat nėra pateikta duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad UAB „Ha.En“ būtų atsiradusios pareigos dėl byloje aptariamų Partnerystės ir preliminarios sutarčių, sudarytų tarp UAB „Sostinės būstai“ ir UAB „Fimiteks“ UAB „Sostinės būstai“ neįvykdytų prievolių CK 1.136 str. 2 d. nustatytais pagrindais.
15. Taigi, nagrinėjamu atveju, aptariamo ginčo kontekste nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė UAB „Ha.En“ yra UAB „Sostinės būstai“ teisių ir įsipareigojimų, kylančių jai iš Partnerystės sutarties Nr. SB/FIMITEKS-2009 ir 2009-04-10 preliminariosios sutarties, perėmėja ir turi prisiimti šių įsipareigojimo neįvykdymo pasekmes (CPK 178 str.).
16. Ieškovė 265 873 Eur nuostolių atlyginimo pagrindu nurodo CK 6.256 str. 2 d. nuostatas, kur numatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai savo patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Ieškovės visos nurodytos faktinės aplinkybės dėl UAB „Sostinės būstai“ žemės įgijimo iš fizinių asmenų statyboms, dėl Vilniaus apygardos administraciniame teisme pradėtos bylos dėl neteisėto ieškovei nuomojamo sklypo užėmimo, dėl papildomai užimtos ieškovės naudojamos dalies žemės vykdant statybos darbus, dėl vykdomų statybų darbų užkirsto kelio ieškovei naudotis automobilių stovėjimo aikštelės dalimi, dėl sunaikinto turto tiesiogiai siejamos su UAB „Sostinės būstai“ veiksmais, su kuria, kaip nurodo ieškovė, buvo pasiektas kompromisas sudarant sutartis, dėl kuriose numatytų įsipareigojimų neįvykdymo ir prašoma priteisti nuostolius. Ieškovė atsakovės UAB „Ha.En“ atsakomybę kildina tik iš tų pačių ieškovės su UAB „Sotinės būstai“ sudarytų sutarčių, teigdama, kad atsakovė yra bankrutavusios UAB „Sostinės būstai“ teisių perėmėja.
17. Kadangi ieškovė nuostolių atlyginimo pagrindą kildina iš sprendime aptariamų sutarčių, teismui padarius išvadą, kad atsakovė UAB „Ha.En“ nėra UAB „Sostinės būstai“ teisių ir įsipareigojimų, kylančių jai iš Partnerystės sutarties Nr. SB/FIMITEKS-2009 ir 2009-04-10 preliminariosios sutarties, perėmėja ir neturi prisiimti šių įsipareigojimo neįvykdymo pasekmių, teismas neturi pagrindo spręsti dėl vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovės neteisėto (ne) veikimo (CK 246 str. 1 d.). Teismui nenustačius vienos iš būtinų civilinei atsakomybei atsirasti sąlygų – atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), nėra pagrindo spręsti ir dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovės atžvilgiu; kitų civilinės atsakomybės sąlygų priežastinio ryšio, žalos, kaltės analizė tampa teisiškai nereikšminga, todėl teismas dėl jų nepasisako (CK 6.246-6.249 str.).
18. Kiti, teismo neaptarti proceso dalyvių nurodyti argumentai nagrinėjamo ginčo sprendimui yra teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų nepasisako.
19. Reziumuojant išdėstytą, spręstina, kad ieškovės ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.
20. Atsakovė prašo CPK 95 straipsnio 1, 2 dalių pagrindu paskirti ieškovei maksimalią galimą baudą, 50 (penkiasdešimt) procentų šios baudos priteisiant atsakovei kaip jos dėl žinomai nepagrįsto ieškinio patirtų minimalių nuostolių atlyginimą.
20.1. Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas, ieškinio nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013, 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015 ir kt.). Atsakovės nurodyti argumentai, kad ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nesąžiningai pareikšdama žinomai nepagrįstą ieškinį, nesuteikia pagrindo konstatuoti akivaizdaus piktnaudžiavimo procesu. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pažymėtina, kad kreipimasis į teismą su ieškiniu savaime nėra laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, o yra teisės kreiptis į teismą realizavimas. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir kad jai dėl to skirtina bauda. Ieškovė, pateikdama ieškinį, neabejojo savo kreipimosi į teismą pagrįstumu, manydama, kad jos teisės pažeistos, siekė jas apginti. Vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, ieškovės veiksmai pateikiant teismui ieškinį nepripažintini piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, todėl nėra pagrindo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesu.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.