Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-09-15 · Civilinė byla Nr. e2-1354-196/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-15
Bylos Nr.
e2-1354-196/2016
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00614-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Konstantinas Gurinas
Trečiasis asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „HA.EN“, Gytis Kaminskas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Grifs AG“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės būstai“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1354-196/2016 (S)Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00614-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.53.8; 3.3.2.3.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 15 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „HA.EN“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, civilinėje byloje Nr. e2-4358-852/2016, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grifs AG“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės būstai“, tretieji asmenys Gytis Kaminskas, uždaroji akcinė bendrovė „HA.EN“, dėl preliminariosios būsimo nekilnojamo turto pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo pagrindine sutartimi,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi 2009 m. gruodžio 1 d. preliminariąją būsimo nekilnojamo turto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. SB/GRIFSAG-2009, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. 2016 m. balandžio 7 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas šalių prašymas patvirtinti tarp ieškovės UAB „Grifs AG“ ir atsakovės UAB „Sostinės būstai“ sudarytą taikos sutartį. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti bei atsisakyti patvirtinti šalių sudarytą Taikos sutartį. Nurodė, jog 2009 m. gruodžio 1 d. preliminarioji būsimo nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis Nr. SB /GRIFSAG-2009 buvo sudaryta negavus banko bei hipotekos kreditorės, kaip jos teisių perėmėjos, raštiško sutikimo, nors toks sutikimas buvo būtinas.Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose dėl trečiojo asmens nurodytų argumentų pažymėjo, kad yra teisėtas pagrindas patvirtinti tarp šalių sudarytą taikos sutartį, kadangi ieškovė su atsakove atsiskaitė tinkamai, o taikos sutarties šalys nesprendžia klausimų, susijusių su hipoteka. Šalių pasirašyta taikos sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų interesų, atitinka įstatymų reikalavimus bei teismų formuojamą praktiką.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi šalių prašymą tenkino ir patvirtino tarp šalių sudarytą Taikos sutartį, kuria prašoma pripažinti pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi tarp šalių sudarytą 2009-12-01 preliminariąją būsimo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. SB/GRIFSAG-2009. Teismas nutraukė civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl preliminarios būsimo nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo pagrindine sutartimi bei grąžino ieškovei 81 Eur žyminio mokesčio. Teismas konstatavo, kad taikos sutarties patvirtinimas nepažeis trečiojo asmens UAB „HA.EN“ teisių ir teisėtų interesų, kadangi faktas, jog tokia sutartis buvo sudaryta esant įregistruotai žemės sklypo bei jame statomo statinio hipotekai t. y. toks nekilnojamas turtas buvo įkeistas bankui kredito sutarties užtikrinimui, neturi esminės reikšmės, vertinant sutarties pagrįstumą. Aplinkybė, jog ieškovė, sudarydama sutartį, neturėjo raštiško hipotekos kreditoriaus sutikimo, negali būti vertinama šioje situacijoje kaip pažeidžianti banko ir trečiųjų asmenų interesus, kadangi UAB „Sostinės būstai“ preliminariojoje sutartyje prisiėmė pareigą visus suvaržymus panaikinti bei bankas žinojo apie tokių preliminarių pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymą, atsakovei tai buvo normali ūkinė praktika, kurios pagrindu ji vystė statybos projektą bei tokiu būdu gaudama pajamas atsiskaitinėjo su banku. Teismas taip pat pažymėjo, kad toks šalių santykių aiškinimas atitinka ir teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91-686/2015). Todėl teismas nurodė, kad pateikta taikos sutartis neprieštarauja įstatymui ir nepažeidžia kitų asmenų teisių bei įstatymo saugomų interesų. Šalims yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisinės pasekmės, todėl teismas, patvirtinęs taikos sutartį, civilinę bylą nutraukė (CK 6.983 - 6.986 straipsniai, CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas, 294 straipsnio 2 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Trečiasis asmuo UAB „HA.EN“ (apeliantė) atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantė atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais: Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus, nes vadovavosi iš esmės tik ieškovės procesiniais dokumentais, su kuriais apeliantė nebuvo supažindinta. Teismas neturėjo teisės patvirtinti taikos sutarties, nes ji pažeidžia apeliantės, kaip hipotekos kreditorės, teises bei teisėtus interesus. Teismas neteisingai interpretavo ir taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, nurodydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m sausio 16 d. nutartį, civilinėje byloje Nr. 3K-3-91-686/2015, vietoje taikytinos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-219/2015, kurioje buvo sprendžiami analogiški klausimai, su ta pačia atsakove - UAB „Sostinės būstai“.Ieškovė atsiliepime prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartį. Atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:Civilinė byla, kurios nutartį ginčija hipotekos kreditorė yra elektroninė, vedama per EPP sistemą. Dėl to kreditorei negalėjo būti nežinoma apie ieškovės 2016 m. gegužės 5 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus.Aplinkybė, kad ieškovė, sudarydama sutartį, neturėjo raštiško hipotekos kreditoriaus – trečiojo asmens – sutikimo, šioje situacijoje negali būti vertinama kaip pažeidžianti CK 4.37 straipsnio nuostatas ir (ar) trečiojo asmens interesus, nes atsakovė preliminariojoje sutartyje prisiėmė pareigą visus suvaržymus panaikinti, o trečiasis asmuo žinojo apie tokių sutarčių sudarymą, atsakovei tai buvo normali ūkinė praktika, kurios pagrindu ji vystė statybos projektą ir tokiu būdu gautomis pajamomis atsiskaitinėjo su trečiuoju asmeniu. Nors hipotekos kreditorė nurodo, jog jai nebuvo žinoma apie sudaromą preliminariąją sutartį, todėl ji yra neteisėta ir negalioja, tačiau pažymėtina, jog tokie trečiojo asmens teiginiai mažai tikėtini, nes ieškovė su atsakove sutartį sudarė dar iki atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau atsakovei iškėlus restruktūrizavimo bylą, hipotekos kreditorė buvo supažindinta su byloje esančiais duomenimis, tarp kurių buvo ir Vilniaus apygardos teismo 2011 vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2196-450/2011 patvirtintas ieškovės finansinis reikalavimas su nuoroda į šalių sudarytą preliminariąją sutartį. Hipotekos kreditorė turėjo galimybę ginčyti ieškovės finansinį reikalavimą, tačiau to nedarė, todėl preziumuotina, jog hipotekos kreditorė buvo tinkamai informuota bei pritarė šalių sudarytai preliminariajai sutarčiai. Ieškovės atsiskaitymo su atsakove hipotekos kreditorė neginčija, o daikto įkeitimas netrukdo jo perleisti kito asmens nuosavybėn (CK 4.171 straipsnio 9 dalis). Kadangi ieškovė nereiškė reikalavimo dėl hipotekos panaikinimo, o pagal tuo metu galiojusią CK 4.171 straipsnio 9 dalies redakciją perleidžiant įkeistą daiktą kito asmens nuosavybėn, hipoteka seka paskui daiktą, pripažinti preliminariąją nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo.Vadovaujantis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91686/2015), teigtina, jog buvo teisėtas pagrindas teismui patvirtinti šalių byloje pateiktą taikos sutartį, nes taikos sutarties šalys nesprendžia hipotekos reikalų, o ieškovė su atsakove atsiskaitė tinkamai. Šalių pasirašyta taikos sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų, t. y. hipotekos kreditorių interesų ir atitinka įstatymų reikalavimus bei teismų formuojamą praktiką.Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas ieškovės UAB „GRIFS AG“, atsakovės UAB „Apanavičiaus, Treinio, Alekperovo, Skipičio, Mockos ir Ko reputacija“ (buvusi - UAB „Sostinės būstas“) ir trečiojo asmens UAB „HA.EN“ sudaryta taikos sutartis, kurioje:

Šalies argumentai

11.1. apeliantė pareiškė atsisakymą nuo atskirojo skundo ir teismo prašo jį priimti;

11.2. byloje dalyvaujantys asmenys prašo pakeisti ieškovę UAB „GRIFS AG“ trečiuoju asmeniu UAB „HA.EN“, kaip perėmusią visas ieškoves teises į atsakovę dėl 2009 m. gruodžio 1 d. preliminarios būsimo nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties Nr. SB/GRIFSAG-2009;

11.3 taip pat byloje dalyvaujantys asmenys prašo patvirtinti taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos proceso paskirtis – remiantis byloje pateikta medžiaga ir neperžengiant apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, patikrinti skundžiamo teismo sprendimo (nutarties) pagrįstumą ir teisėtumą.Iš ieškovės UAB „GRIFS AG“, atsakovės UAB „Apanavičiaus, Treinio, Alekperovo, Skipičio, Mockos ir Ko reputacija“ (buvusi - UAB „Sostinės būstas“) ir trečiojo asmens UAB „HA.EN“ taikos sutarties reikalavimų matyti, kad byloje dalyvaujantys asmenys prašo patvirtinti taikos sutartį, taip pat šiame prašyme nurodyta, kad trečiasis asmuo atsisako nuo atskirojo skundo, be to, siekiama pakeisti ieškovę.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taikos sutarties turinys prieštaringas.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 308 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Teismas gali nepriimti apeliacinio skundo atsisakymo, jeigu yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, t. y. jei atsisakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui. Apeliacinio skundo atsisakęs asmuo neturi teisės jo paduoti pakartotinai (CPK 308 straipsnio 3 dalis). Teismas, remdamasis CPK 308 straipsnio 2 dalimi, nutartimi priėmęs apeliacinio skundo atsisakymą, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų, nutartimi apeliacinį procesą nutraukia. Remiantis CPK 338 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK antrajame skirsnyje numatytas išimtis. Minėtos įstatymo nuostatos, reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, priėmęs atsisakymą nuo atskirojo skundo, apeliacinį procesą nutraukia ir palieka galioti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį.Taikos sutarties patvirtinimas sukelia kitas nei atskirojo skundo atsisakymas teisines pasekmes. Ginčo šalims susitarus ginčą baigti taikiai ir teismui patvirtinus taikos sutartį pirmosios instancijos teismo sprendimas (nagrinėjamu atveju - nutartis) naikinamas, o civilinė byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 5 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Taigi byloje dalyvaujančių asmenų pateiktas taikos sutarties turinys teikia pagrindą išvadai, kad trečiasis asmuo siekia skirtingų teisinių padarinių: viena vertus, palikti galioti atskiruoju skundu apskųstą nutartį, kita vertus, ją panaikinti.Kadangi byloje dalyvaujantys asmenys pateikė tvirtinti naujo turinio taikos sutartį, tai darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi patvirtinta ieškovės UAB „GRIFS AG“ ir atsakovės UAB „Apanavičiaus, Treinio, Alekperovo, Skipičio, Mockos ir Ko reputacija“ taikos sutartis nebeatitinka ją sudariusios šalių valios.Minėta, kad apeliacinio proceso paskirtis - remiantis byloje pateikta medžiaga ir neperžengiant apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, patikrinti skundžiamo teismo sprendimo (nutarties) pagrįstumą ir teisėtumą. Nagrinėjamu atveju byloje dalyvaujantys asmenys nesiekia Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutarties peržiūrėti apeliacine tvarka, taip pat prašo patvirtinti naujo turinio taikos sutartį, pakeisti ieškovę. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje dalyvaujantys asmenys siekia ginčą baigti taikiai ir bylą nutraukti, nepaliekant galioti pirmosios instancijos teismo nutarties, apeliacinės instancijos teismas atmeta trečiojo asmens prašymą priimti atskirojo skundo atsisakymą. Taip pat apeliacinės instancijos teismui nėra procesinės galimybės nutartimi patvirtinti byloje dalyvaujančių asmenų pateiktos taikos sutarties, jos turinyje esant prieštaringoms nuostatoms.Pažymėtina, ir tai, kad minėtame byloje dalyvaujančių asmenų pateiktame taikos sutarties tekste nėra nuostatų, ar jie žino ir supranta taikos sutarties sudarymo pasekmes (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 140 straipsnio 3 dalies, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 294 straipsnio 2 dalis), ar trečiasis asmuo supranta atskirojo skundo atsisakymo padarinius (CPK 308 straipsnio 3 dalis).Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria patvirtinta UAB „GRIFS AG“ ir atsakovės UAB „Apanavičiaus, Treinio, Alekperovo, Skipičio, Mockos ir Ko reputacija“ (buvusi UAB „Sostinės būstas“) taikos sutartis, perduoda bylą pirmosios instancijos teismui kartu pavesdamas išspręsti taikos sutarties patvirtinimo, ieškovės pakeitimo klausimus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 339 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartį panaikinti, bylą perduoti pirmosios instancijos teismui pavedant išspręsti taikos sutarties patvirtinimo, ieškovės pakeitimo klausimus.

Teisėjas Konstantinas Gurinas