- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-26
- Bylos Nr.
- 2A-330/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Kazys Kailiūnas, Alvydas Poškus
- Ieškovas
- K. N.
- Kategorijos
- 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno, Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 29 d. sprendimo, kuriuo ieškovės K. N. ieškinys tenkintas iš dalies, o trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-372-450/2013 pagal K. N. ieškinį atsakovui restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės būstai“ (tretieji asmenys: bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Tauneris“, G. K., uždaroji akcinė bendrovė „Medicinos bankas“) dėl preliminarios sutarties pripažinimo pagrindine ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ ieškinį dėl sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
2008 m. liepos 29 d. tarp ieškovės K. N. ir atsakovo UAB „Sostinės būstai“ buvo sudaryta preliminari būsimų nekilnojamų daiktų pirkimo - pardavimo sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo pastatyti ir parduoti, o ieškovė – nupirkti sutartyje nurodytus daiktus (2 kambarių butą (preliminarus plotas – 52,82 kv. m.), automobilio stovėjimo aikštelę), kurių statyba vyks pardavėjui nuosavybės teise priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini).
2009 m. lapkričio 23 d. susitarimu K. N. ir UAB „Sostinės būstai“ nutraukė 2008 m. liepos 29 d. sutartį, o K. N. pagal minėtą sutartį sumokėtus 262 000 Lt įskaitė į mokėtinas sumas pagal sudaromą 2009 m. lapkričio 23 d. preliminariąją nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartį.
Preliminaria nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutartimi ieškovė ir atsakovas susitarė dėl 2 kambarių buto, balkono, adresu (duomenys neskelbtini), preliminarus bendras plotas 56,43 kv. m., ir automobilių stovėjimo aikštelės, esančios ten pat, pirkimo pardavimo sutarties sudarymo ne vėliau kaip iki 2010 m. liepos 1 d.
Pagrindinė turto pirkimo – pardavimo sutartis numatytu laiku nebuvo sudaryta, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartimi UAB „Sostinės būstai“ iškelta restruktūrizavimo byla.
Šalies argumentai
Ieškovė K. N. kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė:
pripažinti galiojančia tarp K. N. ir atsakovo UAB „Sostinės būstai“ sudarytą šio turto: 2 (dviejų) kambarių 56,43 kv. preliminaraus bendro ploto (su 15,27 kv. m. ploto balkonu) gyvenamosios paskirties patalpos - buto, statomo adresu (duomenys neskelbtini), šeštame aukšte ir dalies automobilių stovėjimo aikštelės pastato rūsyje, o taip pat 0,6809 ploto žemės sklypo idealiosios bendrosios dalinės nuosavybės dalies, proporcingos 2 (dviejų) kambarių buto plotui pastate, pirkimo - pardavimo sutartį ir patvirtinti šios pirkimo - pardavimo sutarties sudarymą;įpareigoti atsakovą UAB „Sostinės būstai“ sudaryti 2 kambarių 56,43 kv. m. preliminaraus bendro ploto buto (projektinis numeris F6-5) kadastro duomenų bylą ir nustatyta tvarka įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre šio buto, kaip atskiro nekilnojamojo turto vieneto, kadastro duomenis, o taip pat įregistruoti Nekilnojamojo turto registre šį butą kaip atskirą nekilnojamojo turto vienetą.
Šalies argumentai
Nurodė, kad 2009 m. lapkričio 23 d. sutartis yra būtent preliminari nepastatyto buto pirkimo -pardavimo sutartis, o jos pagrindu tarp sutarties šalių susiklostę santykiai atitinka CK 6.401 straipsnio normų reguliuojamus teisinius santykius. Visa buto ir kito 2009 m. lapkričio 23 d. sutartyje numatyto turto sutartinė kaina buvo sumokėta dar 2008 metais ir laikytina, kad ieškovė buvo buto ir automobilių stovėjimo vietos pirkėja, finansavo šio nekilnojamojo turto statybą bei nuo 2009 m. lapkričio 23 d. sutarties sudarymo momento CK 6.401 straipsnio 5 dalyje numatytų normų pagrindu įgijo nuosavybės teises į butą ir automobilių stovėjimo vietą.
Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, UAB „Medicinos bankas“ kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė ieškovės K. N. ir atsakovo UAB „Sostinės būstai“ sudarytą 2009 m. lapkričio 23 d. preliminariąją nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento. Nurodė, kad hipotekos lakšte, identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), pažymėta, jog be raštiško UAB „Medicinos bankas“ sutikimo draudžiama perleisti ar kitaip apriboti savo teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir ant jo pastatytą statinį. Be to, hipotekos lakšte, identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), pažymėta, jog be raštiško UAB „Medicinos bankas“ sutikimo draudžiama perleisti ar kitaip apriboti savo teises į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir esantį žemės sklype, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Minėtu hipotekos lakštu UAB Medicinos bankas ir RUAB „Sostinės būstai“ taip pat susitarė, kad be raštiško UAB „Medicinos bankas“ sutikimo draudžiama inventorizuoti, dalinti ar kitaip skaidyti įkeistą pastatą į atskirus turtinius vienetus ar atskirus objektus ir juos registruoti Nekilnojamojo turto registre. Kadangi hipotekos sandorio šalys - RUAB „Sostinės būstai“ ir UAB „Medicinos bankas“ susitarė, kad RUAB „Sostinės būstai“ be raštiško UAB „Medicinos bankas“ sutikimo neturi teisės bet kaip apriboti savo teisių nei į visą ar dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nei į visą ar dalį pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bet kokia sutartis, kuria ribojamos RUAB „Sostinės būstai“ teisės į aukščiau nurodytą įkeistą turtą galėjo būti sudaryta tik gavus raštišką UAB Medicinos bankas sutikimą. Trečiojo asmens nuomone, kadangi K. N. ginčo 2009 m. lapkričio 23 d. preliminariąją nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutartį Nr. KRIST/SB-2009 sudarė neturėdama raštiško UAB „Medicinos bankas“ sutikimo, ji minėtą sandorį sudarė savo rizika. K. N. pasirašant 2009 m. lapkričio 23 d. preliminariąją nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutartį, hipoteka buvo įregistruota, todėl ji negali teisintis, kad nežinojo apie ginčo preliminariąja sutartimi ketinamo įsigyti turto įkeitimą. Be to, kaip matyti iš ginčo 2009 m. lapkričio 23 d. Preliminariosios nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutarties 5.2 punkto, K. N. buvo pranešta, kad tiek žemės sklypas, tiek statinys, kuriame yra ginčo butas, yra įkeisti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 29 d. sprendimu K. N. ieškinį tenkino ir pripažino 2009 m. lapkričio 23 d. sudarytą nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartį joje nurodyto turto pirkimo – pardavimo sutartimi, o kitoje dalyje ieškinį atmetė. Be to, teismas atmetė trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, UAB „Medicinos bankas“ ieškinį. Priteisė iš UAB „Medicinos bankas“ 4800 Lt bylinėjimosi išlaidų K. N. ir 89,39 Lt valstybei.
Nurodė, kad ta aplinkybė, jog tokia sutartis buvo sudaryta esant įregistruotai žemės sklypo bei jame statomo statinio hipotekai (lakštai, indentifikacinis kodas (duomenys neskelbtini) ir indentifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), t. y. toks nekilnojamas turtas buvo įkeistas bankui kredito sutarties užtikrinimui, neturi esminės reikšmės vertinant sutarties pagrįstumą. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieškovė, sudarydama sutartį, neturėjo raštiško hipotekos kreditoriaus sutikimo, negali būti vertinama šioje situacijoje kaip pažeidžianti banko interesus, kadangi UAB „Sostinės būstai“ preliminariojoje sutartyje prisiėmė pareigą visus suvaržymus panaikinti, bei, kaip pripažino atsakovo atstovai, bankas žinojo apie tokių preliminarių pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymą, atsakovui tai buvo normali ūkinė praktika, kurios pagrindu jis vystė statybos projektą bei tokiu būdu gaudamas pajamas atsiskaitinėjo su banku. Tuo tarpu duomenų, patvirtinančių ieškovės nesąžiningumą banko atžvilgiu, teismui nepateikta. Be to, pažymėjo, byloje nėra duomenų, kad dėl ginčijamos preliminarios nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo sumažėjo atsakovo RUAB „Sostinės būstai“ galimybė atsiskaityti su kreditoriais, įskaitant banką. Nurodė, kad restruktūrizavimo byla atsakovui buvo iškelta daug vėliau po ginčijamos sutarties sudarymo, o pinigai pagal šią sutartį buvo sumokėti dar iki restruktūrizavimo proceso, mokėjimas atliktas tiksliai pagal sutartyje nustatytą teisinę prievolę, vykdant prisiimtus įsipareigojimus.
Vertindamas ieškovės K. N. ieškinio pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės leidžia pripažinti, jog šiuo atveju tarp ieškovės ir atsakovo susiklostę santykiai atitinka aukščiau minėtoje normoje nustatytą būsimo gyvenamojo namo (buto) pirkimo - pardavimo sutarties sąvoką. Pažymėjo, kad nutraukiant ankstesnę preliminarią pirkimo - pardavimo sutartį ir sudarant vėlesnę (2009 m. lapkričio 23 d.) iš esmės buvo pakeistas tik sutarties objektas - ieškovės įgyjamas butas tame pačiame statomame name, o sutartinių santykių pobūdis išliko nepakitęs. Atsakovo UAB „Sostinės būstai“ atstovai patvirtino, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), statyba buvo finansuojama iš šio namo butų pirkėjų lėšų, tame tarpe ir ieškovės K. N. 2008 metų liepos mėnesį sumokėtų pinigų, namo statyba buvo vienintelė UAB „Sostinės būstai“ vykdoma veikla, o iš namo butų pirkėjų gaunamos lėšos - vienintelės UAB „Sostinės būstai“ ūkinės - komercinės veiklos pajamos. Taigi, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad nepaisant to, jog atsakovas su UAB „Medicinos bankas“ 2009 m. rugsėjo 21 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. LOAN 45531, kurios rezultate refinansuotas esamas kredito gavėjo įsiskolinimas AB Parex bankui, ginčo buto (namo dalies) statybą visa apimtimi finansavo pati ieškovė, dėl ko yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog baigus statybą ieškovė įgyja į jį nuosavybės teisę CK 6.401 straipsnio 5 dalies pagrindu. Teismo nuomone, ta aplinkybė, kad atsakovui 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartimi buvo iškelta restruktūrizavimo byla, negali būti kliūtimi ieškinio tenkinimui. Nurodė, kad atsakovas, 2009 m. lapkričio 23 d. sudarydamas preliminarią pirkimo - pardavimo sutartį, prisiėmė įsipareigojimą, jog pirkėja galės disponuoti perkamu turtu be jokių suvaržymų, t. y. iki pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties 2010 m. liepos 1 d. sudarymo bus panaikinti visi suvaržymai, t. y. namo ir žemės sklypo įkeitimai. Pažymėjo, kad ieškovė, sudarydama sutartį, nedavė savo sutikimo įkeisti tokį turtą bankui. Atsakovo atstovai paaiškino, kad iškėlus restruktūrizavimo bylą, ieškovei, kaip restruktūrizuojamos įmonės kreditorei, balsuojant už restruktūrizavimo plano pritarimą, ji nebuvo supažindinta su galutine tokio plano versija, kadangi ją bankas atsiuntė prieš pat kreditorių susirinkimą, o nenorint sužlugdyti jo, bei imant domėn aplinkybę, kad smulkieji kreditoriai savo turimais balsais realiai nebūtų pakeitę balsavimo rezultatų, ieškovė nebuvo supažindinta su restruktūrizavimo plano galutine redakcija, kurioje buvo numatyta, kad bus atsiskaitoma su kreditoriais tik tuomet, kai galutinai bus atsiskaityta su hipotekos turėtoju. Teismo nuomone, jei bankas iš tiesų būtų draudęs preliminarių pirkimo -pardavimo sutarčių sudarymą, atsakovas būtų negalėjęs iš viso vystyti komercinio - statybinio projekto bei verstis veikla, kuria jis vertėsi ir iš kurios gavo pajamas, tame tarpe tokiu būdu įsipareigodamas ir atsiskaityti su banku pagal Kredito sutartį. Pažymėjo, kad ieškovė pareikštu ieškiniu hipotekos žemės sklypui ir pastatui apskritai neginčijo, o pagal įstatymą hipoteka seka paskui daiktą (CK 4.171 str. 9 d.). Tuo tarpu pripažinti, kad hipoteka yra pasibaigusi, nes ieškovė pilnai yra apmokėjusi pagal preliminarią pirkimo - pardavimo sutartį už įsigyjamus nekilnojamus daiktus, pagrindo nėra, kadangi hipoteka butui ar automobilių aikštelei, kaip atskiriems turtiniams vienetams, nėra uždėta. Atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą (CK 6.394 str., Žemės įstatymo 30 str. 7 p.), bei tą aplinkybę, kad Šalys preliminariojoje sutartyje iš esmės susitarė dėl žemės sklypo dalies, tenkančios pagal buto idealią dalį pirkimo - pardavimo namo savininkų bendrijai, o tokia bendrija įgyvendina savininkų teises bei interesus, susijusius su turto valdymu, naudojimu, priežiūra ir kita, bet ji negali valdyti savininkų turto nuosavybės teise, t. y. tokio turto neįgyja, todėl laikytina, kad Sutartimi šalys susitarė, jog žemės sklypas bus perleidžiamas namo patalpų savininkams bendrąja daline nuosavybe, t. y. perleidžiant ieškovei idealią žemės sklypo bendrosios dalinės nuosavybės dalį, proporcingą buto plotui name (CK 4.82 str. 5 d.), kas pagal atsakovo RUAB „Sostinės būstai“ paskaičiavimą sudaro 1/250 dalį. Pažymėjo, kad pripažinus preliminarią nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartį pagrindine pirkimo – pardavimo sutartimi, ieškovės reikalavimas ją patvirtinti yra perteklinis, ieškovės nuosavybės teisės į butą bus įregistruotos registre teismo sprendimo pagrindu.
Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė advokato pagalbai apmokėti turėjo 4800 Lt išlaidų, kurios pagrįstos ir priteistinos iš trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Medicinos bankas“, kadangi būtent nesutinkant hipotekos kreditoriui, ieškovė savo teises turėjo ginti teisme, kai tuo tarpu atsakovas RUAB „Sostinės būstai“ pilnai palaikė ieškinį. Atitinkamai teismas sprendė, kad iš banko priteistinos ir bylinėjimosi išlaidas valstybei už procesinių dokumentų įteikimą šalims.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, UAB „Medicinos bankas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – K. N. ieškinį atmesti, o UAB „Medicinos bankas“ ieškinį tenkinti. Nurodo šiuos argumentus:
UAB „Medicinos bankas“ ir UAB „Sostinės būstai“ susitarė, kad be raštiško UAB „Medicinos bankas“ sutikimo draudžiama perleisti ar kitaip apriboti UAB „Medicinos bankas“ teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir ant jo pastatytą statinį, o konkrečiu atveju toks banko sutikimas nebuvo duotas.Preliminarios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis, tačiau toks objektas negali būti pripažintas civilinių teisių objektu turtinių teisių požiūriu, o nustačius, kad šalys tik siekė susitarti dėl tokios sutarties sudarymo ateityje (CK 6.165 str.), nėra pagrindo tokio susitarimo kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties ir reikalauti įvykdyti jį natūra. Juo labiau, kad ginčo nekilnojamasis turtas K. N. niekada nebuvo perduotas, o ginčijama sutartis neatitinka CK 6.401 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų.K. N. ir UAB „Sostinės būstai“ 2008 m. liepos 29 d. preliminarioji būsimų nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartis galėtų būti vertinama kaip atitinkanti CK 6.401 straipsnio reikalavimus, tačiau tokia negali būti laikoma 2009 m. lapkričio 23 d. sutartis.K. N. nepateikė jokių įrodymų, kad ji mokėtomis sumomis finansavo ginčo buto statybą.Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 21 d. nutartimi patvirtino 262 000 Lt dydžio K. N. finansinį reikalavimą RUAB „Sostinės būstai“ restruktūrizavimo byloje ir tokiu būdu ji jau yra išreiškusi valią dėl savo pasirenkamo teisių gynimo būdo.2011 m. balandžio 12 d. nutartimi buvo patvirtintas RUAB „Sostinės būstai“ restruktūrizavimo planas, kurio 25 puslapyje nurodyta, kad su kreditoriais, kurie visiškai atsiskaitė už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, pagrindinės sutartys sudaromos tik tada, kai bus atsiskaityta su pirmos eilės hipotekos turėtoju UAB „Medicinos bankas“, tačiau skola nėra grąžinta.K. N., mokėjimą už butą atliko pervesdama pinigus į RUAB „Sostinės būstai“ sąskaitą, esančią AB „SEB bankas“, todėl UAB „Medicinos bankas“ neturėjo jokių realių galimybių kontroliuoti gautų pinigų panaudojimo.2007 m. rugsėjo 27 d. buvo sudarytas žemės sklypo hipotekos sandoris, kuris buvo įregistruotas 2007 m. rugsėjo 28 d. ir kurio 8 dalyje nurodyta, kad bankui įkeičiamas žemės sklypas ir visi ant jo statomi statiniai, bei numatytas esminis apribojimas RUAB „Sostinės būstai“ (RUAB „Sostinės būstai“ neturi teisės perleisti ar kitaip apriboti įkeistą turtą be UAB „Medicinos bankas“ sutikimo), o ieškovės žinojimą, kad butas įkeistas, patvirtina ir ginčo sutarties 5.2 punktas, todėl laikytina, kad pati ieškovė prisiėmė visą su ketinamu įsigyti daiktu susijusią riziką, kuri negali būti perkeliama bankui.Ginčo sutartyje nėra nei vienos nuostatos apie tai, kad be buto ir stovėjimo aikštelės K. N. būtų susitarusi įsigyti ir dalį ginčo žemės sklypo, o ji negalėjo būti perleista neatlygintinai.Vadovaujantis CK 6.189 straipsnio 1 dalimi, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, o kadangi ginčo sutartis buvo sudaryta nesant UAB „Medicinos bankas“ sutikimo, ji turėjo būti pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento (CK 1.80 str.).Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su K. N. ieškiniu, negalėjo būti priteistos iš UAB „Medicinos bankas“, nes pastarasis nebuvo atsakovu. Be to, iš atsakovo (ne iš UAB „Medicinos bankas“) priteistinos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, kas liečia ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė K. N. prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad 2009 m. lapkričio 23 d. sutartimi buvo pakeistas tik sutarties objektas, tačiau sutartinių santykių pobūdis išliko nepakitęs, todėl susiklostę sutartiniai santykiai atitiko būtent CK 6.401 straipsnyje, o ne CK 6.165 straipsnyje numatytus požymius. Be to, pažymi, kad įstatymas (CK 6.401 str. 5 d.) šiuo atveju nesieja nuosavybės teisių perdavimo su paties turto fiziniu perdavimu pirkėjui, o prioritetas nagrinėjamu atveju teiktinas vartotojo, o ne kreditavimo verslu užsiimančio trečiojo asmens teisių gynybai. Nurodo, kad į bylą yra pateiktas UAB „Sostinės būstai“ 2010 m. birželio 8 d. lydraštis UAB „Medicinos bankas“, su kuriuo apeliantui buvo pateiktos visos atsakovo sudarytos preliminariosios būsimų nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartys, o trečiojo asmens UAB „Medicinos bankas“ atstovas teisme patvirtino, kad tarp šių trečiajam asmeniui perduotų sutarčių buvo ir K. N. sudarytos sutartys.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas RUAB „Sostinės būstai“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pasirašius ginčo ir panašaus pobūdžio sutartis, atsakovas gaudavo lėšų ir galėdavo mokėti bankui palūkanas, o sudarant 2008 m. liepos 29 d. sutartį, dėl kurios vėliau buvo sudarytas 2009 m. lapkričio 23 d. pakeitimas, pastatas dar nebuvo įkeistas hipoteka. Bankui sutartys buvo teikiamos be jokio pakvitavimo (pasitikėjimo pagrindais), o sutarčių bankas ne tik neginčijo, bet ir bendravo su kai kuriais į banką tiesiogiai besikreipiančiais nekilnojamojo turto pirkėjais. Pinigai už butą buvo sumokėti dar 2008 m. liepos 29 d. sutarties pagrindu, todėl laikytina, kad nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą ieškovė įgijo nuo pat 2009 m. lapkričio 23 d. sutarties sudarymo momento CK 6.401 straipsnio 5 dalies pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Nesutikdamas su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantas nurodo, kad ieškovė jau yra pasirinkusi savo teisių gynimo būdą kreipdamasi dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo RUAB „Sostinės būstai“ restruktūrizavimo byloje, tačiau pažymėtina, kad finansinio reikalavimo patvirtinimas neužkerta kelio pareikšti ne tik piniginio pobūdžio, bet ir kitokius turtinio pobūdžio reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011). Atitinkamai apelianto nuoroda į RUAB „Sostinės būstai“ restruktūrizavimo plano 3.1 dalį (1 t. 167 b. l.) dėl restruktūrizuojamos įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės konkrečiu atveju taip pat negali būti vertinama kaip apribojanti ieškovės teises į teisminę gynybą.
UAB „Medicinos bankas“ nurodo, kad 2009 m. lapkričio 23 d. pirkimo – pardavimo sutartis (1 t. 98 - 106 b. l.) neatitinka CK 6.401 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų, todėl laikytina tiesiog sutartimi dėl pagrindinės sutarties sudarymo (CK 6.165 str.), tačiau tuo pačiu sutinka, kad 2008 m. liepos 29 d. preliminarioji sutartis atitinka CK 6.401 straipsnio reikalavimus. Atitinkamai iš byloje esančių duomenų apie 2008 m. liepos 29 d. sutarties nutraukimą (1 t. 130 b. l.) ir ginčo sutarties (1 t. 98 – 106 b. l.) tą pačią dieną sudarymo aišku, kad šalių santykiai siekiant įsigyti nekilnojamąjį turtą iš esmės nepakito (buvo pakeistas tik sutarties dalykas), dėl ko teigti, jog būsimo nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis (CK 6.401 str.) tapo tiesiog sutartimi dėl pagrindinės sutarties sudarymo (CK 6.165 str.), nėra pagrindo (6.193 str.). Tuo tarpu atsižvelgiant į tai, kad konkrečiu atveju buvo statomas daugiabutis gyvenamasis namas, o už pagal 2008 m. liepos 29 d. sutartį gautų piniginių lėšų (1 t. 96 – 97 b. l.) panaudojimą buvo atsakingas atsakovas RUAB „Sostinės būstai“, teigti, kad ieškovė, siekdama įgyti nuosavybės teises į ginčo turtą, turėtų įrodyti jo statybos finansavimą ieškovės lėšomis, nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo.
Apeliantas akcentuoja, kad 2009 m. lapkričio 23 d. sutartis buvo sudaryta nesant UAB „Medicinos bankas“ sutikimo, tokiu būdu pažeidžiant 2007 m. rugsėjo 27 d. ir 2009 m. spalio hipotekos lakštuose (1 t. 58, 64 b. l.) numatytus įkeisto turto savininko įsipareigojimus, tačiau, visų pirma, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliantas neginčija 2008 m. liepos 29 d. ieškovės ir UAB „Sostinės būstai“ sudarytos sutarties (1 t. 107 – 115 b. l.) teisėtumo, o kaip jau minėta, sudarant 2009 m. lapkričio 23 d. sutartį buvo vykdomi tęstiniai šalių įsipareigojimai. Be to, pažymėtina, kad po 2009 m. lapkričio 23 d. susitarimo dėl sutarties nutraukimo (1 t. 130 b. l.) ir ginčo sutarties tą pačią dieną sudarymo (1 t. 98 b. l.), atsakovo UAB „Sostinės būstai“ įsipareigojimai ieškovei pagal 2008 m. liepos 29 d. sutartį pasibaigė (1 t. 98 b. l., CK 6.130 str.) ir atitinkamai minėtu turtu buvo užtikrinta UAB „Medicinos bankas“ interesų apsauga, todėl nėra pagrindo teigti, kad ginčo sutartimi buvo pažeistos UAB „Medicinos bankas“ teisės. Tuo tarpu, nors apeliantas nurodo, kad ieškovė aiškiai žinojo apie ginčo turto įkeitimą (2009 m. lapkričio 23 d. sutarties 5.2 p.), tačiau pažymėtina, kad daikto įkeitimas netrukdo jo perleisti kito asmens nuosavybėn (CK 4.171 str. 9 d.), o jokių reikalavimų, susijusių su hipotekos panaikinimu, ieškovė nekėlė (1 t. 129 b. l., 2 t. 16 – 17 b. l.) ir pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu jokio sprendimo nepriėmė (CPK 265 str. 2 d.). Tuo tarpu, nors apeliantas teigia, kad ginčo sutartyje nėra susitarimo dėl žemės sklypo dalies perdavimo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nuosavybės teisių į dalį žemės sklypo perdavimą konkrečiu atveju reglamentuoja imperatyviosios normos (CK 6.394 str. 1, 2 d.), kurių šalys negali pakeisti, apriboti ar panaikinti (CK 6.157 str.).
Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, taip pat ginčija bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse numatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, tačiau pažymėtina, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių jos susidarė (CPK 93 str. 4 d.). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs tai, jog teisminis ginčas kilo būtent UAB „Medicinos bankui“ (ne atsakovui RUAB „Sostinės būstai“) nesutinkant įregistruoti atskirus turto vienetus (1 t. 87 – 89 b. l.) ir juos perduoti ieškovei, pagrįstai bylinėjimosi išlaidas priteisė iš apelianto. Atitinkamai teigti, kad netenkinus reikalavimo, kurį pirmosios instancijos teismas įvertino kaip perteklinį, bylinėjimosi išlaidos turėtų būti skirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, taip pat nėra pagrindo.
Kiti apeliacinio skundo argumentai (dėl ieškovės pinigų pervedimo į AB „SEB bankas“ sąskaitą ir kt.), teisėjų kolegijos nuomone, neturi reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo.
Atmetus UAB „Medicinos bankas“ apeliacinį skundą, iš šio trečiojo asmens ieškovei priteistina 907,50 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti (3 t. 92 b. l.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ (į. k. 112027077) 907,50 Lt (devynis šimtus septynis litus 50 ct) ieškovei K. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) advokato teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.