Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-167-1042/2025

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-03-17
Bylos Nr.: e2A-167-1042/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-05991-2024-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė, Aleksandras Rusakas
Ieškovas: V. B.
Atsakovas: I. T.

Kategorijos

2.2.1.9.4Asmens garbės ir orumo gynimas

Civilinė byla Nr. e2A-167-1042/2025 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05991-2024-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.4.; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.3.1.14.; 3.3.1.19.1. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 17 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Irenos Stasiūnienės, Aleksandro Rusako (pirmininko ir pranešėjo), Rasos Bartašienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) V. B. apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-10683-1045/2024 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei I. T. dėl garbės ir orumo gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. B. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės I. T. 100 eurų neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovas nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)) pirmininkas. (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugsėjo mėn. gavo informaciją apie atsakovės, kaip uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „F.“ vienintelės akcininkės (savininkės), asmeninius ir verslo ryšius su abejotinos reputacijos asmenimis, t. y. (duomenys neskelbtini) buvo informuota, kad: 1) tikrasis UAB „F.“ akcininkas galimai yra V. G. (V. G.) (anksčiau – V. Ž., V. Ž.), kuris yra tris kartus teistas už sukčiavimą; 2) atsakovė ir užsienio bendrovė „S. W. M.“ AG, kuriai vadovavo atsakovė, galimai yra įsipainiojusios į pinigų, gautų iš prekybos narkotikais, plovimą; 3) užsienio bendrovė „B.“ AG, kuriai vadovavo atsakovė, galimai yra susijusi su O. S., kuris buvo kaltinamas pinigų plovimu. (duomenys neskelbtini) taip pat buvo informuota, kad UAB „F.“ teikia mokėjimo paslaugas įvairioms valstybės institucijoms, įstaigoms, įmonėms, kitiems viešiesiems juridiniams asmenims. (duomenys neskelbtini), siekdama įsitikinti gautos informacijos patikimumu, atliko paiešką ir surado viešai prieinamus informacijos šaltinius, kuriuose užfiksuota informacija sutapo su (duomenys neskelbtini) gauta informacija: 1) buvo rastos publikacijos, kuriose pateikta informacija, kad V. G. yra tris kartus teistas už sukčiavimą; 2) civilinės bylos (numeris (duomenys neskelbtini)) duomenys patvirtina, kad V. G. veikia ir kitų atsakovės vadovaujamų juridinių asmenų vardu (šios civilinės bylos kontekste – UAB „S. L.“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „S. s.“); 3) V. G. yra įvardijamas kaip bendrovių „i.“ ir „B. A.“ vadovas (kaip asmuo, faktiškai veikiantis ir prisistatantis šių bendrovių vardu); 4) V. G. yra matomas viešosios erdvės kontekste tiek kaip UAB „S. L.“, kuri yra glaudžiai susijusi su UAB „F.“ (žiniasklaidos priemonėse buvo skelbiama, kad būtent UAB „S. L.“ įsigijo UAB „F.“), darbuotojas, tiek kaip atsakovės gyvenimo partneris; 5) buvo rasta publikacija, kurioje pateikta informacija, kad užsienio bendrovė „S. W. M. A.“, kuriai anksčiau vadovavo atsakovė, pervedė lėšas už UAB „L.“, šiai bendrovei įsigyjant „A.“ gamyklą. Tos pačios publikacijos duomenimis, UAB „L.“ priklauso A. L. sūnui, o A. L. yra kaltinamas disponavimu labai dideliais narkotinių medžiagų kiekiais, o anksčiau yra buvęs S. G., vieno žiauriausių nusikaltėlių nepriklausomos Lietuvos istorijoje, nuteisto už (duomenys neskelbtini); 6) Sąsajos tarp UAB „F.“ ir užsienio bendrovės „S. W. M. A.“ atsiskleidžia ir per bendro projekto „S.“ vystymą; 7) užsienio bendrovės „B. A.“, kuriai vadovavo atsakovė, interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) ilgą laiko tarpą buvo nurodyti (duomenys neskelbtini) bendrovės „O. O.“, rekvizitai. Viešai prieinami duomenys patvirtina, kad O. S. yra šios (duomenys neskelbtini) bendrovės savininkas (akcininkas). Tiek, kiek susiję su O. S., buvo rastos publikacijos, kuriose pateikta informacija, kad šis asmuo kaltinamas pinigų plovimu ir kad į jo valdomą fondą investuoja asmenys, susiję su aukščiausia (duomenys neskelbtini) valdžia ir specialiosiomis tarnybomis (FSB).

3. Ieškovas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) vertinimu, viešasis interesas reikalavo užtikrinti, kad ieškinio 2 ir 4 punktuose įvardyta informacija pasiektų bent jau tuos viešuosius subjektus, kurie naudojasi UAB „F.“ paslaugomis. Todėl (duomenys neskelbtini) parengė pranešimą, kuriame, remdamasi pirmiau jau nurodytais viešai prieinamais informacijos šaltiniais, pateikė informacijos apie atsakovės asmeninius ir verslo ryšius su įvardytais asmenimis apibendrinimą ir vertinimą (toliau – ir ginčo pranešimas). Ginčo pranešimas 2023 m. spalio 5 d. buvo išsiųstas paštu atitinkamiems viešiesiems subjektams, besinaudojantiems UAB „F.“ paslaugomis. Informacija apie ginčo pranešimo išsiuntimą UAB „F.“ klientams pasiekė ir atsakovę. Atsakovė, siekdama atkeršyti ir pakenkti už ginčo pranešimo išsiuntimą, pateikė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo prieš ieškovą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį (šmeižimas). (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto pirmasis policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-43871-23 pagal pateiktą pareiškimą, ieškovas 2024 m. sausio 19 d. gavo pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos galimo padarymo, buvo ne kartą apklaustas kaip įtariamasis. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroras 2024 m. sausio 31 d. priėmė nutarimą, kuriuo nutraukė ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

4. Ieškovas nurodė, kad atsakovė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 dalies prasme paskleidė žinias apie ieškovą, nes pateikė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo prieš ieškovą. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė yra UAB „F.“ vienintelė akcininkė ir šios bendrovės valdybos pirmininkė, be to atsakovė (bent jau formaliai) papildomai vadovauja (vadovavo) ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir užsienio šalyse įsteigtoms bendrovėms, todėl šios faktinės aplinkybės sudaro pagrindą laikyti atsakovę patyrusiu asmeniu ir kartu konstatuoti, kad turi būti taikomas aukštas (aukštesnis negu bonus pater familias, t. y. vidutiniškai protingo ir apdairaus asmens) standartas, nustatant atsakovės galimybes vertinti tariamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Ieškovas nurodė, kad atsakovė ikiteisminiame tyrime buvo atstovaujama advokato, todėl yra pagrindas spręsti, jog ir pats pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvo parengtas ir pateiktas bent jau konsultuojantis su advokatu, ir kartu pripažinti, kad atsakovės suvokimo laipsnis, vertinant tariamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, yra didesnis. Ieškovas teigė, kad ginčo pranešimo turinys ir šio pranešimo išsiuntimo aplinkybės patvirtina, kad ginčo pranešimas buvo pateiktas ne ieškovo, o (duomenys neskelbtini) vardu, t. y. (duomenys neskelbtini), o ne ieškovas, pateikė (išsiuntė) ginčo pranešimą. Ieškovas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) turi savarankišką teisinį subjektiškumą, o tai reiškia, kad pati (duomenys neskelbtini) yra atsakinga už savo veiksmus (CK 2.23 straipsnio 1 dalis, 2.50 straipsnio 2 dalis). Ieškovas nurodė, kad jis nėra atsakomybės už (duomenys neskelbtini) veiksmus, t. y. ginčo pranešimo išsiuntimą, subjektas, net jeigu tokio pranešimo išsiuntimas ir galėtų būti siejamas su vienos ar kitos rūšies atsakomybės atsiradimu. Ieškovo vertinimu, atsakovė suvokė, kad ieškovas, veikęs (duomenys neskelbtini) vardu, negali baudžiamąja tvarka atsakyti už (duomenys neskelbtini) veiksmus, t. y. už ginčo pranešimo išsiuntimą.

5. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovė suvokė, kad ginčo pranešimo pateikimas negali būti vertinamas kaip nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 154 straipsnio 1 dalyje, padarymas, todėl atsakovė, pateikdama pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo prieš ieškovą pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, pažeidė ieškovo garbę ir orumą. Ieškovas pažymėjo, kad CK 2.24 straipsnio 1 dalies prasme turi teisę į neturtinės žalos, padarytos pažeminus jo garbę ir orumą, atlyginimą. Ieškovo įsitikinimu, atskiro įrodinėjimo nereikalauja išvada, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir vykdymas, pranešimo apie įtarimą įteikimas, apklausos, vykdomos ikiteisminio tyrimo pareigūno, sukelia atitinkamam asmeniui dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, be to, neabejotinai pablogina tokio asmens reputaciją. Ieškovas akcentavo, kad jis išgyveno šiuos neigiamus potyrius, todėl patyrė neturtinę žalą, kaip ji suprantama pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį ir ieškovo vertinimu, jo patirta neturtinė žala sudaro 100 eurų.

6. Atsakovė I. T. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ji yra UAB „F.“ akcininkė, nuo 2022 m. spalio 12 d. valdanti 100 procentų bendrovės akcijų. Taip pat atsakovė nuo 2022 m. spalio 13 d. yra UAB „F.“ valdybos narė ir pirmininkė. Ieškovas pasirašė ir UAB „F.“ klientams išsiuntė 2023 m. spalio 5 d. pranešimą apie neva egzistuojančias pinigų plovimo ir reparacines rizikas, susijusias su UAB „F.“ ir ją įsigijusia atsakove. Pranešimą gavę asmenys kreipėsi į UAB „F.“ įstaigos vadovus su prašymu pakomentuoti pranešimo turinį, nes atsakovė buvo kaltinama sunkiais nusikaltimais. Pranešimu buvo sukurtas itin neigiamas atsakovės įvaizdis. Pranešime tikslingai parinkti teiginiai, siekiant pranešimo gavėjams sudaryti įspūdį, jog atsakovės dalyvavimas UAB „F.“ veikloje kelia itin didelę riziką klientų veiklai, didžioji dalis pranešimo informacijos yra melaginga. Pranešimą ieškovas išsiuntė Migracijos departamentui, VĮ Registrų centrui, (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriui, Vidaus reikalų ministerijos medicinos centrui, taip pat įvairioms sveikatos priežiūros įstaigoms – iš viso 66 tretiesiems asmenims. Pažymėjo, kad atsakovė, siekdama apginti savo interesus ir pranešti apie ieškovo galimai daromas nusikalstamas veikas, su skundu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 1 dalyje. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto pirmasis policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-43871-23 pagal pateiktą skundą. Nors ieškovas teigia, kad pranešime pateikti teiginiai esą buvo tik ieškovo nuomonė, nes juose kai kuriose vietose panaudotas žodis „galimai“ („galimas“), tačiau tokia ieškovo pozicija yra deklaratyvaus pobūdžio: ieškovo pranešimo teiginiuose atsakovė vaizduojama kaip susijusi su nusikalstamų veikų darymu be jokių abejonių, t. y. naudojami griežti pasisakymai, tokie kaip „yra įsipainiojusi“, „susijusi“ ir pan. Atsakovė pažymėjo, jog ji nesutinka, kad ieškovo garbė ir orumas buvo pažeisti. Ieškovo garbę ir orumą pažeidžiantys duomenys nebuvo paskleisti, atsakovė sąžiningai naudojosi teise kreiptis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių gynimo, o skunde pateikta informacija nelaikytina paskleista žinia, todėl nėra ir pagrindo iš atsakovės ieškovui priteisti neturtinę žalą.

7. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad atsakovės kreipimasis į teisėsaugos instituciją buvo akivaizdžiai nepagrįstas, neturėjo nieko bendro su baudžiamojo proceso tikslais. Toks piktnaudžiavimas laikytinas žinios paskleidimu. Ieškovas nieko nekaltino – tik išreiškė nuomonę. Šiuo metu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame atsakovei yra pareikšti įtarimai dėl (duomenys neskelbtini) nusikaltimų, įskaitant (duomenys neskelbtini), padarymo, taigi ieškovo išsakyta nuomonė nėra šmeižimas.

8. Atsakovė teismo posėdžio metu pažymėjo, kad į teisėsaugos instituciją ji kreipėsi todėl, jog ginčo pranešimo teiginiai, kad atsakovė yra įsipainiojusi į pinigų, gautų iš prekybos narkotikais, plovimą, ir kad atsakovės valdoma bendrovė „F.“ yra susijusi su O. Š., neatitinka tikrovės bei žemina atsakovės garbę ir orumą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei I. T. iš ieškovo V. B. 3000 eurų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priteisė Lietuvos valstybės naudai iš ieškovo V. B. 28,56 eurų išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą atlyginimą.

Šalies argumentai

10. Teismas nustatė, kad atsakovė 2023 m. spalio 30 d. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūrai pateikė skundą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ieškovui pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje (šmeižimas). Skunde buvo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) vardu išplatintame ir ieškovo pasirašytame 2023 m. spalio 5 d. pranešime, išsiųstame šešiasdešimt šešiems UAB „F.“ klientams, buvo nurodyti, atsakovės teigimu, tikrovės neatitinkantys teiginiai, kad „I. T. ir kita jos vadovauta finansų įstaiga „S. W. M. A.“ yra įsipainiojusi į galimą pinigų, gautų iš prekybos narkotikais plovimą; „I. T. nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. tapo įmonės „B. A.“ vadove. Ši įmonė susijusi su O. S., kuriam 2021 metais (duomenys neskelbtini) buvo iškelti kaltinimai pinigų plovimu“, kurie paniekino ir pažemino atsakovę, pakirto verslo partnerių pasitikėjimą ja. 2023 m. lapkričio 15 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl BK 154 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos padarymo Nr. 01-1-43871-23; 2024 m. sausio 19 d. dėl šios veikos padarymo ieškovui pareikštas įtarimas. 2024 m. sausio 31 d. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-43871-23 nutrauktas, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą įsiteisėjo 2024 m. gegužės 15 d.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismas sprendė, kad byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad apie ieškovui atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-43871-23 buvo paskleista informacija (pareigūnų, žiniasklaidos atstovų ir pan.) tretiesiems, su ikiteisminiu tyrimu nesusijusiems, asmenims. Teismas pažymėjo, kad ne ikiteisminio tyrimo pareigūnai, o pats ieškovas savarankiškai nusprendė informuoti konkrečius asmenis apie jam pradėtą ikiteisminį tyrimą. Teismo vertinimu, tokia situacija, kai apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ir (ar) pateikto skundo turinį tretieji (su ikiteisminiu tyrimu nesusiję) asmenys sužino ne iš ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų, o iš asmens, kuriam pareikšti įtarimai, nelaikytina žinių paskleidimu CK 2.24 straipsnio taikymo prasme. Dėl to teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad, atsakovei pasikreipus su skundu į ikiteisminio tyrimo įstaigą ir pradėjus ikiteisminį tyrimą, buvo paskleista žinia apie ieškovą.

12. Teismas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) vardu išsiųstame 2023 m. spalio 5 d. pranešime nurodyti teiginiai, kad „I. T. ir kita jos vadovauta finansų įstaiga „S. W. M. A.“ yra įsipainiojusi į galimą pinigų gautų iš prekybos narkotikais plovimą; „I. T. nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. tapo įmonės „B. A.“ vadove. Ši įmonė susijusi su O. S., kuriam 2021 metais (duomenys neskelbtini) buvo iškelti kaltinimai pinigų plovimu“, pašaliniams asmenims gali sudaryti įspūdį, jog atsakovė yra padariusi sunkias nusikalstamas veikas – legalizavo nusikalstamu būdu gautą turtą (BK 11 straipsnio 5 dalis, 216 straipsnis). Teismas nustatė, kad pranešimo parengimo ir išsiuntimo tretiesiems asmenims metu atsakovei nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo (pinigų plovimo), ar priimtas įsiteisėjęs teismo nuosprendis. Teismas pažymėjo, kad pranešimas išsiųstas pakankamai dideliam skaičiui adresatų (tarp jų – viešųjų subjektų), kurie naudojosi atsakovei priklausančios ir jos vadovaujamos įmonės UAB „F.“ paslaugomis, todėl nurodytos aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą atsakovei spręsti, kad tokiu pranešimu galbūt yra siekiama ją ir (ar) jos vadovaujamą bendrovę apšmeižti, pažeminti atsakovę ir (ar) pakenkti bendrovės reputacijai ir pranešimo teisėtumas ir pagrįstumas bei juo sukeliami teisiniai padariniai turėtų būti įvertinti atitinkamos valstybės institucijos.

13. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad atsakovė (būdama atstovaujama teisinį išsilavinimą turinčių asmenų) turėjo žinoti, jog ieškovas nepadarė nusikalstamos veikos, nes išsiuntė ginčo pranešimą ne per visuomenės informavimo priemones. Teismas pažymėjo, kad, atsakovei pasikreipus su skundu į ikiteisminio tyrimo įstaigą, ji buvo apklausta kaip liudytoja ir priimtas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą, ieškovui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą ir atliekami kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai, t. y. ikiteisminio tyrimo institucijos pareigūnui, susipažinusiam su pateiktu skundu, nebuvo akivaizdu, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika ir kad skundas yra aiškiai nepagrįstas. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė, net ir būdama atstovaujama aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens, turėjo galimybę savarankiškai nustatyti ir įvertinti, ar pateiktu 2023 m. spalio 5 d. pranešimu buvo padaryta nusikalstama veika ar kad ji akivaizdžiai nebuvo padaryta. Teismas pažymėjo, kad, nutraukus ikiteisminį tyrimą, atsakovė tokį ikiteisminio tyrimo įstaigos sprendimą ginčijo tuo pagrindu, jog pranešimas buvo paskleistas dideliam subjektų skaičiui ir turėtų būti pripažįstama, kad žinia paskleista per visuomenės informavimo priemones.

14. Teismas nustatė, kad 2023 m. spalio 5 d. pranešimą ieškovas pasirašė kaip (duomenys neskelbtini) vadovas, todėl ir prisiėmė atsakomybę už šiame pranešime nurodytos informacijos turinį. Be to, juridinis asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, todėl skundas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvo pareikštas ieškovui, kaip (duomenys neskelbtini) vadovui.

15. Teismas pažymėjo, kad ieškovo argumentai ir nurodytos aplinkybės, jog jo 2023 m. spalio 5 d. pranešime nurodyti teiginiai apie atsakovę yra pagrįsti ar atsakovė juos neteisingai supranta, nesusiję su byloje nagrinėjamu ginču, t. y., kad buvo pažeista ieškovo garbė ir orumas, nes tokios aplinkybės būtų reikšmingos tuo atveju, jeigu ieškinį dėl garbės ir orumo gynimo būtų pareiškusi atsakovė, o ne ieškovas.

16. Teismas papildomai pažymėjo, kad ieškovas neįrodė, jog ikiteisminio tyrimo pradėjimas savaime sumenkino jo garbę ir orumą. Teismas vertino, kad byloje nepateikta jokių rašytinių įrodymų ir ieškovas nepaaiškino per teismo posėdį, kaip konkrečiai ikiteisminio tyrimo jam pradėjimas pakeitė kitų žmonių nuomonę apie ieškovą, ar dėl to ieškovas gavo kokių nors suinteresuotų asmenų atsiliepimų, neigiamų vertinimų ir pan., taip pat, kokią įtaką ieškovui jo asmeninėje ir (ar) darbinėje veikloje turi (ar gali turėti) teisėsaugos institucijų informacinėje sistemoje likęs įrašas apie ikiteisminio tyrimo ieškovui pradėjimą. Tokia situacija savaime nevertintina kaip žeminanti asmens garbę ir orumą, jeigu nenustatoma kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą daryti priešingą išvadą. Teismas nenustatė įstatyme įtvirtintų ir teismų praktikoje suformuotų kriterijų, kuriems esant būtų pagrindas konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo ieškovui pradėjimas sumenkino jo garbę ir orumą, bei yra pagrindas spręsti dėl neturtinės žalos ieškovui iš atsakovės priteisimo.

17. Teismas, nustatęs, kad nagrinėjamu atveju nebuvo CK 2.24 straipsnio taikymo sąlygų – žinių paskleidimo ir fakto, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą, dėl kitų sąlygų nepasisakė ir sprendė, kad atsakovės civilinė atsakomybė CK 2.24 straipsnio taikymo prasme negalima. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas negali būti tenkinamas ir remiantis CK 6.263 straipsnio 1 dalimi, nes teismas nenustatė vienos iš būtinųjų atsakovės civilinei atsakomybei kilti sąlygų – atsakovės neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

18. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) V. B. prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovo ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

18.2. Teismas nevertino ginčo pranešime nurodytų teiginių atitikimo vėliau viešai paskelbtai informacijai, pačios atsakovės viešiems komentarams, tikslu įvertinti šių duomenų (ne)pagrįstumą.

18.3. Teismas neatskleidė bylos esmės, t. y. neištyrė ir neįvertino esminių teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių, susijusių su atsakovės kreipimosi į teisėsaugą tikslais, ginčo pranešime nurodytų teiginių atitikimo viešai paskelbtai informacijai, todėl klausimas dėl civilinei atsakomybei už garbės ir orumo pažeidimą taikyti būtinų sąlygų pagal CK 2.24 straipsnio, CK 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatas nustatymo išspręstas neteisingai. Dėl to buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas.

18.4. Teismas nepagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė, kreipdamasi į ikiteisminio tyrimo įstaigą su skundu dėl ikiteisminio tyrimo ieškovui pradėjimo, piktnaudžiavo šia savo teise ir sąmoningai siekė pakenkti ieškovui.

18.5. Teismas sprendime dėl ieškovo argumentų, paneigiančių atsakovės teiginius, jog ginčo pranešime buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys teiginiai ir pateiktų rašytinių įrodymų nepasisakė, tik nurodė, kad „...ieškovo argumentai ir nurodomos aplinkybės, jog jo 2023 m. spalio 5 d. pranešime nurodyti teiginiai apie atsakovę yra pagrįsti ar atsakovė juos neteisingai supranta, nesusiję su byloje nagrinėjamu ginču, t. y., kad buvo pažeista ieškovo garbė ir orumas, nes tokios aplinkybės būtų reikšmingos tuo atveju, jeigu ieškinį dėl garbės ir orumo gynimo būtų pareiškusi atsakovė, o ne ieškovas.“.

18.6. Teismas nepagrįstai sumenkino ieškovo byloje duotus paaiškinimus dėl jo patirtų neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų dėl prieš jį pradėto ikiteisminio tyrimo.

18.7. Teismas netinkamai įvertino byloje surinktus duomenis, nesilaikė kasacinio teismo praktikoje nustatytų kriterijų, todėl netinkami pritaikė materialiosios teisės normas dėl garbės ir orumo gynimo (CK 2.24 straipsnio 1 dalis).

18.8. Lietuvos bankas už (duomenys neskelbtini) pažeidimus 2024 m. lapkričio 22 d. panaikino UAB „F.“ elektroninių pinigų įstaigos licenciją. Ginčo pranešime nurodyta informacija, kuri teikta 2023 m. spalio 5 d., sutapo su visuomenės informavimo priemonėse paskelbta informacija. Tai leidžia teigti, jog atsakovė 2023 m. spalio 30 d. reikšdama pareiškimą pradėti ikiteisminį tyrimą žinojo ir suprato, kad dėl ginčo pranešime nurodytos informacijos gali būti pradėtas jos, o tuo pačiu ir UAB „F.“ veiklos tyrimas. Dėl to ji siekė sumenkinti (duomenys neskelbtini) pateiktą pranešimą ir sąmoningai pareiškė nepagrįstą pareiškimą pradėti ikiteisminį tyrimą.

18.9. Atsižvelgiant į atsakovės individualias asmenines savybes, jos išsilavinimą, dirbtą darbą, eitas pareigas, jai taikytiną aukštesnį jos atliktų veiksmų suvokimo standartą, akivaizdžiai nepagrįsto pareiškimo ikiteisminio tyrimo institucijai pareiškimas neatleidžia atsakovės nuo CK 2.24 straipsnio pagrindu taikytinos deliktinės atsakomybės už padarytą žalą ieškovo garbei ir orumui, nes būdama sąmoninga atsakovė turėjo suvokti atliekamų veiksmų neteisėtumą (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Esant priežastiniam ryšiui tarp ieškovo prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo (100 Eur) ir atsakovės neteisėtų veiksmų (nesąžiningas (melagingas) kreipimasis į teisėsaugos instituciją), sudarė pagrindą tenkinti ieškovo ieškinį.

Atsiliepimas

19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė I. T. prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir iš esmės išnagrinėjo kilusį ginčą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ne ikiteisminio tyrimo pareigūnai, ar juo labiau atsakovė, o pats ieškovas savarankiškai nusprendė informuoti konkrečius asmenis apie jam pradėtą ikiteisminį tyrimą, t. y., pats ieškovas ir atliko žinios apie ikiteisminį tyrimą paskleidimo faktą, o atsakovė šiame veiksme nedalyvavo. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad byloje nėra įrodymų apie kurio nors asmens pakitusią nuomonę apie ieškovą, apie sulauktus neigiamus vertinimus, neigiamo statuso visuomenėje atsiradimą, apsunkinimus darbinėje veikloje ar kt. Ieškovas apeliaciniu skundu bando kitais žodžiais pakartoti nepagrįstą ir jau teismo atmestą savo subjektyvų situacijos vertinimą. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas apeliaciniame skunde praeities įvykius bando pagrįsti dar tuo metu net neegzistavusiomis aplinkybėmis (2024 m. gegužės – birželio mėnesio straipsniais). Atsakovės nuomone, ieškovas apeliaciniu skundu neįrodė pirmos instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

20. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl ginčo esmės

22. Apeliacijos dalykas – (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo V. B. reikalavimas dėl garbės ir orumo gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Žemesnės instancijos teismas

23. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniu skundu skundžiamą sprendimą prašo panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškovo ieškinį tenkinti, bei priteisti iš atsakovės I. T. atsakovui V. B. jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

24. Tarp šalių kilo ginčas dėl garbės ir orumo gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

25. Apeliantas skunde iš esmės kelia įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo klausimus.

26. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Asmuo, kuris naudojasi teise skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymuose nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti ar kitaip pažeisti kitų asmenų teisių. Įgyvendindamas jam suteiktą saviraiškos laisvę, asmuo negali pažeisti ir kito asmens teisės į garbę ir orumą, kuri kasacinio teismo jurisprudencijoje yra suprantama kaip asmens teisė reikalauti, kad viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų ir bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-781/2023, 30 ir 32 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

27. Tuo atveju, jeigu asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia kito asmens, apie kurį buvo paskleista informacija, garbę ir orumą, pastarasis asmuo gali ginti savo teises CK 2.24 straipsnyje nustatyta tvarka ir būdais. Vadovaujantis aptariamo straipsnio 1 dalimi, toks asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, o po šio asmens mirties tokią teisę turi jo sutuoktinis, tėvai ir vaikai, jeigu tikrovės neatitinkančių duomenų apie mirusįjį paskleidimas kartu žemina ir jų garbę ir orumą. Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį, yra preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.

28. Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas pirmiau minėtą nuostatą, yra nurodęs, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą. Taigi, sprendžiant reikalavimus dėl asmens garbės ir orumo gynimo, pirmiausia turi būti nustatytas žinių paskleidimo faktas, t. y. byloje turi būti nustatyta, kas buvo paskleista – žinia ar nuomonė (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-421/2024, 81 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, todėl teismas, nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos gynimo, nustatęs, kad asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, jas gina ne CK 2.24 straipsnio, o CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, taikydamas civilinę deliktinę atsakomybę ir (arba) kitus ieškovo pasirinktus pažeistų jo teisių gynimo būdus, be kita ko, pažeidimo pripažinimą (t. y. pripažinimą, kad paskleista nuomonė žemina asmens garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-421/2024, 84 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

29. Klausimas, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiamas vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo ir įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas, o nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-781/2024, 33 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-403/2025).

30. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas yra (duomenys neskelbtini) pirmininkas. Atsakovė yra UAB „F.“ akcininkė, nuo 2022 m. spalio 13 d. valdanti 100 proc. UAB „F.“ akcijų. Ieškovas (duomenys neskelbtini) vardu paštu išsiuntė 2023 m. spalio 5 d. pranešimą apie UAB „F.“ ir ją įsigijusią atsakovę trisdešimt keturiems juridiniams asmenims, besinaudojantiems UAB „F.“ paslaugomis. Pranešime, be kitų aplinkybių, nurodyta, kad „I. T. ir kita jos vadovauta finansų įstaiga „S. W. M. A.“ yra įsipainiojusi į galimą pinigų, gautų iš prekybos narkotikais plovimą; „I. T. nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. tapo įmonės „B. A.“ vadove. Ši įmonė susijusi su O. S., kuriam 2021 metais (duomenys neskelbtini) buvo iškelti kaltinimai pinigų plovimu“. Atsakovė 2023 m. spalio 30 d. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūrai pateikė skundą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ieškovui pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje (šmeižimas), remdamasi teismo sprendimo 17 punkte nurodytais 2023 m. spalio 5 d. pranešimo teiginiais. 2023 m. lapkričio 14 d. atsakovė buvo apklausta kaip liudytoja (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo. Lietuvos teismų informacinės sistemos Integruotos baudžiamojo proceso sistemos duomenimis, 2023 m. lapkričio 15 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl BK 154 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos padarymo Nr. 01-1-43871-23. Ieškovui 2024 m. sausio 19 d. įteiktas pranešimas apie įtarimą, kuriame nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo byloje surinkta pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad ieškovas padarė BK uždraustą veiką, nustatytą 154 straipsnio 1 dalyje, t. y. per visuomenės informavimo priemonę paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją. 2024 m. sausio 31 d. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-43871-23 nutrauktas, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą įsiteisėjo 2024 m. gegužės 15 d.

31. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nebuvo CK 2.24 straipsnio taikymo sąlygų – žinių paskleidimo ir fakto, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą.

32. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovė, pateikdama pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo prieš ieškovą viešai paskleidė žinias apie ieškovą CK 2.24 straipsnio 1 dalies prasme, dėl ko tokiais savo veiksmais pažeidė apelianto garbę ir orumą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.

33. Remiantis šios nutarties 26-29 punktuose nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, siekiant nustatyti, ar ieškovo teisės ir teisėti interesai gali būti ginami CK 2.24 straipsnio pagrindu, būtina nustatyti, kad: 1) atsakovė apie ieškovą paskleidė žinią; 2) kad žinia yra apie ieškovą; 3) faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės; 4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika kiekvienu atveju nustatant ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo. Šios taisyklės išimtis taikoma tik dėl asmens garbę ir orumą žeminančių, tikrovės neatitinkančių žinių perdavimo pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems asmenims (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018 31 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką, 36 punktą).

35. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje teigiama, kad duomenys yra paskleisti kreipimesi (pareiškime, skunde) į valstybės (savivaldybės) pareigūnus dėl jų kompetencijai priskirtų klausimų sprendimo, turi aiškintis, ar kreipimasis (pareiškimas, skundas) buvo paskleistas tretiesiems (nesusijusiems su skundo tyrimu) asmenims. Tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomas pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimu, žinojimu) asmenims (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2004; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2006, 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, jog pagal teismų formuojamą praktiką sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas. Nustačius, kad asmuo, siekdamas apginti savo teises ar teisėtus interesus, turėjo pagrindą kreiptis į kompetentingą valstybės instituciją (pareigūną), ieškinys dėl garbės ir orumo gynimo turi būti atmetamas, nesant teisės pažeidimo – žinių paskleidimo. Tais atvejais, kai teismas nustato, kad toks kreipimasis yra nesąžiningas (melagingas) ir asmuo, įgyvendindamas savo teises bei laisves, peržengia šių teisių įgyvendinimo ribas ir pažeidžia kitų asmenų teises bei laisves, nukentėjusio asmens teisės yra ginamos (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-328/2003; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-264/2006; 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2012).

36. Vertinant, ar asmuo kreipdamasis su pareiškimu į teisėsaugos institucijas dėl kito asmens galimo netinkamo elgesio sąžiningai naudojosi tokia savo teise, reikia nustatyti, ar tikrasis kreipimosi tikslas buvo siekti išaiškinti galimą netinkamą elgesį, ar vien tik sąmoningai siekti pakenkti tam tikram asmeniui jį apkaltinus be jokio pagrindo; taip pat svarbu nustatyti subjektyvias besikreipiančio asmens galimybes vertinti netinkamą elgesį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2012).

37. Kaip ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovas žinios apie jį paskleidimą laiko būtent ikiteisminio tyrimo jam pradėjimą, o ne informaciją, nurodytą atsakovės skunde ikiteisminio tyrimo įstaigai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, o teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad apie ieškovui atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-43871-23 buvo paskleista informacija atsakovės, pareigūnų, žiniasklaidos atstovų ir pan., tretiesiems, su ikiteisminiu tyrimu nesusijusiems, asmenims. Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde ieškovas nurodė, kad jam esant (duomenys neskelbtini) vadovui, jis negalėjo slėpti ar nepranešti susijusiems asmenims apie prieš jį pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl (duomenys neskelbtini) paštu išsiųstų ginčo pranešimų. Dėl to ieškovui buvo labai nemalonu ir nepatogu prieš jį pažystančius asmenis, artimuosius ar kitus asmenis, kurie apie tai sužinojo. Be to, jis buvo kelis kartus apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, buvo apmaudu ir nesuprantama, kodėl prieš jį pradėti ikiteisminio tyrimo veiksmai. Teisėjų kolegija pažymi, kad ne ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar atsakovė (atsakovė ėmėsi tik vieno veiksmo – kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą su prašymu ištirti, ar ieškovo veiksmuose nėra BK 154 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties), o pats ieškovas informavo konkrečius asmenis apie jam pradėtą ikiteisminį tyrimą, todėl pats ieškovas pranešdamas kitiems asmenimis apie jam pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl (duomenys neskelbtini) paštu išsiųstų ginčo pranešimų, turėjo ir galėjo numatyti iš to kilsiančias pasekmes. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia situacija, kai apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ir (ar) pateikto skundo turinį tretieji (su ikiteisminiu tyrimu nesusiję) asmenys sužino ne iš skundą pateikusio asmens, ar ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų, o, kaip šiuo atveju, iš asmens, kuriam buvo pareikšti įtarimai, nelaikytina žinių paskleidimu CK 2.24 straipsnio taikymo prasme.

38. Apeliantas skunde taip pat teigia, kad atsakovė, kreipdamasi dėl ikiteisminio tyrimo ieškovui pradėjimo, piktnaudžiavo šia savo teise, ar naudojosi ja nesąžiningai.

39. Kaip ir minėto šios nutarties 36 punkte, vertinant, ar asmuo kreipdamasis su pareiškimu į teisėsaugos institucijas dėl kito asmens galimo netinkamo elgesio sąžiningai naudojosi tokia savo teise, reikia nustatyti, ar tikrasis kreipimosi tikslas buvo siekti išaiškinti galimą netinkamą elgesį, ar vien tik sąmoningai siekti pakenkti tam tikram asmeniui jį apkaltinus be jokio pagrindo; taip pat svarbu nustatyti subjektyvias besikreipiančio asmens galimybes vertinti netinkamą elgesį.

40. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pranešimo parengimo ir išsiuntimo tretiesiems asmenims metu atsakovei nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo (pinigų plovimo), ar priimtas įsiteisėjęs teismo nuosprendis. Ieškovas nurodė, kad ginčo pranešimas buvo parengtas, remiantis (duomenys neskelbtini) pateikta informacija, tačiau jis negalėjo nurodyti, koks asmuo ir (ar) organizacija pateikė ir kokią konkrečiai informaciją apie atsakovę ir jos vadovaujamą įmonę UAB „F.“ ir viešojoje erdvėje pateiktomis publikacijomis. Pranešimas išsiųstas dideliam skaičiui adresatų, tarp jų – viešųjų subjektų, kurie naudojosi atsakovei priklausančios ir jos vadovaujamos įmonės UAB „F.“ paslaugomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nurodytos aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą atsakovei spręsti, kad tokiu pranešimu galbūt yra siekiama ją ir (ar) jos vadovaujamą bendrovę apšmeižti, pažeminti atsakovę ir (ar) pakenkti bendrovės reputacijai ir pranešimo teisėtumas ir pagrįstumas bei juo sukeliami teisiniai padariniai turėtų būti įvertinti atitinkamos valstybės institucijos. Tai, kad 2024 m. sausio 31 d. nutarimu, kuris įsiteisėjo 2024 m. gegužės 15 d., buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nėra pagrindas teigti, kad atsakovė nepagrįstai kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją su prašymu ištirti, ar ieškovo veiksmuose nėra BK 154 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties.

41. Baudžiamasis procesas yra skirtas vertinti asmens veiksmų baudžiamąją atsakomybę ir nustatyti, ar buvo padaryta nusikalstama veika. Baudžiamosios atsakomybės klausimas siejamas su duomenų pakankamumu, jog asmens veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos baudžiamajame įstatyme, objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Kai atlikus būtinus procesinius veiksmus nustatoma, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p.), ikiteisminis tyrimas nutraukiamas. 2024 m. sausio 31 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą prokuroras darė išvadą, kad V. B. veiksmų vertinti kaip nusikalstamos veikos, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d., padarymo, nesant jo veiksmuose minėtos nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumos (konstatavus, kad atlikus ikiteisminį tyrimą ir nustačius, kad V. B. veiksmuose nėra būtinojo, nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 1 dalyje objektyviosios pusės požymio - informacijos paskleidimo per visuomenės informavimo priemonę). Prokuroras atkreipė dėmesį, kad baudžiamasis procesas yra ultima ratio, t. y. paskutinė priemonė apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, kai prieš tai jau yra išnaudotos visos kitos teisinės gynybos priemonės. Pažymėjo, kad I. T. manydama, kad dėl V. B. ir (ar) (duomenys neskelbtini) veiksmų I. T. patyrė žalą dėl jos garbės ir orumo pažeidimo, pastaroji turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl jos atlyginimo, o tolesnis ikiteisminio tyrimo atlikimas netikslingas ir jis nutrauktinas, nesant objektyvių duomenų, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

42. Teisėjų kolegija pažymi, tai, kad pareigūnai priėmė sprendimą ikiteisminį tyrimą nutraukti ir pasiūlė atsakovei ginčą su ieškovu spręsti civiline tvarka, nepatvirtina, kad atsakovė pateikė melagingą ar klaidinančią informaciją, susijusią su ikiteisminio tyrimo pradėjimu. Nei pirmosios instancijos teismas, nei teisėjų kolegija nenustatė, kad pareiškime būtų pateikta išgalvotų, melagingų faktų, priešingai, atsakovė rėmėsi ginčo pranešimu. Iš ieškovės kreipimosi į ikiteisminio tyrimo instituciją turinio nustatyta, kad atsakovė ginčo pranešime nurodytus faktus prašo ištirti, įvertinti, tačiau tai nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovė, kaip teigė ieškovas, kreipdamasi dėl ikiteisminio tyrimo ieškovui pradėjimo, piktnaudžiavo šia savo teise, ar naudojosi ja sąžiningai. Nors ieškovas teigia, kad pranešimas apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą turėjo įtakos jo garbei, orumui ir dalykinei reputacijai, tačiau tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek teikiant apeliacinį skundą ieškovas nepateikė įrodymų ir nenurodė, kaip konkrečiai ikiteisminio tyrimo jam pradėjimas pakeitė kitų žmonių nuomonę apie ieškovą, ar dėl to ieškovas gavo kokių nors suinteresuotų asmenų atsiliepimų, neigiamų vertinimų ir pan., taip pat, kokią įtaką ieškovui jo asmeninėje ir (ar) darbinėje veikloje turi (ar gali turėti) teisėsaugos institucijų informacinėje sistemoje likęs įrašas apie ikiteisminio tyrimo ieškovui pradėjimą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir įtarimo asmeniui pareiškimas vertintinas kaip asmeniui nemaloni, sukelianti emocinius išgyvenimus patirtis, tačiau tokia situacija, savaime nevertintina kaip žeminanti asmens garbę ir orumą, jeigu nenustatoma kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą daryti priešingą išvadą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nenustatyta įstatyme įtvirtintų ir teismų praktikoje suformuotų kriterijų, kuriems esant būtų pagrindas konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo ieškovui pradėjimas sumenkino jo garbę ir orumą.

43. Lietuvos Respublikos įstatymai numato teisę kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, kreiptis įstatymų nustatyta tvarka į atitinkamas institucijas dėl pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo, ir ši Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojama teisė negali būti ribojama. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad vien aplinkybė, jog atsakovė kreipėsi į teisėsaugos instituciją dėl, jos nuomone, galimai padarytos nusikalstamos veikos, savaime negali būti laikoma neteisėtu veiksmu, kuris sudarytų pagrindą taikyti civilinę atsakomybę. BPK 166 straipsnis nustato, kad kiekvienas asmuo turi teisę pranešti apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, o teisėsaugos institucija, gavusi tokį pranešimą, pradėti ikiteisminį tyrimą. Be to, baudžiamojo proceso teisėje įtvirtinta pareiga teisėsaugos institucijai pradėti tyrimą, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad galėjo būti padaryta nusikalstama veika (BPK 168 straipsnis). Tai reiškia, kad pats ikiteisminio tyrimo pradėjimas yra teisėsaugos institucijos kompetencijos klausimas, nepriklausomas nuo pranešimą pateikusio asmens subjektyvios valios. Minėta, kad civilinės atsakomybės taikymui būtinas ne tik neteisėtų veiksmų buvimas, bet ir visų kitų būtinų sąlygų – žalos, priežastinio ryšio ir kaltės – egzistavimas (CK 6.246–6.249 straipsniai). Šiuo atveju, kadangi baudžiamasis procesas buvo pradėtas teisėsaugos institucijos sprendimu ir jis buvo grindžiamas institucijos surinktais duomenimis, atsakovės veiksmai neturėjo tiesioginės įtakos tyrimo pradėjimui ar jo eigai. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovės veiksmai buvo neteisėti, nes vien tai, kad ikiteisminis tyrimas vėliau buvo nutrauktas, nesuponuoja išvados, jog pranešimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos buvo sąmoningai klaidingas ar, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai. Atsižvelgus į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija sprendžia, kad neįrodžius atsakovės veiksmų neteisėtumo, ieškovo argumentai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kaip pagrindo civilinei atsakomybei taikyti, yra nepagrįsti ir atmestini.

44. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nėra pagrindo teigti, kad atsakovė, kreipdamasi į teisėsaugos institucijas dėl, jos manymu, galimai padarytos nusikalstamos veikos, veikė tyčia, siekdama pakenkti ieškovui, ar kad jos veiksmai buvo neatidūs ir nerūpestingi. Ieškovas nepateikė objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės veiksmų nesąžiningumą, todėl jo argumentai vertintini kaip deklaratyvūs ir neįrodyti (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, neįrodžius vienos iš privalomų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, civilinės atsakomybės taikymas atsakovei negalimas. Kadangi atsakovės veiksmų neteisėtumas nėra įrodytas, dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų – žalos, priežastinio ryšio ar kaltės – tampa teisiškai nereikšmingi. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms.

45. Apeliantas apeliaciniame skunde be kita ko nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ginčo pranešime nurodytų teiginių atitikimo vėliau viešai paskelbtai informacijai, pačios atsakovės viešiems komentarams, tikslu įvertinti šių duomenų (ne)pagrįstumą. Teisėjų kolegija su šiais apelianto teiginiais neturi pagrindo sutikti ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo 39 punkte nurodė, kad ieškovo argumentai ir nurodomos aplinkybės, jog jo 2023 m. spalio 5 d. pranešime nurodyti teiginiai apie atsakovę yra pagrįsti ar atsakovė juos neteisingai supranta, nesusiję su byloje nagrinėjamu ginču, t. y. kad buvo pažeista ieškovo garbė ir orumas, nes tokios aplinkybės būtų reikšmingos tuo atveju, jeigu ieškinį dėl garbės ir orumo gynimo būtų pareiškusi atsakovė, o ne ieškovas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ginčo pranešimas yra 2023 m. spalio 5 d. datos, todėl aktuali yra to laikotarpio informacija, o ne ta, kuri vėliau buvo viešai paskelbta.

46. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nebuvo CK 2.24 straipsnio taikymo sąlygų – žinių paskleidimo ir fakto, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą, pagrįstai dėl kitų sąlygų nepasisakė ir sprendė, kad atsakovės civilinė atsakomybė CK 2.24 straipsnio taikymo prasme negalima. Teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad ieškovo reikalavimas negali būti tenkinamas ir remiantis CK 6.263 straipsnio 1 dalimi, nes nenustatė vienos iš būtinųjų atsakovės civilinei atsakomybei kilti sąlygų – atsakovės neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Dėl įrodymų vertinimo

47. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 29 punktą; 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016, 22 punktą ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 53–55 punktus).

48. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo nustatyta, kad teismas vertino faktines bylos aplinkybes ir byloje teiktus įrodymus, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apelianto nurodytus argumentus, įvertinusi byloje priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, konstatuoja, kad šioje byloje nėra pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso įstatyme įtvirtintas ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Teismas vertino byloje surinktų įrodymų, įskaitant ir tuos, kuriuos ieškovas įvardija kaip teismo ignoruotus, visetą, analizavo byloje esančius įrodymus, padarydamas išvadas dėl šiais duomenimis ieškovo įrodinėtų faktinių aplinkybių buvimo (nebuvimo).

49. Pažymėtina, kad ieškovas, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių bylą nagrinėjusio teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog eilinį kartą pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo skundą pateikęs asmuo, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas).

50. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo teiginius dėl procesinės teisės normų pažeidimo.

51. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K- 3-133-823/2020 40 punktą).

52. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas aplinkybes ir pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė procesinės ir materialiosios teisės normas, vadovavosi aktualia teismų praktika. Dėl to apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

53. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, tarp šalių paskirstomos bylinėjimosi išlaidos.

54. Atsakovė teikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą teismo prašė iš apelianto priteisti atsakovės patirtas 7240,31 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

55. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo dalyką, atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį ir apimtį, įvertindama atsakovės atstovo advokato darbo ir laiko sąnaudas tokiam procesiniam dokumentui paruošti ir atsakovei suteiktų advokato paslaugų kompleksiškumą, sprendžia, jog atsakovės turėtos advokato pagalbos išlaidos mažintinos nuo 7240,31 Eur iki 2500,00 Eur. Kolegija pažymi, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nors jos ir neviršijo rekomendacijų kriterijų, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Ieškovo V. B. apeliacinį skundą atmesti.

(duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2500,00 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Irena StasiūnienėAleksandras RusakasRasa Bartašienė