- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-07-02
- Bylos Nr.
- 2-102-592/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14938-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Igoris Kasimovas
- Atsakovas
- R. Š. M., valstybės įmonės Registrų centro, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Ieškovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Ieva Badikonytė
- Kategorijos
- 2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
- 2.4.2.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Rasa Bužavienei,
trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų Vilniaus miesto savivaldybės atstovams Tomui Moleikaičiui, Beniui Bučeliui, Linai Smirnovaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui R. Š. M., valstybės įmonei Registrų centrui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl užimtos valstybės žemės atlaisvinimo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų – Vilniaus miesto savivaldybė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), patikslinusi ieškinį, prašo:
1.1 panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau - Inspekcija) 1999 m. lapkričio 5 d. statinio priėmimo naudoti akto Nr. 834 (toliau – Aktas) dalį, kuria buvo leista statyti ir įregistruoti tvorą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal Namų valdos techninės apskaitos kortelės dalį, kurioje nurodyti kiemo statiniai;
1.2 panaikinti inžinerinio statinio – tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Tvora), kuri užima valstybinę žemę, teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre;
1.3 įpareigoti R. Š. M. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis pašalinti tvorą šiaurinėje ir pietinėje sklypo dalyje, esančią šalia sklypo, Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalinamos tvoros koordinatės nuo 1. X (duomenys neskelbtini), Y (duomenys neskelbtini); 2. X (duomenys neskelbtini), Y (duomenys neskelbtini); 3. X (duomenys neskelbtini), Y (duomenys neskelbtini); 4. X (duomenys neskelbtini), Y(duomenys neskelbtini); 5. X (duomenys neskelbtini), Y (duomenys neskelbtini); 6. X (duomenys neskelbtini), Y (duomenys neskelbtini); iki 7. X (duomenys neskelbtini), Y(duomenys neskelbtini) ir pašalinus tvorą iš valstybinės žemės, atlaisvinti neteisėtai užimtą valstybinės žemės plotą.
Šalies argumentai
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji patikėjimo teise valdo visos Lietuvos Respublikos valstybinę žemę, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Gindama viešą interesą, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.98 straipsniu, kuriame nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors nesusijusius su valdymo netekimu, ieškovė, siekdama nutraukti teisę pažeidžiančius veiksmus, t. y. valstybinės žemės dalies užėmimą, teikia ieškinį dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo.
3. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023-02-03 išrašo duomenimis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,0880 ha (toliau - Žemės sklypas), nuosavybės teise priklauso atsakovui R. Š. M. (toliau – Atsakovas1), įregistravimo pagrindas yra 1995 m. rugpjūčio 25 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P01/95-8043, Inspekcija 1999 m. lapkričio 5 d. priėmė aktą Nr. 834.
4. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2016 m. sausio 19 d. atliko žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir 2016-01-21 surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-18. Patikrinimo metu nustatyta, kad yra užimama valstybinė žemė: tvora, pastatyta ties žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurinėje ir pietinėje pusėse, patenka į valstybinę žemę. Tvora užimamas valstybinės žemės plotas - 1167 kv. m. Vilniaus miesto skyrius 2016-02-11 raštu Nr. 49SFN-188-(14.49.104.) „Dėl galimo administracinio teisės pažeidimo“ informavo Atsakovą1, kad dalis Tvoros patenka į valstybinę žemę. Vilniaus miesto skyriuje 2016 m. balandžio 15 d. surašė Administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 49AT-14.
5. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. kovo 22 d. atliko žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-193. Patikrinimo metu nustatyta, kad pažeidimai, kurie buvo nustatyti ankstesnio, t. y. 2016-01-19, žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimo metu, nėra pašalinti. Vilniaus miesto skyrius 2017 m. balandžio 3 d. raštu Nr. 49SFN-590-(14.49.104.) ,„Dėl galimo administracinio teisės pažeidimo" (pridedama), informavo Atsakovą1, kad pažeidimai, kurie buvo nustatyti 2016-01-19 žemės naudojimo patikrinimo akte 49ŽN-18, yra nepašalinti. Vilniaus miesto skyrius 2017 m. balandžio 3 d. raštu Nr. 49SJN-821-(14.49.105.) „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą (toliau - Inspekcija), prašydamas įvertinti statinių teisėtumą ir nustačius pažeidimus surašyti privalomąjį nurodymą. Vilniaus miesto skyriuje 2017 m. gegužės 4 d. gautas Inspekcijos raštas Nr. (23.2)- 2D-6050 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo informuojama, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, jog statinys - kiti inžineriniai statiniai (tvora) (duomenys neskelbtini), įregistruotas 1999-11-05 statinio priėmimo naudoti akto Nr. 834 pagrindu.
9. Ieškovės pažymi, kad ji nėra išdavusi sutikimo Atsakovui1 statyti valstybinėje žemėje Tvorą. Atsižvelgdama į nurodytas faktines aplinkybes, į tai, kad Atsakovas1 vengia atlaisvinti valstybinę žemę, ieškovė CPK 49 straipsnio 2 dalimi, CK 4.98 straipsniu teikia ieškinį dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo Atsakovui1.
Šalies argumentai
10. Ieškovė nurodo, kad teisinis ieškinio pagrindas - negatorinis reikalavimas, kai savininkas turtą valdo, bet pažeidžiamos kitos teisės (naudojimosi, disponavimo turtu, servitutai). Reikalavimą galima pareikšti iki to laiko, kol tęsiasi teisių pažeidimas. Negatorinio reikalavimo tikslas - nutraukti teisę pažeidžiančius veiksmus ir uždrausti juos ateityje. Savininkas negatoriniu ieškiniu gali užkirsti kelią ir gresiančiam pažeidimui ateityje. Negatoriniams reikalavimams netaikomi ieškininės senaties terminai, nes teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio. CK 4.98 straipsnis numato, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Vadovaujantis Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punktu ir 36 straipsnio 1 dalimi, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo", Nacionalinė žemės tarnyba bei jos teritoriniai skyriai organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę, kurios metu tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, kurią nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. Nacionalinės žemės tarnybos vienas iš uždavinių yra atlikti valstybinės žemės patikėjimo teisės subjekto (patikėtinio) funkcijas (Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos“ patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų (toliau - Nuostatai) 6.3 papunktis), taip pat organizuoti ir vykdyti žemės naudojimo valstybinę kontrolę (Nuostatų 6.4 papunktis). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentą ir vadovaujantis Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Nacionalinė žemės tarnyba yra tinkamas subjektas kreiptis į teismą su ieškiniu CK 1.138 straipsnio 3 punktą pagrindu, reikalaudama pašalinti bet kuriuos jos, kaip valstybinės žemės patikėtinės, teisės pažeidimus, t. y. valstybinės žemės dalies prie Žemės sklypo užėmimą pagal CK 4.98 straipsnį, kurios užėmimo faktas nustatytas aukščiau nurodytų patikrinimų metu. Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktas numato žemės savininkams ir kitiems naudotojams pareigą savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
11. Ieškovė pažymi, kad įvertinus NŽT Vilniaus miesto skyriuje esamus dokumentus – 2016-2022 metų Žemės naudojimo patikrinimo aktus, prašomą panaikinti Aktą, Inspekcijos, VĮ Registrų centro raštus, nustatyta, kad valstybinės žemės sklypo dalyse stovi Atsakovo1 Tvora. Iš Akto turinio matyti, kad tik gyvenamasis namas buvo pripažintas tinkamu naudotis, todėl Tvora negalėjo būti užregistruota Nekilnojamojo turto registre Akto pagrindu. 2022 m. gegužės 3 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 49ŽN-211-(14.49.81.) pagrindu teigia, kad Žemės sklypo dalyje, po 2018 m. birželio 4 d. atlikto žemės naudojimo patikrinimo, faktinė situacija nepasikeitė. Šiais veiksmais Atsakovas1 pažeidė Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte numatytą reikalavimą, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau - Kadastro įstatymas) 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kadastro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako, kad Nekilnojamojo turto kadastre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, ir už šių duomenų apsaugą. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau - Nekilnojamojo turto registro įstatymas) 5 straipsnio 2 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą, taip pat numatyta, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre yra laikomas Kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi ar keičiami Kadastro įstatymo ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Kadastro įstatymo 12 straipsnis nustato, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo teisiniais pagrindais yra: valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; rašytiniai sandoriai; kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalis (ginčo statinių teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre atlikimo metu galiojusi redakcija) numatė, jog kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Akivaizdu, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas statybos užbaigimo akto pagrindu, kuriuo tinkamu naudoti buvo pripažintas naudoti tik gyvenamasis namas, negalėjo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, valstybinėje žemėje, be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, tvorą, kadangi toks statytojo prašymas ir pateikti dokumentai nepagrindė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų privalomųjų reikalavimų: prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimo fakto - statytojo teisės įregistruoti tvorą statybos užbaigimo akto pagrindu. Dėl nurodytų priežasčių, tvoros, kuri užima valstybinę žemę, teisinė registracija prieštarauja teisės aktų reikalavimams ir turi būti panaikinta. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-10-04 įsakymu Nr. 316 patvirtinto STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statiniams išdavimo tvarka“ privalomieji reikalavimai, 1 punkte, buvo numatyta, kad statant (atliekant) arba griaunant sąraše (A priedas) išvardytus statinius (darbus), būtina: statytojui turėti dokumentą patvirtinantį, kad statinys statomas jo teisėtai naudojamame žemės sklype arba darbai atliekami jam teisėtai priklausančiame statinyje. Pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, statytojo teisė yra realizuojama, kai yra turimas sklypas, įsigytas nuosavybės, nuomos ar kita Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta teise (ši statytojo pareiga numatyta ir šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte). Teisė būti statytoju gali būti įgyvendinama tik įvykdžius visas sąlygas, nustatytas Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje. Įvykdyti Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje išvardintas sąlygas ir turėti dokumentus, leidžiančius asmeniui įgyvendinti statytojo teisę, visų pirma yra asmens, siekiančio tokios teisės, interesas. Nurodytų sąlygų tinkamas įvykdymas užtikrina būsimų statybos darbų suderinimą su visais suinteresuotais asmenimis ir sudaro prielaidas statytojui įgyvendinant savo teises ateityje nepažeisti kitų asmenų teisių, nesukelti ginčų ir nepatirti nuostolių dėl kitų asmenų teisių pažeidimo, t. y. įstatymo laikymasis užtikrina teisinį apibrėžtumą. Šie viešosios teisės reikalavimai yra skirti ir žemės savininko teisių ir teisėtų interesų apsaugai, kartu - statytojo lūkesčių teisiniam apibrėžtumui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-701/2018). Pažymi, kad asmuo, ketinantis tapti statytoju, privalo užtikrinti statybų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir susitarti su žemės sklypų savininkais (kitais teisėtais valdytojais), kurių sklypus jis ketina panaudoti statyboms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-674/2013). Atsakovas1 statybos metu, t. y. statant Tvorą valstybinėje žemėje, teisėtai nuosavybės teise žemės sklypo nevaldė ir nenaudojo kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Vilniaus miesto skyriuje nėra duomenų, jog Atsakovas1 ginčijamą žemės sklypo dalį valdė teisėtai, taip pat nėra duomenų, jog valstybinės žemės patikėtinis būtų sutikęs, jog statytojas dalyje valstybinės žemės plote pastatytų Tvorą, todėl nebuvos Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytų teisės būti statytoju įgyvendinimo sąlygų, Tvora, esanti užimtoje valstybinėje žemėje turi būti pašalinta. Atsižvelgiant į tai, jog dalis Tvoros stovi valstybinėje žemėje, o pagal ginčijamą Aktą Tvoros nėra, todėl Nacionalinės žemės tarnybos vertinimu, Aktas yra neteisėtas tiek, kiek jo pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo užregistruota Tvora, kurios dalis yra valstybinėje žemėje. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog paaiškėjus, jog nėra bent vienos iš Statybos įstatyme nustatytų teisės būti statytoju sąlygų įgyvendinimo, surašyti paskesni dokumentai, bylojantys apie statybos užbaigimą, turi būti paneigti. Teismas pabrėžė, kad tokia situacija, kai nesant pradinių pagrindinių aplinkybių, leidžiančių būti statytoju, būtų sukurti statybą pateisinantys bei įteisinantys dokumentai, yra negalima, nes neteisėti veiksmai negali suponuoti teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-07-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1474/2013). Statytojas, neįvykdęs Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos sąlygos, valdyti žemės sklypą (šiuo atveju - valstybinę žemę) nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, prisiima riziką dėl įgyjamų teisių ir lūkesčių neapibrėžtumo bei būtinybės valstybinės žemės naudojimo klausimus derinti su savininku. Aplinkybę, jog būtent Atsakovas1 yra užėmęs valstybinę žemę, ieškovė grindžia ir tuo, jog Tvora, juosianti Atsakovui1 nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą, yra vienas neatskiriamas darinys. Ši aplinkybė matyti iš 2022 m. gegužės 3 d. patikrinimo metu darytų nuotraukų.
Žemesnės instancijos teismas
12. Dėl ieškinio senaties naikinant Aktą CK 1.125 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000; 1999 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/1999, 1999 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/1999). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas skundo padavimo termino eigos pradžią sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu - akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamą aktą momentu. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-10-07 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-75-492/2015). Šiuo atveju, Vilniaus miesto skyrius 2022 m. birželio 10 d. gavo VI Registrų centras raštą „Dėl dokumentų kopijų (nuorašų) pateikimo“ (registracijos Nr. 49GD-1220), kurio dokumentuose yra nurodyta ginčijama Tvora, pirminis ieškinys teismui pateiktas 2022 m. liepos 12 d., todėl 10 metų ieškinio senaties terminas panaikinti Aktą nėra praleistas.
Atsiliepimas
13. Atsakovas R. Š. M. atsiliepimu į ieškinį prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Taip pat pažymi, kad taikytinas naikinamasis 10 metų procesinis kreipimosi į teismą terminas, todėl ieškinys atmestinas ir šiuo pagrindu.
14. Atsakovas nurodo, kad faktiškai pastatyta Tvora yra būtent tas statinys, kuris įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Tvoros perimetras atitinka kadastro duomenis. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad tiek gyvenamasis namas, tiek Tvora pastatyti 1999 metais.
15. Atsakovas nurodo, kad šioje byloje siekiama pakartotinai bylinėtis dėl teismo išspręstų klausimų kitose administracinėse bylose. Iki ieškovei pareiškiant ieškinį nagrinėjamoje byloje, Inspekcija anksčiau taip pat ėmėsi teisinių veiksmų siekiant tokio paties teisinio rezultato, t. y. Tvoros išregistravimo.
16. Ieškiniu reikalaujama panaikinti Aktą, kuris Nekilnojamojo turto registre nurodytas kaip Tvoros įregistravimo pagrindas, taip pat panaikinti Tvoros teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre. Inspekcija kelis kartus buvo pareiškusi reikalavimą panaikinti Tvoros registraciją Nekilnojamojo turto registre.
19. Atsakovas pažymi, kad minėtos administracinės bylos išnagrinėtos pagal Inspekcijos skundus, tačiau šių bylų inicijavimas ir vėlesni Inspekcijos veiksmai buvo koordinuojami su ieškove.
20. Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 293 str. 3 p. nustato, kad byla nutraukiama, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Nagrinėjamu atveju dirbtinai pakeičiant šalį iš Inspekcijos į NŽT bandoma dar kartą bylinėtis dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, vien nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą ieškinio reikalavimus atmesti.
21. Reikalavimai panaikinti Aktą ir Tvoros teisinę registraciją atmestini, nes pareikšti suėjus naikinamajam procesiniam 10 metų kreipimosi į teismą terminui. Ieškovės reikalavimai panaikinti Aktą ir Tvoros teisinę registraciją yra administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai.
22. Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai.
23. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 30 str. 1 d. nustatyta, kad skundo padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjo įtvirtintas dešimties metų terminas, skaičiuojamas nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo, yra naikinamasis, kuriam pasibaigus šis terminas negali būti atnaujintas. Asmeniui kreipiantis į teismą su skundu dėl administracinio sprendimo, kurio apskundimo terminas yra pasibaigęs ir negali būti pagal įstatymą atnaujintas, konstatuojamas neigiamos prielaidos kreiptis į teismą buvimas. Ši ABTĮ įtvirtinta procesinio pobūdžio aplinkybė daro negalimą teismo procesą dėl administracinio sprendimo panaikinimo ir sudaro pagrindą atsisakyti priimti skundą dėl administracinio sprendimo, nuo kurio priėmimo praėjo daugiau negu dešimt metų (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas, taikant jį kartu su ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi). Pažymi, kad minėto naikinamojo termino pasibaigimą įstatymas sieja su skundžiamo teisės akto priėmimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas šioje teisės normoje suteikė pirmenybę teisinių santykių stabilumui, nebeleisdamas apskųsti teismui teisės akto ar veiksmo, nuo kurių priėmimo ar atlikimo praėjo daugiau nei 10 metų. Vienintelė įstatymų leidėjo nustatyta išimtis – nusikalstamos veikos, susijusios su ginčijamo akto priėmimu ar veiksmo atlikimu, padarymas. Iki tol galioję teisės aktai nenustatė konkretaus procesinio termino, kuriam pasibaigus asmuo nebegalėtų ginčyti teisės akto ar veiksmo, ir paliko tokius klausimus spręsti bylą nagrinėjančio teismo nuožiūra. Tačiau teismai, spręsdami skundo padavimo terminų atnaujinimo klausimus, ir iki tol atsižvelgdavo į skundu (prašymu) ginamų vertybių ir teisinių santykių stabilumo pusiausvyrą. Pažymi, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujai ABTĮ redakcijai, visi administracinių bylų procesai, kurie buvo pradėti po šio įstatymo įsigaliojimo, vyksta šio įstatymo nustatyta tvarka, taikant ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą dešimties metų administracinių aktų apskundimo teisme terminą, nepriklausomai nuo to, kad šis terminas jau yra pasibaigęs dar iki naujos minėto įstatymo redakcijos įsigaliojimo, t. y. tuo metu, kai įstatymų leidėjas dar nebuvo dešimties metų termino priskyręs prie naikinamųjų terminų.
Žemesnės instancijos teismas
24. Aktas priimtas 1999-11-05, Tvoros teisinė registracija atlikta 2002-02-15, ieškovės NŽT ieškinys pareikštas 2022-07-12. Tai reiškia, kad nuo Akto priėmimo iki ieškinio pareiškimo praėjo 22,5 metų, o nuo Tvoros teisinės registracijos iki ieškinio pareiškimo – 20 metų. Šios aplinkybės patvirtina, kad reikalavimai panaikinti Aktą ir Tvoros teisinę registraciją atmestini, nes pareikšti praleidus naikinamąjį 10 metų terminą, įtvirtintą ABTĮ 30 str. 1 d.
25. Aplinkybę, kad ginčijant Tvoros teisinę registraciją taikytinas 10 metų terminas yra išspręstas (res judicata) LVAT 2021-12-15 nutartimi, kurios 48 p. nustatyta: „Minėta, jog pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 1 dalį Centriniam registratoriui paduoto skundo dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo forma ir turinys turi atitikti ABTĮ nustatytus reikalavimus. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Centrinis registratorius veikia kaip neteisminė nagrinėjimo institucija administraciniam ginčui, kuris pagal veikiantį reguliavimą potencialiai perkeliamas į administracinį teismą, taikytina ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostata, draudžianti skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą atnaujinti, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų. Nagrinėjamu atveju ši teisinių santykių stabilumą užtikrinanti norma užkerta kelią 2020 m. vasario 21 d. skundo dėl 2002 m. vasario 15 d. sprendimų priėmimui.
Žemesnės instancijos teismas
26. Pažymi, kad ieškovės teiginiai, jog negatorinio ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti kiekvieną atlikto pažeidimo dieną yra neaktualus minėtų reikalavimų kontekste ir netaikytinas, kadangi administracinio teisinio pobūdžio reikalavimams dėl Akto ir Tvoros teisinės registracijos panaikinimo taikytinas ne ieškinio senaties, bet ABTĮ 30 str. 1 d. įtvirtintas naikinamasis 10 metų procesinis kreipimosi į teismą terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo aktų priėmimo ar veiksmų atlikimo datos, t. y. nuo 1999-11-05 ir nuo 2002-02-15.
27. Tuo tarpu reikalavimas dėl įpareigojimo pašalinti Tvorą yra civilinio teisinio pobūdžio reikalavimas, tačiau toks reikalavimas negali būti patenkintas atmetus administracinio teisinio pobūdžio reikalavimus dėl Akto ir Tvoros teisinės registracijos panaikinimo.
28. Pažymi dėl NŽT argumento, kad neva ji sužinojo apie Tvorą 2022-06-10 gavus VĮ Registrų centro raštą. Tačiau visus reikiamus duomenis ieškovė turėjo daug anksčiau, nuolat gaudavo informaciją iš Inspekcijos. Mano, kad šiuo atveju neturi reikšmės 10 metų termino skaičiavimui dokumentų gavimo data. Be to, nagrinėjamoje byloje taikytinas ne 10 metų bendrasis senaties, bet naikinamasis 10 metų procesinis kreipimosi į teismą terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo aktų priėmimo ar veiksmų atlikimo datos, o ne nuo aktų įteikimo/ sužinojimo apie juos.
29. Atsakovas1 pažymi, kad, kad įpareigojimas pašalinti Tvorą atmestinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, nes teisėtų aktų ir veiksmų pagrindu įregistruota Tvora negali būti griaunama pagal NŽT reikalavimą, t. y. toks NŽT reikalavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nenuginčijus Akto ir nepanaikinus Tvoros teisinės registracijos nėra teisinės galimybės patenkinti reikalavimo dėl įpareigojimo pašalinti Tvorą. Teisėtas ir įregistruotas statinys paneigia NŽT teisių pažeidimo faktą kaip negatorinio ieškinio sąlygą.
Atsiliepimas
30. Atsakovas1 nurodo, kad dėl jo Žemės sklypo ir šalimai esančios teritorijos galioja Vilniaus miesto valdybos 1999-12-09 sprendimu Nr. 2136V patvirtintas nedidelių veiklos mastų detalusis planas (reg. Nr. T00056183 (000132000479) (toliau – Detalusis planas), kurio architektūrinė-planinė dalis skelbia, jog „Planuojamoje teritorijoje keičiamas namų valdos, priklausančios R. Š. M. plotas (iki 2000 kv. m) ir ribos, nenumatant jokios naujos statybos (vienbutis namas pagal anksčiau išduotą leidimą pastatytas). Likusi teritorija, kaip ir numatyta miesto bendrajame plane – rekreacinė, išskiriant infrastruktūros koridorius. Rekreacinėje zonoje numatyta vieta sporto aikštelėms“. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo (toliau - TPĮ) 17 str. 3 d. detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, išskyrus TPĮ išimtis, susijusias su krašto apsauga ir Investicijų įstatymo įgyvendinimu. Šiuo metu Detalusis planas nėra įgyvendintas, tačiau Atsakovas1 ketina įgyvendinti Detaliojo plano sprendinius ir privatizuoti papildomą žemės plotą. Šios aplinkybės aktualios dėl to, kad nurodytame papildomame plote yra pastatyta dalis Tvoros, kurios pašalinimo reikalaujama.
31. Pažymi, kad Detaliojo plano Pagrindiniame brėžinyje aiškiai matyti, kad Tvora yra pavaizduota kaip esamas statinys. Detalusis planas pagal galiojusias procedūras suderintas su visomis atsakingomis institucijomis.
32. Atsakovė VĮ Registrų centras atsiliepime į ieškinį nurodo, kad jos Vilniaus filialas (toliau – Kadastro tvarkytojas ir Teritorinis registratorius) 2002-02-15 sprendimais (sprendimai įforminti registro įrašu Nr. (duomenys neskelbtini)) į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašė Tvoros kadastro duomenis ir Nekilnojamojo turto registre įregistravo R. Š. M. nuosavybės teises į ją.
Šalies argumentai
33. Inspekcija 2017-06-29 skundu Nr. 2D-9279 „Dėl statinio teisinės registracijos“ kreipėsi į Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisiją (toliau – Komisija), prašydama panaikinti Kadastro tvarkytojo ir Teritorinio registratoriaus 2002-02-15 sprendimus į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti Tvoros kadastro duomenis ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti R. Š. M. nuosavybės teises į ją. Inspekcija su 2017-06-29 skundu nepateikė prašymo atnaujinti 2017-06-29 skundo padavimo termino, todėl Komisija 2017-07-24 sprendimu Nr. cspr1-166 „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo“ jos skundą atsisakė nagrinėti. Nesutikdama su tokiu Komisijos sprendimu Inspekcija įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Komisijos 2017-07-24 sprendimą, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018-01-30 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-390-171/2018 ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019-12-04 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1359-492/2019 Inspekcijos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
34. Inspekcija 2020-02-21 skundu „Dėl statinio teisinės registracijos“ kreipėsi į Komisiją ir prašė: 1) atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Kadastro tvarkytojo ir Teritorinio registratoriaus 2002-02-15 sprendimų; 2) panaikinti Kadastro tvarkytojo ir Teritorinio registratoriaus 2002-02-15 sprendimus į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti Tvoros kadastro duomenis ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti R. Š. M. nuosavybės teises į ją. Komisija 2020-03-09 sprendimu Nr. CSPR-57 atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti skundą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020-12-21 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3217-872/2020 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-12-15 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2710-502/2021 Inspekcijos skundai buvo atmesti ir paliktas galioti Komisijos 2020-03-09 sprendimas.
Atsiliepimas
35. Atsakovė VĮ Registrų centras nurodo, kad nesutinka su ieškinio reikalavimu - panaikinti Tvoros, kuri užima valstybinę žemę, teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre. Mano, kad bylos dalis dėl šio reikalavimo turi būti nutraukta.
36. Pažymi, kad ieškovė ginčija Tvoros teisinę registraciją, kas savo esme reiškia, jog keliamas reikalavimas teismine tvarka peržiūrėti Kadastro tvarkytojo ir Teritorinio registratoriaus 2002-02-15 sprendimą (sprendimas įformintas registro įrašu Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruoti Nekilnojamojo turto registre šį nekilnojamąjį daiktą ir nuosavybės teises į jį.
37. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – Registro įstatymas) 30 straipsnio 1 dalis numato, kad teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalis numato, kad skundas Centriniam registratoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos. Jeigu suinteresuotas asmuo praleido šio įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias Centrinis registratorius pripažįsta svarbiomis, šis terminas Centrinio registratoriaus sprendimu gali būti atnaujintas. Kartu su pareiškimu dėl skundo padavimo termino atnaujinimo turi būti paduodamas ir skundas, kurio padavimo terminas yra praleistas. Centrinio registratoriaus sprendimas atmesti pareiškimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo gali būti apskųstas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
38. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinis teismo praktika, pagal Registro įstatymo 31 straipsnio 1 dalį Centriniam registratoriui paduoto skundo dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo forma ir turinys turi atitikti ABTĮ nustatytus reikalavimus. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Centrinis registratorius veikia kaip neteisminė nagrinėjimo institucija administraciniam ginčui, kuris pagal veikiantį reguliavimą potencialiai perkeliamas į administracinį teismą, taikytina ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostata, draudžianti skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą atnaujinti, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų (Lietuvos vyriausiojo administracinis teismo 2021-12-15 nutartis Nr. eA-2710-502/2022). CPK 293 straipsnio 2 punktas nustato: jeigu ieškovas kreipėsi į teismą nesilaikydamas tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir šia tvarka negalima pasinaudoti, tai teismas bylą nutraukia.
Žemesnės instancijos teismas
39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendrosios kompetencijos teismai sprendžia teisės klausimus, bet neatlieka veiksmų už kitus subjektus, nesprendžia bylų dėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo įpareigojimo atlikti veiksmus viešojo administravimo srityje. Tokius sprendimus gali priimti administraciniai teismai, nustatę, kad šis subjektas, esant teisiniam pagrindui, vilkino atlikti tokius veiksmus ar nepagrįstai atsisakė juos atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2007).
40. Nagrinėjamu atveju ieškovė nėra pasinaudojusi išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, t. y. niekada nesikreipė į Komisiją dėl Kadastro tvarkytojo ir Teritorinio registratoriaus 2002-02-15 sprendimo peržiūrėjimo ir šia tvarka jau nėra galimybės pasinaudoti, todėl teismas CPK 293 straipsnio 2 punkto pagrindu turėtų šią bylos dalį nutraukti.
41. Atsakovė prašo kitus ieškinio reikalavimus spręsti teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
42. Atsakovė Inspekcija atsiliepime į ieškinį nurodo, kad iš esmės patvirtina ieškovės argumentus dėl tarpusavio susirašinėjimo, ikiteisminių ir teisminių ginčų administraciniuose teismuose, negatorinio reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo. Tuo pačiu pažymi, kad Aktas priimtas remiantis Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 1997-12-17 leidimu vykdyti statybos darbus Nr. IN 97-278. Leidimas suteikė teisę Š. M. statyti individualų gyvenamąjį namą ,,(2 a. + pastogė)“ žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Aktu patvirtinta, kad Akte išvardyti statiniai atitinka nustatytus reikalavimus ir jie priimami naudoti. Iš Akto turinio matyti, kad priimtas naudoti individualus gyvenamasis dviejų aukštų mūrinis namas. Akto 7 punkto grafa, kurioje gali būti nurodomi kartu priimami naudoti statinio priklausiniai, yra tuščia. Taigi Tvora minėtame Akte nebuvo nurodyta.
43. Dėl Tvoros teisinės registracijos panaikinimo atsakovė pažymi, kad Tvoros statybos metu (1999 m.) galiojusios Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) redakcijos (įstatymo 1997-06-26 redakcija Nr. VIII-326) 3 str. 2 d. numatė, kad statytojo teisė gali būti realizuojama, kai turimas sklypas, įsigytas nuosavybės, nuomos ar kita Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta teise, nustatyta tvarka parengtas ir suderintas statinio projektas, nustatyta tvarka gautas leidimas statyti. Statybos įstatymo 18 str. 1 d. numatė, kad statiniai Lietuvos Respublikoje gali būti statomi arba griaunami tiktai gavus apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnybos leidimą statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti. Pagalbinių statinių ir darbų, kuriems statyti nereikia leidimo, sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdžios institucija. Statybos metu galiojusio Organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1997 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“ (toliau – STR 1.07.01:1997), patvirtinto Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1997 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 20, A priede numatyti statiniai (darbai), kuriuos statyti (atlikti) nereikia nei leidimo, nei projekto, taip pat statiniai, kuriuos statyti nereikia leidimo, tačiau būtina turėti projektą, suderintą su savivaldybės vyriausiuoju architektu ir nurodytomis institucijomis. STR 1.07.01:1997 A priedo 9.2 papunktis numatė, kad mūrinių, gelžbetoninių ir metalinių tvorų iki 1,5 m aukščio su pamatais arba cokoliais statybai nereikia leidimo, tačiau būtina turėti projektą, suderintą su savivaldybės vyriausiuoju architektu ir nurodytomis institucijomis.
44. Iš Kadastrinių matavimų byloje nurodytų duomenų matyti, kad Tvoros aukštis 1,8 m. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, darytina išvada, kad Tvoros statybai nebuvo taikoma STR 1.07.01:1997 A priedo 9.2 papunkčio išimtis ir nurodyto statinio statybai buvo būtinas statybos leidimas.
45. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (2000-06-27 įstatymo redakcija Nr. VIII-1764, galiojusi Tvoros įregistravimo Nekilnojamojo turto registre (2002-02-15) 11 str. 1 d. numatyta, kad statiniai, butai, patalpos ir inžineriniai įrenginiai, kurių funkcijos tiesiogiai nesusijusios su žemės sklypu ar statiniu, kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai šio įstatymo 8 straipsnyje numatytais būdais formuojami tik tais atvejais, kai nekilnojamojo turto savininkai ar juridiniai asmenys, valdantys nekilnojamąjį turtą patikėjimo teise, turi Statybos įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą statyti, rekonstruoti, remontuoti ar kitaip statinius pertvarkyti. Kad statinys suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, patvirtina nustatyta tvarka išduotas statinių priėmimo naudoti aktas, o tais atvejais, kai statinys nebaigtas statyti, - statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos pažyma, kad statinys statomas iš esmės nenukrypstant nuo projekto. Kai kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai formuojami statiniai, kuriems statyti ar kitaip pertvarkyti įstatymų nustatyta tvarka nebuvo išduoti leidimai, tie statiniai pastatyti tada, kai šių reikalavimų nebuvo, arba tokie leidimai pagal įstatymus nebūtini, statinių savininkai ar juridiniai asmenys, valdantys nekilnojamąjį turtą patikėjimo teise, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui pateikia nuosavybės teisę ar valdymo teisę patvirtinančius dokumentus. Vadovaujantis nurodyto įstatymo 11 str. 3 d., laikoma, kad naujai statomi ar rekonstruojami statiniai baigti formuoti, kai nustatyta tvarka parengtas ir patvirtintas statinių priėmimo naudoti aktas, o tais atvejais, kai statinys nebaigtas statyti, – išduota statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos pažyma, kad statinys statomas iš esmės nenukrypstant nuo projekto, ir parengta statinių kadastrinių matavimų byla.
46. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju Tvoros teisinė registracija VĮ Registrų centre atlikta Akto pagrindu. Akte nurodoma, kad statytojas R. Š. M. pateikė priimti dviejų aukštų individualų gyvenamąjį mūrinį namą, (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Akto 3 p., leidimas statyti Nr. IN97-278 išduotas 1997-12-17, t. y. Aktas išduotas Leidimo pagrindu. Akto 7 punkto grafa, kurioje gali būti nurodomi kartu priimami naudoti statinio priklausiniai, yra tuščia.
Atsiliepimas
47. Atsakovė teigia, kad Leidimas suteikė teisę statyti individualų gyvenamąjį namą, tačiau ne Tvorą, kuriai vadovaujantis anksčiau minėtomis, aktualiu laikotarpiu galiojusiomis Statybos įstatymo ir STR 1.07.01:1997 nuostatomis, buvo būtinas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau jis išduotas nebuvo. Be to, Tvoros statybos vykdymo metu galiojusios Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p. nuostatos numatė, kad statytojo teisė inter alia realizuojama tuo atveju, kai turimas sklypas, įsigytas nuosavybės, nuomos ar kita Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta teise. Vadovaujantis į bylą pateiktais NŽT patikrinimo aktais – Tvora pastatyta valstybinėje žemėje. Byloje nėra duomenų, kad Tvoros statybai būtų gautas valstybinės žemės patikėtinės – NŽT, sutikimas, todėl pritartina ieškinyje išdėstytiems argumentams, kad Atsakovas1 neatitiko statytojui keliamų reikalavimų, numatytų Statybos įstatymo 3 str. 2 d. ir negalėjo įgyvendinti teisės statyti Tvorą.
48. Taip pat pažymi, kad iš VĮ Registrų centro 2017-04-11 raštu Nr. VILIN(12.5.13.)-9729 Inspekcijai pateiktos nekilnojamųjų daiktų-statinių (registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos kopijos matyti, kad statinių kadastriniai matavimai atlikti 1999-11-29 (kiemo statinių lentelėje pažymėta tvora, kurios aukštis 1,80 m, ilgis – 171,0 m), t. y. po Akto išdavimo. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad Tvoros kadastriniai matavimai atlikti 1999-11-29, todėl Aktas, kuris išduotas Leidimo pagrindu, negalėjo būti Tvoros įregistravimo pagrindu. Be to, iš NŽT su ieškiniu pateikiamos kadastro žemėlapio ištraukos duomenų matyti, kad Tvoros dalis, pažymėta skaičiais 1-2-3-4 bei 5-6-7 išeina už žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų bei patenka į valstybinę žemę, todėl ir Nekilnojamojo turto registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) 12 punkto informacija, kad statinys (Tvora) yra žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), neatitinka tikrovės.
49. Atsakovė mano, kad ieškovės reikalavimas dėl Tvoros teisinės registracijos panaikinimo yra pagrįstas ir tenkintinas.
50. Tuo pačiu atsakovė prašo atmesti reikalavimą, kuriuo ieškovė prašo panaikinti Akto dalį, kuria buvo leista statyti ir įregistruoti Tvorą pagal Namų valdos techninės apskaitos kortelės dalį, kurioje nurodyti kiemo statiniai.
51. Inspekcija nurodo, kad Akto priėmimo metu galiojo Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 108 „Dėl statinių priėmimo naudoti tvarkomojo reglamento patvirtinimo“ patvirtinta Statinių priėmimo naudoti tvarka STR 1.11.01:1996 (toliau – Reglamentas), kurio 1.1 punkte nurodyta, kad Reglamentas nustato Lietuvos Respublikoje pastatytų, rekonstruotų, suremontuotų ir kitaip pertvarkytų įmonių, jų padalinių, pastatų ir kitų statinių, kuriems statyti, rekonstruoti, remontuoti, pertvarkyti reikalingas apskrities viršininko administracijos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos tarnybos leidimas, taip pat kitų teisiškai registruojamų statinių priėmimo naudoti tvarką. Reglamento 3.17 punkte nurodyta, kad statinio priėmimo naudoti aktas yra pagrindas atlikti jo teisinę registraciją Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad naujas statinys užbaigus jo statybos darbus turėjo būti komisijos priimamas naudoti surašant statinio priėmimo naudoti aktą, kuris būtų pagrindas atlikti statinio teisinę registraciją.
Atsiliepimas
54. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į ieškinį nurodo, kad palaiko ieškovės poziciją ir laiko, kad Atsakovas1 yra neteisėtai užėmęs ginčo valstybinės žemės plotą ir Tvora turėtų būti pašalinta.
55. Pažymi, kad Vilniaus miesto valdybos 1999-12-09 sprendimu Nr. 2136V yra patvirtintas Teritorijos Latvių g. nedidelių veiklos mastų detalusis planas, jo sprendiniai yra registruoti TPDR sistemoje (TPDR Nr. T00056183) ir šis detalusis planas yra laikomas galiojančiu teritorijų planavimo dokumentu. Detaliojo plano sprendiniuose suformuotas sklypas Nr. 2 (mažaaukštė gyvenamoji), kurio plotas 2000 kv. m..
56. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Atsakovas1 nuosavybės teise valdo 880 kv. m. kitos paskirties sklypą – Detaliojo plano sprendiniai numato, kad šio sklypo (Atsakovo1 namų valda) plotas ir ribos yra keičiamos, padidinat sklypą iki 2000 kv. m. greta esančia valstybinė žeme, nenumatant jokios naujos statybos. Detaliojo plano aiškinamojo rašto išvadoje nurodoma, kad papildomai sklypui priskirtas plotas yra įsigyjamas teisės aktų nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, kad Atsakovas1 teisės aktų nustatyta tvarka įsigijo Detaliojo plano pagrindu sklypui priskirtą valstybinės žemės sklypo plotą – Detalusis planas savaime nuosavybės teisių į papildomą 1120 kv. m. plotą nesuteikia.
59. Teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus iš esmės savo procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies
60. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.
61. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).
62. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovui R. Š. M. nuosavybės teise priklauso: žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiti inžinieriniai statiniai (kiemo statiniai) - tvora (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Šiame registre nurodoma, kad minėtų statinių statybos pabaigos metai – 1999 m., jų įregistravimo pagrindas - 1999-11-05 Statinio priėmimo naudoti aktas Nr. 834, įrašas apie nuosavybę į statinius galioja nuo 2002-02-15; žemės sklypo, kuriame yra statiniai, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).
63. Byloje nekilo ginčas, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius 2016 m. sausio 19 d., 2017 m. kovo 22 d., 2018 m. birželio 4 d. ir 2022 m. gegužės 3 d. atliko žemės naudojimo valstybinę kontrolę. Po paskutinio patikrinimo buvo surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-211-(14.49.81.), kuriuo nustatyta, kad pažeidimai, kurie buvo nustatyti anksčiau žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu nėra pašalinti, t. y. atsakovui R. Š. M. priklausančios Tvoros dalys, pažymėtos taškais 1-2-3-4 ir 5-6-7, pastatytos valstybinėje žemėje, šalia šiam atsakovui priklausančio žemės sklypo, kadastro žemėlapio ištraukoje atvaizduojant taip:
64. Teisme liudytoju apklaustas D. S., surašęs 2022 m. gegužės 3 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktą, patvirtino šio akto turinį.
65. Byloje kilo ginčas dėl ieškovės pareikšto negatorinio ieškinio reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo.
66. Pagal CK 4.98 straipsnį, savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Vadinasi, bylose, kuriose pareikštas negatorinis ieškinys, atsakovo veiksmų, kuriuos ieškovas nurodo kaip pažeidžiančius jo nuosavybės teisę, (ne)teisėtumą teismai privalo vertinti tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jo nuosavybės teisė yra pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-381/2024). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-695/2017).
67. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą savininko teisių turinį sudaro teisės valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, o negatorinis ieškinys skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018).
68. Jeigu savininkui yra trukdoma ar kitaip suvaržoma daiktą pagal paskirtį naudoti, tai yra pagrindo spręsti, kad yra pažeidžiamos savininko teisės ir jos teismo turi būti ginamos patenkinant negatorinio ieškinio reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019).
69. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad negatorinio ieškinio atveju įrodinėjimo dalykas yra neigiamas neleistinas poveikis žemės sklypui ar jame esantiems pastatams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010).
70. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai statinys, pažeidžiantis savininko teises, pastatytas išdavus statybą leidžiantį dokumentą – priėmus administracinį sprendimą (statybos leidimą), savininkas savo teises CK 4.103 straipsnio pagrindu gali ginti tiek reikalaudamas panaikinti šį sprendimą, tiek ir šio administracinio sprendimo neginčydamas tiesiogiai įrodinėti statinio neatitiktį teisės aktų reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-1120/2023; 2025 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-3-403/2025). Nagrinėjamu atveju tai paneigia atsakovės VĮ Registrų centro argumentą, jog ieškovė privalėjo pasinaudoti išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka dėl Kadastro tvarkytojo ir Teritorinio registratoriaus 2002-02-15 sprendimo peržiūrėjimo. Atitinkamai darytina išvada, kad teismas neturi pagrindo CPK 293 straipsnio 2 punkto pagrindu nutraukti nagrinėjamą bylą ar jos dalį.
71. Kasacinis teismas ieškinio senaties taikymo klausimu yra nurodęs, kad savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai. Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008). Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad kol valstybei nuosavybės teise priklausančio sklypo dalyje yra Atsakovui1 priklausantis statinys, ribojantis valstybės teisę naudotis ir disponuoti šia sklypo dalimi, valstybės nuosavybės patikėtinio teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną, t. y. kiekvieną dieną, kol valstybinės žemės sklypo dalyje yra Atsakovui1 priklausantis statinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-403/2020). Atitinkamai darytina išvada, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino reikšti negatorinį ieškinį.
72. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė, kaip valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas (Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas) CK 4.98 straipsnio pagrindu teikia ieškinį dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo. Akivaizdu, kad ieškovė įrodė negatorinio ieškinio pateikimo sąlygas, t. y. jog užimtos ginčo žemės sklypo savininkas yra valstybė, kurios teisės yra pažeistos (Tvora riboja valstybinės žemės sklypo naudojimo ir disponavimo teises). Atsakovas1, suvaržęs valstybės kaip žemės sklypo savininko teises, turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Byloje nustatytų aplinkybių ir esamų įrodymų visumos pagrindu konstatuotina, kad Atsakovas1 neįrodė, jog jis elgėsi teisėtai ir savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka. Kaip matyti, Atsakovas1 atsikerta, kad nenuginčijus Akto ir nepanaikinus Tvoros teisinės registracijos nėra teisinės galimybės patenkinti reikalavimo dėl įpareigojimo pašalinti Tvorą, be to, kad teisinė registracija nepanaikinta ir ankstesniais administraciniais ginčais.
73. Iš Akto turinio matyti, kaip pagrįstai argumentuoja atsakovė Inspekcija, kad priimtas naudoti tik individualus gyvenamasis dviejų aukštų mūrinis namas, nes Akto 7 punkto grafa, kurioje gali būti nurodomi kartu priimami naudoti statinio priklausiniai, yra tuščia. Tai suponuoja išvadą, kad Tvora minėtame Akte nebuvo nurodyta. Atitinkamai sutiktina su ieškovės argumentu, kad tokio Akto pagrindu negalėjo būti registruota Tvora Nekilnojamojo turto registre. Pažymėtina, kad Atsakovas1 ir neginčijo aplinkybių, kad Tvoros statybai jis neturėjo šio statinio statybą leidžiančio dokumento (leidimo), kad neturėjo ir valstybinės žemės savininko (patikėtinio) sutikimo statyti Tvorą ant valstybinės žemės. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalis (ginčo statinių teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre atlikimo metu galiojusi redakcija) numatė, jog kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Byloje Atsakovas1 nepateikė kitų duomenų, pagrindžiančių Tvoros įregistravimo teisėtumą.
74. Iš įsiteisėjusių Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018-01-30 sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-390-171/2018 (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019-12-04 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1359-492/2019 sprendimą paliko nepakeistą) ir 2020-12-21 sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-3217-872/2020 (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021-12-15 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2710-502/2022 sprendimą paliko nepakeistą) matyti, kad teismai nenagrinėjo iš esmės Akto ir Tvoros teisinės registracijos pagrįstumo ar teisėtumo, nes buvo konstatuota, jog į teismą pasikreipusi Inspekcija praleido procesinius terminius ginčyti administracinius aktus. Tai paneigia Atsakovo1 argumentą, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė vėl kelia ginčą dėl teismo (administracinių teismų) išspręstų klausimų kitose bylose.
75. Teismas sutinka su atsakovės Inspekcijos argumentu, kad Aktu nebuvo priimta naudoti Tvora, tuo labiau Aktu, priešingai nei nurodo ieškovė formuodama reikalavimą byloje, nebuvo leista statyti Tvoros, todėl nagrinėjamoje byloje reiškiamas reikalavimas dėl Akto dalies panaikinimo yra nepagrįstas ir atmestinas.
76. Taigi, byloje nustatytų aplinkybių ir esamų įrodymų visumos pagrindu konstatuotina, kad Atsakovas1 neįrodė Tvoros statybos teisėtumo valstybinėje žemėje, todėl ieškovė pagrįstai pareiškė negatorinį ieškinį, reikalaudama pašalinti Tvorą valstybinėje žemėje; kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino, nes pažeidimas yra tęstinio pobūdžio (ir tęsiasi iki šiol); kad reikalavimas pašalinti Tvoros teisinę registraciją yra išvestinis ir reiškiamas nustačius bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais patvirtinus, jog Atsakovo1 be teisinio pagrindo pastatyta Tvora užėmė valstybinę žemę, todėl tenkintini reikalavimai įpareigoti Atsakovą1 pašalinti Tvorą ir panaikinti Tvoros teisinę registraciją (CPK 178, 179, 185 straipsniai).
77. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).
78. Ieškinį patenkinus iš dalies, tačiau kokybine prasme ieškovei iš esmės „laimėjus“ bylą (tenkintas ieškovės negatorinis reikalavimas); neteisėti veiksmai iš esmės yra nulemti Atsakovo1 veikimu, todėl būtent iš pastarojo atsakovo priteistina į valstybės biudžetą 100 Eur žyminio mokesčio ir 17,92 Eur išlaidų, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; Atsakovui1 nepriteistina jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 80, 83, 88, 92, 93, 96, 98 straipsniai).
79. Dėl bylos nagrinėjimo operatyvumo, ekonomiškumo ir teismo posėdyje byloje dalyvaujantiems asmenims sutinkant šis sprendimas skelbiamas rašytinio proceso tvarka – tai atitinka CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, 279, 307 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Panaikinti inžinerinio statinio – tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu – (duomenys neskelbtini)) teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini)).
Įpareigoti atsakovą R. Š. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis pašalinti tvorą šiaurinėje ir pietinėje sklypo dalyje, esančią šalia sklypo, kurio Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalinamos tvoros koordinatės nuo 1. X (duomenys neskelbtini), Y (duomenys neskelbtini); 2. X (duomenys neskelbtini), Y (duomenys neskelbtini); 3. X (duomenys neskelbtini), Y (duomenys neskelbtini); 4. X (duomenys neskelbtini), Y(duomenys neskelbtini); 5. X (duomenys neskelbtini), Y (duomenys neskelbtini); 6. X (duomenys neskelbtini), Y (duomenys neskelbtini); iki 7. X (duomenys neskelbtini), Y(duomenys neskelbtini) (pagal NŽT Vilniaus miesto skyrius 2022 m. gegužės 3 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-211-(14.49.81.), kuris numatė šalintinos tvoros dalis, pažymėtas taškais 1-2-3-4 ir 5-6-7); pašalinus tvorą iš valstybinės žemės, atlaisvinti neteisėtai užimtą valstybinės žemės plotą.
Atmesti ieškinio reikalavimą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 1999 m. lapkričio 5 d. statinio priėmimo naudoti akto Nr. 834 dalies panaikinimo.
Priteisti iš atsakovo R. Š. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybės naudai 117,92 Eur (vieną šimtą septyniolika eurų 92 ct) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.