Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Virginijos Volskienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 30 d. sprendimo byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareiškimą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

6. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Inspekcija apie VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2002 m. vasario 15 d. sprendimą (tvoros įregistravimą) sužinojo gavusi NŽT 2017 m. balandžio 3 d. raštą Nr. 49SJN-821-(14.49.105.). VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2017 m. balandžio 11 d. pareiškėjui pateikė statinių (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastrinių matavimų bylos kopiją (2017 m. balandžio 11 d. raštas Nr. VILIN(12.5.13.)-9729). 2017 m. balandžio 20 d. raštu Nr. (23.2)-2D-5365 Inspekcija kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, šis 2017 m. gegužės 8 d. raštu Nr. VILIN(12.5.13.)-12076 informavo, kad tvora įregistruota Inspekcijos 1999 m. lapkričio 5 d. akto Nr. 834 „Dėl individualaus statinio priėmimo naudoti“ pagrindu, ir pateikė šio dokumento kopiją. Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas apie tvoros įregistravimą sužinojo 2017 m. balandžio 3 d., o 2017 m. gegužės 8 d. jam buvo įteiktas dokumentas, kurio pagrindu įregistruota tvora. Atsakovo manymu, vieno mėnesio terminas skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo 2017 m. gegužės 8 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2017 m. gegužės 30 d. rašto Nr. A51-35112/17(3.3.16.5-EM4) pareiškėja Centriniam registratoriui neteikė, todėl šis dokumentas neturi būti vertinamas kaip pagrindas pripažinti, kad terminas skundui paduoti prasidėjo 2017 m. gegužės 31 d. (rašto Inspekcijoje gavimo data).

II.

8. Teismas analizavo ginčui aktualų teisinį reguliavimą – Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31-32 straipsnių turinį ir sprendė, kad pagal šį reglamentavimą skundas dėl teritorinio registratoriaus sprendimo turi būti paduodamas per 1 mėnesį nuo jo priėmimo dienos, o praleidus šį terminą, kartu su skundu turi būti paduodamas ir prašymas šį terminą atnaujinti, be to, skundas turi atitikti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Jei skundas neatitinka minėtų ABTĮ reikalavimų, tai yra pagrindas Centriniam registratoriui atsisakyti priimti skundą. Teismas konstatavo, kad Centrinis registratorius, nagrinėdamas skundą, turi pareigą patikrinti ne tik skundo atitiktį nustatytiems formos ir turinio reikalavimams, bet taip pat nustatyti, ar skundas paduotas nepraleidus nustatyto termino.

10. Nustatyta, kad RC, nagrinėdamas minėtą skundą, ginčijamu Sprendimu nustatė procesines kliūtis, t. y. Inspekcija praleido nustatytą vieno mėnesio terminą VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2002 m. vasario 15 d. sprendimui (registro įrašui Nr. (duomenys neskelbtini)) apskųsti ir šio termino neprašo atnaujinti. Centrinis registratorius, remdamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31–32 straipsniais, nusprendė atsisakyti nagrinėti Inspekcijos 2017 m. birželio 29 d. skundą. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad klausimas dėl termino atnaujinimo gali būti sprendžiamas tik esant prašymui, o šiuo atveju tokio prašymo pareiškėjas VĮ Registrų centrui kartu su skundu nepateikė. Pareiškėjas prašymą atnaujinti terminą skundui dėl teritorinio registratoriaus 2002 m. vasario 15 d. sprendimo pateikė kartu su skundu teismui.

12. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad VĮ Registrų centras pagal jam suteiktus įgalinimus priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą atsisakyti nagrinėti pareiškėjo Inspekcijos 2017 m. birželio 29 d. skundą, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

17. Ginčas byloje kilo dėl VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2017 m. liepos 24 d. sprendimo Nr. cspr1-166 „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo“, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. birželio 29 d. skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo pareiškimą atmetė, nurodydamas, kad Inspekcija praleido nustatytą vieno mėnesio terminą VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2002 m. vasario 15 d. sprendimui (registro įrašui Nr. (duomenys neskelbtini)) apskųsti ir šio termino neprašė atnaujinti. Teismas darė išvadą, jog nagrinėjamu atveju nuo teritorinio registratoriaus 2002 m. vasario 15 d. sprendimo, kurį pareiškėjas prašė panaikinti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka kreipdamasis į RC, priėmimo praėjo daugiau nei 15 metų, todėl terminas šiam sprendimui ginčyti negali būti atnaujintas.

19. Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos apeliaciniame skunde nurodo, kad Inspekcija kreipdamasi į atsakovą nepraleido mėnesio termino paduoti skundą dėl inžinerinio statinio (tvoros) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravimo fakto, nes 2017 m. gegužės 31 d. Inspekcija gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymą, o taip pat ištyrusi archyvinę projektinę medžiagą nustatė pažeidimus, todėl nuo ši data laikytina sužinojimą apie galbūt pažeistą interesą momentu, nuo kurio skaičiuojamas terminas skundui (pareiškimui) paduoti.

20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas išnagrinėjo NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. balandžio 3 d. raštą Nr. 49SJN-821-(14.49.105.), kuriuo Inspekcija informuojama, kad NŽT specialistai 2016 m. sausio 19 d. ir 2017 m. kovo 22 d. atliko žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patikrinimus, kurių metu nustatyta, kad tvora, pastatyta ties žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), šiaurinėje ir pietinėje pusėse patenka į valstybinę žemę. Tvora užimamas valstybinės žemės plotas – 1 167 kv. m. Gavusi šią informaciją, Inspekcija atliko tyrimą, o patikrinusi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatė, kad išraše minėto statinio – kitų inžinerinių statinių (tvoros) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – įregistravimo teisinis pagrindas – 1999 m. lapkričio 5 d. statinio priėmimo naudoti aktas Nr. 834, tačiau Inspekcija nustatė, kad Akto pagrindu tvora nebuvo priimta naudoti, todėl jos registracija neteisėta. Inspekcija 2017 m. balandžio 20 d. prašymu Nr. 23.2-2D-5365 kreipėsi į VĮ Registrų centrą ir gavo RC Vilniaus filialo 2017 m. gegužės 8 d. raštą Nr. VILIN(12.5.13.)-12076 kuriuo pareiškėją informavo, kad kad kiemo statinys – tvora (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo įregistruota remiantis įregistruota Inspekcijos 1999 m. lapkričio 5 d. akto Nr. 834 „Dėl individualaus statinio priėmimo naudoti“ pagrindu, ir pateikė šio dokumento kopiją. Kartu su pačiu raštu pateikė Inspekcijai patvirtintą šio Akto kopiją. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2002 m. vasario 15 d. išraše nurodyta, kad tiek pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tiek kitų inžinerinių tinklų – kiemo statinių (tvoros) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – nuosavybės teisė R. Š. M. įregistruota remiantis Aktu. 2017 m. birželio 29 d. Inspekcija pateikė VĮ Registrų centrui skundą, kuriame nurodė, kad, įvertinusi kadastrinių matavimų bylos duomenis, nustatė, jog pagal tuo metu galiojusius teisės aktus tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statybai buvo reikalingas leidimas, dalis tvoros išeina už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ribų bei patenka į valstybinę žemę, todėl Nekilnojamojo turto registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) 12 punkto informacija, kad žemės sklypo, kuriame yra statiniai, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), neatitinka tikrovės. RC Komisija, remdamasi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31–32 straipsniais, nusprendė atsisakyti nagrinėti Inspekcijos 2017 m. birželio 29 d. skundą, t. y. todėl, kad pareiškėjas praleido 1 mėnesio terminą skundui paduoti ir neprašė jo atnaujinti.

22. Ginčo teisiniams santykiams aktualus Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnis, kuris nustato asmenų teisę ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka Centriniam registratoriui skųsti teritorinio registratoriaus priimto sprendimą. Skundo forma ir turinys turi atitikti ABTĮ nustatytus reikalavimus (1 dalis). Skundas Centriniam registratoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos. Jeigu suinteresuotas asmuo praleido šio įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias Centrinis registratorius pripažįsta svarbiomis, šis terminas Centrinio registratoriaus sprendimu gali būti atnaujintas. Kartu su pareiškimu dėl skundo padavimo termino atnaujinimo turi būti paduodamas ir skundas, kurio padavimo terminas yra praleistas. Centrinio registratoriaus sprendimas atmesti pareiškimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo gali būti apskųstas ABTĮ nustatyta tvarka (2 dalis). Centriniam registratoriui paduotų skundų nagrinėjimo tvarka yra reglamentuota Nekilnojamojo turto registro įstatymo 32 straipsnyje. Centriniam registratoriui paduoti skundai dėl teritorinių registratorių priimtų sprendimų turi būti išnagrinėti per trisdešimt dienų (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Skundus nagrinėja bei sprendimus priima Centrinio registratoriaus sudaryta komisija. Komisijos darbo reglamentą tvirtina Centrinis registratorius (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 32 straipsnio 2 dalis).

23. Nagrinėjant proceso šalių argumentus dėl Sprendimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo, pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog tuo atveju, kai sprendimas priimtas ne dėl to asmens, kuris paduoda skundą, termino eiga sprendimui apskųsti turi būti skaičiuojama ne nuo sprendimo priėmimo, o nuo to momento, kada skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie sprendimą (pvz., 2008 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-77/2008; 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas administracinėje byloje A502-2504/2011; 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2571/2011). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas skundo padavimo termino eigos pradžią sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamą aktą momentu. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-75-492/2015).

24. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad teritorinis registratorius priėmė sprendimą, kuris įformintas registro įrašu Nr. (duomenys neskelbtini) 2002 m. vasario 15 d. pagal trečiojo asmens R. Š. M. kreipimąsi, todėl apie šį sprendimą ir jo pagrindu parengtą įrašą neturėjo informuoto pareiškėjo. Pareiškėjas apie galbūt neteisėtą tvoros registracijos faktą anksčiausiai sužinojo 2017 m. balandžio 3 d., kai gavo NŽT raštą Nr. 49SJN-821-(14.49.105.), kuriame nurodoma, kad ginčo tvora iš dalies (1167 kv. m) patenka į valstybinę žemę (t. I, b. l. 44-49). Pats pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde nurodo, kad terminas skundui Centriniam administratoriui paduoti skaičiuotinas nuo 2017 m. gegužės 31 d., kai Inspekcija gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymą ir archyvinę projektinę medžiagą, kurią išnagrinėjusi pagal kompetenciją nustatė pažeidimus. Iš pareiškėjo 2017 m. birželio 29 d. skundo Centriniam administratoriui matyti, kad pareiškėjas nenurodo bei nepagrindžia datos, nuo kurios jo manymu turėtų būti skaičiuojamas terminas skundui paduoti nei nenurodo priežasčių dėl kurių minėtas terminas buvo praleistas ir kodėl turėtų būti atnaujintas.

25. Įvertinusi nurodytas faktines aplinkybes bei teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjui nepateikus prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir nenurodžius argumentų, pagrindžiančių skundo padavimo termino skaičiavimo pradžią (sužinojimo apie pažeistą viešąjį interesą momentą) bei šio termino praleidimo priežasčių, laikytina, kad atsakovas, padaręs išvadą, kad skundas Centriniam registratoriui buvo paduotas praleidus vieno mėnesio terminą, pagrįstai savo iniciatyva šių aplinkybių netyrė, ir priėmė sprendimą, kurio teisėtumo bei pagrįstumo pareiškėjo argumentai nepaneigia. Pabrėžtina, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymas nenumato diskrecijos atskovui (Centriniam registratoriui) pačiam savo iniciatyva įvertinti skunde nurodytas aplinkybes ir spręsti dėl termino skundui paduoti termino atnaujinimo. Išankstinio nagrinėjimo ne per teismą institucijos atsisakymas nagrinėti skundą dėl to, jog buvo praleistas skundo padavimo terminas, sudaro pagrindą išvadai, kad asmuo nepasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013). Kadangi pareiškėjas nepasinaudojo Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, laikytina, kad atsakovo sprendimas nėra kliūtimi pasinaudoti šia tvarka nurodant termino skaičiavimui reikšmingas aplinkybes ir, jei yra svarbios termino praleidimo priežastys, pateikti prašymą šį terminą atnaujinti.

26. Tai, kad pareiškėjas prašė atnaujinti skundo pateikimo terminą kreipiantis į pirmosios instancijos teismą laikytina, kad pareiškėjas pasirinko netinkamą teisių (viešojo intereso) gynimo būdą, nes konkrečiu atveju tik atsakovas, o ne teismas turėjo prerogatyvą tokį terminą atnaujinti.

27. Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo išvadas, kad nagrinėjamu atveju nuo teritorinio registratoriaus 2002 m. vasario 15 d. sprendimo, kurį pareiškėjas prašė panaikinti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka kreipdamasis į RC, priėmimo praėjus daugiau nei 15 metų, terminas šiam sprendimui ginčyti negali būti atnaujintas, pašalina iš sprendimo motyvų, nes jos nesusiję su bylos nagrinėjimo dalyku, peržengia kilusio ginčo ribos (byloje nėra sprendžiamas termino atnaujinimo klausimas), dėl ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo teismas sprendžia tais atvejais, kai vertinamos termino paduoti skundą teismui priežastys ir aplinkybės.

28. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su kitais pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.