- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-10
- Bylos Nr.
- 2A-44-656/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14938-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jelena Šiškina, Andrius Ignotas, Alvydas Barakauskas, Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- R. Š. M., valstybės įmonei Registrų centrui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 2.4.2.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.2.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (pirmininkas ir pranešėjas) ir Jelenos Šiškinos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso nagrinėdama atsakovo (apelianto) R. Š. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui R. Š. M. (toliau ir Atsakovas 1), valstybės įmonei Registrų centrui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos(toliau ir Inspekcija) dėl užimtos valstybės žemės atlaisvinimo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų – Vilniaus miesto savivaldybė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovės argumentai
1. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), patikslinusi ieškinį, prašo:
1.1 panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau - Inspekcija) 1999 m. lapkričio 5 d. statinio priėmimo naudoti akto Nr. 834 (toliau – Aktas) dalį, kuria buvo leista statyti ir įregistruoti tvorą (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)) pagal Namų valdos techninės apskaitos kortelės dalį, kurioje nurodyti kiemo statiniai;
1.2 panaikinti inžinerinio statinio – tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)) (toliau – ir Tvora), kuri užima valstybinę žemę, teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre;
1.3 įpareigoti R. Š. M. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis pašalinti tvorą šiaurinėje ir pietinėje sklypo dalyje, esančią šalia sklypo, Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbiami)). Šalinamos tvoros koordinatės (duomenys neskelbiami) ir pašalinus tvorą iš valstybinės žemės, atlaisvinti neteisėtai užimtą valstybinės žemės plotą.
2. Ieškovės NŽT 2016 m. sausio 19 d. atliko žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir 2016-01-21 surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-18. Patikrinimo metu nustatyta, kad yra užimama valstybinė žemė: tvora, pastatyta ties žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)) šiaurinėje ir pietinėje pusėse, patenka į valstybinę žemę. Tvora užimamas valstybinės žemės plotas - 1167 kv. m. Vilniaus miesto skyrius 2016-02-11 raštu Nr. (duomenys neskelbtini)14.49.104.) „Dėl galimo administracinio teisės pažeidimo“ informavo Atsakovą1, kad dalis Tvoros patenka į valstybinę žemę. Vilniaus miesto skyriuje 2016 m. balandžio 15 d. surašė Administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 49AT-14.
3. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. kovo 22 d. atliko žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-193. Patikrinimo metu nustatyta, kad pažeidimai, kurie buvo nustatyti ankstesnio, t. y. 2016-01-19, žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimo metu, nėra pašalinti.
4. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (registro Nr. 10/374722) nurodyta, jog statinys - kiti inžineriniai statiniai (tvora) (duomenys neskelbiami), įregistruotas 1999-11-05 statinio priėmimo naudoti akto Nr. 834 (toliau ir Aktas) pagrindu.
5. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2018 m. birželio 4 d. atliko žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-390. Patikrinimo metu nustatyta, kad pažeidimai, kurie buvo nustatyti ankstesnio, t. y. 2017-03-22, žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimo metu, nėra pašalinti. Vilniaus miesto skyriuje 2022 m. sausio 10 d. gautas Inspekcijos raštas Nr. 1GD-70 „Dėl užimtos valstybinės žemės (duomenys neskelbiami) atlaisvinimo“, kuriame Inspekcija informuoja, kad Inspekcija atliko faktinių aplinkybių tyrimą dėl Tvoros teisėtumo. Įvertinus VĮ Registrų centro 2017 m. balandžio 11 d. raštu Nr. VILIN(12.5.13.)-9729 Inspekcijai pateiktos nekilnojamųjų daiktų-statinių (registro išrašo Nr. (duomenys neskelbiami)), esančių (duomenys neskelbiami), kadastrinių matavimų bylos duomenis buvo nustatyta, kad statinių kadastriniai matavimai atlikti 1999 m. lapkričio 29 d. (kiemo statinių lentelėje pažymėta tvora, kurios aukštis 1,80 m., ilgis - 171,0 m), t. y. po Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 1999 m. lapkričio 5 d. akto Nr. 834 išdavimo. Šie dokumentai patvirtina, kad Leidimu (Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 1997-12-17 leidimu vykdyti statybos darbus Nr. IN 97-278) nebuvo suteikta teisė statyti tvorą, todėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 1999 m. lapkričio 5 d. aktas N. 834, kuris išduotas Leidimo pagrindu, negalėjo būti Tvoros įregistravimo pagrindu.
6. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2022 m. gegužės 3 d. atliko žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir 2022-05-03 surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-211-(14.49.81.). Patikrinimo metu nustatyta, kad pažeidimai, kurie buvo nustatyti anksčiau žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu nėra pašalinti, t. y. Atsakovui1 priklausanti Tvora pažymėta taškais 1-2-3-4, 5-6-7 pastatyta dalyje valstybinėje žemėje, šalia Atsakovui1 priklausančio žemės sklypo. Vilniaus miesto skyriuje 2022-06-10 gautas VĮ Registrų centro raštas Nr. SP-58434 (4.55 Mr) „Dėl tarnybinis pagalbos“ bei papildomi dokumentai, kuriuose nurodomas kiemo statinys - Tvora.
7. Ieškovė pažymėjo, kad ji nėra išdavusi sutikimo Atsakovui1 statyti valstybinėje žemėje Tvorą. Atsižvelgdama į nurodytas faktines aplinkybes, į tai, kad Atsakovas1 vengia atlaisvinti valstybinę žemę, ieškovė CPK 49 straipsnio 2 dalimi, CK 4.98 straipsniu teikia ieškinį dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo Atsakovui1.
8. Be to Ieškovė nurodė, kad Vadovaujantis Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punktu ir 36 straipsnio 1 dalimi, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo", Nacionalinė žemės tarnyba bei jos teritoriniai skyriai organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę, kurios metu tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, kurią nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. Nacionalinės žemės tarnybos vienas iš uždavinių yra atlikti valstybinės žemės patikėjimo teisės subjekto (patikėtinio) funkcijas (Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos“ patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų (toliau - Nuostatai) 6.3 papunktis), taip pat organizuoti ir vykdyti žemės naudojimo valstybinę kontrolę (Nuostatų 6.4 papunktis). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentą ir vadovaujantis Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Nacionalinė žemės tarnyba yra tinkamas subjektas kreiptis į teismą su ieškiniu CK 1.138 straipsnio 3 punktą pagrindu, reikalaudama pašalinti bet kuriuos jos, kaip valstybinės žemės patikėtinės, teisės pažeidimus, t. y. valstybinės žemės dalies prie Žemės sklypo užėmimą pagal CK 4.98 straipsnį, kurios užėmimo faktas nustatytas aukščiau nurodytų patikrinimų metu. Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktas numato žemės savininkams ir kitiems naudotojams pareigą savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
9. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas statybos užbaigimo akto pagrindu, kuriuo tinkamu naudoti buvo pripažintas naudoti tik gyvenamasis namas, negalėjo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, valstybinėje žemėje, be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, tvorą, kadangi toks statytojo prašymas ir pateikti dokumentai nepagrindė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų privalomųjų reikalavimų: prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimo fakto - statytojo teisės įregistruoti tvorą statybos užbaigimo akto pagrindu. Dėl nurodytų priežasčių, tvoros, kuri užima valstybinę žemę, teisinė registracija prieštarauja teisės aktų reikalavimams ir turi būti panaikinta. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-10-04 įsakymu Nr. 316 patvirtinto STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statiniams išdavimo tvarka“ privalomieji reikalavimai, 1 punkte, buvo numatyta, kad statant (atliekant) arba griaunant sąraše (A priedas) išvardytus statinius (darbus), būtina: statytojui turėti dokumentą patvirtinantį, kad statinys statomas jo teisėtai naudojamame žemės sklype arba darbai atliekami jam teisėtai priklausančiame statinyje. Pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, statytojo teisė yra realizuojama, kai yra turimas sklypas, įsigytas nuosavybės, nuomos ar kita Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta teise (ši statytojo pareiga numatyta ir šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte). Teisė būti statytoju gali būti įgyvendinama tik įvykdžius visas sąlygas, nustatytas Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje. Įvykdyti Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje išvardintas sąlygas ir turėti dokumentus, leidžiančius asmeniui įgyvendinti statytojo teisę, visų pirma yra asmens, siekiančio tokios teisės, interesas.
Atsakovo R. Š. M. argumentai
Atsiliepimas
10. Atsakovas R. Š. M. prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir taikyti naikinamąjį 10 metų procesinį kreipimosi į teismą terminą.
11. Atsakovas nurodė, kad faktiškai pastatyta Tvora yra būtent tas statinys, kuris įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Tvoros perimetras atitinka kadastro duomenis. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad tiek gyvenamasis namas, tiek Tvora pastatyti 1999 metais.
12. Šioje byloje siekiama pakartotinai bylinėtis dėl teismo išspręstų klausimų kitose administracinėse bylose. Iki ieškovei pareiškiant ieškinį nagrinėjamoje byloje, Inspekcija anksčiau taip pat ėmėsi teisinių veiksmų siekiant tokio paties teisinio rezultato, t. y. Tvoros išregistravimo.
13. Ieškiniu reikalaujama panaikinti Aktą, kuris Nekilnojamojo turto registre nurodytas kaip Tvoros įregistravimo pagrindas, taip pat panaikinti Tvoros teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre. Inspekcija kelis kartus buvo pareiškusi reikalavimą panaikinti Tvoros registraciją Nekilnojamojo turto registre.
Žemesnės instancijos teismas
14. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018-01-30 sprendimu buvo atmestas Inspekcijos skundas dėl VĮ Registrų centro sprendimų atsisakyti priimti Inspekcijos prašymą panaikinti Tvoros registraciją.
Šalies argumentai
19. Ieškovės teiginiai, jog negatorinio ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti kiekvieną atlikto pažeidimo dieną yra neaktualus minėtų reikalavimų kontekste ir netaikytinas, kadangi administracinio teisinio pobūdžio reikalavimams dėl Akto ir Tvoros teisinės registracijos panaikinimo taikytinas ne ieškinio senaties, bet ABTĮ 30 str. 1 d. įtvirtintas naikinamasis 10 metų procesinis kreipimosi į teismą terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo aktų priėmimo ar veiksmų atlikimo datos, t. y. nuo 1999-11-05 ir nuo 2002-02-15.Tuo tarpu reikalavimas dėl įpareigojimo pašalinti Tvorą yra civilinio teisinio pobūdžio reikalavimas, tačiau toks reikalavimas negali būti patenkintas atmetus administracinio teisinio pobūdžio reikalavimus dėl Akto ir Tvoros teisinės registracijos panaikinimo.
20. Visus reikiamus duomenis ieškovė turėjo daug anksčiau, nuolat gaudavo informaciją iš Inspekcijos. Mano, kad šiuo atveju neturi reikšmės 10 metų termino skaičiavimui dokumentų gavimo data. Ttaikytinas ne 10 metų bendrasis senaties, bet naikinamasis 10 metų procesinis kreipimosi į teismą terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo aktų priėmimo ar veiksmų atlikimo datos, o ne nuo aktų įteikimo/ sužinojimo apie juos.
21. Nenuginčijus Akto ir nepanaikinus Tvoros teisinės registracijos nėra teisinės galimybės patenkinti reikalavimo dėl įpareigojimo pašalinti Tvorą. Teisėtas ir įregistruotas statinys paneigia NŽT teisių pažeidimo faktą kaip negatorinio ieškinio sąlygą.
Atsiliepimas
22. Atsakovas1 nurodo, kad dėl jo Žemės sklypo ir šalimai esančios teritorijos galioja Vilniaus miesto valdybos 1999-12-09 sprendimu Nr. 2136V patvirtintas nedidelių veiklos mastų detalusis planas (reg. Nr. T00056183 (000132000479) (toliau – Detalusis planas), kurio architektūrinė-planinė dalis skelbia, jog „Planuojamoje teritorijoje keičiamas namų valdos, priklausančios R. Š. M. plotas (iki 2000 kv. m) ir ribos, nenumatant jokios naujos statybos (vienbutis namas pagal anksčiau išduotą leidimą pastatytas). Likusi teritorija, kaip ir numatyta miesto bendrajame plane – rekreacinė, išskiriant infrastruktūros koridorius. Rekreacinėje zonoje numatyta vieta sporto aikštelėms“. Šiuo metu Detalusis planas nėra įgyvendintas, tačiau Atsakovas1 ketina įgyvendinti Detaliojo plano sprendinius ir privatizuoti papildomą žemės plotą. Šios aplinkybės aktualios dėl to, kad nurodytame papildomame plote yra pastatyta dalis Tvoros, kurios pašalinimo reikalaujama. Detaliojo plano Pagrindiniame brėžinyje aiškiai matyti, kad Tvora yra pavaizduota kaip esamas statinys.
23. Atsakovė VĮ Registrų centras nurodo, kad nesutiko su ieškinio reikalavimu - panaikinti Tvoros, kuri užima valstybinę žemę, teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre. Mano, kad bylos dalis dėl šio reikalavimo turi būti nutraukta.
24. Nurodė, kad Ieškovė ginčija Tvoros teisinę registraciją, kas savo esme reiškia, jog keliamas reikalavimas teismine tvarka peržiūrėti Kadastro tvarkytojo ir Teritorinio registratoriaus 2002-02-15 sprendimą (sprendimas įformintas registro įrašu Nr. 10/374722) įregistruoti Nekilnojamojo turto registre šį nekilnojamąjį daiktą ir nuosavybės teises į jį.
25. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – Registro įstatymas) 30 straipsnio 1 dalis numato, kad teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalis numato, kad skundas Centriniam registratoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos. Jeigu suinteresuotas asmuo praleido šio įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias Centrinis registratorius pripažįsta svarbiomis, šis terminas Centrinio registratoriaus sprendimu gali būti atnaujintas. Kartu su pareiškimu dėl skundo padavimo termino atnaujinimo turi būti paduodamas ir skundas, kurio padavimo terminas yra praleistas. Centrinio registratoriaus sprendimas atmesti pareiškimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo gali būti apskųstas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
26. Taikytina ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostata, draudžianti skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą atnaujinti, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų.
Atsiliepimas
27. Atsakovė Inspekcija prašė ieškinį tenkinti ir nurodė, kad Aktas priimtas remiantis Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 1997-12-17 leidimu vykdyti statybos darbus Nr. IN 97-278. Leidimas suteikė teisę Š. M. statyti individualų gyvenamąjį namą ,,(2 a. + pastogė)“ žemės sklype, adresu (duomenys neskelbiami). Aktu patvirtinta, kad Akte išvardyti statiniai atitinka nustatytus reikalavimus ir jie priimami naudoti. Iš Akto turinio matyti, kad priimtas naudoti individualus gyvenamasis dviejų aukštų mūrinis namas. Akto 7 punkto grafa, kurioje gali būti nurodomi kartu priimami naudoti statinio priklausiniai, yra tuščia. Taigi Tvora minėtame Akte nebuvo nurodyta.
28. Statybos įstatymo 18 str. 1 d. numatė, kad statiniai Lietuvos Respublikoje gali būti statomi arba griaunami tiktai gavus apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnybos leidimą statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti. Pagalbinių statinių ir darbų, kuriems statyti nereikia leidimo, sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdžios institucija. Statybos metu galiojusio Organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1997 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“ (toliau – STR 1.07.01:1997), patvirtinto Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1997 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 20, A priede numatyti statiniai (darbai), kuriuos statyti (atlikti) nereikia nei leidimo, nei projekto, taip pat statiniai, kuriuos statyti nereikia leidimo, tačiau būtina turėti projektą, suderintą su savivaldybės vyriausiuoju architektu ir nurodytomis institucijomis. STR 1.07.01:1997 A priedo 9.2 papunktis numatė, kad mūrinių, gelžbetoninių ir metalinių tvorų iki 1,5 m aukščio su pamatais arba cokoliais statybai nereikia leidimo, tačiau būtina turėti projektą, suderintą su savivaldybės vyriausiuoju architektu ir nurodytomis institucijomis.
29. Iš Kadastrinių matavimų byloje nurodytų duomenų matyti, kad Tvoros aukštis 1,8 m. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, darytina išvada, kad Tvoros statybai nebuvo taikoma STR 1.07.01:1997 A priedo 9.2 papunkčio išimtis ir nurodyto statinio statybai buvo būtinas statybos leidimas.
30. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Tvoros teisinė registracija VĮ Registrų centre atlikta Akto pagrindu. Akte nurodoma, kad statytojas R. Š. M. pateikė priimti dviejų aukštų individualų gyvenamąjį mūrinį namą, (duomenys neskelbiami). Vadovaujantis Akto 3 p., leidimas statyti Nr. IN97-278 išduotas 1997-12-17, t. y. Aktas išduotas Leidimo pagrindu. Akto 7 punkto grafa, kurioje gali būti nurodomi kartu priimami naudoti statinio priklausiniai, yra neužpildyta. Leidimas suteikė teisę statyti individualų gyvenamąjį namą, tačiau ne Tvorą, kuriai vadovaujantis anksčiau minėtomis, aktualiu laikotarpiu galiojusiomis Statybos įstatymo ir STR 1.07.01:1997 nuostatomis, buvo būtinas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau jis išduotas nebuvo. Be to, Tvoros statybos vykdymo metu galiojusios Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p. nuostatos numatė, kad statytojo teisė inter alia realizuojama tuo atveju, kai turimas sklypas, įsigytas nuosavybės, nuomos ar kita Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta teise. Vadovaujantis į bylą pateiktais NŽT patikrinimo aktais – Tvora pastatyta valstybinėje žemėje. Byloje nėra duomenų, kad Tvoros statybai būtų gautas valstybinės žemės patikėtinės – NŽT, sutikimas, todėl pritartina ieškinyje išdėstytiems argumentams, kad Atsakovas1 neatitiko statytojui keliamų reikalavimų, numatytų Statybos įstatymo 3 str. 2 d. ir negalėjo įgyvendinti teisės statyti Tvorą.
31. Iš nekilnojamųjų daiktų-statinių (registro išrašo Nr. 10/374722), esančių (duomenys neskelbiami), kadastrinių matavimų bylos kopijos matyti, kad statinių kadastriniai matavimai atlikti 1999-11-29 (kiemo statinių lentelėje pažymėta tvora, kurios aukštis 1,80 m, ilgis – 171,0 m), t. y. po Akto išdavimo. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad Tvoros kadastriniai matavimai atlikti 1999-11-29, todėl Aktas, kuris išduotas Leidimo pagrindu, negalėjo būti Tvoros įregistravimo pagrindu. Be to, iš NŽT su ieškiniu pateikiamos kadastro žemėlapio ištraukos duomenų matyti, kad Tvoros dalis, pažymėta skaičiais 1-2-3-4 bei 5-6-7 išeina už žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbiami) ribų bei patenka į valstybinę žemę, todėl ir Nekilnojamojo turto registro išrašo Nr. 10/374722 12 punkto informacija, kad statinys (Tvora) yra žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), neatitinka tikrovės.
Atsiliepimas
32. Atsakovė Inspekcija mano, kad ieškovės reikalavimas dėl Tvoros teisinės registracijos panaikinimo yra pagrįstas ir tenkintinas. Nagrinėjamu atveju vertintina, kad Tvoros teisinės registracijos panaikinimo klausimas turėtų būti nagrinėjamas kaip vienas iš reikalavimų reiškiant negatorinį ieškinį dėl valstybinės žemės atlaisvinimo ir nesiejant teisinės registracijos panaikinimo klausimo su Akto panaikinimu.
33. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė nurodė, kad palaiko ieškovės poziciją, Atsakovas1 yra neteisėtai užėmęs ginčo valstybinės žemės plotą ir Tvora turėtų būti pašalinta.
34. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto valdybos 1999-12-09 sprendimu Nr. 2136V yra patvirtintas Teritorijos (duomenys neskelbiami) nedidelių veiklos mastų detalusis planas, jo sprendiniai yra registruoti TPDR sistemoje (TPDR Nr. T00056183) ir šis detalusis planas yra laikomas galiojančiu teritorijų planavimo dokumentu. Detaliojo plano sprendiniuose suformuotas sklypas Nr. 2 (mažaaukštė gyvenamoji), kurio plotas 2000 kv. m.
II. Teismo sprendimo esmė
Rezoliucinė dalis
Žemesnės instancijos teismas
36. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies. Teismas nusprendė:
36.1. Panaikinti inžinerinio statinio – tvoros (duomenys neskelbiami) teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. 10/374722);
36.2. Įpareigoti atsakovą R. Š. M. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis pašalinti tvorą šiaurinėje ir pietinėje sklypo dalyje, esančią šalia sklypo, kurio Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbiami). Šalinamos tvoros koordinatės (duomenys neskelbiami) (pagal NŽT Vilniaus miesto skyrius 2022 m. gegužės 3 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-211-(14.49.81.), kuris numatė šalintinos tvoros dalis, pažymėtas taškais 1-2-3-4 ir 5-6-7); pašalinus tvorą iš valstybinės žemės, atlaisvinti neteisėtai užimtą valstybinės žemės plotą;
36.3. Atmesti ieškinio reikalavimą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 1999 m. lapkričio 5 d. statinio priėmimo naudoti akto Nr. 834 dalies panaikinimo.
37. Teismas nurodė, kad pagal CK 4.98 straipsnį, savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Vadinasi, bylose, kuriose pareikštas negatorinis ieškinys, atsakovo veiksmų, kuriuos ieškovas nurodo kaip pažeidžiančius jo nuosavybės teisę, (ne)teisėtumą teismai privalo vertinti tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jo nuosavybės teisė yra pažeista
38. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai statinys, pažeidžiantis savininko teises, pastatytas išdavus statybą leidžiantį dokumentą – priėmus administracinį sprendimą (statybos leidimą), savininkas savo teises CK 4.103 straipsnio pagrindu gali ginti tiek reikalaudamas panaikinti šį sprendimą, tiek ir šio administracinio sprendimo neginčydamas tiesiogiai įrodinėti statinio neatitiktį teisės aktų reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-1120/2023; 2025 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-3-403/2025). Nagrinėjamu atveju tai paneigia atsakovės VĮ Registrų centro argumentą, jog ieškovė privalėjo pasinaudoti išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka dėl Kadastro tvarkytojo ir Teritorinio registratoriaus 2002-02-15 sprendimo peržiūrėjimo. Atitinkamai darytina išvada, kad teismas neturi pagrindo CPK 293 straipsnio 2 punkto pagrindu nutraukti nagrinėjamą bylą ar jos dalį.
39. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad kol valstybei nuosavybės teise priklausančio sklypo dalyje yra Atsakovui1 priklausantis statinys, ribojantis valstybės teisę naudotis ir disponuoti šia sklypo dalimi, valstybės nuosavybės patikėtinio teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną, t. y. kiekvieną dieną, kol valstybinės žemės sklypo dalyje yra Atsakovui1 priklausantis statinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-403/2020). Atitinkamai darytina išvada, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino reikšti negatorinį ieškinį.
40. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė, kaip valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas (Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas) CK 4.98 straipsnio pagrindu teikia ieškinį dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo. Ieškovė įrodė negatorinio ieškinio pateikimo sąlygas, t. y. jog užimtos ginčo žemės sklypo savininkas yra valstybė, kurios teisės yra pažeistos (Tvora riboja valstybinės žemės sklypo naudojimo ir disponavimo teises). Atsakovas1, suvaržęs valstybės kaip žemės sklypo savininko teises, turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Atsakovas1 neįrodė, jog jis elgėsi teisėtai ir savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka.
41. Atsakovas1 atsikerta, kad nenuginčijus Akto ir nepanaikinus Tvoros teisinės registracijos nėra teisinės galimybės patenkinti reikalavimo dėl įpareigojimo pašalinti Tvorą, be to, kad teisinė registracija nepanaikinta ir ankstesniais administraciniais ginčais. Iš Akto turinio matyti, kad priimtas naudoti tik individualus gyvenamasis dviejų aukštų mūrinis namas, nes Akto 7 punkto grafa, kurioje gali būti nurodomi kartu priimami naudoti statinio priklausiniai, yra tuščia. Tai suponuoja išvadą, kad Tvora minėtame Akte nebuvo nurodyta. Atitinkamai, tokio Akto pagrindu negalėjo būti registruota Tvora Nekilnojamojo turto registre. Pažymėtina, kad Atsakovas1 ir neginčijo aplinkybių, kad Tvoros statybai jis neturėjo šio statinio statybą leidžiančio dokumento (leidimo), kad neturėjo ir valstybinės žemės savininko (patikėtinio) sutikimo statyti Tvorą ant valstybinės žemės. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalis (ginčo statinių teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre atlikimo metu galiojusi redakcija) numatė, jog kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Byloje Atsakovas1 nepateikė kitų duomenų, pagrindžiančių Tvoros įregistravimo teisėtumą.
42. Administraciniai teismai nenagrinėjo iš esmės Akto ir Tvoros teisinės registracijos pagrįstumo ar teisėtumo, nes buvo konstatuota, jog į teismą pasikreipusi Inspekcija praleido procesinius terminius ginčyti administracinius aktus. Tai paneigia Atsakovo1 argumentą, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė vėl kelia ginčą dėl teismo (administracinių teismų) išspręstų klausimų kitose bylose.
43. Aktu nebuvo priimta naudoti Tvora, tuo labiau Aktu, priešingai nei nurodo ieškovė formuodama reikalavimą byloje, nebuvo leista statyti Tvoros, todėl nagrinėjamoje byloje reiškiamas reikalavimas dėl Akto dalies panaikinimo yra nepagrįstas ir atmestinas.
44. Konstatuotina, kad Atsakovas1 neįrodė Tvoros statybos teisėtumo valstybinėje žemėje, todėl ieškovė pagrįstai pareiškė negatorinį ieškinį, reikalaudama pašalinti Tvorą valstybinėje žemėje; kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino, nes pažeidimas yra tęstinio pobūdžio (ir tęsiasi iki šiol); kad reikalavimas pašalinti Tvoros teisinę registraciją yra išvestinis ir reiškiamas nustačius bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais patvirtinus, jog Atsakovo1 be teisinio pagrindo pastatyta Tvora užėmė valstybinę žemę, todėl tenkintini reikalavimai įpareigoti Atsakovą1 pašalinti Tvorą ir panaikinti Tvoros teisinę registraciją (CPK 178, 179, 185 straipsniai).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai
45. Atsakovas R. Š. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti visiškai.
46. Apeliantas nurodė šiuos argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
46.1. teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Teismas Sprendimu patenkino Ieškovo reikalavimą dėl Tvoros pašalinimo, konstatavęs, jog Atsakovas neįrodė, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus;
46.2. Ginčo objektas (Tvora) 1999 m. Akto pagrindu buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Tvoros teisinė registracija galiojo viso Bylos nagrinėjimo metu ir nebuvo nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka;
46.3. Tvoros registracija buvo ginčyta du kartus administracine tvarka: (i) administracinėje byloje Nr. el-390-171/2018 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) bylos Nr. eA-1359- 492/2019) ir (ii) administracinėje byloje Nr. el3-3217-872/2020 (LVAT bylos Nr. eA-2710- 502/2022). Abiem atvejais teismai konstatavo, kad panaikinti registraciją nėra teisinio pagrindo dėl praleistų procesinių terminų;
46.4. aplinkybę, kad statybos teisėtumo vertinimo funkcija priklauso Inspekcijai, patvirtina ir pats Ieškovo elgesys - 2017-04-03 raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini)14.49.105.) (1 priedas) jis kreipėsi į Inspekciją, prašydamas Įvertinti Tvoros statybos teisėtumą. Tačiau Inspekcija šio klausimo nenagrinėjo, kadangi nuo statybos darbų pabaigos buvo praėję daugiau kaip 10 metų, todėl suėjo teisės aktuose nustatytas terminas statybos pažeidimams tirti. Ši aplinkybė tik patvirtina, kad nei ginčo laikotarpiu, nei vėliau Tvoros statybos teisėtumas nebuvo įvertintas teisės aktų nustatyta tvarka, o NŽT išvados šioje srityje neturi kompetencijos;
46.5. ne bet koks valstybinėje žemėje esantis statinys savaime laikytinas pažeidžiančiu valstybinės žemės savininko teises - toks kvalifikavimas galimas tik tuo atveju, kai statinys įrengtas neteisėtai, t. y. be pagrindo, arba pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, ir tai nustatyta kompetentingos institucijos. Šiuo atveju Tvoros statybų neteisėtumas niekada nebuvo konstatuotas, tuo tarpu teisinė registracija galiojo viso Bylos nagrinėjimo metu ir buvo patvirtinta dviejuose administraciniuose teismų procesuose. Tokiu būdu Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog Ieškovas įrodė negatorinio ieškinio sąlygas, ypač - kad jo teisės buvo pažeistos;
46.6. vienas iš Ieškinio reikalavimų, kurį, be kita ko, Teismas Sprendimu patenkino, yra - panaikinti Tvoros teisinę registraciją, t. y. Teismas, priimdamas Sprendimą, panaikino Tvoros teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre. Pažymėtina, jog, priešingai nei Sprendime nurodė Teismas (Sprendimo 74 p.), šis reikalavimas - panaikinti Tvoros registraciją - yra visiškai tapatus tiems, kurie jau buvo nagrinėti minėtose administracinėse bylose. Šių bylų faktinės ir teisinės aplinkybės yra tapačios: tas pats objektas (Tvora), ta pati Tvoros registracija, tas pats Tvoros registracijos teisinis pagrindas - todėl skundžiamas Sprendimas negalėjo būti priimtas ignoruojant įsiteisėjusių teismų sprendimų ratio decidendi;
46.7. teismas sprendime nepaaiškino, kokiais pagrindais nukrypsta nuo susiformavusios praktikos, taip pažeisdamas teisės stabilumo, nuspėjamumo ir asmenų lygiateisiškumo principus. Kadangi anksčiau įsiteisėję teismų sprendimai patvirtino Tvoros registracijos galiojimą ir konstatavo negalimumą jos ginčyti pasibaigus terminams, Teismas šioje Byloje neturėjo pagrindo priimti priešingo sprendimo ir Tvoros registraciją panaikinti;
46.8. teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, padarė nepagrįstą išvadą, jog nagrinėjamoje Byloje Ieškovas neprivalėjo ginčyti administracinio sprendimo įregistruoti Tvorą išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka, kadangi Ieškovas savo teises gali ginti ir tiesiogiai įrodinėdamas statinio neatitiktį teisės aktams. Teismo cituojama Kasacinio teismo praktika yra išimtinai susijusi su savininko, kurio teisės galimai pažeistos, teise ginčyti statybą leidžiantį dokumentą, o ne administracinį sprendimą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą Nekilnojamojo turto registre. Tai du skirtingi administraciniai sprendimai su skirtingu teisiniu režimu;
46.9. teismas turėjo taikyti senatį ieškinio reikalavimams, kadangi Atsakovo vertinimu, įsiteisėjusiais teismo sprendimais teisminiuose procesuose buvo patvirtintas Tvoros galiojimas ir konstatuotas negalimumas jos ginčyti pasibaigus terminams, todėl Apelianto teigimu, Teismas šioje civilinėje byloje neturėjo pagrindo priimti priešingo sprendimo ir panaikinti Tvoros registracijos;
46.10. Nekilnojamojo turto registro duomenims, priešingai nei statybą leidžiantiems dokumentams, taikoma teisėtumo prezumpcija, kurios paneigimui būtinas teisinis pagrindas. Tokie sprendimai turi būti ginčijami išankstine administracine tvarka, kurios laikytis yra privaloma. Todėl Teismo pateikta argumentacija remiasi netinkama, nagrinėjamai situacijai neaktualia Kasacinio teismo praktika, kuri grindžiama kita teisinio santykio prigimtimi.
47. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad duomenų, kad valstybinės žemės dalis, kurią Atsakovas užima ir savavališkai naudojasi, būtų perleista Atsakovui, kuriuo nors iš Lietuvos Respublikos žemės įstatymo numatytu būdu, nėra, todėl, kol nuosavybės teise valstybinės žemės dalis nepriklauso nuosavybės teise, Atsakovas ja savavališkai naudotis negali, nes tokiais savo veiksmais pastarasis pažeidžia trečiųjų asmenų teises ir įstatymais saugomus interesus.
48. Atsakovas 1 Tvoros statybai neturėjo statybą leidžiančio dokumento (leidimo), taip pat neturėjo valstybinės žemės savininko (patikėtinio) sutikimo statyti Tvorą ant valstybinės žemės. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalis (ginčo statinių teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre atlikimo metu galiojusi redakcija) numatė, jog kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Civilinėje byloje taip pat nepateikti kiti duomenys, pagrindžiantys Tvoros įregistravimo teisėtumą
49. Iš Akto turinio matyti, kad tik gyvenamasis namas buvo pripažintas tinkamu naudotis, todėl Tvora negalėjo būti užregistruota Nekilnojamojo turto registre Akto pagrindu.
50. Statytojas, neįvykdęs Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos sąlygos, valdyti žemės sklypą (šiuo atveju – valstybinę žemę) nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, prisiima riziką dėl įgyjamų teisių ir lūkesčių neapibrėžtumo bei būtinybės valstybinės žemės naudojimo klausimus derinti su savininku.
51. Dešimties metų senaties terminas nepraleistas, nes vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną.
52. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė šiuos argumentus:
58.1.ieškovė pareiškė negatorinį ieškinį, CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, yra nurodęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Byloje įrodytis visos negatorinio ieškinio sąlygos;
58.2. asmeniui, siekiant pradėti ne jam priklausančiame žemės sklype statybas yra būtinas šio sklypo savininko, valdytojo ar naudotojo išreikštas sutikimas ir šio reikalavimo išlygų asmeniui, siekiančiam būti statytoju, įstatymuose nenumatyta. Asmuo, ketinantis tapti statytoju, privalo užtikrinti reglamentuojančių statybų veiklą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir susitarti su žemės sklypų savininkais (kitais teisėtais valdytojais), kurių sklypus jis ketina panaudoti statyboms;
58.3. tvoros statybos metu buvo privaloma turėti statybą leidžiantį dokumentą ir valstybinės žemės patikėtinės sutikimą. Pažymėtina, kad Apeliantas ir neginčijo aplinkybių, kad tvoros statybai jis neturėjo šio statinio statybą leidžiančio dokumento (leidimo) ir valstybinės žemės savininko (patikėtinio) sutikimo statyti dalį tvoros valstybinės žemės plote. Be to Apeliantas neginčijo aplinkybės, kad dalis tvoros patenka į nesuformuotą valstybinės žemės plotą, tuo pačiu neįrodė, kad Apelianto tvoros dalis yra pastatyta nepažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių inžinerinių statinių statybos tvarką. Kas reiškia, kad byloje NŽT reikšdama negatorinį ieškinį yra įrodžiusi, kad yra valstybinės žemės ploto, kuriame yra pastatyta dalis neteisėtos tvoros, savininkė ir, kad tvoros dalis pastatyta neturint NŽT sutikimo, t. y. pažeidžiant jos kaip patikėtinės teises;
58.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi vieningos nuomonės, kad jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-695/2017; 2019-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019);
58.5. iš byloje pateikto Akto turinio matyti, kad priimtas naudoti tik individualus gyvenamasis dviejų aukštų mūrinis namas, nes Akto 7 punkto grafa, kurioje gali būti nurodomi kartu priimami naudoti statinio priklausiniai, yra tuščia. Tai suponuoja išvadą, kad tvora minėtame Akte nebuvo nurodyta. Atitinkamai tokio Akto pagrindu negalėjo būti registruota tvora Nekilnojamojo turto registre;
58.5. ieškinys byloje reiškiamas CK 4.98 straipsnio pagrindu, NŽT reikalaujant atlaisvinti užimtą valstybinę žemę. Tuo tarpu, kaip teisingai pastebėjo Teismas, reikalavimas pašalinti tvoros teisinę registraciją yra išvestinis ir reiškiamas nustačius bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais patvirtinus, kad Apelianto be teisinio pagrindo pastatyta tvora užėmė valstybinę žemę. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registre turi būti įregistruoti tikslūs ir teisingi duomenys, atitinkantys dokumentuose pateiktą informaciją. Registro tvarkytojas atsako už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus ir duomenis, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Kaip minėta, ginčo tvora buvo įregistruota Akto pagrindu, kuriuo nebuvo priimta naudoti. Todėl nuo pat pradžių tvoros registracija buvo neteisėta ir tuo vadovaujantis pirmosios instancijos teismas tenkindamas NŽT negatorinio ieškinio išvestinį reikalavimą, pagrįstai Sprendimu panaikino teisinę jos registraciją.
53. Atsakovė VĮ Registrų centras sutinka su apeliacinio skundo dalimi, kuria prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-07-02 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-102-592/2025 dalyje dėl Tvoros teisinės registracijos panaikinimo, o dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad nėra išlaikyta ikiteisminė ginčų nagrinėjimo procedūra ir dėl šios priežasties turėjo bylą dėl ieškinio reikalavimo panaikinti Tvoros teisinę registraciją nutraukti.
54. Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė šiuos argumentus:
54.2. Atsakovas1 nepagrindė savo kaip Tvoros statytojo teisės būti statytoju. Pasikartotina, kad Atsakovas1 neturėjo nei statybą leidžiančio dokumento Tvoros statybai, nei valstybinės žemės savininko (patikėtinio) sutikimo tokioms statyboms (t. y. nevaldė ir nevaldo užimtos valstybinės žemės, kurioje stovi Tvora, jokiais teisiniais pagrindais);
54.3. Akte, kurio pagrindu, neva teisėtai, Tvora buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, Tvora nėra minima. Atsakovas VĮ Registrų centras bylos nagrinėjimo iš esmės metu negalėjo paaiškinti, kaip Aktas galėjo būti Tvoros įregistravimo registre teisiniu pagrindu.
54.4. Atsakovo 1 minimose byloje ir nagrinėjamoje byloje ieškovai (pareiškėjai) yra skirtingi. Taip pat yra skirtingi bylose pareikštų ieškinio bei skundų pagrindai - šioje byloje, priešingai nei Atsakovo1 minimose bylose, pareikštas negatorinis ieškinys dėl valstybinės žemės savininko teisių pažeidimo. Atsakovo 1 minimose bylose Akto teisėtumas nebuvo vertintas iš esmės, o Ieškovas, šioje byloje įrodinėdamas neteistą valstybinės žemės užėmimą ir kaip išvestinį reikalavimą reikšdamas Tvoros registracijos panaikinimą, jokio procesinio termino reikšti tokį ieškinį nėra praleidęs;
54.5. Nagrinėjamoje byloje pareikštas negatorinis ieškinys. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad negatorinio ieškinio atveju įrodinėjimo dalykas yra neigiamas neleistinas poveikis žemės sklypui ar jame esantiems pastatams (žr. 2025 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-3-403/2025). Šiuo atveju nėra svarbi aplinkybė, kad Tvorai nebuvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas (nors, minėta, turėjo būti išduotas, atsižvelgiant į Tvoros aukštį), nes negatoriniu ieškiniu yra ginamas neleistinas poveikis Užimtai valstybinei žemei – ar Tvoros pastatymo ir įregistravimo pagrindu būtų statybą leidžiančio dokumento realizavimas, ar Tvoros pastatymo ir įregistravimo pagrindas apskritai neegzistuoja (kaip yra šioje byloje), tai nekeičia negatorinio ieškinio esmės, įrodinėjimo dalyko ir neleistino poveikio užimtai valstybinei žemei. Ieškovas, nepaisant to, kad statybą leidžiantis dokumentas Tvorai išduotas nebuvo, tiesiogiai byloje įrodinėjo ir įrodė Tvoros statybų neteisėtumą. Neteisėtai pastatyta Tvora negalėjo būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre, t. y. Tvoros registracijos panaikinimas yra Tvoros statybų neteisėtumo pasekmė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
55. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
56. Ieškovė atstovauja žemės sklypo, kuriame įrengta Tvora, savininką ir reiškia negatorinį ieškinį. CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys. Ieškovė pasirinko tinkamą teisių gynimo būdą, nes remdamasis CK 4.98 straipsniu, savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.
57. Kasacinio teismo praktika bylose, kuriose reiškiami negatoriniai ieškiniai dėl trukdymo naudotis nekilnojamuoju daiktu yra išplėtota. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, savininko teisė naudotis daiktu, be kita ko, reiškia jo galimybę gauti naudos iš daikto naudingų vartojamųjų savybių. Tai pasiekiama daiktą netrukdomai naudojant pagal paskirtį. Atitinkamai jeigu savininkui yra trukdoma ar kitaip suvaržoma daiktą pagal paskirtį naudoti, tai yra pagrindo spręsti, kad yra pažeidžiamos savininko teisės ir jos teismo turi būti ginamos patenkinant negatorinio ieškinio reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019 30 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-3-403/2025).
58. Atsakovas1 nurodo, kad I instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, t. y. ne Atsakovas1 turėjo įrodyti savo veiksmų teisėtumą (Tvoros pastatymą ir įregistravimą), o Ieškovas turėjo įrodyti Tvoros neteisėtumą ir nuginčyti Tvoros teisinę registraciją.
59. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Vadinasi, bylose, kuriose pareikštas negatorinis ieškinys, atsakovo veiksmų, kuriuos ieškovas nurodo kaip pažeidžiančius jo nuosavybės teisę, (ne)teisėtumą teismai privalo vertinti tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jo nuosavybės teisė yra pažeista (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-381/2024 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-695/2017 25 punktą)
60. Valstybinė žemė, kurioje įrengta Tvora, priklausė Lietuvos Respublika. Taigi, Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinis (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalis), buvo tinkamas subjektas ir turėjo teisę kreiptis į teismą su negatoriniu ieškiniu dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir valstybinės žemės atlaisvinimo. Su tuo sutiko ir pirmosios instancijos teismas priimdamas Teismo Sprendimą, Apeliantas šios aplinkybės taip pat neginčija.
61. Duomenų, kad valstybinės žemės dalis, kurią Atsakovas užima ir savavališkai naudojasi, būtų perleista Atsakovui, kuriuo nors iš Lietuvos Respublikos žemės įstatymo numatytu būdu, nėra, todėl, kol nuosavybės teise valstybinės žemės dalis nepriklauso nuosavybės teise, Atsakovas ja savavališkai naudotis negali, nes tokiais savo veiksmais pastarasis pažeidžia savininko teises ir įstatymais saugomus interesus.
62. Asmuo, ketinantis tapti statytoju, privalo užtikrinti statybų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir susitarti su žemės sklypų savininkais (kitais teisėtais valdytojais), kurių sklypus jis ketina panaudoti statyboms.
63. Byloje nustatyta, kad Atsakovas 1 Tvoros statybai neturėjo statybą leidžiančio dokumento (leidimo), taip pat neturėjo valstybinės žemės savininko (patikėtinio) sutikimo statyti Tvorą ant valstybinės žemės. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalis (ginčo statinių teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre atlikimo metu galiojusi redakcija) numatė, jog kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Civilinėje byloje taip pat nepateikti kiti duomenys, pagrindžiantys Tvoros įregistravimo teisėtumą.
64. Faktinę aplinkybę, kad Tvora užimta valstybinė žemė patvirtina ne vienas Nacionalinės žemės tarnybos atliktas valstybinės žemės, esančios šalia ginčo Žemės sklypo patikrinimas (-ai) ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.
65. Inspekcija 2021 m. sausio 10 d. rašte Nr. 2D-488 „Dėl užimtos valstybinės žemės (duomenys neskelbiami) atlaisvinimo“ pagrįstai pažymėjo, kad ,,<...> Inspekcijai įvertinus pateiktos nekilnojamųjų daiktų – statinių (išrašo Nr. 10/374722), esančių (duomenys neskelbiami), kadastrinių matavimų bylos duomenis buvo nustatyta, kad statinių kadastriniai matavimai atlikti 1999 m. lapkričio 29 d. (kiemo statinių lentelėje pažymėta tvora, kurios aukštis 1,80 m., ilgis – 171,0 m), t. y. po Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 1999 m. lapkričio 5 d. akto Nr. 834 išdavimo. Šie dokumentai patvirtina, kad Leidimu nebuvo suteikta teisė statyti tvorą, tvoros kadastriniai matavimai atlikti 1999 m. lapkričio 29 d., todėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 1999 m. lapkričio 5 d. aktas Nr. 834, kuris išduotas Leidimo pagrindu, negalėjo būti Tvoros įregistravimo pagrindu<...>. (VTPSI parengiamajame posėdyje nurodė, kad VTPSI 2021 m. sausio 10 d. rašte Nr. 2D-488 „ „Dėl užimtos valstybinės žemės (duomenys neskelbiami) atlaisvinimo“ yra techninio pobūdžio klaida – vietoj 1999 m. lapkričio 5 d. nurodyta 1999 m. lapkričio 29 d.).“.
71. Atsakovas 1 taip pat teigia, kad teismas turėjo taikyti senatį ieškinio reikalavimams, kadangi Atsakovo 1 vertinimu, įsiteisėjusiais teismo sprendimais teisminiuose procesuose buvo patvirtintas Tvoros galiojimas ir konstatuotas negalimumas jos ginčyti pasibaigus terminams, todėl Apelianto 1 teigimu, Teismas šioje civilinėje byloje neturėjo pagrindo priimti priešingo sprendimo ir panaikinti Tvoros registracijos. Taip pat Atsakovas 1 teigia, kad Teismas rėmėsi ginčui neaktualia kasacinio teismo praktika, kuri neaktuali ginčui.
72. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad taikytina taisyklė, pagal kurią vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.
73. Kasacinis teismas ieškinio senaties termino taikymo klausimu esant pareikštam negatoriniam ieškiniui yra pažymėjęs, kad savininko reikalavimams pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, ieškinio senatis apskritai netaikoma, kadangi tokiu ieškiniu kreipiamasi dėl tęstinio savininko teisių pažeidimo, t. y. pažeidimo, kuris nėra pasibaigęs kreipimosi į teismą dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-403/2020).
74. Atsakovo 1 neteisėti veiksmai tęsiasi iki pat ieškinio pateikimo teismui dienos, todėl Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinis, turi teisę bei pareigą, teikti ieškinį, dėl neteisėtų veiksmų pašalinimo.
75. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Atsakovas 1 neįrodė Tvoros statybos teisėtumo valstybinėje žemėje, todėl ieškovė pagrįstai pareiškė negatorinį ieškinį, reikalaudama pašalinti Tvorą valstybinėje žemėje; kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino, nes pažeidimas yra tęstinio pobūdžio (ir tęsiasi iki šiol); kad reikalavimas pašalinti Tvoros teisinę registraciją yra išvestinis ir reiškiamas nustačius bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais patvirtinus, jog Atsakovo 1 be teisinio pagrindo pastatyta Tvora užėmė valstybinę žemę, todėl tenkintini reikalavimai įpareigoti Atsakovą1 pašalinti Tvorą ir panaikinti Tvoros teisinę registraciją.
76. Byloje nustatya, kad dėl Tvoros teisinės registracijos (t. y. dėl Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojų 2002-02-15 sprendimo (sprendimas įformintas registro įrašu Nr. 10/374722) registruoti Nekilnojamojo turto registre nekilnojamąjį daiktą - Tvorą ir Atsakovo 1 nuosavybės teisę į ją), pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundus buvo priimti šie administracinių teismų sprendimai: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018-01-30 sprendimas administracinėje byloje Nr. el- 390-171/2018 (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019-12-04 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1359-492/2019 sprendimą paliko nepakeistą) ir 2020-12-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-3217-872/2020 (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021-12-15 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2710-502/2021 sprendimą paliko nepakeistą). Šiose administracinėse bylose Tvoros registracijos aplinkybės, t. y. Nekilnojamojo turto registro kadastro ir registro 2002-02-15 sprendimų teisėtumas, nebuvo nagrinėjamas iš esmės, nes buvo procesinės kliūtys ikiteisminei ginčų nagrinėjimo komisijai (tuometiniam Centriniam registratoriui) priimti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundus (pirmojoje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos neteikė prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, antrojoje byloje - praleido terminą skundui paduoti.
77. Atsakovo 1 gynybinė pozicija ir rėmimasis aplinkybėmis dėl kitų administracinių bylų proceso, kuriame buvo ginčyta Tvoros teisinė registracija, taip pat neįrodo Atsakovo veiksmų teisėtumo. Nagrinėjamoje byloje negatorinį ieškinį dėl neteisėto valstybinės žemės užėmimo ir Tvoros teisinės registracijos panaikinimo pareiškė kita valstybės institucija – Nacionalinė žemės tarnyba, kuri įrodė tęstinį teisių pažeidimą. Atsakovas 1 nepagrindė savo kaip Tvoros statytojo teisės būti statytoju, neturėjo nei statybą leidžiančio dokumento Tvoros statybai, nei valstybinės žemės savininko (patikėtinio) sutikimo tokioms statyboms. Atsakovo minėtose administracinėse bylose buvo siekiama ginčyti tik Tvoros teisinė registracija, tačiau teisinės registracijos teisėtumas nebuvo konstatuotas.
78. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (2000-06-27 įstatymo redakcija Nr. VIII-1764, galiojusi tvoros įregistravimo Nekilnojamojo turto registre (2002-02-15 m.) metu) 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad statiniai, butai, patalpos ir inžineriniai įrenginiai, kurių funkcijos tiesiogiai nesusijusios su žemės sklypu ar statiniu, kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai šio įstatymo 8 straipsnyje numatytais būdais formuojami tik tais atvejais, kai nekilnojamojo turto savininkai ar juridiniai asmenys, valdantys nekilnojamąjį turtą patikėjimo teise, turi Statybos įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą statyti, rekonstruoti, remontuoti ar kitaip statinius pertvarkyti. Kad statinys suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, patvirtina nustatyta tvarka išduotas statinių priėmimo naudoti aktas, o tais atvejais, kai statinys nebaigtas statyti, - statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos pažyma, kad statinys statomas iš esmės nenukrypstant nuo projekto. Kai kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai formuojami statiniai, kuriems statyti ar kitaip pertvarkyti įstatymų nustatyta tvarka nebuvo išduoti leidimai, tie statiniai pastatyti tada, kai šių reikalavimų nebuvo, arba tokie leidimai pagal įstatymus nebūtini, statinių savininkai ar juridiniai asmenys, valdantys nekilnojamąjį turtą patikėjimo teise, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui pateikia nuosavybės teisę ar valdymo teisę patvirtinančius dokumentus.
79. Tvoros statybos metu buvo privaloma turėti statybą leidžiantį dokumentą ir valstybinės žemės patikėtinės sutikimą. Pažymėtina, kad Apeliantas ir neginčijo aplinkybių, kad tvoros statybai jis neturėjo šio statinio statybą leidžiančio dokumento (leidimo) ir valstybinės žemės savininko (patikėtinio) sutikimo statyti dalį tvoros valstybinės žemės plote.
80. Kaip nurodė Inspekcija, vadovaujantis Statinių priėmimo naudoti tvarkos STR 1.11.01:1996, patvirtintos Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-08-23 įsakymu Nr. 108, 3.17 papunktyje nurodyta, kad statinio priėmimo naudoti aktas yra pagrindas atlikti jo teisinę registraciją Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad naujas statinys užbaigus jo statybos darbus turėjo būti komisijos priimamas naudoti surašant statinio priėmimo naudoti aktą, kuris būtų pagrindas atlikti statinio teisinę registraciją. Iš byloje pateikto Akto turinio matyti, kad priimtas naudoti tik individualus gyvenamasis dviejų aukštų mūrinis namas, nes Akto 7 punkto grafa, kurioje gali būti nurodomi kartu priimami naudoti statinio priklausiniai, yra tuščia. Tai suponuoja išvadą, kad tvora minėtame Akte nebuvo nurodyta. Atitinkamai tokio Akto pagrindu negalėjo būti registruota tvora Nekilnojamojo turto registre. Kaip teisingai nurodė Teismas ginčijamame Sprendime, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalis (ginčo tvoros teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre atlikimo metu galiojusi redakcija) numatė, jog kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Byloje Apeliantas nepateikė kitų duomenų, įrodančių tvoros įregistravimo teisėtumą.
81. Atsikertant į Atsakovo 1 teiginį, kad nepanaikinus teisinės tvoros registracijos nėra galimybės patenkinti NŽT reikalavimo dėl įpareigojimo pašalinti tvorą, atkreiptinas dėmesys, kad CK 4.98 straipsnio norma NŽT suteikia kompetenciją reikalauti pašalinti bet kuriuos nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Šioje byloje patikslintas ieškinys ir buvo reiškiamas CK 4.98 straipsnio pagrindu, NŽT reikalaujant atlaisvinti užimtą valstybinę žemę. Tuo tarpu reikalavimas pašalinti tvoros teisinę registraciją yra išvestinis ir reiškiamas nustačius bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais patvirtinus, kad apelianto be teisinio pagrindo pastatyta tvora užėmė valstybinę žemę.
82. Nekilnojamojo turto registre turi būti įregistruoti tikslūs ir teisingi duomenys, atitinkantys dokumentuose pateiktą informaciją. Registro tvarkytojas atsako už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus ir faktinius duomenis, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 1 straipsnio 5 dalis). Kaip minėta, ginčo tvora buvo įregistruota Akto pagrindu, kuriuo nebuvo priimta naudoti. Teismas pagrįstai tenkino ieškinio reikalavimą įpareigoti Atsakovą 1 per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis pašalinti tvorą. Todėl nuo pat pradžių tvoros registracija buvo neteisėta, o pašalinus tvorą šio nekilnojamojo daikto neliks, todėl teismas tenkindamas NŽT negatorinio ieškinio išvestinį reikalavimą, pagrįstai Sprendimu panaikino teisinę jos registraciją.
83. Kiti Atsakovo 1 argumentai (įskaitant Atsakovo 1 atsikirtimus dėl teritorijų planavimo dokumentų nustatant žemės sklypo, kuriame yra Tvora rekreacinės paskirties, ir galimybės išpirkti sklypą) teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
84. Apibendrindamas tai, kas aukščiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir išsamiai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teises normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės taikymą, įvertino byloje esančių įrodymų visetą, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.