Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškovės argumentai

1. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), patikslinusi ieškinį, prašo:

1.1 panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau - Inspekcija) 1999 m. lapkričio 5 d. statinio priėmimo naudoti akto Nr. 834 (toliau – Aktas) dalį, kuria buvo leista statyti ir įregistruoti tvorą (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)) pagal Namų valdos techninės apskaitos kortelės dalį, kurioje nurodyti kiemo statiniai;

1.2 panaikinti inžinerinio statinio – tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)) (toliau – ir Tvora), kuri užima valstybinę žemę, teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre;

1.3 įpareigoti R. Š. M. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis pašalinti tvorą šiaurinėje ir pietinėje sklypo dalyje, esančią šalia sklypo, Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbiami)). Šalinamos tvoros koordinatės (duomenys neskelbiami) ir pašalinus tvorą iš valstybinės žemės, atlaisvinti neteisėtai užimtą valstybinės žemės plotą.

2. Ieškovės NŽT 2016 m. sausio 19 d. atliko žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir 2016-01-21 surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-18. Patikrinimo metu nustatyta, kad yra užimama valstybinė žemė: tvora, pastatyta ties žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)) šiaurinėje ir pietinėje pusėse, patenka į valstybinę žemę. Tvora užimamas valstybinės žemės plotas - 1167 kv. m. Vilniaus miesto skyrius 2016-02-11 raštu Nr. (duomenys neskelbtini)14.49.104.) „Dėl galimo administracinio teisės pažeidimo“ informavo Atsakovą1, kad dalis Tvoros patenka į valstybinę žemę. Vilniaus miesto skyriuje 2016 m. balandžio 15 d. surašė Administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 49AT-14.

3. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. kovo 22 d. atliko žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-193. Patikrinimo metu nustatyta, kad pažeidimai, kurie buvo nustatyti ankstesnio, t. y. 2016-01-19, žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimo metu, nėra pašalinti.

4. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (registro Nr. 10/374722) nurodyta, jog statinys - kiti inžineriniai statiniai (tvora) (duomenys neskelbiami), įregistruotas 1999-11-05 statinio priėmimo naudoti akto Nr. 834 (toliau ir Aktas) pagrindu.

5. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2018 m. birželio 4 d. atliko žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-390. Patikrinimo metu nustatyta, kad pažeidimai, kurie buvo nustatyti ankstesnio, t. y. 2017-03-22, žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimo metu, nėra pašalinti. Vilniaus miesto skyriuje 2022 m. sausio 10 d. gautas Inspekcijos raštas Nr. 1GD-70 „Dėl užimtos valstybinės žemės (duomenys neskelbiami) atlaisvinimo“, kuriame Inspekcija informuoja, kad Inspekcija atliko faktinių aplinkybių tyrimą dėl Tvoros teisėtumo. Įvertinus VĮ Registrų centro 2017 m. balandžio 11 d. raštu Nr. VILIN(12.5.13.)-9729 Inspekcijai pateiktos nekilnojamųjų daiktų-statinių (registro išrašo Nr. (duomenys neskelbiami)), esančių (duomenys neskelbiami), kadastrinių matavimų bylos duomenis buvo nustatyta, kad statinių kadastriniai matavimai atlikti 1999 m. lapkričio 29 d. (kiemo statinių lentelėje pažymėta tvora, kurios aukštis 1,80 m., ilgis - 171,0 m), t. y. po Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 1999 m. lapkričio 5 d. akto Nr. 834 išdavimo. Šie dokumentai patvirtina, kad Leidimu (Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 1997-12-17 leidimu vykdyti statybos darbus Nr. IN 97-278) nebuvo suteikta teisė statyti tvorą, todėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 1999 m. lapkričio 5 d. aktas N. 834, kuris išduotas Leidimo pagrindu, negalėjo būti Tvoros įregistravimo pagrindu.

6. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2022 m. gegužės 3 d. atliko žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir 2022-05-03 surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-211-(14.49.81.). Patikrinimo metu nustatyta, kad pažeidimai, kurie buvo nustatyti anksčiau žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu nėra pašalinti, t. y. Atsakovui1 priklausanti Tvora pažymėta taškais 1-2-3-4, 5-6-7 pastatyta dalyje valstybinėje žemėje, šalia Atsakovui1 priklausančio žemės sklypo. Vilniaus miesto skyriuje 2022-06-10 gautas VĮ Registrų centro raštas Nr. SP-58434 (4.55 Mr) „Dėl tarnybinis pagalbos“ bei papildomi dokumentai, kuriuose nurodomas kiemo statinys - Tvora.

7. Ieškovė pažymėjo, kad ji nėra išdavusi sutikimo Atsakovui1 statyti valstybinėje žemėje Tvorą. Atsižvelgdama į nurodytas faktines aplinkybes, į tai, kad Atsakovas1 vengia atlaisvinti valstybinę žemę, ieškovė CPK 49 straipsnio 2 dalimi, CK 4.98 straipsniu teikia ieškinį dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo Atsakovui1.

8. Be to Ieškovė nurodė, kad Vadovaujantis Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punktu ir 36 straipsnio 1 dalimi, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo", Nacionalinė žemės tarnyba bei jos teritoriniai skyriai organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę, kurios metu tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, kurią nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. Nacionalinės žemės tarnybos vienas iš uždavinių yra atlikti valstybinės žemės patikėjimo teisės subjekto (patikėtinio) funkcijas (Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos“ patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų (toliau - Nuostatai) 6.3 papunktis), taip pat organizuoti ir vykdyti žemės naudojimo valstybinę kontrolę (Nuostatų 6.4 papunktis). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentą ir vadovaujantis Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Nacionalinė žemės tarnyba yra tinkamas subjektas kreiptis į teismą su ieškiniu CK 1.138 straipsnio 3 punktą pagrindu, reikalaudama pašalinti bet kuriuos jos, kaip valstybinės žemės patikėtinės, teisės pažeidimus, t. y. valstybinės žemės dalies prie Žemės sklypo užėmimą pagal CK 4.98 straipsnį, kurios užėmimo faktas nustatytas aukščiau nurodytų patikrinimų metu. Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktas numato žemės savininkams ir kitiems naudotojams pareigą savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

9. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas statybos užbaigimo akto pagrindu, kuriuo tinkamu naudoti buvo pripažintas naudoti tik gyvenamasis namas, negalėjo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, valstybinėje žemėje, be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, tvorą, kadangi toks statytojo prašymas ir pateikti dokumentai nepagrindė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų privalomųjų reikalavimų: prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimo fakto - statytojo teisės įregistruoti tvorą statybos užbaigimo akto pagrindu. Dėl nurodytų priežasčių, tvoros, kuri užima valstybinę žemę, teisinė registracija prieštarauja teisės aktų reikalavimams ir turi būti panaikinta. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-10-04 įsakymu Nr. 316 patvirtinto STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statiniams išdavimo tvarka“ privalomieji reikalavimai, 1 punkte, buvo numatyta, kad statant (atliekant) arba griaunant sąraše (A priedas) išvardytus statinius (darbus), būtina: statytojui turėti dokumentą patvirtinantį, kad statinys statomas jo teisėtai naudojamame žemės sklype arba darbai atliekami jam teisėtai priklausančiame statinyje. Pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, statytojo teisė yra realizuojama, kai yra turimas sklypas, įsigytas nuosavybės, nuomos ar kita Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta teise (ši statytojo pareiga numatyta ir šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte). Teisė būti statytoju gali būti įgyvendinama tik įvykdžius visas sąlygas, nustatytas Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje. Įvykdyti Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje išvardintas sąlygas ir turėti dokumentus, leidžiančius asmeniui įgyvendinti statytojo teisę, visų pirma yra asmens, siekiančio tokios teisės, interesas.

Atsakovo R. Š. M. argumentai

12. Šioje byloje siekiama pakartotinai bylinėtis dėl teismo išspręstų klausimų kitose administracinėse bylose. Iki ieškovei pareiškiant ieškinį nagrinėjamoje byloje, Inspekcija anksčiau taip pat ėmėsi teisinių veiksmų siekiant tokio paties teisinio rezultato, t. y. Tvoros išregistravimo.

13. Ieškiniu reikalaujama panaikinti Aktą, kuris Nekilnojamojo turto registre nurodytas kaip Tvoros įregistravimo pagrindas, taip pat panaikinti Tvoros teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre. Inspekcija kelis kartus buvo pareiškusi reikalavimą panaikinti Tvoros registraciją Nekilnojamojo turto registre.

20. Visus reikiamus duomenis ieškovė turėjo daug anksčiau, nuolat gaudavo informaciją iš Inspekcijos. Mano, kad šiuo atveju neturi reikšmės 10 metų termino skaičiavimui dokumentų gavimo data. Ttaikytinas ne 10 metų bendrasis senaties, bet naikinamasis 10 metų procesinis kreipimosi į teismą terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo aktų priėmimo ar veiksmų atlikimo datos, o ne nuo aktų įteikimo/ sužinojimo apie juos.

21. Nenuginčijus Akto ir nepanaikinus Tvoros teisinės registracijos nėra teisinės galimybės patenkinti reikalavimo dėl įpareigojimo pašalinti Tvorą. Teisėtas ir įregistruotas statinys paneigia NŽT teisių pažeidimo faktą kaip negatorinio ieškinio sąlygą.

25. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – Registro įstatymas) 30 straipsnio 1 dalis numato, kad teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalis numato, kad skundas Centriniam registratoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos. Jeigu suinteresuotas asmuo praleido šio įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias Centrinis registratorius pripažįsta svarbiomis, šis terminas Centrinio registratoriaus sprendimu gali būti atnaujintas. Kartu su pareiškimu dėl skundo padavimo termino atnaujinimo turi būti paduodamas ir skundas, kurio padavimo terminas yra praleistas. Centrinio registratoriaus sprendimas atmesti pareiškimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo gali būti apskųstas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

26. Taikytina ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostata, draudžianti skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą atnaujinti, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų.

28. Statybos įstatymo 18 str. 1 d. numatė, kad statiniai Lietuvos Respublikoje gali būti statomi arba griaunami tiktai gavus apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnybos leidimą statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti. Pagalbinių statinių ir darbų, kuriems statyti nereikia leidimo, sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdžios institucija. Statybos metu galiojusio Organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1997 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“ (toliau – STR 1.07.01:1997), patvirtinto Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1997 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 20, A priede numatyti statiniai (darbai), kuriuos statyti (atlikti) nereikia nei leidimo, nei projekto, taip pat statiniai, kuriuos statyti nereikia leidimo, tačiau būtina turėti projektą, suderintą su savivaldybės vyriausiuoju architektu ir nurodytomis institucijomis. STR 1.07.01:1997 A priedo 9.2 papunktis numatė, kad mūrinių, gelžbetoninių ir metalinių tvorų iki 1,5 m aukščio su pamatais arba cokoliais statybai nereikia leidimo, tačiau būtina turėti projektą, suderintą su savivaldybės vyriausiuoju architektu ir nurodytomis institucijomis.

29. Iš Kadastrinių matavimų byloje nurodytų duomenų matyti, kad Tvoros aukštis 1,8 m. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, darytina išvada, kad Tvoros statybai nebuvo taikoma STR 1.07.01:1997 A priedo 9.2 papunkčio išimtis ir nurodyto statinio statybai buvo būtinas statybos leidimas.

30. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Tvoros teisinė registracija VĮ Registrų centre atlikta Akto pagrindu. Akte nurodoma, kad statytojas R. Š. M. pateikė priimti dviejų aukštų individualų gyvenamąjį mūrinį namą, (duomenys neskelbiami). Vadovaujantis Akto 3 p., leidimas statyti Nr. IN97-278 išduotas 1997-12-17, t. y. Aktas išduotas Leidimo pagrindu. Akto 7 punkto grafa, kurioje gali būti nurodomi kartu priimami naudoti statinio priklausiniai, yra neužpildyta. Leidimas suteikė teisę statyti individualų gyvenamąjį namą, tačiau ne Tvorą, kuriai vadovaujantis anksčiau minėtomis, aktualiu laikotarpiu galiojusiomis Statybos įstatymo ir STR 1.07.01:1997 nuostatomis, buvo būtinas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau jis išduotas nebuvo. Be to, Tvoros statybos vykdymo metu galiojusios Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p. nuostatos numatė, kad statytojo teisė inter alia realizuojama tuo atveju, kai turimas sklypas, įsigytas nuosavybės, nuomos ar kita Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta teise. Vadovaujantis į bylą pateiktais NŽT patikrinimo aktais – Tvora pastatyta valstybinėje žemėje. Byloje nėra duomenų, kad Tvoros statybai būtų gautas valstybinės žemės patikėtinės – NŽT, sutikimas, todėl pritartina ieškinyje išdėstytiems argumentams, kad Atsakovas1 neatitiko statytojui keliamų reikalavimų, numatytų Statybos įstatymo 3 str. 2 d. ir negalėjo įgyvendinti teisės statyti Tvorą.

31. Iš nekilnojamųjų daiktų-statinių (registro išrašo Nr. 10/374722), esančių (duomenys neskelbiami), kadastrinių matavimų bylos kopijos matyti, kad statinių kadastriniai matavimai atlikti 1999-11-29 (kiemo statinių lentelėje pažymėta tvora, kurios aukštis 1,80 m, ilgis – 171,0 m), t. y. po Akto išdavimo. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad Tvoros kadastriniai matavimai atlikti 1999-11-29, todėl Aktas, kuris išduotas Leidimo pagrindu, negalėjo būti Tvoros įregistravimo pagrindu. Be to, iš NŽT su ieškiniu pateikiamos kadastro žemėlapio ištraukos duomenų matyti, kad Tvoros dalis, pažymėta skaičiais 1-2-3-4 bei 5-6-7 išeina už žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbiami) ribų bei patenka į valstybinę žemę, todėl ir Nekilnojamojo turto registro išrašo Nr. 10/374722 12 punkto informacija, kad statinys (Tvora) yra žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), neatitinka tikrovės.

37. Teismas nurodė, kad pagal CK 4.98 straipsnį, savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Vadinasi, bylose, kuriose pareikštas negatorinis ieškinys, atsakovo veiksmų, kuriuos ieškovas nurodo kaip pažeidžiančius jo nuosavybės teisę, (ne)teisėtumą teismai privalo vertinti tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jo nuosavybės teisė yra pažeista

38. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai statinys, pažeidžiantis savininko teises, pastatytas išdavus statybą leidžiantį dokumentą – priėmus administracinį sprendimą (statybos leidimą), savininkas savo teises CK 4.103 straipsnio pagrindu gali ginti tiek reikalaudamas panaikinti šį sprendimą, tiek ir šio administracinio sprendimo neginčydamas tiesiogiai įrodinėti statinio neatitiktį teisės aktų reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-1120/2023; 2025 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-3-403/2025). Nagrinėjamu atveju tai paneigia atsakovės VĮ Registrų centro argumentą, jog ieškovė privalėjo pasinaudoti išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka dėl Kadastro tvarkytojo ir Teritorinio registratoriaus 2002-02-15 sprendimo peržiūrėjimo. Atitinkamai darytina išvada, kad teismas neturi pagrindo CPK 293 straipsnio 2 punkto pagrindu nutraukti nagrinėjamą bylą ar jos dalį.

39. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad kol valstybei nuosavybės teise priklausančio sklypo dalyje yra Atsakovui1 priklausantis statinys, ribojantis valstybės teisę naudotis ir disponuoti šia sklypo dalimi, valstybės nuosavybės patikėtinio teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną, t. y. kiekvieną dieną, kol valstybinės žemės sklypo dalyje yra Atsakovui1 priklausantis statinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-403/2020). Atitinkamai darytina išvada, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino reikšti negatorinį ieškinį.

40. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė, kaip valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas (Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas) CK 4.98 straipsnio pagrindu teikia ieškinį dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo. Ieškovė įrodė negatorinio ieškinio pateikimo sąlygas, t. y. jog užimtos ginčo žemės sklypo savininkas yra valstybė, kurios teisės yra pažeistos (Tvora riboja valstybinės žemės sklypo naudojimo ir disponavimo teises). Atsakovas1, suvaržęs valstybės kaip žemės sklypo savininko teises, turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Atsakovas1 neįrodė, jog jis elgėsi teisėtai ir savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka.

41. Atsakovas1 atsikerta, kad nenuginčijus Akto ir nepanaikinus Tvoros teisinės registracijos nėra teisinės galimybės patenkinti reikalavimo dėl įpareigojimo pašalinti Tvorą, be to, kad teisinė registracija nepanaikinta ir ankstesniais administraciniais ginčais. Iš Akto turinio matyti, kad priimtas naudoti tik individualus gyvenamasis dviejų aukštų mūrinis namas, nes Akto 7 punkto grafa, kurioje gali būti nurodomi kartu priimami naudoti statinio priklausiniai, yra tuščia. Tai suponuoja išvadą, kad Tvora minėtame Akte nebuvo nurodyta. Atitinkamai, tokio Akto pagrindu negalėjo būti registruota Tvora Nekilnojamojo turto registre. Pažymėtina, kad Atsakovas1 ir neginčijo aplinkybių, kad Tvoros statybai jis neturėjo šio statinio statybą leidžiančio dokumento (leidimo), kad neturėjo ir valstybinės žemės savininko (patikėtinio) sutikimo statyti Tvorą ant valstybinės žemės. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalis (ginčo statinių teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre atlikimo metu galiojusi redakcija) numatė, jog kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Byloje Atsakovas1 nepateikė kitų duomenų, pagrindžiančių Tvoros įregistravimo teisėtumą.

42. Administraciniai teismai nenagrinėjo iš esmės Akto ir Tvoros teisinės registracijos pagrįstumo ar teisėtumo, nes buvo konstatuota, jog į teismą pasikreipusi Inspekcija praleido procesinius terminius ginčyti administracinius aktus. Tai paneigia Atsakovo1 argumentą, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė vėl kelia ginčą dėl teismo (administracinių teismų) išspręstų klausimų kitose bylose.

43. Aktu nebuvo priimta naudoti Tvora, tuo labiau Aktu, priešingai nei nurodo ieškovė formuodama reikalavimą byloje, nebuvo leista statyti Tvoros, todėl nagrinėjamoje byloje reiškiamas reikalavimas dėl Akto dalies panaikinimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

44. Konstatuotina, kad Atsakovas1 neįrodė Tvoros statybos teisėtumo valstybinėje žemėje, todėl ieškovė pagrįstai pareiškė negatorinį ieškinį, reikalaudama pašalinti Tvorą valstybinėje žemėje; kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino, nes pažeidimas yra tęstinio pobūdžio (ir tęsiasi iki šiol); kad reikalavimas pašalinti Tvoros teisinę registraciją yra išvestinis ir reiškiamas nustačius bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais patvirtinus, jog Atsakovo1 be teisinio pagrindo pastatyta Tvora užėmė valstybinę žemę, todėl tenkintini reikalavimai įpareigoti Atsakovą1 pašalinti Tvorą ir panaikinti Tvoros teisinę registraciją (CPK 178, 179, 185 straipsniai).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai

45. Atsakovas R. Š. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti visiškai.

46. Apeliantas nurodė šiuos argumentus:

47. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad duomenų, kad valstybinės žemės dalis, kurią Atsakovas užima ir savavališkai naudojasi, būtų perleista Atsakovui, kuriuo nors iš Lietuvos Respublikos žemės įstatymo numatytu būdu, nėra, todėl, kol nuosavybės teise valstybinės žemės dalis nepriklauso nuosavybės teise, Atsakovas ja savavališkai naudotis negali, nes tokiais savo veiksmais pastarasis pažeidžia trečiųjų asmenų teises ir įstatymais saugomus interesus.

48. Atsakovas 1 Tvoros statybai neturėjo statybą leidžiančio dokumento (leidimo), taip pat neturėjo valstybinės žemės savininko (patikėtinio) sutikimo statyti Tvorą ant valstybinės žemės. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalis (ginčo statinių teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre atlikimo metu galiojusi redakcija) numatė, jog kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Civilinėje byloje taip pat nepateikti kiti duomenys, pagrindžiantys Tvoros įregistravimo teisėtumą

49. Iš Akto turinio matyti, kad tik gyvenamasis namas buvo pripažintas tinkamu naudotis, todėl Tvora negalėjo būti užregistruota Nekilnojamojo turto registre Akto pagrindu.

50. Statytojas, neįvykdęs Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos sąlygos, valdyti žemės sklypą (šiuo atveju – valstybinę žemę) nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, prisiima riziką dėl įgyjamų teisių ir lūkesčių neapibrėžtumo bei būtinybės valstybinės žemės naudojimo klausimus derinti su savininku.

51. Dešimties metų senaties terminas nepraleistas, nes vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną.

52. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė šiuos argumentus:

58.1.ieškovė pareiškė negatorinį ieškinį, CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, yra nurodęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Byloje įrodytis visos negatorinio ieškinio sąlygos;

58.2. asmeniui, siekiant pradėti ne jam priklausančiame žemės sklype statybas yra būtinas šio sklypo savininko, valdytojo ar naudotojo išreikštas sutikimas ir šio reikalavimo išlygų asmeniui, siekiančiam būti statytoju, įstatymuose nenumatyta. Asmuo, ketinantis tapti statytoju, privalo užtikrinti reglamentuojančių statybų veiklą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir susitarti su žemės sklypų savininkais (kitais teisėtais valdytojais), kurių sklypus jis ketina panaudoti statyboms;

58.3. tvoros statybos metu buvo privaloma turėti statybą leidžiantį dokumentą ir valstybinės žemės patikėtinės sutikimą. Pažymėtina, kad Apeliantas ir neginčijo aplinkybių, kad tvoros statybai jis neturėjo šio statinio statybą leidžiančio dokumento (leidimo) ir valstybinės žemės savininko (patikėtinio) sutikimo statyti dalį tvoros valstybinės žemės plote. Be to Apeliantas neginčijo aplinkybės, kad dalis tvoros patenka į nesuformuotą valstybinės žemės plotą, tuo pačiu neįrodė, kad Apelianto tvoros dalis yra pastatyta nepažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių inžinerinių statinių statybos tvarką. Kas reiškia, kad byloje NŽT reikšdama negatorinį ieškinį yra įrodžiusi, kad yra valstybinės žemės ploto, kuriame yra pastatyta dalis neteisėtos tvoros, savininkė ir, kad tvoros dalis pastatyta neturint NŽT sutikimo, t. y. pažeidžiant jos kaip patikėtinės teises;

58.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi vieningos nuomonės, kad jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-695/2017; 2019-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019);

58.5. iš byloje pateikto Akto turinio matyti, kad priimtas naudoti tik individualus gyvenamasis dviejų aukštų mūrinis namas, nes Akto 7 punkto grafa, kurioje gali būti nurodomi kartu priimami naudoti statinio priklausiniai, yra tuščia. Tai suponuoja išvadą, kad tvora minėtame Akte nebuvo nurodyta. Atitinkamai tokio Akto pagrindu negalėjo būti registruota tvora Nekilnojamojo turto registre;

58.5. ieškinys byloje reiškiamas CK 4.98 straipsnio pagrindu, NŽT reikalaujant atlaisvinti užimtą valstybinę žemę. Tuo tarpu, kaip teisingai pastebėjo Teismas, reikalavimas pašalinti tvoros teisinę registraciją yra išvestinis ir reiškiamas nustačius bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais patvirtinus, kad Apelianto be teisinio pagrindo pastatyta tvora užėmė valstybinę žemę. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registre turi būti įregistruoti tikslūs ir teisingi duomenys, atitinkantys dokumentuose pateiktą informaciją. Registro tvarkytojas atsako už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus ir duomenis, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Kaip minėta, ginčo tvora buvo įregistruota Akto pagrindu, kuriuo nebuvo priimta naudoti. Todėl nuo pat pradžių tvoros registracija buvo neteisėta ir tuo vadovaujantis pirmosios instancijos teismas tenkindamas NŽT negatorinio ieškinio išvestinį reikalavimą, pagrįstai Sprendimu panaikino teisinę jos registraciją.

53. Atsakovė VĮ Registrų centras sutinka su apeliacinio skundo dalimi, kuria prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-07-02 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-102-592/2025 dalyje dėl Tvoros teisinės registracijos panaikinimo, o dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad nėra išlaikyta ikiteisminė ginčų nagrinėjimo procedūra ir dėl šios priežasties turėjo bylą dėl ieškinio reikalavimo panaikinti Tvoros teisinę registraciją nutraukti.

54. Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė šiuos argumentus:

54.2. Atsakovas1 nepagrindė savo kaip Tvoros statytojo teisės būti statytoju. Pasikartotina, kad Atsakovas1 neturėjo nei statybą leidžiančio dokumento Tvoros statybai, nei valstybinės žemės savininko (patikėtinio) sutikimo tokioms statyboms (t. y. nevaldė ir nevaldo užimtos valstybinės žemės, kurioje stovi Tvora, jokiais teisiniais pagrindais);

54.3. Akte, kurio pagrindu, neva teisėtai, Tvora buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, Tvora nėra minima. Atsakovas VĮ Registrų centras bylos nagrinėjimo iš esmės metu negalėjo paaiškinti, kaip Aktas galėjo būti Tvoros įregistravimo registre teisiniu pagrindu.

54.4. Atsakovo 1 minimose byloje ir nagrinėjamoje byloje ieškovai (pareiškėjai) yra skirtingi. Taip pat yra skirtingi bylose pareikštų ieškinio bei skundų pagrindai - šioje byloje, priešingai nei Atsakovo1 minimose bylose, pareikštas negatorinis ieškinys dėl valstybinės žemės savininko teisių pažeidimo. Atsakovo 1 minimose bylose Akto teisėtumas nebuvo vertintas iš esmės, o Ieškovas, šioje byloje įrodinėdamas neteistą valstybinės žemės užėmimą ir kaip išvestinį reikalavimą reikšdamas Tvoros registracijos panaikinimą, jokio procesinio termino reikšti tokį ieškinį nėra praleidęs;

54.5. Nagrinėjamoje byloje pareikštas negatorinis ieškinys. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad negatorinio ieškinio atveju įrodinėjimo dalykas yra neigiamas neleistinas poveikis žemės sklypui ar jame esantiems pastatams (žr. 2025 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-3-403/2025). Šiuo atveju nėra svarbi aplinkybė, kad Tvorai nebuvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas (nors, minėta, turėjo būti išduotas, atsižvelgiant į Tvoros aukštį), nes negatoriniu ieškiniu yra ginamas neleistinas poveikis Užimtai valstybinei žemei – ar Tvoros pastatymo ir įregistravimo pagrindu būtų statybą leidžiančio dokumento realizavimas, ar Tvoros pastatymo ir įregistravimo pagrindas apskritai neegzistuoja (kaip yra šioje byloje), tai nekeičia negatorinio ieškinio esmės, įrodinėjimo dalyko ir neleistino poveikio užimtai valstybinei žemei. Ieškovas, nepaisant to, kad statybą leidžiantis dokumentas Tvorai išduotas nebuvo, tiesiogiai byloje įrodinėjo ir įrodė Tvoros statybų neteisėtumą. Neteisėtai pastatyta Tvora negalėjo būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre, t. y. Tvoros registracijos panaikinimas yra Tvoros statybų neteisėtumo pasekmė.

56. Ieškovė atstovauja žemės sklypo, kuriame įrengta Tvora, savininką ir reiškia negatorinį ieškinį. CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys. Ieškovė pasirinko tinkamą teisių gynimo būdą, nes remdamasis CK 4.98 straipsniu, savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

58. Atsakovas1 nurodo, kad I instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, t. y. ne Atsakovas1 turėjo įrodyti savo veiksmų teisėtumą (Tvoros pastatymą ir įregistravimą), o Ieškovas turėjo įrodyti Tvoros neteisėtumą ir nuginčyti Tvoros teisinę registraciją.

59. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Vadinasi, bylose, kuriose pareikštas negatorinis ieškinys, atsakovo veiksmų, kuriuos ieškovas nurodo kaip pažeidžiančius jo nuosavybės teisę, (ne)teisėtumą teismai privalo vertinti tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jo nuosavybės teisė yra pažeista (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-381/2024 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-695/2017 25 punktą)

60. Valstybinė žemė, kurioje įrengta Tvora, priklausė Lietuvos Respublika. Taigi, Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinis (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalis), buvo tinkamas subjektas ir turėjo teisę kreiptis į teismą su negatoriniu ieškiniu dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir valstybinės žemės atlaisvinimo. Su tuo sutiko ir pirmosios instancijos teismas priimdamas Teismo Sprendimą, Apeliantas šios aplinkybės taip pat neginčija.

61. Duomenų, kad valstybinės žemės dalis, kurią Atsakovas užima ir savavališkai naudojasi, būtų perleista Atsakovui, kuriuo nors iš Lietuvos Respublikos žemės įstatymo numatytu būdu, nėra, todėl, kol nuosavybės teise valstybinės žemės dalis nepriklauso nuosavybės teise, Atsakovas ja savavališkai naudotis negali, nes tokiais savo veiksmais pastarasis pažeidžia savininko teises ir įstatymais saugomus interesus.

62. Asmuo, ketinantis tapti statytoju, privalo užtikrinti statybų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir susitarti su žemės sklypų savininkais (kitais teisėtais valdytojais), kurių sklypus jis ketina panaudoti statyboms.

63. Byloje nustatyta, kad Atsakovas 1 Tvoros statybai neturėjo statybą leidžiančio dokumento (leidimo), taip pat neturėjo valstybinės žemės savininko (patikėtinio) sutikimo statyti Tvorą ant valstybinės žemės. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalis (ginčo statinių teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre atlikimo metu galiojusi redakcija) numatė, jog kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Civilinėje byloje taip pat nepateikti kiti duomenys, pagrindžiantys Tvoros įregistravimo teisėtumą.

64. Faktinę aplinkybę, kad Tvora užimta valstybinė žemė patvirtina ne vienas Nacionalinės žemės tarnybos atliktas valstybinės žemės, esančios šalia ginčo Žemės sklypo patikrinimas (-ai) ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.