Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

3.3.1.11; 2.3.2.4.3; 2.3.4.4.2; 2.3.2.8; 2.3.2.10; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.13; 3.1.7.1.2; 3.3.1.1.18.1

2024 m. birželio 18 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. Č. ir atsakovo S. Č. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. Č. ieškinį atsakovui S. Č. dėl santuokos nutraukimo konstatuojant kito sutuoktinio kaltę, santuokoje įgyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto padalijimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių ir atsakovo S. Č. priešieškinį ieškovei E. Č. dėl santuokos nutraukimo konstatuojant abiejų sutuoktinių kaltę, santuokoje įgyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto padalijimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, R. Č., R. Č., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šilutės rajone.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1. nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės;

1.2. nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su motina;

1.3. priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymui po 250 Eur kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; teismui priteisus iš E. Č. atsakovui S. Č. kompensaciją – 20 850 Eur, šią pinigų sumą užskaityti kaip išlaikymą konkrečia pinigų suma. Tokiu atveju, 7 metus atsakovas mokėtų vaikų išlaikymui po 125 Eur periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, šias lėšas taip pat indeksuojant ir pavedant jas tvarkyti vaikų motinai, po 7 metų atsakovas vaikų išlaikymui mokės po 250 Eur kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės;

1.4. nustatyti tėvo bendravimo su vaikais ir jų auklėjimo tvarką: tėvas pasiima nepilnamečius vaikus kas antrą mėnesio savaitgalį – nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro ir tada, kai ji dirba naktinėje pamainoje (2 naktys per savaitę), iš anksto ieškovei pateikiant darbo grafiką. Vaikų atostogų metu rudenį, žiemą ir pavasarį atsakovas su vaikais praleidžia pusę atostogų laiko, vaikų vasaros atostogų metu atsakovas pasiima sūnus kas mėnesį po savaitę;

1.5. po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: 0,2100 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 72,79 kv. m gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, pastatą-daržinę, kiemo statinius, bendros 53 000 Eur vertės; uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ 50 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, kurių vertė 1 250 Eur. Iš viso turto už 54 250 Eur;

1.6. atsakovui priteisti automobilius (duomenys neskelbtini), 3 900 Eur vertės; automobilį (duomenys neskelbtini), 4 400 Eur vertės; lengvojo automobilio priekabą (duomenys neskelbtini), 400 Eur vertės; tris dvigules lovas po 450 Eur vertės, baltos spalvos minkštąjį kampą 200 Eur vertės, virtuvinį stalą su 8 kėdėmis bendros 900 Eur vertės, virtuvinį komplektą 800 Eur vertės, elektrinę orkaitę 100 Eur vertės, šaldytuvą „Samsung“ 100 Eur vertės, dujinę įmontuojamą viryklę 50 Eur vertės, iš viso turto vertė 12 550 Eur;

1.7. iš ieškovės atsakovui priteisti 20 850 Eur, ją išmokant per dvejus metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba šią sumą užskaityti vaikams kaip išlaikymą konkrečia pinigų suma;

1.8. nustatyti, kad pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 21-005377-GV E. Č. paimta paskola yra asmeninė ieškovės skola ir ją po santuokos nutraukimo grąžins E. Č.;

1.9. nustatyti, kad (duomenys neskelbtini), registruotų Valstybės įmonės žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ūkinių gyvūnų registre S. Č. vardu, yra asmeninė atsakovo nuosavybė, taip pat nustatyti, kad pagal 2020 m. rugsėjo 1 d., Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 0,1291 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos, iš šios sutarties atsiradusios visos teisės ir pareigos po santuokos nutraukimo atitenka atsakovui;

1.10. po santuokos nutraukimo E. Č. palikti ikisantuokinę pavardę – M., atsakovui – Č.;

1.11. atsakovo priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas naudojo prieš ją psichologinį smurtą, žemino, nuolat varė iš namų, teigdamas, kad ji nieko nedirba, neprisideda prie šeimos gerovės. Ieškovė teigia, kad nuo 2007 m. birželio 28 d. dirba (duomenys neskelbtini), gauna pastovų atlyginimą, kuris yra naudojamas šeimos poreikių tenkinimui, taip pat rūpinasi dviem nepilnamečiais vaikais, jų lavinimu, vežioja vaikus į būrelius (duomenys neskelbtini), gamina šeimai maistą, rūpinasi namų gerove ir t.t. Pažymėjo, kad atsakovo nederamas elgesys tęsiasi pakankamai ilgai, apie 15 metų, tačiau priešiškumas ieškovei, žeminimas, užgauliojimas paaštrėjo prieš dvejus metus, kai ji pastebėjo, kad atsakovas pervedinėja po 2 000 Eur į (duomenys neskelbtini) savo broliui, kadangi jis ten buvo teisiamas už nepilnametės išžaginimą, nepasitaręs ir nesuderinęs to su ieškove, kadangi tai yra šeimos lėšos.

2.2. Nutraukus ieškovės ir atsakovo santuoką, ieškovė prašo teismo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, kadangi jos ryšys su vaikais yra artimas, didesne dalimi vaikų priežiūros pareigos tenka jai. Ieškovė teigia, kad dalyvauja mokyklos renginiuose, ruošia vaikams šventes. Patys vaikai taip pat nori gyventi su ieškove. Abu sūnūs mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje. Abiem vaikams reikalingos kasdieninės lėšos maistui, rūbams, avalynei, mokymo, lavinimo priemonėms, higienos reikmenims, vaistams, vitaminams, būreliams, todėl manė, kad atsakovas privalo teikti vaikams išlaikymą kas mėnesį po 250 Eur kiekvienam vaikui.

2.3. Gyvendami santuokoje su atsakovu įgijo nekilnojamojo turto: 0,2100 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat tuo pačiu adresu esantį 72,79 kv. m gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, pastatą-daržinę, kiemo statinius. Pagal Nekilnojamojo turto registro 2022 m. sausio 11 d. išrašą, gyvenamojo namo plotas nurodytas 72,79 kv. m, tačiau atkreipia dėmesį, kad įsigijus šį namą jis buvo rekonstruotas ir gyvenamasis plotas padidintas ir šiuo metu namo plotas yra 183,08 kv. m, rekonstrukcija nėra įteisinta. Nurodė, kad santuokos metu įgijo automobilius: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lengvojo automobilio priekabą (duomenys neskelbtini). Santuokos metu taip pat įgyta: trys dvigulės lovos, du minkštieji kampai, virtuvinis stalas su 8 kėdėmis, virtuvinis komplektas, kurį sudaro trys pakabinamos ir dvi pastatomos spintelės, elektrinė orkaitė, šaldytuvas „Samsung“, dujinė įmontuojama viryklė.

3.1. nutraukti atsakovo ir ieškovės santuoką, konstatuojant abiejų sutuoktinių kaltę;

3.2. nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu, t. y. atsakovu;

3.3. tuo atveju, jei iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje bus pateikti įrodymai apie naują ir tinkamą vaikams tam tikrą laiką gyventi ieškovės gyvenamąją vietą, tuomet atsakovas prašo nustatyti ieškovės ir nepilnamečių bendravimo tvarką;

3.4. tuo atveju, jeigu teismas nustatytų ieškovės ir vaikų bendravimo tvarką, kuri nurodyta patikslinto priešieškinio 3.1–3.16 punktuose (pagal pirmą sąlygą), tuomet atsakovas prašo iš ieškovės priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 50 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, o išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju paskirti atsakovą. O tuo atveju, jeigu teismas nustatytų ieškovės ir vaikų bendravimo tvarką, kuri nurodyta reikalavimų 3.1–3.18 punktuose, tuomet atsakovas prašo iš ieškovės priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos iki jų pilnametystės (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju paskirti atsakovą;

3.5. dalyti tik tą šalių turtą (skolas), kuris bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, t. y. iki (duomenys neskelbtini) mėn. pabaigos;

3.6. ieškovės paimtą paskolą pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 21-005377-GV pripažinti asmenine ieškovės skola ir įpareigoti ją asmeniškai grąžinti AB „Swedbank“;

3.7. pripažinti, kad atsakovo imtos paskolos iš R. Č. 2020 m. birželio 15 d. – 6 000 Eur, 2021 m. gegužės 20 d. – 5 000 Eur ir iš R. Č. imtos paskolos 2020 m. gegužės 10 d. – 8 000 Eur, 2021 m. kovo 20 d. – 5 000 Eur yra asmeninės atsakovo skolos ir jas jiems jis asmeniškai privalo grąžinti;

3.8. pripažinti transporto priemonę (duomenys neskelbtini), 3 900 Eur vertės, atsakovo asmenine nuosavybe;

3.9. (duomenys neskelbtini), registruotų VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ūkinių gyvūnų registre, bendros 2 080 Eur vertės, pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe;

3.10. nustatyti, kad pagal (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 0,1291 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos, iš šios sutarties atsiradusios visos teisės ir pareigos po santuokos nutraukimo atitenka atsakovui;

3.11. priteisti atsakovui šį santuokoje įgytą turtą – 1) UAB „(duomenys neskelbtini) LT“, 100 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, kurių bendra vertė 2 500 Eur; 2) sodybą, susidedančią iš 0,2100 ha žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato, pastato – daržinės, kiemo statinių (tvoros, lauko tualeto), esančių (duomenys neskelbtini), 53 000 Eur vertės; 3) lengvojo automobilio priekabą (duomenys neskelbtini) Eur vertės; 4) tris dvigules lovas, po 150 Eur kiekviena, bendros 450 Eur vertės; 5) rudos spalvos minkštąjį kampą, kurio vertė – 200 Eur; 6) virtuvinį stalą su 8 kėdėmis bendros 900 Eur vertės; 7) virtuvinį komplektą, kurio vertė yra 800 Eur; 8) elektrinę orkaitę „Gorenje“, kurios vertė – 100 Eur; 9) šaldytuvą „Samsung“ 100 Eur vertės.

3.12. priteisti ieškovei šį santuokoje įgytą turtą – 1) transporto priemonę (duomenys neskelbtini), kurios vertė – 4 400 Eur; 2) baltos spalvos minkštąjį kampą 200 Eur vertės; 3) įmontuojamą dujinę viryklę „Gorenje“, kurios vertė – 50 Eur.

3.13. pripažinti, kad atsakovas panaudojo asmenines lėšas – 19 675 Eur sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), pagerinimui (šio turto vertės padidėjimui);

3.14. iš atsakovo už jam atitenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį priteisti ieškovei 17 062,50 Eur kompensaciją;

3.15. pripažinti atsakovui asmeninę teisę įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti viešajame registre jo asmeninės nuosavybės teise įgytą-pastatytą ūkinį pastatą, kurio vidutinė rinkos vertė 1 290 Eur, ūkinį pastatą, kurio vidutinė rinkos vertė yra 1 100 Eur, voljerą, kurio vidutinė rinkos vertė yra 1 620 Eur, esančius (duomenys neskelbtini);

3.16. pripažinti atsakovui asmeninę teisę įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti viešajame registre jo asmeninės nuosavybės teise įgytą-rekonstruotą vietoje sunaikintos daržinės garažą, kurio vidutinė rinkos vertė yra 913 Eur, esantį (duomenys neskelbtini);

3.17. palikti ieškovei tokią pavardę, kokią ji pati norės pasilikti;

3.18. tuo atveju, jeigu teismas netenkintų atsakovo priešieškinio reikalavimų 2, 3, 4 punktų, tuomet atsakovas prašo nustatyti jam analogišką bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kokia buvo prašoma nustatyti ieškovei šio priešieškinio 3 punkte;

3.19. priteisti iš ieškovės atsakovui visas jo turėtas šioje byloje bylinėjimosi išlaidas.

4.1. Faktiniai šalių santykiai nutrūko nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio pabaigos. Prašo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo, o ne su ieškove. Teigia, kad atsakovo darbo užmokestis yra apie 535 Eur per mėnesį. Be to, jis augina (duomenys neskelbtini) ir jo metinės pajamos, pardavus jas, siekia iki 10 000 Eur. Mano, kad abiejų tėvų maksimalus bendravimas su vaikais – vaikų praleidimas po 50 procentų laiko su kiekvienu iš tėvų, t. y. šalių vaikų gyvenimas po savaitę su kiekvienu tėvu, jiems būtų stabilumo garantas, nes jie jaustų kiekvieno tėvo meilę, dėmesį bei rūpestį, todėl toks bendravimas geriausiai užtikrintų jų interesus. Pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad iki šiol abi šalys gyvena su vaikais ir tiek atsakovas, tiek ir ieškovė visiškai juos išlaiko, todėl išlaikymas vaikams negali būti priteistas nuo ieškinio (priešieškinio) teismui pateikimo dienos, o turi būti priteistas nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

4.2. Šalys faktiškai sutuoktinių gyvenimą pradėjo gyventi atskirai nuo (duomenys neskelbtini) mėn. pabaigos, todėl atsakovas prašo teismo, kad būtų dalijamas tik turtas (skolos), bendrai įgytas (įgytos) iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Prašo padalyti santuokos metu įgytą turtą, kaip nurodyta patikslintuose priešieškinio reikalavimuose.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Tauragės apylinkės teismas 2024 m. kovo 7 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį ir atsakovo patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies:

5.1. Nutraukė atsakovo ir ieškovės santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

5.2. Nustatė vaikų gyvenamąją vietą su tėvu;

5.3. Priteisė iš ieškovės vaikų išlaikymui po 200 Eur kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskyrė atsakovą.

5.4. Nustatė ieškovės bendravimo su vaikais tvarką – 1) ieškovė kiekvieno mėnesio pirmą, trečią ir penktą penktadienį 17 val. pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti juos į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 17 val. Ši tvarka netaikoma šventinėmis dienomis, kurios aptartos atskirai; 2) ieškovė kiekvienos savaitės darbo dieną, išskyrus penktadienį, turi teisę, raštu, SMS žinute ar per internetines programėles suderinusi su atsakovu ne vėliau kaip prieš dvi dienas konkrečią vaikų pasiėmimo dieną, paimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir įsipareigoja nuvežti juos kitą dieną į jų mokymosi įstaigą iki 8 val., o jei tuo metu jie nelanko jos, tuomet į jų gyvenamąją vietą iki 10 val.; 3) kiekvienais metais vaikų vasaros atostogų metu ieškovė ir atsakovas su vaikais bendrauja kiekvienas nepertraukiamai du kartus po keturiolika dienų, tikslesnį atostogų laiką suderindami raštu, SMS žinutėmis ar per internetines programėles ne vėliau kaip iki birželio mėn. 1 d. Tuo laiku netaikoma ieškovės ir vaikų bendravimo tvarka pagal šią sutartį; 4) kiekvienais metais per Tėvo dieną vaikai praleidžia su tėvu nepriklausomai, ar ši diena yra skirta vaikų ir motinos bendravimui; 5) ieškovė per kiekvieno vaiko gimimo dieną 16 val. pasiima abu vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti juos atgal į gyvenamąją vietą tą pačią dieną 18 val.; 6) kiekvienais metais ieškovė jos gimimo dieną 17 val. pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti juos į jų mokymo įstaigą kitą dieną iki 8 val., o jei tuo metu jie nelanko jos, tuomet į jų gyvenamąją vietą iki 10 val.; 7) kiekvienais poriniais metais šv. Kūčių dieną. t. y. gruodžio 24 d., ieškovė 18 val. pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti juos į jų gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. iki 15 val. Kiekvienais neporiniais metais šis laikas yra skirtas vaikų ir tėvo bendravimui; 8) kiekvienais neporiniais metais šv. Kalėdų dieną gruodžio 25 d. ieškovė 15 val. pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti juos į jų gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. 18 val. Kiekvienais poriniais metais šis laikas yra skirtas vaikų ir tėvo bendravimui; 9) kiekvienais poriniais metais gruodžio 31 d. ieškovė 16 val. pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti juos į jų gyvenamąją vietą sausio mėn. 1 d. 18 val. Kiekvienais neporiniais metais šis laikas yra skirtas vaikų ir tėvo bendravimui; 10) kiekvienais poriniais metais šeštadienį prieš šv. Velykas ieškovė 10 val. pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti atgal pirmą šv. Velykų dieną 15 val. Kiekvienais neporiniais metais šis laikas yra skirtas vaikų ir tėvo bendravimui; 11) kiekvienais neporiniais metais pirmą šv. Velykų dieną 15 val. ieškovė pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti atgal antrą šv. Velykų dieną iki 18 val. Kiekvienais poriniais metais šis laikas yra skirtas vaikų ir tėvo bendravimui; 12) kiekvienais metais Mamos dieną nuo 10 val. iki pirmadienio 8 val. vaikai praleidžia su mama nepriklausomai, ar ši diena yra skirta vaikų ir tėvo bendravimui; 13) kiekvienais metais tėvo gimimo dieną šis laikas yra skirtas vaikų bendravimui su tėvu; 14) ieškovė ir atsakovas vaikų mokymosi atostogų metu (išskyrus šventines dienas, kurios aptartos atskirai) bendrauja su vaikais kiekvienas po pusę kiekvienų jų mokymosi atostogų laiko, tikslesnį kiekvieno iš jų laiką šalys raštu, SMS žinutėmis ar per internetines programėles susitaria tarpusavio sutarimu, vadovaudamiesi išimtinai vaikų interesais, ne vėliau kaip likus 14 dienų iki kiekvienų atostogų pradžios; 15) ieškovė, negalėdama nustatytu laiku susitikti su vaikais, atsakovą informuoja nedelsiant, bet ne vėliau kaip prieš dvi valandas iki nurodyto bendravimo su vaikais laiko pradžios; 16) tuo atveju, jei ieškovė vėluos atvykti pasiimti vaikus 1 val., tuomet atsakovas pasilieka teisę laiką su vaikais leisti savo nuožiūra; 17) ieškovė ir atsakovas privalo tuo atveju, jeigu pasikeis jų gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris, nedelsiant apie tai informuoti vienas kitą, taip pat nedelsiant informuoti vienas kitą apie vaikų sveikatos sutrikimus; 18 ) ieškovė ir atsakovas turi teisę raštu, SMS žinutėmis ar elektroninėmis priemonėmis susitarti dėl kito ieškovės bendravimo su vaikais laiko ir toks susitarimas tampa privalomu jiems vykdyti.

5.5. Padalino bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą:

5.5.1. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė – 1) 0,2100 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 72,79 kv. m gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 8897-6017-1012, ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendros 53 000 Eur vertės; 2) automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 4 400 Eur vertės; 3) lengvojo automobilio priekabą (duomenys neskelbtini), 400 Eur vertės; 4) tris dvigules lovas po 450 Eur vertės, baltos spalvos minkštąjį kampą 200 Eur vertės, virtuvinį stalą su 8 kėdėmis bendros 900 Eur vertės, virtuvinį komplektą 800 Eur vertės, elektrinę orkaitę 100 Eur vertės, šaldytuvą „Samsung“ 100 Eur vertės, dujinę įmontuojamą viryklę 50 Eur vertės; 5) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 500 vnt. vardinių paprastųjų akcijų 2 500 Eur vertės. Iš viso atsakovui priteisė turto už 62 000 Eur.

5.5.2. Ieškovei priteisė 31 000 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį.

5.6. Pripažino atsakovo asmenine nuosavybe (duomenys neskelbtini), registruotų Valstybės įmonės žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ūkinių gyvūnų registre S. Č. vardu, automobilį (duomenys neskelbtini), 3 900 Eur vertės;

5.7. Po santuokos nutraukimo pripažino asmenine ieškovės prievole pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 21-005377-GV;

5.8. Po santuokos nutraukimo pripažino asmenine atsakovo prievole pagal (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 0,1291 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos;

5.9. Pripažino atsakovui asmeninę teisę įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti viešajame registre jo asmeninės nuosavybės teise įgytą-pastatytą ūkinį pastatą, kurio vidutinė rinkos vertė 1 290 Eur, ūkinį pastatą, kurio vidutinė rinkos vertė yra 1 100 Eur, voljerą, kurio vidutinė rinkos vertė yra 1 620 Eur, esančius (duomenys neskelbtini), pripažino atsakovui asmeninę teisę įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti viešajame registre jo asmeninės nuosavybės teise įgytą-rekonstruotą, vietoje sunaikintos daržinės, garažą, kurio vidutinė rinkos vertė yra 913 Eur, esantį (duomenys neskelbtini);

5.10. Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė;

5.11. Paskirstė patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

6.1. Nurodė, kad ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės ir paaiškinimai teismo posėdžio metu, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, kad vien atsakovas kaltas dėl šalių santuokos iširimo (CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniai). Teigia, kad pirmiausia – nagrinėjamoje byloje neteisinga būtų teigti, jog išimtinai vienas iš sutuoktinių netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas (CK 3.26–3.30 straipsniai). Pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių ieškovės įrodinėjamą aplinkybę, jog atsakovas vartojo psichologinį ir fizinį smurtą prieš ieškovę (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis), antra – atsakovo galimo psichologinio smurto vartojimas prieš ieškovę įrodinėjamas pačios ieškovės bei liudytojų (ieškovės dukros ir tetos) paaiškinimais. Teismas, vertindamas šalių dukters parodymus, nusprendė, kad jie dėl dukters besąlyginio atsidavimo ir lojalumo tik vienam iš tėvų (šiuo atveju – mamai) galėtų stokoti objektyvumo ir nešališko situacijos vertinimo (CPK 185 straipsnis). Atkreipė dėmesį, kad ieškovės tetos parodymai yra išvestiniai, paremti išimtinai ieškovės pateikiamu situacijos vertinimu. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, šalys bendro ūkio nebeveda ilgą laiką, į tai, kad ieškovė neįrodė ir nepagrindė atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo, darytina išvada, jog šiuo atveju santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

6.2. Teismas, atsižvelgdamas į institucijos, teikiančios išvadą byloje, paaiškinimus, pateiktus įrodymus apie abiejų tėvų galimybes auginti vaikus, nustatant vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš jų, nusprendė, kad abu tėvai pagal asmenines savybes gali užtikrinti nepilnamečių vaikų fizinį, protinį, dorovinį ir socialinį vystymą. Pažymėjo, kad vaikų santykiai ir su tėvu, ir su motina yra kokybiškai tapatūs – vienodai palankūs. Vaikų ryšys su abiem tėvais yra glaudus. Vertinant abiejų tėvų galimybes auginti vaikus, nustatant vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš jų, atsižvelgtina pirmiausia į vaikų teises ir teisėtus interesus, vaikų nuomonę. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu šalių vaikų nuomonė buvo išklausyta teismo posėdžio metu, dalyvaujant teismo psichologei. Vaikai gebėjo išreikšti savo norus, nuomonę, išreiškė aiškų norą gyventi su tėvu, kadangi su juo daugiausia būna kartu, su mama rečiau. Teigė, kad su tėvu jie jaučiasi saugūs. Mama jų gyvenime yra svarbi, jie nori bendrauti ir su mama. Atkreipė dėmesį, kad duomenų, jog vaikų faktinė gyvenamoji vieta su tėvu iš esmės prieštarautų vaikų interesams ar juos pažeistų, byloje nėra, todėl svarbu užtikrinti šio santykių su tėvais modelio pastovumą ir jo be svarbaus pagrindo nekeisti. Darė išvadą, kad būtent šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu geriausiai atitiks nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus.

6.3. Pažymėjo, kad atsakovas nurodė, jog vaikų išlaikymui iš ieškovės prašo minimalią sumą, kadangi jis finansiškai pajėgus vaikams teikti didesnį išlaikymą, be to, vaikai gauna valstybės išmoką po 85,75 Eur. Įvertinęs ieškovės ir atsakovo pateiktus žodinius paaiškinimus bei rašytinius įrodymus, patvirtinančius vaikams išleidžiamų lėšų kiekį, taip pat į šalių turtinę padėtį, teismas nusprendė, kad šiuo atveju atsakovo prašomos priteisti sumos skyrimas kiekvienam vaikui kas mėnesį nagrinėjamu atveju visiškai atitinka šalių nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, atitinka protingumo, realumo ir sąžiningumo principus.

6.4. Įvertinęs atsakovo siūlomą bendravimo su vaikais tvarką, teismas konstatavo, kad atsakovo siūloma bendravimo tvarka atitinka vaikų teises ir teisėtus interesus bendrauti, esant galimybėms, su abiem tėvais lygiai. Pažymėjo, kad atsakovas siūlo bendravimo su vaikais tvarką, paremtą modeliu 50/50. Įvertinęs atsakovo siūlomą bendravimo su vaikais tvarką, teismas konstatavo, kad ji atitinka tiek vaikų, tiek abiejų tėvų teises ir teisėtus interesus. Pagal atsakovo siūlomą bendravimo tvarką, skyrium gyvenantis vienas iš tėvų galėtų matyti vaiką kasdien, savaitgaliais nuo penktadienio iki sekmadienio, šventinėmis dienomis po ištisą parą, atostogų metu – pusę jų laiko ir t.t. Teismas laikė, kad ieškovei nebus jokių kliūčių vykdyti nustatytą bendravimo su vaikais tvarką, kadangi atstumas nuo ieškovės darbo vietos iki vaikų gyvenamosios ir ugdymo vietos yra nedidelis.

6.5. Nurodė, kad nagrinėjamojoje byloje nustatyta, jog šalių santuoka faktiškai iširo (duomenys neskelbtini), todėl sprendžiant klausimą dėl šalių bendro turto padalijimo, vertintinas ir į turto balansą įtrauktinas tik tas turtas, kuris šalių buvo įgytas iki šalių (duomenys neskelbtini) mėnesio. Pažymėjo, kad vėlesniu laikotarpiu įgytas turtas, turtinės prievolės (jei neįrodoma kitaip) atitinkamai pripažintinas kiekvienos iš šalių asmeniniu turtu, prievolėmis.

6.6. Nurodė, jog, atsakovo teigimu, automobilis (duomenys neskelbtini) pripažintinas asmenine atsakovo nuosavybe, nes įsigytas po faktinio santuokos iširimo už skolintas iš trečiųjų asmenų lėšas. Ieškovė teigia, kad minėtas automobilis įsigytas už bendras šalių lėšas, gautas iš ankstesnio automobilio pardavimo. Darė išvadą, jog iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad automobilis (duomenys neskelbtini) įsigytas (duomenys neskelbtini) mėnesį, t. y. po faktinio santuokos iširimo, o ieškovė neįrodė, jog minėtas automobilis įsigytas už bendras šalių lėšas, todėl automobilį (duomenys neskelbtini) pripažino asmenine atsakovo nuosavybe, neišmokant už tai ieškovei kompensacijos, nes minėtas turtas nedalytinas tarp šalių.

6.7. Akcentavo, kad patikslintu ieškiniu ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti jai ½ dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių bendra vertė yra 2 500 Eur. Atsakovas su tokia ieškovės pozicija nesutiko. Teismas nustatė, kad įmonė vykdo (duomenys neskelbtini) paslaugas, konkrečiai – įmonė teikia (duomenys neskelbtini) paslaugas. Ieškovė nurodė, kad minėta veikla užsiima išimtinai atsakovas, tam tikslui įsteigęs minėtą įmonę. Ieškovė įmonės veikloje niekada nedalyvavo ir su įmone susijusių klausimų niekada nesprendė. Šias aplinkybes patvirtino ir atsakovas. Darė išvadą, kad įmonės akcijų padalijimas abiem sutuoktiniams sukels įmonei veiklos trikdžių (atitinkamai reikės apsispręsti dėl įmonės valdymo, abiem sutuoktiniams turint vienodą akcijų skaičių; įstatų ir kitų vidinių norminių aktų pakeitimo, atlikimo metu veiklos vykdymas nebus įmanomas ir pan.), tai turės neigiamų finansinių padarinių ją valdantiems asmenims ir neatitiks pagrindinio uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) tikslo – pelno siekimo. Esant susiklosčiusioms aplinkybėms laikė, kad protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų įgyvendinimą užtikrins minėtos įmonės akcijų priteisimas atsakovui, o ieškovei – atitinkamo dydžio kompensacijos priteisimas iš atsakovo. Mano, kad tokiu būdu bus išlaikytas proporcingumo principas.

6.8. Nurodė, kad byloje surinkti duomenys apie šalių nuolatinius konfliktus gyvenant bendrame būste įrodo, kad šio turto padalijimas sutuoktiniams natūra po ½ dalį tik sukurtų prielaidas naujiems konfliktams tarp buvusių sutuoktinių, psichologinį diskomfortą, neigiamus emocinius išgyvenimus, kurie būtų neišvengiami, nes šalys turėtų susitarti dėl naudojimosi šiuo turtu tvarkos ir (ar) turto pardavimo. Įvertinęs šalių disponuojamo ir disponuotino po teismo sprendimo įsiteisėjimo turto sudėtį, likvidumą, teismas darė išvadą, jog atsakovo finansinės galimybės sumokėti kompensaciją už jam tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį yra geresnės, todėl laikė, jog būtų teisinga, protinga ir sąžininga ginčo namą su priklausiniais natūra priteisti atsakovui, ieškovei atitinkamai priteisiant piniginę kompensaciją.

6.9. Nurodė, kad teismo posėdžio metu šalys, duodamos paaiškinimus, sutiko su tuo, jog turtą (tris dvigules lovas, du minkštuosius kampus su išskleidžiamomis miegamosiomis dalimis, virtuvinį stalą su 8 kėdėmis, virtuvinį komplektą, kurį sudaro trys pakabinamos ir dvi pastatomos spintelės, elektrinę orkaitę, šaldytuvą „Samsung“, dujinę įmontuojamą viryklę) pasiimtų atsakovas, o ieškovei būtų priteista piniginė kompensacija. Pažymėjo, kad, nesant ginčo dėl minėto turto padalijimo, teismas priteisia minėtą turtą atsakovui.

6.10. Nuspręsdamas dėl priteistino minėto kilnojamojo turto vertės, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovės ieškinyje nurodytos turto vertės neatitinka tikrovės ir nagrinėjamos situacijos. Minėtas turtas yra susidėvėjęs, pirktas prieš kelerius metus, todėl natūralu, kad turto vertė negali būti iš esmės artima naujo tokio paties turto įsigijimo kainai. Laikė, kad šalių pateikti įrodymai (skelbimai interneto portaluose) leidžia manyti, jog nurodyto turto vertė labiau atitinka atsakovo nurodytas analogiško nusidėvėjusio turto vertes. Dėl to teismas, spręsdamas klausimą dėl šio turto padalijimo ir atitinkamos kompensacijos vienai iš šalių priteisimo, rėmėsi atsakovo nurodytomis vertėmis, su kuriomis iš dalies teismo posėdžio metu sutiko ir pati ieškovė.

6.11. Teismas, išanalizavęs trečiųjų asmenų pateiktus rašytinius įrodymus (deklaracijas, išmokas už pieno pridavimą ir t.t.) ir duotus paaiškinimus, konstatavo, kad tretieji asmenys turėjo pakankamai galimybių suteikti atsakovui lėšų, konkrečiai – 24 000 Eur. Pažymėjo, kad pati ieškovė pripažino, jog bendras nekilnojamasis turtas buvo gerintas po faktinio santuokos iširimo atsakovo lėšomis. Automobilis (duomenys neskelbtini) pripažintinas asmenine atsakovo nuosavybe, nes įsigytas atsakovo lėšomis po faktinio santuokos iširimo. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas pateikė įrodymus, kuriais grindžia turto pagerinimo vertę. Nurodė, jog pateikta statybos darbų sąmata, atsižvelgiant į joje nurodytų darbų kiekį, lyginant su šalių paaiškinimais atliktų nekilnojamojo turto pagerinimo darbais, laikytina tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu atsakovo nurodytas aplinkybes apie atliktų turto pagerinimo darbų vertę. Ieškovė nors ir teigė, kad minėta sąmata netinkamas įrodymas, to nepaneigė jokiais kitais leistinais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Darė išvadą, kad atsakovas įrodė, jog nekilnojamojo turto pagerinimo darbams jis išleido 19 675 Eur sumą.

6.12. Pažymėjo, kad nors ieškovė teigia, jog skolos rašteliai yra niekiniai, tačiau nereikalauja pripažinti sandorius galiojančiais (CK 1.93 straipsnio 4 dalis), todėl teismas tokio klausimo savo iniciatyva nesprendė. Teigia, jog iš skolos raštelių, be kita ko, matyti, kad juose nėra nurodyti pinigų grąžinimo terminai. Laikė, kad tarp atsakovo ir trečiųjų asmenų nesusiklostė paskoliniai santykiai. Mano, kad pinigai atsakovui galėjo būti perduoti kito sandorio pagrindu (pvz., panaudos ir pan.). Vis dėlto akcentavo, kad teismas neturi pagrindo spręsti dėl įvykusio sandorio teisėtumo ir pagrįstumo, pripažinimo (ne)galiojančiu dėl to, kad tai visiškai neturi įtakos nagrinėjamai bylai. Konstatavo, kad šalių nepaneigta, jog tiek turto pagerinimas, tiek automobilio (duomenys neskelbtini) įsigijimas buvo atlikti po faktinio santuokos iširimo, todėl laikė, jog šioje byloje visiškai neturi reikšmės, kokiu pagrindu tretieji asmenys atsakovui perdavė lėšas, nes toks perdavimas buvo atliktas po faktinio santuokos iširimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. sprendimą (dalį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo – išlaikymo nepilnamečiams valkams priteisimo, dalį dėl ieškovės bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, dalį dėl nekilnojamojo turto padalijimo, kompensacijos) ir dėl tos dalies priimti naują sprendimą:

7.1. Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės;

7.2. Nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su motina (ieškove);

7.3. Priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymui po 250 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę.

7.4.1. 0,2100 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 72,79 kv. m gyvenamąjį namą, kurio vertė: 48 077 Eur;

7.4.2. virtuvinį baldų komplektą, elektrinę orkaitę, dujinę įmontuojamą viryklę, viso turto vertės: 950 Eur;

7.5. Po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine ieškovės E. Č. prievolę pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 21-005377-GV.

7.6.1. 0,2100 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, kurio vidutinė rinkos vertė 1 290 Eur; kitas pastatas, kurio vidutinė rinkos vertė yra 1 100 Eur; voljeras, kurio vidutinė rinkos vertė yra 1 620 Eur; vietoje sunaikintos daržinės, garažą, kurio vidutinė rinkos vertė yra 913 Eur;

7.6.2. Lengvojo automobilio priekabą (duomenys neskelbtini) Eur vertės;

7.6.3. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 500 vnt. vardinių paprastųjų akcijų 2 500 Eur vertės;

7.6.4. Tris dvigules lovas po 450 Eur vertės, baltos spalvos minkštąjį kampą 200 Eur vertės; virtuvinį stalą su 8 kėdėm (bendros 900 Eur vertės); šaldytuvą „Samsung“ 100 Eur vertės;

7.6.5. Automobilį (duomenys neskelbtini) 4 400 Eur vertės;

7.6.6. Automobilį (duomenys neskelbtini) 3 900 Eur vertės;

7.6.7. 8 vnt. (duomenys neskelbtini);

7.7. Atsakovui priteisti 20 000 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei atitenkančią didesnę turto dalį. Ieškovė 10 000 Eur sumokės per 7 dienas po sprendimo įsiteisėjimo, o likusią sumą būtų prašoma leisti sumokėti per dvejų metų laikotarpį nuo sprendimo įsiteisėjimo.

7.8.1. atsakovas kiekvieno mėnesio pirmą, trečią ir penktą penktadienį 17 val. pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti juos į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 17 val. Ši tvarka netaikoma šventinėmis dienomis, kurios aptartos atskirai;

7.8.2. atsakovas kiekvienos savaitės darbo dieną, išskyrus penktadienį, turi teisę, raštu, SMS žinute ar per internetines programėles suderinęs su ieškove ne vėliau kaip prieš dvi dienas konkrečią vaikų pasiėmimo dieną, paimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir įsipareigoja nuvežti juos kitą dieną į jų mokymosi įstaigą iki 8 val., o jei tuo metu jie nelanko jos, tuomet į jų gyvenamąją vietą iki 10 val.;

7.8.3. kiekvienais metais vaikų vasaros atostogų metu atsakovas ir ieškovė su vaikais bendrauja kiekvienas nepertraukiamai du kartus po keturiolika dienų, tikslesnį atostogų laiką suderindami raštu, SMS žinutėmis ar per internetines programėles ne vėliau kaip iki birželio mėn. 1 d. Tuo laiku netaikoma atsakovo ir vaikų bendravimo tvarka pagal šią sutartį;

7.8.4. kiekvienais metais per Tėvo dieną vaikai praleidžia su tėvu nepriklausomai, ar ši diena yra skirta vaikų, ar motinos bendravimui;

7.8.5. atsakovas per kiekvieno vaiko gimimo dieną 16 val. pasiima abu vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti juos atgal į gyvenamąją vietą tą pačią dieną 18 val.;

7.8.6. kiekvienais metais atsakovas jo gimimo dieną 17 val. pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti juos į jų mokymo įstaigą kitą dieną iki 8 val., o jei tuo metu jie nelanko jo, tuomet į jų gyvenamąją vietą iki 10 val.;

7.8.7. kiekvienais poriniais metais šv. Kūčių dieną. t. y. gruodžio 24 d., atsakovas 18 val. pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti juos į jų gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. iki 15 val. Kiekvienais neporiniais metais šis laikas yra skirtas vaikų ir mamos bendravimui;

7.8.8. kiekvienais neporiniais metais šv. Kalėdų dieną gruodžio 25 d. atsakovas 15 val. pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti juos į jų gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. 18 val. Kiekvienais poriniais metais šis laikas yra skirtas vaikų ir mamos bendravimui;

7.8.9. kiekvienais poriniais metais gruodžio 31 d. atsakovas 16 val. pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti juos į jų gyvenamąją vietą sausio mėn. 1 d. 18 val. Kiekvienais neporiniais metais šis laikas yra skirtas vaikų ir mamos bendravimui;

7.8.10. kiekvienais poriniais metais šeštadienį prieš šv. Velykas atsakovas 10 val. pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti atgal pirmą šv. Velykų dieną 15 val. Kiekvienais neporiniais metais šis laikas yra skirtas vaikų ir mamos bendravimui;

7.8.11. kiekvienais neporiniais metais pirmą šv. Velykų dieną 15 val. atsakovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti atgal antrą šv. Velykų dieną iki 18 val. Kiekvienais poriniais metais šis laikas yra skirtas vaikų ir mamos bendravimui;

7.8.12. kiekvienais metais Mamos dieną nuo 10 val. iki pirmadienio 16 val. vaikai praleidžia su mama nepriklausomai, ar ši diena yra skirta vaikų ir tėvo bendravimui;

7.8.13. kiekvienais metais tėvo gimimo dieną šis laikas yra skirtas vaikų bendravimui su tėvu;

7.8.14. atsakovas ir ieškovė vaikų mokymosi atostogų metu (išskyrus šventines dienas, kurios aptartos atskirai) bendrauja su vaikais kiekvienas po pusę kiekvienų jų mokymosi atostogų laiko, tikslesnį kiekvieno iš jų laiką šalys raštu, SMS žinutėmis ar per internetines programėles susitaria tarpusavio sutarimu, vadovaudamiesi išimtinai vaikų interesais, ne vėliau kaip likus 14 dienų iki kiekvienų atostogų pradžios;

7.8.15. atsakovas, negalėdamas nustatytu laiku susitikti su vaikais, ieškovę informuoja nedelsiant, bet ne vėliau kaip prieš dvi valandas iki nurodyto bendravimo su vaikais laiko pradžios;

7.8.16. tuo atveju, jei atsakovas vėluos atvykti pasiimti vaikus 1 val., tuomet ieškovė pasilieka teisę laiką su vaikais leisti savo nuožiūra;

7.8.17. atsakovas ir ieškovė privalo tuo atveju, jeigu pasikeis jų gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris, nedelsiant apie tai informuoti vienas kitą, taip pat nedelsiant informuoti vienas kitą apie vaikų sveikatos sutrikimus;

7.8.18. atsakovas ir ieškovė turi teisę raštu, SMS žinutėmis ar elektroninėmis priemonėmis susitarti dėl kito ieškovės bendravimo su vaikais laiko ir toks susitarimas tampa privalomu jiems vykdyti.

7.9. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8.1. Nurodė, kad ginčijamame sprendime nebuvo analizuojama ieškovės išsakyta pozicija, kad atsakovas šalių santuokos metu realiai yra / buvo pažeidęs savo kaip sutuoktinio pareigas gerbti kitą sutuoktinį, remti jį tiek materialine prasme, tiek moraline, tiek psichologine prasmėmis. Taip pat teigia, jog teismas paviršutiniškai vertino tai, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, įtvirtintas CK 3.27 straipsnyje bei įtvirtintas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje, kadangi vartojo / vartoja prieš ieškovę psichologinį smurtą, žemina / žemino, pastoviai siūlė / siūlo išeiti iš savo namų, teigdamas, kad tariamai ieškovė nieko nedirba ir tariamai neprisideda prie šeimos gerovės, nors realiai buvo priešingai. Pažymi, kad teismas nevertino, o ir visiškai ignoravo ieškovės prašymus išreikalauti iš atsakovo visų jo turėtų ir turimų banko sąskaitų išrašus nuo 2018 m. sausio 1 d. bei iš Vidaus reikalų ministerijos Ryšių ir informatikos departamento išreikalauti informaciją apie atsakovo teistumą ir baustumą, kurie buvo prašomi patikslintame ieškinyje. Akcentavo, kad šioje civilinėje byloje ieškovė, norėdama įrodinėti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, įrodinėjo tai, kad viena iš pagrindinių skyrybų priežasčių buvo ta, kad atsakovas iš bendrų šeimos pajamų be ieškovės sutikimo / pritarimo siuntė pinigus (duomenys neskelbtini) kalinčiam broliui.

8.2. Mano, jog teismas nevertino ir to, kad viena iš skyrybų priežasčių buvo ta, jog atsakovo elgesys namie iš esmės nuolatos buvo nusikalstamas, nes namuose laikė didelius alkoholio kiekius, kai tai mato nepilnamečiai vaikai, bei vyko nelegali alkoholio prekyba, teikiant (duomenys neskelbtini) paslaugas. Atkreipia dėmesį, jog šias aplinkybes ieškovė taip pat įrodinėjo teismui, prašydama įpareigoti atsakovą pateikti Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadą apie padarytus administracinius teisės pažeidimus, kurių, kaip žinia, būta daugiau negu dešimt ir kurios turėjo būti apmokėtos iš bendrų šeimos lėšų.

8.3. Teigia, kad šioje byloje teismas vyriausios dukros bei tetos teiktus teismui paaiškinimus vertino kritiškai. Mano, kad teismas patikėjo atsakovo teiginiais, jog jis tariamai buvo lojalus ieškovei ir dėjo pastangas materialiai ir morališkai ją palaikyti, rūpinosi šeima ir ieškove, siekė išsaugoti šeimą. Pažymėjo, kad teismas iš esmės visiškai neįvertino liudytojų vyriausios dukros bei tetos teiktų teismui paaiškinimų, kad atsakovas rodė nuolatinę nepagarbą ieškovei, priekaištaudavo, kad ji nieko neveikia, priekaištaudavo dėl nepadarytų darbų, nuolat siuntinėdavo ji turėjo jam paklusti, jie kivirčydavosi, ieškovė guosdavosi dukrai bei tetai. Ieškovės įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau aptartus ieškovės paaiškinimus, liudytojų parodymus, turėtų nuspręsti, kad šioje byloje tik atsakovas buvo netolerantiškas ieškovės atžvilgiu.

8.4. Nurodė, kad po šitiek įdėto darbo į vaikų ugdymą (nuolatinis dalyvavimas darželio bei mokyklos tėvų susirinkimuose ir t.t.), visapusiškos priežiūros (maisto gaminimas net visai savaitei ir t.t.), slaugymo (gydymosi įstaigose), visų metų švenčių organizavimo ir t.t., vaikai paveikti atsakovo, todėl 2023 m. gruodžio 6 d. vykusio teismo posėdžio metu, dalyvaujant ir teismo paskirtam psichologui, priėmė sunkiai ieškovei bei jiems patiems suvokiamą sprendimą, likti tariamai gyventi su atsakovu, tai iš esmės neatitinka geriausių vaikų interesų. Pažymi, kad civilinėje byloje 2023 m. gruodžio 7 d. vykusio teismo posėdžio metu pirmasis paaiškinimus davė jaunesnysis sūnus (šiuo metu (duomenys neskelbtini) metų; tuomet dar buvo (duomenys neskelbtini) metų), kuris iš pirmo klausimo paaiškino, kad atvyko su atsakovu, ir paaiškino, jog su atsakovu buvo kalbėta dėl skyrybų, tai neabejotinai reikštų, kad atsakovas dėjo visas pastangas, kaip įtikinti sūnų kalbėti tai, kas atsakovui būtų naudinga, tačiau, kaip matyti iš atliktos apklausos, ne viskas galbūt buvo taip, kaip buvo planuota atsakovo.

8.5. Teigia, kad apklausų metu sūnus paaiškino, kad su abiem tėvais yra gyventi gerai, abu tėvai padaro valgyti, duoda pinigų mokyklai, perka rūbus, akcentavo, jog tariamai daugiau juo rūpinasi tėtis, tačiau vėliau atsako į klausimus, kad ieškovė nuolatos organizuodavo visas metų šventes, pradedant eglutės puošimu, gimtadieniais, kiaušinių dažymu ir t.t., tai, ieškovės nuomone, reiškia, jog vaiku džiaugsmais, šventinėmis nuotaikomis visada rūpinosi būtent ieškovė, o tai paneigia anksčiau išsakytą sūnaus teiginį, kad juo daugiau rūpinasi tėtis, tačiau nenurodo iš esmės, kaip tas rūpestis pasireiškia, be maisto gaminimo, rūbų pirkimo ar tai pinigų davimo.

8.6. Atkreipė dėmesį, jog abiejų vaikų atsakymai iš esmės sutapo, t. y., kad ugdymu, sveikata, laisvalaikiu, namų / pamokų ruoša nuolatos rūpinosi būtent ieškovė, tik paaiškino, kad šiais metais pirmą kartą jam gimtadienį suorganizavo tėtis (posėdžio 53 min. 24 s.), o prieš tai visada organizuodavo mama. Akcentavo, kad apklaustas vyresnysis sūnus nurodė, kodėl jis labiau norėtų būti su tėčiu, tai yra todėl, kad tėtis dažniau būna namie. Pažymėjo, kad vyresniajam sūnui šiemet sukanka jau (duomenys neskelbtini) metų, t. y. jis jau yra pakankamai savarankiškas vaikas, todėl mano, kad nuolatinis tėčio buvimas namie iš esmės turėtų erzinti sūnų, tačiau šią dieną yra akivaizdu, jog sūnų labiau domina ta vieta, kurioje jis gyvena, o ne tėčio buvimas kiekvieną dieną namuose.

8.7. Atkreipė dėmesį, jog (duomenys neskelbtini) yra kaimiška vietovė, kurioje gyvena (duomenys neskelbtini) gyventojų, t. y. (duomenys neskelbtini), žiūrint iš perspektyvos abiejų vaikų atžvilgiu, yra labai prasta vieta, kadangi kaimiškoje vietovėje nėra užsiėmimų, t. y. šią dieną abu vaikai yra vežami sportuoti į (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) lanko (duomenys neskelbtini) užsiėmimus, tai iš esmės sudaro (duomenys neskelbtini) km bei 1 val. 30 min. laiko į vieną pusę. Darė išvadą, kad nurodytos aplinkybės tik patvirtiną faktą, kad šalių vaikams būtų geriau ir tikslingiau gyventi (duomenys neskelbtini) mieste ar (duomenys neskelbtini), tačiau akivaizdu, kad atsakovas, kuris kaime verčiasi (duomenys neskelbtini) auginimu, šių perspektyvų net nesvarsto, tai akivaizdžiai pažeidžia vaikų gerovę bei interesus tobulėti visomis prasmėmis.

8.8. Nurodė, kad vaikų ugdymu nuolatos rūpinasi / rūpinosi būtent ieškovė. Akcentavo, kad su šiuo apeliaciniu skundu pridedama Ugdymo įstaigos 2024 m. kovo 28 d. pažyma, kurioje yra nurodyta, kad būtent „Mama domisi berniukų ugdymu ir jų mokymosi pasiekimais (reguliariai jungiasi prie el. dienyno). Mama dalyvauja mokyklos renginiuose, šventėse, tėvų susirinkimuose, palaiko ryšį su klasės ir mokyklos vadovais, domisi vaikų mokykliniu gyvenimu (...)“. Mano, kad vertinat vieną iš pagrindinių šeimos teisės principų – „prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas, įtvirtinantis pareigą, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į tai, kas geriausia vaikui“, akivaizdu, kad būtent ieškovė labiau atitinka geriausiu vaikų interesus, o ne atsakovas.

8.9. Nurodė, kad apeliaciniu skundu ieškovė siekia bei apeliacinės instancijos teismo prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, todėl teismui nustačius abiejų vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, ji neprieštarautų, kad teismo patvirtinta bendravimo tvarka ginčijamame sprendime būtų pritaikyta būtent atsakovui, tam atsakovas galbūt ir neprieštarautų.

8.10. Nurodė, kad po šalių santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise prašo priteisti 0,2100 ha žemės sklype esantį gyvenamąjį namą 72,79 kv. m, adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 53 000 Eur, tačiau pažymi, kad iš šios sumos turėtų būti išminusuotas ūkinis pastatas, kurio vidutinė rinkos vertė 1 290 Eur; kitas pastatas, kurio vidutinė rinkos vertė yra 1 100 Eur; voljeras, kurio vidutinė rinkos vertė yra 1 620 Eur; vietoje sunaikintos daržinės garažą, kurio vidutinė rinkos vertė yra 913 Eur; lengvojo automobilio priekaba (duomenys neskelbtini), 400 Eur vertės; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 500 vnt. vardinių paprastųjų akcijų 2 500 Eur vertės; trys dvigulės lovos po 450 Eur vertės, baltos spalvos minkštasis kampas 200 Eur vertės; virtuvinis stalas su 8 kėdėm (bendros 900 Eur vertės); šaldytuvą „Samsung“ 100 Eur vertės; automobilis (duomenys neskelbtini), 4 400 Eur vertės; automobilis (duomenys neskelbtini), 3 900 Eur vertės; (duomenys neskelbtini) (teismo nebuvo vertinta). Apibendrinant nurodė, kad ieškovės prašomas priteisti turtas (gyvenamasis namas, 72,79 kv. m, adresu (duomenys neskelbtini)) sudarytų: 53 000 Eur – 1 290 Eur – 1 100 Eur – 1 620 Eur - 913 Eur – 400 Eur – 2 500 Eur - 450 Eur - 200 Eur – 900 Eur – 100 Eur – 4 400 Eur – 3 900 Eur = 35 227 Eur.

8.11. Atkreipė dėmesį, kad apeliaciniam teismui, po šalių santuokos nutraukimo nuosavybės teise ieškovei priteisus gyvenamąjį namą, būtų tikslinga gyvenamajame name palikti virtuvinį baldų komplektą 800 Eur vertės, elektrinę orkaitę 100 Eur vertės, dujinę įmontuojamą viryklę 50 Eur vertės, nepadarant žalos vaikų interesams.

8.12. Pažymėjo, kad įvertinus šalių santuokoje užgyventą turtą, būtų sąžininga už ieškovei atitenkančią didesnę turto dalį, atsakovui per dvejus metus išmokėti kompensaciją, kuri sudarytų 35 227 Eur / 2 + 800 Eur + 100 Eur + 50 Eur = 18 563,50 Eur, tačiau ieškovė pažymėjo, kad sutiktų atsakovui per minimą laikotarpį sumokėti ir 20 000 Eur, tai, ieškovės nuomone, būtų sąžininga bei teisinga.

8.13. Nurodė, kad ieškovė turi galimybę per minimą laikotarpį atsakovui išmokėti minimą kompensaciją (darbo užmokestis sudaro 1 100 Eur), t. y. teismo posėdžių metu ieškovė minėjo, kad 10 000 Eur galėtų sumokėti po sprendimo įsiteisėjimo, o ir yra tikėtina, kad bankas, įkeičiant turtą, suteiks kreditą 10 000 Eur likusiai kompensacijos daliai atsakovui išmokėti, nes ieškovė kitų kreditorių neturi.

8.14. Teigia, kad teismui manant, jog ieškovė galbūt yra nepajėgi atsakovui sumokėti kompensaciją, tuomet teismas gali / galėjo savo iniciatyva nustatyti atsakovo turto daliai, šiuo atveju gyvenamajam namui, uzufruktą, iki kol vaikai sulauks pilnametystės.

8.15. Nurodė, kad paskolų sutartys atsakovo teismui buvo pateiktos tik ieškovei pareiškus ieškinį teismui, kad tariamai dalis bendros dalinės nuosavybės objektų buvo tvarkomi / statomi ne iš bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančių lėšų, o iš 24 000 Eur tariamai tėvų skolintų lėšų. Mano, kad nei atsakovas, nei jo tėvai šioje byloje neįrodė, kad tretieji asmenys laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 10 d. iki 2021 m. gegužės 20 d. disponavo 24 000 Eur grynųjų pinigų suma kaip savo asmeninėmis lėšomis ir apskritai tokia suma. Pažymi, kad sandoriai turėjo būti notarinės formos, tai akivaizdu, jog nebūtų kėlę klausimų ir diskusijų, tačiau mano, jog šiuo atveju yra akivaizdu, kad sandoriai buvo / yra negaliojantys, o paskolos atsakovui nebuvo suteiktos.

8.16. Nurodė, kad šioje byloje niekas netyrė ir nesiaiškino, kokias realias pajamas generavo ir sau išsimokėjo (galbūt kaip dividendus ir t.t.) atsakovas nuo 2015 metų, būdamas vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas / akcininkas. Ieškovė su šiuo apeliaciniu skundu teismui teikia viešai prieinamą informaciją iš www.rekvizitai.lt, kur yra matoma, jog atsakovo įmonės pardavimo pajamos, pvz.: 2018 metais sudarė 43 165 Eur; 2019 metais – 40 833 Eur; 2020 metais – 34 301 Eur; 2021 metais – 27 928 Eur; 2022 metais – 29 119 Eur. Mano, kad teismui tai nerūpėjo, tai parodo teismo abejingumą / šališkumą ieškovei, nes nevertino to, kad visi atlikti pagerinimo darbai, kurie buvo atlikti su gyvenamojo namo remontu / rekonstrukcija, kiemo statiniais, realiai galėjo būti atlikti iš bendrų užgyventų lėšų.

8.17. Nurodė, kad šioje byloje atsakovas teismui pateikė sau priklausančios sąskaitos išrašą, kad tariamai jis 2023 m. spalio 4 d. turi sąskaitoje 31 269,68 Eur ir kad šią sumą kaip kompensaciją gali sumokėti atsakovei. Teigia, kad elementariai kyla klausimas, iš kur pas atsakovą tokia suma. Neatmeta galimybės, kad tai buvo ir yra atsakovo santaupos, kurios, tikėtina, buvo sukauptos per ilgus jo darbo metus ir kurios visada buvo slepiamos nuo ieškovės tam, kad ieškovė negalėtų į jas pretenduoti, nes, kaip minėta anksčiau vertinant realias tiek atsakovo, tiek trečiųjų asmenų pajamas, tokios sumos negalėjo sukaupti.

8.18. Mano, kad šioje byloje teismas darė klaidingą išvadą, kad tariamai šalių santuoka nutrūko nuo (duomenys neskelbtini), tačiau, ieškovės įsitikinimu, teismas neteisingai šį momentą nustatė, nes, ieškovės nuomone, faktinis santuokos nutraukimas turėtų būti laikomas nuo tada, kada ieškovė kreipėsi į teismą, t. y. nuo 2022 m. kovo 8 d. Teigia, jog tai, kad atsakovo bei ieškovės santykiuose buvo tam tikrų „bangavimų“, nereiškia, kad šalių faktinė santuoka buvo iširusi.

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. sprendimo panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo atmesti, o atsakovo apeliacinį skundą patenkinti. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

10. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

10.1. Nurodė, jog nesutinka, kad teismas nevertino ieškovės išsakytos pozicijos dėl atsakovo kaltės ar tai darė paviršutiniškai, kadangi sprendime yra nurodyta tiek ieškovės, tiek ir atsakovo išsakyta pozicija, dėl ko iširo santuoka. Teigia, kad teismas teisingai pažymėjo, jog ieškovė neįrodė nei psichologinio, nei fizinio smurto vartojimo prieš ją, todėl mano, kad skunde nurodyti tokie teiginiai yra visiškai nepagrįsti.

10.2. Pažymėjo, kad ieškovė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo įrodinėjo tuo, jog neva iš šeimos pajamų buvo siunčiami pinigai atsakovo broliui, kuris kali (duomenys neskelbtini), tačiau mano, kad šie teiginiai yra paneigti ne tik atsakovo parodymais, liudytojos S. D., trečiųjų asmenų parodymais, bet ir byloje pateiktomis atsakovo sąskaitų išklotinėmis, iš kurių matyti, kad buvo įnešami į sąskaitą atsakovo tėvų jam perduoti pinigai ir išsiųsti broliui. Laikė, kad ieškovės teiginys, jog neva siuntė broliui pinigus, kurie buvo šeimos, dėl ko iširo šalių santuoka, yra visiškai nepagrįstas ir paneigtas minėtais įrodymais.

10.3. Pažymėjo, kad tas faktas, jog namuose buvo laikomas alkoholis, niekada netrukdė ieškovei, o trukdyti pradėjo tuomet, kai jau vyko santuokos nutraukimo procesas, todėl laikė, kad daugiau nei akivaizdu, jog tai nebuvo santuokos nutraukimo priežastis, o vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai, tyrę ieškovės pareiškimą dėl šio fakto, nenustatė vaikų teisių pažeidimo, todėl darė išvadą, kad ieškovė skunde teigti apie atsakovo neva ,nusikalstamą elgesį neturi jokio pagrindo.

10.4. Teigia, kad ieškovė pati savo netinkamu elgesiu su vaikais padėjo vaikams apsispręsti, kad jie nori gyventi su atsakovu, o ne su ieškove. Mano, kad vaikai yra per dideli (virš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų), kad juos galėtų paveikti, nors, atsakovo teigimu, jis to niekada ir nedarytų, o ieškovės teiginiai, kad atsakovo veiksmai buvo neteisėti ir šmeižikiški, ir jis neva formavo vaikų nuomonę, yra visiškai nepagrįsti, nes ieškovė nebežino, kaip pasiekti savo. Pažymi, kad vaikams nuomonės formuoti nereikėjo, jie ją patys susidarė, matydami, kaip mama netinkamai elgiasi tiek su jais, tiek ir su atsakovu.

10.5. Nurodė, kad ieškovė pateikė (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos informaciją, iš kurios matyti, jog abu vaikai mokosi gerai, todėl ieškovės teiginys, kad neva ji leidžia jiems ilgai žiūrėti televizorių, dėl to jie neišsimiega ir dėl to kenčia mokslai, yra paneigtas šia mokyklos pažyma. Teigia, kad nors šioje pažymoje nurodyta tai, jog mama domisi berniukų ugdymu ir jų mokymosi pasiekimais, tačiau, kaip galima suprasti, kaip buvo paklausta (pvz., paprašyta pateikti informaciją apie tai, ar mama tuo domisi), taip buvo ir atsakyta. Atkreipė dėmesį į tai, kad prie šio atsiliepimo pateiktose 2024 m. kovo 15 d. Vaikų situacijos vertinimo anketose yra nurodyta, kad abu tėvai domisi berniukų pasiekimais, o berniukai visada į mokyklą ateina gerai išsimiegoję, pailsėję ir žvalūs. Darė išvadą, kad ieškovės paminėti teiginiai yra paneigti šiomis anketomis.

10.6. Mano, kad skundo teiginys, jog dėl to, kad N. bus greit (duomenys neskelbtini) metų, tai „nuolatinis tėčio buvimas namie, iš esmės turėtų jį jau erzinti“, parodo ieškovės visišką nesupratimą, kas vaikui yra svarbu. Šis teiginys parodo ir tai, kad ieškovės pačios ryšys su sūnumi yra labai mažas ir, jei N. nereiškia didelio prielankumo jai, tai nereiškia, kad jis neturi stipraus ryšio su atsakovu ir nenori būti su juo. Teigia, kad su abiem vaikais turi itin stiprų ryšį, jiems yra itin svarbus atsakovo buvimas šalia, jie noriai prisijungia ne tik prie vyriškų darbų, bet ir nori su atsakovu leisti savo laisvalaikį, tai jie ir daro.

10.7. Teigia, kad byloje yra surinkti įrodymai, jog būtent atsakovas turi galimybę kiekvieną dieną pasirūpinti vaikais, tuo tarpu ieškovė dirba pamaininį darbą, kuris būna ir naktimis (byloje yra pateikti jos darbo grafikai), dėl to neturi galimybės tinkamai pasirūpinti vaikais, nuvežti juos į būrelius ir netgi neturi kito žmogaus, kuris galėtų tai padaryti vietoje jos, tačiau mano, kad šiuo atveju ir nereikalingas trečias žmogus, kuris turėtų pasirūpinti šalių vaikais, kadangi byloje yra nustatyta, jog būtent atsakovas gali jais kasdien pasirūpinti. Teigia, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, su kuo vaikai bus tuo metu, kai ji dirbs, todėl darė išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad ji užtikrins vaikų saugumą, jei jų gyvenamoji vieta bus nustatyta su ja.

10.8. Nurodė, kad ieškovė nemotyvuoja ir to, kodėl, jos manymu, teismas turėjo priteisti žemės sklypą su gyvenamuoju namu jai, o ne atsakovui, juolab kai ji net neturi galimybės sumokėti kompensaciją. Mano, kad šioje byloje yra surinkta daugiau įrodymų, kodėl buvo tikslinga visą sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui, o ieškovei kompensaciją.

10.9. Nurodė, kad byloje yra pateiktas atsakovo banko sąskaitos išrašas (likutis 2023 m. spalio 4 d. – 31 269,68 Eur), iš kurio matyti, jog atsakovas yra finansiškai pajėgus, teismo sprendimui įsiteisėjus, iš karto sumokėti ieškovei kompensaciją ir jokių paskolų imti nereikės. Tuo tarpu ieškovė nepateikė įrodymų po šios bylos grįžimo iš apeliacinės instancijos, kad jos sąskaitoje per daugiau nei metus laiko nuo šios sąskaitos teismui pateikimo dar buvo likę net 10 000 Eur, kuriuos ji neva turi kompensacijos sumokėjimui ir nurodo, kad ją sumokėtų per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taip pat akcentavo, kad ieškovė net neturėjo finansinės galimybės sumokėti visą žyminį mokestį (neprimokėjo 327 Eur) už savo apeliacinį skundą, nurodydama, kad „Sumokėti šią žyminio mokesčio sumą ieškovei yra ganėtinai sudėtinga, nes darbo užmokestis sudaro tik apie 1 200 Eur per mėnesį, todėl gaunamo darbo užmokesčio, atmetus pragyvenimui skirtus pinigus, nepakanka visam žyminiam mokesčiui sumokėti“ . Darė išvadą, kad ieškovė neturi finansinės galimybės sumokėti kompensaciją, todėl laikė, kad būtų neteisinga ir nesąžininga ieškovei priteisti žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, o atsakovui kompensaciją, kurios ji net neturėtų galimybės sumokėti, nes darbo užmokestis yra mažas.

10.10. Nurodė, kad ieškovės apeliacinio skundo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, jog teismui manant, kad ji nepajėgi sumokėti kompensaciją, teismas gali / galėjo savo iniciatyva nustatyti atsakovo turto daliai, šiuo atveju gyvenamajam namui, uzufruktą, iki kol vaikai sulauks pilnametystės. Mano, kad šiuo atveju daugiau nei akivaizdu, jog atsakovas su ieškove gyventi po vienu stogu dėl konfliktinių santykių tiesiog negali. Teigia, kad dėl ieškovės neteisėtų veiksmų pas šalis nuolat vyksta policijos pareigūnai, vaiko teisių apsaugos specialistai. Pažymi, kad vaikai jau yra pervargę nuo nepagrįstų policijos pareigūnų kvietimų ir netinkamo mamos elgesio, o atsakovas taip pat jau pavargo nuo tokio gyvenimo. Mano, kad teismas atsižvelgęs į šias aplinkybes, esant šalių konfliktiniams santykiams, pagrįstai nenustatė ieškovei teisės naudotis gyvenamuoju namu iki vaikų pilnametystės, juo labiau, kad už gautą kompensaciją ji turės galimybę įsigyti kitą gyvenamąjį būstą. Darė išvadą, kad yra nesuprantama, kodėl ieškovė, sudariusi sutartį jau su trečiu advokatu šioje byloje, pakeitė savo poziciją ir pradėjo kalbėti apie uzufrukto jai nustatymą. Išties uzufrukto nustatymas ieškovei, nors tokio reikalavimo apeliaciniame skunde ir neišdėsto, neatitiktų nei atsakovo, nei jos pačios, nei juo labiau nepilnamečių vaikų interesų.

10.11. Nurodė, kad skunde keliamas klausimas, jog byloje nebuvo aiškintasi, ar atsakovui nebuvo išmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dividendai, tačiau teigia, kad šio klausimo nei ieškovė, nei jos du byloje dalyvavę atstovai net nekėlė ir tokio reikalavimo net neišreiškė, o ir apeliacinio skundo reikalavimuose šio klausimo nėra. Pažymėjo, kad atsakydamas į skundo motyvuose išdėstytą tokią abejonę, teikia pažymą, kad per visą bendrovės veiklos istoriją atsakovui nebuvo išmokėti dividendai, o apie gautą darbo užmokestį yra pateiktos pažymos. Be to, teigia, kad prie šio atsiliepimo atsakovas prideda savo pajamų deklaraciją už 2023 metus. Siekdamas išsklaidyti ieškovės nepagrįstai sukeltas abejones, atsakovas teikia prie šio apeliacinio skundo minėtos bendrovės metines pelno mokesčio deklaracijas už 2018–2023 metus, iš kurių matosi, jog 2018 metais bendrovės pajamos buvo (minus) 12 410 Eur. 2019 metais – 2 006 Eur, 2020 metais – 8 511 Eur, 2021 metais (minus) – 3 848 Eur, 2022 metais – 1 074 Eur, 2023 metais – 2 014 Eur. Nurodė, kad daugiau kaip darbo užmokestį atsakovas net neturėjo galimybės gauti iš šios bendrovės.

11. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. sprendimo dalį ir pripažinti, kad atsakovas panaudojo asmenines lėšas – 19 675 Eur sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), pagerinimui ir sumažinti iš atsakovo ieškovei priteistą 31 000 Eur piniginę kompensaciją už jam atitenkantį santuokoje įgytą turtą. Prašė mažinti ½ dalimi jo investuotų asmeninių lėšų į šios sodybos pagerinimą, t. y. 9 837,50 Eur suma, priteisiant iš atsakovo ieškovei 21 162,50 Eur kompensaciją už jam atitenkantį santuokoje įgytą turtą. Taip pat prašė perskirstyti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12.1. Nurodė, kad byloje yra įrodyta, jog ne namo, kaip vienoje sprendimo vietoje nurodyta, pagerinimui atsakovas įdėjo savo asmenines lėšas, o jas investavo išskirtinai į sodybą, o būtent: aptvėrė segmentine tvora sodybos teritoriją, įdėjo vartus, iš esmės renovavo ūkinį pastatą (keitė ūkinio pastato stogą, paaukštino ūkinio pastato sienas ir t.t.). Teigia, kad visa tai nurodyta priešieškinyje, to neginčijo ir ieškovė. Atkreipė dėmesį, kad atsakovo pateiktame turto vertinimo akte nurodyta, kad sodybos bendra vertė yra 53 000 Eur, su ja sutiko ir ieškovė. Mano, kad žinant, jog į sodybą atsakovas investavo l9 675 Eur savo asmeninių lėšų, t. y. beveik trečdalį nuo bendros sodybos vertės, negalima teigti, kad tokia investicija atsakovas iš viso nepadidino šeimos, t. y. savo ir ieškovės, turto vertės ir jam ši investicija neturi būti kompensuojama.

12.2. Teigia, kad teismas, atsižvelgęs į atsakovo įdėtas asmenines lėšas į bendrą jungtinę nuosavybę, turėjo pagrindą nukrypti ir nuo turto (minėtos sodybos) dalijimo lygių dalių principo, ir sumažinti atsakovo kompensacijos ieškovei už jam atitenkantį šį turtą mokėjimo dydį bent jau ½ dalimi jo investuotų į šį turtą lėšų, t. y. 9 837,50 Eur suma, t. y. priteisiant iš atsakovo iš viso ieškovei ne 31 000 Eur piniginę kompensaciją už jam atitenkantį santuokoje įgytą turtą, o 21 162,50 Eur (31 000 Eur – 9 837,50 Eur) kompensaciją. Mano, kad toks nukrypimas nuo lygių dalių principo yra būtinas, siekiant apsaugoti atsakovo interesus, ir toks nukrypimas būtų teisingas.

12.3. Nurodė, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog ieškovės reikalavimai patenkinti 50 procentų, o atsakovo reikalavimai patenkinti 90 procentų. Mano, kad šios sprendimo dalies teismas visiškai nemotyvavo, todėl neaišku, kaip visa tai apskaičiavo. Pažymėjo, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad iš viso ieškovė patyrė: 9 611,36 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovas patyrė: 10 817 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taikydamas tarpusavio įskaitymą, iš viso iš ieškovės atsakovui priteisė 5 478,30 Eur bei atitinkama proporcija padalijo išlaidas valstybei.

12.4. Pažymėjo, jog atsakovui nėra aišku, kodėl teismas nurodo, kad jis patyrė 10 817 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teigia, kad 2024 m. sausio 29 d. teiktame teismui prašyme buvo nurodytos visos šioje byloje patirtos atsakovo bylinėjimosi išlaidos, kurios buvo pagrįstos šioje byloje pridėtais dokumentais. Atkreipė dėmesį, kad iš viso atsakovas šios bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos metu patyrė 13 848,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau, kaip galima suprasti, teismas į patirtas išlaidas nepagrįstai neįtraukė atsakovo patirtų 2022 m. gegužės 30 d. 300 Eur išlaidų UAB „LATURAS“ už automobilių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ vertinimą, pateikiant vertinimo ataskaitą Nr. 22-016/T; 2022 m. balandžio 26 d. patirtų 300 Eur išlaidų UAB OBER-HAUS nekilnojamasis turtas už atliktą sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), vertinimą, pateikiant 2022 m. balandžio 13 d. vertinimo ataskaitą; 2022 m. liepos 5 d. patirtų 242 Eur išlaidų už statybos darbų įvertinimą (duomenys neskelbtini) statybos skaičiuojamosios kainos sudarymo projekto dalies ekspertizės vadovui M. L., t. y. neįtraukė atsakovo patirtų 842 Eur bylinėjimosi išlaidų.

12.5. Taip pat mano, kad teismas nepagrįstai į atsakovo išlaidas neįtraukė jo patirtų 2 696 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacijos metu (596 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 2 100 Eur už advokatės suteiktas teisines paslaugas – 1 500 Eur už apeliacinio skundo surašymą, 600 Eur už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą surašymą), nors jo apeliacinio skundo reikalavimas dėl sprendimo šioje byloje panaikinimo ir bylos grąžinimo į pirmąją instanciją nagrinėti iš naujo buvo patenkintas visiškai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Ieškovės ir atsakovo apeliaciniai skundai netenkintini.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

14. Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

15. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taip pat nustatyta vaikų gyvenamoji vieta su tėvu bei šalių santuokos metu įgyto turto padalijimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

16. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

17. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė bylai pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašė pridėti prie bylos, t. y. (duomenys neskelbtini) mokyklos 2024 m. kovo 28 d. pažymą Nr. V5‑(9.6)‑45, Vaikų kaupiamojo draudimo sutarčių kopijas, „Swedbank“, AB, mokėjimų istoriją, patvirtinančią įmokų sumokėjimą, www.rekvizitai.lt informaciją apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apyvartą. Nors apeliaciniame skunde ieškovė nenurodo aplinkybių, kodėl šie įrodymai prie bylos negalėjo būti pridėti anksčiau ar kad pirmosios instancijos teismas tokius įrodymus būtų nepagrįstai atsisakęs prie bylos pridėti, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjama civilinė byla susijusi su šeimos teisiniais santykiais bei sprendžiami klausimai susiję su prioritetinėmis vaikų teisėmis, darytina išvada, jog yra pagrindas ieškovės naujai pateiktus įrodymus prie bylos pridėti. Akcentuotina, kad prašomi pridėti įrodymai yra susiję su nagrinėjama byla, ieškovė remiasi prašomais pridėti įrodymais savo apeliaciniame skunde, o atsakovas turėjo galimybę susipažinti su naujai pateiktais įrodymais bei dėl jų pasisakyti atsiliepime į apeliacinį skundą, tačiau jų pridėjimui prie bylos neprieštaravo, todėl darytina išvada, kad šių įrodymo pridėjimas prie bylos nagrinėjimo neužvilkins. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas nutaria kartu su ieškovės apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus prie bylos pridėti.

18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas taip pat prašo prie bylos pridėti naujus įrodymus, t. y. 2024 m. kovo 22 d. pareiškimą Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šilutės r. policijos komisariatui bei minėto komisariato atsakymą į pareiškimą ir ieškovei surašytą administracinio nusižengimo protokolą pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ANK) 489 straipsnio 1 dalį; 2024 m. kovo 15 d. vaikų situacijos vertinimo anketas. Taip pat prašė pridėti 2024 m. kovo 25 d. pareiškimą Klaipėdos apskrities Vaikų teisių apsaugos skyriui (toliau – VTAS) Šilutės r., sūnaus atsakovui rašytas žinutes, 2024 m. kovo 29 d. vaiko situacijos vertinimo anketą dėl šio įvykio, 2024 m. balandžio 11 d. Klaipėdos apskrities VTAS Šilutės r. atsakymą į šį atsakovo pareiškimą. Taip pat prašė pridėti 2024 m. balandžio 19 d. advokatės I. G. prašymą Klaipėdos apskrities VTAS Šilutės r. dėl duomenų pateikimo. Be kita ko, atsakovas prašė pridėti jo pajamų mokesčio deklaraciją už 2023 metus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ metines pelno mokesčio deklaracijas už 2018–2023 metus bei 2024 m. balandžio 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą dėl atsakovui (ne)išmokėtų dividendų. Atsakovas nurodė, kad naujų įrodymų pridėjimo prie bylos poreikis kilo jau po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, iš esmės reaguojant į ieškovės apeliaciniame skunde dėstomus naujus argumentus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė kilo jau po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo dienos, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad šių įrodymo pridėjimas bylos nagrinėjimo neužvilkins, jie susiję su nagrinėjamais klausimais, todėl apeliacinės instancijos teismas nutaria šiuos įrodymus prie bylos pridėti.

19. 2024 m. gegužės 8 d. teisme gautas atsakovo prašymas prie bylos pridėti naujus įrodymus, t. y. atsakovo banko sąskaitos išrašą, patvirtinantį, kad jis turi finansinę galimybę išmokėti ieškovei kompensaciją, bei 2024 m. gegužės 2 d. Klaipėdos apskrities VTAS atsakymą į 2024 m. balandžio 19 d. advokatės I. G. prašymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo prašymas prie bylos pridėti naujai pateiktus įrodymus buvo išsiųstas ieškovei, pasiūlant jai pateikti nuomonę dėl šių įrodymų pridėjimo prie bylos, tačiau ieškovė prieštaravimų dėl šių įrodymų pridėjimo prie bylos nepareiškė. Taigi, įvertinęs nustatytas aplinkybes, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė kilo jau po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo dienos, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad šių įrodymų pridėjimas bylos nagrinėjimo neužvilkins, naujai pateikti įrodymai susiję su nagrinėjamais klausimais, todėl apeliacinės instancijos teismas nutaria šiuos įrodymus prie bylos pridėti.

20. Taip pat 2024 m. gegužės 8 d. prašymu pridėti naujus įrodymus atsakovas prašė išreikalauti iš valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių skyriaus ar kitų registrų duomenis apie tai, kada nuo 2021 m. sausio 1 d. ir pagal kokį ANK straipsnį ieškovė buvo patraukta atsakomybėn. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių šalių elgesį bei gebėjimą pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais, todėl šis atsakovo prašymas laikytinas pertekliniu, todėl netenkintinas.

21. 2024 m. gegužės 22 d. teisme gautas ieškovės prašymas dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos, juo prašė prie bylos pridėti 2024 m. balandžio 22 d. mokėjimo nurodymų kopijas už vaikų vasaros atostogas, nuotrauką, balso įrašą ir vertinimo anketą, jog tėvas vaikus paliko vienus apie 3 km nuo namų, 2024 m. sausio 26 d. kreipimąsi į veterinarijos tarnybą, nes atsakovas kieme nuo 2024 m. sausio 26 d. iki 2024 m. sausio 29 d. laikė dvi galvijų gaišenas, tai, ieškovės nuomone, gali turėti įtakos vaikų sveikatai, 2024 m. kovo 18 d. pažymą, kad nepilnamečiai vaikai privalo eiti anksčiau miegoti, 2024 m. kovo 28 d. pažymą iš ugdymo įstaigos apie nepilnamečio sūnaus A. matematikos pasiekimus, ieškovės 2024 metų prašymą vaikui leisti lankyti tikybos pamokas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė kilo po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo dienos, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad šių įrodymo pridėjimas bylos nagrinėjimo neužvilkins, jie susiję su nagrinėjamais klausimais, todėl apeliacinės instancijos teismas nutaria šiuos įrodymus prie bylos pridėti.

22. 2024 m. gegužės 23 d. 13.48 val. teisme gauta valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių skyriaus nuomonė dėl atsakovo pateikto prašymo, kuria iš esmės pasisakyta dėl 2024 m. kovo 29 d. vaiko situacijos vertinimo anketos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kad byloje yra pakankamai duomenų, susijusių su vaikų teisių pažeidimais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad šio įrodymo pridėjimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, kadangi būtų būtina atidėti bylos nagrinėjimą ir sudaryti atsakovams galimybę susipažinti su pateikta nuomone, apeliacinės instancijos teismas nutaria 2024 m. gegužės 23 d. valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių skyriaus nuomonės dėl atsakovo pateikto prašymo prie bylos nepridėti.

Dėl apeliacinių skundų argumentų

Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės

23. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, prašydama ją nutraukti dėl atsakovo kaltės. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniu skundu ieškovė nurodė, kad byloje nebuvo analizuojama ieškovės išsakyta pozicija, kad atsakovas šalių santuokos metu realiai yra / buvo pažeidęs savo kaip sutuoktinio pareigas gerbti kitą sutuoktinį, remti jį tiek materialine prasme, tiek moraline, tiek psichologine prasmėmis. Taip pat teigia, jog teismas paviršutiniškai vertino tai, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, įtvirtintas CK 3.27 straipsnyje bei CK 3.60 straipsnio 3 dalyje, kadangi naudojo / naudoja prieš ieškovę psichologinį smurtą, žemina / žemino, pastoviai siūlė / siūlo išeiti iš savo namų, teigdamas, kad tariamai ieškovė nieko nedirba ir tariamai neprisideda, prie šeimos gerovės gerinimo, nors realiai buvo priešingai. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, mano, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, jog atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, todėl nėra pagrindo ir išvadai, kad santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės.

24. Lietuvos teismų praktika, sprendžiant ginčus, ar santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinio kaltės ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, yra išplėtota. Teismų praktikoje konstatuojama, jog CK 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85 ir 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienus metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (1 dalis). Be to, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

25. Sprendžiant dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių, konstatuota, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

26. Ieškovė aplinkybes, kad atsakovas prieš ją vartojo tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą, iš esmės grindžia liudytojų parodymais, t. y. šalių pilnametės dukters ir ieškovės tetos teisme teiktais paaiškinimais, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien šių liudytojų paaiškinimai nėra pakankami spręsti, jog santuoka nutrūko būtent dėl atsakovo kaltės. Išklausius teismo posėdyje apklaustos liudytojos K. Č. (šalių dukters) teiktus paaiškinimus matyti, jog liudytojos ir atsakovo santykiai nėra geri, liudytoja teigė, kad atsakovo elgesys šeimoje buvo netinkamas ir jis yra kaltas dėl santuokos nutrūkimo, tačiau kartu liudytoja paaiškino, kad abi bylos šalys nesistengė išspręsti šeimoje kildavusių konfliktų, todėl palaipsniui buvo prieita prie skyrybų. Be to, liudytoja nurodė, kad dėl santuokos nutrūkimo yra kaltos abi šalys, nors atsakovo kaltės šiuo atveju yra daugiau. Iš liudytojos teiktų paaiškinimų matyti, kad liudytojai yra išlikę daug nuoskaudų, susijusių su jos pačios ir tėvo (atsakovo) tarpusavio santykiais, kadangi tėvas buvo griežtas ir kategoriškas. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas liudytojos teiktus paaiškinimus, pažymi, kad nurodomos aplinkybės dėl santuokos nutraukimo nėra vienareikšmės, nors, liudytojos teigimu, dėl santuokos nutraukimo kaltas atsakovas, nes elgėsi netinkamai, tačiau taip pat liudytoja teigia, jog abi bylos šalys, t. y. tiek ieškovė, tiek atsakovas, nesistengė spręsti šeimoje kylančių konfliktų, todėl palaipsniui buvo prieita prie skyrybų. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad vien šalių dukters teismo posėdžio metu teiktų paaiškinimų pagrindu nėra galimybės išvadai, kad santuoka nutrūko išskirtinai dėl atsakovo kaltės.

27. Vertinant byloje apklaustos ieškovės tetos D. M. teiktus paaiškinimus nustatyta, jog ji pati tiesiogiai nedalyvavo šalių tarpusavio konfliktuose, o visą informaciją žino tik iš pačios ieškovės paaiškinimų. Liudytoja nurodė, kad su ieškove bendraudavo telefonu ir visos aplinkybes jai žinomos iš to, ką pasakodavo ieškovė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės tetos parodymai yra išvestiniai, paremti išimtinai ieškovės pateikiamu situacijos vertinimu, todėl negali būti vieninteliu pagrindu, siekiant įrodyti vienos iš bylos šalių kaltę dėl santuokos nutrūkimo.

28. Nors ieškovė teigia, kad teismas iš esmės visiškai neįvertino liudytojų vyriausios dukros bei tetos teiktų paaiškinimų, kad atsakovas rodė nuolatinę nepagarbą ieškovei, priekaištaudavo, kad ji nieko neveikia, priekaištaudavo dėl nepadarytų darbų ir kt. bei, jos nuomone, liudytojų paaiškinimai įrodo, kad šioje byloje tik atsakovas buvo netolerantiškas ieškovei, tačiau apeliacinės instancijos teismas mano, kad ieškovė pernelyg sureikšmina jos kviestų liudytojų paaiškinimus ir jų nevertina visos bylos kontekste. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, jog byloje apklausti atsakovo kviesti liudytojai R. ir R. Č. (atsakovo tėvai) bei S. D. paaiškino, kad ieškovė yra ūmaus būdo, ji greitai užsiplieskia ir turi taip būti, kaip ji nori, tai iš esmės rodo ir pačios ieškovės konfliktišką būdą. Dar daugiau, byloje pateiktuose vaiko situacijos vertinimo anketose, šalių nepilnamečiai vaikai ne kartą pažymėjo, kad mama yra pastūmusi tėtį 2–3 kartus, kai jis su broliu gulėjo lovose, bet nemiegojo, taip pat mama yra uždariusi duris ir tėčio neišleidusi. Vertinant šias aplinkybes, akivaizdu, jog ne tik atsakovas, tačiau ir ieškovė kėlė konfliktus, abi šalys buvo netolerantiškos viena kitai, todėl šiuo konkrečiu atveju nebūtų teisinga teigti, kad tik atsakovas buvo netolerantiškas ieškovei.

29. Apeliaciniu skundu taip pat teigiama, kad viena iš santuokos nutrūkimo priežasčių buvo tai, kad atsakovas iš bendrų šeimos pajamų be ieškovės sutikimo / pritarimo, siuntė pinigus (duomenys neskelbtini) kalinčiam broliui, tačiau byloje esančių įrodymų visuma iš esmės paneigia tokius ieškovės teiginius. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas neneigia aplinkybių, kad siuntė savo broliui pinigines lėšas, tačiau, atsakovo teigimu, šios lėšos buvo ne jo šeimos lėšos, o atsakovo tėvų lėšos. Kitaip tariant, atsakovas nurodo, kad jis tik padėjo savo tėvams, kurie yra senyvo amžiaus, atlikti techninį veiksmą – pinigų pervedimą. Vertinant nurodytas aplinkybes pažymėtina, kad byloje buvo apklausti atsakovo tėvai R. ir R. Č., kurie patvirtino, kad duodavo atsakovui pinigų, kad šis juos pervestų savo broliui, be to, šias aplinkybes patvirtino ir atsakovo sesuo S. D.. Be to, iš bylai pateiktos atsakovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad šios sąskaitos banko kortele iš esmės buvo naudojamasi (duomenys neskelbtini), kadangi buvo atliekami pinigų nuskaitymai, skaičiuojami (duomenys neskelbtini), o tai atitiktų atsakovo teiktus paaiškinimus, jog jis atidarė banko sąskaitą ir kortelę perdavė brolio advokatei. Atkreiptinas dėmesys, kad minėta banko sąskaita buvo pildoma atsakovo, atsakovo sesers bei atsakovo sesers sutuoktinio iniciatyva. Svarbu paminėti ir tai, kad bylai buvo pateikti ir atsakovo tėvų banko sąskaitų išrašai, iš kurių matyti, kad iš jų sąskaitų laikotarpiais, kai buvo pildoma atsakovo banko sąskaita, buvo nuiminėjami grynieji pinigai, tai vertinant byloje teiktus šalių bei liudytojų paaiškinimus iš esmės pagrindžia atsakovo teiginius, kad atsakovo broliui buvo padedama iš atsakovo tėvų piniginių lėšų.

30. Ieškovė akcentavo, jog teismas nevertino ir to, kad viena iš skyrybų priežasčių buvo tai, jog atsakovo elgesys namie iš esmės nuolatos buvo nusikalstamas, nes namuose laikė didelius alkoholio kiekius, kai tai mato nepilnamečiai vaikai, bei nelegali alkoholio prekyba, teikiant (duomenys neskelbtini) paslaugas. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas būtų vertęsis neteisėta prekyba alkoholiu ar kitokia neteisėta veikla. Nors byloje pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matyti sandėliuojami alkoholiniai gėrimai, tačiau tai nėra pagrindas teigti, kad ši aplinkybė buvo pagrindas santuokos nutraukimui. Dar daugiau, aplinkybes, ar šalių namuose laikomi alkoholiniai gėrimai kelia grėsmę šalių nepilnamečių vaikų teisėms ir teisėtiems interesams, buvo tirtos vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų, kurie nenustatė vaikų teisių pažeidimo, todėl laikytina, kad ieškovės teiginiai dėl nusikalstamo atsakovo elgesio įtakos šeimos iširimui teisinio pagrindo neturi.

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakomybė už santuokos puoselėjimą ir jos išsaugojimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo stengtis dėl santuokos tęstinumo, tačiau byloje esantys įrodymai suponuoja išvadą, kad šalys šių savo pareigų iš esmės nevykdė. Tiek ieškovės, tiek ir atsakovo bylai kviesti liudytojai davė prieštaringus paaiškinimus, t. y. ieškovės kviesti liudytojai nurodė, kad atsakovas buvo nesugyvenamo būdo, tuo tarpu atsakovo kviesti liudytojai aiškino, kad ieškovė buvo ūmaus ir konfliktiško būdo, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje objektyvių, patikimų ir pakankamų įrodymų, pagrindžiančių tik vienos šalies (nagrinėjamu atveju – atsakovo) kaltę dėl šeimos iširimo, nėra, todėl konstatuotina, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo rūpinimosi šeima pareigas (CK 3.61 straipsnio 2 dalis) ir dėl tokių jų abiejų veiksmų tolesnis bendras gyvenimas tapo negalimas. Kadangi nagrinėjamu atveju santuokos iširimą nulėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

32. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas). Civilinio kodekso 3.169 straipsnyje nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Kilus ginčui tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį ginčas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais.

33. Teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiūras, tiek kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, taip pat kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų.

34. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan.

35. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai (institucijos, teikiančios išvadą byloje, aktai, išvados, šalių paaiškinimai ir įrodymai) patvirtina, jog kiekvieno iš tėvų yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, leidžiančios užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą, abu tėvai yra dirbantys, todėl gali sudaryti tinkamas gyventi sąlygas nepilnamečiams vaikams. Abu tėvai žalingų įpročių neturi, tiek ieškovė, tiek atsakovas stengiasi užtikrinti vaikų poreikius, sudarydami tinkamas buitines sąlygas, užtikrindami jų lavinimą, užimtumą, turiningą laisvalaikio praleidimą. Taip pat byloje pateikta valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių skyriaus išvada, kurioje institucija konstatavo, kad tarnyba neturi duomenų, jog kuri nors iš šalių negalėtų užtikrinti tinkamų nepilnamečiams vaikams gyvenimo ir auklėjimo sąlygų. Institucija laikė, kad abiejų šalių įgūdžiai bei galimybės yra lygios, ir akcentavo, jog vaikų santykiai ir su tėvu, ir su motina yra kokybiškai tapatūs – vienodai palankūs. Vaikų ryšys su abiem tėvais yra glaudus. Vertinant abiejų tėvų galimybes auginti vaikus, nustatant vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš jų, atsižvelgtina, pirmiausia, į vaikų teises ir teisėtus interesus, vaikų nuomonę.

36. Neabejotina, kad, kai sprendžiamas kiekvienas su vaiku susijęs klausimas, vaikas, nepriklausomai nuo jo amžiaus, tačiau sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme, o jei šitai neįmanoma, – per atstovą. Tačiau kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Taigi, sprendžiant klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi būti atsižvelgiama ne tik į vaiko nuomonę – turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma.

37. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad geriausių vaiko interesų įvertinimo aspekto analizė apima ir vaiko nuomonės (gebančio ją pareikšti tiesiogiai ar per atstovą) apsvarstymą. Kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnė reikšmė teikiama jo pareikšto noro svarbai, priimant sprendimą dėl su vaiku susijusių klausimų (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimas byloje H. prieš Suomiją, peticijos Nr. 19823/92, par. 61; 2010 m. liepos 27 d. sprendimas byloje G. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 20739/05, par. 38; 2016 m. sausio 19 d. sprendimas byloje G. B. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 36137/13, par. 105).

38. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nustatytas aplinkybes, pabrėžia, kad abi šalys geba rūpintis vaikų poreikiais ir sudaryti saugią aplinką vaikų visapusiškam tobulėjimui, žalingų įpročių neturi, todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju lemiamą reikšmę nustatant šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų turi byloje apklaustų šalių nepilnamečių vaikų nuomonė.

39. Pažymėtina, jog šalys turi du nepilnamečius vaikus – N. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Č., gim. (duomenys neskelbtini). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, šalių vaikų nuomonė buvo išklausyta teismo posėdžio metu, dalyvaujant teismo psichologei (apklausos metu šalių nepilnamečiai vaikai buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus). Akcentuotina, kad šalių nepilnamečiai vaikai išreiškė aiškų norą gyventi su tėvu, kadangi su juo daugiausia būna kartu, su mama rečiau. Su tėvu jie jaučiasi saugūs. Mama jų gyvenime yra svarbi, jie nori bendrauti ir su mama. Atkreiptinas dėmesys, jog analogiška vaikų nuomonė buvo užfiksuota ir bylai pateiktose vaikų situacijos vertinimo anketose. Atsižvelgiant tiek į šalių nepilnamečių vaikų amžių ((duomenys neskelbtini)), tiek į tai, kad vaikai apklausos metu gebėjo išreikšti savo norus, nuomonę, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad vaikai yra pakankamai subrendę, jog galėtų tinkamai išreikšti savo poreikius ir suprasti savo pasirinkimo esmę, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje susiklosčiusią situaciją bei pagrįstai vaikų gyvenamąją vietą nustatė su atsakovu.

40. Apeliantės nuomone, šalių nepilnamečiai vaikai išreiškė norą gyventi su tėvu tik todėl, kad buvo jo paveikti, tačiau be savo deklaratyvių pasvarstymų bylai nepateikė jokių tokius jos teiginius patvirtinančių įrodymų. Akcentuotina, jog nei vaikų apklausą vykdžiusiam teismo psichologui, nei teisėjui, nei vaiko teisių apsaugos specialistams, kurie daugybę kartų bendravo su šalių nepilnamečiais vaikais, nekilo abejonių dėl vaikų išsakomos pozicijos tikrumo. Vaikai tokios pozicijos laikėsi viso proceso metu, todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais, kad vaikai išreiškė norą gyventi su tėvu, kadangi buvo jo paveikti.

41. Taip pat nesutiktina su ieškovės nurodomais argumentais, jog tai, kad ji įdėjo daug darbo į vaikų ugdymą (nuolatinis dalyvavimas darželio bei mokyklos tėvų susirinkimuose ir t.t.), visapusišką priežiūrą (maisto gaminimas net visai savaitei ir t.t.), slaugymą (gydymosi įstaigose), visų metų švenčių organizavimą ir t.t., paneigia vaikų laisvai atliktą pasirinkimą. Apeliantės nuomone, toks vaikų pasirinkimas neatitinka geriausių vaikų interesų. Šiuo atveju akcentuotina, kad nepaisant to, jog vaikai myli abu tėvus ir nori laiką leisti su jais abiem, tačiau, pačių vaikų nuomone, jiems geriau yra su tėvu, o ne mama, todėl vien tai, kad ieškovei sunkiai suprantamas toks vaikų apsisprendimas, nelaikytina, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu neatitinka geriausių vaikų interesų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad atsakovė negeba vaikų norų iškelti aukščiau savo pačios interesų, rodo, jog būtent vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu labiau atitinka prioritetiniais laikomų vaikų interesus.

42. Apeliaciniu skundu, be kita ko, teigiama, kad apklausų metu sūnus paaiškino, jog ieškovė nuolatos organizuodavo visas metų šventes, pradedant eglutės puošimu, gimtadieniais, kiaušiniu dažymu ir t.t., tai, ieškovės nuomone, reiškia, jog vaikų džiaugsmais, šventinėmis nuotaikomis visada rūpinosi būtent ieškovė, o tai paneigia anksčiau išsakytą sūnaus teiginį, kad juo daugiau rūpinasi tėtis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju svarbu pažymėti, jog byloje nėra neigiama, kad ieškovė rūpinosi vaikais, juos prižiūrėjo, rūpinosi jų lavinimu, organizuodavo šventes ir atlikdavo kitas tėvų pareigas, tačiau taip pat šias pareigas vykdė ir atsakovas. Tai, kad ieškovė dažniau organizuodavo metų šventes ar dažniau slaugydavo vaikus, nereiškia, jog atsakovas savo kaip tėvo pareigų nevykdė, buvo nusišalinęs nuo vaikų priežiūros ar mažiau skirdavo vaikams dėmesio. Kaip matyti iš šalių teiktų paaiškinimų, šeimoje buvo pasiskirstyta, kas kokius darbus atlieka, todėl apeliacinio skundo teiginiai, jog tai, kad ieškovė nuolatos organizuodavo visas metų šventes, paneigia sūnaus išsakytą teiginį, kad juo daugiau rūpinasi tėtis, laikytini nepagrįstais.

43. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog viso proceso metu ieškovė iš esmės teigė, jog norėtų persikelti gyventi į (duomenys neskelbtini). Taip pat savo apeliaciniame skunde teigia, kad (duomenys neskelbtini) yra kaimiška vietovė, kurioje gyvena (duomenys neskelbtini) gyventojų, t. y. (duomenys neskelbtini), žiūrint iš perspektyvinės pusės, abiejų vaikų atžvilgiu, yra labai prastas, kadangi kaimiškoje vietovėje nėra užsiėmimų, t. y. šią dieną abu vaikai yra vežami sportuoti į (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) lanko (duomenys neskelbtini) užsiėmimus, tai iš esmės sudaro (duomenys neskelbtini) km, ir 1 val. 30 min. laiko į vieną pusę. Darė išvadą, kad nurodytos aplinkybės tik patvirtina faktą, kad šalių vaikams būtų geriau ir tikslingiau gyventi (duomenys neskelbtini) mieste ar (duomenys neskelbtini), tačiau akivaizdu, kad atsakovas, kuris kaime verčiasi (duomenys neskelbtini) auginimu, šių perspektyvų net nesvarsto, tai akivaizdžiai pažeidžia vaikų gerovę bei interesus tobulėti visomis prasmėmis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš byloje esančių vaikų situacijos vertinimo anketų matyti, kad vaikai aiškiai išreiškė norą gyventi savo namuose (duomenys neskelbtini), kadangi ten yra jų mokykla, ten gyvena jų draugai, o kraustytis gyventi į kitą miestą jie nenorėtų. Taip pat iš bylai pateiktos Klaipėdos apskrities vaiko teisių skyriaus išvados matyti, kad yra kvestionuotinas klausimas dėl galimo vaikų gyvenamosios vietos keitimo būtinumo, tai suponuoja išvadą, jog vaikų gyvenamosios vietos keitimas iš esmės neatitiktų vaikų interesų. Nors byloje nėra duomenų, kad, nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, ji siektų persikelti į kitą miestą (pvz., (duomenys neskelbtini)), tačiau atsižvelgiant į ieškovės tiek viso proceso metu dėstomą poziciją, tiek apeliaciniame skunde keliamus argumentus dėl šalių nepilnamečių vaikų dabartinės gyvenamosios vietos „neperspektyvumo“, tikėtina, kad ateityje galėtų kilti nauji ginčai, kurie nebūtų suderinami su prioritetiniais laikomais vaikų interesais.

44. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šalys, siekdamos įrodyti savo argumentus, bylai teikė naujus įrodymus, t. y. (duomenys neskelbtini) mokyklos 2024 m. kovo 28 d. pažymą Nr. V5‑(9.6)‑45, Vaikų kaupiamojo draudimo sutarčių kopijas, „Swedbank“, AB, mokėjimų istoriją, patvirtinančią įmokų už vaikų draudimą, sumokėjimą, 2024 m. kovo 22 d. pareiškimą Tauragės apskrities VPK Šilutės r. PK bei Tauragės apskrities VPK Šilutės r. PK atsakymą į pareiškimą ir ieškovei surašytą administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 489 straipsnio 1 dalį; 2024 m. kovo 15 d. vaikų situacijos vertinimo anketas. Taip pat prašė pridėti 2024 m. kovo 25 d. pareiškimą Klaipėdos apskrities VTAS Šilutės r., sūnaus atsakovui rašytas žinutes, 2024 m. kovo 29 d. vaiko situacijos vertinimo anketą dėl šio įvykio, 2024 m. balandžio 11 d. Klaipėdos apskrities VTAS Šilutės r. atsakymą į šį atsakovo pareiškimą bei kitus įrodymus, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie įrodymai rodo ne šalių gebėjimą pasirūpinti jų nepilnamečiais vaikais, o priešingai, rodo konfliktinius šalių santykius, kurie yra priešingi geriems vaikų interesams. Pažymėtina, jog tiek ieškovės, tiek ir atsakovo nuolatiniai policijos kvietimai, skundų rašymai rodo disfunkcinius tėvų santykius, kai visi ginčai sprendžiami ne asmeniškai bendradarbiaujant, o kreipiantis į institucijas, kad šios išspręstų tarp šalių kilusius ginčus, nors jie patys yra įgalūs šiuos ginčus išsispręsti. Kaip minėta anksčiau, byloje yra pakankamai įrodymų, jog tiek ieškovės, tiek atsakovo įgūdžiai ir galimybės pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais yra tapatūs, tačiau, atsižvelgus į pačių vaikų nuomonę, laikytina, jog šiuo konkrečiu atveju vaikų interesus labiausiai atitiks jų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu.

45. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, atsižvelgęs į tai, jog byloje nėra pagrįstų duomenų, kad atsakovas netinkamai rūpintųsi ir auklėtų nepilnamečius vaikus ar kad nepilnamečiams vaikams su tėvu būtų nesaugu, taip pat į nepilnamečių vaikų nuomonę ir emocinę poziciją, vadovaudamasis prioritetiniais vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais, sprendžia, jog ieškovės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

46. CPK 385 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus. Taigi, nutraukdamas šalių santuoką, teismas turi išspręsti visus klausimus dėl buvusių sutuoktinių tarpusavio turtinių ir neturtinių santykių, įskaitant ir klausimus dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo. Šie klausimai turi būti išspręsti nutraukiant šalių santuoką nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu (abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu ar dėl sutuoktinio kaltės) ji yra nutraukiama (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis ir 3.62 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-943/2023, 17 punktas).

47. CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad sutuoktiniams nutraukiant santuoką dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią materialiosios teisės normą, yra nurodęs, kad priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

48. Akcentuotina, jog ieškovė apeliaciniu skundu nekelia ginčo nei dėl dalytino turto apimties, nei dėl dalytino turto vertės, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šalių gyvenamąjį namą priteisė atsakovui, o ieškovei kompensaciją. T. y. apeliaciniu skundu ieškovė iš esmės prašo jai priteisti 0,2100 ha žemės sklype esantį gyvenamąjį namą 72,79 kv. m, adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 53 000 Eur, o atsakovui priteisti ūkinį pastatą, kurio vidutinė rinkos vertė 1 290 Eur; kitą pastatą, kurio vidutinė rinkos vertė yra 1 100 Eur; voljerą, kurio vidutinė rinkos vertė 1 620 Eur; vietoje sunaikintos daržinės, garažą, kurio vidutinė rinkos vertė yra 913 Eur; lengvojo automobilio priekabą (duomenys neskelbtini), 400 Eur vertės; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 500 vnt. vardinių paprastųjų akcijų 2 500 Eur vertės; tris dvigules lovas po 450 Eur vertės, baltos spalvos minkštąjį kampą 200 Eur vertės; virtuvinį stalą su 8 kėdėm (bendros 900 Eur vertės); šaldytuvą „Samsung“ 100 Eur vertės; automobilį (duomenys neskelbtini), 4 400 Eur vertės; automobilį (duomenys neskelbtini), 3 900 Eur vertės; (duomenys neskelbtini) (2 080 Eur vertės). Taip pat prašė priteisti atsakovui 20 000 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį. Tai reiškia, jog byloje iš esmės kyla ginčas, kuriai iš šalių (ieškovei ar atsakovui) natūra turėjo būti priteistas šalims priklausantis gyvenamasis namas, o kuriai iš šalių turėjo būti priteista piniginė kompensacija.

49. CPK 178 straipsnyje yra įtvirtinta ne teismo, bet šalių našta įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Priešingai nei teisinis ieškinio pagrindas, našta įrodyti faktines aplinkybes, t. y. faktinį šalies reikalavimo ar atsikirtimo pagrindą, tenka ne teismui, o šaliai, turinčiai įrodinėjimo naštą. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, kuris kiekvienai šaliai nustato naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.

50. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje savo praktikoje dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020).

51. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovė apeliaciniu skundu prašydama jai natūra priteisti šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį namą, o atsakovui priteisti kompensaciją, nenurodė jokių argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismo sprendimu pasirinktas turto padalijimo būdas yra netinkamas bei kaip tai pažeidžia jos teises, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs skundžiamo teismo sprendimo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai visą turtą priteisė atsakovui, o ieškovei kompensaciją.

52. Visų pirma tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas turi geresnes galimybes išmokėti ieškovei kompensaciją už jam atitekusią didesnę bendro turto dalį. Pažymėtina, kad atsakovas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme pateikė savo banko sąskaitos išrašus, iš kurių matyti, jog atsakovas savo banko sąskaitoje turi pakankamai lėšų, kad iš karto po sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje galėtų išmokėti ieškovei teismo priteistą kompensaciją. T. y. atsakovas bylai pateikė 2024 m. gegužės 8 d. banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad jo sąskaitos likutis minėtą dieną yra 31 446,18 Eur. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad būtų teisinga, protinga ir sąžininga ginčo namą su priklausiniais natūra priteisti atsakovui, ieškovei atitinkamai priteisiant piniginę kompensaciją. Antra, byloje pateikti įrodymai, kad atsakovas augina (duomenys neskelbtini), o jo (duomenys neskelbtini) ūkis sukurtas būtent ginčo sodyboje. Akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) auginimas yra atsakovo verslas ir jis iš to gauna pajamas, todėl nusprendus ginčo sodybą priteisti ieškovei, o atsakovui kompensaciją, atsakovas prarastų galimybę toliau vystyti savo verslą arba ši jo teisė būtų nepagrįstai apsunkinta, tai neabejotinai pažeistų atsakovo teises. Trečia, tiek skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, tiek šia nutartimi šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu. Jei šalių gyvenamasis namas būtų priteistas ieškovei, tai akivaizdu, jog iš šeimos būsto turėtų išsikelti ne tik atsakovas, tačiau ir šalių nepilnamečiai vaikai. Vertinant tai, kad ieškovės galimybės išmokėti atsakovui kompensaciją yra ribotos, todėl priteisus ginčo gyvenamąjį namą ieškovei, neabejotinai būtų pažeistos ir šalių nepilnamečių vaikų teisės į gyvenamąjį būstą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių aplinkybių visuma suponuoja išvadą, jog pirmosios instancijos teismo parinktas šalių turto paskirstymo būdas labiausiai atitinka ne tik teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, tačiau kartu ir užtikrina šalių nepilnamečių vaikų teisę į gyvenamąjį būstą.

53. Nors ieškovė apeliaciniu skundu teigia, kad ji taip pat turi visas galimybes išmokėti kompensaciją, tačiau tokių savo teiginių iš esmės nepagrindė. Ieškovė iš esmės teigia, kad po teismo sprendimo įsiteisėjimo ji per 7 dienas galėtų sumokėti atsakovui 10 000 Eur, o likusią 10 000 Eur sumą sumokėtų per dvejus metus, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Nors byloje yra pateiktas mokėjimo nurodymas, kuriuo K. Č. (šalių dukra) pervedė ieškovei 9 996 Eur sumą, tačiau vien šis įrodymas nepagrindžia ieškovės galimybių sumokėti atsakovui tenkančią kompensaciją. Net jei ieškovė po sprendimo įsiteisėjimo ir sumokėtų atsakovui 10 000 Eur kompensacijos dalį, tačiau likusios kompensacijos dalis, kurią per dvejus metus turėtų išmokėti ieškovė, sudarytų 10 000 Eur arba 416,67 Eur per mėnesį (10 000 Eur / 24 mėn.). Atkreiptinas dėmesys, kad, teikdama apeliacinį skundą bei prašydama atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, ieškovė nurodė, kad jos darbo užmokestis sudaro 1 200 Eur. Vertinant tai, kad vaikų išlaikymui ieškovė privalės kas mėnesį mokėti po 400 Eur (po 200 Eur kiekvienam vaikui), 416,67 Eur mėnesinis mokėjimas atsakovui kaip kompensacija būtų nepakeliama finansinė našta, kadangi jos pačios pragyvenimui liktų tik 383,33 Eur. Tokio įpareigojimo nustatymas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtų nei teisingas, nei protingas, todėl apeliantės teiginiai, kad ji taip pat turi galimybę išmokėti atsakovui kompensaciją, atmestini kaip nepagrįsti.

54. Atsakovės teiginiai, jog teismui manant, kad ieškovė galbūt yra nepajėgi atsakovui sumokėti kompensaciją, tuomet teismas gali / galėjo savo iniciatyva nustatyti atsakovo turto daliai, šiuo atveju gyvenamajam namui uzufruktą, iki kol vaikai sulauks pilnametystės, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi šalių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta kartu su tėvu, todėl akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo nustatyti uzufrukto.

55. Apeliaciniu skundu, be kita ko, teigiama, kad paskolų sutartys iš atsakovo pusės teismui buvo pateiktos tik ieškovei pareiškus ieškinį, kad tariamai dalis bendros dalinės nuosavybės objektų buvo tvarkomi / statomi ne iš bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančių lėšų, o iš 24 000 Eur tariamai tėvų skolintų lėšų. Mano, kad nei atsakovas, nei jo tėvai, šioje byloje neįrodė, kad tretieji asmenys laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 10 d. iki 2021 m. gegužės 20 d. disponavo 24 000 Eur grynųjų pinigų suma kaip savo asmeninėmis lėšomis ir apskritai tokia suma. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nors ieškovė teigia, kad skolos rašteliai yra niekiniai, tačiau nereikalauja pripažinti sandorius negaliojančiais (CK 1.93 straipsnio 4 dalis), todėl nėra pagrindo spręsti dėl sandorio teisėtumo ir pagrįstumo.

56. Be to, sutiktina ir su skundžiamo sprendimo argumentais, jog šie sandoriai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai. Byloje nustatyta, jog šalių santuoka faktiškai iširo (duomenys neskelbtini) mėnesį ir nuo to momento šalys bendro ūkio nebevedė. Tai reiškia, kad šalių bendroji jungtinė nuosavybė nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio nebegaliojo. Kaip pastebi pati ieškovė, dalis nuosavybės objektų buvo tvarkomi / statomi laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 10 d. iki 2021 m. gegužės 20 d., tai yra šalims jau gyvenant skyriumi, t. y. ieškovė neginčija aplinkybių, jog dalis bendrosios nuosavybės objektų buvo tvarkomi ar perstatomi. Akivaizdu, jog visi darbai buvo atlikti šalims gyvenant skyriumi, todėl laikytina, kad naujai sukurti objektai ar turto pagerinimai laikytini asmenine atsakovo nuosavybe.

57. Kitą vertus, apeliantė teigdama, kad tretieji asmenys negalėjo atsakovui paskolinti tokios pinigų sumos, bylai nepateikė jokių įrodymų, iš kokių lėšų minėti darbai buvo atlikti. Byloje yra pateikti tiek ieškovės, tiek ir atsakovo banko sąskaitų išrašai, iš kurių matyti, jog šalys tokių lėšų, reikalingų statybos darbams atlikti, neturėjo. Be to, bylai buvo pateikti trečiųjų asmenų banko sąskaitų išrašai bei pajamų deklaracijų kopijos, iš kurių matyti, kad, be pensijos, tretieji asmenys R. ir R. Č. gaudavo pajamų iš pieno pardavimo, iš gyvulių pardavimo ir pan. Iš bylai pateiktos R. Č. pajamų deklaracijos matyti, kad jis 2020 metais gavo 17 745,92 Eur pajamų, 2021 metais gavo 24 841,81 Eur pajamų. Tuo tarpu atsakavo mama R. Č. bylai pateikė sąskaitų faktūrų išrašus, iš kurių matyti, kad ji minėtu laikotarpiu gana aktyviai pardavinėjo gyvulius (2019 m. lapkričio 19 buvo parduota gyvulių už 1 936,80 Eur, 2021 m. rugpjūčio 26 d. parduota gyvulių už 2 825 Eur, 2021 m. rugsėjo 2 d. parduota gyvulių už 865,50 Eur ir t. t.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad tretieji asmenys laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 10 d. iki 2021 m. gegužės 20 d. turėjo galimybę paskolinti atsakovui 24 000 Eur sumą, todėl ieškovės teiginiai, kad bendros dalinės nuosavybės objektai buvo tvarkomi / statomi iš bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančių lėšų, atmestini kaip nepagrįsti.

58. Nors apeliaciniu skundu teigiama, kad teismas darė klaidingą išvadą, jog tariamai šalių santuoka nutrūko nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Ieškovės įsitikinimu, teismas neteisingai šį momentą nustatė, nes, ieškovės nuomone, faktinis santuokos nutraukimas turėtų būti laikomas nuo tada, kada ieškovė kreipėsi į teismą, t. y. nuo 2022 m. kovo 8 d. Teigia, jog tai, kad atsakovo bei ieškovės santykiuose buvo tam tikrų „bangavimų“, nereiškia, kad šalių faktinė santuoka buvo iširusi. Akcentuotina, kad ieškovė tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek ir teismo posėdžių metų viso proceso metu sutiko su atsakovo argumentais, jog santuoka faktiškai iširo (duomenys neskelbtini) mėnesi. Tik apeliaciniu skundu ėmus kelti naujas versijas dėl dalytino turto bei atsakovo turimų piniginių lėšų, ieškovė ėmė keisti savo poziciją, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė santuokos nutrūkimo momentą. Ieškovė ne kartą tvirtino, kad nuo (duomenys neskelbtini) gyveno atskirai nuo atsakovo, maistą ruošdavo taip pat atskirai, todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog santuokos nutraukimas turėtų būti laikomas nuo tada, kada ieškovė kreipėsi į teismą.

59. Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, kad šioje byloje niekas netyrė ir nesiaiškino, kokias realias pajamas generavo ir sau išsimokėjo (galbūt kaip dividendus ir t.t.) atsakovas nuo 2015 metų, būdamas vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas / akcininkas. Akcentuotina, jog pirmosios instancijos teisme ieškovė tokių argumentų ir reikalavimų nekėlė, todėl pirmosios instancijos teismas jų ir nenagrinėjo. Akcentuotina, kad CPK normose įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis (CPK 312 straipsnis, 306 straipsnio 2 dalis) reiškia, kad apeliacinės instancijos teisme negalima kelti naujų reikalavimų ar juos grįsti naujomis aplinkybėmis, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas. Kitą vertus atsakovas, siekdamas išsklaidyti bet kokias abejones, bylai pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ metines mokesčių deklaracijas už laikotarpį nuo 2018 metų iki 2023 metų, iš kurių matyti, kad bendrovės pelnas / nuostolis 2018 metais – (–12 410 Eur), 2019 metais – (2006 Eur), 2020 metais – (8 511 Eur), 2021 metais – (–3 848 Eur), 2022 metais – (1 074 Eur), 2023 metais – (2 014 Eur). Akivaizdu, jog iš šių lėšų atsakovas neturėjo galimybės atlikti turto pagerinimo darbų.

Dėl ieškovei mokėtino kompensacijos dydžio

60. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė sumažinti ieškovei mokėtinos kompensacijos dydį. Teigia, kad byloje yra įrodyta, jog ne namo pagerinimui atsakovas įdėjo savo asmenines lėšas, o jas investavo išskirtinai į sodybą, o būtent: aptvėrė segmentine tvora sodybos teritoriją, įdėjo vartus, iš esmės renovavo ūkinį pastatą (keitė ūkinio pastato stogą, paaukštino ūkinio pastato sienas ir t.t.). Pažymi, kad visa tai nurodyta priešieškinyje, o to neginčijo ir ieškovė. Atkreipė dėmesį, kad atsakovo pateiktame turto vertinimo akte nurodyta, kad sodybos bendra vertė yra 53 000 Eur, su ja sutiko ir ieškovė. Mano, kad žinant, jog į sodybą atsakovas investavo l9 675 Eur savo asmeninių lėšų, t. y. beveik trečdalį nuo bendros sodybos vertės, negalima teigti, kad tokia investicija jis iš viso nepadidino šeimos, t. y. savo ir ieškovės turto vertės ir jam ši investicija neturi būti kompensuojama. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, turto vertę lemia ne vien tik turto sukūrimui, jo atnaujinimui (pagerinimui) išleistos lėšos, bet taip pat turto buvimo vieta (tokios vietos patrauklumas, strateginis išsidėstymas ir pan.), kitų šalia esančių objektų vertės, panaudotos medžiagos, dizainas ir t.t. Tai, kad namo pagerinimui išleista 19 675 Eur, visiškai nereiškia, kad namo vertė padidėjo tokia suma. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje pateiktame sodybos turto vertinime nėra analizuojamos aplinkybės, kaip keitėsi turto vertė atlikus atsakovo nurodomus statybos darbus, todėl nėra pagrindo ir išvadai, kad atsakovas savo asmeninėmis lėšomis padidino bendrą turto vertę.

61. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atlikti statybos darbai didžiąja dalimi buvo susiję su ūkinės paskirties pastatais. Vertinant tai, kad sodyboje atsakovas, be kita ko, vykdo ir (duomenys neskelbtini) auginimo verslą, darytina labiau tikėtina išvada, jog dalis turto pagerinimo darbų buvo susiję būtent su atsakovo vykdomu verslu, todėl reikalauti, kad prie šios dalies prisidėtų ir ieškovė, nebūtų nei protinga, nei pagrįsta.

62. Dar daugiau, atsakovo minimi statybos darbai buvo atlikti laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 10 d. iki 2021 m. gegužės 21 d., t. y. šalims jau gyvenant skyriumi, tačiau atsakovas bylai nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė būtų sutikusi su tokių darbų atlikimu, ar tuo labiau būtų buvusi supažindinta su planuojamais atlikti darbais ir būtų sutikusi prisidėti prie šių darbų apmokėjimo. Nesant byloje įrodymų apie ieškovės išreikštą valią prisidėti prie atsakovo planuojamų darbų, jai negali būti taikomi jokie įpareigojimai sumokėti už atliktus darbus. Akcentuotina ir tai, kad, pirmosios instancijos teismo sprendimu, visa sodyba priteista atsakovui, tai reiškia, jog visi sodybos pagerinimo darbai taip pat lieka atsakovui. Nurodytų aplinkybių visuma suponuoją išvadą, jog atsakovas nepagrįstai laiko, kad šiuo atveju buvo pagerintas šeimos turtas ir ieškovė privalo prie šio pagerinimo prisidėti, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė mažinti ieškovei priteistiną kompensacijos dydį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

63. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad nėra aišku, kodėl teismas nurodo, kad jis patyrė 10 817 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teigia, kad 2024 m. sausio 29 d. teiktame teismui prašyme buvo nurodytos visos šioje byloje patirtos atsakovo bylinėjimosi išlaidos, kurios buvo pagrįstos šioje byloje pridėtais dokumentais. Atkreipė dėmesį, kad viso atsakovas šios bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos metu patyrė 13 848,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau, kaip galima suprasti, teismas į patirtas išlaidas nepagrįstai neįtraukė atsakovo patirtų 2022 m. gegužės 30 d. 300 Eur išlaidų UAB LATURAS už automobilių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ vertinimą, pateikiant vertinimo ataskaitą Nr. 22-016/T; 2022 m. balandžio 26 d. patirtų 300 Eur išlaidų UAB OBER-HAUS nekilnojamasis turtas už atliktą sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), vertinimą, pateikiant 2022 m. balandžio 13 d. vertinimo ataskaitą; 2022 m. liepos 5 d. patirtų 242 Eur išlaidų už statybos darbų įvertinimą (duomenys neskelbtini) statybos skaičiuojamosios kainos sudarymo projekto dalies ekspertizės vadovui M. L., t. y. neįtraukė atsakovo patirtų 842 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šie atsakovo apeliacinio skundo argumentai pagrįsti.

64. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas iš viso patyrė: 10 817 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tačiau rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas patyrė 13 847 Eur (o ne 13 848,60 Eur, kaip nurodo atsakovas, nes į šią sumą atsakovas nepagrįstai įtraukė 0,60 Eur įmokos administravimo mokestį bei 1 Eur aptarnavimo mokestį) bylinėjimosi išlaidas (iki skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo), t. y.: 2022 m. kovo 30 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1117525, kuriuo sumokėjo advokatei (atstovavimo sutartis Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose sudaryta 2022 m. kovo 21 d.; t. 1, b. l. 172) 1 000 Eur už dokumento surašymą ir patarimą (DOK-5431; t. 1, b. l.173); 2022 m. kovo 30 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1117525, kuriuo sumokėjo advokatei 1 000 Eur už dokumento surašymą ir patarimą (DOK-988; t. 4, b. l. 187; šis kvitas pateiktas pakartotinai); 2023 m. sausio 11 d. pinigų priėmimo kvitas, kuriuo sumokėjo advokatei 4 350 Eur už atstovavimą dokumento surašymą, patarimą, kitas teisines paslaugas (DOK-988; t. 4, b. l. 187); 2023 m. sausio 31 d. pinigų priėmimo kvitas, kurio sumokėjo advokatei 400 Eur už atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą (DOK-2833; t. 5, b. l. 171); už 2022 m. liepos 7 d. priešieškinį (DOK-13357) sumokėjo 300 Eur žyminį mokestį (0,60 Eur įmokos administravimo mokestis) (t. 2, b. l. 65); 2022 m. liepos 5 d. mokėjimo nurodymas, kuriuo sumokėjo 242 Eur M. L. už statybos darbų įvertinimą (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 187; DOK-20103); 2022 m. balandžio 26 d. mokėjimo nurodymas, kuriuo sumokėjo 300 Eur UAB „Ober-haus Nekilnojamas turtas“ už atliktą sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), vertinimą, pateikiant 2022 m. balandžio 13 d. vertinimo ataskaitą (t. 3, b. l. 188; DOK-20103); 2022 m. gegužės 30 d. pinigų priėmimo kvitas, kurio sumokėjo 300 Eur UAB „Laturas“ už automobilio „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ vertinimą, pateikiant vertinimo ataskaitą Nr. 22-016/T (t. 3, b. l. 189; DOK-20103); 2023 m. balandžio 5 d. du įmokos kvitai, kuriais atitinkami sumokėjo 196 Eur ir 400 Eur, iš viso 596 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą (dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. kovo 8 d. sprendimo; DOK-8322, 6 t. b. l. 120); 2023 m. balandžio 5 d. pinigų priėmimo kvitas, kuriuo sumokėjo advokatei (atstovavimo sutartis Klaipėdos apygardos teisme sudaryta 2023 m. kovo 9 d., DOK-8322, t. 6, b. l. 119) 1 500 Eur už dokumento (apeliacinio skundo) surašymą (DOK-8322, 6 t. 121); 2023 m. gegužės 2 d. pinigų priėmimo kvitas, kuriuo sumokėjo advokatei 600 Eur už dokumento (atsiliepimo į apeliacinį skundą) surašymą (DOK-10131, t. 6, b. l. 175); 2023 m. lapkričio 3 d. įmokos kvitą, kurio sumokėjo 109 Eur žyminį mokestį (1 Eur už aptarnavimą) už 2023 m. lapkričio 3 d. pareiškimą dėl priešieškinio dalyko patikslinimo (DOK-25620, 9 t. b. l. 190); 2024 m. sausio 29 d. pinigų priėmimo kvitą, kurio sumokėjo advokatei 4 150 Eur už atstovavimą, dokumentų surašymą, patarimą, kitas teisines paslaugas (DOK-2508; t. 10, b. l. 23).

65. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovė ir atsakovas nagrinėjamoje byloje buvo pareiškę analogiškus reikalavimus: dėl santuokos nutraukimo; dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo bei bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo; turto ir prievolių padalijimo, pripažinimo asmeninėmis prievolėmis. Atsižvelgiant į šalių patenkintų reikalavimų dalį, teismo vertinimu, patenkinta 50 procentų ieškovės ir 90 procentų atsakovo reikalavimų. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog ieškovės reikalavimai patenkinti 50 procentų, o atsakovo reikalavimai patenkinti 90 procentų. Mano, kad šios sprendimo dalies teismas visiškai nemotyvavo, todėl neaišku, kaip visa tai apskaičiavo, tačiau skaičiavimų, kiek procentų patenkintas ieškinys ir priešieškinis, nepateikė.

66. Ieškovė ieškiniu (galutiniu) prašė: 1) nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su motina (ieškove); 3) priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymui po 250 Eur kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; teismui priteisus iš ieškovės atsakovui kompensaciją – 20 850 Eur, šią pinigų sumą užskaityti kaip išlaikymą konkrečia pinigų suma; tokiu atveju 7 metus atsakovas mokėtų vaikų išlaikymui po 125 Eur periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, šias lėšas taip pat indeksuojant ir pavedant jas tvarkyti vaikų motinai, po 7 metų atsakovas vaikų išlaikymui mokės po 250 Eur kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės; 4) nustatyti ieškovės nurodytą tėvo (atsakovo) bendravimo su vaikais ir jų auklėjimo tvarką; 5) po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: 0,2100 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 72,79 kv. m gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendros 53 000 Eur vertės; 6) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 50 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, kurių vertė 1 250 Eur. Iš viso turto už 54 250 Eur; 7) atsakovui priteisti automobilius (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data (duomenys neskelbtini), 3 900 Eur vertės; automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data (duomenys neskelbtini), 4 400 Eur vertės; lengvojo automobilio priekabą (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data (duomenys neskelbtini), 400 Eur vertės; tris dvigules lovas po 450 Eur vertės, baltos spalvos minkštąjį kampą 200 Eur vertės, virtuvinį stalą su 8 kėdėmis bendros 900 Eur vertės, virtuvinį komplektą 800 Eur vertės, elektrinę orkaitę 100 Eur vertės, šaldytuvą „Samsung“ 100 Eur vertės, dujinę įmontuojamą viryklę 50 Eur vertės, viso turto vertė 12 550 Eur; 8) iš ieškovės atsakovui priteisti 20 850 Eur, ją išmokant per dvejus metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba šią sumą užskaityti vaikams kaip išlaikymą konkrečia pinigų suma; 9) nustatyti, kad pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 21-005377-GV ieškovės paimta paskola yra asmeninė jos skola ir ją po santuokos nutraukimo grąžins ieškovė; 10) nustatyti, kad (duomenys neskelbtini), registruotų valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ūkinių gyvūnų registre atsakovo vardu, yra asmeninė atsakovo nuosavybė, taip pat nustatyti, kad pagal 2020 m. rugsėjo 1 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 0,1291 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos, iš šios sutarties atsiradusios visos teisės ir pareigos po santuokos nutraukimo atitenka atsakovui; 10) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę, atsakovui – jo turimą pavardę; 11) atsakovo priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

67. Atsakovas priešieškiniu (galutiniu) prašė: 1) nutraukti šalių santuoką, konstatuojant abiejų sutuoktinių kaltę; 2) nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu; 3) tuo atveju, jei iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje bus pateikti įrodymai apie naują ir tinkamą vaikams tam tikrą laiką gyventi ieškovės gyvenamąją vietą, tuomet atsakovas prašė nustatyti jo nurodytą ieškovės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką; 4) tuo atveju, jei iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo nebus pateikta įrodymų apie naują ir tinkamą vaikams tam tikrą laiką gyventi ieškovės gyvenamąją vietą, tuomet atsakovas prašo nustatyti kitą jo nurodytą ieškovės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką; 5) tuo atveju, jeigu teismas nustatytų ieškovės ir vaikų bendravimo tvarką pagal pirmą sąlygą, tuomet atsakovas prašė iš ieškovės priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 50 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, o išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju paskirti atsakovą. O tuo atveju, jeigu teismas nustatytų ieškovės ir vaikų bendravimo tvarką pagal antrąją sąlygą, tuomet atsakovas prašė iš ieškovės priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju paskirti atsakovą; 6) dalyti tik tą šalių turtą (skolas), kuris bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, t. y. iki (duomenys neskelbtini) mėn. pabaigos; 7) ieškovės paimtą paskolą pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 21-005377-GV pripažinti asmenine ieškovės skola ir įpareigoti ją asmeniškai grąžinti AB „Swedbank“; 8) pripažinti, kad atsakovo imtos paskolos iš R. Č. 2020 m. birželio 15 d. – 6 000 Eur, 2021 m. gegužės 20 d. – 5 000 Eur ir iš R. Č. imtos paskolos 2020 m. gegužės 10 d. – 8 000 Eur, 2021 m. kovo 20 d. – 5 000 Eur yra asmeninės atsakovo skolos ir jas jiems jis asmeniškai privalo grąžinti; 9) pripažinti transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 3 900 Eur vertės, atsakovo asmenine nuosavybe; 10) (duomenys neskelbtini), registruotų VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ūkinių gyvūnų registre, bendros 2 080 Eur vertės, pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe; 11) nustatyti, kad pagal (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 0,1291 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos, iš šios sutarties atsiradusios visos teisės ir pareigos po santuokos nutraukimo atitenka atsakovui; 12) priteisti atsakovui S. Č. šį santuokoje įgyta turtą: 12.1) UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas, 100 vnt. paprastųjų vardinių, nematerialiųjų akcijų, kurių bendra vertė 2 500 Eur; 12.2) sodybą, susidedančią iš 0,2100 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 72,79 kv. m., gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių (tvoros, lauko tualeto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), 53 000 Eur vertės; 12.3) lengvojo automobilio priekabą (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 400 Eur vertės; 12.4) tris dvigules lovas, po 150 Eur kiekviena, bendros 450 Eur vertės; 12.5) rudos spalvos minkštąjį kampą, kurio vertė – 200 Eur; 12.6) virtuvinį stalą su 8 kėdėmis, bendros 900 Eur vertės; 12.7) virtuvinį komplektą, kurio vertė yra 800 Eur; 12.8) elektrinę orkaitę „Gorenje“, kurios vertė – 100 Eur; 12.9) šaldytuvą „Samsung“, 100 Eur vertės; 13) priteisti ieškovei E. Č. šį santuokoje įgytą turtą: 13.1) transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vertė – 4 400 Eur; 13.2) baltos spalvos minkštąjį kampą, 200 Eur vertės; 13.3) įmontuojamą dujinę viryklę „Gorenje“, kurios vertė – 50 Eur; 14) pripažinti, kad atsakovas S. Č. panaudojo asmenines lėšas – 19 675 Eur sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), pagerinimui (šio turto vertės padidėjimui); 15) iš atsakovo už jam atitenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį priteisti ieškovei 17 062,50 Eur kompensaciją; 16) pripažinti atsakovui S. Č. asmeninę teisę įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti viešajame registre jo asmeninės nuosavybės teise įgytą-pastatytą ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 1 290 Eur, ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 1 100 Eur, voljerą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 1 620 Eur, esančius (duomenys neskelbtini), 17) pripažinti atsakovui S. Č. asmeninę teisę įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti viešajame registre jo asmeninės nuosavybės teise įgytą-rekonstruotą, vietoje sunaikintos daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) garažą, kurio vidutinė rinkos vertė yra 913 Eur, esantį (duomenys neskelbtini); 18) palikti ieškovei tokią pavardę, kokią ji pati norės pasilikti; 19) tuo atveju, jeigu teismas netenkintų atsakovo priešieškinio reikalavimų 2, 3, 4 punktų, tuomet atsakovas prašo nustatyti jam analogišką bendravimo su nepilnamečiais vaikais, kokia buvo prašoma nustatyti ieškovei šio priešieškinio 3 punkte; 17) priteisti iš ieškovės atsakovui visas jo turėtas šioje byloje bylinėjimosi išlaidas.

68. Pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies.

69. Ieškovės byloje pareikšti reikalavimai patenkinti 0 proc. nes: 1) reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės atmestas (0 proc.); 2) reikalavimas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove atmestas (0 proc.); 3) reikalavimai dėl išlaikymo, bendravimo tvarkos priteisimo (ir kiti ieškovės pareikšti su šiais reikalavimais susiję ir (ar) alternatyvūs reikalavimai) nagrinėjamu atveju yra išvestiniai, nes netenkinus reikalavimo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, netenkintini ir reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo, jos prašomos bendravimo tvarkos nustatymo, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šie reikalavimai įtakos šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymui neturi; juolab, kad šalių esminis ginčas buvo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo; 4) reikalavimas dėl sodybos, t. y. 0,2100 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 72,79 kv. m gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendros 53 000 Eur vertės, esančios (duomenys neskelbtini), priteisimo – atmestas (0 proc.); 5) reikalavimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 50 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, kurių vertė 1 250 Eur, priteisimo – atmestas (0 proc.); 6) reikalavimas į dalytino turto balansą įtraukti: (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data (duomenys neskelbtini), 3 900 Eur vertės – atmestas (0 proc.); 7) reikalavimas dėl kilnojamojo turto verčių nustatymo (ginčo tarp šalių dėl kilnojamojo turto padalijimo bylos nagrinėjimo metu neliko) – atmestas; 8) dėl kitų reikalavimų, susijusių su turto padalijimu, įtraukimo į dalytino turto balansą, pripažinimo asmenine atsakovo nuosavybe ir kt., bylos nagrinėjimo metu šalys sutarė, ginčo nebuvo (tik apeliaciniu skundu ieškovė poziciją dėl tam tikrų byloje pareikštų reikalavimų pakeitė), todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šie reikalavimai įtakos šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymui neturi. Vadinasi, nors ieškinys patenkintas iš dalies, tačiau visi ieškovės reikalavimai, dėl kurių buvo tarp šalių kilęs ginčas ir kurie turėjo įtakos šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų susidarymui bei paskirstymui, yra atmesti, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad esant šiame punkte nurodytoms aplinkybėms nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškinys patenkintas 50 proc.

70. Atsakovo byloje pareikšti reikalavimai patenkinti 85,71 proc. nes: 1) reikalavimas dėl santuokos nutraukimo konstatuojant abiejų sutuoktinių kaltę patenkintas (100 proc.); 2) reikalavimas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu patenkintas (100 proc.); 3) reikalavimai dėl išlaikymo, bendravimo tvarkos priteisimo (ir kiti atsakovo pareikšti su šiais reikalavimais susiję ir (ar) alternatyvūs reikalavimai) nagrinėjamu atveju yra išvestiniai, nes patenkinus reikalavimo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu, patenkintini ir reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo, jo prašomo bendravimo tvarkos nustatymo, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šie reikalavimai įtakos šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymui neturi; juolab, kad šalių esminis ginčas buvo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo; 4) reikalavimas dėl sodybos, t. y. 0,2100 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 72,79 kv. m gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendros 53 000 Eur vertės, esančios (duomenys neskelbtini), priteisimo – patenkintas (100 proc.); 5) reikalavimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, kurių bendra vertė 2 500 Eur, priteisimo – patenkintas (100 proc.); 6) reikalavimas pripažinti asmenine nuosavybe: (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data(duomenys neskelbtini), 3 900 Eur vertės; patenkintas (100 proc.); 7) reikalavimas dėl kilnojamojo turto verčių nustatymo (ginčo tarp šalių dėl kilnojamojo turto padalinimo nebuvo) – patenkintas; 8) reikalavimas, kad dalinant šalių nekilnojamąjį turtą 19 675 Eur suma, kurią atsakovas išleido nekilnojamojo turto pagerinimo darbams, turi būti išskaičiuota iš nekilnojamojo turto vertės, t. y. pagal atsakovą iš 53 000 Eur (nekilnojamojo turto – sodybos vertės) turi būti atimta 19 675 Eur, laikant, kad galutinė suma yra nekilnojamojo turto vertė, kuri taikytina dalijant minėtą turtą – atmestas (0 proc.); 9) dėl kitų reikalavimų, susijusių su turto padalijimu, įtraukimo į dalytino turto balansą, pripažinimo asmenine atsakovo nuosavybe ir kt., bylos nagrinėjimo metu šalys sutarė, ginčo nebuvo, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šie reikalavimai įtakos šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymui neturi. Vadinasi, atsakovo priešieškinis, įvertinus visus atsakovo reikalavimus, dėl kurių buvo tarp šalių kilęs ginčas ir kurie turėjo įtakos šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų susidarymui bei paskirstymui, yra patenkinti iš dalies, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad esant šiame punkte nurodytoms aplinkybėms nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog priešieškinis patenkintas 90 proc., nes priešieškinis patenkintas 85,71 proc. (600 (6 reikalavimai patenkinti, 1 reikalavimas atmestas) x 100 : 700 (maksimaliai galima patenkintų reikalavimų suma).

71. Įvertinus ieškiniu ir priešieškiniu šalių byloje patenkinus ir atmestus reikalavimus (nutarties 69 ir 70 punktai), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad iš viso ieškovės patenkinta reikalavimų dalis sudaro 7,15 proc. (0 proc. (ieškinio patenkintų reikalavimų dalis) + 14,29 proc. (priešieškinio atmesta reikalavimų dalis), o atsakovo iš viso patenkinta reikalavimų dalis sudaro 92,85 proc. (100 proc. (atmesta ieškinio reikalavimų dalis) + 85,71 (patenkinta priešieškinio reikalavimų dalis).

72. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė iš viso patyrė 9 611,36 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė, atsakovas šios pirmosios instancijos teismo nurodytos sumos neginčija.

73. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovas iš viso patyrė 13 847 Eur bylinėjimosi išlaidų (nutarties 64 punktas).

74. Ieškovei iš atsakovo turėtų būti priteistas 687,21 Eur (9 611,36 Eur x 7,15 proc.) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Atsakovui iš ieškovės turėtų būti priteistas 12 856,94 Eur (13 847 Eur x 92,85 proc.) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Atlikus ieškovės ir atsakovo priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, iš ieškovės atsakovui priteistinas 12 169,73 Eur (12 856,94 Eur – 687,21 Eur) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

75. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad egzistuoja pagrindas perskaičiuoti ir valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidas, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė šalių byloje patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas.

76. Ieškovei buvo atidėtas 380,25 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo, o atsakovui buvo atidėtas 507 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo. Iš ieškovės valstybei priteistinas 823,81 Eur žyminis mokestis (353,06 Eur (380,25 Eur x 92,85 proc. (ieškovės atmestų reikalavimų dalis)) + 470,75 Eur (507 Eur x 92,85 proc. (ieškovės atmestų reikalavimų dalis)) = 823,81 Eur). Iš atsakovo valstybei priteistinas 63,44 Eur žyminis mokestis (27,19 (380,25 Eur x 7,15 (atsakovo atmesta reikalavimų dalis)) + 36,25 Eur (507 Eur x 7,15 proc. (atsakovo atmestų reikalavimų dalis)) = 63,44 Eur).

77. Pirmosios instancijos nustatė, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 53,60 Eur sumą, todėl iš ieškovės valstybei priteistina 49,77 Eur (53,60 Eur x 92,85 proc.) išlaidų suma, susijusi su procesinių dokumentų įteikimu, o iš atsakovo turėtų būti valstybei priteista 3,83 Eur (53,60 x 7,15 proc.) išlaidų suma, susijusi su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau įvertinus tai, kad ši suma yra mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, t. y. 8 Eur, ši suma iš atsakovo valstybei nepriteistina.

Dėl procesinės bylos baigties

78. Įvertinęs visus apeliacinių skundų argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

79. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir išsamiai jas ištyrė, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, tačiau netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, susijusias su šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimu valstybei, todėl netinkamai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas ir valstybei priteistinas sumas. Tuo pagrindu skundžiamas sprendimas tikslintinas, nurodant, kad: atsakovui iš ieškovės priteistina 12 169,73 bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme; iš atsakovo valstybei priteistinas 63,44 Eur žyminis mokestis; iš ieškovės valstybei priteistinas 823,81 Eur žyminis mokestis ir 49,71 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

80. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu pareikštas ieškinys tenkinamas iš dalies, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje dalyvaujantiems asmenims, taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

81. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 200 Eur žyminio mokesčio. Tauragės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartimi ieškovei atidėtas likusios dalies, t. y. 327 Eur, žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki Klaipėdos apygardos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo šioje byloje.

82. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos, o iš ieškovės valstybei priteistinas 327 Eur žyminis mokestis, kurio mokėjimas buvo atidėtas iki Klaipėdos apygardos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo šioje byloje.

83. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas už paduotą apeliacinį skundą sumokėjo 221 Eur žyminio mokesčio (2024 m. balandžio 5 d. įmokos kvitas), 1 000 Eur advokatei už dokumento (apeliacinio skundo) surašymą (2024 m. balandžio 5 d. pinigų priėmimo kvitas) ir 1 800 Eur (maksimali galima advokatų išlaidų suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 2 743,39 Eur) advokatei už dokumento (atsiliepimo į apeliacinį skundą) surašymą (2024 m. balandžio 25 d. pinigų priėmimo kvitas).

84. Teismų praktikoje pažymima, jog reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas. Procesinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo patenkinimas apeliacinės instancijos teisme nesudaro pagrindo vertinti apeliacinio skundo iš dalies patenkintu. Šio prašymo patenkinimas nesudaro pagrindo atsižvelgti į jo išsprendimo rezultatus, kai svarstoma dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta Nr. 3K-3-104-684/2016).

85. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinį skundą neatlygintinos.

86. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovės atsakovui priteistinas 1 800 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, ją išdėstant taip:

Priteisti atsakovui S. Č. iš ieškovės E. Č. 12 169,73 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo S. Č. į valstybės biudžetą 63,44 Eur žyminio mokesčio.

Priteisti iš ieškovės E. Č. į valstybės biudžetą 823,81 Eur žyminio mokesčio ir 49,71 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Iš ieškovės E. Č. atsakovui S. Č. priteisti 1 800 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą.