Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2A-17-577/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-04-07
Bylos Nr.: e2A-17-577/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-08-3-04298-2020-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Loreta Bujokaitė, Jadvyga Mardosevič, Jūra Marija Strumskienė
Ieškovas: L. S.
Atsakovas: R. M.
Advokatai: Inga Radinienė, Svetlana Pronina

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-17-577/2022Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04298-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.4.11; 3.3.1.18.2 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės,

sekretoriaujant Renatai Kazlienei,dalyvaujant ieškovui L. S., jo atstovei advokatei Ingai Radinienei,atsakovei R. M., jos atstovei advokatei Svetlanai Proninai,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei J. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. sprendimo ir 2021 m. birželio 22 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. S. ieškinį atsakovei R. M. dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo vaikams priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo bei atsakovės priešieškinį ieškovui dėl bendravimo tvarkos su vaikais pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6054-828/2015 patvirtintą šalių taikos sutartį ir nustatytą vaikų A. S. ir R. S. gyvenamąją vietą bei nustatyti ją kartu su ieškovu; pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7422-940/2018 patvirtintą šalių taikos sutartį ir nustatyti ieškovo prašomą motinos bendravimo su vaikais tvarką; priteisti iš atsakovės materialinį išlaikymą vaikams: po 170 Eur kas mėnesį A. S., po 200 Eur kas mėnesį R. S., išlaikymo sumą kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirti ieškovą; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškovas nurodė, kad atsakovė nevykdo taikos sutarties sąlygų, nebegali užtikrinti ir neužtikrina pagrindinių vaikų teisių, visiškai atribojo vaikus nuo bet kokio bendravimo su tėvu ir prieš jį nuteikinėja. Vaikus motina įbaugina, graudina ir gąsdina, įteigdama jiems išgalvotas aplinkybes, nepagrįstai formuodama blogą tėvo įvaizdį ir sukeldama jiems stresą. Vaikai nuolat stebimi, filmuojami ir neturi privataus gyvenimo, mokomi slėptis nuo tėvo, nebendrauti su juo. Atsakovė negali tinkamai pasirūpinti vaikais, jų psichologine gerove. Vaikų elgesys ir jų psichologinė būklė dėl motinos elgesio yra iš esmės pasikeitusi, t. y. pablogėjusi. Ieškovas gali vaikams suteikti tinkamą ugdymą, saugias, vaikų poreikius atitinkančias gyvenimo sąlygas, reikiamą psichologinę pagalbą. Iš atsakovės priteistinas materialinis išlaikymas vaikams tokio dydžio, kokį vaikams teikė tėvas nuo 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7422-940/2018 priėmimo. Prašė nustatyti bendravimo tvarką, pagal kurią motina su vaikais bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį.

Atsiliepimas

2. Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta su motina. Atsakovė niekada vaikų nenuteikinėjo prieš tėvą. Ieškovas ne kartą smurtavo prieš vaikus, jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš R. S. naudojimo. Abu vaikai bijo tėvo ir nenori su juo bendrauti, patiria blogus emocinius išgyvenimus. Tai patvirtina ir specialistų/psichologų išvados. Motina bendradarbiauja su specialistais ir vaiko teisių apsaugos institucijomis, vykdo rekomendacijas. Tėvas neatsižvelgia į vaikų kasdienį gyvenimą, įpročius, režimą, nesupranta vaikų, jų tinkamai neauklėja, neskiria vaikams dėmesio. Ieškovas slepia savo tikrąją turtinę padėtį. Gyvenamosios vietos pakeitimas neatitinka vaikų interesų. Atsakovė nesutinka su ieškovo prašoma bendravimo tvarka; ji neatitiktų vaikų psichologų, tarnybų atstovų rekomendacijų, t. y. suteikti laiko vaikams atsigauti po trauminės patirties, užtikrinti konsultavimąsi su psichologais.

3. Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7422-940/2018 nustatytą tėvo ir vaikų bendravimo tvarką bei nustatyti 12 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu tėvas turi teisę bendrauti su vaikais telefonu ir/ar vaizdinėmis elektroninio ryšio priemonėmis („Skype“, „Facebook“, „Viber“ ar analogiškomis) vieną kartą per savaitę, laisvu nuo vaikų ugdymo užsiėmimų laiku, paprastai tarp 18 val. ir 20 val. Apie savo ketinimą bendrauti su vaikais konkrečiu laiku tėvas turi pranešti vaikų motinai prieš dvi dienas iki numatomo bendravimo laiko; pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, klausimas dėl tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos nustatymo spręstinas tarpusavio šalių sutarimu, atsižvelgiant į vaikų nuomonę, gydytojų rekomendacijas; priteisti iš ieškovo mano patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.1. Nurodė, kad ieškovas netinkamai elgėsi su sūnumis: vartojo psichologinį ir fizinį smurtą, naudojo fizines bausmes, gąsdino, baugino, nesilaikė nustatytos teismo bendravimo tvarkos, neatsižvelgė į vaikų režimą, pažeidinėjo paskirtas kardomąsias priemones, lankydamasis buvusioje atsakovės ir vaikų gyvenamojoje vietoje reikalavo bendrauti su vaikais prieš jų valią; pažeidinėjo karantino reikalavimus, siekdamas bendrauti su vaikais; nesudaro vaikams saugios aplinkos. Dėl tokio elgesio vaikams išsivystė emocinis sutrikimas, baimė, stresas, vaikai tapo piktesni, neramūs, nervingi, prasidėjo sveikatos problemos. Ieškovo ir vaikų ryšys yra labai silpnas, praktiškai nutrūkęs, todėl būtina nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu, esant būtinybei, būtų pasitelktas psichologas ar kitas specialistas.

Šalies argumentai

4. Ieškovas su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė siekia riboti vaikų bendravimą su tėvu nesant pagrindo. Priešieškinio reikalavimai pažeidžia vaikų teisėtus interesus bendrauti su tėvu. Atsakovė siekia nutraukti tėvo ir vaikų tarpusavio santykius. Ji pakeitė deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, nurodydama, jog gyvena Italijoje. Nuvykus į atsakovės gyvenamąją vietą atsakovės ir vaikų nepavyko rasti. Už vaikų sveikatos sutrikimus atsakinga atsakovė, nes baugina vaikus, sukelia jiems nepagrįstą stresą ir sukelia jiems traumas. Ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas ieškovui nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Prokuroro bei teismų procesiniais sprendimais konstatuota, kad fizinio ar psichologinio smurto tėvas prieš vaikus nėra naudojęs. Ieškovo gyvenimo sąlygos yra labai geros. Ieškovas dirba, užsiima sporto veikla. Ieškovas augino vaikus nuo kūdikystės, yra susiformavęs artimas tėvo ir vaikų ryšys, tėvas išklausė Pozityvios tėvystės kursus, siekdamas bendros šeimos gerovės.

5. Išvadą teikianti institucija (toliau ir – Tarnyba) pateikė byloje išvadas ir papildomus duomenis. Tarnyba 2021 m. vasario 2 d. išvadoje nurodė, kad patikslintu ieškiniu prašoma bendravimo su motina tvarka galimai atitinka vaikų interesus, tačiau vaikų grąžinimo motinai laikas (20 val.) galimai pernelyg vėlyvas, todėl neatitinka vaikų interesų. Tėvo prašomoje bendravimo tvarkoje numatomas pakankamai didelis bendravimo (kelionių) dažnumas galimai pažeistų vaikų ir atsakovės finansinį saugumą. 2021 m. kovo 5 d. pateiktoje išvadoje nurodė, kad ieškovo reikalavimas nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su tėvu galimai neatitiktų vaikų interesų. Priešieškinyje prašomas nustatyti pereinamasis laikotarpis yra galimas, tačiau abejotina ar bendravimas yra pakankamas užtikrinti vaikų ryšį su tėvu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė; pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6054-828/2015 patvirtintos taikos sutarties 1 punktą ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7422-940/2018 patvirtintos taikos sutarties 1 – 8 punktus: 1) nustatė L. S. ir R. M. nepilnamečių vaikų A. S. ir R. S. gyvenamąją vietą su jo tėvu L. S.; 2) priteisė iš atsakovės R. M. nepilnamečiam vaikui A. S. išlaikymą, mokamą po 170 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2021-05-25), iki vaiko pilnametystės; priteisė iš atsakovės R. M. nepilnamečiam vaikui R. S. išlaikymą, mokamą po 200 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2021-05-25), iki vaiko pilnametystės; 3) nustatė atsakovės R. M. bendravimo su nepilnamečiais vaikais R. S. ir A. S. tvarką:

1. R. M. (toliau ir – motina) su vaikais A. S. ir R. S. bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį, pasiimdama vaikus iš ugdymo įstaigos arba vaikų gyvenamosios vietos penktadienį 16 val. ir parvežant vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 val. Jeigu vaikams yra atostogos ar vaikai dėl kitų priežasčių nelanko ugdymo įstaigos, motina pasiima vaikus penktadienį nuo 10 val. Jeigu motina negali pasiimti vaikų penktadienį, ji pasiima vaikus šeštadienį 12 val., apie tai motina informuoja L. S. ne vėliau kaip iki bendravimo savaitgalio penktadienio 10 val. Tais atvejais, kai motina dėl objektyvių priežasčių (liga arba komandiruotė) negali paimti vaikų savaitgaliais arba vaikai dėl objektyvių priežasčių (ligos) negali bendrauti su motina, šalys viena kitą informuoja ne mažiau kaip prieš dvi dienas, o ligos atveju kuo operatyviau, SMS žinute arba elektroniniu laišku. Tokiu atveju motinos bendravimas su sūnumis perkeliamas į artimiausią savaitgalį.

2. Motina su vaikais bendrauja darbo dienomis, kas antrą savaitę, kurią nebendrauja su vaikais savaitgalį, pasiimdama vaikus iš ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos antradieniais ir ketvirtadieniais 16 val. ir parvežant vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val.

3. Motina su vaikais bendrauja darbo dienomis, kas antrą savaitę, kurią bendrauja su vaikais savaitgalį, pasiimdama vaikus iš ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos antradieniais 16 val. ir parvežant vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val.

4. Motina bendrauja su vaikais šventinėmis dienomis tokia tvarka: motina pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos kiekvienais poriniais metais gruodžio 23 d. 17 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą antrą Šv. Kalėdų dieną iki 19 val.; Kiekvienais neporiniais metais motina su vaikais bendrauja Šv. Velykų savaitgalio šeštadienį, pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą antrą Šv. Velykų dieną iki 19 val.

5. Motina bendrauja su vaikais kiekvienais neporiniais metais kiekvieno iš vaikų gimimo dienos (A. S. – (duomenys neskelbtini) ir R. S. – (duomenys neskelbtini)) savaitės penktadienį, pasiimant abu vaikus iš ugdymo įstaigos, jei vaikai nelanko ugdymo įstaigos – iš jų gyvenamosios vietos, penktadienį 16 val., ir parvežant vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val.

6. Motina su vaikais bendrauja 30 kalendorinių dienų vaikų vasaros atostogų metu, o būtent motina bendrauja su vaikais 15 kalendorinių dienų vaikų vasaros atostogų metu birželio-liepos mėnesiais ir 15 kalendorinių dienų vaikų vasaros atostogų metu rugpjūčio mėnesį. Apie konkrečią bendravimo kalendorinę datą motina informuoja tėvą SMS žinute ar elektroniniu laišku, ne mažiau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki bendravimo pradžios.

7. Motina bendrauja su vaikais poriniais metais vaikų mokyklinių (taip pat ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos) „Rudens atostogų“, „Žiemos atostogų“ metu, neporiniais metais – „Kalėdų atostogų“ ir „Pavasario atostogų“ metu. Motina informuoja tėvą SMS žinute ar elektroniniu laišku prieš 3 kalendorines dienas apie konkrečią vaikų paėmimo datą ir valandą, kuri turi sutapti su pirma atostogų diena, o vaikų parvežimo data – su paskutine atostogų diena. Ši bendravimo tvarka galioja taip pat ir R. S., kuris (duomenys neskelbtini) m. mokslo metais lankys ikimokyklinio ugdymo įstaigą.

8. Motina bendrauja su vaikais kiekvienais poriniais metais Joninių šventinę dieną tokia tvarka, – motina pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos birželio 23 d. 16 val., o jeigu vaikai nelanko ugdymo įstaigos – 10 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą birželio 24 d. iki 19 val.

9. Motina bendrauja su vaikais kiekvienais neporiniais metais Naujųjų metų šventinę dieną tokia tvarka, – Motina pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 30 d. 11 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą sausio 1 dieną iki 19 val.

10. Motina bendrauja su vaikais kiekvienais metais motinos dieną, jeigu šis savaitgalis nesutampa su jos bendravimo savaitgaliu, pasiimdama vaikus motinos dieną iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindama juos į gyvenamąją vietą 19 val. Vaikai tėvo dieną praleidžia su tėvu. Atsakovė tėvo dieną vaikus turi grąžinti 11 val. į jų gyvenamąją vietą, jeigu šis savaitgalis sutampa su atsakovės bendravimo su vaikais savaitgaliu.

11. Motina turi teisę vaikams susirgus pristatyti vaikus į gydymo įstaigą, lankyti vaikus gydymo įstaigose, gauti visą informaciją iš gydymo įstaigos. Tėvas privalo suteikti informaciją motinai apie vaikų sveikatos būklę, vartojamus medikamentus, skirtą gydymą.

12. Tėvas privalo suteikti informaciją motinai apie vaikų išvykimo į užsienį laiką ir buvimo vietą užsienyje, grįžimo laiką.

13. Motina, bendraudama su nepilnamečiais vaikais elektroninio ryšio priemonėmis, bendrauja su kamera, naudojant „Face time“ įrankius, skambutį su vaizdo kamera. Tėvas užtikrina vaikų bendravimą su motina telefonu.

14. Vieno vaiko liga ar kitos objektyvios priežastys, dėl kurių vaikas negali bendrauti su motina, nesudaro pagrindo riboti motinos bendravimo su kitu vaiku.

15. Motina privalo pranešti tėvui apie vaikų buvimo vietą ir palikti kontaktinį telefono numerį, kuriuo tėvas galėtų susisiekti ir bendrauti su sūnumis.

Teismas nusprendė sprendimo dalis dėl R. S. ir A. S. gyvenamosios vietos pakeitimo su ieškovu L. S., išlaikymo jiems iš atsakovės R. M. priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, vykdyti skubiai; taip pat priteisti iš atsakovės ieškovui 1 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei - 99,90 Eur žyminio mokesčio.

7. Dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo teismas nurodė, jog dažnas vaikų gyvenamosios vietos keitimas neatitinka mažamečių šalių vaikų interesų. Atsakovė įrodinėjo, kad vaikai patiria nesaugumo jausmą būdami su tėvu, tačiau vaikų gyvenamoji vieta gana dažnai keičiama, o tai taip pat gali lemti vaikų nesaugumo jausmą.

8. Teismas pažymėjo, kad 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimas, kuriuo buvo pakeistos kardomosios priemonės taikymo sąlygos - panaikintas draudimas ieškovui bendrauti su vaikais, įsigaliojo tą pačią dieną, nuo minėtos dienos išnyko pagrindas riboti vaikų bendravimą su tėvu, todėl motina turėjo pareigą užtikrinti tėvo bendravimo su vaikais tvarkos vykdymą, tačiau neužtikrino, o toliau savavališkai ribojo ieškovo su vaikais bendravimą. Nors Tarnyba ne kartą konstatavo, jog karantino režimas nėra priežastis riboti vaikų bendravimą su tėvais, tačiau atsakovė ignoravo šią informaciją.

9. Teismas įvertino 2021 m. sausio 12 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-31765-20, kuriame padaryta išvada, kad objektyvių duomenų, jog vaikas patyrė smurtą, nėra; ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes jo metu surinkti duomenys nepatvirtina, kad tėvas įvykdė jam inkriminuojamą veiką.

10. Teismas padarė išvadą, kad ne ieškovo, o atsakovės elgesys nuolatos vaikams kartojant apie patirtą smurtą iš tėčio, vėliau siūlant jiems važiuoti pas tėtį, įrašinėjant ir filmuojant šiuos pokalbius, daro žalą vaikų psichologinei raidai.

11. Teismas pažymėjo, kad tiek 2020 m. lapkričio 18 d. specialisto išvada, tiek 2020 m. lapkričio 23 d. ir 2020 m. gruodžio 7 d. psichologo išvados nepatvirtina tėvo fizinio smurto prieš vaiką R. S. ar psichologinį smurtą prieš abu vaikus, nenorą lankytis pas tėvą. Minėtos išvados parengtos neištyrus vaikų santykio su tėvu, jam dalyvaujant tyrime. Į specialistus kreipėsi tik atsakovė, kuri ir nurodė specialistams kreipimosi priežastis, todėl minėtus įrodymus teismas vertino kritiškai.

12. Teismo vertinimu, negalima daryti išvados, jog vaikų tėvo veiksmai sutrikdė R. S. sveikatą, kadangi jau ankstyvoje vaikystėje buvo nustatyti vaiko (duomenys neskelbtini) sutrikimai.

13. Teismas, įvertinęs R. S. medicininės kortelės įrašus, padarė išvadą, kad ir atsakovė sūnaus elgesiui neturi pakantumo. Pažymėjo, jog motina, bendraudama su specialistais nurodė, jog ketina neleisti tėvui bendrauti su vaikais, vėliau paprašė bendrauti su jos advokate, pradėjo skųsti specialistų veiksmus. Teismas vertino Tarnybos 2020 m. gruodžio 11 d. gautą informaciją, kad tėvas vykdo Pagalbos plane iškeltus uždavinius, lankė psichologo konsultacijas, baigė tėvystės kursus, siekia atkurti ryšį su vaikais. Buvo nustatytas rizikos veiksnys – pažeidžiama vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais; motina nesiekia geranoriškai spręsti problemų. Iš motinos žinučių ir el. laiškų ieškovui teismas padarė išvadą, kad atsakovė perdėtai reaguoja į ieškovo norą matytis ir bendrauti su vaikais, yra įsitikinusi, kad saugo vaikus nuo grėsmės, nors nėra jokių objektyvių duomenų, kad vaikų tėvas jiems kelia grėsmę.

14. Teismo vertinimu, vaikų psichologinei būklei galėjo turėti neigiamos įtakos vaikų motinos elgesys: netinkamas bendravimas su vaikais, nuteikinėjimas prieš tėvą, priešiško požiūrio į tėvą diegimas vaikams, atskyrimas nuo tėvo ir senelių, gyvenamųjų vietų ir ugdymo vietų keitimas.

15. Atkreipė dėmesį, kad ieškovui sužinojus apie R. S. teikiamą psichologinę pagalbą ir kreipusis į psichologę, atsakovė nutraukė psichologinės pagalbos teikimą, nors psichologė rekomendavo atstatyti tėvo ir vaikų bendravimą. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, jog ji veikia išimtinai vaikų interesais, ir rūpinasi vaikų psichologine būsena.

16. Teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus, dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, vadovaudamasis šalių vaikų interesais ir teisę turėti geriausius jų poreikius atitinkančią gyvenamąją vietą, padarė išvadą, kad padėtis nuo 2015 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6054-828/2015 ir 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7422-940/2018 priėmimo pasikeitė: ieškovas siekia ir turi galimybes užtikrinti vaikų fizinių ir emocinių poreikių patenkinimą, yra įgijęs tėvystės įgūdžių, motina dažnai keičia vaikų gyvenamąją vietą, ugdymo įstaigas, vaikams formuoja neigiamą požiūrį į tėvą, nuolatos vaikams teigia apie jų patirtą iš tėvo smurtą, graudina juos, neturėdama pagrindo riboja vaikų bendravimą su tėvu, nebendradarbiauja su atvejo vadybininke, Tarnybos darbuotojais, nesiekia įgyti pozityviosios tėvystės įgūdžių, pažeidžia vaikų teisę matytis ir bendrauti su tėvu, išbraukė vaikus iš ugdymo ir gydymo įstaigų, nutraukė psichologinės pagalbos vaikams teikimą, slapstosi su vaikais ir neatskleidžia jų buvimo vietos, ir toks motinos elgesys neatitinka vaikų interesų. Teismas tenkino ieškovo prašymą dėl vaikų A. S. ir R. S. gyvenamosios vietos pakeitimo su ieškovu.

17. Teismas įvertinęs, kad šalių vaikams yra (duomenys neskelbtini) metai, R. S. turi specialiųjų poreikių, taip pat ieškovo ir atsakovės aktualią turtinę padėtį bei vaikų poreikius, atsižvelgęs į teikiamą valstybės išmoką vaikams, sprendė, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovės A. S. išlaikymui po 170 Eur, o R. S. išlaikymui - po 200 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės.

18. Teismas pažymėjo, jog nėra pagrindo riboti motinos bendravimo su vaikais, todėl nustatė maksimalią motinos ir vaikų bendravimo tvarką. Teismo vertinimu, ieškovo prašoma bendravimo tvarka nėra pakankamai konkreti, joje nėra nustatytas motinos bendravimas su vaikais savaitės darbo dienomis, nenurodytas tikslus pasiėmimo laikas savaitgaliams, nenustatytas bendravimas motinos ir tėvo dienomis, todėl gali lemti ginčus tarp šalių ateityje. Taip pat teismas atsižvelgė į Tarnybos nuomonę dėl vaikų grąžinimo motinai 20 val. ir sukonkretino vaikų paėmimo bendravimui laiką kituose sutarties punktuose bei papildė ją.

19. Kadangi šalių santykiai itin konfliktiški, atsakovė slapstosi su vaikais, keičia gyvenamąsias vietas, išbraukė vaikus iš ugdymo ir gydymo įstaigų, ignoruoja specialistų pagalbą, nuteikinėja vaikus prieš tėvą, pasakoja jiems apie patirtą smurtą, graudina juos, todėl teismas laikė, jog pereinamasis laikotarpis vaikams padarytų daugiau žalos, nei duotų naudos. Be to, teismo nuomone, atsakovės elgesys leidžia daryti išvadą, jog pereinamojo laikotarpio įpareigojimų atsakovė geranoriškai nevykdytų, o tai galimai lemtų naujus ikiteisminius tyrimus ir civilinius ginčus, į kuriuos būtų įtraukti ir vaikai, dėl ko nukentėtų vaikų psichinė būsena labiau, nei juos iš karto perduodant ieškovui, kuris nedelsiant galėtų vaikams užtikrinti ramią ir stabilią aplinką bei psichologų pagalbą.

20. 2021 m. birželio 22 d. papildomu sprendimu teismas įpareigojo atsakovę R. M. perduoti nepilnamečius vaikus R. S. ir A. S. ieškovui L. S.; papildomo sprendimo dalį dėl šalių nepilnamečių vaikų perdavimo ieškovui leido vykdyti skubiai. Teismas atsižvelgė į ieškovo nurodytas aplinkybes, jog vaikų gyvenamoji vieta nežinoma, atsakovė slepia vaikus, nebendradarbiauja su vaiko teisių institucijomis, taip pat į ieškovo nurodytą kasacinio teismo praktiką.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

21. Atsakovė R. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - patikslintą ieškinį atmesti, tenkinti atsakovės priešieškinį, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Teismas pažeidė CPK 135 straipsnio 2 dalį, 251 straipsnį, nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės prašymus dėl įrodymų prijungimo ir išreikalavimo. Teismas pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo, dispozityvumo, rungimosi principus, buvo šališkas, reiškė akivaizdų prielankumą ieškovui: pertraukinėjo atsakovę teikiant paaiškinimus, ieškovo teikiamus įrodymus teismo rezoliucija priimdavo iš karto po įrodymų pateikimo, o atsakovės įrodymų priėmimo klausimą spręsdavo teismo posėdžio metu, suteikdamas teisę ieškovui pasisakyti dėl jų prijungimo, taip suteikdamas jam nepagrįstą pranašumą, 2021 m. balandžio 30 d. atsisakė prijungti atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus, 2021 m. kovo 1 d. prašymo visai nenagrinėjo. Teismas, pažeisdamas civilinio proceso normas, telefonu išsakydavo savo nepasitenkinimą dėl atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų, posėdžio metu nesudrausmino ieškovo ir kt. Teismas ieškovo atžvilgiu buvo itin aktyvus, padėjo jam rinktis įrodymus, teikė ieškovui menamus klausimus, teiginius. Pasak apeliantės, buvo pažeistos jos teisės įrodinėti aplinkybes, kuriomis ji rėmėsi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

21.2. Teismas nustatė, kad kardomosios priemonės ieškovui L. S. buvo panaikintos 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimu, nors iš Panevėžio apygardos prokuratūros rašto Dėl informacijos, turinčios reikšmės civilinei bylai Nr. e2-1846-984/2021 išspręsti matyti, kad sprendimas dėl kardomosios priemonės panaikinimo įsigaliojo 2021 m. sausio 12 d.

21.3. Byloje nebuvo tiriami klausimai dėl ieškovo prašomos nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, klausimai dėl nepilnamečių vaikų poreikių, tėvų turtinės padėties, išlaikymo dydžio. Tarnyba dėl minėtų klausimų taip pat nepateikė išvados, šiais klausimais teismo posėdyje nepasisakė. Nebuvo tiriama vaikų psichologinė būsena, nenustatytas jų ryšio su tėvu buvimas. Teismas nebuvo aktyvus, nors tokia pareiga numatyta CPK 376 straipsnyje. Esant duomenims apie vaikų turimus specialiuosius poreikius, vaikams nuo gimimo gyvenant su atsakove, teismas netyrė, kokią įtaką vaikams turėtų ne tik gyvenamosios vietos, bet ir tėvo, su kuriuo turėtų nuolat gyventi vaikai pasikeitimas, ar jis būtų pajėgus persiorientuoti tokioje situacijoje, ar tai neturėtų neigiamos, žalingos įtakos vaikų psichologinei būsenai, psichinei sveikatai ir pan.

21.4. Teismas vertino tik ieškovui palankius įrodymus, vadovavosi vien ieškovo patikslintu ieškiniu, neišanalizavo visos bylos medžiagos, neteisingai konstatavo faktines aplinkybes.

21.5. Teismas menkino vaikų patirtą smurtą (2021 m. kovo 25 d. teismo posėdžio garso įrašas 1:14:00), iš procesinių dokumentų, įrodymų sprendimui pagrįsti naudojo tik ieškovui palankias citatas, nuostatas, taip iškreipdamas pačių dokumentų esmę (iš 2021 m. sausio 12 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą neteisingai ir nepilnai į sprendimą įrašė vaikų pozicijas). Teismas iškreipė Tarnybos išvadą, nesivadovavo ja, nors tarnyba konstatavo, jog vaikų interesus labiau atitiktų minimali su tėvu bendravimo tvarka; nurodė, kad per dažnas tėvo bendravimas su vaikais pažeis atsakovės ir vaikų finansinį saugumą, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu neatitiktų jų interesų. (duomenys neskelbtini) socialinės paramos centras nurodė, kad vaikai nėra pasiruošę bendrauti su tėvu, kad nuolatinis maksimalus bendravimas su tėvu galimai kenkia nepilnamečių interesams, mano, kad vaikų interesus labiau atitiktų ne L. S. prašoma, o tik minimali bendravimo tvarka, pakankama išsaugoti tėvo ir vaikų emocinį ryšį ir kt. 2021 m. birželio 15 d. Tarnyba pateikė išvadą stabdyti sprendimo vykdymą, atsižvelgiant į duomenis apie galimai buvusius smurto atvejus nepilnamečių vaikų atžvilgiu, į tai, kad nepilnamečiai nuo gimimo gyveno su motina, kuri jais rūpinosi, išlaikė, užtikrino teisę į kokybišką ugdymą ir pan., taip pat į tai, kad Tarnybos specialistų apsilankymų vaikų gyvenamojoje vietoje metu nei karto nebuvo nustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą paimti vaikus iš motinos, mano, kad neįsiteisėjusio teismo sprendimo skubus vykdymas yra netikslingas.

21.6. Vaikai niekada negyveno su tėvu, todėl turėjo būti pateikti reikšmingi įrodymai, sudarantys pagrindą iš naujo svarstyti nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, tačiau jų teismui pateikta nebuvo. Teismas, pažeisdamas CK 3.177 straipsnį, neįvertino aplinkybių visumos bei netyrė vaikų norų ir pažiūrų (vaikai buvo daugybę kartų apklausti įvairių tarnybų, specialistų, ikiteisminio tyrimo teisėjų, vaikai pasisako, kad nori būti tik su mama, kad bijo tėvo). Teismas nesiaiškino vaikų prisirišimo laipsnio prie tėvo, tėvo dorovinių ir kitokių asmenybės bruožų, tėvo požiūrio į vaikų auklėjimą, vystymąsi; tėvo dalyvavimo vaikus auklėjant, galimybių sudaryti vaikams tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas ir kt. Teismas privalėjo nustatyti, koks yra tėvo darbo laikas (byloje pateikti duomenys rodo, kad tėvo Lietuvoje praktiškai nebūna).

21.7. Teismas nevertino ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindo, neįvertino, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga patvirtina L. S. smurto, kaip auklėjimo priemonės, vaikų atžvilgiu taikymo faktą.

21.8. Teismas savaip interpretavo (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) informaciją, VŠĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų R. S. medicininės kortelės išvadą. Teigia, jog atsakovės elgesys visada buvo nukreiptas išimtinai vaiko interesais. Niekas neįžvelgė netinkamo vaiko auklėjimo ar netinkamos vaiko priežiūros, priešingai epikrizėje nurodė: „Rizikos faktoriai susiję su netinkamu sūnaus auklėjimu ir netinkamomis gyvenimo sąlygomis - nepastebėti. R. yra prižiūrimas, juo rūpinamasi pagal vaiko poreikius. Mama - motyvuota, orientuota į sūnų“. 2021 m. vasario BĮ (duomenys neskelbtini) socialinės paramos centro rašte konstatuota, kad atsakovė turi pozityvių vaikų auklėjimo žinių, siekia jas gilinti, skaito literatūrą, straipsnius, lankosi pas psichologą, krizių centre. Tai konstatuota ir 2020 m. rugsėjo 14 d. pagalbos plane, socialinės darbuotojos J. G. el. laiškuose.

21.9. Teismo pozicija, kad vaikų psichologinei būklei galėjo turėti neigiamos įtakos vaikų motinos elgesys, nepagrįsta, paremta prielaidomis. Byloje nenustatyti atsakovės sąmoningi ir tyčiniai veiksmai dėl vaikų nebendravimo su tėvu, iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo visuomet vaikai bendravo pagal nustatytą tvarką, vaikus nuolat atsakovė įkalbinėdavo bendrauti su tėvu.

21.10. Teismo pozicija, kad vaikų gyvenamoji vieta gana dažnai keičiama ir tai gali lemti vaikų nesaugumo jausmą, nepagrįsta. Teismas neatsižvelgė į tai, kad vaikų gyvenamosios sąlygos buvo itin pagerintos. Teismo išvada yra prieštaringa, nes nuspręsdamas pakeisti vaikų gyvenamąją vietą, nustatė ją su tėvu vaikams niekada negyventoje aplinkoje, administracinėse komercinėse patalpose, su nepažįstamais asmenimis (ieškovo sugyventine, jos dukra, kt.), pavojingose ir triukšmingose sąlygose, kur vykdomi medienos apdorojimo, pjaustymo darbai. Pasak apeliantės, vaikų gyvenamosios vietos keitimas buvo sąlygotas aplinkybių - ieškovui 2015 m. balandžio 28 d. atsakovę su vaikais išvarius iš namų, iki 2020 m. rudens atsakovė gyveno pas tėvus, o vėliau įgijo kotedžą su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), kur nuo 2020 m. lapkričio 26 d. gyvena kartu su vaikais. Kadangi įsigijus namą, dar buvo nebaigta vidaus apdaila, o turėjo prasidėti nauji mokslo metai, su vaikais laikinai įsikūrė nuomojamame bute. Tarnybos atstovai nustatė, kad vaikams yra sudarytos tinkamos sąlygos, neįžvelgė atsakovės netinkamo elgesio per dažnai keičiant gyvenamąsias vietas. Abu vaikai nuo (duomenys neskelbtini) rugsėjo mėnesio lankė vieną ikimokyklinio ugdymo įstaigą, o nuo (duomenys neskelbtini) pradėjo lankyti mokyklą (duomenys neskelbtini). Teismas neatsižvelgė, kad R. S. lanko keramikos, mozaikos, sporto judesio užsiėmimus, baseiną, kinezeterapijos užsiėmimus, A. - sporto judesio užsiėmimus, krepšinį, edukacinį Minecraft būrelį, baseiną.

21.11. Teismo pozicija 2020 m. lapkričio 18 d., 2020 m. lapkričio 23 d. ir 2020 m. gruodžio 7 d. specialisto ir psichologo išvadas vertinti kritiškai, nepagrįsta. Pastebi, kad į specialistus atsakovė kreipėsi dėl vaikų sveikatos sutrikimo, patirto po fizinio ir psichologinio smurto, tad būtent specialistai parinko taikomą gydymą, o atsakovė tik vykdė jų rekomendacijas. L. S. dėl paskirtos kardomosios priemonės tyrime dalyvauti negalėtų. Teismas neįvertino, kad specialistus vaikai lankė ir dėl socialinio centro sudarytų planų, rekomendacijų bei vaikų teisių apsaugos tarnybos įpareigojimų. Atsakovė L. S. teikė visą informaciją, susijusią su vaikais.

21.12. Priešingai, nei nurodo teismas, civilinės bylos medžiaga patvirtina atsakovės aktyvų dalyvavimą vaikų auklėjime, vystyme, lavinime, sveikatos gerinime, bendravime su visais specialistais, psichologais, gydytojais, mokytojais ir kt.

21.13. Teismas atsisakė priimti įrodymus, patvirtinančius vaiko buvimą saviizoliacijoje, t. y. objektyvias vaikų negalėjimo bendrauti su tėvu priežastis.

21.14. Teismas klaidingai nurodydamas, kad ieškovas aktyviai leidžia laiką su vaikais ir užsiima įvairiomis veiklomis, vaikai su tėvu neatrodo įbauginti ar nelaimingi, neįvertino, kad byloje esančios nuotraukos darytos prieš kelis metus iki L. S. smurtinių auklėjimo priemonių panaudojimo.

21.15. Vaikų atidavimas ieškovo priežiūrai neatitiktų Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau ir – VTAPĮ) 4 straipsnyje įtvirtinto geriausio vaikų interesų prioriteto principo.

21.16. Sūnui R. diagnozavus (duomenys neskelbtini), R. kasdien yra taikoma speciali programa, struktūra, su vaiku dirbama individualiai, tad sprendžiant gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą jam turėjo būti paskirta psichologinė - psichiatrinė ekspertizė, siekiant atsakyti į klausimus, kokią įtaką vaikui turėtų ne tik gyvenamosios vietos, bet ir tėvo, su kuriuo turėtų nuolat gyventi sūnus pasikeitimas, ar jis būtų pajėgus persiorientuoti tokioje situacijoje, ar tai neturėtų įtakos vaikų psichologinei būsenai, psichinei sveikatai ir pan. Teismas vertino tik tai, kaip ieškovas užtikrins vaikų fizinių poreikių patenkinimą (gyvenamoji vieta, mokykla), visiškai nesprendė, kaip ieškovas užtikrins vaikų emocijų poreikių patenkinimą, kaip atkurs prarastą tarpusavio ryšį, nesiaiškino vaikų norų, nuomonės, pažiūrų.

21.17. Ieškovas nesirūpina vaikų sveikata, nesudaro vaikams saugios aplinkos, jie nėra tinkamai prižiūrimi (2019 m. rugsėjo 28 d. vaikams buvus pas tėvą dingo sūnus R.); ieškovas vartoja smurtą nepilnamečių vaikų atžvilgiu, jis kelis kartus buvo teisiamas tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse. Teistumo, faktų dėl daugkartinio smurto tiek nepilnamečių vaikų, tiek jų motinos atžvilgiu neigimas, grasinimai parodo, kad jis iš savo netinkamo elgesio nepasimokė. Teismas turėjo kritiškai vertinti 2020 m. lapkričio 19 d. (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro pažymėjimą dėl mokymų, kuris nepatvirtina, kad ieškovas įgijo tėvystės įgūdžius. Ieškovas neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, slėpdamasis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, dažnai ją keičia. Ieškovas neužtikrina vaikų poreikių, nedalyvauja vaikų ugdymo procese, nesidomi sūnų mokymosi pasiekimais, nedalyvauja renginiuose. Byloje nustatyta, kad ieškovo pajamos yra minimalios. Ieškovas nekilnojamąjį turtą dovanojimo sandorių pagrindu įgijo prieš pat paskutinį teismo posėdį, tačiau jame negyvena, šeimos aplinkos sąlygų tyrimas šiame turte nebuvo atliktas.

21.18. Teismas neįvertino, kad ieškovas nė karto iki ikiteisminio tyrimo pradžios nesikreipė į antstolius dėl 2018 m. spalio 26 d. nutarties nevykdymo. Teismas neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką, jog sprendimo nevykdymas šiuo atveju priklauso ir nuo vaikų noro. Vertindamas vaizdo įrašus apie vaikų nenorą susitikti su tėčiu, teismas ignoravo medikų išvadas, kad vaikams būtina žinoti įvykių seką, nuosekliai paaiškinti, ką veiks, kiek laiko ir pan., todėl, pasak apeliantės, jos frazės negali būti pripažintos grėsmingomis. Teismo nurodytos aplinkybės dėl neva vaikų nuteikinėjimo prieš tėvą, jų bendravimo ribojimo nėra pagrindas keisti nusistovėjusią vaikų gyvenamąją vietą, nes negebėjimas susitarti iš esmės ne atsakovės, bet ieškovo kaltė, jo nenoras ieškoti sprendimų.

Šalies argumentai

21.19. Apeliantė nesutinka su teismo nustatyta bendravimo tvarka. Nurodė, kad teismas, nenagrinėdamas klausimo dėl atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, šalims nepasisakius šiuo klausimu, nustatė itin siaurą bendravimo tvarką, nevertino vaikų prioritetinių interesų, pažeidė juos. Teismas neįvertino, jog bendravimas vos po 6 valandas per savaitę ir tik kelias dienas per mėnesį pažeistų vaikų įprastą gyvenimo būdą. Nelogiška, kuomet vieną savaitę su vaikais atsakovė bendrauja nuo antradienio iki ketvirtadienio, parveža juos į (duomenys neskelbtini) rajoną, o penktadienį vėl pasiima. Teismas nevertino, kaip ieškovas užtikrins atsakovės ir vaikų bendravimą. Pasak apeliantės, nustatyta bendravimo vaikais tvarka pažeidžia Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnio 2 dalį, Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 3 dalį, 7, 9 18 straipsnius, Konstitucijos 38 straipsnį, 39 straipsnio 3 dalį, CPK 49 straipsnio nuostatas. Kadangi vaikai nuo gimimo gyveno su atsakove, nori gyventi, bendrauti, praleisti kuo daugiau laiko su ja, atsakovės santykiai su vaikais itin artimi.

21.20. Apeliantė nesutinka su priteistu išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžiu. Teigia, jog teismas netyrė nepilnamečių vaikų poreikių, jų nenustatė, netyrė tėvų turtinės padėties bei galimybių užtikrinti tiek vaikų poreikius, tiek ir būtinas vaikams vystytis sąlygas, apsiribodamas vien formaliu konstatavimu, jog vaikų poreikiai iš esmės nepasikeitė. Pažymi, jog ieškovas 2021 m. balandžio 15 d. gavo dovanų nekilnojamojo turto; 2021 m. balandžio 14 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė pajamų deklaracijas už 2019 ir 2020 metus, nurodė, jog gauna itin dideles sumas iš individualios veiklos. Atsakovė atkreipė dėmesį, jog iki deklaracijų pateikimo ieškovas nesumokėjo mokesčių valstybei, be to, 2021 m. balandžio 1 d. teismo posėdyje nurodė, kad jo pajamos neatskaičius mokesčių yra 607 eurų, jokių papildomų pajamų, turto neturi, neturi kreditorinių įsipareigojimų ir kt.

22. Taip pat atsakovė R. M. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22d. papildomo sprendimo, prašo jį panaikinti, ieškovo 2021 m. birželio 8 d. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo palikti nenagrinėtą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Teismas, pažeisdamas CPK 12, 17, 245 straipsnio 2 dalį, 270, 277 straipsnių reikalavimus nesuteikė galimybės proceso šalims pasisakyti dėl pateikto prašymo, apsiribodamas šio procesinio dokumento išsiuntimu atsakovės atstovei ir Tarnybai po 11 dienų, t. y. tik 2021 m. birželio 19 d. Kadangi papildomu sprendimu teismas sprendė dėl nepilnamečių vaikų perdavimo asmeniui, su kuriuo vaikai niekuomet negyveno, su kuriuo neturi tarpusavio ryšio, nesimatė ir nebendravo metus laiko, siekiant nepažeisti nepilnamečių vaikų interesus, teismas turėjo pranešti atsakovei tiek apie teismo posėdžio formą (CPK 153 straipsnis, 133 straipsnio 3 dalis), tiek apie teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka prašymo nagrinėjimo laiką bei vietą arba bent išviešinti nustatyta tvarka. Dalyvaujantys byloje asmenys neteko galimybės raštu pareikšti nušalinimus, prašymus, atsikirtimus ir paaiškinimus. Teismas pažeidė teisės kreiptis į teismą, teisės būti išklausytam, teisės į tinkamą teismo procesą, procesinio šalių lygiateisiškumo, dispozityvumo, rungimosi principus (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, CPK 5, 13, 17 straipsniai, 115 straipsnio 3 dalis, 133,153 straipsniai).

22.2. Teismas neatsižvelgė, kad papildomas teismo sprendimas (nutartis) gali būti priimtas tik dėl teismui pareikštų, tačiau neišspręstų materialinių teisinių reikalavimų. Procesiniuose dokumentuose nebuvo nagrinėti šalių santykiai dėl atsakovės pareigos perduoti nepilnamečius vaikus jų tėvui. Ieškovas prašymą argumentavo tuo, kad antstolis atsisakė vykdyti vykdomojo rašto dalį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, kadangi nėra nustatytas vaikų perdavimas ieškovui. Teismas pasisakė dėl naujų, byloje nenagrinėtų aplinkybių, neobjektyviai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir nepagrįstai nusprendė, jog yra pagrindas priimti papildomą sprendimą.

22.3. Teismas nenurodė kokia konkrečiai kasacinio teismo praktika rėmėsi, neatsižvelgė į aktualią faktinę teismų praktiką, jos neanalizavo, nepritaikė konkrečiai situacijai.

22.4. Papildomas sprendimas pažeidžia vaikų teises, teisėtus interesus, neatitinka jų poreikių ir norų. Byloje surinkta medžiaga, specialistų, medikų, psichologų išvados patvirtina, kad vaikai, bendravimo su ieškovu metu galimai patyrė fizinį ir psichologinį smurtą, jų perdavimas į tokią tėvo aplinką yra negalimas ir toks sprendimas sukuria prielaidas smurtinio elgesio vaikų atžvilgiu pasikartojimą. Nebuvo įvertintas vaikų pasirengimas persikelti gyventi pas ieškovą. Šiuo metu emocinio ryšio atkūrimas ir vaikų perdavimas nėra galimas, ypač nenustačius pereinamojo etapo ir kt. Teismas neatsižvelgė į 2021 m. birželio 15 d. Tarnybos pateiktą išvadą stabdyti sprendimo vykdymą.

22.5. Teismas klaidingai atkartodamas ieškovo prašyme išdėstytus argumentus nurodo, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nei teismui, nei ieškovui nebuvo ir nėra nežinoma. Priešingai, bylos medžiaga nustatyta, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje. Teismas, turėdamas duomenų, kad nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta nuo 2021 m. kovo 13 d. yra ne Lietuvoje, turėtų atsisakyti priimti jam neteismingą L. S. prašymą. Teismui civilinės bylos nagrinėjimo metu, gavus duomenis apie atsakovės su vaikais gyvenamosios vietos pakeitimą, po bylos iškėlimo žinant apie atsakovės su vaikais išvykimą į kitą šalį, privalėjo konstatuoti, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams ir tiek ieškinį, tiek kitus teikiamus pareiškimus, prašymus privalėjo palikti nenagrinėtais.

22.6. Papildomas sprendimas yra nemotyvuotas, jame nurodyti argumentai yra neišsamūs, klaidingi, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, išvados prieštarauja aplinkybėms, teisiniam reguliavimui bei teismų praktikai, teismo priimtas procesinis sprendimas neatitinka jam keliamų reikalavimų (CPK 270, 329 straipsnio 2dalies 4 punktas, 331 straipsniai, 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 782 str.), o tai yra esminiai ir absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai.

Atsiliepimas

23. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės R. M. apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

23.1. Apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo naikinti teisėto, teisingo ir išsamaus pirmos instancijos teismo sprendimo, apeliaciniame skunde absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra nurodyta.

23.2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad dažnas vaikų gyvenamosios vietos keitimas neatitinka mažamečių šalių vaikų interesų. Pažymi, kad vaikų gyvenamosios vietos nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. buvo pakeistos keturis kartus, o paskutinė atsakovės ir vaikų gyvenamoji vieta nėra žinoma. Ieškovas 2021 m. balandžio 8 d. pateikė prašymą VTAT pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, kuriuo prašoma grąžinti vaikus į kilmės valstybę (Lietuvą). Teismo proceso metu atsakovė kategoriškai atsisakė atsakyti į klausimus apie dabartinę vaikų gyvenamąją vietą, ignoravo teismo klausimus apie vaikų ugdymo, gyvenimo sąlygas, sveikatos priežiūros užtikrinimą. Nesąžiningu procesiniu elgesiu atsakovė suvaržė teismo ir proceso dalyvių galimybę įsitikinti nepilnamečių vaikų saugumu, jiems tinkamų gyvenimo, ugdymo ir sveikatos sąlygų užtikrinimu. Turėdama įrodinėjimo bei atsikirtimų pareigą atsakovė neįrodė, jog bylos nagrinėjimo metu ir šiuo metu vaikams yra užtikrintos saugios gyvenimo sąlygos, kad vaikai yra sveiki, ugdomi, prižiūrimi, jais rūpinamasi.

23.3. Vaikai nuo 2021 m. vasario mėnesio nelanko ugdymo įstaigos, yra išbraukti iš sveikatos sistemos Lietuvoje, negalima daryti išvados, kad vaikai yra saugūs su mama, ir kad vaikams yra užtikrinamos pagrindinės vaikų teisės. A. S. nebaigė (duomenys neskelbtini) klasės kurso, o R. S. nebaigė privalomos (duomenys neskelbtini) ugdymo grupės. Naujos sutartys su ugdymo įstaigomis nepasirašytos. Atsakovė nutraukė vaikų sveikatos paslaugas Lietuvoje. Nėra duomenų, kad kitoje valstybėje, šios paslaugos būtų teikiamos.

23.4. Visapusišką vaikų saugumą, ugdymą, sveikatos priežiūrą, specialistų pagalbą gali užtikrinti vaikų tėvas. (duomenys neskelbtini) gimnazija yra pasiruošusi priimti vaikus, teikti specialią pedagoginę ir psichologinę, logopedo pagalbą R. S..

23.5. Teismo sprendime išsamiai atskleistas atsakovės siekis visiškai apriboti nepilnamečių vaikų ir jų tėvo L. S. bendravimo galimybes, pasinaudojant nepagrįstu pranešimu dėl fizinio smurto prieš nepilnamečius vaikus. 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimu buvo panaikintas draudimas ieškovui bendrauti su vaikais; jis vykdomas nedelsiant, skundo padavimas nutarimo vykdymo nestabdo. Tačiau ir priėmus nutarimą ieškovas dėl atsakovės netinkamo elgesio neturėjo galimybės bendrauti su vaikais.

23.6. Atsakovė negali pasirūpinti vaikų emocine būkle, stabilumu, vaikais manipuliuoja, vaikai yra gniuždomi. Atsakovė vaikų nemotyvuoja, nemoko ir neskatina bendrauti su tėčiu, sukelia vaikams bereikalingą destrukciją. Bylos duomenų visuma teismui leido daryti išvadą, kad motina piktybiškai siekia apriboti vaikų bendravimą su tėvu.

23.7. Ieškovas yra atsakingas ir rūpestingas tėtis, mylintis savo vaikus ir siekiantis vaikams užtikrinti geriausias galimas gyvenimo, buities sąlygas, tinkamą psichologinę atmosferą, vaikams jau įprastą namų aplinką, sveikatos priežiūrą ir ugdymą. Apeliacinio skundo argumentai, kad šalia patalpų yra lentpjūvės patalpos, girdisi pašaliniai garsai, neteisingi. Lentpjūvės patalpos yra įsikūrusios adresu (duomenys neskelbtini), pastatus skiria ne tik didelis atstumas, tačiau ir upelis, todėl jokie garsai iš lentpjūvės nėra girdimi.

23.8. Ieškovas turi nuolatines ir stabilias pajamas iš darbo pagal darbo sutartį UAB (duomenys neskelbtini) bei gauna papildomas deklaruojamas pajamas. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas; 53/100 negyvenamosios patalpos. Ieškovas turi galimybes užtikrinti vaikams tinkamas materialines gyvenimo sąlygas. L. S. aktyviai sportuoja užsiima visuomenine veikla, yra (duomenys neskelbtini) federacijos narys, (duomenys neskelbtini) klubo vadovas, nuo 2020 m. spalio 11 d. yra (duomenys neskelbtini) narys, o nuo 2020 m. spalio 16 d. yra (duomenys neskelbtini) narys. (duomenys neskelbtini).

23.9. Atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovės procesinių teisių pažeidimo. Atsakovės pasikartojantys posėdžio dieną pateikti įrodymai nebuvo priimti motyvuotai ir pagrįstai.

23.10. Apeliaciniame skunde neteisingai nurodoma, kad teismas nesiaiškino ir nevertino vaikų emocinės būklės jiems būnant su tėvu. Teismas įvertino visą bylos medžiagą ir padarė argumentuotą ir pagrįstą išvadą, kad vaikų emocinei būklei, psichologinei būklei užtikrinti reikalingi skubūs pokyčiai ir vaikų interesais jų gyvenamoji vieta nustatyta su tėčiu tik įvertinus vaikų ir tėvo artimą ryšį, gerus ir glaudžius tarpusavio santykius, atvirą, nuoširdų bendravimą.

23.11. Atsižvelgiat į tai, kad smurto prieš nepilnamečius vaikus klausimas išspręstas ir prokuroro 2021 m. sausio 12 d. nutarimas įsigaliojo, šis klausimas neturi būti iš naujo sprendžiamas civilinio ginčo nagrinėjimo metu.

23.12. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas išvyksta į užsienį ir nuolat negalės pasirūpinti vaikais. Atkreipė dėmesį, jog atsakovė nuolat vykdavo į užsienį darbo ir kitais tikslais, todėl labai dažnai vaikus palikdavo senelių priežiūrai.

Žemesnės instancijos teismas

23.13. Teismo sprendimu (nutartimi) nustatytos skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) neskatinimas ar tokio bendravimo ribojimas (savo nuožiūra sprendžiant dėl galimybės skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, neužtikrinant nuolatinio ir emociškai stabilaus jų ryšio formavimosi), pripažįstami teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

23.14. Atsakovės veiksmai, kuriais ji riboja vaikų teisę bendrauti su tėvu yra tęstiniai, draudimai ir ribojimai tęsiasi nuo 2018 metų. Atsakovės siekis atskirti tėvą nuo vaikų kraštutinėmis priemonėmis, nepagrįstais skundais turi būti vertinami atsakovės nenaudai, kaip vaikų emocinės, psichologinės būklės ir saugumo jausmo neužtikrinantis vaikų motinos elgesys.

23.15. Ieškovas neneigė, jog buvo teistas. Pažymi, jog teistumas išnykęs, ieškovas nebuvo baustas realia laisvės atėmimo bausme, veikos nėra smurtinės, pastaraisiais metais ieškovas nėra teistas bei baustas, charakterizuojamas teigiamai, aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, todėl buvę teistumai reikšmės sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą neturi. L. S. priėmė visokeriopą VTAT specialistų pagalbą, vykdė Pagalbos plane iškeltus uždavinius, lankė psichologo konsultacijas, 2020 m. lapkričio 19 d. baigė įsisąmonintos tėvystės kursus. Pažymi, kad ieškovas lanksčiai žiūri ir siekia, kad vaikai maksimaliai bendrautų su mama.

23.16. Leisdamas sprendimą vykdyti skubiai, teismas siekė užtikrinti, apginti nepilnamečių vaikų teisėtus interesus, kas yra viešas interesas. Nepilnamečių vaikų buvimo vieta nėra žinoma, vaikai nėra užrašyti į ugdymo įstaigas Lietuvoje, R. S. neteikiama papildoma specialistų pagalba. Skubiai vykdoma sprendimo dalis dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su tėčiu L. S. užtikrintų vaikų ugdymo stabilumą, ieškovui pasirašius sutartis su ugdymo įstaiga (duomenys neskelbtini), vaikai galėtų ruoštis naujiems mokslo metams, nes teismo procesinių sprendimų priėmimas gali užtrukti ilgiau nei vaikų vasaros atostogos.

Atsiliepimas

24. Ieškovas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo prašo atsakovės R. M. apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.

24.1. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nesant įpareigojimo atsakovei vaikus perduoti ieškovui, nebuvo galimybės tai įrašyti vykdomajame dokumente ir taip nustatyti antstolio veiklos ribas vykdant teismo sprendimą, kuomet atsakovė gera valia teismo sprendimo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nevykdo.

24.2. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-378/2016 pateiktais išaiškinimais ieškovas teigia, kad vaikų perdavimo ieškovui klausimas pateko į civilinės bylos, kurioje buvo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, nagrinėjimo dalyką, todėl šis klausimas teisingai išspręstas priimant papildomą sprendimą. Dėl vaiko perdavimo turi būti pasisakyta teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, nepriklausomai nuo to, ar toks reikalavimas yra atskirai pareikštas.

24.3. Atsakovė viso proceso metu teigė, jog vaikai gyvena Lietuvoje, kitos gyvenamosios vietos užsienyje atsakovė nenurodė nei teismui, nei vaiko teisių apsaugos institucijai, nei antstoliui, net ir apeliaciniame skunde klaidina teismą dėl vaikų gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nepateikdama konkrečių duomenų apie vaikų bei atsakovės gyvenamąją vietą. Ieškovo manymu, konstatuoti, kad byla neteisminga Lietuvos teismams nėra teisinio pagrindo.

24.4. CPK 277 straipsnis nenumato pareigos teismui pranešti byloje dalyvaujantiems asmenims apie prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo ir suteikti teisę atsiliepti, kadangi papildomas sprendimas priimamas tik tais atvejais, kai teismas neišsprendžia kurio nors reikalavimo, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus. Priimdamas papildomą sprendimą teismas turi vadovautis surinkta byloje medžiaga bei šalių duotais paaiškinimais, naujų įrodymų netiria.

24.5. Ieškovas kategoriškai neigia bet kokį smurtą prieš vaikus, taip pat atkreipia dėmesį, jog argumentai dėl teismo sprendimo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su tėčiu nėra nei papildomo sprendimo nei atsakovės pateikto apeliacinio skundo dalykas.

24.6. Teismas pagrįstai vertino, jog papildomo sprendimo dalis dėl vaikų perdavimo tėčiui vykdoma skubiai, kad egzistuoja ypatingos aplinkybės, o delsimas įvykdyti sprendimą gali padaryti didelę žalą nepilnamečiams vaikams.

Žemesnės instancijos teismas

25. Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu atsakovė (apeliantė) bei jos atstovė prašė tenkinti apeliacinį skundą – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

26. Atsakovas bei jo atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą bei papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

27. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė nurodė, jog vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas yra itin drastiška priemonė, mano, jog turėtų būti nustatyta bendravimo tvarka su pereinamu laikotarpiu, kuomet vaikai atkurtų ryšį su tėvu. Pažymi, jog ilgą laiką vaikai su tėvu negyvena, ryšys yra nutrūkęs. Pasak atstovės, būtina atsižvelgti į vaikų interesus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl papildomų įrodymų priėmimo

29. Atsakovė prie apeliacinių skundų pridėjo papildomų įrodymus - metinę pajamų deklaraciją už 2020 metus, (duomenys neskelbtini) lopšelio darželio (duomenys neskelbtini) pažymą, mokėjimus už vaikų mokslus Viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) 2020/2021 metais patvirtinančius dokumentus, 2020 m. gruodžio 22 d., 2021 m. kovo 29 d. (duomenys neskelbtini) socialinio ir paramos centro raštus, 2021 m. balandžio 21 d. prašymą dėl viešųjų paslaugų, susijusių su atvejo vadyba ir socialinėmis paslaugomis nutraukimo, nuotraukas, garso įrašus, duomenis apie ieškovo gyvenamąją vietą ir kt.

30. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

31. Atsižvelgdamas į tai, kad pateikti įrodymai su procesiniais dokumentais išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, į tai, kad nagrinėjamas ginčas susijęs su nepilnamečių vaikų teisėmis ir interesais, bei siekdamas teisingai ir visapusiškai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą, apeliacinės instancijos teismas priima naujai teikiamus įrodymus.

32. Taip pat bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos metu ieškovas 2021 m. rugsėjo 20 d. pateikė papildomus įrodymus – informaciją apie iškeltą bylą pagal Hagos konvenciją dėl vaikų grąžinimo į kilmės šalį, duomenis iš mokinių registro apie A. ir R. S. (patvirtinančius, jog registre duomenų apie juos nėra), Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 24 d. raštą, kuriame yra informacija, jog skyriaus specialistai 2021 m. liepos 4 d. lankėsi atsakovės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau buto durų niekas neatidarė; nutraukus paslaugų teikimą, skyrius jokių duomenų apie motinos ir vaikų buvimo vietą neturi; taip pat ieškovas pateikė elektroninius laiškus, rašytus atsakovei. 2021 m. spalio 4 d., vykdydamas teismo įpareigojimą, VVTAĮT Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pranešė, jog duomenų apie nepilnamečių A. ir R. S. buvimo, ugdymo ar sveikatos priežiūros įstaigos vietą neturi; pateikė kitą informaciją, susijusią su byla (gautus šalių prašymus bei tyrimo dokumentus). 2021 m. spalio 21 d. atsakovė pateikė savo charakteristikas, nuotraukas, prašymus seimo nariams, prezidentui, policijos pareigūnei, prokurorei ir kt., atsakovės laiškus VTAS, socialinei darbuotojai, skundus ir kt. 2021 m. spalio 22 d. ieškovas pateikė papildomus (duomenys neskelbtini) AVPK dokumentus dėl vykdomos R. S. ir A. S. paieškos 2021 m. gruodžio 10 d. ieškovas pateikė savo charakteristiką, atsakovei siųstus sūnums A. ir R. skirtus elektroninius laiškus, Jungtinės Karalystės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. procedūrinį sprendimą A. ir R. S. grąžinimo į Lietuvą byloje, nuotraukas, medicinines pažymas. 2021 m. gruodžio 13 d. pridėjo Nekilnojamojo turto registro, VĮ Registrų centre kaupiamus duomenis apie ieškovą. 2022 m. sausio 26 d. kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovė pateikė 2022 m. sausio 12 d. Aukščiausiojo teismo orderį, Cafcass išvadą, nuotraukas. 2022 m. kovo 2 d. ieškovas pateikė 2022 m. sausio 25 d. Europos neteistumo pažymą, patvirtinančią, jog duomenų apie L. S. teistumą nėra, taip pat atsakovės pareiškimą Jungtinėje Karalystėje nagrinėjamoje byloje. 2022 m. kovo 8 d. atsakovė pateikė Jungtinės Karalystės Vaikų ir šeimos teismo konsultacijų ir paramos tarnybos elektroninį laišką, kuriame nurodyta, jog nutarta nerengti telefoninio pokalbio su tėvu, taip pat 2022 m. vasario 17 d. psichologo Dr. A. C. ataskaitą apie R. M.. Minėti įrodymai priimti teisėjos rezoliucija.

Dėl apeliacinio skundo esmės

33. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su jais tvarkos pakeitimo, išlaikymo priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Žemesnės instancijos teismas

34. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. S., o (duomenys neskelbtini) - R. S.. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6054-828/2015 patvirtino šalių taikos sutartį, kuria šalys susitarė vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su motina, o tėvas įsipareigojo teikti po 100 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui kas mėnesį iki jų pilnametystės bei nustatė bendravimo su tėvu tvarką. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7422-940/2018 šalys sudarė taikos sutartį, kurioje susitarė pakeisti išlaikymo vaikams dydį, nustatant, kad tėvas teikia vaikams išlaikymą – A. S. po 170 Eur kas mėnesį, R. S. – po 200 Eur kas mėnesį iki vaikų pilnametystės; susitarė pakeisti tėvo ir vaikų bendravimo tvarką. 2020 m. rugpjūčio 17 d. ieškovas L. S. kreipėsi į teismą dėl teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas patikslino ieškinį ir prašė pakeisti nustatytą vaikų A. S. ir R. S. gyvenamąją vietą bei nustatyti ją kartu su ieškovu, nustatyti ieškovo prašomą motinos bendravimo su vaikais tvarką, priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikams: po 170 Eur kas mėnesį A. S., po 200 Eur kas mėnesį R. S.. Atsakovė priešieškiniu prašė pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7422-940/2018 nustatytą tėvo ir vaikų bendravimo tvarką jos nurodytu būdu. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai, o priešieškinį atmetė; papildomu sprendimu įpareigojo atsakovę perduoti nepilnamečius vaikus ieškovui. Atsakovė dėl šių sprendimų pateikė apeliacinius skundus.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo

32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas).

33. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 23 punktas).

34. Teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiūras, tiek kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, taip pat kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo, – vaiko interesai. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

35. Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 25 punktas).

36. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.

37. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 61 punktas).

38. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

39. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi, ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 27 punktas).

40. CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Pagal CPK 380 straipsnio 1 dalį, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams.

41. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. CK ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje yra nustatytos kelios sąlygos vaikui dalyvauti ginant savo paties teises: pirma, visais su jo interesais susijusiais klausimais vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; antra, į vaiko norus būtina atsižvelgti, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021).

42. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad padėtis nuo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6054-828/2015 ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7422-940/2018 priėmimo pasikeitė: ieškovas siekia ir turi galimybes užtikrinti vaikų fizinių ir emocijų poreikių patenkinimą, yra įgijęs tėvystės įgūdžių, motina dažnai keičia vaikų gyvenamąją vietą, ugdymo įstaigas, vaikams formuoja neigiamą požiūrį į tėvą, nuolatos vaikams teigia apie jų patirtą iš tėvo smurtą, graudina juos, neturėdama pagrindo riboja vaikų bendravimą su tėvu, nebendradarbiauja su atvejo vadybininke, Tarnybos darbuotojais, nesiekia įgyti pozityviosios tėvystės įgūdžių, pažeidžia vaikų teisę matytis ir bendrauti su tėvu, išbraukė vaikus iš ugdymo ir gydymo įstaigų, nutraukė psichologinės pagalbos vaikams teikimą, slapstosi su vaikais ir neatskleidžia jų buvimo vietos, ir toks motinos elgesys neatitinka vaikų interesų. Motina piktybiškai siekia apriboti vaikų bendravimą su tėvu.

43. Taigi iš esmės skundžiamas sprendimas dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo buvo grindžiamas tuo, kad atsakovė pernelyg dažnai keičia vaikų gyvenamąją vietą, juos nuteikinėja prieš tėvą ir riboja jų bendravimą, ir galiausiai, išbraukusi iš ugdymo bei gydymo įstaigų, slapstosi su vaikais.

44. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, iš dalies pritaria skundžiamo sprendimo išvadoms dėl atsakovės elgesio ribojant tėvo bendravimą su nepilnamečiais vaikais.

45. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepaneigė skundžiamo sprendimo nustatytų aplinkybių, jog ji neužtikrino tėvo bendravimo su vaikais tvarkos vykdymo, jį ribojo, o vėliau tiek nuo ieškovo, tiek nuo teismo ėmė slėpti duomenis apie vaikų buvimo vietą, jų ugdymą bei gydymą. Pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė tai patvirtinančius byloje surinktus įrodymus (teismo sprendimo 18, 22, 25, 31, 33, ir kt. punktai), todėl teisėjų kolegija jų nekartoja.

46. Teismas nurodė, jog nuo nutarimų dėl kardomųjų priemonių ieškovui skyrimo priėmimo logiškas buvo motinos siekis apriboti vaikų bendravimą su tėvu, tačiau 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimu panaikintas draudimas ieškovui bendrauti su vaikais. Apeliantė kartodama savo poziciją, kad sprendimas dėl kardomosios priemonės panaikinimo įsigaliojo nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo priėmimo dieną, t. y. 2021 m. sausio 12 d., neatsižvelgia į skundžiamo sprendimo argumentus, kurie paremti Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2021 m. balandžio 23 d. informacija, jog prokuroro nutarimas ar ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis panaikinti įtariamajam paskirtą kardomąją priemonę įsigalioja jo priėmimo dieną. Nėra jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimas pakeisti kardomosios priemonės taikymo sąlygas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-31765-20 įsigaliojo tą pačią dieną ir atsižvelgiant į tai, nuo minėtos dienos išnyko pagrindas riboti vaikų bendravimą su tėvu. Apeliantė, teigdama, kad Panevėžio apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-7422-940/2018 konstatavo, jog nustatytos vaikų ir tėvo bendravimo tvarkos ji nepažeidė, nes L. S. galiojo taikytos kardomosios priemonės, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-129-828/2021 apeliantės minima 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis buvo panaikinta. Šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo institucija 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimu panaikino L. S. taikytą įpareigojimą nebendrauti su sūnumi A. S. ir R. S., siekiant, kad tėvo ir vaikų ryšys ir bendravimas nebūtų nutrauktas, ir kuo mažesnė žala būtų padaryta tėvų ir vaikų tarpusavio santykiams. Teismas nurodė, jog šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantui L. S. nebuvo ribojamos jo teisės bendrauti su vaikais.

47. Apeliantė nurodo, jog teismas nevertino ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindo, t. y., kad nepakako duomenų patikimai konstatuoti, jog L. S. mušė ar atliko kitokio pobūdžio smurtavimo veiksmus, kad būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė; mano, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga patvirtina L. S. smurto, kaip auklėjimo priemonės, vaikų atžvilgiu taikymo faktą. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, net ir atsižvelgus į nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, kituose dokumentuose užfiksuotų vaikų parodymų turinį, visiškas tėvo ir vaikų bendravimo ribojimas negali būti pateisinamas. Kaip ir nurodyta skundžiamame teismo sprendime, tėvas vykdė Pagalbos plane iškeltus uždavinius, lankė psichologo konsultacijas, baigė tėvystės kursus, siekė atkurti ryšį su vaikais. Apeliantė nepagrindė galimo pakartotinio ieškovo netinkamo elgesio vaikų atžvilgiu. Nesutikdama su teismo atliktu ieškovo 2020 m. lapkričio 4 d. pateiktų nuotraukų vertinimu (kad ieškovas aktyviai leidžia laiką su vaikais ir užsiima įvairiomis veiklomis, vaikai su tėvu neatrodo įbauginti ar nelaimingi), atsakovė teigia, jog nuotraukos darytos prieš kelerius metus iki ieškovo smurtinių auklėjimo priemonių panaudojimo bei pažymi, jog vaikų ir tėvų santykiai nuolat kinta. Tokia pozicija leidžia daryti išvadą, kad iki to laiko atsakovės akcentuojamas ieškovo elgesys su vaikais nebuvo pasireiškęs.

48. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).

49. Įgyvendinant aptartose teisės normose nustatytas tėvų teises ir pareigas bei teisę bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką skyrium gyvenančiam vaiko tėvui (motinai), kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Teismo sprendimu (nutartimi) nustatytos skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) neskatinimas ar tokio bendravimo ribojimas (savo nuožiūra sprendžiant dėl galimybės skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, neužtikrinant nuolatinio ir emociškai stabilaus jų ryšio formavimosi) pripažįstami teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013, 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-916/2021).

50. Taigi pagal kasacinio teismo praktiką, teismo nustatytos aplinkybės, kad atsakovė nesudarė sąlygų vaikų tėvui bendrauti su vaikais, o vėliau ir neatskleidė informacijos apie vaikų gyvenamąją vietą bei kitų duomenų, laikytinos reikšmingomis sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, jos, negali būti laikomos lemiančiomis. Kaip minėta, pagal kasacinio teismo išaiškinimus, pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, be to, vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti.

51. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme paaiškėjo, kokioje šalyje gyvena atsakovė su šalių nepilnamečiais vaikais, taip pat pateikti papildomi įrodymai apie vaikų ugdymą, jų nuomonę apie grįžimą į Lietuvą ir kiti duomenys.

52. Nustatyta, jog Jungtinės Karalystės Aukštajame Teisingumo Teisme nagrinėjama byla pagal L. S. ieškinį dėl A. S. ir R. S. sugrąžinimo į Lietuvą pagal 1980 metų Hagos konvenciją. Apeliantė pateikė teismui 2021 m. spalio 25 d. Vaikų ir šeimos teismo konsultacijų ir paramos tarnybos (Cafcass) bylos analizę, kurioje yra duomenys, kad (duomenys neskelbtini).

53. Atsakovė pateikė nuotraukas, kuriose užfiksuotos vaikų gyvenimo akimirkos bei aplinka (butas, draugai, laisvalaikis su draugais, baseine, bibliotekoje ir kt.). Taip pat pateiktas Cafcass atstovės M. S. 2022 m. vasario 28 d. elektroninis laiškas, kuriame nurodyta, jog globėja aptarė su vaikais tėvo pageidavimą pasikalbėti su jais telefono ar vaizdo skambučiu; iš laiško turinio matyti, jog vaikai su tėvu nenorėjo kalbėtis, globėja nutarė nerengti berniukams telefoninio pokalbio su tėvu. 2022 m. vasario 17 d. psichologo Dr. A. C. ataskaitoje apie R. M., be kita ko, nurodyta, kad psichologas nenustatė formalių psichinės sveikatos problemų požymių ar simptomų; jis yra įsitikinęs, kad jos streso lygis išlieka aukštas.

54. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad vaikai nuo gimimo gyveno su mama (tiek iki šalių gyvenimo skyrium, tiek ir vėliau), vaikai su tėvu nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio nėra bendravę, į paminėtuose rašytiniuose įrodymuose esančius duomenis apie jų artimą emocinį ryšį su mama, su jos aplinka ir nenorą bendrauti su tėvu (net įvertinus tikimybę, kad atsakovės elgesys galėjo įtakoti itin ilgą laiką besitęsiantį vaikų vengimą bendrauti su tėvu), į tai, kad šalių sūnui R. nustatyti (duomenys neskelbtini) sutrikimai ir kt., akivaizdu, jog šiuo metu vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas, t. y. jų perdavimas kitam iš tėvų (ieškovui), pažeistų jų interesus, teisę į stabilią aplinką, sukeltų stresą, turėtų įtakos psichologinei būklei. Vaikų nuomonė, su kuriuo iš tėvų jie norėtų gyventi, nors ir išreikšta ne teisme, yra aiški.

55. Kaip minėta, vien atsakovės ankstesnis elgesys nededant pastangų sudaryti galimybes, paruošti vaikus bendravimui su tėvu, vėlesnis jų išvežimas į užsienį neinformavus ieškovo, negali būti kriterijumi, lemiančiu vaikų gyvenamosios vietos pakeitimą. Byloje nebuvo duomenų, iš kurių būtų galima konstatuoti, jog vaikų nenoras bendrauti su tėvu, ryšio susilpnėjimas atsirado išimtinai dėl atsakovės veiksmų.

56. Apeliantė teigia, kad sprendžiant gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, turėjo būti paskirta psichologinė – psichiatrinė ekspertizė, siekiant atsakyti į klausimus, kokią įtaką vaikui turėtų gyvenamosios vietos, taip pat tėvo, su kuriuo turėtų nuolat gyventi sūnus, pasikeitimas, ar jis būtų pajėgus persiorientuoti tokioje situacijoje, ar tai neturėtų įtakos vaikų psichologinei būsenai, psichinei sveikatai ir pan., tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas pakeitė reikalavimus, t. y. prašė pakeisti nustatytą vaikų gyvenamąją vietą, 2021 m. vasario 12 d., o iš pačios atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateiktos Cafcass bylos analizės turinio (5 punktas) matyti, jog ji nurodė iš Lietuvos išvykusi 2020 m. gruodžio mėnesį (į Lietuvą grįžo 2020 m. Kalėdoms ir pasiimti daiktų), 2021 m. kovo mėnesį vaikai mokyklą lankė jau Anglijoje. Šių aplinkybių apeliantė nei ieškovui, nei pirmosios instancijos teismui neatskleidė, ir nors teismas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas nustatyti šalių nepilnamečių vaikų buvimo vietą, to padaryti nepavyko; atsakovė net ir 2021 m. birželio 25 d. pateiktame apeliaciniame skunde savo gyvenamosios vietos adresą nurodė (duomenys neskelbtini), tačiau tekste teigė, jog vaikų gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje. Paminėtos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės skirti ekspertizę, išklausyti vaikų nuomonę ar atlikti kitus veiksmus nedalyvaujant vaikams būtent dėl atsakovės elgesio. Kita vertus, pripažintina, jog teismas tinkamai nevertino esamų duomenų, ar gyvenamosios vietos pakeitimas neturės įtakos vaikų psichologinei būsenai ir atitiks jų interesus, ypač atsižvelgiant į R. sveikatos būklę.

57. 2020 m. spalio 15 d. VVTAĮT išvadoje yra duomenys, kad buvo lankytasi atsakovės gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), kuomet A. teigė nenorintis su tėčiu bendrauti, nepatinka kartu būti, nes (duomenys neskelbtini). Iš Vaiko išklausymo akto matyti, kad su A. ir R. buvo bandoma bendrauti mamai nedalyvaujant.

58. 2020 m. lapkričio 18 d. Vaikų ir paauglių psichologo A. S. (A. S.) Specialisto išvadoje atskleista, jog vaikai apie tėtį atsiliepia neigiamai; R. pasakojo apie tai, kad (duomenys neskelbtini), kas akivaizdžiai vaikui kėlė daug nerimo; A. taip pat neigiamai nusiteikęs prieš tėtį dėl tokio elgesio su jaunesniuoju broliu; abu vaikai aiškiai verbaliai pasisako apie nenorą lankytis ir matytis su tėčiu.

59. VšĮ Asmenybės tobulėjimo centro (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 8 d. elektroniniame laiške pažymėta, jog R. piešinys atskleidė jo trauminę patirtį, kuri susijusi su namais; piešinys rodo, jog R. trauminis patyrimas dar gyvas ir įtakoja jo vidinę, psichologinę būklę, taip pat atsiliepia jo raidai; svarbu tęsti R. psichologo konsultacijas ir sukurti jam kuo saugesnę psichoemocinę aplinką.

60. 2020 m. lapkričio 23 d. Psichologo išvadoje psichologė S. M. nurodė, jog stebėjimo duomenyse pažymėta, kad konsultacijų metu stebimas (duomenys neskelbtini). Rekomenduota lankyti psichologo konsultacijas 1 kartą per savaitę, užtikrinti vaiko raidai saugią ir palankią aplinką, pagalbos teikimo metu apriboti susitikimus su nepažįstamais žmonėmis, išklausyti vaiko išsakytą nuomonę ir į ją atsižvelgti, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, užtikrinti vaiko poreikius atitinkantį bendravimą bei taikyti pozityvią discipliną būnant su vaiku. 2020 m. lapkričio 23 d. Psichologo išvadoje psichologė S. M. nurodė, jog teiraujantis R. ar nori susitikti su tėčiu, berniukas atsako piktai, kad nenori ir atsitraukia nuo šios temos. Rekomendacijos iš esmės tapačios kaip ir A., papildomai nurodyta, jog susitikimai su tėčiu šiuo metu nerekomenduotini, nes vaikas nėra pasiruošęs bendrauti su tėčiu dėl neįveiktų trauminės patirties padarinių.

61. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tiek 2020 m. lapkričio 18 d. specialisto išvada, tiek 2020 m. lapkričio 23 d. ir 2020 m. gruodžio 7 d. psichologo išvados nepatvirtina tėvo fizinio smurto prieš vaiką R. S. ar psichologinį smurtą prieš abu vaikus, nenorą lankytis pas tėvą. Teismas minėtus įrodymus vertino kritiškai, kaip neobjektyvius, kadangi išvados parengtos neištyrus vaikų santykio su tėvu, jam dalyvaujant tyrime. Pažymėjo, kad aktualiais, 2021 m. kovo 22 d. vaikų ir paauglių psichologės S. M. duomenimis, vaikų pyktis buvo nukreiptas tiek į tėvą, tiek į motiną, pastebėtas vaikų stabilumo jausmo sutrikdymas, todėl teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, jog ieškovo elgesys (smurtas) lėmė tokią vaikų psichologinę būseną. Apeliacinės instancijos teismas sutikdamas, kad vaikų emocinę ir psichologinę būklę, ypač susiklosčiusioje situacijoje, įtakojo ne vienintelė priežastis, tačiau byloje surinktų įrodymų visuma, jų kiekis, tai, kad vaikų nuomonė išklausoma nedalyvaujant motinai, nesudaro pagrindo išvadai dėl kitokio vaikų požiūrio (noro) bendrauti su tėčiu.

62. Pažymėtina, jog 2020 m. gruodžio 11 d. VVTAĮT Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta, jog 2020 m. lapkričio 13 d. bendrauta su vaikais mokykloje, nedalyvaujant pedagogams ir kitiems specialistams, kuomet A. nurodė su tėčiu nebendraujantis, nes nenori; dabar susitikti gal ir norėtų, bet abejoja, nes (duomenys neskelbtini); pasak vaiko, mama bendrauti su tėčiu jam nedraudžia. 2020 m. gruodžio 14 d. anketoje paminėta, kad R. nurodė, jog su tėčiu nebendrauja, pas jį važiuoti nenori.

63. Atkreiptinas dėmesys, jog 2021 m. kovo 5 d. VVTAĮT išvadoje nurodyta, jog patikslinto ieškinio reikalavimas nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su tėvu galimai neatitiktų jų interesų.

64. Pirmosios instancijos teismas nusprendė pakeisti vaikų gyvenamąją vietą neturėdamas duomenų apie pasikeitusią vaikų emocinę būseną bei norą ne tik dėl gyvenimo su kitu iš tėvų, bet ir dėl bendravimo su tėvu. Skundžiamame teismo sprendime neatskleistas galimos žalos vaikams dėl atsakovės elgesio ir galimų pasekmių dėl gyvenamosios vietos pakeitimo su tėvu (su kuriuo vaikų ryšys iš esmės nutrūkęs ir nėra duomenų apie išreikštą norą gyventi su tėvu), santykis (proporcingumas).

65. Iš aptarto Cafcass atstovės 2022 m. vasario 28 d. elektroninio laiško matyti, kad šiuo metu vaikai išreiškia nenorą bendrauti su tėvu nepaisant motinos ir kitų asmenų paskatinimo. Kitos aplinkybės, dėl kurių būtų poreikis keisti vaikų gyvenamąją vietą (pasikeitę vaikų norai, pablogėjęs vaikų auklėjimas, priežiūra, motinos materialinės padėties pablogėjimas ar pan.) nenustatytos. Nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (prieš sprendimo priėmimą), duomenų, kad vaikų teisės yra užtikrintos nebuvo, apeliacinės instancijos teisme šie faktai nustatyti. Pateikti įrodymai patvirtina, jog šalių vaikai su mama yra saugūs, jiems užtikrintos pagrindinės jų teisės bei poreikiai, ugdymas bei sveikatos priežiūra, motina rūpinasi vaikais, aktyviai siekia gauti vaikams reikiamą pagalbą bei paramą. Nenustatyta, kad esanti aplinka vaikams tapo nesaugi, neatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, ir dėl to būtų būtina pakeisti vaikų gyvenamąją vietą su tėvu, kuris tokią aplinką sukurtų.

66. Iš byloje surinktų įrodymų visumos nėra pagrindo išvadai, kad ir iki ieškovo reikalavimo dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo pateikimo, taip pat iki teismo sprendimo priėmimo vaikų motina jais rūpinosi nepakankamai. Priešingai, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad vaikų motina ir iki bylos iškėlimo itin rūpestingai siekė užtikrinti vaikų poreikius, ugdymą, sveikatos priežiūrą, gauti vaikams reikiamą pagalbą bei paramą.

67. 2020 m. rugsėjo 14 d. (duomenys neskelbtini) Pagalbos plane socialinė darbuotoja A. J. nurodė, jog lankėsi R. M. šeimoje su atvejo vadybininke M. J.; pažymėta, kad R. M. geba tinkamai pasirūpinti savo vaikais – namuose tvarka; paslaugų gavėja užtikrina vaikams sveikatos priežiūrą, saugias gyvenimo sąlygas, nuolat seka ir prižiūri vaikų raidos pokyčius, geba suteikti reikiamą pagalbą ir turi labai gerus tėvystės įgūdžius; mama visapusiškai juos lavina užtikrindama popamokinį užimtumą; nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. R. S. ir A. S. lanko privačią mokyklą. M. J. nurodė, jog moteris bendradarbiaujanti; iš (duomenys neskelbtini) poliklinikos gauta informacija, kad vaikai pas gydytojus dažniausiai lankosi su mama, neretai lankosi privačiai. R. vaikui užtikrina visapusišką sveikatos priežiūrą ir reikiamų specialistų pagalbą.

68. Pateikta 2019 m. balandžio 3 d. gydytojo psichiatro M. G. įrašas, 2020 m. rugpjūčio 24 d. ir kt. atsakovės apsilankymo su vaikais pas gydytojus patvirtinantys duomenys.

69. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė su vaikais lankėsi VšĮ Asmenybės tobulėjimo centre (duomenys neskelbtini), kreipėsi į Vaikų ir paauglių psichologą A. S., dėl vaikų emocinių išgyvenimų ir patirto smurto kreipėsi į psichologę S. M., lankė psichologo konsultacijas įmonėje (duomenys neskelbtini).

70. 2020 m. gruodžio 11 d. ir 2020 m. gruodžio 14 d. VVTAĮT Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo anketoje, be kita ko, nurodyta, jog motina rūpinasi vaikais.

71. 2021 m. birželio 15 d. tarnybos išvadoje pažymėta, jog nepilnamečiai nuo gimimo gyveno su motina, kuri jais rūpinosi, išlaikė, užtikrino teisę į kokybišką ugdymą ir pan., taigi jų socialiniai, emociniai ryšiai galimai labiau susiję su motinos aplinka; Tarnybos specialistų apsilankymų vaikų gyvenamojoje vietoje metu nei karto nebuvo nustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą paimti vaikus iš motinos.

72. VVTAĮT atstovė ir teismo posėdžio apeliacinės instancijos metu laikėsi pozicijos, jog mama išskirtinai rūpinosi vaikais, bylos duomenimis, sudarė sąlygas jų vystymuisi, rūpinosi sveikata.

73. Nors skundžiamame sprendime, remiantis VŠĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų Ankstyvos reabilitacijos skyriaus R. S. medicininės kortelės 11 lape esančia informacija, akcentuotas atsakovės elgesys R. atžvilgiu ((duomenys neskelbtini), atkreiptinas dėmesys, jog R. S. medicininės kortelės išvadoje nurodyta, kad R. yra prižiūrimas, juo rūpinamasi pagal vaiko poreikius; mama - motyvuota, orientuota į sūnų.

74. Skundžiamame sprendime pažymėta, jog vaikų psichologinei būklei galėjo turėti neigiamos įtakos ir gyvenamųjų vietų bei ugdymo vietų keitimas, nurodyta, jog vaikų gyvenamosios vietos gana dažnas keitimas gali lemti vaikų nesaugumo jausmą. Tačiau teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad vaikų gyvenamosios vietos iš (duomenys neskelbtini) buvo sąlygotos objektyvių aplinkybių – nuosavo būsto įsigijimo, jo įrengimo metu nuomojantis butą. Duomenų, kad dėl persikėlimo į Jungtinę Karalystę vaikai patiria nesaugumo jausmą, dėl kurio būtina pakeisti jų gyvenamąją vietą su tėvu, nenustatyta.

75. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

76. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad byloje nenustatyti pagrindai keisti šalių nepilnamečių vaikų A. ir R. gyvenamąją vietą su tėvu, nes būtent toks sprendimas pažeistų jų teises bei interesus, todėl ši atsakovės apeliacinio skundo dalis tenkinama, skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6054-828/2015 patvirtintos taikos sutarties 1 punktą ir nustatyti L. S. ir R. M. nepilnamečių vaikų A. S. ir R. S. gyvenamąją vietą su jo tėvu L. S., naikintina.

77. Kadangi skundžiamu sprendimu pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7422-940/2018 patvirtintos taikos sutarties 1 – 8 punktai, iš atsakovės nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas bei nustatytas jos bendravimas su nepilnamečiais vaikais, atsižvelgiant į pakeistą vaikų gyvenamąją vietą bei tai, kad šie reikalavimai yra betarpiškai susiję, panaikinus teismo sprendimo dalį, kuriuo pakeista vaikų gyvenamoji vieta, atitinkamai naikintina ir sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo bei motinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Taip pat naikintinas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. papildomas sprendimas, kuriuo atsakovė R. M. įpareigota perduoti nepilnamečius vaikus R. S. ir A. S. ieškovui L. S..

Dėl priešieškinio reikalavimo

78. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo patenkinti jos priešieškinį. Kaip minėta, atsakovė priešieškiniu prašė pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7422-940/2018 nustatytą tėvo ir vaikų bendravimo tvarką bei nustatyti, kad L. S. su nepilnamečiais sūnumis A. S. ir R. S. bendraus tokia tvarka: nustatyti 12 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu tėvas L. S. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais telefonu ir/ar vaizdinėmis elektroninio ryšio priemonėmis („Skype“, „Facebook“, „Viber“ ar analogiškomis) vieną kartą per savaitę, laisvu nuo vaikų ugdymo užsiėmimų laiku, paprastai tarp 18 val. ir 20 val. Apie savo ketinimą bendrauti su vaikais konkrečiu laiku tėvas turi pranešti vaikų motinai prieš dvi dienas iki numatomo bendravimo laiko. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, klausimas dėl tėvo L. S. ir vaikų R. ir A. S. bendravimo tvarkos nustatymo spręstinas tarpusavio šalių sutarimu, atsižvelgiant į vaikų nuomonę, gydytojų rekomendacijas.

79. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išvadą teikiančios institucijos atstovės poziciją, į nustatytas aplinkybes, kad nepilnamečiai vaikai ilgą laiką nematė atsakovo (tėvo) ir su juo nebendravo, sprendžia, jog siekiant palaipsniui atkurti vaikų ryšį su tėvu, nesukeliant jiems streso bei neigiamų išgyvenimų, tikslinga nustatyti tėvo bendravimo su vaikais pereinamąjį laikotarpį, iš dalies tenkinant atsakovės priešieškinio reikalavimą, t. y. nustatant prašomą tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką 3 mėnesių pereinamuoju laikotarpiu.

80. Reikalavimas nustatyti, jog pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, klausimas dėl tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos nustatymo spręstinas tarpusavio šalių sutarimu, atsižvelgiant į vaikų nuomonę, gydytojų rekomendacijas, netenkintinas. Dėl šalių santykių tokio susitarimo galimybė yra abejotina, todėl pasibaigus nustatytam pereinamajam laikotarpiui, toliau taikytina Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7422-940/2018 nustatyta tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka.

81. Atsakovės prašomas pereinamasis bendravimo tvarkos laikotarpis, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pernelyg ilgas. Atsakovė priešieškinyje nurodė, jog tam, kad būtų atkurtas saugus ir artimas ryšys bei galėtų vykti normalus bendravimas, būtina nustatyti ne trumpesnį nei vienerių metų perinamąjį laikotarpį. Pažymėtina, kad nuo ieškovės priešieškinio pateikimo (2021 m. kovo 2 d.) jau yra praėję daugiau nei vieneri metai, tačiau įrodymų, kokių aktyvių veiksmų ėmėsi atsakovė siekdama atkurti vaikų ryšį su tėvu, nepridėjo.

82. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad tinkamas teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami abipusėmis suinteresuotų asmenų pastangomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).

83. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiamo sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovės priešieškinis naikintina ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas – atsakovės priešieškinis tenkinamas iš dalies, nustatant ieškovo (tėvo) bendravimo su nepilnamečiais bendravimo trijų mėnesių pereinamuoju laikotarpiu, kurio metu tėvas turi teisę bendrauti su vaikais telefonu ir/ar vaizdinėmis elektroninio ryšio priemonėmis („Skype“, „Facebook“, „Viber“ ar analogiškomis) vieną kartą per savaitę, laisvu nuo vaikų ugdymo užsiėmimų laiku, paprastai tarp 18 val. ir 20 val. Apie savo ketinimą bendrauti su vaikais konkrečiu laiku tėvas turi pranešti vaikų motinai prieš dvi dienas iki numatomo bendravimo laiko. Nustatyti, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, toliau taikytina Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7422-940/2018 nustatyta tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Kitą priešieškinio dalį atmesti.

Dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo

84. CPK 762 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine ar kasacine tvarka, savo nutartimi galutinai išsprendžia ginčą dėl teisės arba nutraukia bylą, arba palieka ieškinį nenagrinėtą, jis privalo išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą, išskyrus atvejus, kai pagal byloje esančią medžiagą išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka nėra galimybės. Pagal šio straipsnio 3 dalį - apeliacine ar kasacine tvarka panaikinus sprendimą bylose dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo, atgręžti įvykdymą leidžiama tik tais atvejais, kada panaikintasis sprendimas buvo pagrįstas ieškovo pateiktais melagingais duomenimis ar suklastotais dokumentais.

85. Sprendimo įvykdymo atgręžimo taikymas grindžiamas principu ex iniuria ius non oritur, t. y. neteisėtas sprendimas daro neteisėtą ir tokio sprendimo vykdymą, todėl būtina grąžinti šalis, įvykdžiusias tokį sprendimą, į padėtį, buvusią iki neteisėto sprendimo priėmimo. Taigi sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtis – užtikrinti, kad, panaikinus neteisėtą ir įvykdytą teismo sprendimą, išieškotojas ir skolininkas būtų grąžinti į iki teismo sprendimo vykdymo buvusią padėtį, t. y. atvejai, kai skolininkui grąžinama viskas, kas buvo išreikalauta vykdant panaikintą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017).

86. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė sprendimo dalis dėl R. S. ir A. S. gyvenamosios vietos pakeitimo su ieškovu L. S., išlaikymo jiems iš atsakovės R. M. priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, vykdyti skubiai. Atsakovė R. M. pateikė teismui įrodymus, jog vykdydama sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 14 d. iki 2022 m. sausio 4 d. ieškovui L. S. yra pervedusi 2 597 Eur sumą. Nors įstatymas riboja įvykdymo atgręžimą bylose dėl išlaikymo išieškojimo, atsižvelgiant į šioje byloje susiklosčiusias aplinkybes, kad teismo sprendimo dalis dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo skubiai įvykdyta nebuvo, t. y. šalių nepilnamečiai vaikai visą laikotarpį nuo skundžiamo sprendimo iki šio sprendimo priėmimo faktiškai gyveno su motina, kuri tenkino vaikų poreikius ir juos išlaikė, ieškovas jokių išlaidų vaikų naudai nepatyrė, darytina išvada, kad ieškovas vaikų išlaikymui priteistas pinigines lėšas gavo nepagrįstai. Kadangi naikinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kurį vykdydama atsakovė R. M. ieškovui L. S. sumokėjo vaikų išlaikymui priteistas sumas, t. y. 2 597 Eur, vadovaujantis CPK 762 straipsniu, yra teisinis pagrindas taikyti sprendimo vykdymo atgręžimą ir įpareigoti ieškovą L. S. grąžinti atsakovei R. M. jos sumokėtą 2 597 Eur sumą.

87. Apeliaciniuose skunduose suformuluoti prašymai dėl teismo sprendimo (papildomo sprendimo) skubaus vykdymo sustabdymo, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 10 d. bei 2022 m. kovo 1 d. nutartimis tokio pobūdžio prašymai buvo patenkinti; be to, teismo sprendimo apeliacinės instancijos teisme metu jie nebeaktualūs, todėl pakartotinai nespręstini.

88. Kiti apeliaciniuose skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiant skundžiamo sprendimo (ir papildomo sprendimo) teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti atsakovės apeliacinį skundą, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti, atsakovės priešieškinį tenkinti iš dalies, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

89. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

90. Taigi pakeitus skundžiamą teismo sprendimą (atmetus ieškinį bei iš dalies patenkinus priešieškinį), keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Atsakovė už priešieškinį sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį, taip pat pateikti įrodymai, kad atsakovė patyrė 2 420 Eur išlaidų už advokatės pagalbą. Atmetus ieškinį, ieškovo pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, o atsakovei iš ieškovo priteistina 2 458 Eur (išlaidas, turėtas iki priešieškinio pareiškimo, bei 50 proc. išlaidų už priešieškinį). Atmetus reikalavimus dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo iš atsakovės, neliko pagrindo iš atsakovės priteisti ir žyminį mokestį valstybei. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, skundžiamo sprendimo dalis, kuria nuspręsta priteisti iš atsakovės ieškovui 1 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisti valstybei iš atsakovės 99,90 Eur žyminio mokesčio, naikintina, o atsakovei iš ieškovo priteistina 2 458 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

91. Atsakovė (apeliantė) už apeliacinį skundą sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį, taip pat pateikė įrodymus, jog patyrė 5 445 Eur išlaidų advokatei už procesinių veiksmų atlikimą civilinėje byloje dėl 2021 m. gegužės 25 d. sprendimo apskundimo (2021 m. birželio 21 d. 2 420 Eur sumos PVM sąskaita faktūra bei tos pačios dienos mokėjimo nurodymas Nr. 622351201, 2021 m. liepos 9 d. 605 Eur sumos PVM sąskaita faktūra PRO Nr. 2021/132 ir tos pačios dienos minėtos sumos mokėjimo nurodymas Nr. 645459757, 2021 m. gruodžio 1 d. 2 420 Eur sumos PVM sąskaita faktūra PRO Nr. 2021/281 ir tos pačios dienos 2 420 Eur sumos mokėjimo nurodymas), t. y. iš viso 5 595 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas pateikė įrodymus, jog patyrė 1 000 Eur dydžio išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (2021 m. spalio 22 d. 1 000 Eur sumos Sąskaita už teisines paslaugas bei tos pačios dienos advokatės I. Radinienės išrašytas 1 000 Eur sumos pinigų priėmimo kvitas (LAT Nr. 1086091).

92. Iš dalies patenkinus atsakovės apeliacinius skundus dėl 2021 m. gegužės 25 d. sprendimo ir papildomo sprendimo, atsižvelgiant į tai, kad tenkinta priešieškinio dalis tik dėl pereinamu laikotarpiu nustatytinos tėvo bendravimo su vaikais tvarkos bei ženkliai trumpesniu nei prašoma terminu, spręstina, jog yra pagrindas apeliantei iš ieškovo priteisti 80 procentų apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų, t. y. 4 476 Eur, o ieškovui – 20 proc., t. y. 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius mokėjimus, atsakovei (apeliantei) iš atsakovo priteistina 4 276 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 sprendimą bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo L. S. ieškinį atmesti, atsakovės R. M. priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti ieškovo L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką 3 (trijų) mėnesių pereinamuoju laikotarpiu, kurio metu tėvas turi teisę bendrauti su vaikais telefonu ir/ar vaizdinėmis elektroninio ryšio priemonėmis („Skype“, „Facebook“, „Viber“ ar analogiškomis) vieną kartą per savaitę, laisvu nuo vaikų ugdymo užsiėmimų laiku, paprastai tarp 18 val. ir 20 val. Apie savo ketinimą bendrauti su vaikais konkrečiu laiku tėvas turi pranešti vaikų motinai prieš dvi dienas iki numatomo bendravimo laiko. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, toliau taikytina Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7422-940/2018 nustatyta atsakovo L. S. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. S. ir R. S. tvarka.

Kitą priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovo L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei R. M. 2 458 Eur (du tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Atgręžti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 sprendimo vykdymą ir įpareigoti ieškovą L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) grąžinti atsakovei R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) jos sumokėtą 2 597 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt septynių eurų) sumą.

Priteisti iš ieškovo L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei R. M. 4 276 Eur (keturis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Loreta BujokaitėJadvyga MardosevičJūra Marija Strumskienė