Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo L. S. atskirąjį skundą ir atsakovės R. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo L. S. ieškinį atsakovei R. M. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais pakeitimo ir atsakovės R. M. priešieškinį ieškovui L. S. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo, išvadą teikianti institucija byloje Panevėžio apskrities VTAS,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas L. S. prašė išduoti vykdomąjį raštą atsakovei R. M. nevykdant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7422-940/2018 patvirtintos taikos sutarties 2, 3, 5, 6, 7, 8 punktuose numatytų sąlygų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškovo atskirasis skundas tenkinamas, atsakovės atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas ieškovo L. S. prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl nevykdomos taikos sutarties dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo

25. Ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateikė – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020-12-11 Vaiko situacijos vertinimo anketas Nr. 1VSV-2015, Nr. 1VSV-2016. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė Vilniaus miesto socialinės paramos centro pagalbos šeimos skyriaus 2020-09-14 pagalbos planą, susirašinėjimą su šeimos atvejo vadybininke I. L. elektroniniais laiškais. Atsakovė kartu su atsiliepimu pateikė psichologės S. M. išvadas dėl R. ir A. 2020 m. lapkričio - gruodžio mėn.; 2020-12-03 elektroninius laiškus Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovėms; 2020-11-17 atsakymą M. J.; I. L. 2020-12-18 elektroninį laišką. Be to, Panevėžio apygardos teisme 2021 m. sausio 14 d. gautas atsakovės prašymas dėl rašytinių paaiškinimų bei naujų įrodymų prijungimo, vaizdo įrašas. Panevėžio apygardos teisme gautas ir ieškovo 2021 m. sausio 21 d. prašymas prijungti prie bylos Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2021 m. sausio 12 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, susirašinėjimo su atsakove el. būdu duomenys. 2021 m. vasario 4 d. gauti ieškovo paaiškinimai dėl atsakovės pateikto vaizdo įrašo bei pridėti nauji įrodymai – paties L. S. daryti vaizdo įrašai (2020-11-30 pokalbio su R. M. ir vaikais telefonu), fotonuotraukos (paskutinio L. S. bendravimo su vaikais savaitgalio 2020-08-02), 2021-01-31, 2021-02-01 elektroniniai laiškai, vaikų registracija pas gydytojus.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik pirmosios instancijos teismui patenkinus pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo iš dalies, bylos šalims nesutinkant su teismo sprendimu, atsirado būtinybė pateikti naujus įrodymus byloje. Tokiu būdu pripažįstama, kad egzistuoja minėta CPK 314 str. numatyta sąlyga, leidžianti priimti naujus įrodymus, ir visi bylos šalių pateikiami nauji įrodymai, nurodyti nutarties 25 p., priimami.

29. Įstatyme numatyta, jog bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis), kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta galimybę kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1 ir 2 dalys, CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Teismo procesiniu dokumentu patvirtinus taikos sutartį, tokio procesinio sprendimo galiojimo apimtis ir trukmė yra susaistyta taikos sutarties sąlygų. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka.

30. Remiantis CPK 646 straipsnio 3 dalimi, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, teismas suinteresuoto asmens prašymu dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Taigi pagal šio straipsnio nuostatas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tik tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma.

31. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7422-940/2018 patvirtino ieškovo L. S. ir atsakovės R. M. taikos sutartį. Sutarties 2.1 punktu šalys susitarė, jog L. S. su nepilnamečiais sūnumis bendraus kas antrą mėnesio savaitgalį, paimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos arba iš jų gyvenamosios vietos, jeigu vaikai tuo metu ugdymo įstaigos nelankys, penktadienį 17.00 val. ir nuveždamas vaikus į ugdymo įstaigą pirmadienį 08.00 val. arba parveždamas vaikus į jų gyvenamąją vietą pirmadienį iki 10.30 val., jeigu vaikams tą dieną nereikia lankyti ugdymo įstaigos; tais atvejais, kai tėvas dėl objektyvių priežasčių (liga arba komandiruotė) negali paimti vaikų savaitgaliais arba vaikai dėl objektyvių priežasčių (ligos) negali bendrauti su tėvu, šalys viena kitą informuoja ne mažiau kaip prieš dvi dienas, o ligos atveju, kuo operatyviau, SMS žinute arba elektroniniu laišku; tokiu atveju L. S. bendravimas su sūnumis perkeliamas į artimiausią savaitgalį, jeigu artimiausią savaitgalį nėra iš anksto suplanuoto renginio ar išvykos su vaikais, arba kitą savaitgalio dieną po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės; tais atvejais, kai serga vienas iš vaikų, abiejų vaikų bendravimas perkeliamas į kitą savaitgalį, kaip numatyta šiame punkte. Sutarties 2.4 punkte šalys numatė, kad kasmet L. S. turi teisę praleisti su vaikais 2 savaites jų atostogų metu apie tai informuodamas vaikų motiną SMS žinute ar elektroniniu laišku prieš 14 kalendorinių dienų; tėvas privalo pranešti motinai apie vaikų buvimo vietą ir palikti kontaktinį telefono numerį, kuriuo motina galėtų susisiekti ir bendrauti su sūnumis.

32. Minėta nutartis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 7 d., taigi, taikos sutartis jos šalims įgavo galutinio teismo sprendimo galią bei tapo privaloma ir vykdytina (CPK 18 straipsnis). 2020 m. rugpjūčio 17 d. ieškovo prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodoma, kad atsakovė nevykdo taikos sutarties 2, 3, 5, 6, 7, 8 punktuose numatytų sąlygų, kadangi neleidžia su vaikais bendrauti savaitgaliais (2.1 punktas) ir ignoruoja numatytą tėvo bendravimą su vaikais vasaros atostogų metu (2.4 punktas). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovo prašymą išduoti vykdomąjį raštą patenkino iš dalies, t. y. išdavė vykdomąjį raštą nevykdant patvirtintos taikos sutarties 5 punkto reikalavimų.

33. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

34. Kasacinio teismo plėtojamoje praktikoje nurodoma, jog tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 23 punktą).

35. Sutiktina su apelianto L. S. argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad 2, 3 ir 6 taikos sutarties punktai yra negali būti vykdomi dėl ieškovui pritaikytos kardomosios priemonės.

36. Generalinio prokuroro įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl kardomųjų priemonių, išskyrus suėmimą, skyrimo ikiteisminio tyrimo metu tvarkos ir nustatytų sąlygų laikymosi kontrolės, patvirtintų, 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 1-306, 78 p. nurodoma, kad rašytiniu pasižadėjimu neišvykti asmuo įpareigojamas neišvykti iš Lietuvos Respublikos, nepasišalinti iš savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos be ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro arba teismo leidimo. Asmuo taip pat gali būti įpareigotas nesilankyti konkrečiose vietose (pvz., bute, gatvėje, mieste, rajone, įmonėje, įstaigoje) ir nebendrauti tiesiogiai, per kitus asmenis ir (ar) techninių priemonių (telefonas, elektroninis ar įprastas paštas ir pan.) pagalba, neieškoti ryšių su tam tikrais asmenimis (nurodoma asmens vardas, pavardė, prireikus ir kiti asmens duomenys). Rekomendacijų 79 p. numatyta, kad jeigu įtariamasis, kuriam paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nori išvykti iš savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos ne ilgiau kaip septynioms paroms, jis turi raštu (pvz., laišku, registruotu laišku) arba elektroninio ryšio priemonėmis (pvz., elektroniniu paštu, faksu) informuoti, nurodydamas kitą buvimo vietą ir buvimo joje laiką, ikiteisminį tyrimą atliekantį pareigūną arba tyrimui vadovaujantį prokurorą. Taigi kaip matyti, apeliantas L. S. gali judėti, informuodamas elektroninių ryšių priemonėmis ikiteisminio tyrimo pareigūną apie savo buvimo vietą, todėl jam nėra jokių kliūčių vykdyti bendravimą su vaikais pagal šalių patvirtintą taikos sutartį kaip kad nagrinėjamu atveju nurodė pirmosios instancijos teismas.

37. Be to apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo institucija 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimu panaikino L. S. taikytą įpareigojimą nebendrauti su sūnumi A. S. ir R. S., siekiant, kad tėvo ir vaikų ryšys ir bendravimas nebūtų nutrauktas, ir kuo mažesnė žala būtų padaryta tėvų ir vaikų tarpusavio santykiams. Taigi, šios aplinkybės tik dar kartą patvirtina, kad apeliantui L. S. nebuvo ribojamos jo teisės bendrauti su vaikais. T.p. prokuroro 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimu numatytas įpareigojimas L. S. nesilankyti vaikų R. S., A. S. bei jų atstovės pagal įstatymą gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat iš esmės neribojo teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2 p., 3 p., 6 p. vykdymo, kadangi sutartyje buvo numatyta, jog vaikai bendravimui su tėvu gali būti perduodami ir ne jų gyvenamojoje vietoje.

38. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog šalių sudarytos taikos sutarties 2, 3 ir 6 p. yra nevykdomi ne dėl R. M. kaltės ar veiksmų ir nepagrįstai neišdavė vykdomojo rašto šioje dalyje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindas išduoti vykdomąjį raštą dėl nurodytos taikos sutarties dalies (2, 3 ir 6 p.) buvo. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bylos duomenimis 2021-01-12 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas L. S. atžvilgiu nutrauktas, nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o jam skirtos kardomosios priemonės panaikintos.

39. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių susirašinėjimo, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020-12-11 Vaiko situacijos vertinimo anketų Nr. 1VSV-2015, Nr. 1VSV-2016 matyti, kad ieškovo ir atsakovės santykiai yra konfliktiški, šalys nelinkusios bendradarbiauti ir nors atsakovė teigia, jog nedraudžia vaikams bendrauti su tėvu, tačiau į bylą pateikti šalių įrodymai iš esmės paneigia tokius atsakovės argumentus. Iš minėtų Vaiko situacijos vertinimo anketų matyti, kad atsakovė nesiekia geranoriškai spręsti problemų, užtikrinant vaikų bendravimą su tėvu, taip pat yra priešiškai nusiteikus prieš atvejo vadybininkę, socialinę darbuotoją, nebendradarbiauja. Siekiant padėti tėvams įgyvendinti bendravimo su vaikais tvarką, 2020-11-11 atvejo vadybininkė organizavo nuotolinį susitikimą, buvo pakviesti Panevėžio ir Vilniaus specialistai, tačiau atsakovė R. M. nesutiko jame dalyvauti. Į raginimą leisti tėvui bendrauti su vaikais telefonu, atsakovė reagavo, rašydama pasipiktinimo laiškus, nurodė bendrauti su jos advokate, ėmė rašyti skundus. Anketose pažymima, kad tikslinga teikti paslaugas kurios padėtų vaikams palaipsniui atstatyti nutrukusį ryšį su tėčiu, motyvuoti motiną dėl pareigos užtikrinti vaikų bendravimą su skyrium gyvenančiu tėčiu. Iš atsakovės bendravimo su atvejo vadybininke 2020 m. lapkričio 20 d. matyti, kad pati atsakovė nurodė, kad neleis vaikams bendrauti su ieškovu, kol nebus baigtas ikiteisminis tyrimas bei nurodė, kad skųs sprendimus šiame tyrime. Ieškovo siųsti laiškai atsakovei patvirtina, kad ieškovui net telefonu yra neleidžiama su vaikais bendrauti, yra ignoruojami jo skambučiai bei atsakovė primena vaikams, kad jų tėvas yra smurtautojas. Iš šių duomenų viseto akivaizdu, kad atsakovė yra priešiškai nusiteikusi prieš ieškovą ir nenori, kad vaikai bendrautu su tėvu.

40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovė netinkamai vykdo ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7422-940/2018 patvirtintos taikos sutarties 5 p. - neužtikrina sklandaus tėvo ir vaikų bendravimo techninėmis komunikavimo priemonėmis. Dėl ko pripažįstama, jog pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje, kurioje nuspręsta išduoti vykdomąjį raštą dėl aptartos taikos sutarties dalies (5 p.) pagrįsta.

41. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. spalio 26 d. nutarties 7 punkte numatyta, kad R. M. ir L. S. privalo apie savo nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimą vienas kitą informuoti (el. paštu, SMS žinute) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo gyvenamosios vietos pakeitimo dienos. Abu tėvai privalo vienas kitam pranešti apie savo pasikeitusius kontaktinius duomenis (telefono Nr., el. pašto adresą ir pan.). Nutarties 8 punkte numatyta, kad L. S. paprašius R. M. el. paštu privalo informuoti jį apie A. ir R. lankomas ugdymo įstaigas (pavadinimą, adresą, atsakingo už priežiūrą ir ugdymą asmens duomenis, telefono numerį, užimtumo ir atostogų tvarkaraštį, organizuojamas bei vyksiančias šventes), laisvalaikiu lankomus papildomus užsiėmimus, šių užsiėmimo adresą tvarkaraštį, už juos atsakingo asmens vardą pavardę, telefono numerį, vaikams susirgus apie vaikų sveikatos būklę, nurodyti vaikus gydančio gydytojo vardą pavardę, darbo vietą.

42. Apeliantas teigia, kad atsakovė nevykdo arba vykdo tik epizodiškai patvirtintos taikos sutarties 7 ir 8 punktus, nėra linkusi informuoti pareiškėją jokiais vaikų sveikatos, ugdymo klausimais, šios informacijos pateikimą blokuoja, kreipdamasi prašymais į ugdymo įstaigą. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su tokiais apelianto argumentais. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad R. M. iš dalies vykdė nutarties 7 ir 8 punktus, t. y. 2020 m. vasario 20 d. ji vaikų tėvą L. S. informavo apie R. ir A. lankomus užsiėmimus bei pateikė specialistų pavardes, 2020 m. birželio 1-2 d. informavo apie vaikų renginius darželyje, 2020 m. liepos 22 d. – apie tai, kokią mokyklą vaikai lankys, 2020 m. rugpjūčio 28 d. R. M. informavo pareiškėją apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, 2020 m. rugsėjo 1 d. – pateikė visus duomenis apie vaikų šventę mokykloje, prisijungimo duomenis prie TAMO, gydymo įstaigą ir vaikų gydytojos kontaktinius duomenis ir kt. Tačiau kaip pati apeliantė yra nurodžiusi, ji ne visuomet galėjo atsiliepti į ieškovo skambučius, nes 2020 m. lapkričio 3 d. – 6 d. buvo išvykusi su vaikais į raidos centrą ir apie tai nepranešė apeliantui. Taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovė po pradėto ikiteisminio tyrimo bendrautų su ieškovu bei praneštą apie vaikų užsiėmimus, jų užimtumą ar jų sveikatos būklę.

43. Atsižvelgęs į šių aplinkybių visetą, t.p. į tai, jog šalių sudarytoje taikos sutartyje numatytas ne vienkartinis, bet tęstinis jos vykdymas, į tai, kad, kaip nurodyta nutarties 39 p., šalių santykiai yra ypač konfliktiški, kas akivaizdžiai kenkia šalių vaikų interesams, į tai, jog šioje byloje nustatyta, kad taikos sutarties 2, 3, 5, 6 p. nebuvo vykdomi nepagrįstai, siekdamas užtikrinti ieškovo ir jo vaikų teises bendrauti, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą ir likusioje ieškovo prašymo dalyje – dėl taikos sutarties 7, 8 p., nors, kaip minėta, šios sąlygos (nors ir iš dalies) ir buvo vykdomos atsakovės.

44. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl teismo patvirtintos taikos sutarties 5 punkto nevykdymo, nurodydama, kad tinkamai vykdė šią taikos sutarties dalį. Tačiau nutarties 39, 40, 43 p. nurodytos aplinkybės yra pagrindas atmesti šiuos atsakovės argumentus.

45. Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad psichologų S. M., A. S. išvados apie tai, kad nerekomenduojama vaikams bendrauti su tėvu, iš esmės yra pagrindas uždrausti tėvo ir vaikų bendravimą šiuo metu, dėl ko ieškovo prašomas vykdomasis raštas negali būti išduotas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendimai dėl tėvo bendravimo su vaikais ribojimo gali būti priimami ne sprendžiant dėl vykdomojo rašto išdavimo, o tik iš esmės nagrinėjant naują bylą dėl tokio bendravimo bendra tvarka, šioje byloje gavus nepriklausomų ekspertų vertinimus, atlikus atitinkamas kompleksines psichologines-psichiatrines ekspertizes ir pan. Taigi, jei, atsakovės manymu, šiuo metu yra pagrindas riboti ieškovo bendravimą su vaikais, ji turėtų kreiptis į teismą bendra tvarka dėl 2018-10-26 nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo. Kol nėra atitinkamo teismo sprendimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, turi būti vykdoma šiuo metu galiojanti bendravimo tvarka.

46. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, galiojanti bendravimo tvarka turi būti vykdoma, kaip ir nurodo Vaikų teisių specialistai, tėvo ir vaikų ryšį atstatant palaipsniui. Pažymėtina, kad tam, jog būtų atstatytas tėvo bendravimas su vaikais, ir buvo nustatytas pagalbos šeimai planas, skirta atvejo vadyba ir kt. Be to, iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad L. S. lankė psichologo konsultacijas, išklausė pozityvios tėvystės įgūdžių kursus, dėjo pastangas gilinant ir tobulinant tėvystės įgūdžius - baigė 20 valandų įsisąmonintos tėvystės kursus, individualiai lankėsi ir konsultavosi su psichologais. Tai tik dar kartą patvirtina išvadą, jog objektyvių kliūčių vykdyti šiuo metu galiojančią tėvo bendravimo su vaikais tvarką nėra.

47. Nesutiktina ir su apeliantės argumentais, kad ieškovas nėra kreipęsis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo anksčiau. Iš LITEKO informacinės duomenų sistemos matyti, kad ieškovas yra kreipęsis į teismą, nes atsakovė jau nebe pirmą kartą tinkamai nevykdo teismo patvirtintos taikos sutarties.

48. Kiti atskirųjų skundų argumentai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

49. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, priima naują teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies.

50. Pirmosios instancijos teismas, tenkinęs iš dalies ieškovo prašymą išduoti vykdomąjį raštą, atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Tačiau pakeitus Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį bei tenkinus ieškovo prašymą išduoti vykdomąjį raštą pilnai, atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos iš ieškovo.

51. Duomenų apie apelianto L. S. pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje negauta, todėl jos nepriteistinos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

52. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

53. Atskiruoju skundu ieškovas prašo priteisti iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas, kurios sudaro 200 Eur. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) konstatuoja, kad prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Iš atsakovės R. M. ieškovo L. S. naudai priteistina 200 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

54. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos duomenis apie bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina. Klausimas spręstinas iš esmės, priimtina nauja nutartis, ieškovo L. S. prašymąs dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkinant pilnai (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Išduoti vykdomąjį raštą pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7422-940/2018 patvirtintą taikos sutartį dėl jos 2, 3, 5, 6, 7, 8 punktuose numatytų sąlygų.

Priteisti L. S. iš atsakovės R. M. 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.