- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-02-27
- Bylos Nr.
- 1A-39-606/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01519-2024-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Lapinskienė, Daiva Jazbutienė, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- V. J., R. G., ir L
- Advokatai
- Aušrinė Zaburienė
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Pauliukėno,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro Egidijaus Žyliaus ir nuteistojo V. J. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:
R. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį – 30 MGL dydžio, t. y. 1 500 Eur dydžio bauda.
Taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalis, paskirta bausmė sumažinti vienu trečdaliu ir paskirta 20 MGL dydžio, t. y. 1 000 Eur dydžio bauda.
Į bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2024 m. sausio 11 d. 16.00 val. iki 2024 m. sausio 12 d. 23.44 val., t. y. dvi dienos, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešių MGL dydžio baudai ir paskirta R. G. galutinė bausmė – 8 MGL dydžio, t. y. 400 Eur dydžio bauda, nustatant ją sumokėti per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;
V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 264 straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto bausme.
Taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 40 parų arešto bausmė.
Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2024 m. sausio 11 d. 20.10 val. iki 2024 m. sausio 11 d. 21.28 val., t. y. viena diena, ją prilyginant vienai arešto parai.
Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir L. T. bei L. V., tačiau nuosprendis dėl jų neapskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. R. G. nuteistas už tai, kad 2024 m. sausio 11 d., apie 15.38 val., prie (duomenys neskelbtini), būdamas L. V. automobilyje Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padedant bei tarpininkaujant L. V., o prieš tai dar ir V. J., iš L. T. už 40 eurų neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, įgijo nedidelį kiekį, tai yra 2,256 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), tetrahidrokanabinolio kiekis jose 20,4%. Įgytą narkotinę medžiagą laikė savo kojinėje ir gabeno L. V. vairuojamu minėtu automobiliu iki 16.41 val., kol degalinėje „Viada“, esančioje (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai jo asmens kratos metu šią narkotinę medžiagą surado ir paėmė.
2. V. J. nuteistas už tai, kad 2024 m. sausio 11 d., apie 15 val., būdamas savo namuose, (duomenys neskelbtini), L. V. per programėlę „Messenger“ paklausus jo, gal jis (V. J.) žino, iš ko būtų galima įsigyti narkotinės medžiagos – kanapių, V. J. per „Snapchat“ programėlę susisiekė su L. T. ir, sužinojęs iš jo, kad jis turi kanapių ir, kad norintys įsigyti narkotinės medžiagos gali pas jį (L. T.) atvažiuoti, šią informaciją perdavė R. G., nurodydamas, kur reikia nuvažiuoti. Tokiu būdu V. J. padėjo R. G. įsigyti narkotinės medžiagos – kanapių.
II. Apeliacinių skundų argumentai
3. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroras E. Žylius prašo Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 spalio 28 d. nuosprendį pakeisti – panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. G. į bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2024 m. sausio 11 d. 16 val. iki 2024 m. sausio 12 d. 23.44 val., t. y. dvi dienos, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešių MGL dydžio baudai ir R. G. į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2024 m. sausio 11 d. 16 val. iki 2024 m. sausio 12 d. 23.44 val., t. y. dvi dienas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir paskirti R. G. galutinę bausmę – 16 MGL, t. y. 800 Eur dydžio baudą.
3.1. Apeliantas tvirtina, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl nuteistajam R. G. netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas).
3.2. Nurodo, kad teismas nuosprendyje R. G. nepagrįstai į paskirtos bausmės laiką įskaitydamas laikino sulaikymo laiką, t. y. dvi dienas, vieną laikino sulaikymo dieną prilygino šešių MGL dydžio baudai, paskyrė R. G. galutinę bausmę – 8 MGL dydžio, t. y. 400 Eur dydžio baudą, nes viena laikino sulaikymo diena prilyginama dviejų MGL dydžio baudai. Kadangi R. G. laikinai buvo sulaikytas dvi dienas, todėl šios laikino sulaikymo dienos turėjo būti prilygintos keturių MGL dydžio baudai ir jam paskirta galutinė bausmė – 16 MGL dydžio, t. y. 800 Eur dydžio bauda.
4. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. J. prašo Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. spalio 28 d. nuosprendį pakeisti, pritaikyti BK 75 straipsnio l dalį ir paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti, teismo nuožiūra paskiriant baudžiamojo poveikio priemones.
4.1. Nuteistasis V. J. visiškai sutinka su jam pagal BK 264 straipsnio l dalį paskirta bausmės rūšimi ir trukme. Tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai netaikė BK 75 straipsnio l dalies ir neatidėjo arešto bausmės vykdymo.
4.2. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje akcentavo, kad jis buvo praeityje baustas administracine tvarka, nuo naujos nusikalstamos veikos nesulaikė praeityje už narkotinių medžiagų įgijimą be tikslo platinti paskirta piniginė bauda, todėl sprendė, jog BK 41 straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, jam skirtina sankcijoje numatyta bausmė – areštas, ilgesniam terminui nei nustatytas jo vidurkis už nusikaltimą (BK 49 straipsnio 3 dalis). Tačiau neįvardijo, kokios jį charakterizuojančios aplinkybės yra neigiamos, neleidžiančios jam taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnio 1 dalis).
4.3. Apeliaciniame skunde aptariamos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos, BK 41 straipsnis, reglamentuojantis bausmės paskirtį, bei nurodoma, kad Baudžiamajame kodekse nėra apibrėžta teisingumo principo sąvoka, tačiau teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą, ir kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nubrėžtą bausmės paskirtį bei BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-259/2011, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018 ir kt.).
4.4. Nuteistojo teigimu, į aplinkybes, kad jis praeityje buvo baustas už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimą savo naudojimui, taip pat buvo baustas administracine tvarka, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė nustatydamas jam bausmės trukmę, kuri yra didesnė negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Pirmosios instancijos teismas nevertino jo sąžiningo ir nuoširdaus kaltės pripažinimo. Nors pirmosios instancijos teismas jo prisipažinimą ir gailėjimąsi pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau skirdamas bausmę į ją visiškai neatsižvelgė. Taip pat pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad jis dirba pagal verslo liudijimą ir turi legalų pragyvenimo šaltinį. Jį nuteisus realia arešto bausme, jis praras galimybę dirbti pagal verslo liudijimą, neteks savo klientų ir praras savo turimą pragyvenimo šaltinį. Nuteistojo tvirtinimu, jis padarė išvadas ir narkotinių medžiagų nenaudoja. Šį nusikaltimą padarė dėl teisinių žinių stokos, nes jeigu būtų žinojęs, kad už paklausimą apie narkotinių medžiagų (ne) turėjimą ir šios informacijos perdavimą kitam asmeniui, daro nusikalstamą veiką ir jam atsiranda tikrai griežta atsakomybė, nebūtų niekieno klausęs, ar turi parduoti narkotinės medžiagos – kanapių, ir niekam tokios informacijos nebūtų perdavęs. Mano, kad atsižvelgiant į jo jauną amžių, teismas turėtų įvertinti jo subjektyvų mąstymą. Pažįstamam asmeniui paklausus, iš kur galima įsigyti narkotinės medžiagos – kanapių, jis net nemanydamas, kad daro nusikaltimą, parašė L. T. ir paklausė, ar jis turi parduoti narkotinės medžiagos – kanapių, ir šią informaciją perdavė kitam asmeniui. Nuteistojo teigimu, jis neatliko jokių aktyvių veiksmų, nes pats nei pirko, nei pinigus mokėjo, nei perdavė kitam asmeniui narkotines medžiagas. Tik policijos pareigūnams jį sulaikius, jam buvo paaiškinta, kad jis taip pat padarė nusikaltimą, už kurį numatyta tikrai didelė bausmė.
4.5. Apelianto tvirtinimu, BK 75 straipsnio 1 dalies pagrindu atidedant arešto bausmės vykdymą, visais atvejais yra paskiriama intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Intensyvi priežiūra yra ypatingai griežta priemonė ir ja yra užkardinamas kitų nusikalstamų veikų darymas. Tačiau tokia priemonė neatima galimybės dirbti pagal verslo liudijimą ir turėti realų pragyvenimo šaltinį. Nurodo, kad jis visiškai neseniai sulaukė pilnametystės, turi tik vidurinį išsilavinimą. Pagal jo amžių ir išsilavinimą, akivaizdu, kad nusikalstamą veiką padarė dėl jauno amžiaus ir teisinių žinių stokos. Pirmosios instancijos teismui nuosprendžiu jį nuteisus realia arešto bausme, nesuteikiama jam jokia galimybė būti pataisytam ir perauklėtam neizoliavus jo nuo visuomenės. Tokia teismo paskirta bausmė yra ne siekis jį pataisyti ir perauklėti, o kerštas jam už jo padarytus nusikalstamus veiksmus, kuriuos darydamas, pats nesuprato jų nusikalstamos reikšmės.
5. Apeliaciniame teismo posėdyje prokurorė prašė prokuroro E. Žyliaus apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo V. J. apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo R. G. gynėja neprieštaravo, kad būtų ištaisyta tiesiog kaip padaryta klaida dėl laikino sulaikymo laiko įskaitymo į R. G. paskirtą bausmę – baudą, nuteistojo V. J. gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro E. Žyliaus apeliacinis skundas atmestinas, nuteistojo V. J. apeliacinis skundas tenkintinas.
7. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).
Dėl prokuroro apeliacinio skundo
8. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad skundžiamu nuosprendžiu, jo priėmimo metu, neteisingai į nuteistajam R. G. paskirtą bausmę – baudą – įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2024 m. sausio 11 d. 16.00 val. iki 2024 m. sausio 12 d. 23.44 val. – dvi dienos – vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešių MGL dydžio baudai, kadangi pagal BK 66 straipsnio 2 dalį, galiojusios iki 2025 m. vasario 1 d., buvo numatyta, kad kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles – vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija). Tačiau nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies įstatymo pakeitimui (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija (nuo 2025-02-01 – remiantis 2024-10-15 įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija)), pagal BK 66 straipsnio 2 dalį, suėmimas ir (ar) laikinas sulaikymas į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles – vieną suėmimo ir (ar) laikino sulaikymo dieną prilyginant šešių MGL dydžio baudai. Todėl, atsižvelgiant į BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, ir nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusį BK 66 straipsnio 2 dalies įstatymo pakeitimą, kad nuteistajam R. G. skundžiamu nuosprendžiu į paskirtą bausmę – 20 MGL (1 000 Eur) dydžio baudą – įskaityta laikino sulaikymo diena prilyginta šešių MGL dydžio baudai, t. y., kaip ir numatyta nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojus BK 66 straipsnio 2 dalies įstatymo pakeitimui, ir nustatyta teisinga galutinė bausmė, t. y. 8 MGL (400 Eur) dydžio bauda, ši skundžiamo nuosprendžio dalis nekeistina.
Dėl nuteistojo V. J. apeliacinio skundo
9. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. J. prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti, pritaikyti BK 75 straipsnio l dalį ir paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti, teismo nuožiūra paskiriant baudžiamojo poveikio priemones. Taip pat baigiamųjų kalbų metu, gynybos teigimu, V. J. ir paskirtos bausmės dydis yra per griežtas, nes jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, o skaičiuojant bausmės dydį ir pagal jos vidurkį, esant šiai aplinkybei (BK 61 straipsnio 4 dalis), jis būtų 52 paros.
10. Pažymėtina, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu BK 61 straipsnio 4 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) buvo numatyta, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojus BK 61 straipsnio 4 dalies įstatymo pakeitimui (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573), joje numatyta, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti. Už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą teismas, esant šioje dalyje nurodytoms aplinkybėms, skiria ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, išskyrus atvejus, kai straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.
11. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatyta ne tik nuteistojo V. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bet ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
12. Vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1 dalimi, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojus BK 61 straipsnio 2 dalies įstatymo pakeitimui (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573), joje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį, t. y. nebenumatyta skiriamos bausmės dydį skaičiuoti nuo jos vidurkio. Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad be to, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, teismas siekia įgyvendinti ir bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Pažymėtina ir tai, kad konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).
13. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, kurių nekartoja, įvertindama ir atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių santykį (viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė), taip pat ir į aptartus nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius BK 61 straipsnio pakeitimus, švelninančius nuteistojo teisinę padėtį, sprendžia, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti tik paskyrus tokios pat rūšies ir dydžio – 60 parų arešto bausmę, kurią skundžiamu nuosprendžiu paskyrė pirmosios instancijos teismas, nes tokios rūšies ir dydžio bausmė, net ir įvertinus nustatytą lengvinančią aplinkybę, nėra per griežta ir yra teisinga. Šiuo atveju, taikant BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 40 parų arešto bausmė.
14. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į V. J. charakterizuojančias aplinkybes, padarė išvadą, jog nėra pagrindo atidėti jam paskirtos arešto bausmės vykdymą (BK 75 straipsnio 1 dalis), nes nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai jam bus pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo.
15. BK 75 straipsnio 1 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) numatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. BK 75 straipsnio 5 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
16. Kasacinio teismo praktikoje dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nurodoma, kad baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas, taigi, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, turi būti vertinamos visos baudžiamosios bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų nusikalstamų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-45-654/2023, 2K-203-976/2023).
17. Spręsdamas klausimą dėl nuteistajam V. J. paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo ir darydamas išvadą, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai jam bus pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tik į tas pačias nustatytas aplinkybes, į kurias atsižvelgė ir skirdamas bausmę, t. y., kad V. J. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), jau anksčiau teistas bauda už narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) laikymą, baudą yra sumokėjęs, pripažintą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinės medžiagos, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tačiau, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas ne tik į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, bet ir įvertinęs tai, kad nuteistasis V. J. nusikalstamą veiką padarė būdamas labai jauno amžiaus (19 metų), nusikalstamos veikos padarymo ir šiuo metu dirba, kad narkotinė medžiaga, kurią padėjo įsigyti nuteistasis V. J., nebuvo skirta tolimesniam platinimui, kad padėjo asmenims įsigyti nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, nors ir privalėjo suprasti ir neabejotinai suprato, kad elgiasi neteisėtai, tačiau ir pats vartodamas narkotines medžiagas, dėl jauno amžiaus akivaizdžiai tinkamai neįvertino tokio savo elgesio pasekmių, kad tokiais veiksmais daro žalą kitų asmenų sveikatai, be to, atsižvelgiant ir į tai, kad V. J. yra pakviestas atlikti karo prievolę, kurią jis ir pats nori atlikti, bei šiuo metu yra tikrinamas medicininės komisijos, daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėjus (BK 75 straipsnio 1 dalis), bei, atsižvelgiant į nustatytų V. J. kaip asmenį charakterizuojančių aplinkybių visumą, nustatytinas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis artimas šios bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpio vidurkiui, t. y. arešto bausmės vykdymas atidėtinas šešių mėnesių laikotarpiui.
18. Kadangi nuteistasis V. J. jau ne pirmą kartą nuteistas už nusikalstamą veiką, susijusią su narkotinėmis medžiagomis, narkotines medžiagas vartoja ir pats, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tam, kad būtų galima efektyviau kontroliuoti nuteistojo elgesį bausmės vykdymo atidėjimo metu, tikslinga skirti nuteistajam V. J. ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninėmis stebėjimo priemonėmis nuteistojo V. J. gyvenamosios vietos adresu, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. (BK 75 straipsnio 1 dalis). Ir tai bus proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti, kad V. J. nusikalstamas elgesys nesikartotų, jis laikytųsi nustatytų įpareigojimų bei, užtikrinant visuomenės interesą, jog už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas, asmenys būtų baudžiami adekvačiomis bausmėmis. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Probacijos įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad probuojamųjų, kuriems arešto bausmės vykdymas atidėtas, intensyvi priežiūra vykdoma visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką. Remiantis BK 75 straipsnio 6 dalies 8, 10 punktu, nuteistajam V. J. skirtini įpareigojimai – viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Šie skiriami įpareigojimai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiesiogiai susiję su nuteistojo elgesio kontrole, siekiant, kad nuteistasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
19. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. spalio 28 d. nuosprendis keistinas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1, 2 punktai).
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo
20. Byloje gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymos bei prašymai priteisti valstybei 216,67 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjos advokatės A. Zaburienės suteiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam V. J., bei – 231,25 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjos advokatės G. Striaukienės suteiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam R. G. nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
20.1. Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, 2K-174/2014, 2K-322/2014, 2K-8-696/2015, 2K-14-895/2015, 2K-84-699/2015, 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016).
20.2. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundė nuteistasis V. J. dėl per griežtos bausmės, prašydamas atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą, bei prokuroras dėl neteisingai taikytų bausmės įskaitymo ir keitimo taisyklių, o, vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, gynėjų dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra privalomas. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, V. J. apeliacinis skundas tenkintinas, prokuroro apeliacinis skundas atmestinas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju prašomos išieškoti iš nuteistųjų išlaidos, susidariusios už gynėjų jiems suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, kolegija
nusprendžia:
nuteistojo V. J. apeliacinį skundą tenkinti.
Pakeisti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. spalio 28 d. nuosprendį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 8 punktu, 10 punktu, V. J. atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninėmis stebėjimo priemonėmis nuteistojo gyvenamosios vietos adresu, įpareigojant jį viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro Egidijaus Žyliaus apeliacinį skundą atmesti.
Iš nuteistųjų V. J. ir R. G. valstybei valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų neišieškoti.