Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-108-794/2023 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16663-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2; 2.3.5.2.1; 3.3.1.13; 3.3.1.18.1 (S)

2023 m. sausio 10 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Alvydo Barkausko ir Rūtos Petkuvienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) I. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1076-1040/2022 pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovui R. Š. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, tretieji asmenys byloje – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Cesija“, akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas, AB Swedbank, UAB „Bankroto administravimo paslaugos“, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. Š. kreipėsi į teismą su pradiniu ieškiniu prašydama: 1) nustatyti nepilnamečių dukterų M. Š. ir A. Š., bei nepilnamečio sūnaus O. Š. gyvenamąsias vietas kartu su jų motina, ieškove I. Š.; 2) nepilnamečių vaikų M. Š., A. Š. ir O. Š. išlaikymui priteisti iš atsakovo R. Š. po 316,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki jų pilnametystės, kasmet indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę, vaiko motiną I. Š.; 3) priteisti iš atsakovo R. Š. ieškovės I. Š. naudai 34 217,00 Eur įsiskolinimą vaikų išlaikymui už paskutinius trejus metus (nuo 2018 m. birželio mėn. iki 2021 m. birželio mėn.); 4) priteisti iš atsakovo ieškovei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė I. Š. 2021 m. spalio 21 d. patikslino savo ieškinio reikalavimus dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir prašė nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisti iš atsakovo R. Š. po 100,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki jų pilnametystės. Likusioje dalyje reikalavimus palaikė. Ieškovė 2022 m. kovo 3 d. pakartotinai patikslino savo ieškinio reikalavimus dalyje dėl išlaikymo dydžio ir formos ir prašė nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisti iš atsakovo 26 805,60 Eur vienkartinę pinigų sumą, o ieškovei priteisti 27 017,88 Eur įsiskolinimą vaikų išlaikymui už paskutinius trejus metus ir laikotarpį nuo teisme pareikštų reikalavimų (nuo 2018 m. birželio mėn. iki 2022 m. kovo mėn.).

3. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-4627-294/2021 R. Š. iškėlė bankroto bylą. Teigė, kad pastaruosius kelerius metus, pablogėjus finansiniai situacijai atsakovas nustojo rūpintis vaikais, jau kuris laikas gyvena atskirai nuo šeimos, t. y. nevykdo pareigos ir neprisideda prie vaikų išlaikymo ir bendro šeimos ūkio. Ieškovė paaiškino, kad prieš 4 metus prasidėjus finansiniams sunkumams bei pablogėjus sutuoktinių santykiams šalys kartu nebegyvena, vaikai liko gyventi su motina bute adresu (duomenys neskelbtini). Nors vaikai retkarčiais bendrauja su atsakovu, tačiau didžiąją laiko dalį ieškovė prižiūri ir rūpinasi nepilnamečiais vaikais. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas vengia išlaikyti vaikus daugiau kaip 3 metus iki kreipimosi į teismą dienos atsakovui tenkanti suma už 3 metų laikotarpį iki kreipimosi į teismą: nuo 2018 m. birželio mėn. iki 2019 m. sausio mėn. minimali mėnesinė alga gaunama į rankas sudarė 302,00 Eur, atitinkamai 3 vaikams nurodytu laikotarpiu R. Š. tenkanti dalis sudaro 151,00 Eur x 3 vaikai x 6 mėn. = 2718.00 Eur. Laikotarpiu nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2020 m. sausio mėn. minimali mėnesinė alga gaunama į rankas sudarė 395,77 Eur, atitinkamai 3 vaikams nurodytu laikotarpiu R. Š. tenkanti dalis sudaro 197,89 Eur x 3 vaikai x 12 mėn. = 7124,04 Eur. Laikotarpiu nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2021 m. sausio mėn. minimali mėnesinė alga gaunama į rankas sudarė 425,67 Eur, atitinkamai 3 vaikams nurodytu laikotarpiu R. Š. tenkanti dalis sudaro 212,84 Eur x 3 vaikai x 12 mėn. = 7662,24 Eur. Laikotarpiu nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2021 m. birželio mėn. minimali mėnesinė alga gaunama į rankas sudarė 445,80 Eur, atitinkamai 3 vaikams nurodytu laikotarpiu R. Š. tenkanti dalis sudaro 222,90 Eur x 3 vaikai x 6 mėn. = 4012,20 Eur. Viso laikotarpiu nuo 2018 m. birželio mėn. iki 2021 m. birželio mėn. atsakovui tenkanti pareigos dalis siekiant patenkinti minimaliuosius vaiko poreikius sudaro 21 516,48 Eur.

4. Kadangi po kreipimosi į teismą dienos atsakovas taip pat toliau nevykdo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus ieškovė papildomai prašė atlyginti už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki šio ieškinio patikslinimo dienos, atitinkamai atlikti paskaičiavimai: laikotarpiu nuo kreipimosi į teismą (2021 m. birželio mėn. iki 2022 m. sausio mėn.) minimali mėnesinė alga gaunama į rankas sudarė 445,80 Eur, atitinkamai 3 vaikams nurodytu laikotarpiu R. Š. tenkanti dalis sudaro 222,90 Eur x 3 vaikai x 6 mėn. = 4 012,20 Eur. Laikotarpiu nuo 2022 m. sausio mėn. iki 2022 m. kovo mėn. minimali mėnesinė alga gaunama į rankas sudarė 496,40 Eur, atitinkamai 3 vaikams nurodytu laikotarpiu R. Š. tenkanti dalis sudaro 248,20 Eur x 3 vaikai x 2 mėn. = 1 489,20 Eur. Taigi bendrai tenkanti dalis sudaro 27 017,88 Eur (21 516,48 + 4012,20 +1 489,20). Taip pat ieškovė prašė priteisti vaikams išlaikymą vienkartine pinigų suma trims metams į priekį, nes vaikų tėvui R. Š. yra iškelta fizinio asmens bankroto byla, kuri truks 3 metus, todėl atsakovas susiduria ir ateityje susidurs su finansiniais sunkumais. Išlaikymas periodinėmis išmokomis yra netikslingas, kadangi nebus vykdomas. Laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio mėn. iki 2025 m. kovo mėn. minimali mėnesinė alga šio ieškinio pateikimo dieną gaunama į rankas sudaro 496,40 Eur, taigi atsakovo pareiga vienam vaikui tenkanti dalis siekiant patenkinti minimaliuosius poreikius sudaro 248,20 Eur per mėnesį, atitinkamai 3 vaikams nurodytu laikotarpiu R. Š. tenkanti dalis sudaro 248,20 Eur x 3 vaikai x 36 mėn. = 26 805,60 Eur.

5. Atsakovas R. Š. pateikė atsiliepimą į pradinį ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad prasidėjus finansinei krizei ir žlugus verslui teismas civilinėje byloje Nr. e2FB-4627-294/2021 priėmė sprendimą iškelti jam bankroto bylą. Jis pagal galimybes siekia atkurti savo mokumą ir padėti sutuoktinei I. Š. finansiškai rūpintis vaikais, prisidėdamas prie finansinės gerovės. Šiuo metu jis gyvena atskirai nuo šeimos tėvų bute adresu (duomenys neskelbtini), dirba UAB (duomenys neskelbtini), atlyginimas šiuo metu nėra didelis, tačiau jis nuolat kelia kvalifikaciją, ieško galimybių papildomai užsidirbti ir mano, kad artimiausiu metu finansinė padėtis pagerės. Atsakovas nurodė, kad vaikų poreikiai jam yra žinomi. Taip pat pažymėjo, kad vaikais rūpinasi, padeda finansiškai dovanotais tėvų (vaikų senelių) pinigais, kitomis dovanomis. Jis iš dalies pripažįsta, jog didžiąją dalį finansinės naštos yra prisiėmusi sutuoktinė, kuri šiuo metu gyvena su vaikais. Atsakovo manymu, reikalavimas priteisti kiekvieno vaiko mėnesiniam išlaikymui turėtų būti mažinamas iki 250,00 Eur per mėnesį, o prašoma priteisti suma už paskutinius 3 metus iki 25 000,00 Eur, kadangi jis iš dalies rūpinosi vaikais.

6. Ieškovė ir atsakovas 2022 m. balandžio 21 d. pateikė teismui taikos sutartį, kurioje šalys sutarė dėl savo nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo. Šalys susitarė, kad R. Š. savo trims nepilnamečiams vaikams išmokės po 8 700,00 Eur vienkartinę išlaikymo sumą ir R. Š. 27 000,00 Eur dydžio įsiskolinimo sumą už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi atsisakė tvirtinti I. Š. ir R. Š. pateiktą taikos sutartį, nustačius viešojo intereso (nepilnamečių vaikų ir atsakovo kreditorių interesų) pažeidimą.

7. Trečiasis asmuo UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ pateikė atsiliepimą į pradinį ir patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo mokėti vaikams po 100,00 Eur per mėn., yra pagrįstas, tačiau reikalavimas priteisti I. Š. 34 217,00 Eur įsiskolinimą vaikų išlaikymui yra neproporcingai didelis, jo bankrutuojantis fizinis asmuo pagal administratoriui pateiktą informaciją apie gaunamas pajamas, realų turtą, negalės įvykdyti. Pažymėjo, kad patikslintame R. Š. plane nurodyta, kad vaikų išlaikymui yra skiriama bendra 300,00 Eur suma mėnesiui (po 100,00 Eur kiekvienam vaikui), kas sudaro 56,72 proc. nuo 2021 m. spalio 1 d. R. Š. gaunamo darbo užmokesčio sumos, t. y. patikslintame Kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planui (toliau – Planas) nurodyta suma atitinka ieškovės patikslintu ieškiniu reikalaujamą priteisti periodinę mėnesinę išmoką mokamą vaikams. Bankroto administratoriaus nuomone, atsakovas neturi realios galimybės sumokėti ieškovei 34 217,00 Eur sumą, nes pagal patikslintame Plane pateiktus duomenis, šiai dienai (nuo 2021 m. spalio 1 d.) atsakovo gaunamas pajamas sudaro 528,92 Eur per mėnesį, o fizinio asmens bankroto byloje teismo nutartimi patvirtintų kreditorių reikalavimai siekia 3 559 747,64 Eur. Administratoriaus nuomone, ieškovei patikslintu ieškiniu sumažinus prašomą priteisti periodinę išmoką kiekvienam vaikui po 100,00 Eur, atitinkamai turėtų būti sumažinta ir įsiskolinimo vaikų išlaikymui už paskutinius trejus metus suma.

8. Trečiasis asmuo UAB „Cesija“ pateikė atsiliepimą į pradinį ieškinį, kuriame pažymėjo, kad atsakovo įsipareigojimas mokėti nepilnamečiams vaikams 150,00 Eur (po 50,00 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį) per mėnesį, yra pagrįstas, atitinkantis atsakovo finansinę padėtį, tačiau atsakovo įsipareigojimas sumokėti 33 000,00 Eur įsiskolinimą vaikų išlaikymui už paskutinius trejus metus (nuo 2018 m. birželio mėn. iki 2021 m. birželio mėn.) yra nepagrįstas, kadangi šalys ieškinyje nurodytu laikotarpiu gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, be to ieškovė jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė patirtų išlaidų vaikų išlaikymui fakto, kaip ir pajamų, leidžiančių tokias išlaidas patirti, gavimą. Pažymėjo, jog ieškovė ieškinyje pateikia vaikų poreikių apskaičiavimo lentelę už paskutinius trejus metus, neva pagrindžiančią tai, kad ji vaikų išlaikymui šiuo laikotarpiu išleido 68 434,00 Eur, vienam vaikui vidutiniškai per mėnesį išlaikymui skiriant 632,00 Eur (trims vaikams net 1 896,00 Eur per mėnesį) sumą, tačiau nepateikia jokių objektyvių įrodymų (banko sąskaitos išrašų, kvitų, ugdymo sutarčių, SODROS duomenų apie ieškovės draudžiamąsias pajamas minėtu laikotarpiu ir pan.), pagrindžiančių tai, kad ieškovė tokias išlaidas iš tiesų patyrė; ieškovė pagal gaunamas pajamas galėjo ir gali tokias išlaidas patirti. Šias išvadas lemia ir tai, kad be ieškovės nurodytų išlaidų trijų vaikų išlaikymui ieškovė turėjo patirti ir kitų išlaidų savo asmeniniams poreikiams tenkinti, komunaliniams mokesčiams mokėti ir savo įsipareigojimams „Swedbank“, AB pagal kredito sutartį dengti, juolab ieškinyje ieškovė teigia, kad jau šiai dienai tikslu išlaikyti save ir vaikus ji yra priversta prašyti trečių asmenų finansinės paramos, t. y. ieškovės finansinė padėtis yra sunki. Ieškovės nurodytos išlaidos vaikų išlaikymui galbūt ir galėjo būti patirtos, tačiau tik tuo atveju, jei prie vaikų išlaikymo būtų prisidėjęs ir atsakovas.

9. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (toliau – Tarnyba) pateikė byloje išvadą, kurioje nurodė, kad jei bylos nagrinėjimo metu pasitvirtintų aplinkybė, jog tėvas iki kreipimosi į teismą dienos nevykdė pareigos išlaikyti vaiką, išlaikymo vaikams įsiskolinimas turėtų būti priteisiamas konkrečia pinigų suma, tačiau išlaikymas „į ateitį“, vaikų interesus geriausiai atitiktų, jei būtų priteistas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, nustatant išmokos dydį, įvertinus objektyvias atsakovo galimybes vykdyti aptariamą prievolę. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad ieškovė savo 2022 m. vasario 28 d. patikslintą ieškinį, dalyje dėl išlaikymo vaikams dydžio ir formos nustatymo, grindžia identiškais argumentais, kuriais ji rėmėsi savo 2021 m. spalio 21 d. patikslintame ieškinyje, argumentuodama reikštą reikalavimą priteisti vaikams išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 100 Eur/mėn. kiekvienam vaikui, bei nurodydama, kad toks išlaikymo dydis ir forma geriausiai atitiks vaikų interesus, atsižvelgiant būtent į susidariusią sunkią tėvo turtinę padėtį dėl fizinio asmens bankroto, tuo tarpu, naujai patikslindama reikalavimus dėl vaikų išlaikymo, ieškovė vėl ženkliai juos padidino, be to pasirinko išlaikymo vienkartine pinigų suma formą, visiškai nepagrįsdama, kodėl tokia forma priteistas išlaikymas geriausiai atitiks vaikų interesus bei kokiu būdu tai palengvins ar garantuos išlaikymo prievolės vykdymo užtikrinimą. Tarnybos vertinimu, tėvas taip pat negalės įvykdyti vaikų išlaikymo prievolės, jei išlaikymas vaikams bus priteistas 26 805,60 Eur vienkartinę pinigų sumą (skirtą išlaikymui 3-jų metų laikotarpiu), taip pat priteisiant išlaikymo vaikams 27 017,88 Eur įsiskolinimą, ir bendrai reikalavimų sumai sudarant 53 823, 48 Eur. Tarnyba, įvertinusi visas aplinkybes, neprieštaravo šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymui su jų motina.

10. Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 13 d. nutartimi šioje byloje pakeitė trečiąjį asmenį UAB „Cesija“ jo teisių perėmėju UAB „REM Post“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį tenkino iš dalies: nustatė nepilnamečių vaikų M. Š., O. Š. ir A. Š. gyvenamąją vietą kartu su jų motina I. Š.; nurodė, jog skyrium gyvenantis tėvas R. Š. bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais bendru šalių (tėvų) sutarimu; priteisė iš atsakovo R. Š. išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį po 180,00 Eur periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (t. y. 2021 m. birželio 10 d.) iki vaikų pilnametystės; nustatė, jog nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra ieškovė I. Š.; priteisė iš atsakovo ieškovei 1 512,00 Eur už nepilnamečių vaikų išlaikymą nuo 2021 m. kovo 17 d. iki 2021 m. birželio 10 d.; likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas taip pat pritiesė iš atsakovo ieškovei 75,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovo valstybei 180,00 Eur žyminio mokesčio.

12. Kadangi tarp šalių nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, teismas šalių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su motina I. Š..

13. Teismui įvertinus atsakovo išlaikytinių skaičių (trys nepilnamečiai vaikai), jo šiuo metu gaunamas nurodomas pajamas (723,00 Eur per mėnesį), Nemokumo plane jo nurodytą 180,00 Eur sumą jo būtinųjų poreikių patenkinimui, jo turtinę padėtį, kreditorinių įsipareigojimų dydį ir vykstantį fizinio asmens nemokumo procesą, jo absoliučią pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, tenkinant bent minimalius vaikų poreikius, jo pastangas kelti kvalifikaciją ir dirbti, nurodomą didėjantį darbo užmokestį, jo nurodomą išsilavinimą ir darbo patirtį (nurodė, kad Vilniaus universitete yra įgijęs istoriko profesiją, dirbęs mokytoju, bet iš esmės laiko save vadybininku, vystė verslą), ieškovės ženkliai geresnę finansinę padėtį (nurodė uždirbanti 2 000,00 - 3 000,00 Eur), sprendė, kad šiuo atveju atsakovas palikdamas didesnę nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą savo sutuoktinei, šiai dienai turi realias galimybes prisidėti prie savo trijų nepilnamečių vaikų išlaikymo po 180,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui periodinėmis mėnesinėmis išmokomis. Teismas nurodė, jog neturi pagrindo manyti, kad tokios pinigų sumos jis negalės užtikrinti, dėdamas pastangas geriau apmokamam darbui, gyvendamas Lietuvos sostinėje, su turimu išsilavinimu, profesija, darbine patirtimi, ar papildomam darbui. Taigi, teismas iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisė po 180,00 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pareiškimo dienos (t. y. 2021 m. birželio 10 d.) iki jų pilnametystės. Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise teismas paskyrė ieškovę I. Š.

14. Teismas vertino, šiuo atveju nėra teisinio pagrindo priteisti iš atsakovo išlaikymą vienkartine pinigų sumą už būsimus trejus metus. Pažymėjo, kad išlaikymas neturi lėšų kaupimo ar taupymo tikslo, priešingai yra skirtas kasdieniams vaikų poreikiams tenkinti. Atsakovas šiuo metu neturi ieškovės reikalaujamos pinigų sumos, kurią jis galėtų sumokėti vaikams išlaikyti, neturi teisių laisvai disponuoti savo turtu, be to, teismas vertino, jog jis dirba, yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, profesiją, verslus asmuo, gauna pajamas, planuoja gauti didesnes, dėl to turi galimybes užtikrinti bent jau minimalių vaikų poreikių patenkinimą periodinėmis išmokomis, kas labiau atitinka nepilnamečių vaikų interesus, tenkinant jų kasdienius poreikius.

15. Teismas ištyręs trečiojo asmens pateiktus duomenis, susipažinęs su atsakovo 2020 m. lapkričio 14 d. pranešimu kreditoriams dėl pareiškimo iškelti jam bankroto bylą, įskaitant ir ant voko, kuriuo šis pranešimas registruotu paštu buvo pateiktas trečiajam asmeniui, nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu, t. y. (duomenys neskelbtini); susipažinęs su atsakovo 2021 m. sausio 4 d. pareiškimo dėl bankroto bylos jam kaip fiziniam asmeniui iškėlimo turiniu, kuriame nurodė, kad atsakovas nuo 2018 m. gyvena iš sukauptų, tėvų dovanotų arba iš individualios veiklos gautų lėšų, kurias pirma skiria vaikams ir tik tada prisideda prie šeimos ūkio; kad atsakovas gyvena kartu su sutuoktine ieškove; kad šiuo metu sutuoktiniai gyvena adresu (duomenys neskelbtini); kad jokia atsakovo planuojamų gauti pajamų dalis negali būti skiriama kreditorių skoloms dengti, nes šių lėšų vos pakanka atsakovui ir jo vaikams pragyvenimui; kad šiuo metu atsakovas neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, todėl gyvena kartu su sutuoktine; kad ieškovė moka už būsto paskolą, todėl atsakovas prisideda tik prie komunalinių mokesčių, sprendė, kad šie įrodymai pagrindžia šalių bendrą šeiminį gyvenimą laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2021 m. kovo 17 d.

16. Teismas nurodė, jog šalys nepaneigė trečiojo asmens įrodymais pagrįstų aplinkybių apie jų bendrą gyvenimą. Įrodymų paneigiančių šias aplinkybes teismui nepateikė. Pažymėjo, kad šalys nėra nutraukusios santuokos, kartu gyveno, dėl to, nepaisant jų sutartimi sulygto atskiro turtinio režimo, preziumuojama, kad jos vedė bendrą ūkį ir kartu prisidėjo prie vaikų išlaikymo. Esant nustatytai aplinkybei, kad šalys gyveno kartu ne anksčiau kaip iki 2021 m. kovo 17 d., teismas nurodė, jog ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad atsakovas neprisidėjo prie vaikų išlaikymo. Šiuo atveju atsakovas su ieškovės reikalavimais sutiko, tačiau trečiojo asmens teigimu, tokiu būdu siekiama įgyti kreditorinį reikalavimą bankroto byloje. Teismas nurodė, jog esant ginčui, ieškovė, reikšdama atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį nepilnamečių vaikų tėvą, turi pareigą įrodyti, kad tokias išlaidas realiai vienasmeniškai iš savo asmeninio turto patyrė.

17. Teismas nurodė, jog vertinant ieškovės nurodomą aplinkybę, jog ji vienasmeniškai išlaikė nepilnamečius vaikus daugiau nei trejus metus, turi būti nustatyta jos finansinė padėtis ir galimybės teikti vaikams jos nurodyto dydžio išlaikymą daugiau nei trejus metus vienasmeniškai ir už atsakovą.

18. Teismas pažymėjo, kad pati ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2018 m. ieškovė beveik nedirbo, ieškojo savo nuolatinės darbo vietos, gyveno iš savo santaupų ir tėvų pagalbos, individualią veiklą iš kurios uždirba 2 000,00 – 3 000,00 Eur pradėjo vykdyti 2022 metais. UAB „Rem Logistic“ ieškovė vis dar dirba, jos darbo pajamos šioje įmonėje yra minimalios, tačiau kokias funkcijas bendrovėje vykdo paaiškinti negalėjo. Iš ieškovės pateiktų Pajamų mokesčių deklaracijų teismas nustatė, kad 2018 metais ji deklaravo gavusi 12 307,00 Eur pajamų, 2019 m. – 184,24 Eur, 2020 m. – 1270,32 Eur, 2021 m. – 299,94 Eur. Iš ieškovės pateiktų sąskaitos išrašų teismas taip pat nustatė, kad nuo 2018 m. gegužės mėnesio iki 2021 m. balandžio 28 d. į ieškovės sąskaitą buvo įnešami pinigai, pavyzdžiui 2018 m. birželio mėnesį įnešta suma sudarė 4 220,00 Eur, 2018 m. rugpjūtį – 5 350,00 Eur ir t.t. Teismas vertino, jog ieškovė nepagrindė šių piniginių lėšų šaltinio. Nors teismui buvo pateiktos ieškovės tėvų nekilnojamojo daiktų pirkimo-pardavimo sutartys, kuriomis jie pardavė savo nekilnojamąjį turtą, tačiau tai savaime neleidžia daryti išvados, kad gautos piniginės lėšos buvo perduotos ieškovei, kuri jas įnešė į savo banko sąskaitą. Teismas nurodė, jog pateikti duomenys neleidžia daryti išvados, kad į ieškovės sąskaitą atlikti grynųjų pinigų įnašai buvo būtent jos tėvų jai skirtos lėšos. Šios piniginės lėšos galėjo būti ir atsakovo gautos ir perduotos ieškovei bendriems šeiminiams poreikiams tenkinti. Tokia išvada darytina, remiantis į bylą pateiktais duomenimis, kad BUAB „DeTranswagon“ įsiskolinimas įmonės akcininkui R. Š. 2018 m. sausio 1 d. sudarė 28 962,00 Eur. Bendrovė ir R. Š. 2019 m. birželio 5 d. sudarė šalių susitarimą Nr. 20190605, kurio pagrindu buvo sudengti šalių priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai 16 174,20 Eur sumai, dėl ko bendrovė liko skolinga R. Š. 13 144,71 Eur sumą. Ši skola R. Š. buvo grąžinta grynaisiais pinigais pagal kasos išlaidų orderius. Teismas vertino, jog šie duomenys rodo, kad atsakovas turėjo finansines galimybes prisidėti prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo. Be to, atsakovas buvo nurodęs, kad iš dalies prisidėjo prie nepilnamečių vaikų išlaikymo.

19. Taigi, teismui nustačius, jog šalys gyveno kartu su nepilnamečiais vaikais bute, esančiame (duomenys neskelbtini) ne anksčiau kaip iki 2021 m. kovo 17 d., o ne skyrium, teismas iš atsakovo ieškovei priteisė nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 17 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2021 m. birželio 10 d., iš viso 1 512,00 Eur (180*3*2+180/30 dienų*3*24 dienos).

20. Tenkinus ieškinį iš dalies, teismas parskirstė bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

21. Ieškovė I. Š. (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisti iš atsakovo 26 805,60 Eur vienkartinę pinigų sumą (skirtą išlaikymui 3-ejų metų laikotarpiui), piniginiu? le?šu? tvarkytoja uzufrukto teise paskirti apeliantę; priteisti iš atsakovo apeliantei 27 017,88 Eur įsiskolinimą vaikų išlaikymui už paskutinius trejus metus ir laikotarpį nuo teisme pareikštų reikalavimų (nuo 2018 m. birželio mėn. iki 2022 m. kovo mėn.). Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

21.1. Apeliantė nurodė, jog ji ir atsakovas faktiškai nuo 2018 m. birželio pradėjo gyventi skyrium, nuo 2018 m. birželio atsakovas visiškai finansiškai neprisidėjo prie trijų nepilnamečių vaikų išlaikymo, visą nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą teko prisiimti vienasmeniškai apeliantei.

21.2. Apeliantės teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje nėra nei vieno rašytinio įrodymo ar šalių žodinio patvirtinimo/susitarimo; kad apeliantė atitinkamą sumą pinigų iš atsakovo būtų gavusi ar, kad atsakovas pinigų sumas būtų įnešęs į apeliantės asmeninę banko sąskaitą. Teismas visiškai neįvertino to fakto, kad į apeliantės asmeninę sąskaitą banke, remiantis byloje pateiktais apeliantės asmeninės banko sąskaitos išrašais, buvo įnešta didesnė suma grynųjų pinigų, nei tariama BUAB „DeTranswagon“ įsiskolinimo suma atsakovui. Nurodo, jog nebuvo aiškintasi, ar dienos, kuriomis neva atsakovas atgavo įsiskolinimą iš BUAB „DeTranswagon“ sutampa su dienomis, kai į apeliantės sąskaitą buvo įnešami grynieji pinigai.

21.3. Apeliantė nurodė, jog teismas neatkreipė dėmesio ir į tai, kad atsakovas aiškiai nurodė, kad nuo 2018 m. birželio mėn. faktiškai gyvena pas savo tėvus ir jeigu jis kur ir buvo nurodęs adresą (duomenys neskelbtini), tai tik dėl to, kad neturi pastovios gyvenamosios vietos, ir tik tam, kad juo vyktų oficiali komunikacija su įvairiomis valstybės institucijomis.

21.4. Teismas, konstatuodamas, kad atsakovas neva gyvena su apeliante, neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad aplinkybė, jog asmuo deklaravo vieną gyvenamąją vietą, nebūtinai reiškia, kad jis ten gyvena. Taigi tai, kad atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), savaime neįrodo, kad jo faktinė gyvenamoji vieta yra šiame nekilnojamojo turto objekte.

21.5. Apeliantės teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje nebuvo pateiktas nei vienas įrodymas, patvirtinantis, kad atsakovas būtų mokėjęs už (duomenys neskelbtini), esančio būsto paskolą, komunalines paslaugas, vaikų būrelius, kitas veiklas ir t.t.

21.6. Apeliantės galimybės gauti didesnes pajamas nei atsakovas, visuomet bus mažesnės, nes jai teks skirti daugiau laiko rūpintis vaikais: rūpintis kasdiene buitimi, sekti vaikų ugdymą, vesti juos į papildomus užsiėmimus, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje. Šios pareigos apriboja asmens galimybes dirbti papildomą darbą, gauti daugiau pajamų. Todėl, nors atsakovas, su kuriuo vaikai gyvena skyrium, turėtų daugiau materialiai prisidėti prie vaikų materialinio aprūpinimo, teismas į šį svarbų faktą taip pat neatsižvelgė ir jo nevertino.

21.7. Apeliantė nurodo, jog teismas iš minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio atimdamas kiekvienam vaikui skiriamą vaiko pinigų sumą (127,88 Eur) neatsižvelgė į tai, kad atsakovui reiškiamas reikalavimas dėl trijų nepilnamečių vaikų išlaikymo buvo reiškiamas įvertinus valstybės kiekvienam vaikui skiriamą vaiko pinigų sumą, t. y. iš apeliantės vaikų poreikių patenkinimui būtinos mėnesinės pinigų sumos valstybės kiekvienam vaikui skiriami vaiko pinigai buvo atimti du kartus. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad valstybės mokamos išmokos gali būti skiriamos ir papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti.

21.8. Apeliantė pažymėjo, jog atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, 1/103 dalis automobilių stovėjimo aikštelės, kurių nurodoma vertė ne mažesnė nei 251 350,97 Eur, ir 32 vnt. UAB „REM logistic“ akcijų, kurių nurodoma vertė galimai didesnė nei nominali 926,78 Eur, todėl pats racionaliausias, teisingiausias ir optimaliausiai šalių vaikų interesus atitinkantis sprendimas yra priteisti trims šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymą vienkartine pinigine suma, o ne mėnesinėmis periodinėmis išmokomis.

22. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas R. Š. prašo apeliantės apeliacinį skundą patenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

22.1. Atsakovas nurodo, jog jam yra nesuprantamas teismo vertinimas atsižvelgiant į suinteresuoto asmens – kreditoriaus pateiktus paaiškinimus apie asmeninį apeliantės ir atsakovo gyvenimą, jog šiuo atveju neva tai gyvenimą kartu. Atsakovui susidaro įspūdis, kad kreditorius geriau žino, nei apeliantė ir atsakovas apie jų gyvenimą ir tuo pačiu tarsi iškeliamas kreditoriaus interesas aukščiau vaikų interesų kas kelia pagrįstų abejonių dėl teismo priimto sprendimo teisėtumo.

22.2. Nurodo, jog net ir jeigu šalys gyveno kartu tai nėra pagrindo teigti, kad kartu ir vienodai rūpinosi vaikais, tai yra teikdami jiems materialinį išlaikymą. Pažymėjo, jog atsakovas susiduria su finansiniais sunkumais, kuris laikas nedirbo ir negavo pajamų, tai ir negalėjo rūpintis vaikais, tačiau teismas nepaisant to, kad jam yra žinomos šios aplinkybės, preziumavo, kad tėvai gyvendami kartu vedė bendrą ūkį ir vienodai prisidėjo prie vaikų išlaikymo.

22.3. Atsakovo teigimu, dėl sunkios finansinės padėties, iškeltos fizinio asmens bankroto bylos kuris laikas negalėjo, o vertinant priimtą teismo sprendimą ir toliau negalės pasirūpinti savo vaikų materialine gerove, kadangi teismo parinkta išlaikymo formą - periodinėmis išmokomis šiuo metu nėra įmanoma įgyvendinti.

22.4. Teismui nusprendus priteisti iš atsakovo 180,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui bendroje sumoje susidaro 540,00 Eur mėnesiui, kas yra akivaizdu, jog nebuvo atsižvelgta į atsakovo esamą turtinę padėtį ir galėjimą mokėti šią pinigų sumą. Tam, kad būtų įgyvendintas teismo sprendimas, jo vykdymas turi būti įmanomas ir realus, tačiau teismas net nevertino ar toks sprendimas galės būti atsakovo realiai vykdomas.

22.5. Atsakovo nuomone yra tikslinga parinkti išlaikymą tokia forma kaip prašo apeliantė, o vėliau tokią išlaikymo formą, pasibaigus fizinio asmens bankroto procedūroms pakeisti. Tik tokiu būdu galės būti užtikrinti vaikų interesai, bei atsakovas gebės pasirūpinti vaikais tiek esamu metu, tiek ir ateityje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

24. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

26. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo ir atsakovės apeliacinių skundų motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009).

27. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

28. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2007 m. spalio 7 d. buvo įregistruota ieškovės ir atsakovo santuoka. 2007 m. lapkričio 30 d. jie sudarė ikivedybinę sutartį, kuria susitarė tarpusavyje dėl atskiro sutuoktinių turtinio režimo. Šalys turi tris nepilnamečius vaikus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-4627-294/2021 R. Š. iškėlė bankroto bylą. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2021 m. birželio 17 d. Šalių santuoka nėra nutraukta.

29. Šalių teigimu šalys kartu negyvena nuo 2018 m. birželio mėn., atsakovas neteikia vaikams išlaikymo jau daugiau nei trejus metus, dėl to būtina spręsti dėl vaikų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Pradinis trečiasis asmuo byloje kreditorius UAB „Cesija“ ginčijo sutuoktinių gyvenimo skyrium pradžios momentą.

30. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 13 d. nutartimi šioje byloje pakeitė trečiąjį asmenį UAB „Cesija“ jo teisių perėmėju UAB „REM Post“.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

31. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.194 straipsnis numato, kad teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį tuomet, kai vienas iš tėvų nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus arba jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo. Tai reiškia, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o į praeitį tokia teisė galioja ribotai ir tik vaiko išlaikymo pareigos visiško nevykdymo atveju (CK 3.200 straipsnis).

32. Kasacinis teismas pažymėjo, kad tais atvejais, kai prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį, kai šalys šeimoje gyveno kartu, įrodinėjimo priemonės, ypač kai ieškovo paaiškinimai yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei – momentui, nuo kurio atsakovas nebeteikė išlaikymo vaikui, nustatyti, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 68 punktas).

33. Apeliantė nurodė, jog ji ir atsakovas faktiškai nuo 2018 m. birželio pradėjo gyventi skyrium, nuo 2018 m. birželio atsakovas visiškai finansiškai neprisidėjo prie trijų nepilnamečių vaikų išlaikymo, visą trijų nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą teko prisiimti vienasmeniškai apeliantei, todėl susidarė atsakovo įsiskolinimas apeliantei už nepilnamečių vaikų išlaikymą. Pradinis trečiasis asmuo UAB Cesija (šiuo metu byloje naujasis teisių perėmėjas (kreditorius) – UAB „REM Post“) teigė, kad šalių teiginiai apie gyvenimą skyrium daugiau nei 3 ar 4 metus neatitinka objektyvios tikrovės, kadangi jas iš esmės paneigia atsakovo pateikti duomenys atsakovo bankroto byloje, o taip pat ir šalių pateikti duomenys šių asmenų procesiniuose dokumentuose kitose civilinėse bylose. Taigi, byloje kilo ginčas dėl šalių gyvenimo skyrium pradžios momento ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pagrįstumo.

34. Teisėjų kolegija pažymi, jog bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio atsikirtimų faktinį pagrindą. Tačiau kai materialiosios teisės normose nustatyta kitokia įrodinėjimo pareigų paskirstymo tvarka, teismas turi vadovautis materialiosios teisės normų nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka.

35. Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-611-852/2021 pagal UAB „Cesija“ patikslintą ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo. Pastarojoje civilinėje byloje atsakovais buvo patraukti ieškovė ir atsakovas. Minėta civilinė byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama nuo 2018 m. gruodžio 14 d. iki 2021 m. vasario 15 d., t. y. daugiau nei dvejus metus, ir viso šios civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovas ir ieškovė savo gyvenamosios vietos adresą nurodė vieną ir tą patį – (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina ir minėtoje byloje šalių 2021 m. kovo 17 d. apeliaciniame skunde nurodyti duomenys apie vieną ir tą patį gyvenamosios vietos adresą, esantį (duomenys neskelbtini). Taigi, remiantis ieškovės ir atsakovo procesinių dokumentų, pateiktų į civilinę bylą Nr. e2-611-852/2021 duomenimis, iki pat apeliacinio skundo pateikimo dienos, t. y. iki 2021 m. kovo 17 d. šalys gyveno ne skyrium, o kartu bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Minėtas aplinkybes patvirtina ir tai, kad 2019 m. spalio 15 d. vykusio teismo posėdžio civilinėje byloje Nr. e2-2114-852/2019 metu, atsakovas duodamas paaiškinimus teismui pats nurodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini) (2019 m. spalio 15 d. informacinės pažymos 30 lapas, teismo posėdžio garso įrašas nuo 48:35 iki 48:50).

36. Pažymėtina ir tai, jog atsakovas 2020 m. lapkričio 14 d. pranešimu dėl pareiškimo iškelti atsakovui bankroto bylą pateikimo teismui Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka inicijavo fizinio asmens bankroto procesą, apie tai informuodamas savo kreditorius, įskaitant ir šioje byloje pradinį trečiąjį asmenį UAB „Cesiją“. Tiek atsakovo 2020 m. lapkričio 14 d. pranešime, tiek ir ant voko, kuriuo šis pranešimas registruotu paštu buvo pateiktas UAB „Cesija“, nurodyta, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Be to, aplinkybę, jog 2020 metų pabaigoje – 2021 metų pradžioje atsakovo gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), patvirtino ir pats atsakovas, Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikdamas 2021 m. sausio 4 d. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui atsakovui iškėlimo (toliau – pareiškimas).

37. Svarbu pažymėti, jog atsakovas savo pareiškime nurodė, kad: 1) nuo 2018 m. atsakovas gyvena iš sukauptų, tėvų dovanotų arba iš individualios veiklos gautų lėšų, kurias pirma skiria vaikams ir tik tada prisideda prie šeimos ūkio; 2) šiuo metu atsakovas turi tris vaikus; 3) atsakovas gyvena kartu su sutuoktine ieškove; šiuo metu sutuoktiniai gyvena adresu (duomenys neskelbtini); 4) jokia atsakovo planuojamų gauti pajamų dalis negali būti skiriama kreditorių skoloms dengti, nes šių lėšų vos pakanka atsakovui ir jo vaikams pragyvenimui – t. y. patenkinti atsakovo būtinuosius poreikius, įsigyti maisto, apsirengti, pasirūpinti higienos prekėmis, sumokėti komunalinius mokesčius; 5) atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu atsakovas neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, todėl gyvena kartu su žmona; 6) ieškovė moka už būsto paskolą, todėl atsakovas prisideda tik prie komunalinių mokesčių. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantė ir atsakovas savo atsiliepime, šie paties atsakovo pareiškime nurodyti duomenys aiškiai patvirtina tai, kad pareiškimo pateikimo teismui dienai (2021 m. sausio 4 d.) atsakovas gyveno kartu su ieškove ir nepilnamečiais vaikais bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir vedė bendrą ūkį.

38. Be to, tai, jog iki pareiškimo pateikimo teismui dienos (2021 m. sausio 4 d.) atsakovo ir ieškovės gyvenamosios vietos adresas buvo vienas ir tas pats, patvirtina ir atsakovo kartu su pareiškimu pateiktų rašytinių įrodymų (dokumentų) duomenys, t. y. pareiškimo priedas Nr. 10 – 2020 m. gruodžio 21 d. darbo sutartis Nr. 25, kurioje nurodyta atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini); pareiškimo priedas Nr. 11 – 2020 m. gruodžio 29 d. pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, kurioje nurodyta, jog atsakovas gyvenamąją vietą deklaravo 2014 m. liepos 24 d. adresu (duomenys neskelbtini).

39. Taigi, nurodytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina tai, kad šalys daugiau nei dvejus metus, t. y. mažiausiai nuo 2018 m. gruodžio 14 d. ir ne anksčiau kaip iki 2021 m. kovo 17 d., gyveno kartu su nepilnamečiais vaikais bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o ne kaip nurodo apeliantė at pats atsakovas, skyrium daugiau nei 3 (trejus) metus.

40. Nors apeliantė nurodė, jog tai, kad atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), savaime neįrodo, kad jo faktinė gyvenamoji vieta yra šiame nekilnojamojo turto objekte, tačiau priešingai nei teigia apeliantė, anksčiau nustatyti duomenys patvirtina, jog atsakovo faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta sutapo. Atsižvelgiant į tai, minėti apeliantės argumentai, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

41. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje nėra nei vieno rašytinio įrodymo ar šalių žodinio patvirtinimo/susitarimo; kad apeliantė atitinkamą sumą pinigų iš atsakovo būtų gavusi ar, kad atsakovas pinigų sumas būtų įnešęs į apeliantės asmeninę banko sąskaitą. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino to fakto, kad į apeliantės asmeninę sąskaitą banke, remiantis byloje pateiktais apeliantės asmeninės banko sąskaitos išrašais, buvo įnešta didesnė suma grynųjų pinigų, nei tariama BUAB „DeTranswagon“ įsiskolinimo suma atsakovui. Apeliantės teigimu, byloje nebuvo aiškintasi, ar dienos, kuriomis neva atsakovas atgavo įsiskolinimą iš BUAB „DeTranswagon“ sutampa su dienomis, kai į apeliantės sąskaitą buvo įnešami grynieji pinigai.

42. Bylos duomenimis nustatyta, jog kad BUAB „DeTranswagon“ įsiskolinimas įmonės akcininkui R. Š. 2018 m. sausio 1 d. sudarė 28 962,00 Eur. Bendrovė ir atsakovas 2019 m. birželio 5 d. sudarė šalių susitarimą, kurio pagrindu buvo sudengti šalių priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai 16 174,20 Eur sumai, dėl ko bendrovė liko skolinga R. Š. 13 144,71 Eur sumą. Ši skola R. Š. buvo grąžinta grynaisiais pinigais pagal kasos išlaidų orderius: pagal 2019 m. rugsėjo 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. KI0002 – 3 500,00 Eur, pagal 2019 m. rugsėjo 24 d. kasos išlaidų orderį Nr. KI0003 – 5 000,00 Eur, pagal 2019 m. spalio 8 d. kasos išlaidų orderį Nr. KI0004 – 3 200,00 Eur, pagal 2019 m. lapkričio 5 d. kasos išlaidų orderį Nr. KI0005 – 1 444,71 Eur. Šie duomenys rodo, kad atsakovas turėjo finansines galimybes prisidėti prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo. Pažymėtina, jog atsakovas tiek šioje nagrinėjamoje byloje atsiliepime yra nurodęs, kad iš dalies prisidėjo prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, tiek anksčiau minėtose bylose Nr. e2-611-852/2021 bei fizinio asmens bankroto byloje yra nurodęs, kad visas gautas pajamas visų pirma skyrė nepilnamečių vaikų išlaikymui.

43. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

44. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju esant nustatytai aplinkybei, kad šalys gyveno kartu ne anksčiau kaip iki 2021 m. kovo 17 d., ieškovei teko pareiga įrodyti, kad atsakovas neprisidėjo prie vaikų išlaikymo. Nors apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje nėra nei vieno rašytinio įrodymo, kad apeliantė atitinkamą sumą pinigų iš atsakovo būtų gavusi ar, kad atsakovas pinigų sumas būtų įnešęs į apeliantės asmeninę banko sąskaitą, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu šiuo atveju yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog šalys nepaneigė pradinio trečiojo asmens įrodymais pagrįstų aplinkybių bei kitų pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių apie jų bendrą gyvenimą. Nei apeliantė, nei atsakovas įrodymų paneigiančių šias aplinkybes teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Be to, šalys nėra nutraukusios santuokos, kartu gyveno, dėl to preziumuojama, kad jos vedė bendrą ūkį ir kartu prisidėjo prie vaikų išlaikymo. Taigi, aukščiau minėti apeliantės argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

45. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino to fakto, kad į apeliantės asmeninę sąskaitą banke, remiantis byloje pateiktais apeliantės asmeninės banko sąskaitos išrašais, buvo įnešta didesnė suma grynųjų pinigų, nei tariama BUAB „DeTranswagon“ įsiskolinimo suma atsakovui bei tai, kad byloje nebuvo aiškintasi, ar dienos, kuriomis atsakovas atgavo įsiskolinimą iš BUAB „DeTranswagon“ sutampa su dienomis, kai į apeliantės sąskaitą buvo įnešami grynieji pinigai. Teisėjų kolegija nesutikdama su tokiais apeliantės argumentais pažymi, jog šiuo atveju apeliantei nepaneigus nustatytų aplinkybių, jog šalys gyveno kartu, apeliantės argumentai dėl į jos sąskaitą įneštų grynųjų pinigų sumos neatitikimo su BUAB „DeTranswagon“ įsiskolinimo suma atsakovui ir/ar dėl galimai įneštų grynųjų pinigų sumos datos neatitikimo yra teisiškai nereikšmingi. Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį, jog vien į apeliantės sąskaitą galimai didesnė įnešta grynųjų pinigų suma ir/ar grynųjų pinigų įnešimo datos neatitikimas su data, kada atsakovas atgavo įsiskolinimą iš BUAB „DeTranswagon“ savaime vienareikšmiškai nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas neprisidėjo prie šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo. Kitų tai paneigiančių įrodymų nagrinėjamu atveju byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

46. Taigi, nustačius, kad šalys gyveno kartu su nepilnamečiais vaikais bute, esančiame (duomenys neskelbtini) ne anksčiau kaip iki 2021 m. kovo 17 d., o ne skyrium, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo ieškovei priteisė nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 17 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2021 m. birželio 10 d., iš viso 1 512,00 Eur (180*3*2+180/30 dienų*3*24 dienos).

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

47. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė bylos nagrinėjimo metu tikslino savo reikalavimus dėl išlaikymo dydžio ir formos kelis kartus. Iš pradžių ieškovė prašė priteisti iš atsakovo R. Š. nepilnamečių vaikų M. Š., A. Š. ir O. Š. išlaikymui po 316,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki jų pilnametystės, po to šį reikalavimą sumažino iki 100,00 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo dienos iki jų pilnametystės, galutinai suformulavusi savo reikalavimą ieškovė prašė priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymui trims metams į priekį, t. y. nuo 2022 m. balandžio mėn. iki 2025 m. kovo mėn. visiems trims vaikams vienkartine 26 808,60 Eur suma (remiantis minimalios algos dydžiu, kuris yra 496,40 Eur atskaičius mokesčius – 248,20 Eur x 3 vaikai x 36 mėn. = 26 805,60 Eur). Šį reikalavimą ieškovė grindė tuo, kad atsakovui yra iškelta fizinio asmens bankroto byla, kuri truks trejus metus, dėl ko jis susidurs su finansiniais sunkumais. Tiek ieškovė, tiek atsakovas mano, kad išlaikymas periodinėmis išmokomis yra netikslingas, nes nebus vykdomas.

48. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisė po 180,00 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pareiškimo dienos (t. y. 2021 m. birželio 10 d.) iki jų pilnametystės (CK 3.192, 3.194 straipsniai, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

49. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas iš minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio atimdamas kiekvienam vaikui skiriamą vaiko pinigų sumą (127,88 Eur) neatsižvelgė į tai, kad atsakovui reiškiamas reikalavimas dėl trijų nepilnamečių vaikų išlaikymo buvo reiškiamas įvertinus valstybės kiekvienam vaikui skiriamą vaiko pinigų sumą. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad valstybės mokamos išmokos gali būti skiriamos ir papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti.

50. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, vaikams reikalingą išlaikymą iš dalies padengia pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020), kurios pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu siekė 80,50 Eur kiekvienam vaikui, o papildoma išmoka 47,38 Eur skiriama kiekvienam vaikui iš gausios šeimos, t. y. kurioje auga trys ir daugiau vaikų.

51. Pažymėtina, jog kasacinis teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktinos išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad vaikų išlaikymo naštą abiem tėvams iš dalies palengvina valstybė, šiuo atveju skirdama kiekvienam iš šalių vaikui po 127,88 Eur. Taigi, remiantis orientaciniu minimalios mėnesinės algos kriterijumi kiekvienam vaikui tenkanti minimalius vaikų poreikius užtikrinanti suma sudarytų 421,77 Eur (549,65 Eur minimalioji mėnesinė alga atskaičius mokesčius – 127,88 Eur išmoka vaikui) arba po 210,89 Eur iš kiekvieno iš tėvų kiekvienam vaikui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir aptartus kasacinio teismo išaiškinimus, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio atėmė kiekvienam vaikui skiriamą vaiko pinigų sumą.

52. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl priteisto išlaikymo dydžio teigia, jog nors atsakovas, su kuriuo vaikai gyvena skyrium, turėtų daugiau materialiai prisidėti prie vaikų materialinio aprūpinimo, pirmosios instancijos teismas į šį svarbų faktą neatsižvelgė ir jo visiškai nevertino.

53. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydžio vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Pagrindiniai priteistino vaikui išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis.

54. Nustatant konkretaus vaiko poreikių turinį, reikalinga įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, taip pat protingi poreikiai, kuriuos lemia vaiko gabumai, polinkiai. Teismas privalo nustatyti ir tėvo (motinos) turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaidas, reikalingas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.), bei vertinti ją, atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą – ne tik į tėvų gaunamas pajamas, jų turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, bet taip pat ir į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Svarbu, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y., teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

55. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y., visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

56. Pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

57. Atkreiptinas dėmesys, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).

58. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas dirba UAB (duomenys neskelbtini), pagal 2021 m. birželio 29 d. pažymą apie išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas jo mėnesinės pajamos siekia 396,75 Eur. Atsakovas taip pat nurodė, kad šiuo metu dirba dvejose darbovietėse: UAB (duomenys neskelbtini), gauna 523,00 Eur ir UAB (duomenys neskelbtini), gauna 200,00 Eur atlygį, iš viso 723,00 Eur. Ieškovė nurodė, kad nuo 2022 m. vykdo individualią veiklą, vidutiniškai ieškovės pajamos yra nuo 2 000,00 iki 3 000,00 Eur. Atsakovui yra iškelta fizinio asmens bankroto byla, t. y. atsakovas yra nemokus. Iš teismui pateikto R. Š. kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir patikslinto mokumo atkūrimo plano 2021 m. spalio mėn.- 2024 m. spalio mėn. matyti, kad R. Š. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, 1/103 dalis automobilių stovėjimo aikštelės, esančių (duomenys neskelbtini), kurių nurodoma vertė ne mažesnė nei 251 350,97 Eur, ir 32 vnt. UAB „REM logistic“ akcijų, kurių nurodoma vertė galimai didesnė nei nominali 926,78 Eur. Pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi patvirtintą kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, antros eilės kreditorių pirmo etapo reikalavimai sudaro 3 315 660,65 Eur.

59. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, įvertino atsakovo išlaikytinių skaičių (trys nepilnamečiai vaikai), jo gaunamas nurodomas pajamas (723,00 Eur per mėnesį), Nemokumo plane jo nurodytą 180,00 Eur sumą jo būtinųjų poreikių patenkinimui, jo turtinę padėtį, kreditorinių įsipareigojimų dydį ir vykstantį fizinio asmens nemokumo procesą, jo absoliučią pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, tenkinant bent minimalius vaikų poreikius, jo pastangas kelti kvalifikaciją ir dirbti, nurodomą didėjantį darbo užmokestį, jo nurodomą išsilavinimą ir darbo patirtį (nurodė, kad Vilniaus universitete yra įgijęs istoriko profesiją, dirbęs mokytoju, bet iš esmės laiko save vadybininku, vystė verslą), ieškovės ženkliai geresnę finansinę padėtį (nurodė uždirbanti 2 000,00 – 3 000,00 Eur). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju atsakovas palikdamas didesnę nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą savo sutuoktinei, šiai dienai turi realias galimybes prisidėti prie savo trijų nepilnamečių vaikų išlaikymo po 180,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui periodinėmis mėnesinėmis išmokomis.

60. Apeliantės teigimu, pats racionaliausias, teisingiausias ir optimaliausiai šalių vaikų interesus atitinkantis sprendimas yra priteisti trims šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymą vienkartine pinigine suma, o ne mėnesinėmis periodinėmis išmokomis. Taip pat atsakovo teigimu, dėl sunkios finansinės padėties, vertinant priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir toliau negalės pasirūpinti savo vaikų materialine gerove, kadangi teismo parinkta išlaikymo formą – periodinėmis išmokomis šiuo metu nėra įmanoma įgyvendinti. Atsakovas pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismui nusprendus priteisti iš atsakovo 180,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui bendroje sumoje susidaro 540,00 Eur mėnesiui, kas yra akivaizdu, jog nebuvo atsižvelgta į atsakovo esamą turtinę padėtį ir galėjimą mokėti šią pinigų sumą. Tam, kad būtų įgyvendintas teismo sprendimas, jo vykdymas turi būti įmanomas ir realus, tačiau pirmosios instancijos teismas net nevertino ar toks sprendimas galės būti atsakovo realiai vykdomas.

61. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovui dėl sveikatos būklės nėra apribotas darbingumas bei nenustatyta kitų aplinkybių, trukdančių atsakovui gauti didesnių pajamų, todėl vienareikšmiškai teigti, kad atsakovo pajamos ateityje negalėtų didėti bei tai, kad pirmosios instancijos teismo parinkta išlaikymo forma (periodinėmis išmokomis) šiuo atveju nėra įmanoma įgyvendinti, negalima. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pagrindo manyti, kad tokios pinigų sumos atsakovas negalės užtikrinti, dėdamas pastangas geriau apmokamam darbui, su turimu išsilavinimu, profesija, darbine patirtimi, ar papildomam darbui, nėra. Taip pat tokių duomenų nei apeliantė, nei atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Taigi, pirmosios instancijos teismo nustatytas išlaikymo dydis yra racionalus ir adekvatus, atitinkantis vaiko poreikių ir jų tėvų turtinės padėties pusiausvyrą bei yra realiai įvykdytinas.

62. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog šiuo atveju nėra teisinio pagrindo priteisti iš atsakovo išlaikymą vienkartine pinigų sumą už būsimus trejus metus. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas šiuo metu turi ieškovės reikalaujamą pinigų sumą, kurią jis galėtų sumokėti vaikams išlaikyti. Taip pat nors apeliantė nurodė, jog atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, 1/103 dalis automobilių stovėjimo aikštelės, kurių nurodoma vertė ne mažesnė nei 251 350,97 Eur, ir 32 vnt. UAB „REM logistic“ akcijų, kurių nurodoma vertė galimai didesnė nei nominali 926,78 Eur, todėl pats racionaliausias, teisingiausias ir optimaliausiai šalių vaikų interesus atitinkantis sprendimas yra priteisti šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymą vienkartine pinigine suma, o ne mėnesinėmis periodinėmis išmokomis, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog byloje duomenų, kad atsakovas turi teisių laisvai disponuoti savo turtu, nėra (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, jog atsakovas dirba, yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, profesiją, verslus asmuo, gauna pajamas, planuoja gauti didesnes, dėl to teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas turi galimybes užtikrinti bent jau minimalių vaikų poreikių patenkinimą periodinėmis išmokomis, kas labiau atitinka nepilnamečių vaikų interesus, tenkinant jų kasdienius poreikius.

63. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, šiuo atveju įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams bei teismo išvadoms. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą bei atitinka teisės normų reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistino šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydį, įvertino abiejų tėvų turtinę padėtį, t. y. vadovavosi kasacinio teismo praktikoje suformuluotais išlaikymo dydžio nustatymo kriterijais. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės ir atsakovo nurodytos aplinkybės bei argumentai nepaneigia fakto, kad teismo nustatyta suma, būtina vaiko poreikiams patenkinti, atitinka realius šalių nepilnamečių vaikų poreikius ir atsakovo galimybes bei pareigą teikti tokio dydžio išlaikymą.

64. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

65. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į atsakovės apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apeliantų teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija ieškovės apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

66. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

67. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, atsakovas turi teisę į jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą. Kadangi atsakovas neprašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų bei duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, šio klausimo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesvarsto.

68. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

69. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės (ieškovės) I. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.