Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-228-1097/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-01-31
Bylos Nr.: e2A-228-1097/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-19551-2022-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Latvelė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas: M. L.

Kategorijos

2.6.3Reikalavimo perleidimas (cessio)
2.6.29.3Vartojimo kreditas

Civilinė byla Nr. e2A-228-1097/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19551-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.3; 2.6.29.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui M. L. (M. L.) dėl skolos, palūkanų ir negautų pajamų (nuostolių) priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. L. dėl skolos, palūkanų ir negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovo 290,24 Eur negrąžinto kredito; 54,16 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. kovo 6 d.); 76,43 Eur sutarties sudarymo mokesčio; 139,42 Eur nuostolių (negautų pajamų), paskaičiuotų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2023 m. kovo 6 d.) iki sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 31 d.) pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką; 12 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. liepos 31 d. vartojimo kredito davėja UAB „BnP Finance“ (toliau – pirminė kreditorė) ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį (toliau – Sutartis), kuria pirminė kreditorė atsakovui 36 mėn. terminui suteikė 300 Eur vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais grąžinti kreditą bei sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį) – 189,24 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma 35,10 proc.) ir 81 Eur sutarties sudarymo mokestį. Mėnesinių įmokų atsakovas laiku nemokėjo, į pradinės kreditorės siųstus raginimo laiškus nereagavo, todėl pradinė kreditorė 2022 m. kovo 6 d. atsakovui išsiųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė Sutartį. Atsakovas per pranešime apie Sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė. 2021 m. gegužės 19 d. reikalavimų perleidimo sutartimi pirminė kreditorė reikalavimo teises, kylančias iš Sutarties, perleido ieškovei. 2022 m. balandžio 22 d. ieškovė išsiuntė atsakovui pranešimą, kuriuo informavo, kad pasikeitė Sutarties kreditorius ir atsakovas Sutartį privalo įvykdyti ieškovei, kartu pateikė reikalavimų perleidimo sutarties kopiją. Ieškovės teigimu, atsakovas įsipareigojimų neįvykdė ir yra susidariusi prašoma priteisti jo skola: 290,24 Eur negrąžinto vartojimo kredito; 54,16 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo dienos pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą grafiką, sudedant visas nepadengtas kredito mokesčio įmokų dalis; 76,43 Eur neapmokėtas Sutarties sudarymo mokestis; 139,42 kreditorės negautos pajamos (nuostoliai), kurias sudaro nesumokėtos mokėjimo (pelno) palūkanos už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. kovo 6 d.) iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2024 m. liepos 31 d.), sudedant nepadengtas kredito mokesčio dalis pagal anuiteto metodu sudarytą Sutarties grafiką.

3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo: 290,24 Eur skolos (atsakovo ieškovei negrąžinto kredito); 54,16 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 76,43 Eur atsakovo nesumokėtą sutarties sudarymo mokestį; 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą (420,83 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 196,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė valstybei iš atsakovo 8,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje įteikimu, atlyginimą.

5. Teismas nustatė, kad 2021 m. liepos 31 d. atsakovas ir UAB „BnP Finance“ (pirminė kreditorė) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-vmyxfyy8 (toliau – Sutartį), pagal kurią atsakovui 36 mėnesių terminui buvo suteiktas 300 Eur vartojimo kreditas. Sutartimi suteiktą vartojimo kreditą ir su vartojimo kreditu susijusias išlaidas – mokėjimo (pelno) palūkanas bei Sutarties sudarymo mokestį, atsakovas įsipareigojo sumokėti kreditorei iki 2024 m. liepos 31 d. Atsakovas įsipareigojimų nevykdė, todėl 2022 m. vasario 18 d. pranešimu pirminė kreditorė informavo atsakovą apie susidariusį įsiskolinimą ir galimą Sutarties nutraukimą atsakovui toliau nevykdant Sutarties. Atsakovas toliau nevykdė Sutarties, todėl 2022 m. kovo 6 d. pirminė kreditorė nutraukė Sutartį. Pirminė kreditorė 2021 m. gegužės 19 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2021-05/01 (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis) reikalavimo teises pagal Sutartį perleido ieškovei. Atsakovas apie įvykusį reikalavimo teisių pagal Sutartį perleidimą–perėmimą tinkamai informuotas 2022 m. balandžio 22 d. ieškovės pranešimu. Teismas pripažino, kad reikalavimo perleidimo faktas yra įrodytas ir ieškovė yra tinkama reikšti juo grindžiamą reikalavimą atsakovui, kaip pirminės kreditorės skolininkui.

6. Teismas tenkino ieškinio reikalavimą priteisti ieškovei iš atsakovo 290,24 Eur negrąžinto kredito ir 76,43 Eur atsakovo nesumokėto sutarties sudarymo mokesčio, nurodydamas, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus pirminei kreditorei ar ieškovei. Teismas taip pat tenkino ieškinio reikalavimą dėl 54,16 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, priteisimo, nurodydamas, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų, kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma, mokėjimo ir sutarties nutraukimas neatleidžia atsakovo nuo pareigos sumokėti mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.

7. Teismas atmetė ieškinio reikalavimą priteisti ieškovei iš atsakovo 139,42 Eur nuostolių (negautų pajamų), paskaičiuotų už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. kovo 6 d.) iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 31 d.), atlyginimą. Teismas nurodė, kad iš ieškovės atsakovui siųsto 2022 m. balandžio 22 d. pranešimo dėl kreditoriaus pasikeitimo matyti, kad pradinė kreditorė ieškovei perleido 420,83 Eur dydžio skolą, kurią sudaro: 290,24 Eur negrąžinto kredito dalis, 76,43 Eur sutarties sudarymo mokestis, 54,16 Eur mokėjimo palūkanos pagal grafiką. Teismo teigimu, ieškovė neturi teisės reikalauti daugiau, nei įgijo pagal reikalavimo perleidimo sutartį, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė, atsakovui nevykdžius sutarties ir pirminei kreditorei ją nutraukus, patyrė nuostolių. Teismas nurodė, kad ieškovės su atsakovu nesiejo jokie sutartiniai, juolab kreditavimo, santykiai; ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo 139,42 Eur nuostolių (negautų pajamų), nepateikia tokio reikalavimo pagrįstumą patvirtinančių įrodymų, todėl teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo. Nutraukus kreditavimo sutartį nėra teisinio pagrindo remtis jos nuostatomis.

8. Teismas ieškinio reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytas 5 proc. dydžio metines palūkanas.

9. Teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 262 Eur bylinėjimosi išlaidų (20 Eur žyminis mokestis ir 242 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai). Teismas nurodė, kad bendras ieškinio reikalavimų dydis yra 560,25 Eur, tenkinant ieškinį iš dalies priteisiama 420,83 Eur, t. y. 75 proc. visų ieškinio reikalavimų, todėl priteisė ieškovei iš atsakovo 196,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalis).

III. Apeliacinio skundo argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų (nuostolių) ir priteisti ieškovei iš atsakovo 139,42 Eur negautų pajamų (nuostolių); taip pat pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti iš atsakovo 262 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą, priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas (21 Eur žyminį mokestį). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Teismas netinkamai aiškino reikalavimo perleidimą reglamentuojančias teisės normas. Pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius, savo reikalavimo teisę perleidęs naujajam kreditoriui, nustoja būti prievolės šalis, vietoj jo atsiranda naujasis kreditorius, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų, taip pat jis turi teisę toliau skaičiuoti palūkanas, delspinigius ir / ar kitus sutartyje, iš kurios kilo reikalavimas, ir / ar įstatyme numatytus mokėjimus bei skolininkui pateikti atitinkamus reikalavimus. Dėl to ieškovė, perėmusi reikalavimą, įgijo teisę į nuostolių (negautų pajamų) atlyginimą.

10.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė 139,42 Eur patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo paskolos davėjui per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Sutartyje buvo aiškiai nustatyta tiek palūkanų norma, tiek tai, kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovas turėjo mokėti, todėl darytina išvada, kad ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki Sutarties termino pabaigos, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį. Sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, ieškovė iki šiol nėra atgavusi nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, todėl darytina išvada, kad ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas.

10.3. Priėmęs nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą dėl ieškinio reikalavimo priteisti ieškovei iš atsakovo 139,42 Eur negautų pajamų (nuostolių), teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007).

Žemesnės instancijos teismas

13. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

14. Byloje nustatyta, kad 2021 m. liepos 31 d. atsakovas ir vartojimo kredito davėja UAB „BnP Finance“ (pirminė kreditorė) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-vmyxfyy8 (toliau – Sutartis) (e. t. 1, b. l. 25–34, 38–39, 41, 43–45). Sutartimi pirminė kreditorė suteikė atsakovui 36 mėn. terminui 300 Eur vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį) – 189,24 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma 35,1 proc. (su pritaikyta nuolaida) ir 81 Eur sutarties sudarymo mokestį (e. t. 1, b. l. 38). Mokėjimo (pelno) palūkanų ir sutarties sudarymo mokesčio mokėjimas kartu su Kredito grąžinimu buvo išdėstytas periodiniais mokėjimais anuiteto metodu sudarytame mokėjimo grafike (e. t. 1, b. l. 38–39). Tą pačią dieną, t. y. 2021 m. liepos 31 d., pirminė kreditorė pervedė kredito sumą atsakovui (e. t. 1, b. l. 12).

15. Atsakovui tinkamai ir laiku nevykdant sutartinių įsipareigojimų, 2022 m. vasario 18 d. pranešimu apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą pirminė kreditorė nutraukė Sutartį dėl atsakovo kaltės. Pranešime nustatyta, kad Sutarties nutraukimas įsigalioja 2022 m. kovo 6 d., jeigu iki nurodyto termino atsakovas nepadengs įsiskolinimo (e. t. 1, b. l. 46). Atsakovas skolos nesumokėjo.

16. 2021 m. gegužės 19 d. pirminė kreditorė ir ieškovė sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2021-05/01, kuria šalys susitarė dėl pirminės kreditorės reikalavimo teisių į jos skolininkus periodinių perleidimų ieškovei (sutarties preambulė, 1.5 punktas, 2.1, 2.2 punktai) (e. t. 1, b. l. 17–23). 2022 m. balandžio 18 d. bylų priėmimo – perdavimo aktu Nr. 12 pirminė kreditorė perdavė ieškovei reikalavimą į atsakovą pagal Sutartį (e. t. 1, b. l. 35.). Reikalavimo perdavimo akte, be kita ko, užfiksuota, kad atsakovo negrąžinta kredito dalis yra 290,24 Eur, likęs nesumokėtas Sutarties sudarymo mokestis – 76,43 Eur, palūkanų suma – 59,21 Eur, palūkanų norma – 35,1 proc.). Ieškovė 2022 m. balandžio 22 d. pranešimu dėl kreditoriaus pasikeitimo Sutartyje nurodytu atsakovo elektroninio pašto adresu informavo atsakovą apie reikalavimo teisės pagal Sutartį perleidimą ir pasikeitusį kreditorių (e. t. 1, b. l. 13).

17. Atsakovui nevykdant įsipareigojimų pagal Sutartį, ieškovė kreipėsi į teismą su nagrinėjamu ieškiniu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

18. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria teismas atmetė ieškinio reikalavimą priteisti ieškovei iš atsakovo 139,42 Eur nuostolių (negautų pajamų), paskaičiuotų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. kovo 6 d.) iki šios sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 31 d.), nurodydamas, kad ieškovė Reikalavimo perleidimo sutartimi perėmė iš pradinės kreditorės reikalavimo teisę į konkretaus dydžio – 420,83 Eur, skolą ir neturi teisės reikalauti kitų nuostolių (negautų pajamų); taip pat teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė prašomus priteisti nuostolius patvirtinančių įrodymų, t. y. neįrodė patirtų nuostolių (negautų pajamų) realumo. Grįsdama apeliacinį skundą, ieškovė nurodo, kad Reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovė perėmė visas pradinės kreditorės teises, įskaitant ir teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, be to, ieškovė įrodė, kad Sutartį nutraukus dėl atsakovo kaltės, pradinė kreditorė / ieškovė patyrė 139,42 Eur nuostolių, kuriuos sudaro už laikotarpį po Sutarties nutraukimo apskaičiuotos mokėjimo (pelno) palūkanos. Apeliaciniu skundu ieškovė ginčija teismo išvadą, argumentuodama, kad teismas netinkamai aiškino reikalavimo perleidimą reglamentuojančias teisės normas ir neatsižvelgė į byloje esančius negautas pajamas pagrindžiančius įrodymus.

Dėl reikalavimo perleidimo sutartimi perduodamų teisių apimties

19. Kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008). Kai pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius perduoda savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalis, o vietoj jo prievolėje atsiranda naujasis kreditorius. Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų – naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų (CK 6.101 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2009). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.101 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog, perleidžiant reikalavimo teisę, perleidžiamos ir papildomos, šalutinės teisės, inter alia teisė į palūkanas, netesybas, vaisius pajamas ir pan., net jeigu šitai sutartyje ir nenurodyta. Taigi, asmuo, perėmęs visą piniginį reikalavimą, perima ir visą su juo susijusią teisę reikalauti nesumokėtų palūkanų. Šalys turi teisę savo susitarimu nustatyti šios taisyklės išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006).

20. Taigi, kaip pagrįstai apeliaciniame skunde nurodė ieškovė, reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius perleidžia naujajam kreditoriui teisę gauti reikalavimo patenkinimą iš skolininko tokia suma ir apimtimi, kiek tokią teisę turėjo pirminis kreditorius, remiantis teisės aktais, taip pat su skolininku sudaryta sutartimi, iš kurios kildinami reikalavimai, todėl naujasis kreditorius turi teisę po reikalavimo perėmimo skaičiuoti palūkanas, delspinigius ar kitus sutartyje, iš kurios kyla reikalavimas, bei teisės aktuose nustatytus mokėjimus ir reikšti skolininkui su tuo susijusius reikalavimus.

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2021 m. gegužės 19 d. pirminės kreditorės ir ieškovės sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2021-05/01 šalys susitarė dėl pirminės kreditorės reikalavimo teisių į jos skolininkus periodinių perleidimų ieškovei (sutarties preambulė, 1.5 punktas, 2.1, 2.2 punktai) (e. t. 1, b. l. 17–23). Sutartyje šalys nustatė, kad pirminė kreditorė atskirai pasirašomais skolų perdavimo–priėmimo aktais perleis ieškovei reikalavimo teises, kurių susiformavimo teisinis pagrindas yra neteisėta, daugiau kaip 120 kalendorinių dienų ir ne daugiau nei 180 kalendorinių dienų trunkanti pirminės kreditorės skolininko veikla, pasireiškianti nevykdant ir / ar netinkamai vykdant su pirmine kreditore pasirašytomis vartojimo kredito sutartimis prisiimtus įsipareigojimus. Sutarties 2.3 bei 6.1 punktuose šalys taip pat nustatė, kad naujajam kreditoriui – ieškovei, perleidžiama teisė gauti reikalavimo patenkinimą iš skolininkų turto bei kitos su perleidžiamu reikalavimu neatsiejamai susijusios papildomos teisės, taip pat teisė į sutartyje, iš kurio kilo perleidžiamas reikalavimas, ir / ar įstatymų nustatytas palūkanas, delspinigius, baudas ir kt., t. y. sutartimi pradinė kreditorė perleidžia naujajam kreditoriui – ieškovei, teisę gauti perleidžiamo reikalavimo patenkinimą iš skolininkų tokia suma ir tokia apimtimi, kiek tokią teisę suteikia teisės aktai bei perleidžiamus reikalavimus pagrindžiantys dokumentai (pavyzdžiui, nors reikalavimo perleidimo metu skolininkas pradinei kreditorei gali būti neskolingas palūkanų, delspinigių ir / ar kitų įmokų, tačiau naujasis kreditorius – ieškovė, turi teisę toliau skaičiuoti palūkanas, delspinigius ir / ar kitus sutartyje, iš kurios kilo perleidžiamas reikalavimas, ir / ar įstatyme numatytus mokėjimus ir skolininkams pateikti atitinkamus reikalavimus) (Reikalavimo perleidimo sutarties 6.2 punktas).

22. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė iš pradinės kreditorės perėmė reikalavimo teisę tik į atsakovo skolą, kurią sudaro 420,83 Eur ir kuri buvo nurodyta ieškovės 2022 m. balandžio 21 d. bylų perdavimo–priėmimo akte, neatitinka teisinio reglamentavimo ir šalis siejusios Reikalavimo perleidimo sutarties turinio. Iš pirminės kreditorės ir ieškovės sudarytos Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2021-05/01 matyti, kad pagal ją pirminė kreditorė atskiru reikalavimo perdavimo–priėmimo aktu perduoda ieškovei visas savo reikalavimo ir jo užtikrinimo teises, kylančias iš dėl skolininko kaltės nutrauktų vartojimo kredito sutarčių (sutarties 1.4 punktas, 2.3, 6.1 punktai), o reikalavimų perdavimo–priėmimo akte tik nurodoma skolininką ir perduodamą reikalavimą jo perdavimo momentu apibūdinanti informacija (sutarties 5.8 punktas). Toks susitarimas neprieštarauja įstatymams (VKĮ 22¹ straipsnio 1 dalis, CK 6.101 straipsnio 1, 2 dalys), todėl galėjo būti sudarytas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis), o sudaryta sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Toks vertinimas atitinka teismų praktiką (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-76-524/2021). Ieškovės lūkestį iš atsakovo reikalauti negautų pajamų mokėjimo (pelno) palūkanų forma, į kurias, be kita ko, būtų turėjusi teisę ir pradinė kreditorė, suformavo reikalavimų perleidimo sutarties nuostatos.

23. Taigi, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovo atlyginti negautas pajamas (nuostolius). Pripažinus, kad ieškovė, tinkamai perėmusi reikalavimo teises iš pirminės kreditorės, turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) atlyginimą, vertintinas ieškinio reikalavimo priteisti 139,42 Eur negautų pajamų (nuostolių) paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 31 d.) pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką, pagrįstumas.

Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo kreditoriui nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš sutarties terminą dėl skolininko kaltės, yra išaiškinęs, kad skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties kreditoriui nutraukus paskolos sutartį prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus teisę į negautas pajamas, t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai; kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kasacinis teismas, minėtos 2020 m. gegužės 25 d. nutarties 54 punkte suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš terminą: 1) pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; 2) kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; 3) pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

25. Taigi, nagrinėjamu atveju nutraukus Sutartį dėl atsakovo kaltės, pirminė kreditorė įgijo teisę reikalauti iš atsakovo nuostolių – mokėjimo (pelno) palūkanų, kurių paskolos davėja (pirminė kreditorė) pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei Sutartis būtų buvusi įvykdyta tinkamai, – atlyginimo. Kaip jau buvo nurodyta, reikalavimo teises, kylančias iš dėl atsakovo kaltės nutrauktos Sutarties, be kita ko, teisę į nurodytų nuostolių atlyginimą, pirminei kreditorei perdavus ieškovei, teisė reikalauti jų atlyginimo perėjo ieškovei.

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami, kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018). Negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai pagal CK 6.249 straipsnį, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

27. Vartojimo kredito sutarties atveju aktualu ir tai, kad kreditorius (jo reikalavimo teisių perėmėjas) neturi ir negali turėti lūkesčio nurodytas pajamas gauti anksčiau, nei šalys buvo sulygusios kredito sutartimi. Lietuvos teismų praktikoje nurodoma, kad aplinkybė, jog po vartojimo paskolos sutarties nutraukimo mokėjimo grafikas, kuris yra sudėtinė kreditavimo sutarties dalis, neteko galios, nereiškia, kad toks mokėjimo grafikas nepatvirtina realių kreditorės negautų pajamų. Tokiu atveju negautų pajamų – nesumokėtų palūkanų negautų pajamų forma, priteisimas pagal grafiką nepažeidžia kreditorės lūkesčių, nes kreditorė nuo vartojimo paskolos sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo paskolos sutarties termino pabaigos, turėjo teisėtą lūkestį gauti būtent sutartyje nustatyto dydžio palūkanų normos mokėjimo palūkanų (pajamų) sumą, mokamą kiekvieną mėnesį pagal vartojimo paskolos sutartį nuo negrąžintos paskolos sumos likučio, tačiau ne didesnę, kaip konkretų mėnesį turėjęs būti paskolos likutis (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1795-580/2020; 2021 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-387-854/2021, 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-232-855/2021, 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-890-855/2021, 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-891-854/2021, 2021 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1026-852/2021, 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3043-567/2021; Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1997-1097/2022; 2022 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2531-1012/2022). Taigi, kreditoriui dėl skolininko kaltės nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš terminą ir dėl to negavus numatytų gauti mokėjimo (pelno) palūkanų, kreditoriaus patirti nuostoliai (negautos pajamos) gali būti įvertinami remiantis vartojimo kredito sutartyje numatytu mokėjimo (pelno) palūkanų mokėjimo grafiku.

28. Nagrinėjamu atveju Sutarties specialiojoje dalyje buvo nustatyta, kad pagal Sutartį paskolos mokestis (palūkanos) yra 189,24 Eur. Nurodyta, kad nustatomos 39 proc. metinės palūkanos, tačiau atsakovui taikoma nuolaida ir mokėtinos palūkanos yra 35,1 proc. Tinkamai vykdydamas Sutartį visą jos terminą, atsakovas palūkanas turėjo grąžinti iki 2024 m. liepos 31 d. Mokėjimo (pelno) palūkanų mokėjimas kartu su kredito grąžinimo įmokomis buvo išdėstytas periodiniais mėnesiniais mokėjimais anuiteto metodu sudarytame mokėjimo grafike (e. t. 1, b. l. 38–39, 41–42). Atsižvelgiant į tai, kad kredito grąžinimo grafikas buvo sudarytas anuiteto metodu, iš mokėjimo grafiko matyti, jog, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs Sutartį, t. y. kiekvieną mėnesį mokėjęs pirminei kreditorei mokėjimo grafike numatytas įmokas, mokėtina palūkanų suma kas mėnesį būtų mažėjusi.

29. Pažymėtina, kad VKĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį; tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos. Taigi, kreditoriaus lūkestis išsireikalauti iš skolininko už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos negautas pajamas yra ribojamas ne tik maksimalia palūkanų suma, kurią kreditorius galėjo tikėtis gauti, jei skolininkas būtų tinkamai vykdęs vartojimo kredito sutartį visą jos terminą, tačiau ir aplinkybės, kad skolininkas galėjo grąžinti pagrindinę skolą ar jos dalį bet kuriuo metu dar iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, todėl ieškovei priteistinos negautos pajamos – mokėjimo (pelno) palūkanos, negali būti priteisiamos apskaičiuojant jas už ilgesnį laikotarpį kaip iki faktinio kredito grąžinimo dienos arba Sutartyje numatyto kredito grąžinimo termino pabaigos.

30. Atsižvelgiant į nurodytą, iš esmės sutiktina apeliante, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos nuostolius – negautas pajamas, pasireiškusias mokėjimo (pelno) palūkanų negavimu nutraukus Sutartį dėl atsakovo kaltės, nėra pagrįsta. Remiantis prieš tai nurodytais argumentais, konstatuotina, kad teismo sprendimo už akių dalis dėl nuostolių (negautų pajamų), kuriuos sudaro pirminės kreditorės negautos mokėjimo (pelno) palūkanos, apskaičiuotos už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo iki Sutarties termino pabaigos, nepriteisimo, yra keistina, ieškinio reikalavimą tenkinant ir priteisiant ieškovei iš atsakovo negautas mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. kovo 6 d.), bet ne ilgiau nei iki visiško kredito grąžinimo dienos arba vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 31 d.), pagal tai, kokia mokėjimo (pelno) palūkanų įmoka (įmokos suma) nurodytu laikotarpiu buvo nustatyta mokėti atitinkamą konkretų mėnesį, t. y.: 2022 m. kovo 6 d. – 2021 m. kovo 31 d. – 6,20 Eur (8 įmokos pagal grafiką dalis); 2022 m. balandžio 30 d. – 7,53 Eur (9 įmoka pagal grafiką); 2022 m. gegužės 31 d. – 7,35 Eur (10 įmoka pagal grafiką); 2022 m. birželio 30 d. – 7,17 Eur (11 įmoka pagal grafiką); 2022 m. liepos 31 d. – 6,98 Eur (12 įmoka pagal grafiką); 2022 m. rugpjūčio 31 d. – 6,79 Eur (13 įmoka pagal grafiką); 2022 m. rugsėjo 30 d. – 6,59 Eur (14 įmoka pagal grafiką); 2022 m. spalio 31 d. – 6,38 Eur (15 įmoka pagal grafiką); 2022 m. lapkričio 30 d. – 6,17 Eur (16 įmoka pagal grafiką); 2022 m. gruodžio 31 d. – 5,96 Eur (17 įmoka pagal grafiką); 2023 m. sausio 31 d. – 5,73 Eur (18 įmoka pagal grafiką); 2023 m. vasario 28 d. – 5,50 Eur (19 įmoka pagal grafiką); 2023 m. kovo 31 d. – 5,27 Eur (20 įmoka pagal grafiką); 2023 m. balandžio 30 d. – 5,02 Eur (21 įmoka pagal grafiką); 2023 m. gegužės 31 d. – 4,77 Eur (22 įmoka pagal grafiką); 2023 m. birželio 30 d. – 4,51 Eur (23 įmoka pagal grafiką); 2023 m. liepos 31 d. – 4,25 Eur (24 įmoka pagal grafiką); 2023 m. rugpjūčio 31 d. – 3,98 Eur (25 įmoka pagal grafiką); 2023 m. rugsėjis 30 d. – 3,69 Eur (26 įmoka pagal grafiką); 2023 m. spalio 31 d. – 3,41 Eur (27 įmoka pagal grafiką); 2023 m. lapkričio 30 d. – 3,11 Eur (28 įmoka pagal grafiką); 2023 m. gruodžio 31 d. – 2,80 Eur (29 įmoka pagal grafiką); 2024 m. sausio 31 d. – 2,49 Eur (30 įmoka pagal grafiką); 2024 m. vasario 29 d. – 2,16 Eur (31 įmoka pagal grafiką); 2024 m. kovo 31 d. – 1,83 Eur (32 įmoka pagal grafiką); 2024 m. balandžio 30 d. – 1,48 Eur (33 įmoka pagal grafiką); 2024 m. gegužės 31 d. – 1,13 Eur (34 įmoka pagal grafiką); 2024 m. birželio 30 d. – 0,76 Eur (35 įmoka pagal grafiką); 2024 m. liepos 31 d. – 0,39 Eur (36 įmoka pagal grafiką) (e. t. 1, b. l. 38–39).

31. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, grįsdama ieškinio reikalavimą dėl nuostolių (negautų pajamų) priteisimo, kartu su ieškiniu pateikė du skirtingus mokėjimo grafikus (e. t. 1, b. l. 38–39, 10–11). Išnagrinėjus ginčo Sutarties turinį matyti, kad skirtingi mokėjimo grafikai siejami su Sutartyje įvardintomis palūkanų nuolaidomis: Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad suteikiamos paskolos palūkanos yra 39 proc., o palūkanos pritaikius nuolaidą – 35,1 proc. Prie Sutarties pridėtame mokėjimo grafike palūkanos skaičiuojamos pritaikius nuolaidą, t. y. 35,1 proc. dydžio (e. t. 1, b. l. 38–39). Standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą nurodoma, kad taikomos 35,1 proc. metinės palūkanos (su pritaikyta nuolaida), o bendra mokėtinų palūkanų suma – 189,24 Eur (e. t. 1, b. l. 32). Sutarties bendrųjų sąlygų 5.5 punkte, Standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą nurodoma, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos specialiosiose sutarties sąlygose nustatytos palūkanos be nuolaidos; kad nuolaidos palūkanoms taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį (e. t. 1, b. l. 30, 32). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsižvelgiant į nurodytas Sutarties nuostatas, pirminė kreditorė, atsakovui nevykdant įsipareigojimų pagal Sutartį, 2021 m. gruodžio 2 d. vienašališkai parengė Sutarties priedą Nr. 1 – kitą mokėjimų grafiką, perskaičiuodama Sutarties sudarymo metu nustatytas ir grafike išdėstytas palūkanas į palūkanas „be nuolaidos“ (e. t. 1, b. l. 10).

32. Vartojimo kredito sutartyje įtvirtinta sąlyginė nuolaida, kai jos (ne)taikymas yra susijęs su prievolės pažeidimu, reiškia ne ką kitą, kaip papildomo mokesčio taikymą už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, t. y. atlieka prievolės (į)vykdymo užtikrinimo funkciją (CK 6.71 straipsnis). Atitinkamai, teismų praktikoje palūkanų dydžio pakeitimas, susietas su netinkamu sutarties vykdymu, pripažįstamas netesybomis (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1046-567/2021; 2020 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1659-567/2020; 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1721-567/2020; 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3043-567/2021; 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1997-1097/2022). Taigi, nagrinėjamu atveju pirminei kreditorei vienašališkai pakeitus (padidinus) atsakovo pagal Sutartį mokėtinų palūkanų dydį, atsakovui iš esmės buvo pritaikytos netesybos. Netesybos, nagrinėjamu atveju – suma, kuria atsakovui netinkamai vykdant Sutartį buvo padidintos atsakovo pirminei kreditorei mokėtinos mokėjimo (pelno) palūkanos, tokiu atveju nėra ir negali būti vertinamos kaip mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias būtų galėjusi pragrįstai tikėtis gauti pirminė kreditorė, jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs Sutartį, todėl nagrinėjamu atveju apskaičiuojant priteisiamus nuostolius (negautas pajamas) turi būti vadovaujamasi Sutarties sudarymo metu šalių patvirtintu mokėjimo grafiku (e. t. 1, b. l. 38–39).

Dėl procesinės bylos baigties

33. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisiniams santykiams aktualias reikalavimo perleidimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, nesivadovavo kasacinio teismo praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti pagal nutrauktą kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, todėl ieškinio reikalavimą dėl nuostolių (negautų pajamų) priteisimo atmetė nepagrįstai. Atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, apeliacinis skundas tenkintinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keistinas, priteisiant ieškovei iš atsakovo nuostolius – negautas pajamas, kurias nutraukus Sutartį dėl atsakovo kaltės sudaro negautos mokėjimo (pelno) palūkanos už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos ir neviršijant mokėjimo grafike fiksuotos palūkanų sumos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

34. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina. Pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

35. CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

36. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 20 Eur žyminis mokestis ir 242 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai parengiant ieškinį. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 196,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nurodydamas, kad patenkinta 75 proc. visų ieškinio reikalavimų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

37. Apeliacinės instancijos teisme pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria atmestas reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovo 139,42 Eur nuostolių (negautų pajamų), paskaičiuotų už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki Sutarties termino pabaigos, yra keičiama priteisiant ieškovei iš atsakovo nuostolius – negautas pajamas, taigi, iš esmės ieškinio reikalavimas dėl negautų pajamų – mokėjimo (pelno) palūkanų, yra tenkinamas. Tenkinus nurodytą ieškinio reikalavimą, darytina išvada, kad byloje iš esmės yra tenkinami visi materialieji ieškovės reikalavimai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu keistina, priteisiant ieškovei iš atsakovo visas ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 262 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

38. Vadovaujantis CPK 96 straipsniu, atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, iš atsakovo valstybei priteistinas 17,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

39. Ieškovė apeliaciniame procese patyrė 21 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų už apeliacinio skundo pateikimą (žyminis mokestis). Apeliacinis skundas tenkinamas, todėl ieškovės nurodytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas ieškovei iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

40. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl apeliacinio skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimą už akių ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

,,ieškinį tenkinti iš dalies.

„Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ (j. a. k. 302528679) iš atsakovo M. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 290,24 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų 24 ct) negrąžinto kredito; 54,16 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 16 ct) pelno palūkanų, apskaičiuotų už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 76,43 Eur (septyniasdešimt šešis eurus 43 ct) sutarties sudarymo mokesčio; 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą (420,83 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. spalio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 262 Eur (du šimtus šešiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ iš atsakovo M. L. negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. kovo 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 31 d.), skaičiuojant 35,1 proc. dydžio palūkanas nuo negrąžinto kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likutis pagal paskolos sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą mokėjimų grafiką: 2022 m. kovo 6 d. – 2021 m. kovo 31 d. – 6,20 Eur (8 įmokos pagal grafiką dalis); 2022 m. balandžio 30 d. – 7,53 Eur (9 įmoka pagal grafiką); 2022 m. gegužės 31 d. – 7,35 Eur (10 įmoka pagal grafiką); 2022 m. birželio 30 d. – 7,17 Eur (11 įmoka pagal grafiką); 2022 m. liepos 31 d. – 6,98 Eur (12 įmoka pagal grafiką); 2022 m. rugpjūčio 31 d. – 6,79 Eur (13 įmoka pagal grafiką); 2022 m. rugsėjo 30 d. – 6,59 Eur (14 įmoka pagal grafiką); 2022 m. spalio 31 d. – 6,38 Eur (15 įmoka pagal grafiką); 2022 m. lapkričio 30 d. – 6,17 Eur (16 įmoka pagal grafiką); 2022 m. gruodžio 31 d. – 5,96 Eur (17 įmoka pagal grafiką); 2023 m. sausio 31 d. – 5,73 Eur (18 įmoka pagal grafiką); 2023 m. vasario 28 d. – 5,50 Eur (19 įmoka pagal grafiką); 2023 m. kovo 31 d. – 5,27 Eur (20 įmoka pagal grafiką); 2023 m. balandžio 30 d. – 5,02 Eur (21 įmoka pagal grafiką); 2023 m. gegužės 31 d. – 4,77 Eur (22 įmoka pagal grafiką); 2023 m. birželio 30 d. – 4,51 Eur (23 įmoka pagal grafiką); 2023 m. liepos 31 d. – 4,25 Eur (24 įmoka pagal grafiką); 2023 m. rugpjūčio 31 d. – 3,98 Eur (25 įmoka pagal grafiką); 2023 m. rugsėjis 30 d. – 3,69 Eur (26 įmoka pagal grafiką); 2023 m. spalio 31 d. – 3,41 Eur (27 įmoka pagal grafiką); 2023 m. lapkričio 30 d. – 3,11 Eur (28 įmoka pagal grafiką); 2023 m. gruodžio 31 d. – 2,80 Eur (29 įmoka pagal grafiką); 2024 m. sausio 31 d. – 2,49 Eur (30 įmoka pagal grafiką); 2024 m. vasario 29 d. – 2,16 Eur (31 įmoka pagal grafiką); 2024 m. kovo 31 d. – 1,83 Eur (32 įmoka pagal grafiką); 2024 m. balandžio 30 d. – 1,48 Eur (33 įmoka pagal grafiką); 2024 m. gegužės 31 d. – 1,13 Eur (34 įmoka pagal grafiką); 2024 m. birželio 30 d. – 0,76 Eur (35 įmoka pagal grafiką); 2024 m. liepos 31 d. – 0,39 Eur (36 įmoka pagal grafiką).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo M. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 17,92 Eur (septyniolika eurų 92 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginti (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).“

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Legal Balance“ (j. a. k. 302528679) iš atsakovo M. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 21 Eur (dvidešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Latvelė