- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-16
- Bylos Nr.
- e2S-428-390/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28296-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Suinteresuotas asmuo
- J. V., G. Š.
- Skolininkas
- G. Š.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, veikiantis Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą suinteresuotų asmenų J. V. ir G. Š. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Irenos Beliačic prašymą dėl baudos skyrimo skolininkei G. Š., suinteresuoti asmenys J. V., G. Š., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja antstolė Irena Beliačic (toliau – antstolė) pareiškimu prašė išspręsti klausimą dėl baudos skyrimo G. Š. (toliau – skolininkė) iki 300 Eur už kiekvieną teismo 2023 m. vasario 20 d. 4.1 - 4.4 punktu nevykdymo dieną.
2. Nurodė, kad yra penki nutarties neįvykdymo epizodai, už kuriuos yra prašoma skirti baudą: 2024 m. gruodžio 14 d. J. V. (toliau – suinteresuotas asmuo, tėvas) atvykus, sūnus V. atsisakė važiuoti, 2024 m. gruodžio 23 d. J. V. atvykus, sūnus V. atsisakė važiuoti, 2024 m. gruodžio 28 d. G. Š. praleido tik dalį nustatyti laiko su sūnumi J., 2024 m. gruodžio 31 d. G. Š. nepasiėmė sūnaus J. per jo žiemos atostogas, 2025 m. sausio 11 d. J. V. atvykus, sūnus V. atsisakė važiuoti. Nepilnamečio vaiko V. gyvenamoji vieta nustatyta su skolininke, todėl jai tenka didesnė našta auginant ir ugdant šalių nepilnametį vaiką, atitinkamai ir daugiau galimybių skatinti ir motyvuoti vaiką bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, o esant vaiko pasipriešinimui bendrauti su tėvu, kiekybiškai ir kokybiškai daryti poveiki tokiam pasipriešinimui sumažinti. Skolininkės neveikimas pasireiškė tuo, kad nurodytu laikotarpiu ji nedėjo pakankamai pastangų paruošti vaiką bendravimui su skyrium gyvenančiu tėvu. Dėl neįvykusio bendravimo su vaiku J. gyvenančiu su J. V.: 2024-12-28 / 2024-12-29 bendravimas neįvyko pilna apimtimi, kadangi skolininkė vaiką gražino anksčiau numatyto laiko, taip pat antrąją atostogų dalį (žiemos atostogos suteiktos nuo 2024 m. gruodžio 27 d. iki 2025 m. sausio 3 d.) mama (skolininkė) turi praleisti su vaiku J., tačiau vaiko nepasiėmė.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo (skolininkė) G. Š. atsiliepimu į antstolės pareiškimą prašė: 1) nutraukti šią civilinę bylą; 2) nenutraukus civilinės bylos ir nusprendus nagrinėti antstolės patikslintą prašymą, išreikalauti iš antstolės visą vykdomąją bylą NR. 0011/24/02770 ir prijungti prie šios bylos medžiagos; 3) atmesti antstolės prašymą kaip nepagrįstą; 4) skirti antstolei maksimalią 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis; 5) priteisti G. Š. iš antstolės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal į bylą pateiktus dokumentus.
4. Nurodė, kad antstolės argumentai apie nepakankamas pastangas paruošti vaiką bendravimui yra nepagrįsti ir šališki. Skolininkė, išreikšdama susirūpinimą sūnaus emocine būsena ir nenoru bendrauti su tėvu nuo 2024 m. liepos mėn. išimtinai savo lėšomis kreipėsi į psichologus, kurie nustatė vaiko emocinį diskomfortą santykiuose su tėvu ir broliu dėl patiriamų įžeidimų bei grasinimų, kas lėmė vaiko baimę ir nenorą bendrauti. Specialistų išvados visiškai paneigia antstolės teiginius, specialistai nurodo, kad vaiko nenoras bendrauti nėra siejamas su skolininkės nuteikinėjimu, o kyla dėl tėvo elgesio (empatijos trūkumo, priešiškumo motinos atžvilgiu, nepalankių veiksmų), kuris kelia vaikui priešiškus jausmus. Atsakovė pabrėžia, kad antstolė, žinodama visas šias aplinkybes, veikė šališkai, remdamasi tik išieškotojo informacija ir nepateikdama visos vykdomosios bylos medžiagos. 2024 m. gruodžio 28 d. sūnus J. V. buvo grąžintas anksčiau laiko į tėvo gyvenamąją vietą, nes vaikas pats to prašė, nenoriai bendravo su broliu, o jo grąžinimas nevėliau kaip sekmadienį 18:00 val. buvo įvykdytas laiku. 2024 m. gruodžio 30 d. susirgo sūnaus J. brolis, todėl, rūpindamasi vaikų geriausiais interesais ir siekdama išvengti ligos plitimo, skolininkė sąmoningai negalėjo ir nepaėmė sūnaus J. per žiemos atostogas, apie ką savalaikiai informavo tėvą ir sūnų. Skolininkės nuomone, antstolės veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Nepaisant, kad 2025 m. sausio 15 d. teismo nutartimi antstolės vykdymo veiksmai buvo sustabdyti, antstolė pakartotinai pateikė analogiško turinio prašymą, o šį kartą neįtraukė išvadą teikiančios Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - Tarnyba).
5. Suinteresuotas asmuo J. V. atsiliepimu į antstolės pareiškimą prašė jį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
6. Nurodė, kad skolininkė sistemingai ir piktybiškai nevykdo tesimo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos. Dėl analogiškų skolininkės veiksmų (teismo sprendimo nevykdymo) Vilniaus apygardos prokuratūroje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pažymėjo, kad abejoja skolininkės pateiktų privačių psichologų išvadomis ir mano, kad objektyvūs duomenys gali būti surinkti tik atlikus valstybinę kompleksinę teismo psichiatrinę-psichologinę ekspertizę. Skolininkės argumentai dėl Tarnybos Kauno m. skyriaus neįtraukimo į bylą nepagrįsti, nes Tarnybos tiek Kauno, tiek Vilniaus skyriai apie situaciją žinojo, šeimoms buvo teikiamos kompleksinės paslaugos.
7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad šeima Tarnybai žinoma nuo 2021 m. spalio mėn. Po teismo nutarties priėmimo Tarnybos vertinimas dėl nepilnamečio V. situacijos vykdytas tris kartus. Nagrinėjant pranešimus dėl tėvų nesutarimų, nustatyta, kad šeimos aplinkoje yra rizikos veiksnių, dėl ko abiem tėvams inicijuota ir iki šiol taikoma atvejo vadyba. Bendraudamas su specialistais, V. teigė, kad nenori bendrauti su tėvu, jam nemalonu bendrauti. Nepaisant mamos ir patėvio skatinimo, V. bendrauti atsisako, teigdamas, kad visada laikosi tik savo nuomonės ir nenori bendrauti dėl to, kad tėvas „pridaręs daug dalykų“. Nėra pagrindo daryti vienareikšmės išvados, kad nustatyta bendravimo tvarka ginčo laikotarpiu buvo nevykdoma išskirtinai dėl to, kad vaiko mama (skolininkė) nevykdo jai tenkančios kooperavimosi pareigos ar, kad motina neskatina, nemotyvuoja vaiko bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, nesiekia kiekybiškai ir kokybiškai daryti poveikį tokiam pasipriešinimui sumažinti. Vertinant vaiko nuosekliai reiškiamą nuomonę dėl nenoro bendrauti su tėvu, Tarnyba neturi pagrindo dėl berniuko gebėjimo pagal savo amžių ir brandą ją išreikšti bei pagrįsti jam asmeniškai reikšmingais argumentais bei aplinkybėmis, taip pat nepastebėta, jog vaiko neigiamai nuomonei apie tėvą motina kokiu nors būdu sąmoningai darytų įtaką, siekdama skatinti vaiko priešiškumą tėvui. Priešingai, su vaiku dirbę specialistais aiškiai įžvelgia, jog vaiko neigiama nuomonė apie tėvą yra susiformavusi remiantis jo asmenine santykių su tėvu patirtimi. Antstolė su prašymu į teismą kreipėsi ne operatyviai, o parėjus beveik metams laiko nuo bendravimo tvarkos nevykdymo epizodų, dėl kurių prašoma skirti baudą motinai, o per tą laiką, kaip aiškiai žinoma, situacija yra reikšmingai pasikeitusi, abu tėvai yra pripažinę ir sutarę, jog savarankiškas ir tiesioginis V. bendravimas su tėvu jau ilgą laiką nebuvo ir iki šiol nėra įmanomas, su tikslu užtikrinti jiems būtiną pagalbą yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, paskirti tarpininkavimą bendravime turintys vykdyti specialistai. Tarnybos vertinimu, motina (skolininkė), siekdama užtikrinti sūnaus V. teisę bendrauti su tėvu veikia apdariai ir rūpestingai, išklausydama vaiko nuomonės, jautriai į ją atsižvelgdama, įvertindama geriausius vaiko interesus bei nevengdama bendradarbiauti su tėvu. Skyriuje apklaustas sūnus J. nurodė, kad nori bendrauti su mama ir sustiprinti ryšius su mama ir broliu V.. Tėvas teigia nesiekiantis nubausti motinos, tačiau jam svarbu, kad vaikai bendrautų tarpusavyje, motina bent minimaliai bendrautų su J., ir kad ji netrukdytų tėvui bendrauti su sūnumi V.. Atsižvelgiant į tai, kad antstolė į teismą kreipėsi praėjus beveik metams po jos nurodytų galimų motinos bendravimo su J. tvarkos pažeidimų, o per tą laiką situaciją faktiškai ir iš esmės pasikeitė, motina su J. bendrauja reguliariai, o ir pats išieškotojas nurodo, kad jis nesiekia motiną nubausti, baudos skolininkei skyrimas neatitiktų geriausių nepilnamečio J. interesų, nes tik papildomai eskaluotų ir taip pat pakankamai aukštą tėvų konfliktiškumo lygį, be to, baudą motina turėtų sumokėti iš šeimos lėšų, kurios pirmiausia turėtų būti naudojamos kasdieniams vaikų poreikiams tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 2 d. nutartimi pareiškėjos antstolės Irenos Beliačic prašymą dėl baudos skyrimo atmetė.
9. Teismas, įvertinęs byloje esančiais duomenimis, suinteresuotų asmenų paaiškinimus bei Tarnybos išvadą, sprendė, kad pareiškėja neįrodė baudos skyrimo skolininkei pagrindo dėl laikotarpių 2024 m. gruodžio 14 d.; 2024 m. gruodžio 23 d.; 2025 m. sausio 11 d. kai J. V. atvykus, nepilnametis vaikas V. V. atsisakė bendrauti su tėvu. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad santykiai tarp tėvų yra konfliktiški, tačiau iš byloje esančių vaizdo įrašų, kai tėvas J. V. atvykdavo pasiimti nepilnamečio vaiko V. V. bendravimui, matyti, kad pats vaikas atsisako vykti su tėvu, kad santykiai tarp nepilnamečio vaiko ir tėvo yra konfliktiški, vaikas atsisako ne tik vykti bendrauti, bet ir apskritai matytis su tėvu. Teismo vertinimu, 12 metų yra pakankamas amžius, kad vaikas galėtų suformuoti savo nepriklausomą ir individualią nuomonę, į kurią teismas atsižvelgė. Vaikas net skatinamas motinos (skolininkės), vis tiek atsisakė vykti bendrauti su tėvu, teismo vertinimu, dėl asmeninių ir individualių nepilnamečio vaiko ir tėvo santykių ypatumų, o ne dėl neigiamos motinos (skolininkės) įtakos vaikui formuojant neigiamą nuomonę apie tėvą ar tiesiogiai trukdant tėvui bendrauti su vaiku. Teismas nenustatė motinos (skolininkės) neigiamos įtakos siekiant apriboti tėvo bendravimą su vaiku. Teismas darė išvadą, kad laikotarpiais 2024 m. gruodžio 14 d.; 2024 m. gruodžio 23 d.; 2025 m. sausio 11 d. kai J. V. atvykus, nepilnametis vaikas V. atsisakė bendrauti su tėvu, pažeidimo skolininkės atžvilgiu nenustatyta.
10. Teismo vertinimu, pareiškėja neįrodė baudos skyrimo skolininkei pagrindo dėl laikotarpių, kai 2024 m. gruodžio 28 d. skolininkė praleido tik dalį nustatyti laiko su nepilnamečiu vaiku J. ir 2024 m. gruodžio 31 d. kai skolininkė nepasiėmė nepilnamečio vaiko J. per jo žiemos atostogas. Nurodė, kad šie skolininkės veiksmai buvo išskirtiniai, vienetiniai atvejai, kurie įvyko ne dėl motinos (skolininkės) subjektyvių, asmeninių interesų ar piktavališkų veiksmų, o dėl objektyvių, nuo motinos (skolininkės) nepriklausančių aplinkybių. Pagal teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 4.2 punktą, skolininkė turi pristatyti nepilnametį vaiką ne vėliau kaip sekmadienį 18 val., taip pat pats nepilnametis vaikas norėjo ir prašė jį grąžinti, todėl teismas sprendė, kad skolininkė veikė sąžiningai, pagrįstai ir išimtinai nepilnamečio vaiko interesais. Per žiemos atostogas, motina (skolininkė) negalėjo pasiimti nepilnamečio vaiko dėl objektyvių priežasčių – vaiko ligos (tai patvirtina skolininkės pateiktas ambulatorinio apsilankymo aprašymas (E025). Teismo vertinimu, motina veikė išimtinai nepilnamečių vaikų interesais, siekiant neužkrėsti kito nepilnamečio vaiko ir užtikrinti sergančio vaiko interesus, su juo vengiant fizinio kontakto, t. y. pažeidimo skolininkės atžvilgiu nenustatyta.
Šalies argumentai
11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja su pareiškimu dėl baudos skyrimo kreipėsi praėjus beveik metams po jos nurodytų galimų motinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pažeidimų, o per šį laikotarpi situacija ir reikšmingos byloje aplinkybės yra pasikeitusios iš esmės.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas nagrinėdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nurodė, kad šalys prašo priteisti joms patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau bylinėjimosi išlaidos ypatingosios teisenos būdu nagrinėjamose bylose šalims neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
13. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo G. Š. prašo iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 2 d. nutartį bei priteisti G. Š. iš J. V. visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal į bylą pateiktus dokumentus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas neįvertino, kad kai byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, turėtos bylinėjimosi išlaidos gali būti priteistos iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
13.2. Nors skolininkės prašymuose buvo nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas atlyginti prašoma iš pareiškėjos – antstolės I. Beliačic, tačiau teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad toks prašymas buvo siejamas su prašymu antstolės veiksmus pripažinti piktnaudžiavimu ir skirti antstolei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismui nenustačius piktnaudžiavimo, jis turėjo atsižvelgti į esamą teismų praktiką, teisės doktriną ir kitus teisės principus, kuriais remiantis nors ir atsisakė bylinėjimosi išlaidas priteisti iš antstolės (nepripažinus jos veiksmų piktnaudžiavimu), galėjo ir turėjo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš išieškotojo – J. V..
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo J. V. prašo atmesti G. Š. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo argumentais:
14.1. G. Š. yra nuteikusi vaiką (tai patvirtina Tarnyba į civilinė byla Nr. e2-3688-1229/2025 pateikta pilnos apimties vaiko situacijos vertinimo anketa). Šiuo atveju vaiko nenoras yra suformuotas neteisėtu, vaiko interesus pažeidžiančiu būdu, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
14.2. Iš pateiktų G. Š. mokėjimo kvitų, nėra aišku, už kokias konkrečiai teisines paslaugas atsiskaityta, nes jos atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, vyksta kelios civilinės bylos, visose bylose jos interesams atstovauja ta pati teisininkė A. Š..
Šalies argumentai
2. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo J. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 2 d. nutartį, skirti G. Š. tokią baudą, kuri ją atgrasytų nuo bendravimo tvarkos nevykdymo ateityje ir atitiktų jos turtinę padėtį, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismas netinkamai įvertino įrodymus, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas. J. V. dar 2024 m. liepos 4 d. civilinėje byloje Nr. e2VP-16274-869/2024 kreipėsi į Teismą, prašydamas išduoti vykdomąjį raštą, pateikė įrodymus, kad G. Š. nevykdo bendravimo tvarkos nei dalyje dėl sūnaus V. perdavimo tėvui, nei dėl sūnaus J. pasiėmimo bendravimui. Teismai jau tuomet nustatė, kad bendravimo tvarka tikrai buvo pažeidinėjama, ir 2024 m. liepos 30 d. nutartimi išdavė vykdomąjį raštą. Apeliacinės instancijos teismas labai išsamiai ir preciziškai įvertino susidariusią situaciją, ištyrė šalių pateiktus įrodymus, ir 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr e2S-1723-921/2024 atmetė G. Š. skundą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad vaiko nenoras bendrauti su tėvu nelaikytinas objektyvia aplinkybe, nepriklausančia nuo apeliantės, todėl neatleidžia jos nuo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos laikymosi. Būtent todėl J. V. nusprendė kreiptis į antstolę, o antstolė – į teismą su prašymu skirti baudą, tikėdamasis, kad klausimas bylos aplinkybes įvertins taip, kaip jos jau buvo įvertintos 2 instancijų teismų įsiteisėjusiomis nutartimis taikant prejudicijos principą.
15.2. Antstolė laikinai nesikreipė į teismą su prašymu dėl baudos skyrimo, nes jai buvo žinoma, kad G. Š. kreipėsi į Tarnybą dėl nepilnamečio V. V. interesų pažeidimo, Tarnybai skyrus J. V. administracinę nuobaudą – įspėjimą, su kuriuo J. V. nesutiko, buvo nagrinėjama administracinė byla. Tik pasibaigus teisminiam nagrinėjimui, antstolė kreipėsi į teismą.
15.3. G. Š. pateikė duomenis, kad ji patyrė 1 650 Eur bylinėjimosi išlaidas. Tokios išlaidos rodo, kad jos materialinė padėtis yra labai gera, todėl apeliantas prašo skirti G. Š. tokio dydžio baudą, kuri ją atgrasytų nuo bendravimo tvarkos nevykdymo ateityje.
15.4. Dėl nepilnamečio J. V. nepasiėmimo žiemos atostogoms teismas nesivadovavo antstolio nustatytomis aplinkybėmis, nes antstoliui su pareiškimu buvo pateiktas susirašinėjimas su G. Š.. 2025 m. gruodžio 31 d. sūnui J. buvo atlikti tiek gripo, tiek ir covido testai, abiejų atsakymai – neigiami, kas suponuoja į tai, kad tai tebuvo G. Š. bandymas išvengti atsakomybės.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo G. Š. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo 2025 m. gruodžio 11 d. J. V. pateiktą atskirąjį skundą palikti nenagrinėtą, kadangi šis atskirasis skundas paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą, o teismui nusprendus nagrinėti J. V. atskirąjį skundą - jį atmesti, priteisti iš J. V. visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
16.1. Skundžiama nutartis priimta 2025 m. gruodžio 2 d., todėl atskirasis skundas dėl nutarties galėjo būti paduotas vėliausiai 2025 m. gruodžio 9 d. (CPK 73 straipsnis). Teismas 2025 m. gruodžio 5 d. rezoliucija pratęsė terminą atskirajam skundui paduoti, tačiau atskirojo skundo padavimo terminas nustatytas įstatyme, todėl teismas negali jo pratęsti (CPK 77 straipsnis). Todėl išieškotojo atskirasis skundas paliktinas nenagrinėtas, kaip paduotas teismui praleidus procesinį terminą atskirajam skundui paduoti.
16.2. Atskirasis skundas nepagrįstas jokiais objektyviais faktais ir labiau panašėja į piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nei į pagrįstą skundą.
16.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-3688-1229/2025 yra akivaizdus įrodymas ir pagrindimas to, kad iki šios nutarties priėmimo nustatyta tėvo ir vaiko bendravimo tvarka objektyviai negalėjo būti vykdoma. Minėtoje nutartyje Vilniaus miesto apylinkės teismas darė išvadą, kad išieškotojo bendravimo su Vaiku tvarkos priverstinis vykdymas gilina kilusį konfliktą tarp tėvo ir sūnaus, sunkina vaiko V. V. emocinę būklę ir neatitinka nepilnamečio vaiko interesų, todėl yra pagrindas spręsti dėl Taikos sutarties priverstinio vykdymo sustabdymo ir laikinos bendravimo tvarkos, kurios tikslas būtų nutrūkusio ryšio su vaiku atstatymas, nustatymo.
16.4. Šioje ir civilinėje byloje Nr. e2VP-44999-599/2025 pateiktos specialistų išvados expressis verbis įvardina vaiko V. V. požiūrį į išieškotoją ir tokio požiūrio priežastis, kurios be kita ko yra ir dalis akivaizdžių priežasčių lėmusių skolininkės negalėjimą įvykdyti tuo metu buvusios nustatytos bendravimo tvarkos, be kita ko ir iš dalies lėmusios bendravimo tvarkos pakeitimą. Išieškotojas iš esmės teigia, kad skolininkė privalėjo nepaisyti vaiko J. V. norų, abiejų vaikų sveikatos būklės, geriausių vaikų interesų ir privalėjo dirbtinai laikytis nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos. Manytina, kad tai tik patvirtina ne išieškotojo norą siekti geriausių vaikų interesų, o priešingai, akivaizdžiai demonstruoja jo siekį kenkti skolininkei.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
4. Suinteresuotas asmuo J. V. kartu su atsiliepimu į G. Š. atskirąjį skundą pateikė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2025 m. gruodžio 17 d. priimtą Vaiko situacijos vertinimo sprendimą Nr. 1VSV-7844, reaguojant 2025 m. lapkričio 24 d. pranešimą Nr. 1VTP-6542 dėl galimai pažeistų nepilnamečio šalių vaiko ir pateiktą į Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-3688-1229/2025. Nurodo, kad tiesiogiai su nepilnamečiu V. bendravusios specialistės nurodytos aplinkybės ir išvados įrodo, kad G. Š. yra nuteikusi vaiką. Šio įrodymo anksčiau pateikti neturėjo galimybių.
5. Apeliacinės instancijos teisme 2026 m. balandžio 7 d. suinteresuotas asmuo G. Š. pateikė 2026 m. vasario 17 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad J. V. pateiktas dokumentas tapo nebeaktualus, kadangi Vaiko situacijos vertinamo sprendimas buvo panaikintas ir V. V. situacija 2025-11-24 pranešimo Nr. 1VTP6542 pagrindu buvo įvertinta iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
6. Suinteresuotas asmuo J. V. 2026 m. balandžio 8 d. pateikė informaciją, kad jis nesutikdamas su nauju 2026 m. vasario 17 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė 2025-03-13 ir 2026-03-20 skundus. Pateikė šias aplinkybes patvirtinantį Tarnybos 2026 m. balandžio 1 d. raštą “Dėl 2026m. vasario 17 d. rašto”.
7. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
8. Nors J. V. pateiktas naujas rašytinis įrodymas – Tarnybos 2025 m. gruodžio 17 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendimas atsirado po skundžiamos teismo nutarties priėmimo, tačiau jo pateikimo ir, atitinkamai, priėmimo būtinybė šiuo atveju neegzistuoja, kadangi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neturi jokios esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui, nes nesusijęs su bylos dalyku (Tarnyba įvertino vaiko situaciją gavusi 2025 m. lapkričio 24 d. pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, t. y. beveik po 1 metų po šioje byloje nagrinėjamų epizodų), be to, yra negaliojantis. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pateiktų naujų įrodymų nepriima ir nevertina.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas antstolės prašymas dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 20 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-676-869/2023, patvirtino ieškovo J. V. ir atsakovės G. Š. 2023 m. vasario 7 d. sudarytą patikslintą taikos sutartį, kurioje be kitų klausimų, šalys taip pat susitarė ir dėl bendravimo su jų nepilnamečiais vaikais tvarkos sąlygų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-16274-869/2024 nutarė išduoti vykdomąjį raštą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, įskaitant ir 4 – 4.4 punktus, dėl kurių nevykdymo ar netinkamo vykdymo antstolė prašė spręsti klausimą dėl skirtinos baudos skolininkei. Apeliacinės instancijos teismas 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi paliko galioti 2024 m. liepos 30 d. nutartį. Teismas 2024 m. gruodžio 13 d. išdavė J. V. vykdomąjį raštą. J. V. 2024 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į antstolę, kuri 2024 m. gruodžio 27 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. Antstolė 2025 m. sausio 9 d. ir 2025 m. sausio 21 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus (vykdomosios bylos Nr. 2770/24 b. l. 48, 75). G. Š. 2024 m. gruodžio 27 d. kreipėsi š Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, teismas 2025 m. sausio 15 d. nutartimi pareiškėjos G. Š. prašymą patenkino iš dalies, sustabdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-676-869/2023, patvirtintos taikos sutarties 4 punkto dalyje, kurioje nustatyta J. V. bendravimo tvarka su skyrium gyvenančiu V. V. priverstinį vykdymą, nustatė laikiną J. V. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi V. tvarką – turi teisę bendrauti Vilniaus arkivyskupijos Caritas mediacijos centre „In Pace“ dalyvaujant centro tarpininkui (specialistui); bendravimas su vaiku vyksta atsižvelgiant į centro rekomendacijas siekiant sustiprinti nepilnamečio vaiko ryšį su tėvu. G. Š. 2025 m. vasario 28 d. pateikė teismui ieškinį atsakovui J. V. dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo. Teismas ieškinį priėmė, civilinė byla nagrinėjama. Antstolė Irena Beliačic 2025 m. spalio 13 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl baudos skyrimo skolininkei G. Š. už kiekvieną teismo 2023 m. vasario 20 d. 4.1 - 4.4 punktu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymą, t. y. už 5 nutarties neįvykdymo epizodus: 2024 m. gruodžio 14 d. tėvui J. V. atvykus, sūnus V. atsisakė važiuoti, 2024 m. gruodžio 23 d. J. V. atvykus, sūnus V. atsisakė važiuoti, 2024 m. gruodžio 28 d. G. Š. praleido tik dalį nustatyto laiko su sūnumi J., 2024 m. gruodžio 31 d. G. Š. nepasiėmė sūnaus J. per jo žiemos atostogas, 2025 m. sausio 11 d. J. V. atvykus, sūnus V. atsisakė važiuoti.
12. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė, nenustatęs motinos G. Š. neigiamos įtakos siekiant apriboti tėvo bendravimą su vaiku, pažeidimo jos atžvilgiu, esant objektyvioms priežastims, dėl kurių negalėjo vykti sūnaus bendravimas su motina, J. V. su skundžiama nutartimi nesutinka iš esmės dėl teismo netinkama įrodymų vertinimo, o G. Š. - su nutarties dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dėl netinkamo teisės normų aiškinimo ir taikymo.
13. Apeliantas J. V. nesutikimą su skundžiama nutartimi iš esmės grindžia argumentu, kad kitoje civilinėje byloje – dėl vykdomojo rašto išdavimo teismas konstatavo G. Š. pažeidimus nevykdant teismo nutartimi patvirtintos bendravimo su vaikais tvarkos, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad vaiko nenoras bendrauti su tėvu nelaikytinas objektyvia aplinkybe, nepriklausančia nuo apeliantės, todėl neatleidžia jos nuo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos laikymosi, be to, teismas administracinio nusižengimo byloje taip pat vertino šioje byloje esančius vaizdo ir garso įrašus dėl nepilnamečio sūnaus V. neperdavimo ir nutartimi panaikino V. V. Tarnybos 2025 m. sausio 21 d. nutarimu skirtą administracinę nuobaudą – įspėjimą už nepilnamečio interesų pažeidimą. Apelianto nuomone, šioje byloje teismas turėjo vadovautis prejudiciniais faktais.
14. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-695/2019, 39 punktas). Taigi, viena iš sąlygų, leidžiančių konstatuoti prejudicinių faktų buvimą, yra nustatymas, kad aplinkybė, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis anksčiau išnagrinėtoje byloje. Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017, 31 punktas).
15. Anksčiau išnagrinėtoje byloje dėl vykdomojo rašto išdavimo teismo tyrimo ir vertinimo (įrodinėjimo) dalyką sudarė 2024 m. liepos mėn. teismo nutarties nevykdymo atvejai, todėl teismas nustatė atitinkamas reikšmingas faktines aplinkybes, jas teisiškai kvalifikavo ir padarė išvadą, jog yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartimi patvirtintos patikslintos taikos sutarties 4 punktą (4.1-4.11 papunkčius). Administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo dalykas - ar tėvas J. V. netinkamai panaudojo savo tėvo valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, netinkamai vykdė savo pareigas ar pažeidė vaiko teises, nustatinėjama J. V. kaltė padarius ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Nagrinėjamoje byloje teismo tyrimo ir vertinimo (įrodinėjimo) dalykas yra kitas – antstolės 2025 m. sausio 9 d. ir 2025 m. sausio 21 d. sprendimų neįvykdymo aktai ir juose nurodyti teismo nutarties nevykdymo 2024 m. gruodžio 14 d., 2024 m. gruodžio 23 d., 2024 m. gruodžio 28 d., 2024 m. gruodžio 31 d. ir 2025 m. sausio 11 d. atvejai. Taigi, ankstesnėse civilinėje ir administracinėje bylose įrodinėjimo dalyku nebuvo antstolės 2025 m. sausio 9 d. ir 2025 m. sausio 21 d. aktai ir juose fiksuoti teismo nutarties nevykdymo epizodai. Todėl nagrinėjamoje byloje sprendžiant baudos suinteresuotam asmeniui skyrimo klausimą ankstesnėse bylose teismo nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios.
16. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra suformuota ir nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010 ir kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010 ir kt.).
17. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė kiekvieną iš teismo nutarties nevykdymo epizodų, nustatė nevykdymo faktus ir aplinkybes, bei įvertino skolininkės nurodytas nevykdymo priežastis, kurias laikė svarbiomis, objektyviai pateisinančiomis teismo nutarties nevykdymą bei paneigiančiomis skolininkės kaltę, taip pat teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad nepilnamečiui vaikui yra 12 metų, o tai yra pakankamas amžius, kad vaikas galėtų suformuoti savo nepriklausomą ir individualią nuomonę, į kurią teismas atsižvelgė. Teismas pagrįstai pripažino, kad skolininkė gerbia vaiko teisę palaikyti šeiminius ryšius su tėvu, neignoruoja vaiko ir tėvo santykių problemų, siekia rasti būdų vaiko ir tėvo santykių problemoms spręsti iš esmės. Apeliantas nesutikimo su teismo atliktu teismo nutarties nevykdymo priežasčių vertinimu nepagrindė išsamiais teisiniais argumentais dėl teismo padaryto įrodymų tyrimo ir (ar) vertinimo taisyklių pažeidimo, atskirajame skunde pateikė kitokį bylos duomenų vertinimą ir teismų nustatytų aplinkybių interpretavimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
18. CPK 593 straipsnyje reglamentuojama vykdymo proceso metu teismui pateiktų pareiškimų, tarp jų antstolio pareiškimų dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje nurodytais atvejais, nagrinėjimo tvarka (CPK 593 straipsnio 2 dalis). To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
19. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos tikslus, t. y. kad bylinėjimosi išlaidos nebūtų priteisiamos iš antstolio, šioje teisės normoje nėra įtvirtinto draudimo paskirstyti byloje, kurioje nagrinėti CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodyti pareiškimai, vykdymo proceso šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą ir priešingus išieškojo ir skolininko interesus. Priešingas aiškinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, taip pat galėtų turėti neigiamos įtakos vykdymo proceso efektyvumui, kai tokiame procese patirtos vykdymo proceso šalių bylinėjimosi išlaidos tarp jų nebūtų paskirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023, 36 punktas, 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-1120/2023, 54 punktas).
20. Apeliantė G. Š. atskirajame skunde pripažįsta, kad ji pirmosios instancijos teismo prašė patirtas bylinėjimosi išlaidas – išlaidas už advokato pagalbą priteisti iš pareiškėjos – antstolės I. Beliačic, tačiau, apeliantės nuomone, teismas, atsižvelgęs į bylos nagrinėjimo rezultatą, turėjo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš išieškotojo – J. V..
21. Pagal teismų praktiką bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimą teismas turi išspręsti neatsižvelgdamas į šalių prašymą – tai yra teismo pareiga (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2012; 2019 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019 20 punktas), tačiau tai nereiškia, kad tokia pareiga teismui taikoma skirstant visų rūšių bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendimą priteisti šaliai jos turėtų išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą apmokėti atlyginimą gali priimti tik esant šalies, patyrusios šias išlaidas, prašymui jas priteisti (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Taigi, teismo klausimo dėl patirtų išlaidų už advokato pagalbą priteisimo nagrinėjimą saisto šalies prašymas jas priteisti. Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliantės atskirąjį skundą laiko nepagrįstu.
22. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentą bei teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymą atsižvelgė į apeliantės prašymą ir jo netenkino.
23. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų apeliantų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų ir neturinčių įtakos procesinei bylos baigčiai.
Dėl procesinės bylos baigties
24. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė baudos skyrimo už teismo nutarties nevykdymą klausimą bei išlaidų už advokato pagalbą paskirstymo nagrinėjamoje byloje, todėl atskirieji skundai atmetami ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme
25. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantė G. Š. nesutinka su pareiškėjos antstolės reikalavimais, priešingai nei apeliantas J. V., rodo, kad apeliantų interesai yra skirtingi ir priešingi. Todėl, atsižvelgiant į šios nutarties 32 p. nurodytą teismų praktiką, apeliantų patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą.
26. Kadangi apeliantų atskirieji skundai yra atmesti, spręstina, kad apeliantė G. Š. turi teisę į bylinėjimosi išlaidų – išlaidų už teisinę pagalbą paruošiant atsiliepimą į J. V. atskirąjį skundą atlyginimą. Apeliantė G. Š. pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą turėjo 800 Eur išlaidas. Šios išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.16 punkte nurodyto dydžio, todėl G. Š. iš J. V. priteisiamos 800 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.