- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-12
- Bylos Nr.
- e2S-1723-921/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09158-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Suinteresuotas asmuo
- G. Š.
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- G. Š.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens G. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-16274-869/2024 pagal J. V. prašymą išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-676-869/2023 pagal ieškovo J. V. ir atsakovės G. Š. sudarytą patikslintą taikos sutartį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjo J. V. prašymas išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-676-869/2023 pagal ieškovo J. V. ir atsakovės G. Š. sudarytą patikslintą taikos sutartį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo.
2. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo G. Š. nevykdo taikos sutarties sąlygų dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku V. V., sudaro kliūtis pareiškėjui bendrauti su sūnumi, išveža sūnų per pareiškėjo bendravimo savaitgalį, nekelia telefono ragelio, neatrašo į elektroninio pašto laiškus, SMS žinutes. Tokiu būdu suinteresuotas asmuo nevykdo 2023 m. vasario 20 d. nutartimi patvirtintos patikslintos šalių taikos sutarties 4.3, 4.5, 4.9, 4.10 punktų.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo G. Š. atsiliepimu nesutiko su pareikštu prašymu. Nurodė, kad ji niekada nesudarė kliūčių pareiškėjui bendrauti ir susitikti su sūnumi V.. Pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo geranoriškai bendradarbiauja su pareiškėju dėl klausimų, susijusių su bendravimo tvarka. Nuo pat taikos sutarties, kuria nustatyta tėvo su sūnumi bendravimo tvarka, sudarymo dienos, pareiškėjas pats nesilaikė numatytos bendravimo su sūnumi tvarkos, neįdėjo pastangų atkurti su sūnumi nutrūkusį ryšį. S. V. bijo tėvo ir atsisako su juo vienas važiuoti iš savo namų. Tokia vaiko baimė yra sąlygota paties pareiškėjo veiksmų. Pareiškėjas nenori vykdyti psichologo rekomendacijų, dėti pastangas atkurti prarastą ryšį su vaiku ir nepagrįstai kaltina suinteresuotą asmenį trukdymu jam bendrauti su sūnumi. Suinteresuotas asmuo neketina vaiko atžvilgiu naudoti prievartą ir jėga versti važiuoti su tėvu, kelti vaikui dar didesnį stresą. Abejotina, ar tokių veiksmų galėtų imtis ir antstolis. Todėl vykdomojo rašto išdavimas negalėtų išspręsti susidariusios situacijos, juo labiau, kad jo išdavimui nėra jokio teisinio pagrindo.
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 30 d. nutartimi tenkino prašymą – išdavė pareiškėjui vykdomąjį raštą pagal ieškovo J. V. ir atsakovės G. Š. 2023 m. vasario 7 d. sudarytos ir 2023 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-676-869/2023 patvirtintos patikslintos taikos sutarties 4 punktą (4.1–4.11 papunkčius).
5. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-676-869/2023, buvo patvirtinta patikslinta šalių taikos sutartis dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo (toliau – taikos sutartis), kurioje šalys susitarė dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku V. tvarkos. Nutartis įsiteisėjusi ir turi būti vykdoma. Pareiškėjas teikdamas papildomus įrodymus nurodė, jog suinteresuotas asmuo nevykdo taikos sutarties 4.3, 4.5, 4.9 ir 4.10 punktų.
6. Teismas, spręsdamas dėl taikos sutarties 4.3 punkto tinkamo vykdymo, nustatė, kad pareiškėjas nurodė, jog 2024 m. pavasario atostogų metu nepavyko praleisti su sūnumi bendravimo tvarkoje įtvirtinto laikotarpio (1/2 atostogų dalies), nes suinteresuotas asmuo su pareiškėju nekomunikavo ir taip pažeidė taikos sutarties 4.3 punktą. Suinteresuotas asmuo neginčijo aplinkybės, kad taikos sutarties 4.3 punkte numatytas tėvo ir sūnaus bendravimas neįvyko. Tačiau nurodė, jog bendravimas neįvyko dėl jos ir sūnaus ligos. Nežiūrint to, teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų, todėl šioje dalyje konstatavo bendravimo tvarkos nevykdymo faktą.
7. Teismas, spręsdamas dėl taikos sutarties 4.5 punkto tinkamo vykdymo, atsižvelgė į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjui iš anksto pranešus, kad jis 2024 m. liepos 1 d., 11 val. atvažiuos sūnaus, nebuvo įleistas. Į pareiškėjo skambučius neatsiliepė nei suinteresuotas asmuo, nei sūnus. Pareiškėjas informavo suinteresuotą asmenį, jog 2024 m. liepos 2 d. atvyks paimti sūnaus. Įleistas nebuvo, telefonu nė vienas neatsiliepė. 2024 m. liepos 8 d. susitarus su suinteresuotu asmeniu pakartotinai pareiškėjas atvyko pas sūnų, buvo įleistas, tačiau sūnus atsisakė kartu su pareiškėju vykti, motyvuodamas savo nenoru. Suinteresuotas asmuo nurodė, jog apie planuojamą bendravimą vaiko tėvas suinteresuotą asmenį informavo 2024 m. liepos 1 d., 2.00 val. nakties, tačiau į bendravimą su sūnumi pareiškėjas nei 2024 m. liepos 1 d., nei 2024 m. liepos 2–7 dienas neatvyko, o jam atvykus 2024 m. liepos 8 d. sūnus atsisakė vykti su tėvu. Tuo tarpu 2024 m. liepos 12 d. pareiškėjui siųstame laiške nurodė, jog 2024 m. liepos 1 d., 2.00 val. nakties gauto pareiškėjo laiško neperskaitė ir savo planų nepakeitė, t. y., suinteresuotas asmuo neginčijo, kad 2024 m. liepos 1 d. turėjo planų, nesuderinamų su taikos sutartyje numatyta tėvo bendravimo su sūnumi tvarka. Teismas pažymėjo, kad šalių sudaryta taikos sutartis nenumato jokio išankstinio tėvo patvirtinimo (pranešimo) apie planuojamą bendravimą su vaiku būtinybės. Todėl pareiškėjas neprivalėjo informuoti vaiko motinos, kad ketina atvykti ir įgyvendinti numatytą bendravimo tvarką. Tuo tarpu suinteresuotas asmuo privalėjo taikos sutarties 4.5 punkte numatytu laiku užtikrinti vaiko perdavimą bendravimui su tėvu ir neturėjo teisės šiuo laiku planuoti kitų veiklų, turėti kitų savo dienos planų, kurie trukdytų teismo nustatytai bendravimo tvarkai. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas ir dėl šios dalies konstatavo bendravimo tvarkos nevykdymo faktą.
8. Teismas, spręsdamas dėl taikos sutarties 4.9 punkto tinkamo vykdymo, atsižvelgė į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad sūnus pareiškėjui neatrašo į žinutes, nekelia telefono ragelio. Suinteresuotas asmuo neginčijo aplinkybės, jog sūnus ne visada atsiliepia į tėvo skambučius, ne visada atsako į tėvo siųstas SMS žinutes. Tačiau pažymėjo, kad sūnus ne visada gali atsiliepti, nes būna būreliuose, žaidžia su draugais. Nustatęs minėtas aplinkybes teismas konstatavo bendravimo tvarkos nevykdymo faktą ir šioje dalyje.
9. Spręsdamas dėl taikos sutarties 4.10 punkto tinkamo vykdymo, teismas pastebėjo, kad šiuo punktu šalys įsipareigojo viena kitai pranešti apie susiklosčiusias aplinkybes nedelsiant, jei įmanoma ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) dieną iki numatomos tėvų ir vaikų susitikimo datos. Pareiškėjas nurodė, jog šis punktas pažeidžiamas, kadangi suinteresuotas asmuo pareiškėjui nenurodė objektyvių priežasčių, kodėl pareiškėjas nebuvo informuotas apie apsikeitusius planus. Suinteresuotas asmuo nurodė, jog jokių bendravimo tvarkos pakeitimo neįvyko.
10. Išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktą prašymą, ištyręs ir įvertinęs į bylą pareiškėjo ir suinteresuoto asmens pateiktus rašytinius įrodymus apie teismo sprendimu patvirtintos taikos sutarties sąlygų dėl bendravimo su vaikais vykdymą, teismas nustatė, kad taikos sutarties 4.3, 4.5, 4.9 punktuose numatyta bendravimo tvarka nebuvo visais atvejai vykdoma. Nustačius, jog suinteresuotas asmuo netinkamai vykdė aptartas taikos sutartyje įtvirtintas bendravimo tvarkos nuostatas, teismas sprendė, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir pareiškėjui išdavė vykdomąjį raštą pagal taikos sutarties 4 punktą (4.1-4.11 papunkčius).
11. Teismas pažymėjo, kad vykdomojo rašto išdavimas savaime nereiškia, jog bus pradėtas priverstinis nutarties vykdymas. Vykdomojo rašto išdavimas neužkerta kelio suinteresuotam asmeniui gera valia vykdyti taikos sutarties nuostatas, dėl ko pareiškėjui neliktų pagrindo kreiptis į antstolį. Tik suinteresuotam asmeniui ir toliau tinkamai nevykdant įsipareigojimų, o pareiškėjui dėl to pateikus vykdomąjį raštą antstoliui, bus pradėti priverstinio vykdymo veiksmai.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (apeliantė) prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 30 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Atsiliepimas
12.1. Teismas nepagrįstai konstatavo taikos sutarties 4.3 punkto netinkamą vykdymą. Teismas nesigilino į bylos faktines aplinkybes, suinteresuoto asmens atsiliepime išdėstytus paaiškinimus ir pateiktus įrodymus. Apeliantė pažymi, kad pareiškėjo bendravimas su sūnumi 2024 m. pavasario atostogų metu neįvyko, kadangi tiek ji, tiek sūnus V. tuo metu sirgo. Pareiškėjui šios aplinkybės buvo žinomos. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeisti taikos sutarties 4.3 ir 4.10 punktai. Pažymi ir tai, kad suinteresuotas asmuo ir sūnus V. tuo metu buvo atostogose, todėl nė vienam iš jų nebuvo reikalingas nedarbingumo pažymėjimas (gydytojo pažyma). Jie sirgo ne itin sunkia peršalimo forma, todėl nebuvo būtinybės kreiptis į gydytojus, todėl pateikti tokių įrodymų teismui suinteresuotas asmuo neturėjo galimybės.
12.2. Teismas, vertindamas taikos sutarties 4.5 punkto vykdymo tinkamumą, visiškai nevertino aplinkybės, kad nuo taikos sutarties sudarymo, t. y. 2023 m. vasario 7 d., pareiškėjas nė karto neatvyko taikos sutartyje nurodytu laiku su tikslu pasiimti sūnų pagal bendravimo tvarkoje nustatytas sąlygas. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis 2024 m. liepos 1 d. buvo atvykęs ir nebuvo įleistas. Pareiškėjas 2024 m. liepos 29 d. pateikė teismui kaip papildomą įrodymą jo ir suinteresuoto asmens susirašinėjimą, kuriame buvo sutarta, jog jis paims sūnų V. nuo 2024 m. rugpjūčio 5–18 d. Tačiau 2024 m. rugpjūčio 5 d. pareiškėjas neatvyko paimti sūnaus. Kas patvirtina, jog pats pareiškėjas nevykdo nustatytos bendravimo tvarkos.
12.3. Nepagrįstai teismas konstatavo taikos sutarties 4.9 punkto netinkamo vykdymo faktą. Pažymi, kad pareiškėjas su sūnumi V. dažniausiai bendrauja telefonu tuo pačiu metu, kai sūnus V. bendrauja su broliu J., kuris gyvena su pareiškėju. Todėl akivaizdu, kad sūnaus V. ir pareiškėjo bendravimas telefonu vyksta. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad suinteresuotas asmuo kokiu nors būdu ribotų pareiškėjo ir sūnaus V. bendravimą telefonu. Pažymi, kad taikos sutartyje šalys numatė 4.11 punktą, pagal kurį „nepilnamečių vaikų ir tėvų bendravimo tvarka įgyvendinama vadovaujantis išimtinai vaikų interesais, atsižvelgiant į vaikų norus bei įvertinant jų užimtumą, laisvalaikį ir kitas reikšmingas aplinkybes“. Taigi, teismas privalėjo gilintis ir analizuoti visas bendravimo tvarkos neįvykdymo priežastis ir aplinkybes. Vykdomojo rašto išdavimas niekaip negali užtikrinti, jog vaikas atsilieptų tėvui bet kuriuo metu, kadangi vaikas lanko mokyklą, būrelius, yra užimtas, būna pavargęs. Šiuo atveju pareiškėjas, atsižvelgdamas į taikos sutarties 4.11 punktą, turėtų su vaiku iš anksto suderinti skambučio laiką arba kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, nustatant konkretų jo ir vaiko susiskambinimo laiką telekomunikacijų ryšio priemonėmis.
12.4. Apeliantė sutinka, kad nėra ginčo, jog pareiškėjo ir sūnaus V. bendravimas neįvyksta pagal nustatytą bendravimo tvarką, tačiau iš pareiškėjo ir suinteresuoto asmens pateikto susirašinėjimo matyti, kad jame nėra suinteresuoto asmens išreikšto atsisakymo, draudimo, trukdymo bendrauti su nepilnamečiu sūnumi. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad suinteresuotas asmuo pareiškėjui trukdo su sūnumi bendrauti. Be to, suinteresuotas asmuo pateikė teismui dvi vaikų psichologo išvadas (2022 m. ir 2024 m.), kuriose aiškiai konstatuota, jog vaikas bijo tėvo, akcentuoja vaiko emocinį diskomfortą šiuose santykiuose, jaučiasi nesaugus ir nuskriaustas dėl to, kad tėvas jį įžeidinėja, nenori elgtis ir kalbėti taip, kaip su juo elgiasi ir kalba tėvas. Tačiau teismas šių įrodymų visiškai nevertino ir į juos neatsižvelgė.
12.5. Teismas nepagrįstai į bylos nagrinėjimą neįtraukė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistų, neišklausė vaiko nuomonės, nors į bylą buvo pateiktos dvi vaikų psichologo išvados dėl pareiškėjo netinkamo elgesio su vaiku. Vykdomojo rašto išdavimas sudarys galimybes dar labiau psichologiškai traumuoti vaiką.
12.6. Teismas nepagrįstai nesprendė pateikto prašymo žodinio proceso tvarka. Teismas turėjo būti aktyvesnis ir reikalauti įrodymų, kurie pašalintų byloje esančių įrodymų fragmentiškumą, prieštaringumą, netikslumus ar kitokius jų esminius trūkumus arba bylos aplinkybių neaiškumą, trukdančius teismui apsispręsti ir išnagrinėti bylą (prašymą) iš esmės.
Šalies argumentai
12.7. Teismas nepagrįstai vykdomąjį raštą išdavė dėl visų taikos sutarties 4 punkto papunkčių (4.1–4.11), nors pareiškėjas kreipėsi į teismą tik dėl 4.3, 4.5, 4.9 ir 4.10 punktų nevykdymo. Dalies punktų pareiškėjas neįrodinėjo, kad jie kaip nors yra pažeidžiami.
12.8. Išduodamas vykdomąjį raštą dėl sutarties 4.11 punkto, teismas nesigilino kaip šis punktas turėtų būti priverstinai vykdomas. Be to, teismas, išduodamas vykdomąjį raštą dėl šio punkto priverstinio vykdymo, visiškai nevertino išimtinių vaiko interesų, jo norų, užimtumo ir kitų reikšmingų aplinkybių.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas prašo atskirojo skundo netenkini, palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
13.1. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad pareiškėjas neatvažiuoja pats pasiimti vaiko. Pažymi, kad visada atvažiuoja pasiimti vaiko, tačiau apeliantė ne tik, kad neleidžia trumpam pasikalbėti su sūnumi V., bet neparodo noro pasikalbėti ir su savo skyriumi gyvenančiu sūnumi J.. Apeliantė parašė pareiškimą policijai, neva ją pareiškėjas persekioja, nes nepilnametis šalių sūnus J. mobiliuoju telefonu nufotografavo apeliantės automobilį ir bute degančias šviesas. Pareiškėjas tokiu būdu siekė fiksuoti kada atvyksta pasiimti vaiko. Kitų būdų tai fiksuoti nežino.
13.2. Tai, kad apeliantė su sūnumi V. 2024 m. rugpjūčio 1 d. nebuvo namuose, kuomet pareiškėjas atvyko pasiimti sūnaus, patvirtina pateiktos SMS žinutės, kuriose apeliantė kartu nurodė, kad jų su sūnumi namuose nebus 2024 m. rugpjūčio 1 d. ir 2024 m. rugpjūčio 2 d. Tokiu būdu pareiškėjui su sūnumi bendravimo tvarkoje nustatytu laiku susitikimas neįvyko.
Šalies argumentai
13.3. Pareiškėjas pažymi, kad prašydamas išduoti vykdomąjį raštą jis tik siekia bendrauti su savo sūnumi bent minimalų laiką, kuris yra įtvirtintas taikos sutartyje.
13.4. Pareiškėjo nuomone, reikalinga vykdomąjį raštą išduoti dėl visos taikos sutarties, kadangi apeliantė nevykdo ir taikos sutarties sąlygų, kuriomis kartu nustatyta jos ir kito šalių sūnaus J. bendravimo tvarka. Be to, apeliantė keletą metų nutraukusi ryšius su savo tėvais, kartu nutraukusi sūnaus V. bendravimą su seneliais. Pareiškėjas pažymi, kad po prašymo išduoti vykdomąjį raštą išnagrinėjimo, taikos sutartis buvo pažeista dar du kartus. Apeliantė pažeidė taikos sutarties 4.6 punktą, kadangi nepasiėmė sūnaus J. atostogų metu. Be to, pažeidė sutarties 4.2 punktą, kadangi nepasiėmė sūnaus jai priklaususio savaitgalio metu. Paskambinus iš vaiko telefonu apeliantė nurodė, kad dirba.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
15. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas pateikė teismui įrodymus – 2024 m. rugpjūčio 25 d. telefoninio pokalbio įrašą ir tos pačios datos vaizdo įrašą, 2024 m. rugpjūčio 12–13 d. SMS žinutes. Šiais įrodymais pareiškėjas siekia pagrįsti, kad apeliantė ir po prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo išnagrinėjimo nevykdo taikos sutarties sąlygų dėl bendravimo tvarkos.
16. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
17. Sprendžiant pateiktų įrodymų priėmimo klausimą, pažymėtina, kad, kaip minėta anksčiau, pareiškėjo teigimu, jo pateikti įrodymai patvirtina aplinkybes, kad suinteresuotas asmuo nevykdo taikos sutarties sąlygų dėl bendravimo tvarkos ir po ginčytinos nutarties priėmimo. Taigi, pareiškėjas naujais įrodymais siekia patvirtinti aplinkybes, kurios neegzistavo ginčytinos nutarties priėmimo metu. Todėl pareiškėjo pateiktus naujus įrodymus atsisakoma priimti.
Bylos faktinės aplinkybės ir ginčo esmė
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-676-869/2023, buvo patvirtinta patikslinta šalių taikos sutartis, kurios 4 punktu šalys susitarė dėl dviejų savo nepilnamečių vaikų – J. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. V., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiais tėvais nustatymo. Pareiškėjas pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl teismo patvirtintos taikos sutarties. Prašymą grindė tuo, kad suinteresuotas asmuo nevykdo taikos sutarties 4.3, 4.5, 4.9 ir 4.10 punktų.
Žemesnės instancijos teismas
19. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad taikos sutarties 4.3, 4.5, 4.9 punktuose numatyta bendravimo tvarka nebuvo visais atvejai vykdoma, tenkino pareiškėjo prašymą ir išdavė vykdomąjį raštą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-676-869/2023 patvirtintos patikslintos taikos sutarties 4 punktą (4.1–4.11 papunkčius), numatantį:
„4. Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo:
4.1. Ieškovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi V. V. kiekvieno mėnesio antrą savaitgalį, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 11.00 val. ir pristatydamas sūnų į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip sekmadienį 18.00 val.
4.2. Atsakovė turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi J. V. kiekvieno mėnesio ketvirtą savaitgalį, pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 11 valandą ir pristatydama sūnų į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip sekmadienį 18.00 val.
4.3. Ieškovas turi teisę praleisti su sūnumi V. V. ½ dalį mokslo metų atostogų, praleisdamas su sūnumi pirmąją atostogų dalį, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją jam priklausančią atostogų dieną 11.00 val. ir pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip paskutinę jam priklausančią atostogų dieną 18.00 val.
4.4. Atsakovė turi teisę praleisti su sūnumi J. V. ½ dalį mokslo metų atostogų, praleisdama su sūnumi antrąją atostogų dalį, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją jai priklausančią atostogų dieną 11.00 val. ir pristatydama vaiką į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip paskutinę jai priklausančią atostogų dieną 18.00 val.
4.5. Ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi V. V. vasaros atostogų laikotarpiu, praleisdamas su sūnumi 14 dienų, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos liepos 1 d. 11 val. ir pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą liepos 14 d. 18 val.
4.6. Atsakovė turi teisę bendrauti su sūnumi J. V. vasaros atostogų laikotarpiu, praleisdama su sūnumi 14 dienų, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos rugpjūčio 1 d. 11 val. ir pristatydama vaiką į jo gyvenamąją vietą rugpjūčio 14 d. 18 val.
4.7. Ieškovas neturi teisės išvykti su V. V. į užsienį be išankstinio rašytinio Atsakovės sutikimo.
4.8. Atsakovė neturi teisės išvykti su sūnumi J. V. į užsienį be išankstinio rašytinio Ieškovo sutikimo.
4.9. Ieškovas ir Atsakovė bendrauja su vaikais telekomunikacijų ryšių priemonėmis bet kuriuo metu, neribojant tokio bendravimo.
4.10. Įvykus bet kokiems bendravimo tvarkos pasikeitimams dėl svarbių priežasčių (tėvų ar vaikų ligos, kitų nenumatytų aplinkybių, kurių Šalys negali išvengti), Šalys įsipareigoja viena kitai pranešti apie susiklosčiusias aplinkybes nedelsiant, jei įmanoma ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) dieną iki numatomos tėvų ir vaikų susitikimo datos.
4.11. Nepilnamečių vaikų ir tėvų bendravimo tvarka įgyvendinama vadovaujantis išimtinai vaikų interesais, atsižvelgiant į vaikų norus bei įvertinant jų užimtumą, laisvalaikį ir kitas reikšmingas aplinkybes.“
20. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjui išduotas vykdomasis raštas dėl teismo patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties dalies dėl bendravimo su vaikais tvarkos vykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
21. Vadovaujantis CPK 646 straipsnio 3 dalimi, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, teismas suinteresuoto asmens prašymu dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-913-241/2020, nutarties 14 punktas). Dėl šios priežasties teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne, t. y. teismas įsitikina, ar taikos sutartis (ne)vykdoma vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami šalių pateikti įrodymai; teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019, nutarties 32–33 punktai).
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatant taikos sutarties (ne)vykdymo faktą svarbi aplinkybė, kad apeliantė atskirajame skunde pati pripažįsta, kad nėra ginčo, jog pareiškėjo ir sūnaus V. bendravimas neįvyksta pagal nustatytą taikos sutartyje bendravimo tvarką. Tačiau nurodo, kad iš pareiškėjo ir suinteresuoto asmens pateikto byloje susirašinėjimo matyti, kad jame nėra suinteresuoto asmens išreikšto atsisakymo, draudimo, trukdymo bendrauti su nepilnamečiu sūnumi. Todėl, jos nuomone, teismas nepagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą ir išdavė vykdomąjį raštą.
23. Apeliantė atskirajame skunde pripažįsta, kad vaikų pavasario atostogų metu pareiškėjui nepavyko pabendrauti su sūnumi V. (taikos sutarties 4.3 punktas) dėl vaiko ligos. Apeliantė ligos faktą grindžia tuo, jog pareiškėjas šios aplinkybės nenuginčijo, tačiau teismas pažymi, kad būtent apeliantė turėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Tačiau nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių sūnaus ligą.
24. Apeliantė taip pat neginčija, kad tinkamai nebuvo vykdytas ir taikos sutarties 4.5 punktas, numatantis pareiškėjo bendravimo tvarką su sūnumi V. jo vasaros atostogų metu. Tačiau, apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad nuo taikos sutarties sudarymo, t. y. 2023 m. vasario 7 d., pareiškėjas nė karto neatvyko taikos sutartyje nurodytu laiku su tikslu pasiimti sūnų pagal bendravimo tvarkoje nustatytas sąlygas.
25. Vertinant šiuos atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė, manydama, jog pareiškėjas pats netinkamai vykdo taikos sutartyje numatytą bendravimo su vaikais tvarką, turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Tačiau net ir nustačius, kad pareiškėjas netinkamai vykdo taikos sutarties sąlygas, tai neatleidžia apeliantės nuo pareigos jai tinkamai vykdyti taikos sutarties sąlygas.
26. Be to, apeliantė pažymi, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog 2024 m. liepos 1 d. buvo atvykęs pasiimti sūnaus V. ir nebuvo įleistas. Tačiau iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo nustatyta, kad pareiškėjas informavo suinteresuotą asmenį apie ketinimą 2024 m. liepos 1 d. pasiimti sūnų V. Tačiau pati apeliantė patvirtino, kad su sūnumi nebus namuose nei 2024 m. liepos 1 d. nei 2024 m. liepos 2 d. Nors apeliantė nurodo, kad pareiškėjas ją įspėjo apie ketinimą pasiimti sūnų tik 2024 m. liepos 1 d. 2.00 val. nakties, tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, kad apeliantė tinkamai vykdė taikos sutarties sąlygas, ar, kad nurodyta aplinkybė pateisina taikos sutarties nevykdymą.
27. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, taikos sutartis nenumato jokio išankstinio tėvo patvirtinimo (pranešimo) apie planuojamą bendravimą su vaiku būtinybės. Todėl pareiškėjas neprivalėjo informuoti vaiko motinos, kad ketina atvykti ir įgyvendinti numatytą bendravimo tvarką. Tuo tarpu pagal taikos sutarties sąlygas, apeliantė turėjo pareigą sudaryti visas sąlygas pareiškėjui bendrauti su sūnumi V. taikos sutartyje numatytu laiku.
28. Apeliantė pripažįsta ir tai, kad šalims 2024 m. liepos 8 d. susitarus dėl pareiškėjo susitikimo su sūnumi V., pareiškėjas atvyko pas sūnų, buvo įleistas, tačiau sūnus atsisakė kartu su pareiškėju vykti, motyvuodamas savo nenoru. Tokiu būdu tėvo ir sūnaus bendravimas vėl neįvyko. Nors apeliantė pažymi, kad šalių sūnus V. nenori susitikti su tėvu ir ji negali versti jo bendrauti, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad vaiko nenoras bendrauti su tėvu nelaikytinas objektyvia aplinkybe, nepriklausančia nuo apeliantės, todėl neatleidžia jos nuo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos laikymosi.
29. Be to, kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021).
30. Taigi, apeliantės teismo procesiniu sprendimu (nutartimi) nustatytos skyrium gyvenančios tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu neskatinimas ar tokio bendravimo ribojimas savo nuožiūra, neužtikrinant nuolatinio ir emociškai stabilaus jų ryšio formavimosi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali būti pateisinamas.
31. Apeliantė nurodo byloje pateikusi dvi vaikų psichologo išvadas (2022 m. ir 2024 m.), kuriose aiškiai konstatuota, jog vaikas bijo tėvo, akcentuotas vaiko emocinis diskomfortas šiuose santykiuose. Vaikas jaučiasi nesaugus ir nuskriaustas dėl to, kad tėvas jį įžeidinėja, nenori elgtis ir kalbėti taip, kaip su juo elgiasi ir kalba tėvas. Apeliantės nuomone, teismas šių įrodymų visiškai nevertino ir į juos neatsižvelgė, o visas aplinkybes aiškino išimtinai pareiškėjo naudai, pagal jo deklaratyvius teiginius, nesant jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Be to, apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai į bylos nagrinėjimą neįtraukė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistų, neišklausė vaiko nuomonės.
32. Kaip minėta, sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą, nesprendžiami ginčai tarp šalių ir nekvestionuojamos taikos sutarties vykdytinos sąlygos. Teismas tik patikrina, ar tinkamai vykdoma taikos sutartis. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl vykdomoji rašto išdavimo, teismas neturėjo pareigos įtraukti į bylos nagrinėjimą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, apklausti nepilnametį vaiką.
33. Pažymėtina ir tai, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnio 1 ir 2 dalys, CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Taigi, jeigu apeliantės netenkina vykdytinu teismo procesiniu sprendimu nustatyta pareiškėjo bendravimo su sūnumi tvarka, jeigu ji mano, kad nustatyta bendravimo tvarka prieštarauja jos nepilnamečio sūnaus interesams, ar ji negali jos tinkamai vykdyti, ji turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytų bendravimo sąlygų pakeitimo.
34. Apeliantė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada dėl netinkamo taikos sutarties 4.9 punkto vykdymo, numatančio, kad ieškovas (pareiškėjas) ir atsakovė (suinteresuotas asmuo) bendrauja su vaikais telekomunikacijų ryšių priemonėmis bet kuriuo metu, neribojant tokio bendravimo. Apeliantė pažymi, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad suinteresuotas asmuo kokiu nors būdu ribotų pareiškėjo ir sūnaus V. bendravimą telefonu. Tačiau apeliantė kartu pripažino, kad yra radusi vaiko telefone praleistų skambučių ar neatsakytų žinučių. Todėl apeliacinės nurodytos aplinkybės tik patvirtina pirmosios teismo išvadą, kad yra pagrindas konstatuoti, jog šiame punkte nustatyta bendravimo tvarka nevisais atvejais buvo tinkamai vykdoma.
35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalys, sudarydamos taikos sutartį, pačios susitarė dėl bendravimo sąlygų. Todėl jas turi vykdyti. Apeliantei manant, kad ji negali užtikrinti tinkamo 4.9 taikos sutarties sąlygos vykdymo, ji, kaip minėta šios nutarties 34 punkte, turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.
36. Apeliantės nuomone, teismas siekiant išsiaiškinti visas bylai svarbias aplinkybes, klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo turėjo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Su šiuo atskirojo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.
37. CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Taigi, teismui suteikta diskrecijos teisė spręsti kokia forma nagrinėti bylą (žodine ar rašytine) kiekvienu atveju vertinant konkrečios bylos aplinkybes (šalių santykių pobūdį, prievolės pažeidimo aplinkybes, ir kt.), atsižvelgti į šių formų prigimtį ir tikslus, vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CPK 153 straipsnio 3 dalis).
38. Nagrinėjamu atveju teismas 2024 m. liepos 7 d. rezoliucija priėmęs pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo paskyrė nagrinėti teismo posėdyje 2024 m. liepos 30 d. 16.50 val., rašytinio proceso tvarka. Minėta rezoliucija teisėjas nustatė suinteresuotam asmeniui terminą atsiliepimui pateikti, o šalims terminą įrodymams apie taikos sutarties 4.3 punkto, 4.5 punkto, 4.9 punkto ir 4.10 punkto sąlygų (ne)vykdymą pateikti. Taip pirmosios instancijos teismas sudarė šalims sąlygas papildomai nurodyti visas aplinkybes ir pateikti papildomus įrodymus dėl nustatytos bendravimo tvarkos sąlygų vykdymo ar nevykdymo.
39. Nustačius anksčiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo rašytinio proceso tvarka, padarė proceso teisės normų pažeidimą ar neišsamiai išnagrinėjo bylą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje esančių duomenų pakako išnagrinėti pateiktą prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo rašytinio proceso tvarka.
40. Taigi, įvertinęs pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog, priešingai nei tvirtina apeliantė, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą spręsti, jog egzistuoja visos sąlygos vykdomojo rašto išdavimui.
41. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai vykdomąjį raštą išdavė dėl visų taikos sutarties 4 punkto papunkčių (4.1–4.11), nors pareiškėjas kreipėsi į teismą tik dėl 4.3, 4.5, 4.9 ir 4.10 papunkčių nevykdymo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo atskirojo skundo argumentu.
42. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad neįvykdytos taikos sutarties dalis apima ne vien tik konkrečius bendravimo tvarkos punktus, kurie nebuvo vykdomi, o visą taikos sutartyje numatytą bendravimo tvarką, kaip atskirą sistemą bei atskirą teismo nutarties dalį, kuri yra vykdoma kompleksiškai ir kurios punktai yra vienas su kitu susiję. Pavyzdžiui, tuo atveju, jei nustatyta tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka apima bendravimą darbo dienomis, savaitgaliais, švenčių ir atostogų dienomis, tik tuomet, jei antstoliui vykdomajame rašte bus išdėstyta visa bendravimo tvarka, jis galės nuspręsti, kuris bendravimo tvarkos punktas, kolizijos atveju turėtų būti taikomas. Ir priešingai, teismui išdavus vykdomuosius raštus dėl kiekvieno iš nevykdomų bendravimo tvarkos punktų tai neatitiktų proceso ekonomiškumo bei koncentracijos principų, tiek ir galėtų sąlygoti naujų ginčų dėl tinkamo bendravimo tvarkos vykdymo atsiradimą.
43. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbu akcentuoti ir tai, kad vykdomojo dokumento vykdymo priežiūra yra ne teismo, o antstolio prerogatyva (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Būtent išieškotojas, pateikdamas vykdomąjį dokumentą vykdymui, privalo pateikti duomenis, kad vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka bei atsako už šių duomenų teisingumą (CPK 650 straipsnio 2 dalis). Vykdomojo rašto išdavimas savaime nereiškia, jog bus pradėtas priverstinis nutarties vykdymas. Vykdomojo rašto išdavimas neužkerta kelio suinteresuotam asmeniui gera valia vykdyti sutarties nuostatas, dėl ko pareiškėjui neliktų pagrindo kreiptis į antstolį. Tik suinteresuotam asmeniui ir toliau tinkamai nevykdant įsipareigojimų, o pareiškėjui dėl to pateikus vykdomąjį raštą antstoliui, bus pradėti priverstinio vykdymo veiksmai. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui išdavė vykdomąjį raštą pagal taikos sutarties visą 4 punktą (4.1–4.11 papunkčius).
44. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
45. Apibendrindamas tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai atsižvelgė ir įvertino procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimą, faktines bylos aplinkybes bei bendruosius civilinio proceso principus, dėl ko skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
46. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
47. Atmetus suinteresuoto asmens atskirąjį skundą, pareiškėjas įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tačiau pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui neteikė nei prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų pritesimo, nei bylinėjimosi išlaidų patyrimą pagrindžiančių įrodymų. Todėl klausimas dėl pareiškėjo išlaidų teisinei pagalbai apmokėti nesprendžiamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.