- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Data
- 2025-06-17
- Bylos Nr.
- e2A-2126-871/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00209-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Renata Beinoravičienė, Andrius Ignotas, Ramunė Mikonienė
- Atsakovas
- V. K.
- Ieškovas
- I. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Renatos Beinoravičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Ignoto ir Ramunės Mikonienės, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. sprendimo dalies civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. patikslintą ieškinį atsakovui V. K. dėl skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo bei vaikų išlaikymo dydžio padidinimo, ir pagal atsakovo V. K. patikslintą priešieškinį dėl skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. K. (toliau – ir ieškovė) 2024 m. rugpjūčio 2 d. pateiktu patikslintu ieškiniu prašė: 1) pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-10213-762/2022 nustatytą skyriumi gyvenančio tėvo V. K. bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais A. K. ir A. K. nuo šio ieškinio pareiškimo dienos iki dukros pilnametystės; 2) pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-10213-762/2022 nustatytą išlaikymo dydį (100 Eur) nepilnamečiams vaikams A. K. ir A. K. ir nuo 2024 m. sausio 24 d. iki vaikų pilnametystės priteisti iš atsakovo V. K. (toliau – ir atsakovas) nepilnamečiams vaikams A. K. ir A. K. (toliau – ir vaikai, nepilnamečiai vaikai) išlaikymą po 300 Eur kiekvienam vaikui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 3) priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Patikslintas ieškinys buvo grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pasisakydama dėl skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo nurodė, kad vaikams leidžiant laiką pas atsakovą nebuvo užtikrintas jų saugumas – tuo metu, kai vaikai turėjo leisti laiką su atsakovu, vaikai laiką leido pas atsakovo tėvus. Galiausiai tapo žinoma, kad jo tėvų kaimynas, paauglys vaikas, galimai ne kartą seksualiai prievartavo abu vaikus. Tėvui gyvenant ne (duomenys neskelbtini), vaikai buvo išvežami, nelankė ugdymo įstaigų, ko pasėkoje atsirado ir ugdymosi spragos. Maža to, nebuvo užtikrinamas tinkamas vaikų ugdymo procesas, nebuvo rūpinamasi sūnaus namų darbų atlikimu, pasiruošimu pamokoms, dėl ko nukentėjo vaiko ugdymosi procesas. Akivaizdu, kad atsakovui sudarius galimybę su vaikais praleisti savaitę ar dvi nepertraukiamai, jis nesugeba užtikrinti vaikų saugumo bei jų poreikių tenkinimo. Ieškovei atsisakant toliau leisti vaikams būti pas atsakovą nepertraukiamai savaitę ar dvi, tarp šalių kyla dideli nesutarimai, kurių pačios šalys be teismo pagalbos išspręsti negali.
1.2. Pasisakydama dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), nurodė, kad:
1.2.1. Po santuokos nutraukimo šalys vaikų priežiūrą siekė pasidalinti tolygiai, todėl buvo nustatytas 100 Eur dydžio išlaikymo dydis tenkantis vienam vaikui. Kadangi šiuo ieškiniu yra siekiama nustatyti naują tėvo ir vaikų bendravimo tvarką, kai tėvas su vaikais bendrauja pagrinde savaitgaliais, todėl didesnė vaikų priežiūros dalis teks ieškovei, automatiškai ir didesnė finansinė našta teks ieškovei. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Akcentavo, kad šiuo metu nepilnamečiams vaikams yra būtinas lankymasis pas psichologus dėl galimai patirto seksualinio smurto, tačiau atsakovas atsisako finansiškai prisidėti prie šių išlaidų.
1.2.2. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Pažymėjo, kad kadangi neprašo didesnio išlaikymo dydžio nei minimali mėnesinė alga, todėl papildomai neįrodinės prašomo išlaikymo dydžio.
1.2.3. Nurodė, kad vaikams perkopus 6 metų amžių, jų poreikiai išaugo – vaikai nori lankyti būrelius, jiems reikalingas kitas neformalus ugdymas – lavinamieji žaislai, ekskursijos, stovyklos, pasikeitė vaikų laisvalaikio poreikiai ir tam reikalingi reikmenys (paspirtukus pakeičia dviračiai), plečiant pažįstamų ratą, vaikai yra kviečiami dalyvauti vaikų gimtadieniuose. Vaikams itin dažnai sergant yra reikalingos papildomos išlaidos sveikatos priežiūrai (reikmenims, vaistams, vizitams pas gydytojus, laiko ir kuro sąnaudos), maža to, nors atsakovas ir buvo užrašęs vaikus pas gydytojus, tačiau vizito laikas sutapo su ieškovės bendravimo laiku, todėl už konsultaciją sumokėti taip pat turėjo ieškovė. Vaikams nuo šio rugsėjo bus reikalingos uniformos, kurių kaina už pilną uniformą – 70 Eur. Vienam vaikui vienos uniformos visiems mokslo metams, manytina, tikrai nebus pakankama. Pažymėjo, kad svarbu ir tai, jog šiuo metu vaikams gyvenant tarp kelių namų (ieškovės, atsakovo ir vaikų senelių (duomenys neskelbtini)), vaikų daiktai dažnai yra negrąžinami į ieškovės namus, kartais daiktų reikia laukti net mėnesį ar ilgiau, kas sąlygoja papildomas išlaidas, nes ieškovė, nenorėdama papildomų konfliktų su atsakovu, tiesiog nuperka vaikams reikalingus daiktus, kurių atsakovas grąžindamas vaikus ieškovei negrąžina atgal (drabužiai, batai, paspirtukai, mokykliniai reikmenys ir t. t.).
1.2.4. Nurodė, kad visuotinai žinoma, jog per paskutinius metus įvykę įvykiai, tokie kaip COVID-19 pandemija bei karas Ukrainoje stipriai palietė ne tik Lietuvos, tačiau ir visos Europos ekonomiką, kas lėmė tiek paslaugų, tiek maisto bei kitų prekių kainų ženklų padidėjimą. Šios aplinkybės lėmė, kad nepilnamečiams vaikams reikalingas didesnis išlaikymas, nei buvo nustatytas. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovas iki 2024 m. sausio mėnesio apskritai nemokėjo vaikams skirto išlaikymo. Įvertinus nurodytus faktus, tai, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. minimalioji mėnesinė alga (toliau – ir MMA) yra 708,42 Eur (atskaičius mokesčius), mano, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymo dydis turėtų būti padidintas nuo 100 Eur iki 300 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
1.2.5. Kasacinis teismas, spręsdamas klausimą dėl teismo sprendimu priteisto didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momento, yra nurodęs, kad išlaikymo prievolės pradžios momentas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nereglamentuojamas, todėl, pareiškus ieškinį CK 3.201 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, reikalinga įvertinti, kokio teisinio rezultato – išlaikymo sumažinimo ar padidinimo – juo siekiama. Aiškinant ir taikant CK 3.201 straipsnio nuostatas atsižvelgtina ne tik į konkrečias bylos aplinkybes, bet turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnis). Turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl to didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Vadovaujantis šiuo, prašo padidinti priteistą nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (2024 m. sausi 24 d.) iki jų pilnametystės.
Atsiliepimas
2. Atsakovas 2024 m. rugpjūčio 20 d. pateiktu atsiliepimu į patikslintą ieškinį su patikslintu ieškiniu nesutiko. Atsiliepimas buvo grindžiamas, be kita ko, šiais argumentais:
2.1. 2022 m. lapkričio 23 d. sprendime išlaikymo dydis tarp šalių buvo sutartas, kadangi nepilnamečiai vaikai su tėvu ir motina praleidžia vienodą laiką ir abu tėvai patiria iš esmės vienodas išlaidas vaikų poreikių tenkinimui. Nepaisant to, atsakovas, vertindamas, kad formaliai vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove, kuriai tenka šiek tiek didesnė išlaikymo dalis, sutiko teikti 100 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui. Šioje civilinėje byloje patenkinus jo patikslintą priešieškinį ir nustačius atsakovo siūlomą bendravimo tvarką, išlaikymo dydis paliktinas tuo pagrindu, jog bendravimo tvarka 50:50 modeliu turi įtakos išlaikymo dydžiui, ką pati ieškovė patvirtina savo procesiniuose dokumentuose.
2.2. Atsakovas nepilnamečiams vaikams preliminariai per vieną mėnesį išleidžia 400–500 Eur, kurie skiriami įvairioms higienos reikmėms, drabužiams, medicininėms išlaidoms, pramogoms, maistui, būsto išlaikymui (vaikams tenkanti dalis), internetui ir kt., todėl reikalavimas iš atsakovo priteisti po 300 Eur kiekvienam vaikui, kuomet bendra suma, skirtina vaikų poreikių tenkinimui iš abiejų tėvų būtų lygi 1 392 Eur (po 600 Eur kiekvienam vaikui plius 96 Eur valstybės skiriami vaiko pinigai), būtų per didelė ir sudarytų sąlygas ieškovei vaikų pinigus naudoti savo poreikių tenkinimui.
Šalies argumentai
3. Atsakovas 2024 m. rugpjūčio 16 d. pateiktu patikslintu priešieškiniu prašė pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-10213-762/2022 nustatytą skyriumi gyvenančio tėvo V. K. bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais A. K. ir A. K.; 2) priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo patikslintas priešieškinis buvo grindžiamas, be kita ko, šiais argumentais:
3.1. Po 2022 m. lapkričio 23 d. teismo sprendimo, pagal kurį buvo nustatyta skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, pagal kurią V. K. bendrauja su nepilnamečiais vaikais A. K. ir A. K. bei dalyvauja jų auklėjime pagal savo galimybes, priėmimo tarp šalių buvo sutarta, jog atsakovas su vaikais bendrauja kas dvi savaites, tai yra vienodą laiko tarpą, šis bendravimo modelis tarp šalių yra vykdomas ir nagrinėjant šią civilinę bylą, nepaisant ieškovės trukdymų ir siekių mažinti tėvo ir vaikų bendravimą.
3.2. Keičiant anksčiau sprendimu nustatytą bendravimo tvarką svarbu įvertinti aplinkybes, dėl kurių bendravimo tvarka keistina, o būtent: 1) ieškovė ir atsakovas gyvena tame pačiame mieste; 2) atsakovas maksimaliai dalyvauja vaikų ugdymo procese, nuolatinai lankosi ugdymo įstaigoje ir domisi apie vaikų ugdymosi procesą; 3) atsakovas su sūnumi tris kartus per savaitę lankė karate treniruotes; 4) atsakovas, kaip pavyzdį, yra pateikęs medicininį išrašą, kuriame yra matoma, kad atsakovas savo nepilnamečius vaikus veda pas odontologą; 5) atsakovas vaikų ligos atvejais, jo bendravimo su vaikais savaitėmis, formina nedarbingumą ir slaugo sergantį vaiką; 6) atsakovas rūpinasi savo vaikais, pirkdamas jiems rūbus, paslaugas, higienos priemones ir kt., tai yra viską, kas yra būtina, kai vaikai gyvena pas atsakovą.
Atsiliepimas
4. Ieškovė 2024 m. rugpjūčio 29 d. pateiktu atsiliepimu į patikslintą priešieškinį su patikslintu priešieškiniu nesutiko.
5. Išvadą teikianti institucija pateiktoje 2024 m. vasario 23 d. išvadoje Nr. 7SD-1972 dėl ieškovės ieškinio, be kita ko, nurodė, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis kiekvienam vaikui yra užtikrinantis vaikų poreikius ir proporcingas atsakovo turtinei padėčiai.
6. Išvadą teikianti institucija pateiktoje 2024 m. balandžio 17 d. išvadoje Nr. 7SD-4155, be kita ko, nurodė, kad priešieškinyje nurodyti bendravimo su vaikais papunkčiai: 2.2, 2.3, 2.4, 2.5, 2.6, 2.8, 2.13, 2.14, 2.15, 2.18, 2.19, nepilnamečių vaikų teisių nepažeidžia ir atitinka jų interesus. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikoje nustatytą teisinį reglamentavimą, mano, jog 2.9, 2.12, 2.17 papunkčiai yra pertekliniai, o 2.16 papunktį rekomenduoja koreguoti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. kovo 27 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį tenkino iš dalies bei atsakovo patikslintą priešieškinį tenkino visiškai:
7.1 pakeitė Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-10213-762/2022 nustatytą skyriumi gyvenančio tėvo V. K. bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais A. K. ir A. K., nustatydamas tokią bendravimo tvarką:
7.0.1. Sūnus A. K. ir dukra A. K. pakaitomis – kas savaitę gyvens pas abu tėvus.
7.0.2. Savaitę (nuo pirmadienio iki pirmadienio) su A. K. ir A. K. bendrauja mama I. K., pasiimdama vaikus iš ugdymo įstaigos pirmadienį po ugdymo valandų arba iš V. K. gyvenamosios vietos iki 12.00 val. (jeigu atitinkamą pirmadienį nevyksta ugdymo procesas) ir bendrauja su vaikais savaitę iki atitinkamo pirmadienio, pristatydama vaikus į ugdymo įstaigą arba tėvo gyvenamąją vietą (jeigu atitinkamą pirmadienį nevyksta ugdymo procesas).
7.0.3. Savaitę (nuo pirmadienio iki pirmadienio) su A. K. ir A. K. bendrauja tėvas V. K., pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos pirmadienį po ugdymo valandų arba iš I. K. gyvenamosios vietos pirmadienį iki 12.00 val. (jeigu atitinkamą pirmadienį nevyksta ugdymo procesas) ir bendrauja savaitę iki atitinkamo pirmadienio, pristatydamas vaikus į ugdymo įstaigą arba motinos gyvenamąją vietą (jeigu atitinkamą pirmadienį nevyksta ugdymo procesas).
7.0.4. Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) ir I. K. gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) vaikai bendrauja su I. K.. Jeigu šios dienos patenka į vaikų bendravimo su V. K. laiką, tai I. K. pasiima vaikus iš V. K. gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina tą pačią dieną iki 19.00 val., V. K. neturi teisės atsisakyti leisti I. K. susitikti su vaikais per motinos dieną ar I. K. gimimo dieną, jei tam nėra svarbių priežasčių.
7.0.5. Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) ir V. K. gimtadienio dieną ((duomenys neskelbtini)) vaikai bendrauja su V. K.. Jeigu šios dienos patenka į vaikų bendravimo su I. K. laiką, V. K. pasiima vaikus iš I. K. gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina į I. K. gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19.00 val. I. K. neturi teisės atsisakyti leisti V. K. susitikti su vaikais per tėvo dieną ar V. K. gimimo dieną, jei tam nėra svarbių priežasčių.
7.0.6. Vaikų gimimo diena ((duomenys neskelbtini)) su tėvu V. K. švenčiama poriniais metais nuo 10.00 val. iki 19.00 val., o su motina I. K. – neporiniais metais. Jeigu šios dienos patenka į vaikų bendravimo su kitu iš tėvų laiką, tai tas tėvas pasiima vaikus iš ugdymo įstaigos po ugdymo valandų arba kito iš tėvų gyvenamosios vietos 10.00 val. (jeigu atitinkamą dieną nevyksta ugdymo procesas) ir grąžina vaikus tą pačią dieną iki 20.00 val. į vieno iš tėvų gyvenamąją vietą. Nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti leisti susitikti su vaikais jų gimimo dieną, jei tam nėra svarbių priežasčių.
7.0.7. Didžiąsias metines šventes: Naujuosius metus – nelyginiais metais vaikai praleidžia su motina, lyginiais metais – su tėvu, Kūčias ir Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų pirmą dieną – lyginiais metais su motina (atitinkamai – antrąją Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dieną vaikai praleidžia su tėvu), nelyginiais metais – Kūčias ir Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų pirmą dieną su tėvu (atitinkamai – antrąją Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dieną vaikai praleidžia su motina), taip pat nepriklausomai nuo to, kuriam iš tėvų tuo metu tenka bendravimo su vaikais savaitė. Rugsėjo 1-ąją d. – lyginiais metais su vaikai praleidžia su motina, o Rugsėjo 1-ąją – nelyginiais metais vaikai praleidžia su tėvu. Jeigu šventinės dienos patenka į vaikų bendravimo su kitu iš tėvų laiką, tai tėvas, su kuriuo vaikai turėtų praleisti šventines dienas, pasiima vaikus iš kito iš tėvų gyvenamosios vietos 10.00 val. arba iš ugdymo įstaigos po ugdymo valandų ir grąžina paskutinės šventinės dienos 20.00 val. Nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti leisti susitikti su vaikais per šventinę dieną, jei tam nėra svarbių priežasčių.
7.0.8. V. K. praleidžia su vaikais jų mokymo-ugdymo įstaigoje numatytas rudens ir pavasario atostogas poriniais metais, o žiemos atostogas neporiniais metais. I. K. atitinkamai praleidžia su vaikais jų mokymo-ugdymo įstaigoje numatytas rudens ir pavasario atostogas neporiniais metais, o žiemos atostogas poriniais metais. Dėl konkretaus vaiko paėmimo ir grąžinimo laiko V. K. ir I. K. iš anksto susitaria bendru sutarimu ne vėliau kaip likus vienai savaitei iki numatytų rudens, žiemos, pavasario atostogų pradžios.
7.0.9. V. K. ir I. K. praleidžia su vaikais po 1/2 (vieną antrąją) dalį vaikų mokymo ugdymo įstaigoje numatytų vasaros atostogų. Dėl konkretaus atostogų laiko pasiskirstymo V. K. ir I. K. iš anksto susitaria bendru sutarimu ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki vasaros atostogų pradžios. Tuo atveju, jei šalys nesusitaria dėl vasaros atostogų praleidimo su vaikais laiko, poriniais metais prioritetas teikiamas I. K. pasiūlytam laikui, neporiniais metais – V. K. pasiūlytam laikui.
7.0.10. Šalių atostogų metu šalys gali raštu (taip pat elektroninėmis ryšių priemonėmis) susitarti ir dėl ilgesnio/trumpesnio bendravimo su vaikais termino, atsižvelgiant į faktinį kiekvienos iš šalių atostogų laiką, kompensuojant jį kitai šaliai kitu laiku ir sugrįžtant į sutartą bendravimo tvarką, numatytą 1.1. punkte.
7.0.11. Šalys bendravimo su vaikais metu patys padengia bendravimo su vaikais išlaidas (pavyzdžiui, vaikų pervežimo, dienpinigių, maitinimo ir pan.) ir vienas iš kito kompensuoti bendravimo su vaikais išlaidas nereikalauja.
7.0.12. Šalis savo bendravimo su vaikais laikotarpiu ketindama laikinai išvykti su vaikais į kitą valstybę turi protingu terminu raštu informuoti kitą šalį, nurodant išvykimo laiką, užsienio valstybę, tikslą ir išvykos trukmę. Tuo atveju, kai planuojamo buvimo užsienyje laikotarpis sutampa su kitos šalies bendravimo su vaikais laikotarpiu, tai išvykstanti į užsienį šalis turi gauti rašytinį (išreikštą el. paštu ar SMS žinute) kitos šalies sutikimą.
7.0.13. Jeigu vaikų bendravimo su šalimi laikotarpiu vienas iš vaikų suserga, tai šalis įsipareigoja nedelsiant informuoti kitą šalį apie bendravimo metu kilusį vaiko(ų) sveikatos negalavimą, traumą ar kitokią problemą ir esant tokiai situacijai kartu spręsti klausimą dėl tolesnės vaiko buvimo vietos, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus.
7.0.14. Šalys įsipareigoja vaikų bendravimo su jais metu neriboti jų bendravimo su kita šalimi elektroninėmis ryšių priemonėmis (telefonu ir/ar internetu), jeigu tai netrukdo jų mokymosi, poilsio ir dienos režimui.
7.0.15. Šalys susitaria, kad vaikus gali pasiimti ar grąžinti į jų gyvenamąją vietą ar ugdymo įstaigą ne tik jie patys asmeniškai, bet taip pat ir kitas asmuo (pavyzdžiui, šalių artimi giminaičiai ar kitas ad hoc asmuo). Šalys taip pat susitaria, kad tėvui ar motinai negalint bendrauti su vaikais šioje tvarkoje numatytu metu, negalintis bendrauti tėvas pirmiausiai pasiūlo laiką su vaikais praleisti kitam tėvui ir tik po to, kuomet kitas tėvas irgi negali praleisti laiko su vaikais, siūlo tretiesiems asmenims prižiūrėti šalių vaikus.
7.0.16. Jeigu bet kuri iš šalių šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti vaikų pagal numatytą grafiką, ji turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau (ne vėliau nei per vieną dieną nuo aplinkybių paaiškėjimo ir likus ne mažiau kaip 1 dienai iki pasiėmimo dienos) informuoti telefono skambučiu, SMS žinute arba elektroniniu paštu kitą šalį.
7.0.17. Abu tėvai įsipareigoja apie savo nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimą vienas kitą informuoti raštiškai - SMS žinute arba elektroniniu paštu ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas nuo gyvenamosios vietos pakeitimo dienos.
7.2 pakeitė Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-10213-762/2022 nustatytą išlaikymo dydį (100 Eur) nepilnamečiams vaikams A. K. ir A. K. ir nuo 2024 m. sausio 24 d. iki vaikų pilnametystės priteisė iš atsakovo V. K. nepilnamečiams vaikams A. K. ir A. K. išlaikymą po 250 Eur kiekvienam vaikui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;
7.3 priteisė atsakovui iš ieškovės 1 194,62 Eur bylinėjimosi išlaidas;
7.4 priteisė valstybei iš atsakovo 121,50 Eur žyminį mokestį.
8. Teismas, pasisakydamas dėl skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo nurodė, kad atsižvelgtina į tą aplinkybę, jog faktiškai jau nuo pat šalių santuokos nutraukimo (2022 m. lapkričio 23 d.) abi šalys su vaikais bendravo po dvi savaites, o prasidėjus teisminiams ginčams, beveik metus laiko abi šalys bendrauja su vaikais po savaitę laiko. Atsakovo siūloma tėvų bendravimo su vaikais tvarka jau yra susiformavusi pakankamai ilgą laiko tarpą. Byloje nėra duomenų, kad toks bendravimas neigiamai veiktų vaikų nuotaiką ir (ar) keltų įtampą, vaikai turi artimą ryšį su abiem tėvais, vaikams vienodai patinka gyventi tiek pas ieškovę, tiek pas atsakovą. Dėl to vertino, kad ieškovės nurodomos rizikos yra tik hipotetinės ir nepagrįstos byloje esančiais įrodymais – byloje nėra jokios informacijos iš vaikų teisių apsaugos, ugdymo įstaigų ar kitų įstaigų, kuriomis remiantis būtų galima teigti arba bent įtarti, jog atsakovas nesirūpina savo vaikais ar atlieka kokius nors veiksmus, nesuderinamus su geriausiais vaikų interesais. Todėl, įvertinęs vaikų amžių, atstumą tarp atsakovo ir ieškovės gyvenamosios vietos, Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą išvadą, kitas byloje nustatytas aplinkybes, nusprendė, kad atsakovo prašoma patvirtinti bendravimo tvarka „50:50“ modeliu, vaikams kas savaitę gyvenant su vienu iš tėvų, atitiks geriausius nepilnamečių vaikų interesus bei užtikrins skyrium gyvenančio tėvo lygiavertį dalyvavimą auklėjant vaikus ir su jais bendraujant.
9. Teismas, pasisakydamas dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) nurodė, kad:
9.1. Pagal teismų praktiką, vaikams paprastai reikalingas išlaikymas, kuris siekia bent minimaliąją mėnesinę algą (nuo 2025 m. apie 777 Eur „į rankas“). Ieškovė nėra įpareigota teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius ir kt.), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vienam vaikui. Neabejotina, jog kiekvienam vaikui yra būtinas maistas, apranga, higienos priemonės, taip pat patiriamos išlaidos vaikų ugdymui, laisvalaikiui, ligų gydymui (sloga, peršalimas ir pan.). Taip pat pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, ieškovei iš valstybės biudžeto už turėtų būti mokama 122,50 Eur suma (vaiko pinigai), todėl šia suma turėtų būti mažinama tėvų našta vaiko išlaikymui. Laikantis tėvų lygių dalių teikiant išlaikymą principo, remiantis teismų praktika, teisiniu reglamentavimu, atsakovė ir ieškovas turėtų išlaikymui skirti bent po 327,45 Eur per mėnesį ((777 Eur – 122,50 Eur) / 2 ? 330 Eur).
9.2. Pažymėjo, kad teismų praktikoje taip pat pripažįstama, jog teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Bylos duomenimis, ieškovė nuo 2023 m. spalio 3 d. dirba (duomenys neskelbtini) ir jos darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 3 000 Eur (neatskaičius mokesčių). Nuo 2022 m. spalio 17 d. ji yra (duomenys neskelbtini) narė. Jai priklauso automobilis (duomenys neskelbtini), butai, adresu (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu atsakovas nuo 2022 m. birželio 1 d. dirba (duomenys neskelbtini) ir jo pajamos nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. vasario 28 d. šioje darbovietėje svyravo nuo 5 105 Eur (neatskaičius mokesčių) (2024 m. gegužės mėn.) iki 2 474,75 Eur (neatskaičius mokesčių) (2024 m. balandžio mėn.), o nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. (duomenys neskelbtini) ir jo pajamos šioje darbovietėje svyravo nuo 958,24 Eur (neatskaičius mokesčių) (2025 m. vasario mėn.) iki 474,10 Eur (neatskaičius mokesčių) (2024 m. balandžio mėn.). Jam priklauso automobilis (duomenys neskelbtini), butas, adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini).
9.3. Nurodė, kad nustačius, jog vaikai su šalimis bendrauja „50:50“ procentų laiko modeliu, po savaitę su kiekvienu iš tėvų, t. y. po lygiai laiko praleidžia ir toliau praleis su kiekvienu iš tėvų, kiekvienas iš tėvų buvimo su vaikais metu patirs išlaidų vaiko maitinimui, higienos prekėms, kasdieninei sveikatos priežiūrai bei gydymui, žaislams, ugdymo priemonėms, kiekvienas iš tėvų su vaikais praleis laisvalaikį ir turės su tuo susijusių išlaidų, taip pat kuro išlaidų. Todėl nusprendė, kad tiek ieškovės, tiek ir atsakovo faktinio buvimo su vaikais išlaidos, patiriamos vaiko maitinimui, higienai, kasdieninei sveikatos priežiūrai, žaislams, ugdymo priemonėms, laisvalaikiui, kurui neturėtų būti priteisiamos ir turėtų tekti kiekvienam iš jas patiriančių tėvų.
9.4. Pažymėjo, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma vienam vaikui neviršija 1/2 minimalios mėnesinės algos (atskaičius gaunamus vaiko pinigus). Visgi, atsižvelgiant į nustatytus šalių nepilnamečių vaikų poreikius bei jų patenkinimui reikalingas sumas, šalių turtinę padėtį, atsakovo su vaikais praleidžiamą laiką pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką, grindžiamą „50:50“ procentų laiko modeliu, nusprendė ieškovės pareikštą ieškinį tenkinti iš dalies ir iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 250 Eur per mėnesį, mokamą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis nuo 2024 m. sausio 25 d. (ieškinio pareiškimo teismui dienos) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Atsakovas V. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. sprendimo dalį dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį atmesti. Priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Pažymėjo, kad yra pateikęs eilę priedų, tai yra pažymų, kvitų, kuriais remiantis yra matoma, jog atsakovas patiria išlaidų nesusijusių su būtinosiomis vaikų poreikių tenkinimo išlaidomis, o būtent moka už vaikų dantų gydymo paslaugas ((duomenys neskelbtini)), patiria išlaidas (duomenys neskelbtini), už sūnaus lankomą karatė būrelį. Pateikti įrodymai, kurių pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, įrodo, jog tarp šalių visgi egzistuoja susitarimas dėl papildomo pobūdžio išlaidų apmokėjimo, tai yra pas ką minėtą savaitę gyvena vaikai, tas ir apmoka papildomas išlaidas.
10.2. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo pakeitė išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams, netinkamai taikė išlaikymo dydžio pakeitimą reglamentuojančias teisės normas, kadangi neįvertino nepilnamečių vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties pokyčio nuo anksčiau priimtu sprendimu priteistos išlaikymo sumos. Nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) ir šioje darbovietėje darbo užmokestis svyravo nuo 958,24 Eur (neatskaičius mokesčių) (2025 m. vasario mėn.) iki 474,10 Eur, tačiau pirmosios instancijos teismas pamiršo įvertinti ir atsižvelgti, jog darbo sutartis (duomenys neskelbtini) yra sudaryta iki 2025 m. birželio 12 d., atitinkamai nuo 2025 m. birželio 12 d. atsakovo pajamos sumažės. Taip pat paminėjo, kad pajamos, gautos iš (duomenys neskelbtini), yra pastovios ir tik vieną mėnesį, kaip premiją, 2024 m. gegužės mėn. yra gavęs 1 344 Eur sumą, kuri pirmosios instancijos teismui sudarė įspūdį apie ganėtinai didelį darbo užmokestį, nors šiai dienai gaunamos pajamos iš (duomenys neskelbtini) yra pastovios ir siekia 1 750 Eur per mėnesį. Be to, pirmosios instancijos teismas neįvertino ir atsakovo finansinių įsipareigojimų, o būtent to, jog atsakovas šiai dienai moka būsto paskolą ir yra įgijęs būsto įsirengimo paskolą, kas bendrai per vieną mėnesį atsakovui sudaro apie 500 Eur išlaidų.
10.3. Apibendrindamas akcentavo ir tai, kad ieškovė išlaikymo dydžio pakeitimo būtinumą siejo tik su bendravimo tvarkos pakeitimu. Pirmosios instancijos teismui nustačius bendravimo tvarką 50:50 modeliu, negalėjo būti iš esmės keičiamas išlaikymo dydis.
10.4. Papildomai nurodė, kad nesutinka ir su išlaikymo dydžio pakeitimo momentu. Išlaikymo dydis turėjo būti pakeistas tik nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir tik pakeitus bendravimo su vaikais tvarką, kitu atveju, vertinant dabartinį sprendimą, yra pažeistos atsakovo teisės bei pamiršti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai, kadangi atsakovas, patirdamas, kaip pats pirmosios instancijos teismas konstatavo, net didesnes išlaidas vaikų būtiniems poreikiams tenkinti ir dar teikdamas kasmėnesinį išlaikymą, po priimto sprendimo gavo susimokėti skolą.
Atsiliepimas
11. Ieškovė I. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo (apelianto) apeliacinį skundą atmesti ir priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Apeliacinio skundo argumentai prieštarauja faktinei situacijai, nes ieškinyje buvo nurodyta, kad išlaikymo dydžio pakeitimas yra siejamas būtent su pasikeitusiais vaikų poreikiais, nes jiems perkopus 6 metų amžių pasikeitė jų poreikiai, o būtent ieškinyje buvo nurodyta, kad vaikams perkopus 6 metų amžių jų poreikiai išaugo – vaikai nori lankyti būrelius, jiems reikalingas kitas neformalus ugdymas – lavinamieji žaislai, ekskursijos, stovyklos, pasikeitė vaikų laisvalaikio poreikiai ir tam reikalingi reikmenys (paspirtukus pakeičia dviračiai), plečiant pažįstamų ratą, vaikai yra kviečiami dalyvauti vaikų gimtadieniuose. Vaikams itin dažnai sergant yra reikalingos papildomos išlaidos vaikų sveikatos priežiūrai (reikmenims, vaistams, vizitams pas gydytojus, laiko ir kuro sąnaudos). Vaikams nuo šio rugsėjo bus reikalingos uniformos, kurių kaina už pilną uniformą – 70 Eur, vienam vaikui vienos uniformos visiems mokslo metams, manytina, tikrai nebus pakankama. Pažymėjo, kad svarbu ir tai, jog šiuo metu vaikams gyvenant tarp kelių namų (ieškovės, atsakovo ir vaikų senelių (duomenys neskelbtini)), vaikų daiktai dažnai yra negrąžinami į ieškovės namus, kartais daiktų reikia laukti net mėnesį ar ilgiau, kas sąlygoja papildomas išlaidas, nes ieškovė, nenorėdama papildomų konfliktų su atsakovu, tiesiog nuperka vaikams reikalingus daiktus, kurių atsakovas grąžindamas vaikus ieškovei negrąžina atgal (drabužiai, batai, paspirtukai, mokykliniai reikmenys ir t. t.).
11.2. Nurodė, kad paslaugų, tiek maisto bei kitų prekių kainų ženklų padidėjimas lėmė, kad nepilnamečiams vaikams reikalingas didesnis išlaikymas, nei buvo nustatytas. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovas iki 2024 m. sausio mėnesio apskritai nemokėjo vaikams skirto išlaikymo ir nuo santuokos nutraukimo iki 2024 m. sausio mėnesio ieškovė vaikams reikalingą išlaikymą teikė pati viena, atsakovui prie to neprisidedant.
11.3. Vaikams esant tėvo priežiūroje ir ne kartą patyrus seksualinį smurtą iš kaimynų paauglio vaiko, vaikams buvo būtina suteikti psichologinę pagalbą, siekiant užkirsti kelią ateities psichologinėms traumoms ir padariniams, dėl ko ieškovė vaikus vežė pas psichologą esantį kitame mieste ((duomenys neskelbtini)), kurio konsultacijos yra labai brangios (1 val. 50 Eur), tačiau atsakovas kardinaliai atsisakė prisidėti prie šių konsultacijų apmokėjimo. Papildomos konsultacijos pas specializuotą psichologą (duomenys neskelbtini) du kartus (viso 3 val. po 100 Eur), įtraukiant ir atsakovą ir jo apklausą. Maža to, net ir proceso metu atsakovas ne kartą užrašė vaikus medikų konsultacijoms sveikatos klausimais būtent ieškovės laiku ir net kituose miestuose, todėl ieškovė už šias konsultacijas taip pat mokėjo iš savo lėšų, atsakovas prie to neprisidėjo. Tokioms konsultacijoms prašoma atvežti vieną iš vaikų kas 3–4 mėnesius pas psichiatrą, pas raidos specialistą, neurologą, kardiologą rečiau, tačiau taip pat stebėjimui. Vaikų vežimas į gydymo įstaigas reikalauja papildomų kuro ir laiko kaštų, kurie lemia, kad ieškovė tuo metu negali vykdyti darbinių funkcijų. Be to, atsakovui užrašius sūnų į karate būrelį, už šį būrelį taip pat turėjo mokėti ir periodiškai moka ji. Taip pat už dukros būrelį, kurį dukra lanko bendru su tėvu sutarimu, net ir tomis savaitėmis, kai tėvas neužtikrina būrelio tęstinumo pats nevesdamas. Mėnesiniai mokesčiai būreliams (baseino, dziudo, oro jogos), kaip ir priemonės, apmokami ieškovės, nepriklausomai nuo to, ar tėvas veda vaikus savo laiku. Todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovė nenurodė jokių argumentų, dėl kurių turėtų būti padidintas vaikams skiriamas išlaikymas.
11.4. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai vadovavosi teismų praktika ir MMA laikė kaip atskaitos tašką, kurio nereikia įrodinėti, tačiau išlaikymą iš atsakovo priteisė 250 Eur dydžio, įvertindamas tai, kad atsakovas taip pat patiria kaštus vaikų poreikiams, maistui, higienai, tačiau visi kiti vaikų poreikiai, tenka būtent ieškovei ir atsakovas niekada prie jų neprisidėjo ir neprisideda.
11.5. Atsakovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) su juo sudarė terminuotą darbo sutartį, tačiau nutyli, kad vasaros atostogų laikotarpiu jo paslaugų (duomenys neskelbtini) nereikia, tačiau rudenį darbo sutartis vėl sudaroma. Pažymėjo ir tai, kad atsakovo turtinė padėtis ir gaunamas atlyginimas yra ženkliai didesnis nei ieškovės, todėl jis neabejotinai yra pajėgus teikti vaikams išlaikymą po 250 Eur per mėnesį. Atsakovas teigia, kad yra įgijęs būstą su paskola taip pat turi kreditą būsto įrengimui, tačiau šios išlaidos yra siejamos su atsakovo asmeninės turtinės padėties gerinimu ir tai, kad jis turi paskolą savo asmeninei naudai, nesudaro pagrindo nemokėti vaikams išlaikymo ar jį mažinti. Pažymėjo ir tai, kad ji taip pat turi būsto paskolą.
11.6. Apeliantas taip pat nesutinka su išlaikymo dydžio pakeitimo momentu, kas yra visiškai nepagrįsta. Ieškovė ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo pareiškė 2024 m. sausio 25 d., kai vaikų poreikiai buvo pasikeitę, todėl didesnio išlaikymo priteisimo momentas ir yra siejamas būtent su ieškinio pareiškimu, tačiau ne su teismo sprendimo įsiteisėjimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
14. Teisėjų kolegija, prieš analizuodama konkrečius apelianto apeliaciniame skunde nurodytus argumentus pažymi, jog nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Taigi, apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apelianto prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai). Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
15. Šalys neginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas augina du nepilnamečius vaikus – A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini).
17. Panevėžio apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-10213-762/2022, be kita ko, nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoka bendru abiejų sutuoktinių sutikimu ir patvirtino jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (1 t., b. l. 14–17).
18. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 dalyje „Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, išlaikymas ir dalyvavimas auklėjime“ nustatyta, kad: nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove (1 punktas); atsakovas teikia išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 100 Eur kiekvienam kas mėnesį nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki kiekvieno iš jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (2 punktas); atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais bei dalyvauja jų auklėjime pagal savo galimybes, nepažeisdamas vaikų interesų, bendru sutarimu su ieškove (3 punktas).
19. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad faktiškai jau nuo pat šalių santuokos nutraukimo (2022 m. lapkričio 23 d.) abi šalys su vaikais bendravo po dvi savaites, o prasidėjus teisminiams ginčams, beveik metus laiko abi šalys bendrauja su vaikais po savaitę laiko. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovo prašoma patvirtinti bendravimo tvarka „50:50“ modeliu, vaikams kas savaitę gyvenant su vienu iš tėvų, atitiks geriausius nepilnamečių vaikų interesus bei užtikrins skyriumi gyvenančio tėvo lygiavertį dalyvavimą auklėjant vaikus ir su jais bendraujant, todėl nustatė, kad atsakovas su vaikais bendrauja „50:50“ modeliu, vaikams kas savaitę gyvenant su vienu iš tėvų.
20. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytus nepilnamečių vaikų poreikius bei jų patenkinimui reikalingas sumas, šalių turtinę padėtį, atsakovo su vaikais praleidžiamą laiką pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką, grindžiamą „50:50“ procentų laiko modeliu, nusprendė ieškovės pareikštą patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies – pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-10213-762/2022 nustatytą atsakovo vaikams teikiamo išlaikymo dydį ir priteisė vaikams iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Eur kiekvienam kas mėnesį nuo 2024 m. sausio 24 d. iki kiekvieno iš jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo)
21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal CK 3.201 straipsnio 2 dalį, priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomų vaiko priežiūros išlaidų (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).
22. Kasacinis teismas išaiškino, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018). Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, visų pirma turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas; tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018).
23. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi ne tik turi būti tenkinami jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020).
24. Ieškovė prašė priteisti vaikams iš atsakovo pusės minimaliosios mėnesinės algos dydžio, atėmus valstybės mokamas vaikams išmokas, išlaikymą, todėl, kaip pati akcentavo patikslintame ieškinyje, didesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančių vaikų poreikių neįrodinėjo.
25. Nuo 2025 m. sausio 1 d. minimalioji mėnesinė alga sudaro 777 Eur atskaičius mokesčius. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, ieškovei iš valstybės biudžeto už vieną vaiką kas mėnesį mokama 122,50 Eur dydžio išmoka (vaiko pinigai). Taigi, ieškovė ir atsakovas vieno vaiko išlaikymui per mėnesį turėtų skirti po 327,25 Eur ((777 Eur – 122,50 Eur) / 2).
26. Ieškovė pareikštu ieškiniu siekė, kad būtų nustatyta detali atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, pagal kurią jai tektų didesnė bendravimo su vaikais laiko dalis. Būtent tuo grindė reikalavimą dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), t. y. pažymėjo, kad patenkinus ieškinio reikalavimą dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, didesnė jų priežiūros dalis bei automatiškai didesnė finansinė našta teks jai. Tačiau skundžiamu sprendimu nustačius, kad atsakovas su vaikais bendrauja „50:50“ modeliu, vaikams kas savaitę gyvenant su vienu iš tėvų, šis argumentas tapo neaktualiu.
27. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016 ). Vienas iš veiksnių, į kurį turi būti atkreipiamas dėmesys sprendžiant išlaikymo vaikui dydžio klausimą, yra tėvų pareigų tenkinant vaiko poreikius pasiskirstymas, t. y. kiek laiko ir kokiu tikslu kiekvienas iš tėvų praleidžia su vaiku. Tuo atveju, kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas (pavyzdžiui, kai yra nustatytas bendravimo su vaiku modelis „50:50 procentų laiko“), abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Šių išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iš vieno iš tėvų reikštų jų teisių ir pareigų disbalansą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad tiek ieškovės, tiek ir atsakovo faktinio buvimo su vaikais išlaidos, patiriamos vaiko maitinimui, higienai, kasdieninei sveikatos priežiūrai, žaislams, ugdymo priemonėms, laisvalaikiui, kurui neturėtų būti priteisiamos ir turėtų tekti kiekvienam iš jas patiriančių tėvų, tačiau pakankamai išsamiai neįvertino kitų vaikų poreikių, kuriuos tenkina ieškovė, kaip vienas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, bei šalių turtinės padėties įtakos vaikams iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžiui.
29. Ieškovė, grįsdama reikalavimą dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) papildomai nurodė, kad perkopus 6 metų amžių išaugo vaikų poreikiai – vaikai nori lankyti būrelius, jiems reikalingas kitas neformalus ugdymas – lavinamieji žaislai, ekskursijos, stovyklos, pasikeitė vaikų laisvalaikio poreikiai ir tam reikalingi reikmenys (paspirtukus pakeičia dviračiai), plečiant pažįstamų ratą, vaikai yra kviečiami dalyvauti vaikų gimtadieniuose. Taip pat, be kita ko, pažymėjo, kad vaikams, dėl galimai patirto seksualinio smurto, yra būtinas lankymasis pas psichologą. Kartu su patikslintu ieškiniu pateikė per 2024 m. sausio, kovo, balandžio mėnesius jos patirtų išlaidų vaikams išlaikyti suvestinę (3 t., b. l. 144–145), iš kurios matyti, kad be pirmiau šio procesinio sprendimo punkte nurodytų išlaidų, patyrė išlaidas kirpyklai, psichologo konsultacijoms, ugdymo įstaigos rinkliavoms, vaikų draugų gimtadieniams, dienpinigiams į ugdymo įstaigą, sveikatos draudimui, dviračiams, varžyboms, baseino abonementui ir kt. Ieškovė vaikams išlaikyti per mėnesį vidutiniškai išleidžia 961,76 Eur (1 140,90 Eur + 959,54 Eur + 784,83 Eur) / 3), taigi, vieno vaiko išlaikymui – 480,88 Eur (961,76 Eur / 2). Panaudojus ieškovės turimą prisidėti prie vaikų išlaikymo dalį ir vaiko pinigus, lieka 31,13 Eur (480,88 Eur - 327,25 Eur - 122,50 Eur) suma, kurią visiškai padengia atsakovo Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-10213-762/2022 pagrindu teikiamas išlaikymas, kuris nuo 2025 m. vasario mėn., po indeksacijos, sudaro 125,75 Eur vienam vaikui.
30. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
31. Bylos duomenimis, ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 1 700 Eur atskaičius mokesčius. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), jo pajamos per mėnesį sudaro apie 2 274 Eur atskaičius mokesčius. Abi šalys turi nekilnojamojo turto, transporto priemones. Atsakovas ir AB „Swedbank“ yra sudarę Kredito sutartį Nr. 23-030351-FA dėl 36 000 Eur kredito būstui su priklausiniais pirkti, už kurį atsakovas kas mėnesį moka po 228,38 Eur (1 t., b. l. 120–121; 4 t., b. l. 84–87; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys; 4 t., b. l. 88–114).
32. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog jis šiai dienai moka paskolas būstui pirkti ir įrengti, kas bendrai per vieną mėnesį sudaro apie 500 Eur išlaidų. Tuo tarpu ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad vertinant atsakovo turtinę padėti, jis galėtų prisidėti prie vaikų išlaikymo didesne suma nei ieškovė, nes tėvai vaikams teikia išlaikymą proporcingai jų turtinei padėčiai, o atsakovo gaunamos pajamos yra ženkliai didesnės nei ieškovės. Pažymėjo, kad atsakovo nurodytos išlaidos, apmokant paskolas būstui pirkti ir įrengti, yra siejamos su atsakovo asmeninės turtinės padėties gerinimu ir tai nesudaro pagrindo nemokėti vaikams išlaikymo ar jį mažinti. Taip pat nurodė, kad ir ji moka paskolą būstui pirkti.
33. Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų apie atsakovo paskolą būstui įrengti ar apie ieškovės paskolą būstui pirkti, todėl apie šalių turtinę padėtį sprendžiama pagal byloje surinktus įrodymus. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad atsakovas dirba dvejose darbovietėse, faktą, jog paskola jam buvo suteikta pirmajam būstui pirkti, nusprendžia, kad Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-10213-762/2022 nustatytas teikiamo išlaikymo dydis šiuo metu yra proporcingas šalių turtinei padėčiai – iš atsakovo gaunamo darbo užmokesčio atėmus kasmėnesinius mokėjimus už paskolą būstui pirkti, atsakovas gauna 17 proc. didesnį darbo užmokestį nei ieškovė, taigi, net vertinant, jog ieškovė vieno vaiko išlaikymui per mėnesį turėtų skirti 271,62 Eur, o atsakovas – 382,88 Eur, tai ieškovės vieno vaiko išlaikymui per mėnesį vidutiniškai išleidžiamos sumos likutis, kurio nepadengia ieškovės turima prisidėti prie vaikų išlaikymo dalis ir vaiko pinigai, neviršytų atsakovo teikiamo išlaikymo dydžio (480,88 Eur - 271,62 Eur - 122,50 Eur = 86,76 Eur).
Dėl bylos procesinės baigties
34. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2020 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020).
35. Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau išdėstytus argumentus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė tenkinti ieškovės patikslintą ieškinį iš dalies ir pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-10213-762/2022 nustatytą išlaikymo dydį, todėl nusprendžia skundžiamo sprendimo dalį dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, ieškovės patikslintą ieškinį atmetant (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo
36. Panaikinus skundžiamo sprendimo dalį dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) ir šioje dalyje priėmus naują sprendimą, pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
37. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
38. Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 5 824 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos žyminiam mokesčiui (164 Eur) ir advokato pagalbai (5 660 Eur) apmokėti (1 t., b. l. 18; 6 t., b. l. 84 –100).
39. Atsakovas pateikė duomenis, kad patyrė 3 413 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos žyminiam mokesčiui (164 Eur) ir advokato bei advokato padėjėjo pagalbai (3 249 Eur) apmokėti (1 t., b. l. 18; 5 t., b. l. 175–189).
40. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
41. Įvertinus tai, kad ieškovės patikslintas ieškinys atmestas, o atsakovo patikslintas priešieškinis patenkintas bei tai, kad atsakovo išlaidos advokato bei advokato padėjėjo pagalbai apmokėti neviršija maksimaliai priteistino užmokesčio už advokato pagalbą dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, atsakovui iš ieškovės priteistinos 3 413 Eur bylinėjimosi išlaidos, tuo tarpu ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, nes teismo procesinis sprendimas nėra priimtas jos naudai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
42. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
43. Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti (7 t., b. l. 15–16).
44. Atsakovas pateikė duomenis, kad patyrė 111 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos žyminiam mokesčiui apmokėti (6 t., b. l. 200).
45. Įvertinus tai, kad atsakovo apeliacinis skundas patenkintas, atsakovui iš ieškovės priteistinos 111 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, tuo tarpu ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, nes teismo procesinis sprendimas nėra priimtas jos naudai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325, 331 straipsniais,
nusprendžia:
atsakovo V. K. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. sprendimo dalį dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės I. K. patikslintą ieškinį atmesti.
Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti atsakovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 413 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų trylikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui V. K. iš ieškovės I. K. 111 Eur (vieno šimto vienuolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.