- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-25
- Bylos Nr.
- e2S-383-589/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00209-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Ieškovas
- I. K.
- Atsakovas
- V. K.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. patikslintą atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1817-1175/2024 pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui V. K. dėl skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo bei vaikų išlaikymo dydžio padidinimo, taip pat atsakovo V. K. priešieškinį ieškovei I. K. dėl teismo sprendimu nustatytos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovas V. K. (toliau – ir atsakovas) priešieškinyje ieškovei I. K. (toliau – ir ieškovė) prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir A. K., (duomenys neskelbtini), tvarką, kuri konkrečiai nurodyta pateiktame priešieškinyje, iki civilinis ginčas bus išspręstas iš esmės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2024 m. balandžio 3 d. nutartimi atsakovo V. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo tokią atsakovo laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, laikinai pakeičiant Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. lapkričio 23 d. priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-10213-762/2022 nustatytą skyriumi gyvenančio atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, nurodant:
1.1. sūnus ir dukra, pakaitomis – po dvi savaites gyvens pas abu tėvus;
1.1.1. dvi savaites (nuo pirmadienio iki pirmadienio) su sūnumi ir dukra bendrauja mama I. K., pasiimdama vaikus iš ugdymo įstaigos pirmadienį po ugdymo valandų arba iš V. K. gyvenamosios vietos iki 12.00 val. (jeigu atitinkamą pirmadienį nevyksta ugdymo procesas) ir bendrauja su vaikais dvi savaites iki atitinkamo pirmadienio, pristatydama vaikus į ugdymo įstaigą arba tėvo gyvenamąją vietą (jeigu atitinkamą pirmadienį nevyksta ugdymo procesas);
1.1.2. dvi savaites (nuo pirmadienio iki pirmadienio) su sūnumi ir dukra bendrauja tėvas V. K., pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos pirmadienį po ugdymo valandų arba iš I. K. gyvenamosios vietos pirmadienį iki 12.00 val. (jeigu atitinkamą pirmadienį nevyksta ugdymo procesas) ir bendrauja dvi savaites iki atitinkamo pirmadienio, pristatydamas vaikus į ugdymo įstaigą arba motinos gyvenamąją vietą (jeigu atitinkamą pirmadienį nevyksta ugdymo procesas);
1.2. Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) ir I. K. gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) vaikai bendrauja su I. K.. Jeigu šios dienos patenka į vaikų bendravimo su V. K. laiką, tai I. K. pasiima vaikus iš V. K. gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina tą pačią dieną iki 19.00 val., V. K. neturi teisės atsisakyti leisti I. K. susitikti su vaikais per motinos dieną ar I. K. gimimo dieną, jei tam nėra svarbių priežasčių;
1.3. Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) ir V. K. gimtadienio dieną ((duomenys neskelbtini)) vaikai bendrauja su V. K.. Jeigu šios dienos patenka į vaikų bendravimo su I. K. laiką, V. K. pasiima vaikus iš I. K. gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina į I. K. gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19.00 val. I. K. neturi teisės atsisakyti leisti V. K. susitikti su vaikais per tėvo dieną ar V. K. gimimo dieną, jei tam nėra svarbių priežasčių;
1.4. vaikų gimimo diena ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) su tėvu, V. K., švenčiama poriniais metais nuo 10.00 val. iki 19.00 val., o su motina, I. K. – neporiniais metais. Jeigu šios dienos patenka į vaikų bendravimo su kitu iš tėvų laiką, tai tas tėvas pasiima vaikus iš ugdymo įstaigos po ugdymo valandų arba kito iš tėvų gyvenamosios vietos 10.00 val. (jeigu atitinkamą dieną nevyksta ugdymo procesas) ir grąžina vaikus tą pačią dieną iki 20.00 val. į vieno iš tėvų gyvenamąją vietą. Nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti leisti susitikti su vaikais jų gimimo dieną, jei tam nėra svarbių priežasčių;
1.5. didžiąsias metines šventes – Naujuosius metus – nelyginiais metais vaikai praleidžia su motina, lyginiais metais – su tėvu, Kūčias ir Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų pirmą dieną – lyginiais metais su motina (atitinkamai – antrąją Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dieną vaikai praleidžia su tėvu), nelyginiais metais – Kūčias ir Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų pirmą dieną su tėvu (atitinkamai – antrąją Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dieną vaikai praleidžia su motina), taip pat nepriklausomai nuo to, kuriam iš tėvų tuo metu tenka bendravimo su vaikais savaitė. Rugsėjo 1-ąją d. – lyginiais metais su vaikai praleidžia su motina, o Rugsėjo 1-ąją – nelyginiais metais vaikai praleidžia su tėvu. Jeigu šventinės dienos patenka į vaikų bendravimo su kitu iš tėvų laiką, tai tėvas, su kuriuo vaikai turėtų praleisti šventines dienas, pasiima vaikus iš kito iš tėvų gyvenamosios vietos 10.00 val. arba iš ugdymo įstaigos po ugdymo valandų ir grąžina paskutinės šventinės dienos 20.00 val. Nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti leisti susitikti su vaikais per šventinę dieną, jei tam nėra svarbių priežasčių;
1.6. V. K. praleidžia su vaikais jų mokymo – ugdymo įstaigoje numatytas rudens ir pavasario atostogas poriniais metais, o žiemos atostogas neporiniais metais. I. K. atitinkamai praleidžia su vaikais jų mokymo - ugdymo įstaigoje numatytas rudens ir pavasario atostogas neporiniais metais, o žiemos atostogas poriniais metais. Dėl konkretaus vaiko paėmimo ir grąžinimo laiko V. K. ir I. K. iš anksto susitaria bendru sutarimu ne vėliau kaip likus vienai savaitei iki numatytų rudens, žiemos, pavasario atostogų pradžios;
1.7. V. K. ir I. K. praleidžia su vaikais po ½ (vieną antrąją) dalį vaikų mokymo – ugdymo įstaigoje numatytų vasaros atostogų. Dėl konkretaus atostogų laiko pasiskirstymo V. K. ir I. K. iš anksto susitaria bendru sutarimu ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki vasaros atostogų pradžios. Tuo atveju, jei šalys nesusitaria dėl vasaros atostogų praleidimo su vaikais laiko, poriniais metais prioritetas teikiamas I. K. pasiūlytam laikui, neporiniais metais – V. K. pasiūlytam laikui;
1.8. šalių atostogų metu šalys gali raštu (taip pat elektroninėmis ryšių priemonėmis) susitarti ir dėl ilgesnio / trumpesnio bendravimo su vaikais termino, atsižvelgiant į faktinį kiekvienos iš šalių atostogų laiką, kompensuojant jį kitai šaliai kitu laiku ir sugrįžtant į sutartą bendravimo tvarką, numatytą 2.1. punkte;
1.9. bendravimo su vaikais laiku šalys įsipareigoja užtikrinti vaikų apsilankymą pas gydytojus ir (ar) kitus sveikatos priežiūros specialistus, ugdymo įstaigos tinkamą lankymą, dalyvavimą popamokinėje veikloje, būreliuose bei vaikų sveiką gyvenseną ir mitybą;
1.10. šalys įsipareigoja bendravimo su vaikais metu užtikrinti vaikų turiningą laiko praleidimą.
1.11. šalys bendravimo su vaikais metu patys padengia bendravimo su vaikais išlaidas (pavyzdžiui, vaikų pervežimo, dienpinigių, maitinimo ir pan.) ir vienas iš kito kompensuoti bendravimo su vaikais išlaidas nereikalauja.
1.12. šalys įsipareigoja pateikti vienas kitam esant poreikiui notarine tvarka patvirtintą sutikimą vaikams keliauti su kiekviena iš šalių į užsienio šalis tiek atostogų, tiek vaikų dokumentus gydymo tikslais (jeigu toks poreikis iškiltų).
1.13. šalis savo bendravimo su vaikais laikotarpiu ketindama laikinai išvykti su vaikais į kitą valstybę turi protingu terminu raštu informuoti kitą šalį, nurodant išvykimo laiką, užsienio valstybę ir konkretų adresą, tikslą bei išvykos trukmę. Tuo atveju, kai planuojamo buvimo užsienyje laikotarpis sutampa su kitos šalies bendravimo su vaikais laikotarpiu, tai išvykstanti į užsienį šalis turi gauti rašytinį (išreikštą el. paštu ar SMS žinute) kitos šalies sutikimą.
1.14. jeigu vaikų bendravimo su šalimi laikotarpiu vienas iš vaikų suserga, tai šalis įsipareigoja nedelsiant informuoti kitą šalį apie bendravimo metu kilusį vaiko(ų) sveikatos negalavimą, traumą ar kitokią problemą ir esant tokiai situacijai kartu spręsti klausimą dėl tolesnės vaiko buvimo vietos, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus.
1.15. šalys įsipareigoja vaikų bendravimo su jais metu neriboti jų bendravimo su kita šalimi elektroninėmis ryšių priemonėmis (telefonu ir / ar internetu), jeigu tai netrukdo jų mokymosi, poilsio ir dienos režimui.
1.16. šalys susitaria, kad vaikus gali pasiimti ar grąžinti į jų gyvenamąją vietą ar ugdymo įstaigą ne tik jie patys asmeniškai, bet taip pat ir kitas asmuo (pavyzdžiui, šalių artimi giminaičiai ar kitas ad hoc asmuo).
1.17. šalys susitaria, kad norint išvykti su vaikais į užsienio valstybę gyventi nuolat, kitos šalies sutikimas yra būtinas.
1.18. Jeigu bet kuri iš šalių šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti vaikų pagal numatytą grafiką, ji turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau (ne vėliau nei per vieną dieną nuo aplinkybių paaiškėjimo ir likus ne mažiau kaip 1 dienai iki pasiėmimo dienos) informuoti telefono skambučiu, SMS žinute arba elektroniniu paštu kitą šalį.
1.19. abu tėvai įsipareigoja apie savo nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimą vienas kitą informuoti raštiškai – SMS žinute arba elektroniniu paštu ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas nuo gyvenamosios vietos pakeitimo dienos.
3. Teismas nustatė, kad po Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-10213-762/2022 priėmimo, kuriuo buvo nustatyta skyriumi gyvenančio atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, bendru abiejų tėvų žodiniu sutarimu, vaikai dvi savaites gyveno su motina, dvi – su tėvu. Pateiktame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas iš esmės prašo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje palikti tokią pačią nusistovėjusią skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką. Nurodo, kad jo prašoma nustatyti laikina bendravimo su vaikais tvarka yra pakankama laikinai sureguliuoti abiejų šalių bendravimą su vaikais bylos nagrinėjimo metu ir užkirsti kelią galimoms ieškovės manipuliacijoms ir trukdymams bendravimui su vaikais. Atsakovas taip pat akcentuoja tai, jog nepilnamečiams šalių vaikams atlikus psichologinį įvertinimą, viena iš rekomenduojamų elgesio su sūnumi strategijų buvo kurti struktūruotą, saugią, pastovią aplinką, užtikrinant dienos struktūrą, nubrėžiant aiškias tinkamo bei netinkamo elgesio ribas, o dukros atliktame vertinime akcentuojama, kad išryškėja vaiko santykio su abiem tėvais svarba, būtent šios rekomendacijos dar labiau pagrindžia prašomos taikyti laikinos bendravimo tvarkos pagrįstumą.
4. Susipažinęs su bylos duomenimis, Vaiko teisių skyriaus pateikta išvada, teismas darė išvadą, kad atsakovo prašoma taikyti laikina skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka su vaikais, kuomet sūnus ir dukra, pakaitomis po dvi savaites gyvens pas abu tėvus, geriausiai atitiks vaikų interesus, bus užtikrintas nusistovėjęs vaikų bendravimas su abejais tėvais, kol įsiteisės galutinis sprendimas šioje byloje. Tuo pačiu teismas vertino ir tai, kad tokia šiuo metu esanti faktinė atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka nepažaidžia prioritetiniais laikomų vaikų interesų, kadangi abu tėvai turi vaikų poreikiams tinkamas gyvenimo sąlygas, užtikrina tinkamą sveikatos priežiūrą bei ugdymosi procesą, abu tėvai visapusiškai dalyvauja vaikų gyvenime, auklėjime, o objektyvių duomenų, kad toks bendravimas galėtų pažeisti nepilnamečių vaikų interesus, nepateikta. Be to, pritaikius teismui atsakovo prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtų užtikrinta sūnui rekomenduotina struktūruota, saugi, pastovi aplinka, užtikrinant dienos struktūrą, nubrėžiant aiškias tinkamo bei netinkamo elgesio ribas, o dukrai – bendravimas su abiem tėvais.
5. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad nutarties priėmimo metu yra pagrindas nustatyti laikinąją vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką, tuo užtikrinant nusistovėjusią tokią bendravimo tvarką, kuri užtikrina vaikų bendravimą su abejais tėvais, bei stabilų, pastovų vaikų ryšį su tėvu iki galutinio sprendimo byloje priėmimo, taip užtikrinant vaikų interesus bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, kas rekomenduojama ir išvadoje. Dėl to siekiant užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų interesai, teismas atsakovo ir jo atstovo advokato padėjėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Patikslintu atskiruoju skundu ieškovė I. K. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. balandžio 3 d. nutartį ir išspręsti ginčą iš esmės – netenkinti atsakovo V. K. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
7. Nurodo, kad teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė yra tokia pati, kokios prašo atsakovas priešieškiniu. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad ieškovei prašant pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną tvarką, teismas 2024 m. vasario 6 d. netenkino tokio jos prašymo, motyvuojant tuo, kad jos prašoma nustatyti laikina atsakovo bendravimo su vaikais tvarka yra analogiška ieškiniu prašomai nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarkai.
8. Pažymi, kad būtent dėl to ji ieškiniu ir kreipėsi į teismą dėl teismo sprendimu nustatytos atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, nes nepasiteisino po teismo sprendimo priėmimo bendru abiejų šalių žodiniu sutarimu nusistovėjusi skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, kai vaikai dvi savaites gyveno su ieškove, dvi – su atsakovu. Teismas, nustadydamas tokią laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, neatsižvelgė į aplinkybes, kad atsakovas nesugebėjo užtikrinti vaikų saugumo, kai vaikai leido laiką pas atsakovo tėvus, atsakovas nesugeba užtikrinti tinkamo vaikų ugdymo proceso, nes su sūnumi neatlieka namų darbų, netikrina dienyno, į ieškovės prašymus rūpintis sūnaus ugdymo procesu nereaguoja, o laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio iki 2023 m. birželio mėnesio vaikų į ugdymo įstaigą apskritai nepristatė nei karto, nurodydamas, kad vaikai kas dvi savaites sirgdavo, nors atsakovo bendravimo su vaikais metu jie nebuvo registruoti gydymo įstaigoje.
Atsiliepimas
9. Atsakovas V. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovės I. K. patikslintą atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutartį.
10. Nurodo, kad teismo nustatyta laikina šalių bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka yra pakankama laikinai sureguliuoti abiejų šalių bendravimą su nepilnamečiais vaikais iki kol teisme bus išnagrinėta civilinė byla, ji yra pagrįsta, teisinga, atsitinkanti nepilnamečių vaikų interesus, todėl ją keisti pagal ieškovės nurodytus pageidavimus nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir esmės
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovės I. K. patikslintame atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
12. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2024 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta atsakovo / šalių laikina bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl rašytinių įrodymų pridėjimo
13. Ieškovė I. K. kartu su patikslintu atskiruoju skundu į bylą pateikė rašytinius įrodymus: 2022 m. lapkričio 23 d. psichologinę išvadą dėl sūnaus A. K. dėmesio sutrikimo; ieškovės susirašinėjimą su sūnaus A. K. karatė treneriu; (duomenys neskelbtini) mokyklos-darželio „(duomenys neskelbtini)” rengtus apskaitos tabelius apie sūnaus A. K. priešmokyklinio ugdymo grupę ir dukros A. K. (duomenys neskelbtini) grupę lankytas dienas 2022 m. gruodžio – 2023 m. birželio mėnesiais; 2024 m. vasario 26-27 d. TAMO informaciją apie sūnui A. K. užduotus namų darbus, mokytojų komentarus ir pastabas; 2024 m. sausio 2 d. ieškovės ir atsakovo susirašinėjimą.
14. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).
15. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, konstatuoja, jog šie įrodymai yra susiję su bylos nagrinėjimu, ieškovė remiasi jais savo atskirajame skunde, jų pridėjimas prie bylos nagrinėjimo neužvilkins. Atsakovas turėjo galimybę susipažinti su pateiktais rašytiniais įrodymais bei dėl jų įrodomosios reikšmės ar pridėjimo prie bylos pasisakyti pateiktu atsiliepimu į atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, atsižvelgtina į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir tokiose bylose vyraujantį viešąjį interesą (CPK 376 straipsnis), todėl, įvertinęs tai kas nustatyta, daro išvadą, jog minėti ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai prie bylos pridėtini.
Dėl laikinosios bendravimo tvarkos
16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
17. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių įvardyta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškinant CK nuostatas, darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais, gali būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
18. Nagrinėjamu atveju ieškovė I. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatyta laikina atsakovo / šalių bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarka iš esmės vienu aspektu, kad iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje šalių nepilnamečiai vaikai pakaitomis – kas dvi savaites gyvens pas atsakovą. Ieškovė argumentuoja, kad būtent dėl to ji ieškiniu ir kreipėsi į teismą dėl teismo sprendimu nustatytos atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, nes nepasiteisino po teismo sprendimo priėmimo bendru abiejų šalių žodiniu sutarimu nusistovėjusi skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, kai vaikai dvi savaites gyveno su ieškove, dvi – su atsakovu. Ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, nustadydamas tokią laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, neatsižvelgė į aplinkybes, kad atsakovas nesugebėjo užtikrinti vaikų saugumo, kai vaikai leido laiką pas atsakovo tėvus, atsakovas nesugeba užtikrinti tinkamo vaikų ugdymo proceso, nes su sūnumi neatlieka namų darbų, netikrina dienyno, į ieškovės prašymus rūpintis sūnaus ugdymo procesu nereaguoja, o laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio iki 2023 m. birželio mėnesio vaikų į ugdymo įstaigą apskritai nepristatė nei karto, nurodydamas, kad vaikai kas dvi savaites sirgdavo, nors atsakovo bendravimo su vaikais metu jie nebuvo registruoti gydymo įstaigoje.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, susijusios su bendravimo su vaikais tvarkos nustatymu, bus detaliai nagrinėjamos, vertinamos ir dėl jų pasisakoma bylą nagrinėjant iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia bendravimo su vaikais tvarka labiausiai atitiktų tiek vaikų, tiek šalių interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių bylai pateiktus įrodymus. Tuo tarpu nustatant specialią laikinąją apsaugos priemonę, kaip jau anksčiau buvo minėta, yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų prioritetiniais laikomus interesus ir tik ginčo nagrinėjimo metu.
20. Preliminariai susipažinęs su byloje pateiktais rašytiniais įrodymais (tarp jų ir pateiktais su patikslintu atskiruoju skundu), įvertinęs šalių argumentus, apeliacinės instancijos teismas taip pat daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta laikinoji atsakovo / šalių bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarka yra tinkama, aiški ir realiai įgyvendinama. Nėra pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti vien tik dėl tos priežasties, kad nustatyta laikinoji atsakovo / šalių bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarka iš esmės atitinka atsakovo priešieškinyje prašomą nustatyti bendravimo tvarką. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju akivaizdu, kad dėl šalių bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarkos šalys nesutaria ir tarp ieškovės bei atsakovo dėl to kyla ginčas. Tai patvirtina tiek byloje pateikti įrodymai, tiek teismui teikiami procesiniai dokumentai. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną atsakovo / šalių bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarką yra būtina. Tuo tarpu ieškovė, prašydama panaikinti skundžiamą teismo nutartį, taigi ir nustatytą laikiną atsakovo / šalių bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarką, alternatyvaus atsakovo ir vaikų bendravimo tvarkos varianto nesiūlo, nenurodo jokių kitų motyvų, kodėl likusi skundžiamos teismo nutarties dalis negali būti paliekama galioti.
21. Kartu pripažintina, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai (tarp jų ir pateikti su patikslintu atskiruoju skundu), nėra pakankami preliminiai spręsti, jog atsakovo laikinas bendravimas su šalių nepilnamečiais vaikais „50:50 procentų laiko“ bendravimo modeliu akivaizdžiai darytų neigiamą įtaką vaikams, pažeistų jų teises ir interesus ir (ar) jų neatitiktų. Ieškovės su patikslintu atskiruoju skundu pateikti duomenys apie vaikų ugdymo įstaigos lankomumą 2022 / 2023 mokslo metais nėra itin reikšmingi nagrinėjamam klausimui, nes neatspindi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aktualaus (2023 / 2024 mokslo metų) laikotarpio. Iš 2024 m. sausio 2 d. ieškovės ir atsakovo susirašinėjimo, 2024 m. vasario 26-27 d. TAMO informacijos apie sūnui užduotus namų darbus, mokytojų komentarus ir pastabas (mokytojo pastabose 2024 m. vasario 27 d. nurodyta, kad sūnus neatliko namų darbų – neparašė teksto sąsiuvinyje, mokytojo komentaruose 2024 m. vasario 26 d. nurodyta, kad sūnus dar nepateikė lankstinuko apie (duomenys neskelbtini), kurį reikia pristatyti iki kovo 8 d., visi kiti įrašai – apie sūnui užduotus namų darbus, planuojamas veiklas, sūnaus netinkamą elgesį, nesusikaupimą pamokų metu) taip pat preliminariai negalima spręsti, jog jie patvirtina ieškovės teiginius, kad atsakovas neužtikrina tinkamo vaikų ugdymo proceso ir nereaguoja į ieškovės prašymus skirti tam daugiau dėmesio. Viena vertus, byloje nėra duomenų apie tai, kad būtent atsakovo priežiūroje būdamas sūnus neatliko tam tikrų namų darbų, kita vertus, tokie ieškovės pateikti duomenys liudija tik apie pavienius atvejus, kai šalių sūnus neatliko ar vėlavo atlikti namų darbus. Jokių įrodymų, kad atsakovas netinkamai įgyvendintų tėvo valdžią šalių nepilnamečių vaikų atžvilgiu, taip pat nėra pateikta.
22. Tuo tarpu priešingai, byloje esantys kiti rašytiniai įrodymai ir Vaiko teisių skyriaus pateiktos išvados patvirtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas rūpinasi savo vaikais, atliepia jų lūkesčius ir aprūpina juos reikiamomis gyvenimo sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas „50:50 procentų laiko“ modelio laikinąją atsakovo / šalių bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, tiek ieškovei, tiek atsakovui pagrįstai suteikė galimybę maksimaliai įsitraukti į vaikų auklėjimą ir priežiūrą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi nustatytos laikinosios apsaugos priemonės pritaikymas, nustatant galimybę šalims rūpintis nepilnamečiais vaikais pakaitomis – kas dvi savaites, užtikrina esamos padėties stabilumą bylos nagrinėjimo laikotarpiui, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.
23. Vertinant ieškovės nuogastavimus dėl galimo tinkamo vaikų ugdymo proceso neužtikrinimo vaikams būnant pas atsakovą, ieškovei išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, ji gali iš naujo kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo / pakeitimo.
Dėl bylos procesinės baigties
24. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi nustatydamas laikiną atsakovo / šalių bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo, tinkamai vertino preiminarias faktines bylos aplinkybes ir taikė laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančias teisės normas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro. Dėl nurodyto skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.