Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės (kolegijos pirmininkės, pranešėjos), Anitos Sereikienės ir Agnės Vyliaudaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Promonta“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų ir ginčo esmės

10. Apeliacijos objektas yra teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas apelianto (ieškovo) ieškinys dėl išsinuomoto daikto pabloginimo atsiradusių nuostolių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

11. Byloje kilo ginčas dėl apelianto (ieškovo) nuostolių dydžio už atsakovei išnuomoto buto ir jame esančių daiktų pabloginimą.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

12. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai nepagrįstai jie atsisakyti priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teisme dėl nuomos teisinių santykių momento iki 2023 m. kovo 31 d., ir kad apie dvi savaites po to butas nebuvo perduotas, ginčo nekilo. Tačiau apeliantas (ieškovas) pagrindė, kodėl teikiami įrodymai nebuvo teikiami pirmosios instancijos teisme ar kad šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Todėl apelianto (ieškovo) kartu su apeliaciniu skundu pateikti nauji įrodymai teisėjų kolegijos priimami (CPK 314 straipsnis).

Dėl nuostolių dydžio

15. Nagrinėjamu atveju ieškovas (apeliantas) pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, kad patyrė 4 392,00 Eur nuostolius, tačiau prieš kreipdamasis į teismą vienašalio įskaitymo pagrindu įskaitęs vieno mėnesio nuomos mokesčio 875,00 Eur depozitą, ieškiniu prašė priteisti 3 517,00 Eur (4 392,00 Eur – 875,00 Eur) nuostolių atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė 875,00 Eur nuostolių atlyginimą. Atsiliepime į apeliacinį skundą sutinkama tiek su depozito įskaitymu, tiek su skundžiamu sprendimu priteistais nuostoliais. Tačiau apelianto (ieškovo) teigimu, jam turi būti atlyginta visa nuostolių suma, todėl šios apeliacijos ginčo objektas – likusių 2 642,00 Eur dydžio nuostolių nepriteisimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

16. Teisėjų kolegija nustatė, kad šalys 2021 m. balandžio 12 d. pasirašė nuomos sutartį (duomenys neskelbtini) (toliau – nuomos sutartis), kurios pagrindu apeliantas (ieškovas) atsakovei išnuomojo trijų kambarių butą (duomenys neskelbtini) (toliau – butas) (e. b. l. 5–7). Byloje ginčo nekilo, kad bute gyveno atsakovės darbuotojai ir jis buvo pritaikytas septynių asmenų gyvenimui (sutarties 3.1 punktas). Atsakovei savalaikiai nemokant nuomos mokesčio (e. b. l. 114–115) apeliantas (ieškovas) vienašališkai nuo 2023 m. kovo 31 d. nutraukė nuomos sutartį (e. b. l. 116–117). Butas perimtas 2023 m. balandžio 12 d. atsakovei nedalyvaujant, antstoliui konstatavus faktines aplinkybes dėl buto faktinės būklės.

17. Kaip matyti iš Faktinių aplinkybių konstatavimo 2023 m. balandžio 13 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – protokolas) (e. b. l. 13–16), antstolis užfiksavo šiuo defektus: koridoriuje ir kambariuose trūksta dalies grindjuosčių; prie WC durų nėra vieno durų apvado iš išorės, sulaužytos durys; prie vonios kambario durų nėra vieno durų apvado iš vidaus; svetainės sienose yra skylių ir prigręžiota kabliukų rūbams kabinti, išlupti sienų kampai; pirmojo miegamojo duryse yra skylė, nėra apvadų; antrojo miegamojo durys sudraskytos, nėra apvadų, kambaryje esantis televizorius neveikia. Kita detalizacija pridedama Priede Nr. 1 (e. b. l. 15–16). Be to, protokole pateiktos pastabos, kad patalpos neišvalytos ir jose išvedžioti savadarbiai ir neaiškios paskirties kabeliai. Priede Nr. 1 detalizuojama, kad virtuvėje užfiksuota: neįsijungia mikrobangų krosnelė „Zanussi“, išlaužytos ir sudraskytos kėdės (4 vnt.), sudraskytas valgomojo stalas (1 vnt.), trūksta virtuvės apvado (išlaužtas), trūksta įmontuojamų šviestuvų (4 vnt.), išlaužtas įmontuojamas šviestuvas (1 vnt.); svetainėje užfiksuota: trūksta grindų apvado (10 m.), trūksta įmontuojamų šviestuvų (2 vnt.), išlaužtas įmontuojamas šviestuvas (1 vnt.), sulaužyta televizoriaus spintelė, trūksta viengulės lovos su čiužiniu, pažeistos sienos, grindų danga (prigręžta skylių, primontuota pakabinimo kabliukų, nuspardytos sienos, užlupti ir nuskelti arkos kampai); vonios kambaryje užfiksuota: neįsijungia oro ištraukimo ventiliatorius, lubos ir plytelių tarpai pažeisti pelėsio, sudaužytas WC spintelės veidrodis, įskilusi WC spintelės kriauklė, trūksta WC spintelės durelių / stalčiaus, trūksta išorinių durų apvadų (1 vnt.), trūksta vidinių durų apvadų (2 vnt.); WC kambaryje užfiksuota: neįsijungia oro ištraukimo ventiliatorius, trūksta išorinių durų apvadų (2 vnt.), trūksta vidinių durų apvadų (2 vnt.), sulaužytas vidinis durų karkasas, prateka WC bakelis; tamsiame kambaryje (skalbykloje) užfiksuota: išlaužtos sulankstomos durys, sulaužytos durų rankenos, trūksta grindų apvado (1 m.); miegamajame kambaryje 1 užfiksuota: trūksta išorinių durų apvadų (2 vnt.), trūksta vidinių durų apvadų (3 vnt.), sulaužytas / išlaužytas viengulės lovos su čiužiniu mechanizmas, duryse skylė, vietomis pažeista grindų danga, pažeistos sienos: prigręžta skylių, primontuota pakabinimo kabliukų; miegamajame kambaryje 2 užfiksuota: trūksta išorinių durų apvadų (2 vnt.), trūksta vidinių durų apvadų (1 vnt.), sulaužytas / išlaužytas viengulės lovos su čiužiniu mechanizmas, pažeista durų apdaila, yra gręžimo žymių, vietomis pažeista grindų danga, pažeistos sienos: prigręžta skylių, primontuota pakabinimo kabliukų, neįsijungia LED televizorius „Samsung“, trūksta grindų apvado (3 m); hole užfiksuota: trūksta grindų apvado (10 m).

18. Taigi, apelianto (ieškovo) teigimu, patalpų perėmimo metu nustatyti tiek pačių patalpų (sienų, grindų bei elektros instaliacijos pažeidimai, neveikė ištraukimo ventiliacija, vonioje atsirado pelėsis ir pan.), tiek baldų, tiek ir buitinės technikos pažeidimai. Jo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė tik dalį nuostolių sumos.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant, kokios būklės daiktas nuomotojui (šiuo atveju ieškovui (apeliantui) turi būti grąžinamas, pasibaigus nuomos sutarčiai, turi būti analizuojamos nuomos sutarties nuostatos. Jeigu nuomos sutartyje grąžintino daikto būklė neaptarta, taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatytos taisyklės. Bendroji nuomos teisinius santykius reglamentuojanti teisės norma, pagal kurią, pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Taigi šalys yra laisvos susitarti, kokios būklės daiktas turi būti grąžinamas, o nesant tokio susitarimo, daiktas turi būti grąžinamas iš esmės tokios būklės, kokios buvo prieš jį perduodant nuomininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2011). Pagal CK 6.500 straipsnį, jeigu nuomininkas pablogina išnuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-113-516/2021).

20. Nagrinėjamu atveju nuomos sutartyje šalys susitarė, kad nuomininkė (atsakovė) patalpas laikys tvarkingas, laikysis sanitarinių higienos reikalavimų ir patalpas grąžins tokios būklės, kokios buvo pateiktos, atsižvelgiant į normalų jų nusidėvėjimą, tai fiksuojant patalpų perdavimo–priėmimo akte (sutarties 3.2 ir 3.7 punktai). Kaip matyti, šalys nesulygo dėl kitokios būklės daikto perdavimo ar kitokio nuostolių atlyginimo mechanizmo, todėl atsakovė siekdama išvengti nuostolių mokėjimo butą turėjo grąžinti su normaliu nusidėvėjimu arba pirmiau nurodyti defektai (žr. nutarties 17 punktą) turėjo atsirasti ne dėl jos kaltės. Be to, nesulygus dėl kitokios būklės daikto perdavimo ar kitokio nuostolių atlyginimo mechanizmo sprendžiant dėl nuostolių atlyginimo taikytinos bendrosios CK nuostatos.

21. Kaip minėta, remiantis sutarties nuostatomis, nuomininkė (atsakovė) patalpas turėjo laikyti tvarkingas, laikytis sanitarinių higienos reikalavimų ir butą grąžinti tokios būklės, koks buvo pateiktas, atsižvelgiant į normalų jų nusidėvėjimą. Bendrosios nuomos santykius reglamentuojančios teisės normos taip pat numato tam tikras nuomininko (atsakovės) pareigas, susijusias su nuomojamo daikto būklės užtikrinimu. Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su tam tikrais skolininko (šiuo atveju atsakovės) veiksmais (CK 6.247 straipsnis). CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio sampratą, nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko (šiuo atveju atsakovės) civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko (šiuo atveju atsakovės) veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019). Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal sutarties 5.2 punktą šalys sulygo, kad nuostoliai atlyginami esant kaltei. Todėl nagrinėjamu atveju atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti būtinos nustatyti keturios sąlygos, kaip antai, neteisėti veiksmai, dėl padarytų neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusi žala, tuomet tarp veiksmų ir žalos turėtų būti nustatytas pirmiau aptartas priežastinis ryšys, ir žalą padaręs asmuo (šiuo atveju atsakovė) turėtų būti kaltas. Veiksmų (neveikimo) neteisėtumas nėra preziumuojamas, atsakovės veiksmų (neveikimo) neteisėtumą visais atvejais turi įrodyti ieškovas (šiuo atveju apeliantas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015, 2017 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-687/2017). Taigi, ieškovui (apeliantui) tenka pareiga įrodyti visas atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas, o atsakovei – įrodyti, kad ji tinkamai įvykdė sutartį – grąžino sutartyje sulygtos būklės patalpas (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-103-619/2021).

22. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija vertindama apeliacinio skundo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą dėl likusios nuostolių sumos priteisimo atkreipia dėmesį, kad apeliantas (ieškovas) neįrodinėjo, kokius konkrečius neteisėtus veiksmus atliko nuomininkė (atsakovė), ir kokie tokiais konkrečiais neteisėtais veiksmais buto apgadinimai buvo padaryti, t. y. apeliantas (ieškovas) sutartinės atsakomybės sąlygų apskritai neįrodinėjo (Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties 41 punktas civilinėje byloje Nr. 2A-416-739/2021). Todėl nėra galimybės nustatyti, ar ginčo buto ir jame esančių baldų bei buitinės technikos trūkumai ginčo apimtyje atsirado dėl buto ir minėtų kilnojamųjų daiktų natūralaus nusidėvėjimo, ar buvo nulemti atsakovės konkrečių veiksmų (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-88-790/2023).

23. Kita vertus, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, sprendžia, kad apeliantas (ieškovas) neįrodė, jog perduodant butą atsakovei butas ir jame esantys baldai ir buitinė technika buvo geros būklės, be defektų ar kitų trūkumų. Vien tai, kad 2021 m. vasario 28 d. priėmimo–perdavime akte (e. b. l. 8) buto būklė nebuvo aptarta, neįrodo, kad jo perdavimo atsakovei metu butas, jame esantys baldai ir buitinė technika neturėjo jokių mechaninio pobūdžio pažeidimų. Kartu, kad jų atsiradimas buvo nulemtas išimtinai atsakovės neteisėtų veiksmų, susijusių su minėtais padariniais priežastiniu ryšiu (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1314-967/2021). Svarbi neginčytina aplinkybė, kad paties apelianto (ieškovo) darbuotojai ginčo bute gyveno iki nuomos sutarties su atsakove sudarymo (e. b. l. 129, 143, 145) ir dirbo pačiam apeliantui (ieškovui) priklausančioje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri šiuo metu likviduojama dėl bankroto (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-146-562/2024). Tuo metu, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukė savo veiklą dėl bankroto, minėti darbuotojai buvo įdarbinti atsakovės įmonėje (e. b. l. 92–95) (duomenys neskelbtini) 14.00 val. teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 00 sek. – 18 min. 00 sek.). Taigi, tie patys asmenys jau metus laiko gyveno bute, iki nuomos sutartį su ieškovu (apeliantu) sudarė atsakovė (e. b. l. 129). Be to, apeliantas (ieškovas) paaiškino, kad prieš septynerius metus ginčo bute gyveno jis su šeima, o vėliau pritaikė butą darbuotojų apgyvendinimui, todėl butas ir jame esantys baldai bei buitinė įranga yra septynerių metų senumo (duomenys neskelbtini) 14.00 val. teismo posėdžio garso įrašas: 18 min. 00 sek. – 21 min. 00 sek.; 58 min. 00 sek. – 59 min. 40 sek). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad apeliantas (ieškovas) nebuvo atidus nuomotojas perduodamas butą, įskaitant su jame esančiu kilnojamuoju turtu, jų būklės atsakingai neužfiksuodamas. Pavyzdžiui, tiek 2020 m. balandžio 30 d. buto turto apraše (e. b. l. 147), kai butas buvo nuomojamas apelianto (ieškovo) tuometiniams darbuotojams pagal iš esmės identišką sutartį (e. b. l. 143–145, 129, 118) ir perdavimo–priėmimo aktą (e. b. l. 146), tiek pagal 2021 m. kovo 25 d. turto aprašą (e. b. l. 9), baldų ir buitinės technikos kiekiai ir kainos yra identiški, t. y. buto turto aprašai yra identiški, kai nuo apelianto (ieškovo) darbuotojų iki atsakovės darbuotojų buto naudojimo buvo praėję vieneri metai. Todėl ir ši aplinkybė trukdo nustatyti, kokios būklės butas ir jame esantys nekilnojami daiktai ginčo apimtyje buvo perduoti atsakovei.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors apeliantas (ieškovas) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu sumažinti 3 517,00 Eur nuostolių dydį 875,00 Eur, kai byloje esantys rašytiniai įrodymai, pasak apelianto (ieškovo), patvirtina, kad jis patyrė žymiai didesnius nuostolius, spręstina, kad bet kurio daikto ilgesnis naudojimas jį nudėvi ir jo vertė mažėja. Natūralus nusidėvėjimas daikto, kuris yra naudojamas septynerius metus, nuomotojui per šį laikotarpį nedarant jokio patalpų remonto, bute gyvenant nemažam asmenų ratui, negali būti paneigtas ir neįvertintas, ir toks nusidėvėjimas negali būti pripažintas patalpų pabloginimu.

25. Be kita ko, nagrinėjamu atveju šalys minėtu sutarties 2.1 punktu susitarė, kad butas bus perduodamas pagal priėmimo–perdavimo aktą. Tačiau, kaip minėta, sudarant nuomos sutartį, faktinė buto būklė nebuvo užfiksuota. Butas buvo perduotas priėmimo–perdavimo aktu (toliau – aktas), tačiau jame nėra jokios informacijos apie buto būklę, ji nėra užfiksuota ir akto priedais (e. b. l. 8). Byloje taip pat nėra duomenų, kad galiojant nuomos sutarčiai, tarp šalių būtų kilęs nesutarimas dėl netinkamo buto naudojimo pagal paskirtį ir atsakovės vykdomų pertvarkymų pritaikant butą galimai savo patogumui (laidų išvedžiojimas, kabliukų užkabinimas). Toks aktas nebuvo sudarytas nei atsakovei įsikraustant į butą, nei išsikraustant iš jo, todėl apeliantui (ieškovui) teko pareiga įrodyti, kad jo nurodyti buto ginčo sugadinimai buvo padaryti šalių pasirašytos nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu. Įvertinus aplinkybę, kad butas yra skirtas nuomoti, buto susidėvėjimas yra neginčytinas, todėl, siekiant nustatyti nuomininko (atsakovės) padarytus nuostolius, turi būti pateikti neabejotini, nenuginčijami įrodymai, kuriais remiantis būtų galima nustatyti atsakovės padarytus nuostolius išsinuomotam butui apskritai ir aptariamu aktualiu šiai bylai laikotarpiu, t. y. nuo 2021 m. balandžio 12 d. iki 2023 m. balandžio 12 d., kai perimtas iš atsakovės butas pasibaigus nuomos santykiams (Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-583-657/2022). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad sudarius nuomos sutartį gyvenamųjų patalpų būklė nebuvo užfiksuota nuotraukomis ar kitomis priemonėmis, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie patalpų būklę jų perdavimo metu. To nepadarius, negalima nustatyti, kaip pasikeitė ginčo patalpų būklė dėl atsakovės naudojimosi jomis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nėra žinoma kokia buvo aptariamo turto būklė atsakovei įsikraustant į butą, sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ji yra atsakinga už visus faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytus sugadinimus (e. b. l. 13–68) (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-17-562/2024). Nors pasibaigus buto nuomos santykiams nuomoto buto būklė galimai užfiksuota apelianto (ieškovo) pateiktame antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir prie jo pridėtomis fotonuotraukose, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš šių duomenų nėra galimybės nustatyti konkrečių buto apgadinimų (atsiradęs pelėsis ir kt., žr. nutarties 17 punktą), kurių nebuvo tuo metu, kai butas buvo išnuomotas atsakovei. Sudarydamos buto nuomos sutartį, šalys neužfiksavo išnuomojamo buto būklės (jo nefotografavo, neaprašė), todėl vien jau dėl to nežinoma, ar butas apeliantui (ieškovui) buvo grąžintas blogesnės būklės, negu buvo perduotas atsakovei (Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-583-657/2022; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-222-516/2023).

26. Kita vertu, teisėjų kolegija pastebi, kad apeliantas (ieškovas) neatsakingai kontroliavo buto nuomą, nes nesilankė nuomojamame bute, nestebėjo jo būklės, dėl to iš dalies pats prisidėjo prie nuostolių atsiradimo (CK 6.282 straipsnio 1 dalis, CK 6.611 straipsnis). Apeliantas (ieškovas) teismo posėdžio metu patvirtino, kad kaimynai skųsdavosi sklindančiu triukšmu iš ginčo buto, jame vykstančių pasilinksminimų ir pan. (duomenys neskelbtini) 14.00 val. teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 00 sek. – 26 min. 00 sek.). Tačiau apeliantas (ieškovas) nuo savo pareigos domėtis turtu atsiribojo, taip iš esmės tapdamas pats iš dalies kaltu dėl nuostolių atsiradimo (Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties 50 punktas civilinėje byloje Nr. 2A-416-739/2021).

27. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, įskaitant priežastinio ryšio, kaip būtinų sąlygų taikyti atsakovei civilinę atsakomybę, klausimas dėl nuostolių dydžio yra nebeaktualus (Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutarties 43 punktas civilinėje byloje Nr. e2A-583-657/2022). Nepaisant to, teisėjų kolegija glaustai pasisako, kuo yra grindžiamas nuostolių atlyginimas, kas sąlygoja jų nepagrįstumą ir kodėl nagrinėjamu atveju negali būti taikoma nuostolių (žalos) prezumpcija.

28. Po antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo apeliantas (ieškovas) atsakovei išrašė 2023 m. balandžio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą už 4 392,00 Eur sumą, kurią sudaro: 350,00 Eur nuomos mokestis už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. balandžio 12 d. (iki atsakovė atlaisvino patalpas) (ginčo nekilo); 193,00 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą (ginčo nekilo) (e. b. l. 125); 200,00 Eur už patalpų valymą (sutarties 5.5 punktas) (ginčo nekilo); 1 129,00 Eur už sugadintus buitinę techniką ir / ar baldus (pagal akto priedą Nr. 1) (ginčas); 678,00 Eur už elektros instaliacijos remontą (ginčas); 206,00 Eur už šviestuvus, ištraukimo ventiliatorių (ginčas); 1 020,00 Eur už vidaus apdailą ir remontą (ginčas); 412,00 Eur už keturias duris ir apvadus bei 204,00 Eur už 24,00 m grindjuostės (e. b. l. 69) (ginčas). Atsakovė laikė pagrįsta 875,00 Eur sumos (vieno mėnesio depozito) vienašalį įskaitymą nuostoliams padengti (e. b. l. 75), kaip antai už 350,00 Eur nuomos mokestį už dvylika buto neatlaisvinimo dienų, 193,00 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, 200,00 Eur už patalpų valymą, iš viso 743,00 Eur (350,00 Eur + 193,00 Eur + 200,00 Eur), o dėl 132,00 Eur (875,00 Eur – 743,00 Eur) likučio atsakovė taip pat neprieštaravo (duomenys neskelbtini) 14.00 val. teismo posėdžio garso įrašas: 28 min. 40 sek. – 35 min. 30 sek.), kaip kad neprieštaravo dėl skundžiamu sprendimu papildomai priteistos 875,00 Eur nuostolių atlyginimo sumos. Apeliantas (ieškovas) patirtų nuostolių dydį grindė UAB „Vis dar“ sąskaita faktūra už 1 636,00 Eur sumą, skirtą buto apdailos darbams (e. b. l. 69, 148); sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir elektros remonto darbų pasiūlymu Nr. (duomenys neskelbtini) už 884,00 Eur sumą, skirtą sugadintos elektros instaliacijos darbams (e. b. l. 126, 127); baldų ir buitinės technikos nurašymo 2023 m. balandžio 27 d. aktu už 1 129,00 Eur sumą (e. b. l. 70). Kiti apelianto (ieškovo) patirti nuostoliai buvo pagrįsti minėtame ir kritiškai vertintame (žr. nutarties 25 punktą) prie nuomos sutarties pridėtame turto apraše (nuomos sutarties priedas Nr. 1) nurodytomis kainomis, o taip pat prie ieškinio pridėta minėta 2023 m. balandžio 27 d. sąskaita faktūra bei jos priedu Nr. 1 (žr. nutarties 30 punktą). Apeliantas (ieškovas) taip pat pateikęs į bylą ištraukas iš internetinių puslapių, kuriose yra pateikiamos panašių daiktų kainos (e. b. l. 119, 131–133, 134–136, 137, 141–142).

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas (ieškovas) visus daiktus vertino jų įsigijimo kainomis, nors neneigė, kad visi baldai ir buitinė technika buvo pirkti tuo metu, kai bute jis gyveno su šeima, t. y. prieš septynerius metus. Todėl akivaizdu, kad turėjo būti įvertintas nusidėvėjimas, galimai nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 13 d. nutarties 13 punktas civilinėje byloje Nr. e2A-1291-861/2023). Apeliantas (ieškovas) kritiškai įvertintame 2023 m. balandžio 27 d. turto nurašymo akte, be kita ko, nurodė, kad televizorių vertina 240,00 Eur suma (e. b. l. 70). Tačiau apžiūros metu nustačius, kad jis neveikia, nebuvo atlikta jo patikra, ar galimas jo remontas. Į bylą pateikta naujo televizoriaus įsigijimo kaina už 259,00 Eur. (e. b. l. 141). Ši aplinkybė pagrindžia, kad apeliantas (ieškovas) neskaičiavo jo, įskaitant kitų daiktų, nusidėvėjimo. Kaip antai, apeliantas (ieškovas) mikrobangų krosnelę įvertino už 125,00 Eur sumą, kai iš pateiktų pasiūlymų iš tinklalapio kainos.lt nauja kainuoja 152,00 Eur (e. b. l. 138). Kaip antai, WC spintelę apeliantas (ieškovas) įvertino 78,00 Eur, kai naujos kaina – 93,00 Eur (e. b. l. 119). Be to, apeliantas (ieškovas) skaičiavo žalą įtraukdamas į ją keturias naujas duris (e. b. l. 149), tačiau remiantis antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, tik vienose duryse yra skylė (miegamojo Nr. 1) (e. b. l. 57–59), vienos sulankstomos sulaužytos (e. b. l. 42), o kitose patalpose trūksta tik durų apvadų (e. b. l. 22, 33–34). Nusidėvėjimas nebuvo skaičiuojamas ir buto apdailos darbams. Be to, akivaizdu, kad dalis apelianto (ieškovo) nurodomų apgadinimų atsirado dėl natūralaus nusidėvėjimo (pavyzdžiui, įbrėžti daiktai, tam tikri jų atsiradę defektai, kaip kad įskilimai, atsikabinimai, mechanizmų defektai ir pan., pažeista grindų danga, galimai apvadų stygius, bakelio pratekėjimas ir pan.).

30. Šiuo atveju nuostolių (žalos) prezumpcija negali būti taikoma, nes sudarant nuomos sutartį abi šalys nebuvo pakankamai rūpestingos ir nefiksavo buto būklės ir jo natūralaus nusidėvėjimo. Atsižvelgiant į buto natūralų nusidėvėjimą nuomos laikotarpiu, šiuo atveju nėra galimybės palyginti buto būklės jo perdavimo atsakovei metu ir buto būklės grąžinimo apeliantui (ieškovui) metu. Bylos duomenimis butas ir jame esantieji daiktai bei baldai nebuvo nauji, o per septynerių metų laikotarpį naudoti ne tik atsakovės, todėl nesant objektyvių įrodymų, kokia buto ir baldų, įskaitant buitinę techniką, būklė buvo prieš sudarant sutartį su atsakove, apeliantas (ieškovas) nepagrindė teisės į visų nuostolių atlyginimą (Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-583-657/2022; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-222-516/2023).

31. Apibendrinant darytina išvada, kad apeliantas (ieškovas) reikalaudamas nuostolių atlyginimo, privalėjo įrodyti sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), dėl to patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo. Tačiau apeliantas (ieškovas) neįrodinėjo, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus atliko nuomininkė (atsakovė), ir kokie tokiais neteisėtais veiksmais nuomojamų patalpų apgadinimai buvo padaryti. Teisėjų kolegija kartu pažymi, kad byloje apeliantas (ieškovas), įrodinėdamas savo ieškinio reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo pagrįstumą, neprašė teismo skirti ekspertizės siekiant nustatyti, kurie iš jo nurodytų remonto darbų, skirtų apelianto (ieškovo) nurodytų patalpų defektams panaikinti, yra eksploatacinės kilmės, o kurie priskirtini normaliam (normatyviniam) nusidėvėjimui. Įvertinusi apelianto (ieškovo) apeliacinio skundo argumentus bei atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad nepriteisti likusiai sumai nuostoliai skirtini remonto darbams yra atsakovės patalpų pabloginimo rezultatas, reiškiantis daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Taip pat apeliantas (ieškovas) neįrodė, kad atsakovė patalpas grąžino ne tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą arba sutartyje sulygtos būklės. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad natūralus nusidėvėjimas patalpų, kurios buvo naudojamos (nuomojamos) septynerius metus, pačiam nuomotojui per šį laikotarpį nedarant jokio patalpų remonto, negali būti paneigtas ir toks nusidėvėjimas negali būti pripažintas patalpų pabloginimu. Dar daugiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pats apeliantas (ieškovas) neatsakingai kontroliavo patalpų nuomą, nestebėjo patalpų būklės, nes byloje nėra duomenų, kad per atsakovės nuomojamą laikotarpį būtų reiškęs jai pretenzijas dėl einamojo remonto atlikimo (CK 6.489 straipsnio 1 dalis, 6.493 straipsnio 1 dalis) ir pan. Todėl darytina išvada, kad iš dalies pats apeliantas (ieškovas) savo pasyvumu prisidėjo prie padidėjusio natūralaus patalpų nusidėvėjimo. Taigi, minėtų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad apeliantas (ieškovas) neįrodė visų atsakovės civilinei atsakomybei kilti reikalingų sąlygų dėl likusios nepriteistos nuostolių sumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2019 m. birželio 13 d. nutarties 33 punktas civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019; Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-573-856/2021).

32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas pirmiau nurodoma, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju negalima paneigti nei natūralaus nusidėvėjimo, nei paties ieškovo dalinės kaltės netinkamai rūpinantis savo turtu ir nefiksuojant tikslios buto būklės jo perdavimo atsakovei metu, todėl neturi pagrindo vertinti apelianto (ieškovo) teisės į didesnį nuostolių atlyginimą kaip pagrįsto (Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties 51 punktas civilinėje byloje Nr. 2A-416-739/2021). Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Iš bylą pralaimėjusio apelianto (ieškovo) priešingai šaliai – atsakovei priteisiamos 400,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 98 straipsnis).

34. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 8,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš apelianto (ieškovo) A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Promonta“ (juridinio asmens kodas 301506879) priteisti 400,00 Eur (keturių šimtų eurų 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.