Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės ir Dalios Pranckienės (pirmininkė ir pranešėja),

neviešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. balandžio 12 d. sprendimo ir 2021 m. balandžio 15 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-81-844/2021 pagal ieškovo A. B. patikslintą ieškinį atsakovei A. L. dėl žalos(nuostolių) atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. B. (toliau – ir ieškovas, ir apeliantas) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės A. L. (toliau – ir atsakovė) 3710,00 Eur padarytų nuostolių atlyginimui, 44,77 Eur kompensacinių palūkanų, 5 proc., dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 866,26 Eur bylinėjimosi išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinį skundą pateikė tik ieškovas, nesutikdamas su teismo priteistos žalos ir nuostolių dydžiu, todėl teisėjų kolegija dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, susijusių su palikimo priėmimu, įpėdinio teisėmis ir pareigomis taikant CK 5.50 straipsnį, baudos (ne)skyrimu pagal CPK 95 straipsnį, teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako.

31. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo ir G. I. (įpėdinė atsakovė A. L.) nuo 2012 m. balandžio 4 d. buvo sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), panaudos sutartis (1 tomas, 29–30 b. l.), kuri atskirais susitarimais buvo pratęsiama. 2014 m. balandžio 1 d. panaudos sutarties 9 punktas numatė, kad panaudos gavėjas per buto nuomos laikotarpį įsipareigoja pakeisti savo lėšomis virtuvės langą nauju su vidine ir išorine palange bei apdaila (1 tomas, 38 b. l.). 2017 m. birželio 12 d. panaudos sutarties 9 punktas numatė, kad panaudos gavėjas turi savo lėšomis padaryti bute kosmetinį buto remontą (1 tomas, 39 b. l.).

32. Ieškovas ir G. I. 2018 m. gegužės 9 d. sudarė nuomos sutartį, 2019 m. gegužės 10 d. susitarimu buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkas G. I. įsipareigojo buto nuomotojui A. B. kiekvieną mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos, sumokėti 30 Eur dydžio mėnesinį nuomos mokestį (2.1 punktas), taip pat nuomininkas įsipareigojo atlyginti anksčiau padarytą žalą butui, padarant kosmetinį buto remontą tinkamam buto tolimesniam naudojimui pagal paskirtį, taip pat pakeisdamas virtuvės langą į naują su vidine ir išorine palange bei lango apdaila (3.1 punktas) (1 tomas, b. l. 26). Pirminėje nuomos sutartyje, pasirašytoje 2018 m. gegužės 9 d., nuomininkas G. I. įsipareigojo buto nuomotojui A. B. kiekvieną mėnesį sumokėti 30 Eur dydžio mėnesinį nuomos mokestį už einamąjį mėnesį (1.4 punktas), taip pat nuomininkas įsipareigojo laikyti turtą tvarkingą, savo lėšomis atlikti buto bei vidaus inžinierinių tinklų priežiūrą ir einamąjį remontą (3.2.6. punktas); pilnai atlyginti nuomotojui nuostolius, susijusius su buto pabloginimu, jeigu tai įvyksta dėl nuomininko kaltės (3.2.7. punktas). Numatyta, kad nuomininkas atlygina visas išlaidas nuomotojui jeigu per buto nuomos laikotarpį buvo padaryta žala turtui, pabloginta jo būklė ir atsirado nuostoliai, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės (5.1. punktas) (1 tomas, 27 b. l.).

33. Be to, 2018 m. gegužės 9 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), priėmimo – perdavimo akto, 2.1 punkte numatyta, kad pagal neatlygintiną 2014 metų Panaudos sutartį, nuomininkas įsipareigoja pakeisti virtuvės langą nauju su vidine ir išorine palange bei apdaila. Šio akto 2.2 punktas numato, kad pagal neatlygintiną 2017 metų Panaudos sutartį, nuomininkas išsikraustydamas turi padaryti bute remontą savo lėšomis (1 tomas, 28 b. l.).

34. Šios tiek panaudos, tiek nuomos sutarčių, sudarytų tarp ieškovo ir G. I., nuostatos patvirtina, kad nuomotojas ir nuomininkas buvo sutarę dėl buto pabloginimo atveju atsiradusios žalos atlyginimo, nuomininkas buvo įsipareigojęs pakeisti savo lėšomis virtuvės langą nauju su vidine ir išorine palange bei apdaila, savo lėšomis padaryti bute kosmetinį buto remontą, įsipareigojo atlyginti anksčiau padarytą žalą butui, taip pat įsipareigojo laikyti turtą tvarkingą, atlikti einamąjį remontą, atlyginti nuomotojui nuostolius, susijusius su buto pabloginimu, tačiau sutartyse, išskyrus aiškų ir konkretų įsipareigojimą dėl virtuvės lango ir palangės pakeitimo, konkrečių remonto darbų, kuriuos turėtų atlikti nuomininkas, konkrečios padarytos žalos nenurodyta, apsiribota pareiga atlikti einamąjį remontą ar kosmetinį remontą tinkamam buto tolimesniam naudojimui pagal paskirtį.

35. Situacija, kai viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius, kyla tik esant civilinei atsakomybei; civilinė atsakomybė yra sutartinė arba deliktinė. Civilinei atsakomybei atsirasti yra būtina tenkinti 4 sąlygas – turi būti atlikti neteisėti veiksmai, dėl padarytų neteisėtų veiksmų (neveikimo) kyla žala, tarp veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys, žalą padaręs asmuo yra kaltas. Veiksmų (neveikimo) neteisėtumas nėra preziumuojamas, atsakovo veiksmų (neveikimo) neteisėtumą visais atvejais turi įrodyti ieškovas.

36. Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties vykdymas yra joje nurodytų veiksmų atlikimas arba susilaikymas nuo tam tikrų veiksmų. Vertinant sutarties vykdymą analizuojama, ar buvo atliekami joje nustatyti veiksmai ir ar šie veiksmai buvo atliekami tinkamai. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį, sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaujantis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą – asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

37. Bendrosios nuomos santykius reglamentuojančios teisės normos numato tam tikras nuomininko pareigas, susijusias su nuomojamo daikto būklės užtikrinimu. CK 6.943 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomininkas privalo laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo lėšomis daryti einamąjį jo remontą, jeigu ko kita nenustato įstatymai arba sutartis. CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. CK 6.500 straipsnyje nustatyta, kad jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės.

38. Byloje nėra ginčo, kad nuomininkas nei vieno iš sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė, byloje esantys duomenys (ieškovo pateiktos nuotraukos, 1 tomas, 50–58 b. l., 2 tomas, 60–61 b. l.) patvirtina, kad butas po nuomininko mirties paliktas netvarkingas ir netinkamas tolimesniam jo naudojimui pagal paskirtį, t. y. ne toks, kokį nuomininkas, tikėtina, galėjo gauti panaudos, o vėliau ir nuomos santykių pradžioje.

39. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su tam tikrais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis).

40. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį. Didesnio nei faktiškai asmens patirto žalos dydžio atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio sampratą, nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019). Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum principo (CK 6.251 straipsnis). Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl, nustatant žalos dydį, siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018). Tai reiškia, kad spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti tikrąjį žalos dydį. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).

41. Kaip teisingai pažymima atsiliepime į apeliacinį skundą, šios bylos proceso metu ieškovas neįrodinėjo kokius neteisėtus veiksmus, išskyrus sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, atliko nuomininkas ir kokie tokiais neteisėtais veiksmais buto apgadinimai buvo padaryti, t. y. ieškovas, ieškinyje žalą siedamas ir su deliktu, deliktinės atsakomybės sąlygų neįrodinėjo.

42. Ieškovas, siekdamas įrodyti patirtą žalą, pateikė UAB „Evikonas“ 2020 m. balandžio 24 d. sudarytą 2019 metų spalio mėnesio kainomis lokalinę sąmatą Nr. S042, butui (duomenys neskelbtini), sąmatoje nurodyta suma – 10943,17 Eur (1 tomas, 16–19 b. l.).

43. Ieškovas teismui pateikė rašytinius įrodymus, kad jis buto remontui ir komunalinėms paslaugoms išleido 2177,48 Eur (2020 m. rugpjūčio 14 d. patikslintas ieškinys), 265,15 Eur kurui ir buto remonto išlaidoms (atėmus jau anksčiau su patikslintu ieškiniu teiktą išlaidų UAB „Visagino energija“ sumą), ir 197,64 Eur (2020 m. rugsėjo 17 d. prašymas) kurui, remonto išlaidoms, 60,28 Eur remonto išlaidoms ir komunalinėms paslaugoms (2020 m. gruodžio 4 d. prašymas). Iš viso rašytiniais įrodymais patvirtinama, kad ieškovas buto remontui (prekėms ir paslaugoms) pagal teismui pateiktus kvitus išleido 2444,25 Eur, kurui išleido 108,63 Eur, komunalinėms paslaugoms apmokėti – 219,61 Eur, o kitoms išlaidoms (kopijų darymui, nuotraukų spausdinimui) – 10,30 Eur.

45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-9-706/2015, teismas pasisakė, kad CK 6.500 straipsnyje nustatyta: jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis).

46. Nors apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu sumažinti ieškovui priteistinos žalos dydį iki 1855,00 Eur, kai byloje esantys rašytiniai įrodymai, pasak apelianto, patvirtina, kad jis patyrė žymiai didesnę žalą, spręstina, kad bet kurio daikto ilgesnis naudojimas jį nudėvi ir jo vertė mažėja. Natūralus nusidėvėjimas daikto, kuris yra naudojamas daugiau nei 10 metų, nuomotojui per šį laikotarpį nedarant jokio patalpų remonto, negali būti paneigtas ir neįvertintas ir toks nusidėvėjimas negali būti pripažintas patalpų pabloginimu. Nepaisant to, kad nuomininkas sutartimis buvo įsipareigojęs atlikti buto kosmetinį ar einamąjį remontą, konkrečiai kaip turėtų atrodyti toks remontas ir ką jis turėtų apimti, nuomininkas ir nuomotojas (ieškovas) nebuvo sutarę. Teismo vertinimu, einamasis ar kosmetinis remontas yra toks, kurio metu tvarkomi, remontuojami daikto naudojimo metu atsiradę trūkumai, nulemti būtent nuomininko naudojimusi daiktu, tačiau tai nereiškia, jog turi būti keičiami visi buto langai, durys, perklijuojami visi tapetai, pakeičiamos grindys ir pan.

47. Teismo vertinimu, CK 6.499–6.500 nuostatos dėl turto pabloginimo įtvirtina taisyklę, kad išnuomotas daiktas, jį grąžinant nuomotojui, turi kiek įmanoma atitikti tą būklę, kuri egzistavo turtą perduodant nuomininkui. Sutiktina su apelianto pozicija, kad butas buvo paliktas netinkamos būklės naudoti jį pagal paskirtį, tačiau ieškovas neįrodinėjo, kad jam nuosavybės teise priklausančiame bute, prieš jame pradedant gyventi atsakovės tėvui, buvo padarytas naujas remontas, sudėtos naujos grindys, plytelės, naujai tapetais išklijuotos sienos ir pan. Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodinėjo, kad kambario (ne virtuvės) langą sugadino nuomininkas, neįrodinėjo, kad viso buto durys buvo sugadintos nuomininko, arba kad jos buvo nebetinkamos naudoti ne dėl natūralaus nusidėvėjimo, taip pat neteikė įrodymų ir neįrodinėjo, kad nuomininkas sugadino viso buto grindis, lubas, išdaužė vonios plyteles ir jos nukrito ne dėl natūralaus nusidėvėjimo, sugadino sienas, karnizus, kad buvo būtina visur sudėti naujus ar net papildomus šviestuvus, ir kad visa tai buvo nauja ar bent jau atrodė naujai prieš nuomininkui perduodant butą. Kaip matyti iš teismui pateiktų buto nuotraukų, virtuvės sienose matosi vandens nubėgimo žymės (2 t., 106 b. l.), santechnika, grindys bei plytelės seni, kas iš esmės patvirtina atsakovės teiginius, kad butas, taip, kaip jis atrodo dabar, neatrodė taip bute pradedant gyventi atsakovės tėvui.

48. Be to, kad buto būklė jį suremontavus ieškovui pagerėjo patvirtina ir ta aplinkybė, jog suremontavęs butą, ieškovas, kaip pats nurodė 2021 m. vasario 2 d. teismo posėdyje, šiuo metu gauna 70 Eur nuomos mokestį, kai atsakovės tėvas ieškovui buvo įsipareigojęs mokėti tik 30 Eur per mėnesį.

49. Apibendrinus 46–48 punktuose nustatytas aplinkybes ir teismo argumentus, konstatuotina, kad ieškovas neįrodė, jog butą atnaujinus iš esmės, ką patvirtina paties ieškovo pateiktos suremontuoto buto nuotraukos, jo būklė tik buvo atstatyta į tą būklę, kuri buvo perduodant butą nuomininkui. Be to, ieškovas neįrodė, kad į buto remontą buvo būtina investuoti tiek lėšų, kiek investavo ieškovas, kad butą būtų galima naudoti pagal paskirtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, dalį remonto išlaidų ieškovas privalo prisiimti sau, nes suremontavęs butą iš esmės ieškovas padidino savo turto vertę.

50. Nors apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad ieškovas neatsakingai kontroliavo buto nuomą, nes dažnai nesilankė nuomojamame bute, nestebėjo jo būklės, dėl to iš dalies pats prisidėjo prie žalos atsiradimo (CK 6.282 straipsnio 1 dalis, CK 6.611 straipsnis), teisėjų kolegijos vertinimu, sutarčių sudarymo aplinkybės, t. y. tiek panaudos, tiek nuomos sutartyse numatytos nuostatos dėl žalos ir kosmetinio remonto, tvarkos, lango pakeitimo, patvirtina, kad nuomininkas jau 2014 m. galėjo numatyti kilsiančią žalą dėl nuomininko nesirūpinimo turtu, tačiau nuo savo pareigos domėtis turtu atsiribojo, taip iš esmės tapdamas pats iš dalies kaltu dėl žalos atsiradimo. Be to, 2021 m. vasario 2 d. teismo posėdyje apeliantas patvirtino, kad jau 2018 m. matėsi netvarka, pralaužtos grindys, pabraižyti tapetai. Nors apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kad teismas nepagrįstai sumažino priteistiną žalos dydį dėl atsakovės turtinės padėties, tokie ieškovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi skundžiamame sprendime nėra motyvų dėl atsakovės sunkios turtinės padėties.

51. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju negalima paneigti nei natūralaus nusidėvėjimo, nei paties ieškovo dalinės kaltės netinkamai rūpinantis savo turtu, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas realią ieškovo patirtą žalą, pagrįstą rašytiniais įrodymais dėl 2444,25 Eur turėtų išlaidų buto remontui (statybinės medžiagos, santechnikos prekės ir kt.), sumažinti iki 1855 Eur, teisėjų kolegijos vertintinas teisingu ir protingu.

52. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovas neįrodė, jog jis visas išlaidas, kurios nurodytos jo pateiktuose kvituose, tikrai panaudojo buto remontui, ir kad kitos jo patirtos išlaidos tikrai yra susijusios su buto remontu.

53. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu nepriteisti jam išlaidų už kurą. Apeliantas teigia, kad šios išlaidos yra įrodytos, kurą automobiliui jis pirko (duomenys neskelbtini) degalinėje „Alauša“, o po to išnaudojo statybinių medžiagų pervežimui iš parduotuvių. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas, įrodinėdamas žalą, susijusią su išlaidomis kurui, neįrodė vienos iš žalos atlyginimui būtinų sąlygų – priežastinio ryšio. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas byloje neįrodinėjo, kad nebuvo įmanomų galimybių statybines ir remonto prekes nusipirkti (duomenys neskelbtini) mieste ar kitame artimesniame mieste nei (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), todėl tokių išlaidų turėjimas iš esmės yra nulemtas paties ieškovo valios ir nesusijęs su atsakovės tėvo sutartinių įsipareigojimų nevykdymu (buto kosmetinio remonto neatlikimu ar virtuvės lango (ne)pakeitimu).

54. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė iš atsakovės nepriteisti 210 Eur negautų pajamų už buto nuomą nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. Pasak apelianto, dėl nuomininko G. I. kaltės jis turėjo savo butą remontuoti, be to, po nuomininko G. I. mirties nuomos sutartis nebuvo nutraukta, teisės ir pareigas dėl šio buto nuomos pagal įstatymą įsigijo įpėdinė – atsakovė A. L., kuri šios sutarties nebuvo nutraukusi.

55. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).

56. Visų pirma, byloje yra duomenys, kad nuomininkas nuomos mokestį už 2020 m. vasario mėn. buvo sumokėjęs (2 tomas, 123 b. l.), t. y. už einamąjį mėnesį, kaip to reikalavo 2019 m. gegužės 10 d. nuomos sutarties 2.1 punktas, todėl reikalavimas iš atsakovės priteisti negautas pajamas už 2020 m. vasario mėn. laikytinas visiškai nepagrįstu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kad butą buvo būtina remontuoti iki 2020 m. liepos 31 d. Sutiktina su aplinkybe, kad butą buvo būtina remontuoti, ir dėl to jo nebuvo galima nuomoti tam tikrą laiką, tačiau svarbu tai, kad pats ieškovas, dirbdamas užsienyje, į butą atvyko tik 2020 m. balandžio 20 d., pats teismo posėdyje aiškino, kad jam dirbant užsienyje, remontas užtruko, todėl pajamų už nuomą negavimas niekaip negali būti siejamas su atsakovės tėvo veiksmais ar neveikimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas neįrodė, kad atsakovės tėvui net ir atlikus savo jėgomis bute kosmetinį remontą ir pakeitus virtuvės langą, po nuomininko mirties butą ieškovas būtų iš karto išnuomojęs kitam asmeniui, juo labiau kad ieškovas, kaip pats teigia, yra komandiruojamas į užsienį ir didžiąją laiko dalį būna ne Lietuvoje.

57. Nors apeliantas teigia, kad atsakovė turėtų sumokėti nuomos mokestį, nes nuomos sutartis iš VĮ Registrų centras išregistruota tik 2020 m. lapkričio 1 d., o atsakovė, kaip įpėdinė įgijo visas teises ir pareigas dėl buto nuomos, tokie apelianto argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

58. CK 6.128 straipsnio pirmas dalis reglamentuoja, kad kai skolininkas miršta, prievolė baigiasi, jeigu ji negali būti įvykdyta nedalyvaujant pačiam skolininkui arba kitokiu būdu yra neatsiejamai susijusi su skolininko asmeniu. CK 6.494 straipsnio 4 dalis numato, kad kai nuomininkas – fizinis asmuo, išsinuomavęs nekilnojamąjį daiktą, miršta, jo teisės ir pareigos pereina įpėdiniams, jeigu įstatymai ar nuomos sutartis nenustato ko kita. Šiais atvejais nuomotojas neturi teisės neleisti mirusio nuomininko įpėdiniui perimti nuomininko teises ir pareigas likusiam nuomos terminui, išskyrus atvejus, kai nuomos sutarties sudarymas buvo nulemtas nuomininko asmeninių savybių.

59. CK XXVIII skyriaus (,,Nuoma“) normos yra bendrosios nuomos teisinių santykių normos, gyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai (nuomos sutarčių sudarymo, vykdymo ir pasibaigimo tvarka) reglamentuoti CK XXXI skyriuje (,,Gyvenamosios patalpos nuoma“), kurio normos CK XXVIII skyriaus atžvilgiu yra specialiosios. Pagrindinio nuomininko mirties įtaka gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai apibrėžta CK 6.602 straipsnio 2 dalyje: nuomininko šeimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją. Tokiu atveju nuomos sutarties šalimi pripažįstamas mirusio nuomininko šeimos narys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-289/2008).

60. Atsižvelgus į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė, kaip šeimos narys, būtų kartu gyvenusi su nuomininku ieškovui priklausančiame bute, ar būtų išreiškusi norą nuomotis ieškovo butą, darytina išvada, kad nuomos sutartis, mirus nuomininkui, pasibaigė. Įvertinus 59 punkte aptartą gyvenamosios nuomos sutarties pabaigos reglamentavimą, atmestini ir apelianto skundo argumentai dėl išlaidų už komunalines paslaugas, paskaičiuotas iki 2020 m. liepos 31 d., priteisimo iš atsakovės.

61. Apelianto teigimu, ginčijamu sprendimu pirmosios instancijos teismas dėl neaiškių priežasčių nepriteisė iš atsakovės mokesčio (vietinės rinkliavos) Visagino savivaldybei už šiukšlių išvežimą ir tvarkymą. Pasak apelianto, nuomininkas G. I., dar būdamas gyvas nurodyto mokesčio Visagino savivaldybei nesumokėjo. Nors į bylą yra pateiktas Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo pranešimas Nr. 10132762, pranešime nurodyta mokėtina 19,44 Eur suma yra už visus 2020 metus, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės visą metinio mokesčio sumą yra akivaizdžiai nepagrįstas, juo labiau kad nei ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje ieškovas reikalavimo priteisti išlaidas už atliekų surinkimą nereiškė, žalos dydžio nekonkretizavo ir detalesnių paaiškinimų, susijusių vietine rinkliava, neteikė, tik prie ieškinio pridėjo Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo pranešimą (CPK 178 straipsnis).

63. Kaip jau buvo nurodyta prieš tai, nuostolių dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos (nuostolių) dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra duomenų kokius realius nuostolius patyrė ieškovas atlikdamas buto dezinfekciją, tokias išlaidas patvirtinančių rašytinių įrodymų ieškovas neteikė ir tenkinti šio ieškovo reikalavimo pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo. Tačiau byloje neginčijamai nustatyta, kad buvęs nuomininkas (atsakovės tėvas) butą paliko tokios būklės, jog jį buvo būtina remontuoti. Nors pats ieškovas teisme paaiškino, kad buto remontas jam kainavo mažiau, negu buvo apskaičiuota kartu su ieškiniu pirmos instancijos teismui pateiktoje UAB „Evikonas“ 2020 m. balandžio 24 d. lokalinėje sąmatoje Nr. S042, ir kad dėl remonto darbų atlikimo ieškovas patyrė 575,81 Eur nuostolių, tačiau iš nurodytos sąmatos nustatyta, kad buto remonto darbų kaina sudaro žymią dalį visos buto remonto kainos, tai yra apie 52 procentus. Taip pat nurodyta sąmata ir kiti bylos duomenys (buto fotonuotraukos, ieškovo paaiškinimai, duomenys apie statybinių medžiagų, kitų butui remontuoti reikalingų prekių įsigijimą ir pan.) neginčijamai įrodo remonto darbų bute atlikimo bei su tuo susijusių išlaidų būtinumą, o teismui pateiktos jau suremontuoto buto fotonuotraukos patvirtina, kad faktiškai remonto darbai bute buvo atlikti (žr. nutarties 44 punktą).

64. Atsižvelgiant į aptartą, teisėjų kolegija šios konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste sprendžia, kad, nors ieškovas nepateikė konkrečias jo išlaidas buto remonto darbų atlikimui, patvirtinančių rašytinių įrodymų, tačiau byloje esant pakankamai kitų įrodymų, patvirtinančių , kad ginčo butas buvo suremontuotas, t. y. jame atlikti įvairūs remonto darbai ir dėl to ieškovas patyrė 575,81 Eur išlaidų, yra pagrindas priteisti ieškovui su remonto darbų atlikimu susijusius nuostolius. Tačiau, pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino ieškovo prašomą priteisti nuostolių, susijusių su ieškovo patirtomis išlaidomis įsigyjant buto remontui reikalingas statybines medžiagas, kitas prekes, atlyginimą (žr. 51 nutarties punktą), teisėjų kolegija sprendžia, jog, remiantis nutarties 46–51 punktuose išdėstytais motyvais, proporcingai mažintina ir ieškovui priteistina dėl atliktų remonto darbų patirtų nuostolių suma. Todėl ieškovui iš atsakovės priteisiamas 400 Eur nuostolių, susijusių su buto remonto darbų atlikimu, atlyginimas.

65. Kadangi ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti kompensacines palūkanas, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies sumažinti priteistinų kompensacinių palūkanų procentą apeliaciniu skundu neskundžia, ieškovui, padidinus priteistinos žalos dydį, priteistinos 2,94 Eur palūkanos, pagal pirmosios instancijos teismo taikytą kompensacinių palūkanų skaičiavimo formulę.

Dėl procesinės bylos baigties

66. Įvertinusi nurodytas aplinkybes ir padarytas išvadas, apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, nepažeisdamas ginčo teisinius santykius reglamentuojančių materialiosios teisės normų, susijusių su civiline atsakomybe, ir teisingai taikydamas procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą tokio pobūdžio bylose, sprendė dėl žalos (nuostolių) atlyginimo sumažinimo, dalies nuostolių nepagrįstumo ir ieškinio patenkinimo tik iš dalies, tačiau nepagrįstai nepriteisė ieškovui nuostolių, susijusių su buto remonto darbų atlikimu, nors remonto darbų atlikimo faktą patvirtina byloje nustatytų aplinkybių visuma, atlyginimo. Remiantis tuo, ieškovo apeliacinis skundas dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2021 m. balandžio 12 d. sprendimo tenkinamas iš dalies, skundžiamą sprendimą pakeičiant ir priteisiant ieškovui papildomai 400 Eur nuostolių atlyginimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

67. Iš dalies patenkinus ieškovo apeliacinį skundą ir pakeitus skundžiamą teismo sprendimą, perskirstytinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme ( CPK 93 straipsnio 5 dalis).

69. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad skundžiamas teismo sprendimas keičiamas, padidinant ieškovui iš atsakovės priteisiamą nuostolių atlyginimą, proporcingai keičia ir bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme paskirstymą. Ieškovui iš atsakovės priteistina 60 procentų jo patirtų išlaidų: 93 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidų atlyginimas, 402 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimas; 163 Eur išlaidų, patirtų renkant įrodymus, atlyginimas, iš viso priteistinas 658 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimas. Atsakovei iš ieškovo priteistina 40 procentų pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimo išlaidų, tai yra 660 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Atsižvelgus, į tai, kad iš vienos šalies kitai šaliai priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš esmės yra tokio paties dydžio, šalių pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos vienai iš kitos nepriteisiamos, o yra paliekamos šalims, todėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. balandžio 15 d. papildomas sprendimas panaikinamas, atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo atmetant (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 93 straipsnio 5 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

70. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo valstybei priteisimo iš atsakovės keisti pagrindo nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

71. Iš dalies patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, spręstinas bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymo klausimas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis). Ieškovas pateikė teismui įrodymus ir prašymą priteisti 250 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo surašymą bei 55,65 Eur išlaidų, sumokant žyminį mokestį, atlyginimą. Atsakovė pateikė prašymą iš ieškovo priteisti 550 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Kartu su prašymu pateikė šių išlaidų dydį ir faktą patvirtinančius įrodymus. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

72. Atsižvelgus į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, proporcingai patenkintai apeliacinio skundo daliai ieškovui A. B. iš atsakovės A. L. priteistinos 12 Eur išlaidos, patirtos sumokant žyminį mokestį, ir 55 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso 67 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas. Sprendžiant dėl atsakovės patirtų 550 Eur išlaidų rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą atlyginimo, teismas, atsižvelgia į tai, kad apeliacinės instancijos teisme nebuvo keliami sudėtingi ar nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, nebuvo reikalingos specialios žinios, atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė rėmėsi iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir pirmosios instancijos teisme, todėl, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsakovei priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, proporcingo atmestai apeliacinio skundo daliai, dydį mažina iki 300 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti jį taip:

„ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2255,00 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt penkių eurų) nuostolių atlyginimą, 2,94 Eur (du eurus 94 ct) palūkanų, iš viso 2257,94 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt septynių eurų 94 ct) sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2257,94 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos t. y., nuo 2020 m. birželio 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 10,54 Eur (dešimt eurų 54 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, banke ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.“

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. balandžio 15 d. papildomą sprendimą panaikinti ir atsakovės A. L. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo priteisimo iš ieškovo A. B. atmesti.

Priteisti iš A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 67 Eur (šešiasdešimt septynių) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

Priteisti iš ieškovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (trijų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.