- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-13
- Bylos Nr.
- e2A-1291-861/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09240-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Mikonienė, Kristina Lysionok, Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- J. U., G. U.
- Atsakovas
- J. J.
- Kategorijos
- 2.1.6.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Lysionok ir Ramunės Mikonienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų J. U. ir G. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų J. U. ir G. U. ieškinį atsakovei J. J. dėl skolos ir nuostolių priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai J. U. ir G. U. patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės J. J. 10 361,91 Eur žalos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2016-06-10 ieškovai ir atsakovė sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei buvo išnuomota gyvenamoji patalpa – namas, esantis (duomenys neskelbtini). Patalpų nuomos trukmė pagal nuomos sutartį buvo nuo 2016-07-01 iki 2017-06-30, nuomos kaina – 1 050 Eur. Remiantis nuomos sutarties 7.2. punktu, nuomininkas turėjo pirmenybės teisę sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį naujam terminui, jeigu jis tinkamai vykdė sutarties sąlygas. Tokiu būdu, pasibaigus sutartyje nurodytam terminui, kiekvienais metais nuomos sutartis buvo pratęsta neterminuotam laikotarpiui. 2018 m. liepos mėn. ieškovai informavo atsakovę apie nuomos kainos padidinimą iki 1 150 Eur. 2020 m. sausio mėn. ieškovai atsakovę informavo, kad kainą nori padidinti iki 1 350 Eur. 2020-03-04 atsakovė ieškovus informavo apie nuomos sutarties nutraukimą nuo 2020-03-15. Ieškovai atsakovę ragino sumokėti susidariusias skolas ir pranešė, kad apie sutarties nutraukimą jie turi būti informuoti prieš 30 dienų, todėl nuomos kaina bus skaičiuojama iki 2020-04-04. 2020-03-04 ieškovas atvyko į nuomojamą namą ir nustatė, kad namas yra apleistas, nesutvarkytas, viduje sugadinti baldai ir daiktai, todėl 2020-03-27 atsakovei pateikė pretenziją, nurodydamas, kad namas bus priimtas dalyvaujant antstoliui, kuris užfiksuos patalpų būklę. 2020-04-07 antstolis, dalyvaujant ieškovei ir atsakovei, užfiksavo patalpų būklę 2020-04-07 dienai: 1) lauke, šalia esančio garažo, palikta įvairių nenaudojamų automobilio padangų, aplūžusių lauko ir vidaus baldų, statybinių įrengimų, namų apyvokos bei kitų daiktų; 2) gyvenamojo namo sklype matyti išvirtę lauko šviestuvai; 3) šalia lauko baseino iširusios bei sukritusios lauko trinkelės; 4) netvarkinga lauko vandens padavimo bei nuotekų sistema; 5) daugelyje vietų nėra vejos; 6) koridoriuje išlūžusios drabužių spintos ir batų spintelių durys, ant sienų matyti skylės, apibraižymai, įtrūkimai, dėmės, pelėsis bei nutrupėjusios apdailos medžiagos; 7) namo salone nėra televizoriaus; 8) miegamajame esantis televizorius neveikia, sudaužytas televizoriaus korpusas, trūksta distancinio valdymo pultelių; 9) virtuvėje daugelyje vietų apibraižyti baldai (spintelių viršutinis karkasas išbrinkęs), įlenktos šaldytuvo durys, sugadintas vandens maišytuvas, neveikia indaplovė, nuo langų nuimti roletai, kurie sulaužyti; 10) kitose namo patalpose taip pat apibraižytos durys, sienos, grindų fragmentai bei apgadinti baldai; 11) iškritęs namo temperatūros daviklis ir daugelyje kambarių neveikia šviestuvai.
3. Pažymėjo, kad ieškovai derybų keliu tarėsi su atsakove dėl žalos atlyginimo bei skolos sumokėjimo, tačiau atsakovė pasiūlė kreiptis į teismą. Ieškovų teigimu, atsakovė iki 2020-04-04 liko skolinga 1 648,82 Eur nuomos mokestį, taip pat 497,82 Eur už elektros energiją bei 111,03 Eur už komunalinių atliekų išvežimą. Ieškovų teigimu, gyvenamajame name be ieškovų žinios ir sutikimo buvo įkurtas vaikų darželis pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Gyvenamajame name buvo laikomi naminiai gyvūnai – vištos. Dėl to ieškovai buvo priversti atlikti esminį remontą, dezinfekavimą ir pan. Namo apžiūros metu atsakovė jokių pastabų dėl namo būklės nepareiškė. Dėl COVID pandemijos tapo sudėtinga surasti rangovą, kuris atliktų namo remonto darbus, tačiau pavyko susitarti su asmeniu, dirbančiu pagal verslo liudijimą, kurio darbų kaina su medžiagomis yra 5 300 Eur. Ieškovai, siekdami gyvenamojo namo būklę atstatyti į atsakovei perdavimo metu buvusią padėtį įsigijo baldus už 957,14 Eur, televizorius už 1 258 Eur, šviestuvus už 44,60 Eur, maišytuvą su priedais 57,96 Eur sumai, vejos sėklų ir apsauginių priemonių 15,54 Eur sumai, išvežė šiukšles, mokėjo 200 Eur už generalinį namo išvalymą ir dezinfekciją. Iš viso 10 361,91 Eu suma, kurią turi atlyginti atsakovė.
Atsiliepimas
4. Atsakovė J. J. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su patikslintu ieškiniu iš dalies nesutinka, prašo jį atmesti.
5. Nurodė, kad sutinka su 497,82 Eur skolos už elektros energiją paskaičiavimu ir 111,03 Eur už šiukšlių išvežimą. Atsakovė nesutiko su 2020 m. pradžioje nuomos mokesčio padidinimu, o įvykus konfliktui skubiai ieškojosi kitų patalpų nuomai ir pranešė apie išsikraustymą. Atsakovė nesutinka su nuomos mokesčio skolos skaičiavimu, nes pati ieškovė elektroniniame susirašinėjime patvirtina, kad 2020 m. vasario mėn. skolos nėra. Be to, atsakovė nesutiko su nuomos mokesčio padidinimu, todėl 2020 m. vasario ir vėlesniais mėnesiais 1 350 Eur mokestis paskaičiuotas nepagrįstai. Atsakovė nesutinka su išlaidomis dėl gyvenamojo remonto 5 300 Eur sumai. Atsakovė sutinka, kad kai kuriose patalpų vidaus sienų fragmentuose buvo atšokę dažai dėl atsakovės globojamų vaikų anksčiau priklijuotų ir vėliau nuplėštų lipdukų, tačiau kiti sienų pažeidimai buvo atsiradę ne nuo atsakovės valios ar jos aplinkos priklausančių priežasčių. Nurodo, kad svetainės nišoje atribojančioje laiptinę buvo įrengtas 900 litrų stacionarus akvariumas su į vieną sieną įmontuotu vandens įleidimo čiaupu ir į kitą sieną įmontuotu vandens išleidimo vamzdžiu. Ieškovė, sudarydama nuomos sutartį, nuslėpė, kad siena ties vandens išleidimo vamzdžiu pradėjusi nežymiai drėkti. Drėkstančias sienos vietas slėpė laiptai, po kuriais nebuvo priėjimo, tad šį faktą atsakovė pastebėjo ne iš karto. Kiekvieną kartą atvykus ieškovei, atsakovė jai rodė vis labiau drėkstančią sieną. Ji kas kartą teigė, kad po savaitės atsiųs žmogų, kuris suremontuos tai, tačiau nei karto to neįgyvendino. Išsikėlimo momentu drėkstančios sienos plotai apėmė ir kampu sujungtą sieną, buvo subyrėjęs glaistas ir dažai, o po laiptais, kur neįmanoma prieiti, neišardžius metalinės suvirintos laiptų konstrukcijos, pradėjęs byrėti ir tinkas. Ieškovės liudininkas V. Šyškovas, apžiūrėdamas sienas teigė, kad pirminė priežastis dėl kurios reikės sienas perdažyti pirmo aukšto erdvėje (svetainė, prieškambario zona), yra drėgmė, o ne sienų įbrėžimai. Tai aiškiai atsispindi ir pateikiamose nuotraukose. Tuomet 2020-03-15 ieškovė nuo 2020-03-06 pateikto reikalavimo perdažyti sienas susilaikė. Atkreipė dėmesį, kad pateikiamoje prie ieškinio sąskaitoje faktūroje nenurodoma, koks sienų plotas dažytas, kokios medžiagos ir kokiais kiekiais naudotos ir apskritai kokiame objekte atklikti darbai (nenurodytas adresas ir pan.). Ieškovai reikalauja priteisti kompensaciją už baldus (pagal faktiškai patirtas išlaidas) – 957,14 Eur. Atsakovė su šiuo reikalavimu nesutinka. Iš ieškinio nėra aišku, kas tiksliai sudaro reikalaujamą sumą. Iš pridedamų sąskaitų matyti, kad ieškovai pirko šiuos baldus: dvigulę lovą „Rudi“ su čiužiniu (suma 428,00 Eur), lovos groteles su rėmu (69,99 Eur sumai), sodo stalą „Koney“ (suma 101,82 Eur), 4 vnt. kėdžių „Tobias“ (195,04 Eur suma), stalviršį „Torsby“ (48,76 Eur suma), rėmą „Torsby“ (66,12 Eur suma). Viso už baldus ieškovai sumokėjo 909,73 Eur. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, pagrindžiančių patirtų išlaidų būtinybę. Atkreipė dėmesį, kad lauko stalas jau nuomos pradžioje buvo aplūžęs, šį faktą ieškovė nuslėpė perduodama nuomojamą turtą. Vėliau nuo aplinkos poveikio bei oro sąlygų stalo konstrukcijos (kojelės) aprūdijo ir sulūžo savaime dėl natūralaus susidėvėjimo, liko nepakitusi tik viršutinė lauko stalo stiklinė dalis. Be to, ieškovei buvo siūlomas nenaujas tinkamas naudoti medinis lauko stalas iš komplekto „Jutlandia“ vietoje sulūžusio. Tuo momentu tinkamo dydžio stiklinio lauko stalo nebuvo prekyboje. Prieš įsikraustydama į nuomojamas patalpas atsakovė paprašė miegamojo lovą iš II aukšto pernešti į I. Perkėlus lovą jos būklės iš karto nepatikrino, vėliau paaiškėjo, kad vienas lovos kampas išniręs, išplėšti iš MDP plokštės varžtai, todėl buvo neaišku, kaip juos susukti atgal, tad tokius ir paliko. Kadangi lovos rėmas nebuvo labai sunkus, tad miegoti buvo galima ir nesusuktu lovos kampu. Lovos galvūgalis buvo apmuštas dirbtine oda, tad ta vieta, kur atsiremia galva, išsikraustymo metu buvo kažkiek suaižėjusia oda. 4 vnt. virtuvės kėdžių buvo nenaujos su pradėjusiais lūžti korpusais (pirktos iš parduotuvės IKEA). Tai buvo prastos kokybės kėdės. Tuo metu jų kaina buvo apie 17 Eur už vnt. Identiškų kėdžių tuo metu nei parduotuvėse „IKEA“, nei „JYSK“ nebuvo, o ieškovė reikalavo identiškų, tai kitokių atsakovė nepirko. Virtuvės baldų stalviršis ties kriaukle buvo išbrinkęs nuo vandens dėl natūralaus nusidėvėjimo. Atsakovė nesutinka už baldus padengti siūlomos sumos, kadangi priimant nuomą baldai jau buvo gerokai padėvėti, nenauji ir prastos kokybės, todėl natūraliai juos naudojant toliau jie nebegalėjo atlikti savo paskirties arba jų vaizdas jau buvo neestetiškas. Nuomos sutarties 5.6 p. numatyta, kad nuomininkui neišvalius patalpų, nuomininkas turi padengti 150 Eur kaip išlaidas už patalpų valymą. Nurodo, kad ieškovai turi teisę ir gali savo nuožiūra pasirinkti, kokią pinigų sumą išleisi patalpų valymui arba apskirtai jų nevalyti, tačiau pagal sutartį atsakovė įsipareigojo sumokėti 150 Eur, jeigu patalpas paliko neišvalytas ir prievolė išlieka nepriklausomai nuo to, kiek ieškovai išleido patalpų valymui. Mano, kad ši prievolė prilyginama netesyboms, prašo taikyti ieškinio senatį. Dėl šiukšlių išvežimo pažymėjo, kad 2020-04-07 atsakovės paprašytas asmuo išvežė į stambiagabaritinių atliekų aikštelę sulūžusius baldus, senas padangas, o statybines atliekas paliko, nes jos buvo iki nuomos pradžios.
II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:
6.1 teismas nurodė, kad šalys, sudarydamos nuomos sutartį, numatė, kad bus pasirašytas patalpų priėmimo – perdavimo aktas, kuriame bus fiksuojama reali patalpų būklė, esanti techninė įranga. Ieškovai patalpų perdavimo metu priėmimo – perdavimo akto, kuriame būtų fiksuota patalpų būklė, nesudarė, tik atsakovei išsikraustant faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas buvo sudarytas, kurio negalima palyginti, todėl ieškovams tenka pareiga įrodyti, kad ieškovų nurodyti patalpų sugadinimai buvo padaryti šalių pasirašytos nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu;
6.2 patalpų būklei pagrįsti ieškovai prideda patalpų nuotraukas iš skelbimo portalo. Teismas pažymėjo, kad nuomos sutartyje nenumatyta, kad šios nuotraukos yra sudėtinė nuomos sutarties dalis, kad jos įrodo patalpų realią būklę. Akcentavo, kad dažnai skelbimų portaluose nuotraukos daromos, siekiant patalpas parodyti gražesnes, paslėpti trūkumus. Tuo tarpu po nuomos sutarties nutraukimo antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nuotraukos darytos priartinant kiekvieną patalpų trūkumą/defektą;
6.3 byloje nėra ginčo, kad sublokuotas namas nėra naujas, atsakovei išsinuomojant jį buvo ne nauji baldai;
6.4 teismas nurodė, kad įvertinus aplinkybę, kad namas yra skirtas nuomoti, jo susidėvėjimas yra neginčytinas, todėl, siekiant nustatyti nuomininko padarytą žalą, turi būti pateikti neabejotini, nenuginčijami įrodymai, kuriais remiantis būtų galima nustatyti atsakovės padarytą žalą išsinuomotam turtui apskritai ir aptariamu aktualiu šiai bylai laikotarpiu;
6.5 sudarydamos patalpų nuomos sutartį, šalys neužfiksavo išnuomojamo namo būklės (jo nefotografavo, neaprašė), todėl vien jau dėl to nežinoma, ar patalpos ieškovams tikrai buvo grąžintos tokios blogos būklės, kaip ieškinyje aprašoma. Šiuo atveju žalos prezumpcija negali būti taikoma, nes sudarant nuomos sutartį abi šalys nebuvo pakankamai rūpestingos ir nefiksavo patalpų būklės ir jo natūralaus nusidėvėjimo;
6.6 teismas nustatė, jog iš pridedamų atsakovės nuotraukų, šalių susirašinėjimo matyti, kad tam tikri trūkumai buvo ne dėl atsakovės kaltės. Pavyzdžiui, atsakovė ne kartą kreipėsi į ieškovus dėl sienos prie akvariumo, kurioje tekėjo vanduo ir natūralu, šią sieną reikėjo tvarkyti, taip pat dėl kitų patalpų trūkumų. Tačiau pažymėjo, jog ir atsakovė nesiėmė visų reikiamų priemonių turtą saugoti, patalpos buvo netvarkingos, apklijuotos lipdukais, kuriuos nuimant sienos atsilupinėjo, nesaugojo baldų ir pan.;
6.7 nesant akivaizdžių tiesioginių žalos įrodymų, abi šalys ne visiškai tinkamai vykdė savo kaip nuomotojo ir savo kaip nuomininko pareigas, todėl teismas vertino, kad atsakovė turi atlyginti pusę ieškovų reikalaujamos 5 300 Eur sumos, skirtos būsto remontui – 2 650 Eur ir pusę sumos, skirtos naujų baldų/įrangos įsigijimui, t.y. 1 166,62 Eur;
6.8 atsakovė sutiko su reiškiamu reikalavimu dėl 497,82 Eur skolos už elektros energiją paskaičiavimu ir 111,03 Eur už šiukšlių išvežimą, todėl šioje dalyje ieškovų ieškinį tenkino visiškai;
6.9 atsakovė sutartimi sulygto termino nesilaikė, nepateikė pagrįstų priežasčių, todėl vertino, kad ji turi sumokėti nuomos mokestį už likusią mėnesio dalį po išsikėlimo ieškovams. Nors atsakovė teismui nurodė nesutinkanti su ieškovų nurodoma skola, tą grindė elektroniniu šalių susirašinėjimu, kuriame neva ieškovai pripažino skolos už vasario mėn. nebuvimą, tačiau iš sisteminės el. laiškų analizės ir pilno sakinio (ne ištrauktos) matyti, kad ieškovai kėlė abejones dėl visiško atsiskaitymo, kadangi pinigai neįskaityti. Teismui atsakovė nepateikė visų įrodymų, kad ieškovai būtų neteisingai skaičiavę nuomos mokestį, t. y., kad dalis skolos buvo apmokėta ir pan., todėl sprendė, kad šis ieškovų reikalavimas priteisti 1 648,82 Eur nuomos mokestį yra įrodytas visiškai ir tenkintinas;
6.10 teismas nesutiko su atsakovės atstovo prašymu taikyti sutrumpintą netesybų ieškinio senatį reikalavimui dėl patalpų išvalymo išlaidų priteisimo. Nurodė, kad iš sutarties lingvistinės analizės matyti, jog 5.6 punktas yra kaip išlaidos (ne bauda ar netesybos) dėl patalpų neišvalymo (tokios nuostatos dažnai sutinkamos nuomos sutartyje, t.y. nuomininkui tenkanti pareiga perduoti tinkamai sutvarkytas patalpas arba atlyginti jų tvarkymo išlaidas). Atsakovė neneigė, kad būstas perduotas nesutvarkytas, todėl 150 Eur (suma, numatyta sutartimi), priteistina iš atsakovės ieškovams (reikalaujamą sumą sumažinus 50 Eur iki sutartinės sumos). Nors ieškovai nurodė, kad patyrė papildomas patalpų dezinfekavimo išlaidas, tačiau pastarosios susijusios su patalpų valymu, kurios aptartos sutartimi, todėl tik esant ieškovų prašymui sutartyje sulygta suma negali būti didinama;
6.11 ieškovai taip pat ieškiniu reikalauja iš atsakovės priteisti 77,44 Eur išlaidas už atliekų išvežimą. Šioje sąskaitoje nurodytas tik bendras atliekų svoris, tačiau jos nedetalizuotos. Iš antstolio faktinio aplinkybių protokolo bei nuotraukų matyti, kad iš tiesų buvo prikaupta nemažai šiukšlių prie namo. Vis dėlto teigti, kad visos šiukšlės priklausė atsakovei būtų neteisinga, kadangi pati atsakovė pasirūpino padangų bei kelių baldų išvežimu. Šiuo atveju teismui negalint atskirti, kuri šiukšlių dalis buvo palikta atsakovės, o kuri – ieškovų dar iki nuomos sutarties pradžios, teismas sprendė, kad protingiausia kaip ir kitas išlaidas šalims padalinti per pusę, t.y. iš atsakovės priteisti 38,72 Eur išlaidas;
Šalies argumentai
6.12 ieškovai taip pat prašo priteisti iš atsakovės 193,60 Eur išlaidas už antstolio paslaugas, sudarant faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Kadangi atsakovė nepasirūpino, kad kitu būdu būtų fiksuojama patalpų būklė po nuomos sutarties nutraukimo, laikytina, kad pusę išlaidų – 96,80 Eur turi atlyginti ieškovams. Visą sumą iš atsakovės priteisti būtų nepagrįsta, kadangi patys ieškovai tokiu būdu pasirinko aprašyti patalpų būklę, todėl pusė išlaidų kaip kitai nuomos sutarties šaliai tenka jiems;
6.13 tenkinant ieškovų prašymą, iš atsakovės priteisė 5 proc. metines procesines palūkanas už priteisiamą 6 359,81 Eur sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-04-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
6.14 teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir priteisė ieškovams iš atsakovės 187 Eur žyminio mokesčio bei 1 808,35 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Ieškovai J. U. ir G. U. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 10 d. sprendimą dalyje dėl 2 650 Eur nuostolių panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų naudai iš atsakovės priteisti 5 300 Eur patirtų nuostolių; sprendimą dalyje dėl 1 166,62 Eur nuostolių už sugadintus gyvenamojo namo daiktus panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovų naudai iš atsakovės priteisti 2 333,24 Eur patirtų nuostolių už sugadintus Gyvenamojo namo daiktus; sprendimą dalyje dėl 150 Eur nuostolių gyvenamojo namo generaliniam išvalymui ir langų išvalymui, kvapų panaikinimui, dezinfekcijai panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovų naudai iš atsakovės priteisti 200 Eur patirtų nuostolių; sprendimą dalyje 38,72 Eur nuostolių už šiukšlių išvežimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovų naudai iš atsakovės priteisti 77,4 Eur patirtų nuostolių; sprendimą dalyje 96,8 Eur nuostolių už antstolio suteiktas paslaugas panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovų naudai iš atsakovės priteisti 193,60 Eur patirtų nuostolių už antstolio suteiktas paslaugas; kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistu; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
7.1 nurodo, jog nuomos sutarties 2.1 punktu ieškovai įsipareigojo atsakovei perduoti nuomos teise Gyvenamąjį namą. Gyvenamasis namas perduodamas šalims pasirašant patalpų priėmimo - perdavimo aktą, jame užfiksuojant realią Gyvenamojo namo būklę, patalpose esančią inžinerinę (techninę) įrangą. Nuomos sutarties 2.2. punktu ieškovai įsipareigojo Gyvenamąjį namą perduoti laisvą bei tinkamą gyventi, su tinkamai funkcionuojančiomis inžinerinėmis sistemomis;
7.2 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir jį lydinčiose foto nuotraukose akivaizdžiai matyti eilė gyvenamajame name esančių pažeidimų, pavyzdžiui, pirmojo aukšto sienose matyti daugybiniai dažų pažeidimai. Ieškovų vertinimu, jeigu ieškovai būtų atsakovei perdavę tokios būklės gyvenamąjį namą, jie būtų pažeidę nuomos sutarties 2.2. punktą, numatantį ieškovų pareigą atsakovei perduoti tinkamą gyventi ir funkcionuojančiomis inžinerinėmis sistemomis namą. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyti pažeidimai yra tokie, kuriems esant šiame Gyvenamajame name įprastai gyventi nėra įmanoma;
7.3 gyvenamasis namas atsakovei buvo perduotas geros būklės, be jokių trūkumų, tačiau dėl nepatyrimo (ieškovai pirmą kartą sudarė nekilnojamojo turto nuomos sutartį) nesudarė gyvenamojo namo priėmimo – perdavimo akto, kuriame būtų išvardijami perduodami daiktai ir jų būklė;
7.4 nuomos sutarties 3.1. punktu šalys susitarė, kad gyvenamasis namas bus naudojamas 4 asmenų apgyvendinimui, iš kurių 2 nepilnamečiai vaikai; nuomos sutarties 3.2 punktu atsakovė įsipareigojo gyvenamąjį namą laikyti tvarkingu, laikytis sanitarinių higienos reikalavimų; nuomos sutarties 3.4 punktu sutarta, kad be ieškovų sutikimo gyvenamajame name negali būti laikomi naminiai gyvūnai, išskyrus vieną šunį; pagal nuomos sutarties 3.8. p., pasibaigus nuomos sutarties galiojimo terminui, grąžinti gyvenamąjį namą tokios būklės, kokios ieškovų buvo pateiktas, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, tai fiksuojant gyvenamojo namo priėmimo – perdavimo akte. Atsakovė pažeidė visus tris aukščiau nurodytus sutartinius įsipareigojimus. Nurodo, jog gyvenamajame name be ieškovų žinios ir sutikimo buvo įkurtas vaikų darželis pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, dėl to ieškovai buvo priversti name atlikti esminius remontus, dezinfekavimą ir pan.;
Žemesnės instancijos teismas
7.5 vertina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nėra tiesioginių įrodymų dėl atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų. Teismas nepagrįstai ieškovams priteisė tik 50 proc. sumos, kurią ieškovai išleido sienų remontui ir baldams;
7.6 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole matomi sienų pažeidimai yra atsiradę ne dėl normalaus nusidėvėjimo, ar tokie buvo gyvenamąjį namą perduodant atsakovei, o todėl, kad tokie pažeidimai atsirado tikėtinai dėl gyvenamajame name įrengto vaikų darželio, kuris veikė nuo 2016 m. birželio mėn. iki 2020 m. kovo mėn., t. y. beveik 5 metus;
7.7 į bylą yra pateiktos foto nuotraukos, darytos gyvenamojo namo atsakovei perdavimo metu, kuriose uždėti šalių parašai. Foto nuotraukose matosi gyvenamojo namo perdavimo metu esanti būklė. Iš foto nuotraukų matyti, kad gyvenamasis namas perduodamas tvarkingas – tvarkingomis sienomis, baldais, nematyti absoliučiai jokių pažeidimų;
7.8 teismas sprendime nurodo, kad iš pridedamų atsakovės nuotraukų, šalių susirašinėjimo matyti, kad tam tikri trūkumai buvo ne dėl atsakovės kaltės, tačiau byloje nėra atsakovės pateiktų nuotraukų ar susirašinėjimo, kuriame būtų kalbama apie netinkamą gyvenamojo namo būklę;
7.9 dėl 77,4 Eur išlaidų už šiukšlių išvežimą nurodo, jog kartu su ieškiniu pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad iš gyvenamojo namo išvežta viso 0,64 tonos šiukšlių. Ieškovai nesutinka su teismo vertinimu, jog sąskaitoje faktūroje nėra detalizuota, kokios atliekos buvo išvežtos, tik nurodytas kiekis, todėl teismas negali įvertinti, ar visos šiukšlės priklausė atsakovei. Pažymi, jog ieškovai ir neteigė, kad visos šiukšlės priklausė atsakovei. Nurodo, kad po itin netinkamo gyvenamojo namo naudojimo ieškovai turėjo utilizuoti daug daiktų, pavyzdžiui, tuos, kurie užfiksuoti faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, visiškai sugadintą antrojo aukšto dvigulę lovą, šviestuvus, maišytuvą ir eilę visų daiktų, kurių atsakovė neišvežė;
7.10 dėl 2 333,24 Eur patirtų nuostolių už sugadintus gyvenamojo namo daiktus nurodo, kad ieškovai įsigijo baldų už 957,14 Eur. Atkreipė dėmesį, jog jokių pretenzijų dėl faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo turinio atsakovė nei ieškovams, nei antstoliui nereiškė. Teismo posėdžio metu aplinkybės, kad vienas televizorius yra dingęs, o dar vienas yra sugadintas, neginčijo. Vertina, kad atsakovė turėtų sumokėti dviejų televizorių įsigijimo kainą, t. y. 1 258 Eur;
7.11 dėl 200 Eur patirtų nuostolių už gyvenamojo namo valymą nurodo, kad pagal sutarties 5.6. p., nuomininkui išsikeliant iš gyvenamųjų patalpų savo lėšomis neiškvietus valymo paslaugų įmonės, nuomininkas turi padengti 150 Eur sumą, kaip išlaidas už gyvenamųjų patalpų valymą. Vertina, kad šiame punkte numatyta bauda už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą ir ji gali būti taikoma atskirai nuo nuostolių priteisimo. Kadangi ieškovai patyrė 200 Eur valymo išlaidas, jie ir turi būti atlyginti;
7.12 dėl 193,60 Eur patirtų nuostolių už antstolio suteiktas paslaugas nurodo, kad ieškovams atvykus priimti perduodamą gyvenamąjį namą tarp šalių kilo ginčas dėl namo būklės, todėl ieškovai informavo atsakovę, kad tokiu atveju bus kviečiamas antstolis dėl faktinių aplinkybių konstatavimo. Atsakovė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo procese dalyvavo ir jokių pretenzijų dėl šio veiksmo ieškovams nereiškė. Vertina, kad dėl to iš atsakovės priteistini visi 193,60 Eur patirti nuostoliai už antstolio suteiktas paslaugas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
9. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 10 d. sprendimo, kuriuo ieškovų ieškinys patenkintas iš dalies, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-06-10 atsakovė iš ieškovų nuomos sutartimi išsinuomojo sublokuotą namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Patalpų nuomos trukmė pagal Nuomos sutartis buvo nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017-06-30, nuomos kaina – 1 050 Eur. Vėliau nuomos sutartis tapo neterminuota. Ieškovų teigimu, atsakovė liko skolinga dalį nuomos mokesčių, už elektros energiją, šiukšlių išvežimą, taip pat padarė nuostolių, todėl privalo juos atlyginti. Atsakovės teigimu, patalpų būklė nebuvo tokia gera, dalis baldų buvo sulūžę, o ieškovai siekia pasipelnyti atsakovės sąskaita.
11. Įstatymas numato, kad nuomininkas privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį, išlaikyti jį tvarkingą, savo lėšomis daryti einamąjį remontą ir grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės (CK 6.489 straipsnio 1 dalis, 6.493 straipsnis, 6.499 straipsnis). CK 6.499 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. CK 6.500 straipsnyje nurodyta nuomininko atsakomybė už daikto pabloginimą yra siejama su nuomininko kalte. CK 6.500 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Nuomotojas, leisdamas savo turtu naudotis kitiems asmenims, paprastai siekia gauti pajamų, t. y. gauti iš nuosavybės teise turimo daikto ekonominės naudos, todėl tais atvejais, kai išnuomotas daiktas netenka savo funkcionalumo ar jo dalies, daikto teikiama ekonominė nauda gali sumažėti, dėl ko nuomotojas gali patirti nuostolių. Remiantis kasacinio teismo praktika, aiškinančia CK 6.499 straipsnio 1 dalies bei 6.500 straipsnio nuostatas, konstatuotina, kad nuomininko atsakomybė už išsinuomoto daikto būklės pablogėjimą paprastai kyla tais atvejais, kai daikto vertė sumažėja arba daiktas netenka dalies savo funkcionalumo dėl sutarties sąlygų nesilaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2007).
12. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatyme įvardintas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Nuomininko atsakomybė už išsinuomoto daikto būklės pablogėjimą paprastai kyla tais atvejais, kai daikto vertė sumažėja arba daiktas netenka dalies savo funkcionalumo dėl sutarties sąlygų nesilaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2016).
13. Įstatymas numato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Žalos dydis gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais, laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį turi nustatyti teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
14. Ieškovai apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą. Nors namo perdavimo – priėmimo aktas nebuvo pasirašytas, atsakovė priėmė namą nuomai pagal nuomos sutartį, nepareikšdama jokių pastabų ar pretenzijų, kas reiškia, kad namo būklė buvo gera, be trūkumų, kurie reikšmingi įvertinant namo būklę nuomos pabaigoje. Šiuo atveju atsakovė pablogino namo būklę ir turi atlyginti ieškovams žalą – sumokėti tokią pinigų sumą, kokia reikalinga tuos apgadinimus pašalinti. Ieškovai ieškiniu siekė įrodyti, kad jų namui buvo padaryta žala, kurią turi atlyginti būtent atsakovė. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nėra tiesioginių įrodymų dėl atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų. Teismas nepagrįstai ieškovams priteisė tik 50 proc. sumos, kurią ieškovai išleido sienų remontui ir baldams. Akcentavo, jog atsakovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, dėl to ieškovai buvo priversti name atlikti esminius remontus, dezinfekavimą ir pan.
15. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
16. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-611/2015).
17. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs šią bylą įrodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pirmosios instancijos teismas betarpiškai ištyrė į bylą pateiktus rašytinius įrodymus. Teismo išvados dėl reikšmingų faktų yra tinkamai motyvuotos, logiškai pagrįstos ir atitinka tikimybių pusiausvyros principą.
18. Vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Taigi, pagal nurodyto straipsnio nuostatas, už žalą atsakingu laikomas asmuo, veikimu ar neveikimu kitam asmeniui sukėlęs žalą.
19. Byloje nustatyta, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai nuomos teisiniai santykiai (CK 6.477 straipsnis) ir ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovės (nuomininkės) atsakomybės už netinkamos būklės namo grąžinimą (CK 6.499 – 6.500 straipsniai); atsiradusios žalos – turto sugadinimo, t. y. dėl civilinės atsakomybės ir nuostolių atlyginimo (CK 6.245 – 6.249 straipsniai).
20. Kaip minėta aukščiau, esminė aplinkybė, kurią reikia nustatyti, sprendžiant dėl tinkamo pareigos grąžinti daiktą nuomotojui įvykdymo, yra ta, ar nuomotojas, nutraukus nuomos sutartį, turi galimybę naudotis ir laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu savo nuožiūra ir pagal jo paskirtį. CK 6.500 straipsnyje nustatyta: jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip. Tam, kad viena šalis privalėtų atlyginti nuostolius kitai šaliai, reikalingas civilinės teisės pažeidimo sudėties visetas: neteisėti veiksmai; priežastinis ryšys; kaltė ir žala.
21. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 str. 3 d.). Sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 str.). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
22. Nagrinėjamu atveju šalys sutartimi susitarė, kad namas bus perduodamas pagal priėmimo – perdavimo aktą. Toks aktas nebuvo sudarytas. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas sudarytas atsakovei išsikraustant, tačiau jo negalima palyginti su atitinkamu dokumentu, fiksuojančiu patalpų būklę nuomos sutarties sudarymo metu, todėl ieškovams tenka pareiga įrodyti, kad ieškovų nurodyti patalpų sugadinimai buvo padaryti šalių pasirašytos nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu.
23. Pažymėtina, kad ieškovai apeliuoja į tai, jog sudarant nuomos sutartį su atsakove ir šalims nepasirašius namo perdavimo – priėmimo akto, turėtų būti laikoma, kad gyvenamasis namas atsakovei buvo perduotas geros būklės. Pažymi, jog faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir jį lydinčiose foto nuotraukose akivaizdžiai matyti eilė gyvenamajame name esančių pažeidimų, pavyzdžiui, pirmojo aukšto sienose matyti daugybiniai dažų pažeidimai. Jeigu ieškovai būtų atsakovei perdavę tokios būklės gyvenamąjį namą, jie būtų pažeidę nuomos sutarties 2.2. punktą, numatantį ieškovų pareigą atsakovei perduoti tinkamą gyventi ir funkcionuojančiomis inžinerinėmis sistemomis namą. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyti pažeidimai yra tokie, kuriems esant šiame Gyvenamajame name įprastai gyventi nėra įmanoma. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.
24. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tiek apeliantai, tiek atsakovė nesilaikė susitarimo išnuomojant namą atsakovei ir pasibaigus nuomos sutarčiai jį perduoti pagal priėmimo – perdavimo aktus, kuriuose nurodomas namo ir jame esančių baldų, buitinės technikos stovis. Nors pasibaigus namo nuomos santykiams nuomoto namo būklė užfiksuota antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, tačiau teismo vertinimu, iš pateiktų foto nuotraukų nėra galimybės nustatyti konkrečių namo apgadinimų, kurių nebuvo tuo metu, kai namas buvo išnuomotas atsakovei. Sudarydamos namo nuomos sutartį, šalys neužfiksavo išnuomojamo namo būklės (jo nefotografavo, neaprašė), todėl vien jau dėl to nežinoma, ar namas ieškovams buvo grąžintas blogesnės būklės, negu buvo perduotas atsakovei. Apeliantų teigimu, į bylą yra pateiktos foto nuotraukos, darytos gyvenamojo namo atsakovei perdavimo metu, kuriose uždėti šalių parašai. Foto nuotraukose matosi gyvenamojo namo perdavimo metu esanti būklė. Iš foto nuotraukų matyti, kad gyvenamasis namas perduodamas tvarkingas – tvarkingomis sienomis, baldais, nematyti absoliučiai jokių pažeidimų. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, patalpų būklei pagrįsti ieškovai pridėjo patalpų nuotraukas iš skelbimo portalo, tačiau nuomos sutartyje nenumatyta, kad šios nuotraukos yra sudėtinė nuomos sutarties dalis, kad jos įrodo patalpų realią būklę. Sutiktina, jog dažnai skelbimų portaluose nuotraukos daromos, siekiant patalpas parodyti gražesnes, paslėpti trūkumus. Tuo tarpu po nuomos sutarties nutraukimo antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nuotraukos darytos priartinant kiekvieną patalpų trūkumą/defektą. Atsižvelgiant į namo natūralų nusidėvėjimą nuomos laikotarpiu, šiuo atveju nėra galimybės palyginti namo būklės jo perdavimo atsakovei metu ir namo būklės grąžinimo ieškovams metu.
25. Nagrinėjamu atveju ieškovai, teigdami, kad atsakovė nuomos laikotarpiu padarė namui žalą, turėjo procesinę pareigą tokias faktines aplinkybes įrodyti. Ieškovai, siekdami pagrįsti aplinkybes, kad atsakovė pablogino jai perduoto gyvenamojo namo būklę, rėmėsi antstolio 2020 m. balandžio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, ir antstolio padarytomis fotonuotraukomis. Nors apeliantai nurodo, jog faktinių aplinkybių konstatavimo protokole matomi sienų pažeidimai yra atsiradę ne dėl normalaus nusidėvėjimo, ar tokie buvo gyvenamąjį namą perduodant atsakovei, o todėl, kad tokie pažeidimai atsirado tikėtinai dėl gyvenamajame name įrengto vaikų darželio, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais argumentais. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš aptartų dokumentų nėra galimybės nustatyti gyvenamojo namo būklės jo perdavimo atsakovei metu. Aptarti dokumentai nepatvirtina aplinkybių, kad juose nurodytų trūkumų, ar dalies trūkumų nebuvo namo perdavimo atsakovei momentu. Ieškovai neįrodė, kad dėl smulkių namo elementų trūkumų namas negali būti naudojamos pagal paskirtį ar kad tokie trūkumai sukelia reikšmingų naudojimosi namu apribojimų ir (ar) nepatogumų, iš esmės sumažina namo vertę ir jo paklausą tarp potencialių nuomininkų, kitaip esmingai pažeidžia ieškovų, kaip namo nuomotojų, interesus (CPK 178 straipsnis). Pritariant pirmosios instancijos teismo argumentams, teisėjų kolegija vertina, jog abi šalys ne visiškai tinkamai vykdė savo kaip nuomotojo ir savo kaip nuomininko pareigas, todėl teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovams pusę jų reikalaujamos 5 300 Eur sumos, skirtos būsto remontui – 2 650 Eur ir pusę sumos, skirtų naujų baldų/įrangos įsigijimui, t. y. 1 166,62 Eur.
26. Apeliantai akcentavo, jog atsakovė turėtų sumokėti dviejų televizorių įsigijimo kainą, t. y. 1 258 Eur. Apeliantai deklaratyviai nurodo, kad atsakovė jokių pretenzijų dėl faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo turinio nei ieškovams, nei antstoliui nereiškė, teismo posėdžio metu aplinkybės, kad vienas televizorius yra dingęs, o dar vienas yra sugadintas, neginčijo, todėl turėtų sumokėti dviejų televizorių įsigijimo kainą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, šalių paaiškinimus, pagrįstai sprendė, jog iš atsakovės bendrai priteistina pusė sumos, skirtos naujų baldų/įrangos įsigijimui, t. y. 1 166,62 Eur.
27. Apeliantai taip pat nesutinka, kad už patalpų valymą priteista ne 200 Eur, o 150 Eur suma. Pagal sutarties 5.6. p., nuomininkui išsikeliant iš gyvenamųjų patalpų savo lėšomis neiškvietus valymo paslaugų įmonės, nuomininkas turi padengti 150 Eur sumą, kaip išlaidas už gyvenamųjų patalpų valymą. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas priteisė nuomos sutartyje numatytą 150 Eur sumą už patalpų valymą. Patalpų dezinfekavimas nėra vertinamas kaip papildomas valymas. Ieškovų argumentai, jog turi būti priteista 200 Eur suma, kadangi jie išleido patalpų valymui 200 Eur, atmestini kaip nepagrįsti, nes neatitinka šalių pasiekto susitarimo.
28. Ieškovų manymu, pirmosios instancijos teismas iš atsakovės ieškovams turėjo priteisti 77,44 Eur išlaidas už atliekų išvežimą. Nurodo, kad kartu su ieškiniu pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad iš gyvenamojo namo išvežta viso 0,64 tonos šiukšlių. Ieškovai nesutinka su teismo vertinimu, jog sąskaitoje faktūroje nėra detalizuota, kokios atliekos buvo išvežtos, tik nurodytas kiekis, todėl teismas negali įvertinti, ar visos šiukšlės priklausė atsakovei. Pažymi, jog ieškovai ir neteigė, kad visos šiukšlės priklausė atsakovei. Nurodo, kad po itin netinkamo gyvenamojo namo naudojimo ieškovai turėjo utilizuoti daug daiktų, pavyzdžiui, tuos, kurie užfiksuoti faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, visiškai sugadintą antrojo aukšto dvigulę lovą, šviestuvus, maišytuvą ir eilę visų daiktų, kurių atsakovė neišvežė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais argumentais.
29. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo bei nuotraukų matyti, kad buvo prikaupta nemažai šiukšlių prie namo. Iš byloje esančių duomenų nėra galimybės nustatyti, kad išvežtos šiukšlės priklausė atsakovei arba, kaip nurodo ieškovai, dėl atsakovės veiksmų daiktus buvo būtina utilizuoti. Ieškovams neįrodžius minėtų aplinkybių, jų argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
30. Dėl 193,60 Eur patirtų nuostolių už antstolio suteiktas paslaugas ieškovai nurodo, kad jiems atvykus priimti perduodamą gyvenamąjį namą tarp šalių kilo ginčas dėl namo būklės, todėl ieškovai informavo atsakovę, kad tokiu atveju bus kviečiamas antstolis dėl faktinių aplinkybių konstatavimo. Atsakovė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo procese dalyvavo ir jokių pretenzijų dėl šio veiksmo ieškovams nereiškė. Vertina, kad dėl to iš atsakovės priteistini visi 193,60 Eur patirti nuostoliai už antstolio suteiktas paslaugas. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka. Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog visą sumą iš atsakovės priteisti būtų nepagrįsta, kadangi patys ieškovai tokiu būdu pasirinko aprašyti patalpų būklę, todėl pusė išlaidų kaip kitai nuomos sutarties šaliai tenka jiems. Apeliantų deklaratyvūs teiginiai, jog atsakovė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo procese dalyvavo ir jokių pretenzijų dėl šio veiksmo ieškovams nereiškė, niekaip nepagrindžia, jog esant tokioms aplinkybėms, visą išlaidų sumą privalo padengti atsakovė.
31. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
33. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantams bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovų apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.