Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovei L. O. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

17. Kartu su apeliacinius skundu ieškovas pateikė naujus įrodymus – fotonuotraukas (13 egz.); garso įrašą (1 egz.); 2022 m. sausio 4 d. diagnostikos aktą, kuriuos prašė priimti.

18. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Be to, į bylą teikiami įrodymai turi būti susiję su nagrinėjama byla. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie gali patvirtinti arba paneigti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.).

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo su apeliaciniu skundu teikiamas nuotraukas, garso įrašą, diagnostikos aktą, sprendžia, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas – ieškovui padarytos turtinės žalos atlyginimas. Pateiktose nuotraukose yra pažymėtos apgadinimų vietos, pakeisti daiktai, jose užfiksuoti vaizdai atsakovei buvo žinomi iš kartu su ieškiniu pateiktų fotonuotraukų, todėl pateikti įrodymai priimtini ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl ginčo esmės

20. Byloje nustatyta, kad M. Š. ir L. O. 2018 m. rugpjūčio 23 d. sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovei teisę už užmokestį 12 mėnesių naudotis butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Su pirminiu nuomininku K. B. 2017 m. birželio 26 d. nuomos sutarties I dalies 1.4 punkte buvo numatytas nuomos terminas iki 2018 m. birželio 23 d. Byloje nėra duomenų, kad pradiniam nuomininkui K. B. išsikrausčius iš buto ir 2018 m. rugpjūčio 23 d. sudarant nuomos sutartį su atsakove tarp nuomotojo ir nuomininkų buvo pasirašyti buto perdavimo – priėmimo aktai.

22. Nors nuomos sutartimi (2.1 ir 4.2 punktai) šalys susitarė, kad butas, tiek įsikraustant, tiek išsikraustant, bus perduodamas pagal priėmimo – perdavimo aktus, tačiau tokie aktai nebuvo sudaryti ir pasirašyti. Pažymėtina, jog nuomos sutarties 2.4 punkte buvo numatyta, kad jeigu dėl nuomininko kaltės ar dėl nuo jo priklausančių aplinkybių nuomininkas šioje sutartyje nustatytu terminu nepasirašo buto perdavimo – priėmimo akto ar faktiškai nepriima buto iš nuomotojo, laikoma, kad nuomotojas tinkamai perdavė butą nuomininkui ir nuomos terminas, nurodytas šios sutarties 4.1 punkte prasidėjo tą pačią dieną, kurią pagal šios sutarties 2.1 punktą šalys turėjo pasirašyti buto perdavimo – priėmimo aktą (nagrinėjamu atveju 2018 m. rugpjūčio 23 d.).

23. Ieškovo teigimu, atsakovė turi atlyginti žalą, susijusią su buto būklės ir jame esančių daiktų pablogėjimu, kurią įrodinėjo fotonuotraukomis, buto valymo paslaugas teikiančių asmenų skaičiavimais, remonto darbus galinčių atlikti asmenų internete skelbiamomis kainomis, taip pat skelbimuose nurodomomis analogiškų daiktų kainomis, sąmata.

Dėl įrodymų vertinimo

24. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (nevisapusiškai ir neišsamiai tyrė ir vertino bylos įrodymus, neįsigilino į bylos aplinkybes), rėmėsi liudytojų, kurie yra artimai susiję su atsakove parodymais.

25. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalies nuostatą, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad toks faktas buvo. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.).

26. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013) Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-84/2013).

27. Kaip minėta, tam tikro fakto buvimas ar nebuvimas gali būti įrodinėjamas ir netiesioginiais įrodymais, tačiau šie netiesioginiai įrodymai turi būti patvirtinami pirminiais faktų šaltiniais, atspindėti faktinę būklę ir su visuma kitų bylos aplinkybių leisti daryti išvadą. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė į bylą tiesioginių įrodymų (perdavimo – priėmimo aktų, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų ar pan.), kurie pagrįstų buto, jame esančių baldų ir buitinės įrangos stovį, nuomos sutarties su atsakove ir buto perdavimo atsakovei metu. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas išvadą apie tai, ar žala negalėjo atsirasti vien tik laikotarpiu, kai butas buvo išnuomotas atsakovei, padarė ir netiesioginių įrodymų pagrindu. Kasacinio teismo pažymėta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017; 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017).

28. Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Aplinkybė, jog asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali būti suinteresuotas duoti vienai šaliai palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų kaip įrodymų. Taigi ir suinteresuoti asmenys gali būti kviečiami ir apklausiami kaip liudytojai, tačiau jų parodymai turi būti įvertinami pagal visus įrodymams keliamus reikalavimus – ar jie išsamūs ir tikslūs, ar siejasi su byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis, ar yra objektyvūs ir patikimi.

29. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

30. Siekdamas išsiaiškinti žalos atsiradimo aplinkybes, atsakovės įsipareigojimų apimtį, teismas pagrįstai aiškinosi aplinkybes apie šalis siejusius santykius, pakartotinai apklausė liudytojus, ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, padarė išvadas, ištyręs šalių paaiškinimus, tarpusavio susirašinėjimų elektroniniais laiškais, fotonuotraukų turinį, šalių veiksmus po nuomos sutarties termino pasibaigimo, liudytojų parodymus. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį byloje įvertino ne pavienius dokumentus, o įrodymų visumą (CPK 185 str.), todėl apeliacinės instancijos nesutinka su apelianto argumentais, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų K. K., K. B. ir R. V. parodymais ir turėjo juos atmesti.

Dėl žalos atlyginimo

31. Ieškovas apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą tiek dėl prievolės įvykdymo, tiek dėl buto būklės. Nors buto perdavimo – priėmimo aktas nebuvo pasirašytas, atsakovė priėmė butą nuomai pagal nuomos sutartį, nepareikšdama jokių pastabų ar pretenzijų, kas reiškia, kad buto būklė buvo gera, be trūkumų, kurie reikšmingi įvertinant buto būklę nuomos pabaigoje. Šiuo atveju buto atsakovė pablogino buto būklę ir turi atlyginti ieškovui žalą – sumokėti tokią pinigų sumą, kokia reikalinga tuos apgadinimus pašalinti. Ieškovas, pareikšdamas ieškinį siekė įrodyti, kad jo butui buvo padaryta žala, kurią turi atlyginti būtent atsakovė.

32. Byloje nustatyta, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai nuomos teisiniai santykiai (CK 6.477 str.) ir ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovo (nuomininko) atsakomybės už netinkamos būklės buto grąžinimą (CK 6.499 – 6.500 str.); atsiradusios žalos – turto sugadinimo, t. y. dėl civilinės atsakomybės ir nuostolių atlyginimo (CK 6.245 – 6.249 str.).

33. CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Esminė aplinkybė, kurią reikia nustatyti, sprendžiant dėl tinkamo pareigos grąžinti daiktą nuomotojui įvykdymo, yra ta, ar nuomotojas, nutraukus nuomos sutartį, turi galimybę naudotis ir laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu savo nuožiūra ir pagal jo paskirtį. CK 6.500 straipsnyje nustatyta: jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip. Tam, kad viena šalis privalėtų atlyginti nuostolius kitai šaliai, reikalingas civilinės teisės pažeidimo sudėties visetas: neteisėti veiksmai; priežastinis ryšys; kaltė ir žala.

34. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 str. 3 d.). Sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 str.). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

35. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246 – 6.249 str., 6.256 str.). Pagal CPK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Sutarties neįvykdymas nepreziumuojamas, todėl ginčo atveju, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, sutarties neįvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), privalo įrodyti ieškovas. Jis taip pat privalo įrodyti patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (CK 6.247 str., 6.249 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). CK 6.246 straipsnio 1 dalyje pateikta neteisėtų veiksmų sąvoka apima tiek neteisėtą veikimą, tiek neveikimą.

36. Nagrinėjamu atveju šalys sutarties 2.1 ir 4.2 punktais susitarė, kad butas bus perduodamas pagal priėmimo – perdavimo aktą. Toks aktas nebuvo sudarytas nei atsakovei įsikraustant į butą, nei išsikraustant iš jo, todėl ieškovui teko pareiga įrodyti, kad ieškovo nurodyti buto sugadinimai buvo padaryti šalių pasirašytos nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu, t. y. nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. iki 2020 m. gruodžio 22-23 d.

37. Kaip jau minėta, ginčo šalys pripažįsta, kad išnuomotame atsakovė apsigyveno 2017 m. birželio 26 d. su K. B. sudarytos nuomos sutarties pagrindu. Bute pradžioje gyveno dvi šeimos: atsakovės L. O. ir jos sugyventinio K. K. sesers šeima. K. B. su šeima išsikrausčius iš buto, atsakovės šeima toliau liko gyventi bute, ir su ja 2018 m. rugpjūčio 23 d. buvo sudaryta buto nuomos sutartis. Byloje taip pat nėra ginčo, kad butas, esantis daugiabutyje, nėra naujas, K. B. išsinuomojant butą jis buvo tvarkingas, bute buvo ne nauji baldai.

38. Ieškovas nurodė, jog pateiktose nuotraukose, darytose laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 23 d. iki 2021 m. vasario 11 d. užfiksuoti atskiri buto apgadinimai – prilipę plaukai ir persimušanti geltona spalva, kas, ieškovo teigimu, patvirtina, jog sienos buvo dažomos ir dėl to apdažyti jungikliai, rozetės ir grindjuostės; pakeista sugadinti Hansa viryklė ir šaldytuvas, kurie buvo perduoti pagal 2017 m. birželio 26 d. perdavimo – priėmimo aktą; užfiksuotas pelėsio buvimas; aptrupėjusios sienos (ieškinio priedas Nr. 3, nuotraukos pateiktos su apeliaciniu skundu). Be to, kartu su apeliaciniu skundu pateiktame telefoninio pokalbio garso įraše girdėti, kaip ieškovas kalba su K. K. (atsakovės sugyventiniu) dėl sienų dažymo, kas ieškovo nuomone, turėtų patvirtinti faktą, kad atsakovė ir jos sugyventinis dažydami sienas, padarė butui žalą. Kitokių įrodymų byloje dėl padarytos žalos nėra pateikta, o atsakovė neigia sienų perdažymo faktą.

39. Įvertinus aplinkybę, kad butas yra skirtas nuomoti, buto susidėvėjimas yra neginčytinas, todėl, siekiant nustatyti nuomininko padarytą žalą, turi būti pateikti neabejotini, nenuginčijami įrodymai, kuriais remiantis būtų galima nustatyti atsakovės padarytą žalą išsinuomotam butui apskritai ir aptariamu aktualiu šiai bylai laikotarpiu.

40. Pažymėtina, kad ieškovas apeliuoja į tai, jog sudarant nuomos sutartį su atsakove ir šalims nepasirašius buto perdavimo – priėmimo akto, turėtų būti laikoma, kad išsikrausčius pirminiam nuomininkui K. B., buto ir jame esančių daiktų stovis buvo toks, koks nurodytas 2017 m. birželio 26 d. nuomos sutarties priede Nr. 1 Buto priėmimo – perdavimo akte, kuriame buvo nurodyta, kad butas yra tvarkingas ir tinkamas naudoti gyvenamajai paskirčiai, šalys kitokių pastabų neturi. Bute paliekami baldai ir technika: naujas dviejų galvų dušas su stikline siena, naujas klozetas, kriauklė su pastatoma ir kabinama spintelėmis, Bosh skalbimo mašina, vėdinimo sistema, sieninis veidrodis, Hansa viryklė bei šaldytuvas, virtuvės baldų komplektas su kriaukle, mikrobangų krosnelė, gartraukis, su šviestuvais visose patalpose (koridoriuje ir vonioje led apšvietimas, virtuvėje halogeninis, kambariuose kabinami šviestuvai), lova, du foteliai, LG televizorius su staliuku. Langai plastikiniai su roletais, užuolaidomis, grindys laminatas, radiatoriai špižiniai.

41. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tiek apeliantas, tiek atsakovė nesilaikė susitarimo išnuomojant butą atsakovei ir pasibaigus nuomos sutarčiai jį perduoti pagal priėmimo – perdavimo aktus, kuriuose nurodomas buto ir jame esančių baldų, buitinės technikos stovis. Nors pasibaigus buto nuomos santykiams nuomoto buto būklė galimai užfiksuota ieškovo pateiktose fotonuotraukose, tačiau teismo vertinimu, iš pateiktų fotonuotraukų nėra galimybės nustatyti konkrečių buto apgadinimų (atsiradęs pelėsis ir kt.), kurių nebuvo tuo metu, kai butas buvo išnuomotas atsakovei. Sudarydamos buto nuomos sutartį, šalys neužfiksavo išnuomojamo buto būklės (jo nefotografavo, neaprašė), todėl vien jau dėl to nežinoma, ar butas ieškovui buvo grąžintas blogesnės būklės, negu buvo perduotas atsakovei. Šiuo atveju žalos prezumpcija negali būti taikoma, nes sudarant nuomos sutartį abi šalys nebuvo pakankamai rūpestingos ir nefiksavo buto būklės ir jo natūralaus nusidėvėjimo. Atsižvelgiant į buto natūralų nusidėvėjimą nuomos laikotarpiu, šiuo atveju nėra galimybės palyginti buto būklės jo perdavimo atsakovei metu ir buto būklės grąžinimo ieškovui metu. Bylos duomenimis butas ir jame esantieji daiktai bei baldai nebuvo nauji, buvo naudoti ir ankstesnių gyventojų, todėl nesant objektyvių įrodymų, kokia buto ir baldų būklė buvo prieš sudarant sutartį su atsakove, ieškinio reikalavimai dėl buto sienų remonto, pelėsio naikinimo, durų apvadų, grindjuosčių ir kai kurių baldų remonto (pakeitimo) atmesti teisėtai ir pagrįstai.

42. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantas neįrodė, kad jam buvo grąžintas prastesnės būklės butas, nei jį perdavė atsakovei, taip pat, kad ieškovo nurodomiems buto apgadinimai turėjo įtakos neteisėti tyčiniai atsakovės veiksmai, o ne normalus buto ir jame esančių daiktų nusidėvėjimas.

43. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų kaip būtinosios sąlygos taikyti atsakovei civilinę atsakomybę, klausimas dėl žalos dydžio yra nebeaktualus, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to nepasisako.

44. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020).

45. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovės apeliacinį skundą, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingas bylos aplinkybes, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, priimtas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo padaryti priešingas išvadas ir priimti priešingą sprendimą, dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo 2022m. sausio 11 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93str.).

47. Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 1 089 Eur išlaidų advokato paslaugoms (už atsiliepimo į apeliacinį skundo parengimą) apmokėti atlyginimą bei šias išlaidas patvirtinančius įrodymus – 2022 m. vasario 25 d. PVM sąskaitą faktūrą AKR Nr. 26/2022 ir jos apmokėjimą patvirtinantį 2022 m. vasario 25d. Swedbank, AB mokėjimo nurodymą. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino dydžio šios ieškovės turėtos išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei L. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 089 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.