Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-113-516/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01895-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.4; 2.6.16.12 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 9 d. Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovė „Nuova“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1072-565/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Nuova“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Univesa“ dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Prekybos miestelis Urmas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Nuova“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Univesa“ 52 283,11 Eur nuostolius, 6 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad pagal 2004 m. vasario 18 d. negyvenamojo pastato nuomos sutartį AB prekybos bazei „Urmas“ (kuri vėliau buvo reorganizuota į AB „Vidiva“) išnuomojo sandėlį (toliau – pastatą), esantį (duomenys neskelbtini). 2008 m. liepos 10 d. susitarimo dėl teisių ir pareigų perėmimo pagrindu nuomininko teises, kylančias iš nuomos sutarties, perėmė atsakovė UAB „Univesa“. Nuomos sutartis galiojo iki 2019 m. kovo 31 d. Pastatas 2019 m. balandžio 1 d. buvo grąžintas ieškovei. Iki pastato perdavimo pagal nuomos sutartį pastatas buvo šildomas iš centralizuotų sistemų, į pastatą centralizuotai buvo tiekiamas vanduo. Po pastato grąžinimo ieškovei paaiškėjo, kad nuomos sutarties galiojimo metu dalis pastato šilumos ir vandens tiekimo tinklų buvo panaikinta, o dalis perdaryta taip, kad šiluma ir vanduo būtų gaunami ne tiesiogiai iš energijos tiekėjų, bet per tarpininką – trečiąjį asmenį (atsakovės dukterinę įmonę). Šie veiksmai su ieškove nebuvo suderinti. Atsakovė iki nuomos sutarties buvusios šilumos ir vandens tiekimo tinklų būklės pastate neatkūrė. Be to, netrukus po pastato grąžinimo atsakovės ir/ar trečiojo asmens iniciatyva buvo nutrauktas šilumos ir vandens tiekimas į pastatą. Ieškovė prašė trečiojo asmens sudaryti su ieškove sutartis dėl šilumos ir vandens tiekimo į pastatą, tačiau trečiasis asmuo sutarčių sudaryti nesutiko. Ieškovė buvo priversta savo lėšomis suprojektuoti ir įrengti lauko dujotiekio ir vandentiekio įvadus. Tam ieškovė išleido 52 283,11 Eur. Šios išlaidos atsirado dėl neteisėtų atsakovės veiksmų – neteisėto pastato šilumos ir vandens tiekimo tinklų panaikinimo ir/ar sugadinimo nuomos sutarties galiojimo metu, todėl atsakovė privalo atlyginti ieškovei šias išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė.

4. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė nuomos sutarties galiojimo metu pablogino pastato būklę, t. y. be ieškovės žinios ir sutikimo pastate veikusias centralizuotas šilumos ir vandens tiekimo sistemas pertvarkė taip, kad šiluma ir vanduo būtų gaunami ne tiesiogiai iš energijos tiekėjų centralizuotais tinklais, bet per tarpininką – trečiąjį asmenį (atsakovės dukterinę įmonę) – ir kad po nuomos sutarties pasibaigimo buvusios šilumos ir vandens tiekimo sistemų būklės neatkūrė.

5. Teismas, remdamasis Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) 2019 m. liepos 31 d. išraše nurodyta informacija, nustatė, kad pastate yra centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, komunalinis vandentiekis ir komunalinis nuotekų šalinimas, tačiau sprendė, kad šie įrašai nesuteikia jokios informacijos apie pastato šildymo ir vandens tiekimo sistemų faktinę būklę nuomos sutarties sudarymo metu ir jų faktinį naudojimą gaunant šilumą ir vandenį centralizuotais tinklais tiesiogiai iš energijos tiekėjų. Teismas nurodė, kad ieškovės teiginius, jog pastatas nuomos sutarties sudarymo metu buvo šildomas tiesiogiai iš centralizuotų sistemų, paneigia 2019 m. kovo 13 d. AB „Kauno energija“ raštas, kuriame nurodyta, kad paskutinis šilumos suvartojimas pastate užfiksuotas 1998 m. gruodžio mėn., bei ieškovės atstovo teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, kad pastatas nuo 1998 m. gruodžio mėn. nebuvo šildomas. Teismas nurodė, kad jei pastatas iki nuomos sutarties sudarymo nebuvo šildomas tiesiogiai iš centralizuotų sistemų, turėjo būti atlikti pastato šildymo iš centralizuotų sistemų atjungimo darbai. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog iki nuomos sutarties sudarymo ir nuomos sutarties galiojimo metu UAB „Kauno vandenys“ į pastatą tiesiogiai iš centralizuotų sistemų tiekė vandenį ir už šią paslaugą išrašydavo ieškovei sąskaitas. UAB „Kauno vandenys“ 2020 m. vasario 10 d. rašte nurodė, kad geriamojo vandens tiekimo ir gamybinių nuotekų tvarkymo sutartis su atsakove pastatui nei iki 2004 m., nei vėliau nebuvo sudaryta, todėl sąskaitos už paslaugas nebuvo išrašomos.

6. Remdamasis 2004 m. akto 6 punkte „Vandentiekio skaitliukai ir kita įranga“ nurodytomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad vanduo į pastatą nuomos sutarties sudarymo metu visgi buvo tiekiamas, nes pastate buvo įrengti vandens skaitikliai, perduodant pastatą buvo užfiksuoti vandens skaitiklių rodmenys. Nesant įrodymų, kad vandenį į pastatą tiesiogiai tiekė UAB „Kauno vandenys“, teismas sprendė, kad nėra paneigtos atsakovės ir trečiojo asmens nurodytos aplinkybės, jog vanduo į pastatą buvo tiekiamas iš greta esančio pastato ((duomenys neskelbtini)).

7. Teismas nustatė, kad 2004 m. lapkričio 10 d. raštu ieškovė sutiko, jog pradinė pastato nuomininkė AB prekybos bazė „Urmas“, nustatyta tvarka parengusi projektą ir gavusi statybos leidimą, rekonstruotų pastatą, būtų pastato projektavimo ir rekonstravimo darbų užsakovė ir atliktų statytojo funkcijas. Nurodė, kad 2005 m. sausio 19 d. ieškovei buvo išduotas statybos leidimas pastato rekonstravimui pagal Ž. R. projektavimo biuro parengtą projektą. Rekonstruotas pastatas 2005 m. sausio 14 d. aktu buvo pripažintas tinkamu naudoti. Vienas iš pastato pripažinimo tinkamu naudoti komisijos narių buvo ieškovės direktorius (statytojas).

8. Teismas konstatavo, kad ieškovė, pagal 2002 m. statybos leidimo ir 2005 m. vasario 14 d. pastato pripažinimo naudoti tinkamu duomenis, pastato rekonstrukcijos procese būdama statytoja, turėjo ir galėjo žinoti, kokie konkretūs darbai, susiję su pastato šildymo ir vandentiekio sistemų pertvarkymu, buvo atlikti šios rekonstrukcijos metu, taip pat Ž. R. projektavimo biuro parengto projekto duomenų pagrindu įrodinėti, kad 2005 m. pastato rekonstrukcijos metu pastato šildymo ir vandentiekio sistemos nebuvo pertvarkytos ar buvo pertvarkytos ne pagal šio projekto sprendinius, tačiau tokių įrodymų ieškovė nepateikė.

9. Teismas nustatė, kad ieškovė 2019 m. aktu priėmė pastate įrengtą šildymo dujomis sistemą, akte nenurodė, kad ji įrengta be ieškovės žinios, neteisėtai pakeičiant buvusią šildymo sistemą. Kaip perdavimo trūkumą ieškovė nurodė tik tai, kad nepateiktas pastato dujų techninis pasas ir dokumentacija, techninis projektas ir energetikos inspekcijos pažyma (dėl priėmimo naudoti), dujinių prietaisų naudojimo instrukcijos, 4 pulteliai dujiniams prietaisams valdyti, vienas prietaisas neveikia. Teismas nustatė, kad po pastato grąžinimo ieškovė nesiėmė priemonių atkurti iki nuomos sutarties sudarymo pastate buvusią šildymo sistemą. Tai, teismo vertinimu, rodo, kad ieškovė neprieštaravo dujinio šildymo sistemos pastate įrengimui, ją priėmė kartu su pastatu 2019 m. aktu ir ja naudojasi.

10. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog pastatui šiluma ir vanduo nuomos sutarties sudarymo ir galiojimo metu buvo centralizuotais tinklais tiekiami tiesiogiai iš energijos tiekėjų. Nurodė, kad pastato rekonstrukcijos metu buvo pertvarkytos pastato šildymo ir vandens tiekimo sistemos, todėl pastato šilumos ir vandens tiekimo tinklų atjungimas nuo centralizuotų tinklų sietinas su laikotarpiu iki nuomos sutarties sudarymo ar nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu atliktais pertvarkymais, apie kuriuos ieškovė turėjo ir galėjo žinoti ir jiems neprieštaravo.

11. Ieškovei neįrodžius neteisėtų atsakovės veiksmų, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, teismas sprendė, kad yra pagrindas ieškinį atmesti.

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Apeliaciniame skunde ieškovė AB „Nuova“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Iki perduodant pastatą nuomininkui UAB „Vidiva“ (šios bendrovės teises ir pareigas, kylančias iš sutarties, vėliau perėmė atsakovė), pastate buvo veikiantis Kauno miesto vandentiekio įvadas bei veikiantis (nors tuo metu ir nenaudotas) centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Šias aplinkybes ieškovė įrodinėjo trejomis NTR registruotomis pastato kadastro duomenų bylomis, kurios buvo sudarytos 2004 m. kovo 24 d., 2014 m. rugsėjo 22 d. ir 2016 m. balandžio 19 d. Šiose pastato kadastro duomenų bylose buvo numatyta, kad pastate yra įrengtas miesto (komunalinis) vandentiekis, o pastatas šildomas iš centralizuotų tinklų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad šie įrašai neva nesuteikia jokios informacijos apie pastato šildymo ir vandentiekio sistemų faktinę būklę nuomos sutarties sudarymo metu ir jų faktinį naudojimą gaunant šilumą ir vandenį centralizuotais tinklais tiesiogiai iš energijos tiekėjų. Vertindamas minėtus rašytinius įrodymus pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostatas. Kadastro duomenų byla turi oficialaus rašytinio įrodymo statusą ir didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais.

12.2. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad ieškovės teiginius, jog pastatas sutarties sudarymo metu buvo šildomas tiesiogiai iš centralizuotų sistemų, paneigia 2019 m. kovo 13 d. AB „Kauno energija“ raštas ir kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad UAB „Kauno vandenys“ į pastatą sutarties sudarymo metu tiekė vandenį centralizuotu būdu. Prie pastato buvo atvestas Kauno miesto vandentiekio įvadas, kurį atsakovė panaikino. Pastatas iš viso turėjo du vandentiekio įvadus: vienas jų buvo iš (duomenys neskelbtini), pusės (vakarinės Pastato pusės), kitas – iš (duomenys neskelbtini), pusės (rytinės Pastato pusės). Šie vandentiekio įvadai ir šiandien vis dar atspindimi UAB „Kauno vandenys“ vandentiekio, nuotekų ir kanalizacijos tinklų žemėlapyje. Kiek ieškovei pavyko sužinoti, pastatas nuo rytinėje pastato pusėje esančio vandentiekio tinklo atsakovės ir / ar trečiojo asmens buvo atjungtas dar vykdant teritorijos remonto darbus (šių aplinkybių atsakovė neneigė). Po tokių veiksmų pastatui liko vienintelis vandentiekio įvadas, esantis vakarinėje pusėje. Iš karto po pastato grąžinimo ieškovei, atsakovė arčiausiame nuo pastato vakarinės pusės esančiame vandentiekio šulinyje uždarė vandens pratekėjimą į pastatą, o patį priėjimą iki šulinyje esančio vandens tiekimo mazgo tiesiog užbetonavo. Vandentiekio tinklai iki pastato ateidavo nuo bendrų Kauno miesto gatvių, o ne nuo atsakovei priklausančio pastato.

12.3. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad vanduo į pastatą buvo tiekiamas iš kito greta esančio pastato ((duomenys neskelbtini)) ir dėl to atsakovė turėjo teisę nutraukti vandens tiekimą į pastatą, yra nepagrįsta. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad vanduo į pastatą iki 2019 m. balandžio 1 d. buvo tiekiamas iš kito pastato, kurio adresas, pirmosios instancijos teismo vertinimu, yra (duomenys neskelbtini). Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie liudytų, kad vandentiekio tinklai, kuriais buvo tiekiamas vanduo į pastatą, priklauso atsakovei nuosavybės teise.

12.4. Pastato perdavimo – priėmimo 2004 m. balandžio 1 d. akte buvo įvardinti įvadinių vandens skaitiklių parodymai. Ši aplinkybė taip pat liudija, kad iki perdavimo–priėmimo akto sudarymo į pastatą buvo atvestas vandentiekio įvadas, kuriuo į pastatą buvo tiekiamas geriamasis vanduo. Pastato kadastro duomenų byloje buvo nurodyta, kad pastate yra įrengtas komunalinis (t. y. Kauno miesto) vandentiekis bei centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Ta pati informacija iki 2004 m. balandžio 1 d. perdavimo–priėmimo akto sudarymo buvo nurodyta ir viešame NTR. Jeigu nurodytos inžinerinės sistemos yra veikiančios pastato perdavimo–priėmimo metu, apie tai papildomai perdavimo–priėmimo akte neturi būti nieko nurodoma: perdavimo–priėmimo akte yra žymimi tik perduodamo pastato trūkumai, o apie tas pastato dalis, kurios funkcionuoja tinkamai, nėra prievolės užsiminti. Išvardinti visas tinkamai veikiančias pastato, kurio plotas siekia daugiau nei 9 000 m², dalis būtų nelogiška ir neprotinga.

12.5. Nepagrįsta ir vien tik prielaidomis paremta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo objektu esantys inžineriniai tinklai buvo pertvarkyti 2005 metais vykdant pastato rekonstrukciją. Tokias sprendimo išvadas paneigia ieškovės į bylą pateiktos pastato kadastro duomenų bylos, kuriose laikotarpiu nuo 2004 metų iki 2016 metų nuosekliai nurodoma, kad pastate buvo įrengtas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų bei komunalinis (Kauno miesto) vandentiekis. Jeigu, kaip nurodoma skundžiamame sprendime, 2005 metais buvo padaryti pastate esančių inžinerinių sistemų pertvarkymai (pavyzdžiui, jeigu pastate būtų įvesta dujinio šildymo sistema, arba jeigu pastatas būtų atjungtas nuo komunalinio vandentiekio), tokiu atveju minėti pertvarkymai būtų atspindėti ir vėliau sudarytose pastato kadastro duomenų bylose. Tokias sprendimo išvadas paneigia ir 2005 m. vasario 14 d. pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Nors atsakovė ir trečiasis asmuo teigia, kad minėtos rekonstrukcijos metu pačios ieškovės sutikimu buvo demontuota neveikianti pastato centrinio šildymo sistema bei sumontuotas dujinis šildymas, šiame pripažinimo tinkamu naudoti akte nurodyta kitaip. Iš akto aiškiai matyti, kad žodis „dujotiekio“ buvo išbrauktas kaip nereikalingas. Tai reiškia, kad po pastato rekonstrukcijos, vykusios 2004-2005 metais, pastato šildymo būdas pakeistas nebuvo ir pastatas nebuvo atjungtas nuo centrinio šildymo sistemos.

12.6. UAB „Kauno vandenys“ pateikta informacija, kad su atsakove niekada nebuvo sudaryta geriamojo vandens tiekimo sutartis pastatui, neleidžia daryti išvados, kad vanduo niekada nebuvo tiekiamas centralizuotu būdu. Minėtas raštas liudija tik tai, kad atsakovė nebuvo sudariusi sutarties su UAB „Kauno vandenys“ dėl vandens tiekimo į pastatą, tačiau ne tai, kad į pastatą apskritai nebuvo tiekiamas vanduo iš UAB „Kauno vandenys“ vandentiekio tinklų.

12.7. Ieškovė neįrodinėjo, kad pastatas nuo 1998 metų gruodžio mėnesio buvo nuolat šildomas iš AB „Kauno energija“ gauta šilumos energija. Ieškinio reikalavimus grindė tuo, kad pastate iki jo perdavimo nuomininkui buvo įrengti centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų tinklai, kurie, nepaisant to, kad į pastatą atsakovės sprendimu nebėra tiekiamos dujos, būtų leidę pastatą šildyti šilumos energiją gaunant iš AB „Kauno energija“. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė (arba ankstesnis nuomininkas UAB „Vidiva“, kurio visas teises ir pareigas pagal sutartį perėmė atsakovė) demontavo pastate buvusius šilumos mazgus ir taip faktiškai atjungė pastatą nuo centralizuotų šildymo sistemų.

12.8. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis AB „Kauno energija“ gauta informacija, sprendė, kad pastate paskutinis fiksuotas šilumos suvartojimas buvo 1998 metų gruodžio mėnesį ir padarė kitą logiškai nesusijusią išvadą, kad pastatas negalėjo būti šildomas centriniu būdu iš centralizuotų sistemų. Paskutinis šilumos energijos suvartojimas buvo 1998 metų pabaigoje, o nuo 1999 metų pradžios šilumos energija ieškovei į pastatą tiekiama nebuvo. Visgi nuo minėto laiko į pastatą nebuvo tiekiama šilumos energija ne todėl, kad tokios galimybės nebuvo, tačiau todėl, kad pagal tuo metu buvusį pastato naudojimo būdą nebuvo reikalinga šilumos energija. Kartu tai reiškė, kad toks pastato šildymas, esant poreikiui, galėjo būti bet kada atnaujintas.

12.9. Pastato kadastro bylos 2016 m. balandžio 15 d. duomenimis, pastate neliko nei vieno šilumos mazgo. Pastatas ieškovei buvo grąžintas 2019 m. balandžio 1 d., o tai reiškia, kad būtent atsakovė panaikino pastate buvusius šilumos mazgus. Faktiškai atjungusi pastatą nuo centralizuoto šildymo, demontavusi centralizuoto šilumos energijos tiekimo įvadus, panaikinusi pastate buvusius šiluminius mazgus, atsakovė į pastatą atvedė dujotiekio įvadą ir nuo jo pastate tiekė dujas į atsakovės ir / ar trečiojo asmens įrengtus dujinius oro šildytuvus. Pasibaigus nuomos sutarčiai, atsakovė nutraukė ir dujų tiekimą, taip palikdama pastatą be šilumos energijos.

12.10. Ieškovės pasirinkimą įrengti lauko dujotiekį nulėmė ne tai, kad dar nuo 1999 metų neveikė iki pastato atvesta centralizuoto šildymo sistema arba kad ieškovė būtų sutikusi su pastato centrinio šildymo sistemos demontavimu, o ta, kad, atsižvelgiant į visus atsakovės bei ankstesnio nuomininko pastate padarytus pakeitimus, lauko dujotiekio įrengimas buvo pati ekonomiškiausia (išlaidų požiūriu) priemonė, siekiant pastate esančių patalpų šildymo.

12.11. Nepagrįsta sprendimo išvada, kad ieškovės pritarimą pastato pakeitimams rodo, jog 2019 m. balandžio 1 d. ji priėmė pastatą iš atsakovės kartu su pastate įrengta dujinio šildymo sistema. Ieškovė negalėjo imtis jokių kitų veiksmų, nes atsakovės įrengta šildymo dujomis sistema šiai dienai yra pastato dalis. Ieškovė, pasibaigus nuomos terminui, negalėjo atsisakyti priimti atskirų pastato dalių neatsisakydama priimti ir paties pastato.

12.12. Siekdama atkurti pastato naudingąsias savybes ir pastatą toliau naudoti pagal paskirtį, ieškovė užsakė vandentiekio įvado bei lauko dujotiekio projektavimo bei rangos darbus. Šie darbai kainavo 52 283,11 Eur. Ši suma ieškovės yra sumokėta rangovams UAB „Diterma“ ir UAB „Aqua Jazz“. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovės.

13. Atsakovė UAB „Univesa“ ir trečiasis asmuo UAB „Prekybos miestelis Urmas“ pateikė atsiliepimą, prašydamos Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, priimti UAB „Kauno vandenys“ 2020 m. liepos 20 d. raštą Nr. (32-07.19) 08-1718-2020 ir NTR duomenų bazės 2020 m. liepos 16 d. išrašą su istoriją, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Vadovaujantis Kadastrinių matavimų taisyklių 98.12, 191.1 punktų nuostatomis, atliekant pastatų kadastrinius matavimus turi būti nustatomi duomenys apie pastato inžinerines sistemas, tarp jų duomenys apie šildymo sistemą, apie vandentiekio sistemą, t. y. atliekant statinių kadastrinius matavimus iš esmės turi būti nustatoma bei nurodoma pastate esančių inžinerinių sistemų rūšis (tipas), tačiau ne tokių sistemų faktinė būklė. Atsižvelgiant į tai, apeliaciniame skunde ieškovė klaidingai teigia, jog tai, kad pastato kadastro duomenų bylose (2004, 2014, 2016 metai) nėra duomenų apie pastato vandentiekio ar centralizuoto šildymo sistemų trūkumus, reiškia, kad tokios sistemos buvo veikiančios. Statinio kadastro duomenų nustatymas yra skirtas statinio, statinio inžinerinių sistemų techniniams parametrams nurodyti, o ne statinio inžinerinių sistemų faktinei būklei ir galimybei tokias sistemas faktiškai naudoti pagal jų paskirtį, apibūdinti. Teismas teisus, konstatuodamas, kad pastato kadastro duomenų bylose esantys įrašai nesuteikia jokios informacijos apie pastato šildymo ir vandens tiekimo sistemų faktinę būklę. Pastato kadastro duomenų 2004 m. byloje esantys įrašai negali patvirtinti, ar iki pastato perdavimo nuomininkui naudoti nuomos sutarties pagrindu metu buvo sumontuoti centrinio šildymo radiatoriai, ar ne, kiek jų buvo ir ar jie, jeigu jie buvo sumontuoti, buvo realiai veikiantys ar ne. Pagal Kadastrinių matavimų taisyklių 100 punktą, jeigu pastato inžinerinės sistemos laikinai neveikia (gedimas, remontas ar kitos priežastys), laikoma, kad pastate šios sistemos yra įrengtos. Taigi pastato inžinerinių sistemų įrengimas ir jų techninių parametrų pastato kadastro duomenų byloje nurodymas nelygu (netapatu) tokių sistemų veikimui. Vadinasi, aplinkybė, kad pastato kadastro duomenų bylose (2004, 2014, 2016 metai) nurodyta, jog pastate yra įrengtos komunalinio vandentiekio ir centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų inžinerinės sistemos, per se (savaime) nepatvirtina, kad tokios inžinerinės sistemos nurodytų pastato kadastrinių duomenų nustatymo metu buvo veikiančios ar, priešingai, neveikiančios.

13.2. Neaišku, kokiais konkrečiais byloje esančiais įrodymais ieškovė remiasi, teigdama, kad atsakovė demontavo vandentiekio įvadą ir užbetonavo vandens paskirstymo šulinį. Įrodymų, kad vandentiekio įvado iš pastato rytinės pusės nėra ir/ar kad nėra vandens paskirstymo šulinio (esą jis užbetonuotas), išskyrus ieškovės teiginius apie tai, byloje nėra. Nebuvo panaikintas vandentiekio įvadas nuo pastato rytinės pusės, taip pat nebuvo užbetonuotas vandens paskirstymo šulinys. Buvo tik užsukta vandens padavimo sklendė (duomenys neskelbtini) vandens mazge. Atsakovei nebuvo jokio poreikio, kaip teigia ieškovė, naikinti vandentiekio įvadą nuo pastato rytinės pusės ar betonuoti vandens paskirstymo šulinį. Pagal pridedamą UAB „Kauno vandenys“ 2020 m. liepos 20 d. raštą UAB „Kauno vandenys“, valdanti Kauno miesto vandentiekio tinklus, neturi vandentiekio tinklų (vamzdyno) nei atsakovei priklausančiuose žemės sklypuose, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nei Lietuvos valstybei priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris išnuomotas ieškovei pastatui eksploatuoti.

13.3. Nei iki 2004 metų, nei po nuomos sutarties sudarymo iki jos galiojimo pabaigos, ieškovė neturėjo vandentiekio įvado, kuriuo geriamasis vanduo būtų tiekiamas į pastatą tiesiogiai iš Kauno miesto vandentiekio tinklų, kurie būtų valdomi UAB „Kauno vandenys“. Šį faktą patvirtina UAB „Kauno vandenys“ 2020 m. vasario 10 d. raštas, kuriame nurodyta, kad geriamojo vandens tiekimo sutartis pastatui nei iki 2004 metų, nei vėliau, sudaryta nebuvo.

13.4. Priešingai nei teigiama skunde, 2004 m. pastato perdavimo–priėmimo akte esantys vandens skaitiklių parodymai rodo tik tai, kad į pastatą iki jo perdavimo buvo tiekiamas geriamasis vanduo, bet neįrodo, kad vanduo buvo tiekiamas centralizuotai iš UAB „Kauno vandenys“ valdomų Kauno miesto vandentiekio tinklų. Ieškovė nepateikė nei geriamojo vandens tiekimo sutarties, sudarytos su UAB „Kauno vandenys“, dėl vandens tiekimo pastatui centralizuotai iš Kauno miesto vandentiekio tinklų, nei UAB „Kauno vandenys“ išrašytų sąskaitų už suteiktas geriamojo vandens tiekimo į pastatą paslaugas.

13.5. Pastato kadastro 2004 m. duomenų byloje esantys įrašai negali patvirtinti centrinio šildymo inžinerinės sistemos būklės ir pastato naudotojo galimybės faktiškai naudoti tokią sistemą pagal jos paskirtį. Teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino 2004 m. balandžio 1 d. pastato perdavimo–priėmimo akto turinį ir teisingai pažymėjo, kad akte nėra jokių duomenų apie pastato šildymo inžinerinės sistemos būklę. Byloje nėra patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, kad 2004 metais sudarant nuomos sutartį ir pagal 2004 m. balandžio 1 d. pastato perdavimo–priėmimo aktą perduodant pastatą nuomininkui UAB „Vidiva“, pastatas turėjo veikiančią centralizuoto šildymo sistemą.

13.6. Ieškovė neginčijo, kad nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu pastatas buvo šildomas, naudojant dujas, t. y. įrengus pastate šildymo dujomis inžinerinę sistemą. Tokios būklės pastatas, t. y. turintis veikiančią šildymo dujomis inžinerinę sistemą, 2019 metais buvo grąžintas ieškovei. Todėl negalima teigti, kad pastatas ieškovei 2019 metais buvo grąžintas blogesnės būklės.

13.7. Iš ieškinio turinio neaišku, ką konkrečiai atliko atsakovė, nuomos sutarties galiojimo metu panaikindama pastate esančią centrinio šildymo tiekimo sistemą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad pastate šilumos mazgai buvo po nuomos sutarties sudarymo ir pastato perdavimo nuomininkui. Ieškovė nėra pateikusi patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, kad pastato centrinio šildymo sistema ar atskiri jos elementai yra demontuoti, taip pat faktą, kad tą nuomos sutarties galiojimo metu padarė būtent atsakovė. Bylos duomenimis, pastato vidaus šilumos tinklai buvo pertvarkyti rekonstrukcijos darbų atlikimo metu ieškovės, kaip statytojos, vardu išduoto 2005 m. sausio 19 d. statybos leidimo pagrindu, remiantis Ž. R. projektavimo biuro parengto statybos projekto sprendiniais. Pastato šildymo dujomis būdo įdiegimas buvo vienas iš nurodyto statybos projekto sprendinių, kurie Ieškovei, kaip statytojai, neabejotinai turėjo būti žinomi. Nepaisant to, kad ieškovė yra įrengusi naują pastato šildymo dujomis inžinerinę sistemą, apie tai NTR nėra įregistruoti jokie duomenys, kaip ir duomenys apie tai, kad pastate neveikia bendroji centrinio šildymo sistema. Vadinasi, nei NTR duomenys, nei pastato kadastro duomenų bylos, kurių duomenys atitinkamai perkeliami į NTR duomenų bazę, per se nepatvirtina, kad viešajame registre įvardyta atitinkama statinio inžinerinė sistema faktiškai naudojama ir ar ji yra tinkamos būklės.

13.8. Ieškinio reikalavimus ieškovė yra pareiškusi CK 6.499 straipsnio 1 dalies, 6.500 straipsnio pagrindu. Tiesioginiai nuostoliai, atsirandantys dėl daikto (jo dalies) sužalojimo (pabloginimo), yra sugadinto daikto (jo dalies) vertė ar išlaidos, reikalingos atkurti (atstatyti) iki sužalojimo buvusią daikto (jo dalies) būklę, ankstesnį daikto (jo dalies) funkcionalumą. Vadinasi, CK 6.500 straipsnio prasme nuostoliais negali būti laikomos išlaidos, reikalingos visiškai kitokios būklės ir rūšies daikto (jo dalies ar jo naujų elementų) sukūrimui. Ieškovė nepatyrė išlaidų, susijusių su iki nuomos sutarties sudarymo ir pastato perdavimo nuomininkui 2004 m. balandžio 1 d. buvusių ir faktiškai veikusių pastato vandentiekio ir bendrojo centrinio šildymo inžinerinių sistemų ar atskirų tokių sistemų elementų atstatymu (atkūrimu). Tiek naujos pastato vandentiekio inžinerinės sistemos įrengimas, tiek ir naujos pastato šildymo dujomis inžinerinės sistemos įrengimas nėra joks pastato inžinerinių sistemų ankstesnės būklės atkūrimas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl rašytinių įrodymų priėmimo

15. Atsakovė UAB „Univesa“, pateikusi atsiliepimą į skundą, prašo pridėti prie bylos papildomus rašytinius įrodymus, t. y. UAB „Kauno vandenys“ 2020 m. liepos 20 d. raštą ir išrašą iš Nekilnojamojo turto registro. Atsakovės teigimu, šių naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, susipažinus su ieškovės apeliaciniu skundu.

16. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią normą, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus naujus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad atsakovė turėjo galimybę juos gauti anksčiau ir pateikti pirmosios instancijos teismui. Nors, atsakovės teigimu, naujų įrodymų pateikimo būtinybė kilo atsikertant į apeliantės skundo argumentus, tačiau pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui pateiktame skunde ieškovė (apeliantė) UAB „Nuova“ iš esmės nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos ir vertintos pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su atsakove, kad papildomų rašytinių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik atsikertant į ieškovės apeliacinio skundo argumentus ir šiuos įrodymus atsisakytina priimti.

18. Byloje nustatyta, kad ieškovei UAB „Nuova“ (buvusi AB „Kauno bazė“) nuosavybės teise priklauso 9 036 kv. m ploto pastatas–sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), kuris pagal 2004 m. vasario 18 d. negyvenamojo pastato nuomos sutartį buvo išnuomotas AB prekybos bazei „Urmas“ (reorganizuota į AB „Vivida“). Nuomininko teises pagal 2008 m. liepos 10 d. susitarimą dėl teisių ir pareigų perėmimo perėmė atsakovė UAB „Univesa“. Nustatyta, kad nuomos sutartis galiojo iki 2019 m. kovo 31 d. Pastatas–sandėlis, pasibaigus nuomos sutarčiai, ieškovei buvo grąžintas 2019 m. balandžio 1 d., pasirašius perdavimo–priėmimo aktą.

19. Nagrinėjamoje byloje keliamas nuomininkės – atsakovės UAB „Univesa“ – atsakomybės už nuomojamo daikto (sandėlio–pastato) pabloginimą ir dėl to atsiradusių nuostolių atlyginimo klausimas. Apeliantės (ieškovės) UAB „Nuova“ teigimu, nuomos sutarties galiojimo metu atsakovė pablogino pastato būklę, t. y. be ieškovės žinios ir sutikimo demontavo pastate veikusias centralizuotas šilumos sistemas, panaikino Kauno miesto vandentiekio sistemas, todėl ieškovė buvo priversta savo lėšomis suprojektuoti ir įrengti lauko dujotiekio ir vandentiekio įvadus, tam išleido 52 283,11 Eur, kuriuos, jos manymu, turi atlyginti atsakovė.

Dėl nuomininko pareigos grąžinti tinkamos būklės patalpas

20. Nagrinėjamoje byloje aktualus pareigos grąžinti tinkamos būklės patalpas nuomotojui, pasibaigus nuomos sutarčiai, vykdymo klausimas.

21. Sprendžiant, kokios būklės daiktas nuomotojui turi būti grąžinamas, pasibaigus nuomos sutarčiai, turi būti analizuojamos nuomos sutarties nuostatos. Jeigu nuomos sutartyje grąžintino daikto būklė neaptarta, taikytinos CK nustatytos taisyklės. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad specialių reikalavimų grąžinamam daiktui, kai nuomos sutarties objektas yra pastatas (statinys, įrenginys), CK nenustatyta, todėl šalims nesusitarus dėl to, kokios būklės daiktas turi būti grąžintas, pasibaigus nuomos sutarčiai, turi būti taikoma bendroji nuomos teisinius santykius reglamentuojanti teisės norma, pagal kurią, pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Taigi šalys yra laisvos susitarti, kokios būklės daiktas turi būti grąžinamas, o nesant tokio susitarimo, daiktas turi būti grąžinamas iš esmės tokios būklės, kokios buvo prieš jį perduodant nuomininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2011). Pagal CK 6.500 straipsnį, jeigu nuomininkas pablogina išnuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2009).

22. Nagrinėjamu atveju apeliantė (ieškovė) savo poziciją, kad atsakovė UAB „Univesa“ pablogino pastato būklę, t. y. iki pastato perdavimo pagal 2004 m. vasario 18 d. nuomos sutartį pastate veikusias centralizuotas šilumos ir Kauno miesto vandentiekio sistemas panaikino ir demontavo, iš esmės grindė 2004 m. balandžio 1 d. pastato perdavimo–priėmimo aktu ir trimis – 2004 m. kovo 24 d., 2014 m. rugsėjo 22 d. ir 2016 m. balandžio 19 d. pastato kadastro duomenų bylomis. Remdamasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – NTKĮ) ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatomis (toliau – Kadastro nuostatai), apeliantė AB „Nuova“ teigia, kad pastato kadastro duomenų bylos turi oficialaus rašytinio įrodymo statusą, o šiose bylose nebuvo jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovei išnuomotame pastate Kauno miesto vandentiekio ar centralizuotų šildymo sistemų tinklai būtų neveikiantys, sugedę ar jų nebūtų galima naudoti dėl kitų priežasčių.

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tiek šiuos, tiek ir kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, sprendžia, kad ieškovė AB „Nuova“ neįrodė, jog iki pastato perdavimo nuomininkei patalpose buvo tinkamai veikiančios Kauno miesto vandentiekio ir centralizuoto šildymo sistemos, kurias atsakovė nuomos sutarties galiojimo metu panaikino, taip pablogindama ieškovei nuosavybės teise priklausančio pastato–sandėlio būklę.

24. Kadastro nuostatų 32.2.4 punktas numato, kad nustatant statinių kadastro duomenis išmatuojamos statinių fizinės ribos, nustatomi statinių pagrindinių konstrukcijų statybos produktai, statinio inžinerinės sistemos (vandentiekis, nuotekų šalinimas, šildymas, karštas vanduo, elektra, dujos, vėdinimas ir kondicionavimas) ir kiti techniniai duomenys, kurių reikia nekilnojamojo daikto duomenims įrašyti į kadastrą. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklių (toliau – Kadastrinių matavimų taisyklės) 97 punktas nustato, kad pastatų kadastrinių matavimų metu nustatomi faktiniai pastatų kadastro duomenys. Remiantis Kadastrinių matavimų taisyklių 98.12 punktu, be kitų pastatų kadastro duomenų, nustatomos ir pastato inžinerinės sistemos, t. y. šildymo, vandentiekio, karšto vandens tiekimo, nuotekų šalinimo, dujų tiekimo, elektros tiekimo, vėdinimo ir kondicionavimo (Kadastrinių matavimų taisyklių 98.12.1–98.12.7 punktai). Remiantis Kadastrinių matavimų taisyklių 100 punktu, jei pastato inžinerinės sistemos laikinai neveikia (gedimas, remontas ar kitos priežastys), laikoma, kad pastate šios sistemos yra įrengtos.

25. Atsižvelgdama į paminėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad nustatant statinio kadastro duomenis, nustatomos ir statinio inžinerinės sistemos (vandentiekis, šildymas) bei kiti techniniai parametrai, kurie įrašomi į statinio kadastro duomenų bylą. Kita vertus, tai, kad pastato kadastro duomenų bylose nėra duomenų apie pastato vandentiekio ar centralizuoto šildymo sistemų trūkumus, priešingai nei teigia apeliantė, neįrodo, kad tokios sistemos, perduodant pastatą nuomininkei, buvo veikiančios. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad pastato kadastro duomenų bylose esantys įrašai nesuteikia visiškai jokios informacijos apie pastato šildymo ir vandens tiekimo sistemų faktinę būklę pastato perdavimo nuomininkui momentu. Statinio kadastro duomenų nustatymas yra skirtas pastato, jo inžinerinių sistemų, įskaitant vandentiekio ir šildymo sistemos, techniniams parametrams (jų rūšiai) nurodyti, tačiau, priešingai nei teigia apeliantė, kadastrinių matavimų bylose nėra fiksuojama, ar inžinerinės sistemos (šiuo atveju – vandentiekio ir šildymo) yra tinkamai funkcionuojančios ir veikiančios ar ne.

26. Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės pateiktos kadastrinių matavimų bylos, kuriose nurodyta, jog atsakovei išnuomotame pastate įrengtos komunalinio vandentiekio ir centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų inžinerinės sistemos, neįrodo, kad nuomos sutarties sudarymo ir pastato–sandėlio perdavimo atsakovei metu patalpose buvo tinkamai veikiančios ir funkcionuojančios vandentiekio ir šilumos inžinerinės sistemos.

27. Minėta, kad savo poziciją dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančiame ir atsakovei išnuomotame pastate neva tinkamai veikusių Kauno miesto vandentiekio ir centrinio šildymo sistemų apeliantė grindė ir 2004 m. balandžio 1 d. pastato perdavimo–priėmimo aktu, kuriame buvo nurodyti įvadinių vandens skaitiklių (apskaitos prietaisų) parodymai, kas, apeliantės teigimu, patvirtina, kad pastate buvo tiekiamas geriamasis vanduo Kauno miesto vandentiekio tinklais, o tai, kad paminėtame akte nebuvo nurodytų centralizuoto šildymo sistemos trūkumų, įrodo, kad šildymo sistema buvo tinkama.

28. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės skundo argumentais ir pažymi, kad, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovės AB „Nuova“ minimame 2004 m. balandžio 1 d. pastato perdavimo–priėmimo akte užfiksuoti vandens skaitiklių parodymai rodo tik tai, kad į atsakovei išnuomotą pastatą iki jo perdavimo buvo tiekiamas geriamasis vanduo, tačiau neįrodo, kad vanduo buvo tiekiamas iš centralizuotų UAB „Kauno vandenys“ valdomų Kauno miesto vandentiekio tinklų. Tokias aplinkybes patvirtina ir UAB „Kauno vandenys“ 2020 m. vasario 10 d. raštas, kuriame nurodyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir gamybinių nuotekų tvarkymo sutartis ieškovei nuosavybės teise priklausančiame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), nei iki 2004 m., nei vėliau sudaryta nebuvo ir sąskaitos už paslaugas išrašomos nebuvo. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad pastato nuomininkui UAB „Univesa“ 2004 m. balandžio 1 d. perdavimo–priėmimo aktu buvo perduotas pastatas, kuris turėjo vandentiekio inžinerinę sistemą, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ši sistema buvo sujungta su vamzdynu, kuriuo geriamasis vanduo galėtų būti centralizuotai tiekiamas Kauno miesto vandentiekio tinklais iš UAB „Kauno vandenys“. Taigi apeliantės (ieškovės) teiginiai, kad iki nuomos sutarties sudarymo pastate buvo tiekiamas geriamasis vanduo iš Kauno miesto vandentiekio tinklų, valdomų UAB „Kauno vandenys“, nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Apeliantei neįrodžius, kad geriamasis vanduo jai nuosavybės teise priklausančiame ir atsakovei išnuomotame pastate nuomos sutarties sudarymo metu buvo ar galėjo būti tiekiamas Kauno miesto vandentiekio tinklais, kuriuos valdo UAB „Kauno vandenys“, nėra pagrindo spręsti, kad Kauno miesto vandentiekio įvadas galėjo būti panaikintas dėl atsakovės kaltės.

29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su ieškove AB „Nuova“, kad 2004 m. balandžio 1 d. pastato perdavimo–priėmimo akte, žymint pastato trūkumus ir nuomininko pretenzijas dėl pastato būklės, nebuvo pažymėta apie centrinio šildymo inžinerinės sistemos neveikimą, kas neva patvirtina, kad pastato perdavimo nuomininkei (atsakovei) metu centrinio šildymo sistema buvo veikianti.

30. Nustatyta, kad ieškovės nurodomame 2004 m. balandžio 1 d. akte buvo aptartos tokios pastato inžinerinės sistemos, kaip gaisrinės saugos, elektrotechnikos, vandentiekio, apsauginės signalizacijos ir pan., tačiau paminėtame akte jokių duomenų apie centrinio šildymo sistemą, jos būklę, šilumos apskaitos prietaisų (skaitiklių) buvimą ir jų parodymus nebuvo nurodyta. Byloje esantis AB „Kauno energija“ 2019 m. kovo 13 d. raštas patvirtina, kad paskutinis šilumos suvartojimas pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo 1998 m. gruodžio mėn., vadinasi, centralizuotas šildymas į atsakovei išnuomotą pastatą kelis metus iki nuomos sutarties sudarymo tiekiamas nebuvo. Teisėjų kolegijos sprendimu, vien tai, kad 2004 m. balandžio 1 d. perdavimo–priėmimo akte nebuvo aptarta centrinės šildymo sistemos būklė, neįrodo, kad pastato perdavimo nuomininkei metu šildymo inžinerinės sistemos buvo veikiančios.

31. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nei ieškovės teismui pateiktos kadastrinių duomenų bylos, nei 2004 m. balandžio 1 d. perdavimo–priėmimo aktas neįrodo, jog nuomos sutarties sudarymo ir pastato atsakovei (nuomininkei) perdavimo metu patalpose buvo tinkamai veikiančios ir funkcionuojančios centralizuoto šildymo ir Kauno miesto vandentiekio sistemos, taip pat neįrodo, kad šias inžinerines sistemas panaikino ir demontavo atsakovė UAB „Univesa“.

32. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad ginčo objektu esantys inžineriniai tinklai, pačios ieškovės sutikimu, buvo pertvarkyti 2005 metais, vykdant pastato rekonstrukciją, kurios metu išnuomotame pastate buvo įrengta šildymo dujomis inžinerinė sistema. Apeliantės teigimu, jeigu 2005 metais būtų buvę padaryti išnuomotame pastate esančių inžinerinių sistemų pertvarkymai, tai atsispindėtų NTR ir vėliau sudarytose pastato kadastrinių matavimų bylose, tačiau jose nurodyta, kad pastate įrengtas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų ir komunalinis vandentiekis.

33. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės (tuomet – AB „Kauno bazė“) 2004 m. lapkričio 10 d. raštu buvo duotas sutikimas, kad AB „Urmas“ (vėliau teises perėmė atsakovė), nustatyta tvarka parengus projektą ir gavus leidimą statybos darbams, rekonstruotų atsakovei išnuomotą pastatą. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2005 m. sausio 19 d. išdavė statybos leidimą pagal Ž. R. projektavimo biuro parengtą projektą. Byloje esantis 2005 m. vasario 14 d. pastato pripažinimo tinkamu naudotis aktas patvirtina, kad atsakovei išnuomotas pastatas buvo rekonstruotas, įskaitant ir inžinerinius tinklus ir įrengimus. Paminėto akto 8 punkte nurodyta, kad projekte numatytieji inžineriniai tinklai ir įrengimai yra sumontuoti, išbandyti ir statytojo (statytoju akte nurodytas ieškovės AB „Nuova“ direktorius E. R.) priimti aktais. Akto 9 punkte nurodyta, kad lauko inžineriniai tinklai ir statinio inžinerinė įranga (šildymo, elektros, vandentiekio ir kt.) yra patikrinti valstybinės priežiūros institucijų, aptarnaujančių bei naudojančių įmonių ir pripažinti tinkamais naudoti. Paminėtą aktą, be kitų komisijos narių, pasirašė ir statytoja – ieškovė AB „Nuova“. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos byloje esančius duomenis, atmeta kaip nepagrįstus apeliantės skundo argumentus, kad atsakovei išnuomoto pastato inžineriniai tinklai, įskaitant vandentiekio ir šildymo sistemų, nebuvo rekonstruoti.

34. Nustatyta, kad pasibaigus nuomos sutarčiai, ieškovė AB „Nuova“ ir atsakovė UAB „Univesa“ 2019 m. balandžio 1 d. pasirašė pastato perdavimo–priėmimo aktą, kurio 5 punkte užfiksuoti vandens skaitiklių parodymai, kas patvirtina, kad nuomos sutarties galiojimo metu vanduo į pastatą buvo tiekiamas, tačiau, kaip jau buvo minėta, ieškovė neįrodė, kad vanduo buvo tiekiamas centralizuotai Kauno miesto vandentiekio tinklais iš UAB „Kauno vandenys (žr. nutarties 28 punktą). Iš 2019 m. balandžio 1 d. akto 6–7 punktų nustatyta ir tai, kad ieškovei (nuomotojai) buvo perduoti 46 vnt. dujinių šildytuvų, užfiksuoti dujų skaitiklių faktiniai parodymai. Šie duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina atsakovės argumentus, kad po pastato rekonstrukcijos buvo įrengta dujinė šildymo sistema ir ieškovė apie tokį įrengimą žinojo. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, 2019 m. balandžio 1 d. perdavimo–priėmimo aktu ieškovė AB „Nuova“ priėmė pastatą kartu su jame įrengta šildymo dujomis sistema, akte nenurodė jokių pastabų, kad dujinis šildymas įrengtas be ieškovės žinios, neteisėtai pakeičiant buvusią šildymo sistemą. Paminėtame akte, kaip trūkumą nurodė tik tai, kad nepateiktas pastato dujų techninis pasas ir dokumentacija, techninis projektas ir energetikos inspekcijos pažyma (dėl priėmimo naudoti), dujinių prietaisų naudojimo instrukcijos, 4 pulteliai dujiniams prietaisams valdyti, vienas prietaisas neveikia. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad tai rodo, jog ieškovė žinojo apie dujinio šildymo sistemos įrengimą ir šią sistemą priėmė 2019 m. balandžio 1 d. aktu.

35. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės skundo argumentu, kad jeigu 2005 metais išnuomotame pastate būtų padaryti inžinerinių sistemų pertvarkymai, tai atsispindėtų NTR ir vėliau sudarytose pastato kadastrinių matavimų bylose. Visų pirma pažymėtina tai, kad atitinkamus pakeitimus, susijusius su vandens tiekimo ir šildymo inžinerinėmis sistemomis, registruose turėtų inicijuoti pastato savininkė – ieškovė. Ieškovė neginčija fakto, kad pastate buvo įrengta šildymo dujomis inžinerinė sistema ir neįrodinėja, kad šią sistemą įrengė ji pati. Taigi, aplinkybė, kad NTR ir kadastrinių matavimų bylose nėra duomenų apie šios sistemos egzistavimą patvirtina tik tai, kad toks kadastro duomenų pakeitimas nebuvo inicijuotas, tačiau ši aplinkybė, priešingai negu siekia įrodyti apeliantė, nepatvirtina, kad pastato šildymo dujomis sistema nebuvo įrengta arba kad ji buvo įrengta be ieškovės sutikimo bei žinios. Pirmosios instancijos teismo sprendime aptarti įrodymai patvirtina atsakovės bei trečiojo asmens nurodomas aplinkybes apie būtinumą įrengti pastato šildymo sistemą, jos įrengimo laiką bei pačios ieškovės dalyvavimą šiame procese (sutikimo davimą, dalyvavimą priimant rekonstruotą pastatą). Taigi, duomenų apie šildymo dujomis sistemos nebuvimas kadastrinių matavimų byloje bei NTR duomenyse nėra pakankami įrodymai, kurie galėtų neginčijamai patvirtinti, kad nuomos sutarties sudarymo ir pastato perdavimo atsakovei metu patalpose buvo tinkamai veikiančios ir funkcionuojančios ginčo inžinerinės sistemos.

36. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė (ieškovė) neįrodė, jog atsakovei išnuomotame pastate geriamas vanduo buvo tiekiamas Kauno miesto vandentiekiu iš UAB „Kauno vandenys“, todėl, kaip minėta, nėra pagrindo spręsti, kad Kauno miesto vandentiekio įvadas galėjo būti panaikintas dėl atsakovės kaltės. Apeliantė taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad išnuomoto pastato centralizuoto šildymo sistema buvo demontuota neteisėtais atsakovės veiksmais, centralizuotą šilumos sistemą pertvarkant taip, kad šildymas į pastatą nebegali būti tiekiamas centralizuotais tinklais tiesiogiai iš energijos tiekėjo ir kad be ieškovės sutikimo ir žinios buvo įrengta dujinė šildymo sistema. Priešingai, aptarti bylos duomenys patvirtina atsakovės poziciją, kad dujinė šildymo sistema buvo įrengta ieškovės sutikimu, 2005 m. atlikus išnuomoto pastato rekonstrukciją. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė AB „Nuova“ neįrodinėjo, kad atsakovė po nuomos sutarties pasibaigimo būtų panaikinusi galimybę tiekti dujinį šildymą į pastatą, kad dujinę šildymo sistemą būtų sugadinusi, tokiu būdu pablogindama ieškovei grąžinamą pastatą. Kadangi pastato rekonstrukcija, įskaitant ir inžinerines sistemas (vandentiekio, šildymo), buvo atlikta ieškovės sutikimu ir jai žinant, nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad pastato inžinerinės sistemos pertvarkymas, įrengiant dujinę šildymo sistemą yra neteisėtas veiksmas ir pastato būklės pabloginimas CK 6.500 straipsnio prasme, atliktas atsakovės, kaip pastato nuomininkės, už kurį jai turėtų būti taikoma civilinė atsakomybė.

37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovės ieškinį dėl nuostolių priteisimo, tinkamai taikė ir aiškino daikto grąžinimą nuomotojui ir nuomininko atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Apeliantės AB „Nuova“ apeliacinį skundą atmetus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

39. Atsakovė UAB „Univesa“, pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė jų faktą ir dydį pagrindžiančių įrodymų, todėl šios išlaidos nepriteistinos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.