Vilniaus apygardos teismo sprendimas

atsakovės UAB „Univesa“ ir trečiojo asmens UAB „Prekybos miestelis Urmas“ atstovui advokatui Kęstučiui Virkečiui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės AB „Nuova“ ieškinį atsakovei UAB „Univesa“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Prekybos miestelis Urmas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Iki Pastato perdavimo pagal Nuomos sutartį Pastatas buvo šildomas iš centralizuotų sistemų, į Pastatą centralizuotai buvo tiekiamas vanduo.

4. Po Pastato grąžinimo ieškovei paaiškėjo, kad Nuomos sutarties galiojimo metu dalis Pastato šilumos ir vandens tiekimo tinklų buvo panaikinta, o dalis perdaryta taip, kad šiluma ir vanduo būtų gaunami ne tiesiogiai iš energijos tiekėjų, bet per tarpininką – trečiąjį asmenį (atsakovės dukterinę įmonę). Šie veiksmai su ieškove nebuvo suderinti. Atsakovė iki Nuomos sutarties buvusios šilumos ir vandens tiekimo tinklų būklės Pastate neatkūrė.

5. Be to, netrukus po Pastato grąžinimo atsakovės ir/ar trečiojo asmens iniciatyva buvo nutrauktas šilumos ir vandens tiekimas į Pastatą. Ieškovė prašė trečiojo asmens sudaryti su ieškove sutartis dėl šilumos ir vandens tiekimo į Pastatą, tačiau trečiasis asmuo sutarčių sudaryti nesutiko.

6. Todėl ieškovė buvo priversta savo lėšomis suprojektuoti ir įrengti lauko dujotiekio ir vandentiekio įvadus. Tam ieškovė išleido 52 283,11 Eur. Kadangi šios išlaidos atsirado dėl neteisėtų atsakovės veiksmų – neteisėto Pastato šilumos ir vandens tiekimo tinklų panaikinimo ir/ar sugadinimo Nuomos sutarties galiojimo metu, atsakovė privalo atlyginti ieškovei šias išlaidas.

9. UAB „Kauno vandenys“ 2020 m. vasario 10 d. rašte nurodyta, kad geriamojo vandens tiekimo į Pastatą sutartis nei iki 2004 m., nei vėliau sudaryta nebuvo. Tai reiškia, kad atsakovei buvo perduotas Pastatas, kuris turėjo vandentiekio sistemą, nesujungtą su vamzdynu, kuriuo vanduo į Pastatą galėjo būti tiekiamas centralizuotai. Nuomos sutarties galiojimo metu vanduo į Pastatą buvo tiekiamas iš gretimo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kuris priklausė UAB „Komgama“, vėliau – UAB „Geltona saulė“, o šiuo metu priklauso atsakovei. Pasibaigus Nuomos sutarčiai, vandens tiekimas į Pastatą iš greta esančio atsakovei priklausančio pastato buvo nutrauktas. Kadangi tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta sutartis dėl vandens į Pastatą tiekimo, pasibaigus Nuomos sutarčiai atsakovė neturi pareigos tiekti vandenį į Pastatą.

10. AB „Kauno energija“ 2019 m. kovo 13 d. rašte nurodyta, kad paskutinis šilumos suvartojimas Pastate buvo 1998 m. gruodžio mėn. Tai reiškia, kad šiluma centralizuotai į Pastatą nebuvo tiekiama nuo 1999 m. pradžios, t. y. Pastatas neturėjo veikiančios centralizuoto šildymo sistemos.

11. Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad Pastato inžinerines sistemas atsakovė pertvarkė be ieškovės žinios ir sutikimo. Ieškovė 2004 m. lapkričio 10 d. davė sutikimą, kad pradinis Pastato nuomininkas, parengęs projektą ir gavęs statybos leidimą, rekonstruotų Pastatą. 2005 m. sausio 19 d. ieškovės vardu buvo išduotas statybos leidimas atlikti Pastato rekonstrukciją pagal Ž. R. projektavimo biuro parengtą projektą. Pagal šį projektą buvo numatyta pertvarkyti ir visus Pastato inžinerinius tinklus, tarp jų ir vandentiekio bei šilumos tinklus. Atlikti Pastato rekonstrukcijos darbai buvo priimti 2005 m. vasario 14 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu, kurį pasirašė ir ieškovė. Taigi, Pastato rekonstrukcija, kurios metu buvo pertvarkyti Pastato inžineriniai tinklai, buvo atlikti su ieškovės žinia ir leidimu.

Motyvuojamoji dalis

12. Ieškinys atmetamas.

13. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris 2004 m. vasario 18 d. negyvenamojo pastato nuomos sutarties pagrindu buvo išnuomotas AB prekybos bazei „Urmas“ (vėliau reorganizuotai į AB Vidiva“). 2008 m. liepos 10 d. susitarimo dėl teisių ir pareigų perėmimo pagrindu nuomininko teises, kylančias iš Nuomos sutarties, perėmė atsakovė. Nuomos sutartis galiojo iki 2019 m. kovo 31 d. 2019 m. balandžio 1 d. Pastatas buvo grąžintas ieškovei.

14. CK 6.500 straipsnyje nustatyta, kad jeigu nuomininkas pablogina išnuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Pagal CK 6.501 straipsnio nuostatas nuomininkas turi teisę nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerinti.

15. Ieškovė teigia, kad atsakovė Pastatą Nuomos sutarties galiojimo metu pablogino – be ieškovės žinios ir sutikimo Pastate veikusias centralizuotas šilumos ir vandens tiekimo sistemas pertvarkė taip, kad šiluma ir vanduo būtų gaunami ne tiesiogiai iš energijos tiekėjų centralizuotais tinklais, bet per tarpininką – trečiąjį asmenį (atsakovės dukterinę įmonę), ir po Nuomos sutarties pasibaigimo buvusios šilumos ir vandens tiekimo sistemų būklės neatkūrė. Šie ieškovės teiginiai neįrodyti (CPK 178 straipsnis).

16. Šiuos teiginius ieškovė grindžia 2004 m. balandžio 1 d. perdavimo-priėmimo akto (toliau – taip pat ir 2004 m. aktas), 2019 m. balandžio 1 d. perdavimo-priėmimo akto (toliau – taip pat ir 2019 m. aktas) duomenimis bei įrašais Pastato kadastro ir registro byloje ir nekilnojamojo turto registro išraše.

17. Nekilnojamojo turto registro 2019 m. liepos 31 d. išraše nurodyta, kad Pastate yra centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, komunalinis vandentiekis ir komunalinis nuotekų šalinimas. Analogiški duomenys yra ir su dubliku pateiktoje Pastato kadastro duomenų byloje. Tačiau šie įrašai nesuteikia jokios informacijos apie Pastato šildymo ir vandens tiekimo sistemų faktinę būklę Nuomos sutarties sudarymo metu ir jų faktinį naudojimą gaunat šilumą ir vandenį centralizuotais tinklais tiesiogiai iš energijos tiekėjų.

18. Tokios informacijos nesuteikia ir duomenys, esantys 2004 m. akte.

19. 2004 m. akto 6 punkte „Vandentiekio skaitliukai ir kita įranga“ nurodyta, kad perduodami 4 fekalinės kanalizacijos ir 6 lietaus kanalizacijos šuliniai ir du įvadiniai vandens skaitliukai sandėlyje Nr. 1 su konkrečiais suvartoto vandens kiekio rodmenimis; kituose sandėliuose skaitiklių nėra. Daugiau duomenų apie vandentiekio sistemą, jos būklę ir vandens tiekimo būdą 2004 m. akte nėra.

20. 2004 m. akte nėra jokių duomenų apie šildymo sistemos būklę, šilumos tiekimo būdą, išskyrus Pretenzijų ir trūkumų skilties 7 eilutėje esantį įrašą, kad Pastato viduje esantys vamzdynai yra susidėvėję.

21. Ieškovės teiginius, kad Pastatas Nuomos sutarties sudarymo metu buvo šildomas tiesiogiai iš centralizuotų sistemų, paneigia 2019 m. kovo 13 d. AB „Kauno energija“ raštas, kuriame nurodyta, kad paskutinis šilumos suvartojimas Pastate užfiksuotas 1998 m. gruodžio mėn., bei ieškovės atstovo teismo posėdžio nurodyta aplinkybė, kad Pastatas nuo 1998 m. gruodžio mėn. nebuvo šildomas. Jei Pastatas iki Nuomos sutarties sudarymo nebuvo šildomas tiesiogiai iš centralizuotų sistemų, turėjo būti atlikti Pastato šildymo iš centralizuotų sistemų atjungimo darbai.

22. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad iki Nuomos sutarties sudarymo ir Nuomos sutarties galiojimo metu UAB „Kauno vandenys“ į Pastatą tiesiogiai iš centralizuotų sistemų tiekė vandenį ir už šią paslaugą išrašydavo ieškovei sąskaitas.

23. Pagal Nuomos sutarties 4 p., jei nuomininkas nesudaro tiesioginių sutarčių su energiją tiekiančiomis įmonėmis, nuomininkas už šilumą, elektros energiją, vandenį moka nuomotojui pagal energiją tiekiančių įmonių nustatytus tarifus ir Pastate įrengtų apskaitos prietaisų parodymus. UAB „Kauno vandenys“ 2020 m. vasario 10 d. rašte nurodyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir gamybinių nuotekų tvarkymo sutartis su atsakove Pastatui nei iki 2004 m., nei vėliau nebuvo sudaryta, todėl sąskaitos už paslaugas nebuvo išrašomos. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad Nuomos sutarties galiojimo metu atsakovė už Pastate suvartotą vandenį mokėjo ieškovei pagal Pastate esančių skaitiklių parodymus.

24. Nors ieškovės atstovas teigė, kad sutartis su UAB „Kauno vandenys“ dėl vandens tiekimo į Pastatą Nuomos sutarties galiojimo metu galėjo būti sudaryta su Pastato subnuomininku – trečiuoju asmeniu, tačiau tokių įrodymų į bylą ieškovė taip pat nepateikė.

25. Iš 2004 m. akto 6 punkte „Vandentiekio skaitliukai ir kita įranga“ nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad vanduo į Pastatą Nuomos sutarties sudarymo metu visgi buvo teikiamas (Pastate buvo įrengti vandens skaitikliai, perduodant Pastatą, buvo užfiksuoti vandens skaitiklių rodmenys). Nesant įrodymų, kad vandenį į Pastatą tiesiogiai tiekė UAB „Kauno vandenys“, nėra paneigtos atsakovės ir trečiojo asmens nurodytos aplinkybės, kad vanduo į Pastatą buvo tiekiamas iš greta esančio pastato ((duomenys neskelbtini)).

26. Iš byloje esančių įrodymų taip pat matyti, kad 2004 m. lapkričio 10 d. raštu ieškovė sutiko, jog pradinė Pastato nuomininkė AB prekybos bazė „Urmas“, nustatyta tvarka parengus projektą ir gavus statybos leidimą, rekonstruotų Pastatą, būtų Pastato projektavimo ir rekonstravimo darbų užsakovė ir atliktų statytojo funkcijas.

27. 2005 m. sausio 19 d. ieškovei buvo išduotas statybos leidimas Pastato rekonstravimui pagal Ž. R. projektavimo biuro parengtą projektą. 2005 m. sausio 14 d. aktu rekonstruotas Pastatas buvo pripažintas tinkamu naudoti. Vienas iš Pastato pripažinimo tinkamu naudoti komisijos narių buvo statytojos – ieškovės, direktorius.

28. Atsakovė ir trečiasis asmuo nurodė, kad 2005 m. rekonstrukcijos metu buvo pertvarkytos ir Pastato šildymo ir vandentiekio sistemos, tame tarpe įrengta Pastato šildymo dujomis inžinerinė sistema.

29. Šias atsakovės ir trečiojo asmens nurodytas aplinkybes patvirtina Pastato pripažinimo tinkamu naudoti akto ir 2019 m. akto duomenys.

30. Pastato pripažinimo tinkamu naudoti akto 8 punkte nurodyta, kad projekte numatytieji inžineriniai tinklai ir įrengimai yra sumontuoti, išbandyti ir statytojo priimti aktais, o 9 punkte nurodyta, kad valstybinės priežiūros institucijos, aptarnaujančios bei naudojančios įmonės patikrino ir pripažino tinkamais naudotis lauko inžinerinius tinklus ir statinio inžinerinę įrangą, tarp jų šildymo ir vandentiekio sistemas.

31. Iš 2019 m. akto 5 punkto „Vandentiekio skaitliukai ir kita įranga“ matyti, kad vanduo Pastato grąžinimo metu buvo įvestas ne tik sandėlyje Nr. 1, bet ir kituose sandėliuose, vietoje 2004 m. aktu perduotų 4 fekalinės kanalizacijos ir 6 lietaus kanalizacijos šulinių, ieškovei buvo perduoti 12 fekalinės kanalizacijos ir 9 lietaus šuliniai. Iš 2019 m. akto 6 punkto „Dujiniai šildytuvai“ ir 7 punkto „Dujų skaitiklių faktiniai parodymai“ matyti, kad Pastate buvo įrengtas dujinis šildymas.

32. Ieškovė pagal 2002 m. statybos leidimo ir 2005 m. vasario 14 d. Pastato pripažinimo naudoti tinkamu duomenis Pastato rekonstrukcijos procese būdama statytoja, turėjo ir galėjo žinoti, kokie konkretūs Pastato darbai, susiję su Pastato šildymo ir vandentiekio sistemų pertvarkymu, buvo atlikti šios rekonstrukcijos metu, taip pat Ž. R. projektavimo biuro parengto projekto duomenų pagrindu įrodinėti, kad 2005 m. Pastato rekonstrukcijos metu Pastato šildymo ir vandentiekio sistemos nebuvo pertvarkytos ar buvo pertvarkytos ne pagal šio projekto sprendinius. Tokių įrodymų ieškovė nepateikė.

33. Ieškovė 2019 m. aktu priėmė Pastate įrengtą šildymo dujomis sistemą, akte nenurodė, kad ji įrengta be ieškovės žinios neteisėtai pakeičiant buvusią šildymo sistemą, kaip perdavimo trūkumą nurodė tik tai, kad nepateiktas Pastato dujų techninis pasas ir dokumentacija, techninis projektas ir energetikos inspekcijos pažyma (dėl priėmimo naudoti), dujinių prietaisų naudojimo instrukcijos, 4 pulteliai dujiniams prietaisams valdyti, vienas prietaisas neveikia. Po Pastato grąžinimo ieškovė nesiėmė priemonių atkurti iki Nuomos sutarties sudarymo Pastate buvusią šildymo sistemą. Tai rodo, kad ieškovė neprieštaravo dujinio šildymo sistemos Pastate įrengimui, ją priėmė kartu su Pastatu 2019 m. aktu ir ja naudojasi.

34. Ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo, kad atsakovė/trečiasis asmuo, po Nuomos sutarties galiojimo pabaigos atjungdami dujų tiekimą į Pastatą, tai padarė sugadindami/sunaikindami ieškovei priklausančią Pastato dujų inžinerinės sistemos dalį, taip pablogindami grąžinamą Pastatą (CK 6.500 straipsnis).

35. Ieškovė apskritai nenurodė, kokius konkrečius techninius veiksmus atliko atsakovė/trečiasis asmuo, atjungdami dujų tiekimą į Pastatą, taip pat nenurodė konkrečių aplinkybių, kad atsakovė/trečiasis asmuo turėjo pareigą ir po Nuomos sutarties pabaigos užtikrinti dujų tiekimą į Pastatą, tačiau šios pareigos nevykdė.

36. Ieškovė dublike nurodė, kad Pastatas turėjo du vandentiekio įvadus į Kauno miesto vandentiekio tinklus. Grąžinus Pastatą ieškovei, buvusiuose vietose prisijungti prie vandentiekio tinklų galimybės nebebuvo. Ieškovės žiniomis, Pastatas nuo rytinėje Pastato pusėje esančio vandentiekio tinklo atsakovės ir/ar trečiojo asmens buvo atjungtas dar vykdant teritorijos tvarkymo darbus. Prieš pat grąžinant Pastatą ieškovei, atsakovė ir/ar trečiasis asmuo Pastato vakarinėje pusėje esančiame vandentiekio šulinyje uždarė vandens pratekėjimą į Pastatą, o priėjimą iki šulinyje esančio vandens tiekimo mazgo užbetonavo.

37. Ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo, kad atsakovė/trečiasis asmuo šiais veiksmais sugadino/sunaikino ieškovei priklausančią Pastato vandens tiekimo sistemos dalį, taip pablogindami grąžinamą Pastatą (CK 6.500 straipsnis).

38. Ieškovė nenurodė konkrečių aplinkybių, kad atsakovė turėjo pareigą ir po Nuomos sutarties pabaigos užtikrinti vandens tiekimą į Pastatą, tačiau šios pareigos nevykdė. Ieškovė nenurodė, kas – atsakovė ar trečiasis asmuo, atliko ieškovės nurodytus veiksmus panaikinant galimybę prijungti Pastatą prie Kauno miesto vandentiekio tinklų, nors ieškinys reiškiamas atsakovei. Ieškovė taip pat nenurodė, kada tai buvo padaryta – Pastato rekonstrukcijos metu 2005 m. ar kitu laiku.

39. Kaip jau buvo nurodyta, ieškovė neįrodė, kad Pastatui šiluma ir vanduo Nuomos sutarties sudarymo ir galiojimo metu buvo centralizuotais tinklais tiekiami tiesiogiai iš energijos tiekėjų. Pagal bylos duomenis 2005 m. Pastato rekonstrukcijos metu buvo pertvarkytos Pastato šildymo ir vandens tiekimo sistemos. Todėl Pastato šilumos ir vandens tiekimo tinklų atjungimas nuo centralizuotų tinklų sietinas su laikotarpiu iki Nuomos sutarties sudarymo ar Nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu atliktais pertvarkymais, apie šiuos pertvarkymus ieškovė turėjo ir galėjo žinoti ir jiems neprieštaravo (CK 6.501 straipsnis). Jei atsakovės ir/ar trečiojo asmens veiksmais buvo panaikinta galimybė prijungti Pastato vandens tiekimo tinklus prie Kauno miesto vandentiekio tinklų konkrečioje vietoje, tai nepanaikino ieškovės galimybės apskritai prijungti Pastato vandens tiekimo tinklus prie Kauno miesto vandentiekio tinklų. Kaip matyti iš ieškovės pateikto Vandentiekio įvado supaprastinto statybos projekto, Pastato vandens tiekimo tinklai prie Kauno miesto vandentiekio tinklų buvo prijungti UAB „Kauno vandenys“ nurodytoje vietoje.

40. Ieškovei neįrodžius, kad atsakovė Pastatą Nuomos sutarties galiojimo metu pablogino – be ieškovės žinios ir sutikimo Pastate veikusias centralizuotas šilumos ir vandens tiekimo sistemas pertvarkė taip, kad šiluma ir vanduo būtų gaunami ne centralizuotais tinklais tiesiogiai iš energijos tiekėjų, bet per tarpininką – trečiąjį asmenį, ir po Nuomos sutarties pasibaigimo buvusios šilumos ir vandens tiekimo sistemų būklės neatkūrė, t. y. ieškovei neįrodžius neteisėtų atsakovės veiksmų kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), yra pagrindas ieškinį atmesti. Kadangi ieškinys atmetamas neįrodžius neteisėtų atsakovės veiksmų, ieškovės pateikti įrodymai dėl patirtos žalos dydžio nevertinami ir dėl jų nepasisakoma.

41. Ieškinį atmetus, ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

42. Atsakovė pateikė įrodymus, kad už advokato pagalbą byloje sumokėjo 6 865,60 Eur. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių, atitinka advokato darbo ir laiko sąnaudas (advokatas ruošė ir pateikė atsiliepimą į ieškinį su rašytiniais įrodymais, tripliką, dalyvavo teismo posėdyje), todėl priteisiamos iš ieškovės atsakovės naudai (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės AB „Nuova“ atsakovės UAB „Univesa“ naudai 6 865,60 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.