- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-25
- Bylos Nr.
- e2A-1314-967/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33586-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Rita Kisielienė
- Ieškovas
- D. B.
- Atsakovas
- A. Č.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo D. B. patikslintą ieškinį atsakovei A. Č. dėl skolos ir nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. B. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė priteisti iš atsakovės A. Č. (toliau – atsakovė) 590,38 Eur skolą, 3 901,91 Eur nuostolių, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2016 m. kovo 21 d. tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta nuomos sutartis, pagal kurią atsakovei išnuomotas 2 kambarių butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Grigiškės, Vilnius. Šalys sutartimi susitarė, kad bute kartu su atsakove gyvens ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. B.. Buto nuomos kaina – 150,00 Eur per mėnesį; atsakovė įsipareigojo papildomai apmokėti už į butą tiekiamas komunalines paslaugas – elektros energiją, šildymą, dujas, šaltą vandenį; bendro naudojimo patalpų valymą ir šiukšlių išvežimą, liftą bei kitas eksploatacines paslaugas, taip vadinamas „kitas paslaugas“. Ieškovas atsakovei 2016 m. kovo 21 d. priėmimo-perdavimo aktu perdavė butą su jame buvusiu turtu, t. y. baldais (sekcija, spinta, lova, stalu, televizoriaus staliuku) ir buitine technika (skalbimo mašina, dujine virykle, televizoriumi). Atsakovei taip pat buvo perduoti 2 komplektai raktų nuo buto. Atsakovė ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. B. iš buto išsikėlė 2017 m. liepos 20 d., tačiau su ieškovu neatsiskaitė už buto nuomą ir komunalines paslaugas laikotarpiui nuo 2017 metų gegužės mėnesio iki 2017 m. liepos 20 d. Skolą sudaro: 1) nuoma – 396,77 Eur; 2) elektra – 31,78 Eur (rodmenys 5647-5831); 3) dujos – 7,84 Eur (rodmenys 247-256); 4) šaltas vanduo – 29,25 Eur (rodmenys 361-377); 5) šildymas ir karštas vanduo – 64,86 Eur; 6) komunalinis ūkis – 59,88 Eur, iš viso – 590,38 Eur.
3. Atsakovei ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, E. B. išsikrausčius iš patalpų, butas buvo paliktas sugadintas – išdaužyti buto lango stiklai, išlaužtas plastikinių langų rėmas ir durų varčia, išlaužtos metalinės balkono grotos, sudaužytas durų skambutis ir šviestuvo gaubtas. Taip pat bute ir prie jo balkono paliktos šiukšlės, išpurvintos buto sienos, kambario duryse išmušta skylė, išdraskyta grindų danga, tualete sugadintas unitazas, išdaužytos tualeto ir vonios sienų bei grindų plytelės, sutepliotos ir išdaužytos virtuvės sienų plytelės, apgadinta įėjimo į butą durų stakta. Iš buto dingo dalis jame buvusių ir atsakovei perduotų baldų – spinta, lova, stalas, televizoriaus staliukas ir televizorius. Skalbimo mašina palikta neveikianti, dujinės viryklės durelės sugadintos. Buto sienos buvo sutepliotos įvairių spalvų dažais, neturint ieškovo sutikimo. Taip pat atsakovė negrąžino ieškovui buto raktų.
4. Ieškovas 2017 m. rugpjūčio 15 d. atsakovei elektroniniu paštu išsiuntė pretenziją dėl susidariusio įsiskolinimo už buto nuomą ir komunalinius mokesčius ir nurodė, kad nuostoliai dėl buto sugadinimo yra nustatinėjami; taip pat paprašė grąžinti buto raktus. Atsakovė į pretenziją raštu neatsakė, nors bendraudama su ieškovu, žadėjo grąžinti raktus, sumokėti skolą ir padengti padarytus nuostolius. Vėliau ėmė vengti ieškovo ir daugiau nebendravo.
5. Kadangi atsakovei nuomojantis butą buvo sugadinta buto apdaila, grindys, langai, balkono grotos, sanitariniai įrengimai (unitazas) ir kitas turtas, išsikrausčius atsakovei ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, E. B. ieškovas buvo priverstas savo lėšomis tvarkyti butą, t. y.: 1) perklojo grindis laminatu ir parketlentėmis, kurių įsigijimo kaina – 1 195,07 Eur; 2) išklijavo sienų ir grindų plyteles tualete (sienos – 10 m², grindys – 2 m²), vonios kambaryje (sienos – 16 m², grindys – 4 m²), virtuvėje (sienos – 23,8 m², grindys – 8 m²), taip pat grindų plyteles (9,5 m²) koridoriuje, pakeitė sugadintą unitazą (plytelių kaina – 357,85 Eur, unitazo kaina – 135 Eur); 3) pakeitė sugadintą durų skambutį su maitinimo elementais (20,48 Eur), nupirko virtuvės spintelę (59,49 Eur) (atsakovei ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, E. B. išsikrausčius iš buto, virtuvinės spintelės jame nebebuvo); 4) atliekant buto remontą taip pat buvo įsigytos remonto atlikimui reikiamos medžiagos – MP plokštė, neobliuota lenta (52,39 Eur); 5) pakeitė sugadintas duris (139,98 Eur). Remonto medžiagoms ieškovas iš viso išleido 1 960,26 Eur sumą. Kadangi atsakovė buto raktų ieškovui negrąžino, šis, saugodamas savo turtą, buvo priverstas pakeisti buto įėjimo durų spyną, kuri kainavo 254,10 Eur, taip pat užsakė įėjimo į namo laiptinę raktą (6,00 Eur). Ieškovas kreipėsi į balkono grotas gaminančią įmonę, iš kurios gavo komercinį pasiūlymą sulaužytų balkono grotų pakeitimui už 500,00 Eur (į kainą įskaičiuota naujų grotų pagaminimas, senų grotų demontavimas, gruntavimas, dažymas, montavimas). Kadangi buvo išdaužyti langai, ieškovas kreipėsi į langų gamintojus dėl langų pakeitimo. Pagal buto langų išmatavimus buvo sudaryta PVC gaminių sąmata, kurioje nurodoma, kad pakeisti sugadintus langus (įskaitant ir apdailą), kainuotų 721,55 Eur. Atsakovei butas buvo perduotas su jame buvusiais baldais, išvardintais priėmimo-perdavimo akte, tačiau po atsakovės išsikraustymo, dalies baldų bute nebeliko: po atsakovės išsikraustymo, bute trūko spintos, kurios kaina – 200,00 Eur, televizoriaus, kurio kaina 100,00 Eur, lovos, kurios kaina 80,00 Eur, televizoriaus staliuko, kurio kaina 50,00 Eur, taip pat stalo, kurio kaina 30,00 Eur. Iš buto dingusių daiktų bendra vertė – 460,00 Eur.
Atsiliepimas
6. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad bute buvo atliekamas remontas už jos asmenines lėšas, pakeisti baldai, negalėjus buvusių bute naudoti. Išsikraustant, bute paliko visus baldus vietoje buvusių. Už buto nuomą bei paslaugas mokėjo visada, išskyrus paskutinįjį mėnesį, nes tuo metu atsakovė su savo vaiku dėl smurtinių santykių šeimoje gyveno Vilniaus miesto krizių centre, t. y. laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 26 d. iki 2017 m. birželio 14 d. ir 2017 m. liepos 12 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d. Nurodytą laikotarpį, kol nebuvo atsakovės, išnuomotame bute gyveno trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. B.. Ieškovui yra likęs jos sumokėtas 300,00 Eur užstatas, iš kurio padengtini nuomos ir komunaliniai mokesčiai. Atsakovė tvirtina, kad nesupranta, kodėl ieškovas paskaičiavo tokią didelę sumą už buto remontą. Ieškovas visada, jam patogiais būdais, galėjo susisiekti su atsakove, nes žinojo jos darbovietės adresą, dažnai ten apsipirkinėjo. Pasisakydama dėl grotų, atsakovė nurodė, kad jai gyvenant Vilniaus miesto krizių centre, balkone esančias grotas išlaužė policininkai, norėdami patekti į butą, nes trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. B. bandė atimti sau gyvybę. Atsakovės teigimu, ieškovas nori iš jos pasipelnyti. Atsakovė iš buto išsikėlė 2017 metais balandžio mėnesį, o ieškovo nurodytos medžiagos buto remontui nupirktos 2019 metais; grotos taip ir nebuvo pakeistos. Po atsakovės išsikraustymo, per visą laikotarpį iki buto remonto galėjo gyventi daugiau asmenų, atsakingų už buto būklę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-463-909/2021 patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas ieškovui iš atsakovės 440,38 Eur skolos, 1 032,44 Eur nuostolių atlyginimo, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 472,82 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. lapkričio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 690,82 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusioje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo valstybės naudai 73,47 Eur antrinės teisinės pagalbos ir 15,49 Eur išlaidų.
8. Teismas nurodė, kad faktas, jog atsakovė buvo Vilniaus miesto krizių centre ir jai buvo teiktos socialinės priežiūros paslaugos nepaneigia aplinkybių, kad ji negyveno ieškovui priklausančiame bute tais laikotarpiais, kuomet nebesinaudojo Vilniaus miesto krizių centro teikiamomis paslaugomis. Teismas atmetė atsakovės teiginius, kad tuo metu ji gyveno pas močiutę, remdamasis ieškovo pateiktomis nuotraukomis, gautomis iš socialiniame tinkle „Facebook“ esančios atsakovės paskyros, kuriose iš užfiksuotos aplinkos, erdvės, daiktų matyti, kad atsakovė kartu su savo vaikais gyveno bute (2017 m. birželio 16 d., 2017 m. birželio 29 d., liepos 2 d.).
9. Teismas nustatė, kad 2017 m. liepos 7 d. apie 23.00 val. bute įvyko konfliktas, kurio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. B. sukėlė atsakovės mažametei dukrai fizinį skausmą ir dėl to buvo pripažintas kaltu (Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 2-4290-989/2018). Teismas darė išvadą, kad atsakovė nurodytu metu gyveno bute kartu su vaikais. Teismas pažymėjo, jog tai, kad butu liepos mėnesį naudojosi trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. B. (kaip asmuo, nuomos sutartyje nurodytas gyventoju) patvirtina ir byloje esančių telefoninių pokalbių įrašai. Faktinis buto naudojimas (tiek pačios atsakovės, tiek trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, E. B.) po sutartyje numatytos nuomos pabaigos (t. y. po 2017 m. balandžio 15 d.), teismo vertinimu, leido daryti išvadą, kad sutartis buvo neterminuotai pratęsta abiejų sutarties šalių konkliudentiniais veiksmais; atsakovė, kaip nuomos sutarties šalis, butu naudojosi ir šalių sutartiniai nuomos santykiai tęsėsi iki 2017 m. liepos 20 d.
10. Teismas pažymėjo, jog sutarties 4.3 punkte nurodyta, kad sutarties pasirašymo metu nuomininkė, t. y. atsakovė, yra sumokėjusi 300,00 Eur užstatą, kas reiškia, kad atsakovė, sumokėdama užstatą apmokėjo pirmojo mėnesio nuomos mokestį, o likusi 150,00 Eur suma bus grąžinta pasibaigus nuomos sutarčiai, jei nebus likę įsiskolinimo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovui yra likusi 150,00 Eur užstato dalis, atsakovei ji – negrąžinta, sprendė, jog ieškiniu reikalaujama 590,38 Eur suma už nesumokėtą nuomos mokestį ir kitas paslaugas laikotarpiu nuo 2017 metų gegužės mėnesio iki 2017 m. liepos 20 d. turi būtų mažintina atsakovės ieškovui sumokėta 150,00 Eur suma iki 440,38 Eur (590,38 Eur – 150,00 Eur).
11. Teismas darė išvadą, kad ieškovas neįrodė visų nuostolių realumo fakto. Kadangi ieškovas teismui nepateikė nuotraukų ar duomenų apie buto būklę prieš jį išnuomojant atsakovei, teismas pažymėjo, jog negali nustatyti, kokio nusidėvėjimo ir būklės butas buvo prieš atsakovės įsikėlimą, taip pat neturi duomenų, kuriais galėtų palyginti buto padėtį ir objektyviai įvertinti atsiradusius nuostolius.
12. Teismas nurodė, kad atsakovei tenka atsakomybė už įrodytus nuostolius dėl buto pabloginimo laikotarpiu, kol faktiškai buvo tęsiami nuomos santykiai, t. y. iki 2017 m. liepos 20 d. Teismas sprendė, jog atsakovė privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl incidento su trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, E. B., kuomet policijos pareigūnai turėjo įsiveržti į butą. Teismas pažymėjo, jog šio incidento metu buvo apgadintas ieškovo butas, t. y. sulaužytos grotos, sudaužytas balkono durų langas, apgadintos durys. Teismas nustatė, jog pažeidimams sutvarkyti ieškovas MP plokšte, neobliuota lenta užsandarino duris ir patyrė 52,39 Eur nuostolių, ką patvirtina UAB „Ermitažas“ 2018 m. liepos 15 d. kvitas. Tuo tarpu nuostolių dydžiui dėl sugadintų grotų patvirtinti pateiktas V. R. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. birželio 11 d. komercinis pasiūlymas metalinėms grotoms, kaina – 500,00 Eur. Teismas pažymėjo, jog tai, kad šiuo metu grotos dar nėra pakeistos, nereiškia, kad ieškovui dėl grotų sulaužymo nepadaryti nuostoliai, todėl atmetė atsakovės argumentus, kad nurodyta suma negali būti priteista, nes ieškovas grotų iki šiol nepakeitė. Teismas nurodė, kad šalys teismo posėdyje sutiko su aplinkybe, jog buto lango stiklai buvo pažeisti ir sudaužyti, tačiau ieškovas kartu su procesiniais dokumentais nepateikė įrodymų, PVM sąskaitų-faktūrų, kvitų ar sąmatos, kuriais būtų pagrindęs reikalavimą dėl 721,55 Eur, t. y. žalos, atsiradusios dėl lango stiklų sudaužymo ir jų pakeitimo, todėl šioje dalyje ieškovo reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą.
13. Teismas, pasisakydamas dėl sugadintų durų (2017 m. liepos 31 d. fotonuotrauka 20170731_100309.jpg, kurioje aiškiai matoma skylė, gilus įdaužimas), pažymėjo, jog toks pažeidimas nėra natūralaus nusidėvėjimo pasekmė. Teismas nurodė, kad šiai žalai pagrįsti ieškovas pateikė UAB „DEPO DIY LT“ kvitą, iš kurio matyti, kad laminuotai durų varčiai su užraktu ir laminuotai durų varčiai su spyna išleista iš viso 139,98 Eur (71,99 Eur + 67,99 Eur). Kadangi mechaninis durų pažeidimas galėjo atsirasti dėl asmens poveikio, tačiau ne dėl natūralaus buto nusidėvėjimo; atsakovė nenurodė, jog išnuomojant butą durys buvo tokios būklės, teismas ieškovui už sugadintas duris priteisė iš atsakovės 139,98 Eur.
14. Teismo vertinimu, atsakovė privalo atlyginti nuostolius, susijusius su durų spynos keitimu. Teismas nustatė, kad atsakovei išsikraustant iš buto, 2 raktų komplektai, kurie nurodyti priėmimo-perdavimo akte, nebuvo atiduoti ieškovui, t. y. teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad savo raktų komplektą perdavė močiutei, o kitas komplektas liko pas trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, E. B., kuris pripažino, kad raktų ieškovui neperdavė. Teismas pažymėjo, jog dėl negrąžintų raktų ieškovas buvo priverstas keisti durų spyną, ką patvirtina UAB „Vitemus“ 2019 m. liepos 4 d. PVM sąskaita-faktūra 254,10 Eur sumai, taip pat įsigyti raktus įėjimui į namo laiptinę, ką įrodo UAB „Digitalas“ 2019 m. birželio 19 d. PVM sąskaita-faktūra Serija DIGIT Nr. 019003728 6,00 Eur sumai. Kadangi atsakovė nenuginčijo nurodytų sumų dydžio, teismas sprendė, kad ieškovo turėtos 260,10 Eur išlaidos yra pagrįstos.
15. Teismas, pasisakydamas dėl 20,48 Eur nuostolių, patirtų durų skambučiui su maitinimo elementais pakeisti, nurodė, jog bylos proceso metu atsakovė dėl šių nuostolių prieštaravimų nebuvo pateikusi, taip pat nenurodė aplinkybių, kad butas buvo išnuomotas su neveikiančiu ar sugadintu skambučiu, todėl laikė juos pagrįstais.
16. Teismas, vertindamas ieškovo prašomas priteisti 59,49 Eur išlaidas už virtuvės spintelės įsigijimą, nurodė, kad teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. B. teigė, jog buvusią spintelę išmetė, tačiau vietoje jos į butą atnešė dvi spinteles – vieną pakabinamą, kitą – įstatė į buvusios spintelės vietą; iš ieškovo pateiktų virtuvės komplekto nuotraukų matyti, kad spintelės virtuvėje nėra, todėl byloje nustačius, kad buvusi ieškovo spintelė buvo išmesta bei nesant įrodymų, kad atsakovė ar trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. B. paliko kitą spintelę, ieškovo reikalavimą priteisti 59,49 Eur išlaidas už naujos spintelės įsigijimą laikė pagrįstu.
17. Teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dalies dėl: 1) 1 195,07 Eur už perklotą grindų laminatą ir parketlentes; 2) 357,85 Eur už tualeto sienų ir grindų, vonios, virtuvės, koridoriaus plytelių keitimą. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. B. nurodė, jog išsinuomojus butą, jo būklė buvo labai prasta, t. y. plytelės – atsilupusios, avarinės būklės, gresiančios bet kuriuo metu iškristi bei sužeisti, grindys – išpuvusiomis lentomis, po linoleumu – duobės, kurias reikėjo užtaisyti. Teismas nurodė, kad vien iš pateiktų fotonuotraukų, nesant specialistų ar ekspertų išvadų, kitų įrodymų, negalima daryti išvados, kad visi jose pavaizduoti grindų bei plytelių pažeidimai atsirado dėl atsakovės veiksmais sukelto mechaninio poveikio ir kad pažeidimų nebuvo anksčiau, t. y. sutarties pasirašymo metu. Teismas pabrėžė, jog nuomos sutarties pasirašymo metu patalpų būklė nebuvo užfiksuota fotonuotraukomis; ieškovas bylos procese taip pat nepatvirtino aplinkybės, kad buto grindys bei plytelės buvo estetinės išvaizdos, tvarkingos būklės, be jokių defektų ar trūkumų, todėl negalima objektyviai įvertinti, kokia grindų bei plytelių būklė buvo prieš atsakovei įsikeliant į butą ir po išsikėlimo. Teismas nurodė, jog ieškovo pateiktos fotonuotraukos yra nepakankamai ryškios (nedidelės rezoliucijos); jose tik epizodiškai nurodyti tam tikrų vietų grindų ar plytelių pažeidimai; iš fotonuotraukų nematyti, kad pažeidimai būtų padaryti visoms grindims ir plytelėms, kurias būtų reikėję keisti naujomis medžiagomis. Teismo teigimu, byloje nėra duomenų, kad grindų ir plytelių funkcionalumas negalėjo būti atkurtas mažesnėmis sąnaudomis, keičiant tik tam tikras pažeistas vietas. Teismas sutiko su atsakovės bei trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, E. B. argumentais, kad ieškovo prašomos atlyginti 1 552,92 Eur nuostolių sumos už grindis ir plyteles priteisimas reikštų pasipelnymą atsakovės sąskaita, todėl šį reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą.
18. Teismas nurodė, kad ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 135,00 Eur nuostolių už pakeistą unitazą, tačiau nedetalizavo, kokie konkretūs sugadinimai unitazui buvo padaryti, ar jis visiškai neteko savo funkcionalumo, nepateikė duomenų bei įrodymų, patvirtinančių unitazo būklę, jo išvaizdą prieš buto išnuomojimą atsakovei. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje pateikta fotonuotrauka pagrindžia tik unitazo estetinę išvaizdą, tačiau nepatvirtina jo sugadinimo fakto atsakovės veiksmais, sprendė, jog nėra pagrindo priteisti 135,00 Eur sumą.
19. Teismas pažymėjo, jog 2016 m. kovo 21 d. priėmimo-perdavimo akte papildomai nurodyta, kad nuomojamas butas yra paliekamas kartu su baldais – sekcija, spinta, lova, televizoriumi, stalu, televizoriaus staliuku, šaldytuvu, skalbimo mašina, dujine virykle; ieškovo teigimu, po atsakovės išsikėlimo, bute daiktų trūko; dingusių baldų, daiktų vertė – 460,00 Eur, kurią sudaro: 200,00 Eur už spintą, 100,00 Eur už televizorių, 80,00 Eur už lovą, 50,00 Eur už televizoriaus staliuką, 30,00 Eur už stalą. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė nei jokių įrodymų, pagrindžiančių daiktų vertę, pavyzdžiui, kvitų, sąskaitų už pirktus baldus tuometinėje rinkoje, nei paaiškinimų, koks buvo šių daiktų nusidėvėjimas. Teismo nuomone, ieškovo nurodytas turto įvertinimas –subjektyvus, todėl reikalavimas dėl 460 Eur nuostolių priteisimo atmestas kaip nepagrįstas.
20. Teismas konstatavo, kad atsakovė neįvykdė nuomos sutarties 9.6 punkte įtvirtintos pareigos grąžinti ieškovui tvarkingą, švarų butą, tokios pat būklės, kokios buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą ir su visais daiktais, todėl tokiu būdu pažeidė sutartį. Teismas, nustatęs visas sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį, kaltę, kurios prezumpcijos atsakovė nepaneigė), sprendė, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 1 032,44 Eur nuostolių, atsiradusių dėl buto būklės pabloginimo, atlyginimą.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
21. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-463-909/2021 dalyje, kurioje atmesti ieškovo reikalavimai dėl patirtų nuostolių – 1 195,07 Eur laminatui ir parketlentėms, 357,85 Eur plytelėms, 721,55 Eur langų ir balkono durų stiklui ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui iš atsakovės patirtų nuostolių atlyginimą – 1 195,07 Eur už laminatą ir parketlentes, 357,85 Eur už plyteles, 721,55 Eur už langų ir balkono durų stiklo sugadinimą, iš viso – 2 274,47 Eur; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
21.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185, 380 straipsniuose numatytas įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles; nepagrįstai nesivadovavo įrodymų tikimybių pusiausvyros principu.
21.2. Buto fotonuotraukose, darytose 2017 m. liepos 21 d., matyti, kad grindys – apgadintos, t. y. įplėštas linoleumas, ant grindų telkšo vandens balos virtuvės zonoje. Tuo tarpu atsakovės paskyroje „Facebook“ esanti 2017 m. liepos 2 d. fotonuotrauka įrodo, kad virtuvės zonoje grindų dangos pažeidimų nebuvo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, kuriuose užfiksuoti mechaninio pobūdžio grindų dangos pažeidimai, negalėję atsirasti dėl natūralaus nusidėvėjimo.
21.3. Spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo atlyginti nuostolius, susijusius su grindų dangos pakeitimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi tik atsakovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, E. B. paaiškinimais apie neva prastą buto grindų būklę. Grindims esant aplietoms ilgesnį laiką, grindų danga nepataisomai tampa sugadinta – drėgnose vietose gali kauptis pelėsis ir / ar grybelis; linoleumas, išdžiuvęs, deformuojasi. Todėl nagrinėjamu atveju grindų danga (ją suplėšius ir suliejus) turėjo būti keičiama ne tik dėl estetinio vaizdo, tačiau ir dėl higienos bei sanitarijos reikalavimų, siekiant išvengti pelėsio ar grybelio.
21.4. Ieškovas ieškiniu nereikalavo atlyginti grindų konstrukcijos remonto išlaidų, todėl tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, E. B. paaiškinimai, kad bute esančios grindų konstrukcijos buvo prastos būklės neturi jokios teisinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl grindų dangos sugadinimo. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. B., gyvenę bute, nepateikė jokių įrodymų, kad grindų danga jau buvo sugadinta jiems atsikėlus gyventi į butą.
21.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai buto būklės įrodinėjimo naštą perkėlė išimtinai ieškovui. Iš sutarties ir priėmimo-perdavimo akto negalima spręsti, kad buto būklė buvo itin prasta / avarinė. Jeigu buto būklė būtų buvusi avarinė, atsakovė ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. B., bute gyvenę su mažamečiais vaikais, būtų kreipęsi į ieškovą dėl buto būklės (su prašymu pakeisti bute esančias dangas, apdailą), tačiau tokių duomenų byloje nėra. Šalys buvo sutarusios, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. B. suremontuos langų angokraščius; dėl kitų apdailos darbų atlikimo ar avarinės būklės apdailos pašalinimo darbų tartasi su atsakove ir / ar trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, E. B., nebuvo. Atsakovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, E. B. paaiškinimai, kad butas buvo itin prastos, avarinės būklės laikytini gynybine pozicija. Byloje taip pat nenustatyta, kad visi fotonuotraukose po atsakovės išsikėlimo iš buto užfiksuoti apgadinimai būtų egzistavę jos įsikėlimo metu. To neteigė ir atsakovė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
21.6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad būtent jis nuėmė dalį buvusių sienų plytelių dėl neva jų netinkamumo naudoti, prastos būklės. Tačiau išsikeliant iš buto nei atsakovė, nei trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. B. šių plytelių ieškovui negrąžino, atgal jų nepriklijavo ir bute nepaliko.
21.7. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu teikia naują įrodymą – PVC gaminių sąmatą, kuri bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu dėl techninės klaidos nebuvo įkelta į EPP sistemą kartu su ieškiniu. Ieškovas ieškinyje (vėliau – patikslintame) nurodė, kad buvo išdaužyti buto langai; kreiptasi į langų gamintojus dėl langų pakeitimo. Pagal buto langų išmatavimus sudaryta PVC gaminių sąmata, kurioje nurodyta, kad pakeisti sugadintus langus (įskaitant ir apdailą) kainuotų 721,55 Eur. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas palaikė prašymą priteisti 721,55 Eur nuostolius, apskaičiuotus pagal PVC gaminių sąmatą. Šalys teismo posėdyje sutiko su aplinkybe, kad buto lango stiklai buvo pažeisti ir sudaužyti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovas kartu su procesiniais dokumentais nepateikė įrodymų, PVM sąskaitų-faktūrų, kvitų ar sąmatos, kuriais būtų pagrindęs reikalavimą dėl 721,55 Eur, t. y. žalos, atsiradusios dėl lango stiklų sudaužymo ir jų pakeitimo, todėl šioje dalyje ieškovo reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą. Naujo įrodymo pateikimas bylos nagrinėjimo neužvilkins, juolab, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme tarp šalių ginčo, kad buto lango stiklai buvo pažeisti ir sudaužyti įvykio su trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, E. B. metu, kuomet į butą panaudoję jėgą pateko pareigūnai, nebuvo. Atsakovei PVC gaminių sąmatoje nurodyta kaina taip pat yra žinoma, ją nurodžius tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ir nagrinėjant bylą iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
23. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, pasisako dėl ieškovo paduoto apeliacinio skundo faktinių bei teisinių argumentų.
24. Remiantis bylos medžiaga, ieškovas ir atsakovė 2016 m. kovo 21 d. sudarė nuomos sutartį Nr. 21718 (toliau – sutartis), kuria ieškovas išnuomojo, o atsakovė išsinuomojo 2 kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Grigiškės (toliau – butas) (sutarties 1.1 punktas). Butas išnuomotas 12 mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo 2016 m. balandžio 15 d., atsakovės gyvenamosioms reikmėms kartu su įranga ir visais baldais bei prietaisais, nurodytais sutarties priede Nr. 1 (buto perdavimo-priėmimo akte): sekcija, spinta, lova, televizoriumi, stalu, televizoriaus staliuku, šaldytuvu, skalbimo mašina, dujine virykle; taip pat perduoti 2 raktų komplektai (sutarties 1.2, 2.1, 3.1 punktai, 2016 m. kovo 21 d. priėmimo-perdavimo aktas). Šalys sutarties 2.1 punkte numatė, jog bute gyvens ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. B. (toliau – trečiasis asmuo). Pasibaigus sutarčiai ar ją nutraukus atsakovė įsipareigojo nedelsiant atlaisvinti butą, palikdama jį tvarkingą, švarų ir tokios pat būklės, kaip ir perduodant ieškovui, atsižvelgiant į jo normalų nusidėvėjimą, ir su turtu bei visais daiktais, kurie bute buvo sutarties pasirašymo metu; taip pat sumokėti ieškovui visas sumas, kurios turėjo būti sumokėtos pagal šią sutartį, bet iki jos pasibaigimo nebuvo sumokėtos (sutarties 9.6 punktas). Pagal sutarties 8.1 punktą jei bet kuri iš sutarties šalių neįvykdo arba netinkamai įvykdo šioje sutartyje numatytus įsipareigojimus, tai pažeidusi prievolę šalis privalo atlyginti nukentėjusiajai šaliai dėl to atsiradusius nuostolius (sutarties 8.1 punktas); bet kokios šalių pretenzijos viena kitai dėl žalos atlyginimo turi būti pateiktos elektroniniu paštu arba registruotu laišku (sutarties 8.2 punktas).
25. 2017 m. rugpjūčio 15 d. ieškovas pateikė atsakovei elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) pretenziją, reikalaudamas per 7 dienas sumokėti 643,61 Eur skolą (193,61 Eur už komunalines paslaugas ir 450,00 Eur už nuomą), atlyginti žalą ir grąžinti 2 komplektus raktų nuo buto, kurių vertė – 215,00 Eur. Nurodyta, jog atsakovė už laikotarpį nuo 2017 metų gegužės mėnesio iki 2017 m. liepos 20 d. nesumokėjo už nuomą ir komunalines paslaugas (bendra suma – 643,61 Eur); po jų (tikėtinai, atsakovės ir trečiojo asmens) 2017 m. liepos 20 d. išsikraustymo bute rasti išdaužyti lango stiklai, išlaužtos balkono metalinės grotos, tiek viduje, tiek prie balkono besimėtančios šiukšlės, nepataisomai sudaužytas durų skambutis, purvinos sienos ir kt., nors patalpos privalėjo būti grąžintos tokios, kokios gautos – tvarkingos; taip pat trūko baldų (spintos, lovos, televizoriaus ir kt.); nuostolis nustatinėjamas.
26. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų pateikusi atsakymą į ieškovo 2017 m. rugpjūčio 15 d. pretenziją (CPK 178 straipsnis).
27. Ieškovas, reikšdamas patikslintą ieškinį, nurodė, jog: 1) iš savo piniginių lėšų sutvarkė butą – perklojo grindis laminatu ir parketlentėmis (įsigijimo kaina – 1 195,07 Eur); išklijavo sienas ir grindis plytelėmis tualete (10 m² sienų, 2 m² grindų), vonios kambaryje (16 m² sienų, 4 m² grindų), virtuvėje (23,8 m² sienų, 8 m² grindų), koridoriuje (9,5 m² grindų) (plytelių kaina – 357,85 Eur); pakeitė unitazą (kaina – 135,00 Eur); pakeitė sugadintą durų skambutį su maitinimo elementais (kaina – 20,48 Eur); nupirko virtuvei spintelę (kaina – 59,49 Eur); remontui atlikti įsigijo medžiagų – MP plokštę, neobliuotą lentą (kaina – 52,39 Eur); pakeitė sugadintas duris (kaina – 139,98 Eur); 2) pakeitė buto įėjimo durų spyną (kaina – 254,10 Eur) ir užsakė įėjimo į namo laiptinę raktą (kaina – 6,00 Eur); 3) gavo komercinį pasiūlymą dėl buto balkono grotų, kuriuo remiantis naujų grotų pagaminimas, senų – demontavimas, gruntavimas, dažymas, montavimas kainuotų 500,00 Eur; 4) kreipėsi į langų gamintojus, pagal kurių sudarytą PVC gaminių sąmatą, įvertinus buto langų išmatavimus, juos pakeisti (įskaitant apdailą) kainuotų 721,55 Eur; 5) iš buto dingo 2016 m. kovo 21 d. priėmimo-perdavimo akte nurodyti daiktai – spinta (kaina – 200,00 Eur), televizorius (kaina – 100,00 Eur), lova (kaina – 80,00 Eur), televizoriaus staliukas (kaina – 50,00 Eur), stalas (kaina – 30,00 Eur), kurių bendra vertė – 460,00 Eur; 6) atsakovė neatsiskaitė už buto nuomą ir komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2017 metų gegužės mėnesio iki 2017 m. liepos 20 d., skolos suma – 590,38 Eur (nuoma – 396,77 Eur, elektra – 31,78 Eur (rodmenys 5647-5831), dujos – 7,84 Eur (rodmenys 247-256), šaltas vanduo – 29,25 Eur (rodmenys 361-377), šildymas ir karštas vanduo – 64,86 Eur, komunalinis ūkis – 59,88 Eur).
28. Atsakovė su patikslintu ieškiniu nesutiko, nurodydama, kad bute atliko remontą už savo asmenines lėšas; pakeitė baldus, kuriuos išsikraustydama paliko vietoje buvusių; už buto nuomą bei komunalines paslaugas mokėjo laiku, išskyrus paskutinį mėnesį; laikotarpiais nuo 2017 m. balandžio 26 d. iki 2017 m. birželio 14 d. ir 2017 m. liepos 12 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d. su vaiku gyveno Vilniaus miesto krizių centrą, o bute buvo trečiasis asmuo; 300,00 Eur užstatas padengia nuomos ir komunalinius mokesčius; ieškovo nurodytos medžiagos buto remontui nupirktos 2019 metais, tuo tarpu grotos, kurias išlaužė policininkai, patekdami į butą, taip ir nebuvo pakeistos; po atsakovės išsikraustymo iki buto remonto galėjo gyventi kiti asmenys, atsakingi už buto būklę.
Žemesnės instancijos teismas
22. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad laikotarpiu, kuriuo nebuvo teikiamos paslaugos Vilniaus miesto krizių centre, atsakovė gyveno bute; konkliudentiniais šalių veiksmais sutartis buvo pratęsta neterminuotai ir sutartiniai nuomos santykiai tęsėsi iki 2017 m. liepos 20 d.; ieškovas neįrodė visų nuostolių realumo fakto, todėl atsakovė privalo atlyginti tik tuos nuostolius, kurie atsirado dėl incidento su trečiuoju asmeniu.
29. Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes, galima daryti išvadą, jog šiuo atveju ginčas iš esmės yra kilęs dėl atsakovės atsakomybės už nuomojamo daikto pabloginimą dydžio.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
30. Ieškovas pateikė naują rašytinį įrodymą – UAB „GamLana“ 2017 m. rugsėjo 19 d. PVC gaminių sąmatą, kurios į Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą kartu su 2019 m. lapkričio 8 d. pirminiu ieškiniu nurodė nepateikęs dėl techninės klaidos. Pažymėjo, kad šalys teismo posėdyje sutiko su aplinkybe, jog buto lango stiklai buvo pažeisti ir sudaužyti įvykio su trečiuoju asmeniu metu, kuomet į jį panaudoję jėgą pateko pareigūnai, todėl naujo įrodymo pateikimas bylos nagrinėjimo neužvilkins.
31. Siekiant, kad bylos procesas vyktų operatyviai, šalys jo nevilkintų ir nepiktnaudžiautų savo procesinėmis teisėmis, visi įrodymai turi būti pateikiami pirmosios instancijos teisme. Byloje dalyvaujantys asmenys turi bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu, būti aktyvūs tiek rinkdami įrodymus, tiek teikdami teismui prašymus, tiek ir reaguodami į byloje esančius reikalavimus. Taip yra skatinamas šalių sąžiningas bylinėjimasis ir kiekvieno proceso dalyvio pareigą rūpestingai, laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus ir / ar argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į juos.
32. Bylos proceso eigai optimizuoti yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks įstatymo leidėjo įtvirtintas naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme reglamentavimas yra nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą ribotą apeliaciją, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan.
33. Teisėjų kolegija pažymi, kad: 1) UAB „GamLana“ 2017 m. rugsėjo 19 d. PVC gaminių sąmata nebuvo nurodyta 2019 m. lapkričio 8 d. pirminio ieškinio priedų sąraše; 2), ieškovas 2019 m. lapkričio 22 d. pateikė patikslintą ieškinį, nurodydamas, jog priedų sąrašo 1-14 punktuose išvardyti dokumentai pateikti su 2019 m. lapkričio 8 d. pirminiu ieškiniu, akivaizdžiai pats 2017 m. rugsėjo 19 d. PVC gaminių sąmatos nepateikimo fakto nelaikydamas technine klaida; 3) sprendžiant tiek iš atsakovės 2019 m. gruodžio 6 d. atsiliepimo į ieškinį, tiek ir iš teismo posėdyje jos ir trečiojo asmens duotų paaiškinimų, matyti, jog atsakovė nurodžiusi, kad policininkai išdaužė langą, ketindami patekti į butą, tuo tarpu trečiasis asmuo – kad buvo išdaužtas balkono durų apatinis stiklas; pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių duotus paaiškinimus, nurodęs, kad teismo posėdyje jos sutiko su aplinkybe, jog buto lango stiklai buvo pažeisti ir sudaužyti; pagal 2017 m. rugsėjo 19 d. PVC gaminių sąmatą, reikėtų atkreipti dėmesį, demontuojamų langų kiekis nurodytas 2 vnt., taigi, nėra aišku dėl kurio lango stiklo (-ų) sudaužymo fakto, kaip paminėta pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime, šalys sutarusios, jų pozicijoms išsiskyrus. Atsižvelgiant į naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo tikslus, įrodymams keliamus leistinumo ir sąsajumo reikalavimus, prie apeliacinio skundo pridėta UAB „GamLana“ 2017 m. rugsėjo 19 d. PVC gaminių sąmata nepriimama ir toliau nevertinama.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo
34. Nagrinėjamu atveju ieškovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesti patikslinto ieškinio reikalavimai priteisti 1 195,07 Eur laminatui ir parketlentėms, 357,85 Eur plytelėms, 721,55 Eur langų ir balkono durų stiklui, nurodydamas, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 178, 185, 380 straipsniuose numatytas įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles ir, visų pirma, nesivadovavo į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, kuriuose užfiksuoti mechaninio pobūdžio grindų dangos pažeidimai.
35. CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Iš sutarties matyti, jog atsakovė įsipareigojo tvarkingai ir rūpestingai naudoti butą, organizuoti patalpų ir jose esančio turto apsaugą, savo sąskaita atlikti buto ūkio priežiūrą, t. y. buto valymą bei šiukšlių šalinimą, vandentiekio, kanalizacijos įrengimų priežiūrą, buto elektros įrengimų priežiūrą (sutarties 5.1, 5.3, 5.5 punktai). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, esminė aplinkybė, kurią reikia nustatyti, sprendžiant dėl tinkamo pareigos grąžinti daiktą nuomotojui įvykdymo, yra ta, ar nuomotojas, nutraukus nuomos sutartį, turi galimybę naudotis ir laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu savo nuožiūra ir pagal jo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2011). CK 6.500 straipsnyje nustatyta: jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nurodytais atvejais nuomotojas turi žinoti ir gali iš anksto numatyti išnuomojamo daikto pabloginimą, taigi jis negali pagrįstai tikėtis dėl daikto pabloginimo nuostolių atlyginimo, jeigu jam tokia teisė į nuostolių atlyginimą nesuteikta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2007; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2008).
36. Pagal sutarties 5.4 punktą atsakovė materialiai atsako už patalpose esančio turto sugadinimą ar praradimą, jei jis kilo dėl jos kaltės. Tam, kad viena šalis privalėtų atlyginti nuostolius kitai šaliai, reikalingas civilinės teisės pažeidimo sudėties visetas: neteisėti veiksmai; priežastinis ryšys; kaltė ir žala.
37. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodęs, kad: 1) vien iš pateiktų fotonuotraukų negalima daryti išvados, kad visi jose pavaizduoti grindų bei plytelių pažeidimai atsirado dėl atsakovės veiksmais sukelto mechaninio poveikio ir kad pažeidimų nebuvo anksčiau, t. y. sutarties pasirašymo metu; 2) byloje nėra duomenų, jog grindų ir plytelių funkcionalumas negalėjo būti atkurtas mažesnėmis sąnaudomis, keičiant tik tam tikras pažeistas vietas. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog perduodant butą atsakovei buto grindys bei plytelės buvo geros būklės, be defektų ar kitų trūkumų. Priešingai, remiantis ieškovo duotais parodymais teismo posėdyje, trečiasis asmuo šalių sutarimu padarė buto langų angokraščių apdailą, nudažė kambario, virtuvės sienas. Taigi, tokiu atveju, pačiam ieškovui pripažinus, jog bute buvo atlikti tam tikri apdailos darbai, negalima vienareikšmiškai atmesti atsakovės ir trečiojo asmens parodymų, kad įsikrausčius į butą, grindys turėjo pažeidimų (pavyzdžiui, trečiojo asmens teigimu, buvo išpuvusios, po linoleumu – skylės), o plytelės vonios kambaryje buvo atsilupusios, todėl dėl keliamo pavojaus nuimtos, nesant jokių tai paneigiančių įrodymų, pavyzdžiui, fotonuotraukų, kuriose būtų užfiksuota buto būklė iki jog perdavimo atsakovei. Vien tai, kad 2016 m. kovo 21 d. priėmimo-perdavime akte buto būklė nebuvo aptarta, neįrodo, kad jo perdavimo atsakovei metu grindys ir plytelės neturėjo jokių mechaninio pobūdžio pažeidimų, taigi, jų atsiradimas buvo nulemtas išimtinai atsakovės neteisėtų veiksmų, susijusių su minėtais padariniais priežastiniu ryšiu.
38. Be kita ko, ieškovo teiginiai, kad bute buvo būtina ne tik dėl estetinio vaizdo, tačiau ir dėl higienos bei sanitarijos reikalavimų, siekiant išvengti pelėsio ar grybelio perkloti grindis laminatu ir parketlentėmis, nepagrindžia atliktų darbų kainos ir apimties būtinumo, į bylą pateikus tik selektyviai darytas fotonuotraukas, užfiksuojančias atskiruose kambariuose tam tikras grindų / sienų vietas. Vien iš byloje esančių fotonuotraukų negalima spręsti dėl atliktų darbų apimties būtinumo, taigi, ir atkūrimo sąnaudų, kaip atitinkamai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nesant, pavyzdžiui, tai patvirtinančios eksperto, kuris būtų atlikęs nuostolių vertinimą, išvados dėl pirminės buto būklės atkūrimo.
39. Dėl 721,55 Eur išlaidų langų ir balkono durų stiklui iš esmės pasisakyta atsisakant priimti UAB „GamLana“ 2017 m. rugsėjo 19 d. PVC gaminių sąmatą, nurodžius, jog nėra aišku dėl kurio lango stiklo (-ų) sudaužymo fakto, kaip paminėta pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime, šalys sutarusios, jų pozicijoms išsiskyrus. Taigi, nesant galimybės įvertinti pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo minėtu aspektu, apeliacinėje instancijoje neatliekant bylos nagrinėjimo iš naujo, ieškovo reikalavimas dėl 721,55 Eur išlaidų langų ir balkono durų stiklui atlyginimo laikytinas neįrodytu.
Dėl bylos procesinės baigties
40. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
41. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
42. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į padarytos situacijos analizę pateikto apeliacinio skundo kontekste, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, priimdamas teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
43. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas buvo atmestas, o atsakovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė, atitinkamai nepatirdama ir bylinėjimosi išlaidų už jo parengimą, jų atlyginimo klausimas byloje nespręstinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
44. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas šiuo atveju nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti ieškovo D. B. apeliacinį skundą.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-463-909/2021.