- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-18
- Bylos Nr.
- e2S-2060-555/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05254-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- L. P.
- Ieškovas
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijos
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, veikdamas Panevėžio apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-10449-1103/2025 pagal ieškovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. e2-509-1103/2023 pagal ieškovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos patikslintą ieškinį atsakovui L. P. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama: 1) įpareigoti atsakovą L. P. ne vėliau kaip per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo sąskaita, vadovaujantis Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintais Lietuvos Respublikos vyriausiojo statybos inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346, reikalavimais, aptverti pastatą – malūną ir laikyti jį aptvertą iki statybos remonto darbų dienos; 2) įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti pastato – malūno statybos remonto darbus, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka sutvarkyti (atnaujinti, pakeisti ar sutvirtinti) pastato – Malūno sienų dangą, kad tinko ir plytų dalys (atplaišos) nekristų ant žemės; 3) įpareigoti atsakovą per nustatytus terminus bent vieno iš šių įsipareigojimų – ne vėliau kaip per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo sąskaita, vadovaujantis Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintais Lietuvos Respublikos vyriausiojo statybos inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346, reikalavimais, aptverti pastatą – Malūną ir laikyti jį aptvertą iki statybos remonto darbų užbaigimo dienos arbe ne vėliau kaip per 6 (šešis) mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti pastato – Malūno statybos remonto darbus, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka sutvarkyti (atnaujinti, pakeisti ar sutvirtinti) pastato – Malūno sienų dangą, kad tinko ir plytų dalys (atplaišos) nekristų ant žemės – mokėti 30 Eur baudą į ieškovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas Swedbank, kodas 73000, už kiekvieną uždelstą įpareigojimų nevykdymo dieną; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Panevėžio apylinkės teismas 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2‑509‑1103/2023 patvirtino tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį, kurioje šalys susitarė dėl pastato – vėjo malūno, esančio (duomenys neskelbtini), avarijos grėsmių pašalinimo. Nutartis įsiteisėjo – 2023 m. balandžio 17 d.
Šalies argumentai
3. Ieškovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2025 m. liepos 1 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, prašydama išduoti vykdomąjį raštą pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-509-1103/2023. Ieškovė nurodė, kad atsakovas taikos sutartyje sutartas sąlygas privalėjo įvykdyti iki 2025 m. balandžio 17 d. 2025 m. balandžio 24 d. savivaldybės administracija apžiūrėjusi malūną nustatė, kad jis aptvertas metaline tvora, jokie tvarkybos remonto darbai neatlikti ir neatliekami. Malūno būklė yra nepakitusi nuo 2020 m. lapkričio 23 d. atliktos apžiūros. Remiantis Aplinkos ministerijos leidimų paieškos sistema „TPS vartai“, leidimas atlikti statinio remontą neišduotas, todėl padarė išvadą, kad taikos sutarties sąlygos nėra įvykdytos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. liepos 3 d. nutartimi prašymą patenkino, išdavė ieškovei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2‑509‑1103/2023 dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų nevykdymo.
5. Teismas nustatė, kad Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo. Taikos sutartimi šalys susitarė, kad atsakovas ne vėliau kaip per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo teismo sprendimo, kuriuo bus patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos pašalins pastato – vėjo malūno (u. k. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), avarijos grėsmes, atlikdamas apsaugos techninių priemonių įrengimo ir neatidėliotinus saugojimo darbus, malūną laikydamas aptvertą iki nurodyti tvarkybos darbai bus atlikti ir malūnas nebekels grėsmės aplinkiniams, o ieškovė atsisako visų patikslinto ieškinio reikalavimų (Taikos sutarties 2 punktas).
6. Taikos sutartyje nustatytas terminas, per kurį atsakovas privalėjo pašalinti malūno avarijos grėsmes, atlikdamas apsaugos techninių priemonių įrengimo ir neatidėliotinus saugojimo darbus, suėjo 2025 m. balandžio 17 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Statybos skyrius 2025 m. balandžio 24 d. atliko patikrinimą. 2025 m. balandžio 24 d. patikrinimo akte Nr. SE-13 užfiksuota, kad pastatas – vėjo malūnas (u. k. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), yra aptvertas segmentine metaline tvora. Malūno dalis aikštelių ir jų laikiklių, medinių konstrukcijų sutrūniję, vietomis vos laikosi, tinko ir plytų atplaišos atšokę, krenta žemyn, dėl ko gali kelti pavojų praeiviams ir tretiesiems asmenims. Jokie tvarkybos remonto darbai neatlikti ir neatliekami, nes malūno būklė yra nepakitusi nuo 2020 m. lapkričio 23 d. atliktos apžiūros. Remiantis Aplinkos ministerijos leidimų paieškos sistema „TPS vartai“, leidimas atlikti statinio remontą neišduotas. Atsakovas teikė prašymą pratęsti taikos sutarties vykdymą dar dviem metams, kadangi kol kas lėšų remontuoti malūną neturi. Ieškovė 2025 m. birželio 2 d. informavo atsakovą, kad atsisako pratęsti terminą, nes atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad buvo pradėtas apsaugos techninių priemonių įrengimas ir neatidėliotini saugojimo darbai (nepateikta sutartis su projektuotoju, projektas, statybą leidžiantis dokumentas ar kiti dokumentai apie pradėtus darbus).
7. Teismas sprendė, kad pateikti dokumentai patvirtina, jog atsakovas sutiko, jog pilnai malūno tvarkybos darbų neatliko ir taikos sutarties sąlygų įvykdymui jam yra reikalingas ilgesnis terminas. Ieškovė pratęsti taikos sutartyje nustatytą terminą atsisakė. Teismas, įvertinęs taikos sutarties sąlygas bei joje numatytus atsakovo įsipareigojimus dėl avarijos grėsmių pašalinimo, teisinį reglamentavimą, sprendė, kad atsakovas geranoriškai taikos sutarties sąlygų neįvykdė. Teismo nutartis turi būti vykdoma. Pagrindų pakeisti šalių nustatytą vykdymo tvarką ir sąlygas teismas nenustatė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovas L. P. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. liepos 3 d. nutartį ir nustatyti papildomą 36 mėn. terminą atsakovo įsipareigojimams pagal Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2‑509‑1103/2023 patvirtintą taikos sutartį įvykdyti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir netyrė aplinkybių, dėl ko kai kurios taikos sutarties sąlygos nebuvo įvykdytos, ir dėl to klaidingai nusprendė, kad nėra pagrindo pakeisti šalių nustatytą vykdymo tvarką bei sąlygas.
8.2. Ieškovė į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo kreipėsi po to, kai atsakovas kreipėsi į antstolį su prašymu surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreiptis į teismą su prašymu skirti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vadovui, arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui, iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną atsakovo naudai. Atsakovas į antstolį buvo priverstas kreiptis dėl to, kad ieškovė iki šios dienos nėra įvykdžiusi Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 27 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. 13-596-289/2020, kuriuo ji buvo įpareigota grąžinti atsakovui jam priklausančią nuosavybę. Ieškovė teismo sprendimo nevykdo jau daugiau kaip 5 metus, o jos kreipimasis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo vertintinas kaip spaudimo atsakovui darymas, siekiant priversti jį atsisakyti reikalavimo skirti baudą atsakingiems ieškovės asmenims už teismo sprendimo nevykdymą.
8.3. Sudarydamas su ieškove taikos sutartį, atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad jam priklausančio Malūno tvarkybos darbus, kurie reikalauja didelių finansinių išteklių, galės finansuoti iš lėšų, kurias jis tikėjosi gauti pardavęs ieškovės jam grąžintą nekilnojamąjį turtą. Kadangi ieškovė teismo 2020 m. kovo 27 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. 13-596-289/2020 neįvykdė ir atsakovui turto negrąžino, atsakovas objektyviai negalėjo atlikti visų Malūno tvarkybos darbų, kadangi jis neturi lėšų, kuriomis galėtų finansuoti minėtus darbus. Be to, atsakovas pašalino Malūno avarijos grėsmes ir iki šiol laiko jį aptvertą, tad Malūnas aplinkiniams jokios grėsmės nekelia.
8.4. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog atsakovas dėl savo kaltės, t. y. nesant objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jo, bet lemiančių sprendimo neįvykdymą, nevykdo jo atžvilgiu priimto teismo sprendimo ar akivaizdžiai vengia tai daryti. Akivaizdu, jog atsakovas taikos sutarties sąlygų pilna apimtimi negali įvykdyti dėl to, kad ieškovė nevykdo teismo 2020 m. kovo 27 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. 13-596-289/2020.
Atsiliepimas
9. Ieškovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, kuriuo prašo jo netenkinti ir palikti nepakeistą Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. liepos 3 d. nutartį. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
9.1. Taikos sutartis vykdytinas šalių susitarimas, kuris, teismui ją patvirtinus, įgijo galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią. Jos vykdymas nėra sąlygotas kitų teismų sprendimų ar neįvykdytų prievolių. Atsakovas, pasirašydamas taikos sutartį, prisiėmė įsipareigojimus žinodamas savo finansinę padėtį ir jokių kitų papildomų sąlygų nekėlė. Ieškovė laikosi teisės normų ir gina viešąjį interesą – užtikrina, kad avarinės būklės paveldosaugos objektas nekeltų grėsmės aplinkiniams. Tai nėra asmeninis ginčas, o pareiga reaguoti į grėsmę viešajai tvarkai ir saugumui. Be to, ieškovės veiksmai, vykdant teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties kontrolę, yra nuoseklūs nuo teismo nutarties įsiteisėjimo, taikos sutarties sąlygų įvykdymo pasibaigimo termino ir kreipimosi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
9.2. Paties atsakovo veiksmai lemia, kad iki šiol nėra iš dalies įvykdytas teismo sprendimas administracinėje byloje, nes jis pats nepasirašė parengto žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto, o Nacionalinė žemės tarnybos (toliau – NŽT) Panevėžio skyrius nesuderino naujai suformuoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylų. Šios aplinkybės iki šiol neleidžia ieškovei perduoti reikalingų dokumentų NŽT sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti. Žemės sklypo kadastro duomenų bylų pateikimas NŽT Panevėžio skyriui ir tolesnis nuosavybės teisių atkūrimo procesas gali būti tęsiamas tik esant atsakovo aktyviam bendradarbiavimui, t. y. jam pasirašius žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą. Taikos sutartimi atsakovas prisiėmė konkrečius įsipareigojimus ir šios sutarties nevykdymas negali būti pateisinamas kitose bylose nepriimtais sprendimais ar jų nevykdymu. Atsakovas nuo 2023 m. balandžio 17 d., kuomet įsigaliojo nutartis, niekada neprašė taikos sutarties sąlygų keisti ar jų vykdymo atidėti iki 2025 m. gegužės mėn., kai prašymas jau buvo pavėluotas, o nustatytas terminas buvo suėjęs. Tokie veiksmai rodo ne aktyvius veiksmus siekiant įvykdyti įsipareigojimus, o tik siekį jų išvengti.
9.3. Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad grėsmė aplinkiniams pašalinta, nes Malūnas aptvertas. Tačiau vien aptvėrimo fakto nepakanka – taikos sutartimi atsakovas įsipareigojo atlikti tvarkybos darbus (apsaugos techninių priemonių įrengimą ir neatidėliotinus saugojimo darbus). Šių veiksmų neįvykdymas reiškia, kad Malūnas ir toliau kelia grėsmę, kaip tai konstatuota 2025 m. balandžio 24 d. patikrinimo akte. Taikos sutartyje nebuvo jokių sąlygų, siejančių atsakovo pareigas su kitos – administracinės bylos (Nr. 13-596-289/2020) baigtimi ar su jo turtinės bei finansinės padėties pokyčiais. Atsakovas savo noru ir laisva valia prisiėmė pareigą per 24 mėnesius atlikti konkrečius darbus, t. y. pašalinti pastato avarijos grėsmę. Taikos sutartimi taip pat nenustatyta jokių sąlygų, kad atsakovo įsipareigojimų vykdymas priklausytų nuo lėšų, kurias jis tikėjosi gauti pardavęs savivaldybės jam grąžintą turtą. Tokiu būdu, atsakovo argumentai apie jo turtinę padėtį ir administracinės bylos eigą nėra teisiškai reikšmingi, vertinant šioje civilinėje byloje patvirtintos taikos sutarties vykdymą.
9.4. Atsakovas nesikreipė į teismą dėl vykdymo tvarkos pakeitimo iki termino pabaigos, todėl taikos sutartis laikytina neįvykdyta. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nes priimta objektyviai ir pagrįstai įvertinus visas faktines aplinkybes, todėl nėra pagrindo jos naikinti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
11. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo, atsiliepimų į jį ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme prijungimo
12. Atsakovas (apeliantas) L. P. kartu su atskiruoju skundu į bylą pateikė naujus įrodymus – pajamų deklaracijas už 2023-2024 m., kuriomis apeliantas įrodinėją aplinkybę, jog jis negauna tiek pajamų, kad galėtų pilnai atlikti Malūno tvarkybos darbus. Ieškovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija, kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė į bylą naujus įrodymus – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos raštą Nr. 19-1812(4.31Mr) „Dėl įpareigojimo vykdomojoje byloje Nr. 0025/21/00793 ir jo priedus, siekia paneigti apelianto akcentuojamą aplinkybę dėl administracinėje byloje nevykdomojo teismo procesinio sprendimo.
13. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.
14. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktos deklaracijos, tiek ir ieškovės pateiktas raštas bei jo priedai apie kitoje byloje priimto teismo procesinio sprendimo vykdymą nėra susiję su šioje byloje sprendžiamu klausimu dėl vykdomojo rašto išdavimo sąlygų, todėl juos atsisakoma priimti (CPK 180 straipsnis).
Dėl ginčo esmės
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl nevykdomos teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Panevėžio apylinkės teismas 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2‑509‑1103/2023 patvirtino tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo ne vėliau kaip per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo teismo sprendimo, kuriuo bus patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos pašalinti pastato – vėjo malūno (u. k. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), avarijos grėsmes, atlikdamas apsaugos techninių priemonių įrengimo ir neatidėliotinus saugojimo darbus, vėjo malūną laikydamas aptvertą iki nurodyti tvarkybos darbai bus atlikti ir vėjo malūnas nebekels grėsmės aplinkiniams. Nutartis įsiteisėjo – 2023 m. balandžio 17 d. Taigi terminas įvykdyti taikos sutartį suėjo 2025 m. balandžio 17 d. (įskaitytinai).
18. Ieškovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2025 m. liepos 1 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, prašydama išduoti vykdomąjį raštą pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-509-1103/2023. Ieškovė nurodė, kad 2025 m. balandžio 24 d. savivaldybės administracija apžiūrėjusi malūną, nustatė, kad jis aptvertas metaline tvora, jokie tvarkybos remonto darbai neatlikti ir neatliekami. Malūno būklė yra nepakitusi nuo 2020 m. lapkričio 23 d. atliktos apžiūros. Remiantis Aplinkos ministerijos leidimų paieškos sistema „TPS vartai“, leidimas atlikti statinio remontą neišduotas. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties neįvykdymo faktą, skundžiama nutartimi ieškovės prašymą patenkino ir vykdomąjį raštą išdavė. Apeliantas L. P., nesutikdamas su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, jį iš esmės argumentuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir neištyrė aplinkybių, dėl ko kai kurios taikos sutarties sąlygos nebuvo įvykdytos, ir dėl to klaidingai sprendė, kad nėra pagrindo pakeisti šalių nustatytą vykdymo tvarką ir sąlygas.
19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartis – tai sutartis, kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013; 2020 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020).
20. Vykdomojo rašto pagal teismo patvirtintą taikos sutartį išdavimo tvarka reglamentuota CPK 646 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka. Dėl teismo nutarties išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą gali būti paduotas atskirasis skundas.
21. Teismų praktikoje laikomasi aiškinimo, kad pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį teismas, prieš spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, įstatyme nustatyta tvarka turi informuoti apie tai taikos sutarties šalis. Tai reiškia, kad nusprendęs prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėti rašytinio proceso tvarka, teismas apie paskirtą teismo posėdį dalyvaujančius byloje asmenis (taikos sutarties šalis) turi informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Priešingu atveju būtų sudarytos prielaidos paneigti įstatyme nustatytą pareigą ištirti šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą. Vykdomojo rašto išdavimas CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju pasižymi specifika, nes jis išduodamas pačių šalių sudarytos taikos sutarties, patvirtintos teismo, pagrindu. Todėl ypač svarbu suteikti šalims galimybę pasisakyti dėl taikos sutarties (ne)vykdymo aplinkybių, kad teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, galėtų jas įvertinti ir dėl jų pasisakyti (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-193-450/2017, 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S‑65‑934/2021, 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2291-1097/2022, 2023 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2689-1097/2023, Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1702-259/2021, Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-289-856/2022 ir kt.).
22. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal taikos sutartį skundžiama nutartimi išsprendė, nepranešęs apie tai CPK nustatyta tvarka. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju šis procesinės teisės normų pažeidimas neturėjo įtakos bylos išnagrinėjimo rezultatui. Apeliantas savo teise būti išklausytas pasinaudojo pateikdamas atskirąjį skundą ir jame išdėstydamas savo argumentus, klausimo dėl jo galimai pažeistų procesinių teisių atskirajame skunde taip pat nekelia. Apeliantas atskirajame skunde taip pat nenurodė ir jokių naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos pirmosios instancijos teismui, o tokios aplinkybės nagrinėjamu atveju galėjo būti tik tinkamas vėjo malūno tvarkybos darbų pagal taikos sutarties sąlygas įvykdymas. Tačiau tokių aplinkybių nenurodė bei jas pagrindžiančių duomenų nepateikė ir, priešingai, iš esmės neneigia taikos sutarties sąlygų tinkamo neįvykdymo. Taigi šiuo atveju skundžiamos nutarties panaikinimas dėl procesinių teisės normų pažeidimo neatitiktų ekonomiškumo principo ir sudarytų tik prielaidą vilkinti taikos sutarties vykdymą.
23. Aiškindamas CPK 646 straipsnio 3 dalies normą kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu galima išspręsti procesinius šio sprendimo vykdymo klausimus, tačiau negalima keisti įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys, nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą, vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑316/2014; 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-356-684/2020, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
24. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019, 30 punktas). Nustačius, jog teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016, 28 punktas).
25. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo, kad taikos sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos, tiek ieškovė prašymo išduoti vykdomąjį raštą nagrinėjimo metu, tiek apeliantas kartu su atskiruoju skundu nepateikė argumentų dėl taikos sutartimi patvirtintų sąlygų aiškinimo. Nagrinėjamu atveju apeliantas iš esmės taip pat neginčija aplinkybės, kad jis nėra įvykdęs šalių sudarytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų, t. y. neatliko visų taikos sutartimi prisiimtų atlikti vėjo malūno tvarkybos darbų, tačiau tvirtina, kad šiuo atveju egzistuoja svarbios priežastys, dėl kurių jis nustatytų terminu negalėjo įvykdyti taikos sutarties sąlygų. Apeliantas teigia, kad šalių sudarytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų jis nėra įvykdęs, kadangi vėjo malūno tvarkybos darbai reikalauja didelių finansinių išteklių, kurių jis šiuo metu neturi ir kurių jis tikėjosi gauti iš nekilnojamojo turto pardavimo, kurį kitoje išnagrinėtoje administracinėje byloje buvo įpareigota grąžinti jam pati ieškovė ir kuri jo negrąžina, tokiu būdu nevykdydama įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie apelianto argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
26. Pažymėtina, kad tiek aukščiau aptarto CPK 646 straipsnio 3 dalis, tiek teismų praktika nenumato, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, turi vertinti aplinkybes, dėl kurių nevykdoma taikos sutartis. Taigi apelianto nurodytos aplinkybės tiek dėl vėjo malūno tvarkybos darbams būtinų finansinių išteklių, tiek dėl paties apelianto finansinių galimybių tokius darbus atlikti, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra laikytinos pagrindu neišduoti vykdomojo rašto CPK 646 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka. Vykdomojo rašto išdavimui teismui pakanka nustatyti taikos sutarties nevykdymo faktą, nevertinant įsipareigojimų nevykdymą pateisinančių priežasčių (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-415-516/2024), ką šiuo atveju būtent ir nustatė pirmosios instancijos teismas. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad būtent apeliantas, sudarymas taikos sutartį, turėjo įsivertinti savo realias galimybes bei pajėgumus įgyvendinti taikos sutarties sąlygas ir taikos sutarties sudarymo metu derėtis dėl vėjo malūno tvarkybos darbų atlikimo termino ir pan. Atitinkamai, ir atskirojo skundo argumentai, susiję su kitoje administracine tvarka išnagrinėtoje byloje priimto sprendimo (ne)vykdymu, laikytini nesusijusiais su šiuo atveju sprendžiamu klausimu dėl vykdomojo rašto išdavimo šioje byloje, todėl yra atmetami, kaip neturintys reikšmės.
27. Apeliantas atskirajame skunde kelia ir šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą, prašydamas nustatyti papildomą 36 mėn. terminą atsakovo įsipareigojimams pagal Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2‑509‑1103/2023 patvirtintą taikos sutartį įvykdyti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teisme šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarkos pakeitimo klausimas nebuvo sprendžiamas. Šių aplinkybių nenagrinėjus pirmosios instancijos teisme, atskirajame skunde draudžiama plėsti bylos nagrinėjimo ribas ir įrodinėti naujas, bylos nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teisme nebuvusias aplinkybes. Priešingu atveju būtų paneigta apeliacijos paskirtis ir sudarytos sąlygos pakartotiniam bylos išnagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑238-421/2023), todėl šio klausimo sprendimas išeina už atskirojo skundo nagrinėjimo ribų.
28. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.).
29. Remdamasis nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą dėl vykdomojo rašto dėl nevykdomos taikos sutarties sąlygų išdavimo, tinkamai aiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias teisės normas, tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, ir priėmė iš esmės teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atsakovo L. P. atskirasis skundas netenkinamas, o Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. liepos 3 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atskirojo skundo netenkinus, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Ieškovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė jos bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau dėl to nepasisako. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos nesusidarė, todėl klausimo dėl jų atlyginimo valstybei apeliacinės instancijos teismas taip pat nesprendžia ir plačiau dėl to nepasisako.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Panevėžio apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.