Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 20 d. teisėjo rezoliucijos civilinėje byloje Nr. S2-1064-772/2014 pagal pareiškėjų R. Š. ir R. Š. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

8. Įstatyme numatyta, jog bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis), kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta galimybę kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1 ir 2 dalys, CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Teismo procesiniu dokumentu patvirtinus taikos sutartį, tokio procesinio sprendimo galiojimo apimtis ir trukmė yra susaistyta taikos sutarties sąlygų. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka.

9. CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka. Dėl teismo nutarties išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą gali būti paduotas atskirasis skundas.

10. Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, jog pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas, vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma (žr. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-913-241/2020). Dėl šios priežasties teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne, t. y. teismas įsitikina, ar taikos sutartis (ne)vykdoma vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami šalių pateikti įrodymai; teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019, nutarties 32–33 punktai).

11. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugsėjo 20 d. teisėjo rezoliucija pareiškėjos R. Š. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino ir išdavė vykdomąjį raštą dėl 2014 m. sausio 13 d. teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties nevykdymo, nors, kaip minėta, CPK 646 straipsnio 3 punkto nuostatos iš esmės numato, kad klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl teismo patvirtintos taikos sutarties nevykdymo išsprendžiamas nutartimi. Pažymėtina, kad teisė pateikti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties išduoti vykdomąjį raštą nustatyta tik vienu išimtiniu atveju - kai asmuo kreipiasi į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis (CPK 646 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426-969/2021). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vien tik procesinio veiksmo įforminimas teisėjo rezoliucija neturėtų būti kliūtis pasinaudoti teise į apeliaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-421/2016).

12. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą pagal taikos sutartį, turėjo pareigą ištirti šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą ir tik tada išduoti vykdomąjį dokumentą (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas R. Š. CPK nustatyta tvarka buvo informuotas apie pareiškėjos R. Š. pateiktą prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjui R. Š. buvo suteikta galimybė pateikti savo nuomonę dėl pareikšto prašymo ir jame išdėstytų argumentų. Taigi, pirmosios instancijos teismas ne tik nesuteikė galimybės priešingai šaliai (R. Š.) pateikti savo nuomonę ir argumentus dėl prašymo išduoti vykdomąjį dokumentą, bet ir netyrė bei nevertino tiek pareiškėjos R. Š. prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo, tiek atsakovo R. Š. atskirajame skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su taikos sutarties (ne)vykdymu. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatytos prašymo nagrinėjimo ir šalių informavimo tvarkos, todėl nebuvo visapusiškai ištirtos bei nustatytos prašymo išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės.

13. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą dėl nevykdomos taikos sutarties, netinkamai taikė CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl vykdomojo rašto pagal patvirtintą taikos sutartį išdavimo tvarkos, ir dėl šio pažeidimo nagrinėjamas klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai, nes liko neatskleista nagrinėto klausimo esmė ir neužtikrinta pareiškėjo R. Š. teisė į teisingą teismą (CPK 6, 12, 17, straipsniai, 133 straipsnio 3 dalis, 329 straipsnio 1 dalis). Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo teisėjo rezoliucija panaikinama ir prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

14. Grąžinus prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, byloje nėra priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas, todėl nesprendžiamas ir apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, paliekant jį išspręsti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 20 d. teisėjo rezoliuciją ir pareiškėjos R. Š. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.