- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-12
- Bylos Nr.
- e2S-1702-259/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01104-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“
- Skolininkas
- uždarajai akcinei bendrovei „Nova Via LT“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Nova Via LT“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Nova Via LT“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Juris LT“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama priteisti iš skolininkės UAB „Nova Via LT“ 8426,50 Eur įsiskolinimą, 8 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį).
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 7 d. teismo įsakymu kreditorės pareiškimą tenkino.
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 7 d. nutartimi panaikino 2021 m. birželio 7 d. teismo įsakymą, patvirtinto tarp kreditorės UAB „Juris LT“ ir skolininkės UAB „Nova Via LT“ sudarytą rašytinę taikos sutartį:
Šalies argumentai
4. Kreditorė UAB „Juris LT“ 2021 m. liepos 28 d. kreipėsi į teismą, prašydama išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. eL2-16031-986/2021, dėl 8438,25 Eur sumos ir 8 proc. metinių palūkanų nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną išieškojimo, nes nevykdomos taikos sutarties sąlygos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 29 d. nutartimi kreditorės UAB „Juris LT“ prašymą tenkino. Išdavė kreditorei UAB „Juris LT“ vykdomąjį raštą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. liepos 7 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 5 ir 6 punktuose nurodytų sumų ir palūkanų išieškojimo.
6. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. liepos 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-16031-986/2021 patvirtinta taikos sutartis tarp UAB „Juris LT“ ir UAB „Nova Via LT“. Teismo patvirtintos taikos sutarties 4 dalyje numatyta, kad atsižvelgiant į šios Taikos sutarties 1-3 punktus, bendra Atsakovo (Skolininko) mokėtina suma Ieškovui (Pareiškėjui) sudaro 8438,25 Eur (6978,56 Eur + 1447,94 Eur + 11,75 Eur). 5 punkte nurodoma, kad taikos sutarties 4 punktuose nurodytą 8438,25 Eur skolos sumą, Atsakovas (Skolininkas) įsipareigojo Ieškovui (Pareiškėjui) sumokėti į Ieškovo (Pareiškėjo) atsiskaitomąją banko sąskaitą mokant tokia tvarka: iki 2021-07-10 dienos sumokėti 300,00 Eur; iki 2021-08-10 dienos sumokėti 350,00 Eur; iki 2021-09-10 dienos sumokėti 700,00 Eur; iki 2021-10-11 dienos sumokėti 750,00 Eur; iki 2021-11-11 dienos sumokėti 750,00 Eur; Iki 2021-12-10 dienos sumokėti 750,00 Eur; Iki 2022-01-10 dienos sumokėti 750,00 Eur; Iki 2022-02-10 dienos sumokėti 750,00 Eur; Iki 2022-03-10 dienos sumokėti 750,00 Eur; Iki 2022-04-10 dienos sumokėti 750,00 Eur; Iki 2022-05-10 dienos sumokėti 750,00 Eur; Iki 2022-06-10 dienos sumokėti 750,00 Eur; Iki 2022-07-10 dienos sumokėti 338,25 Eur; Taip pat numatyta, kad atsakovas (Skolininkas) sutinka Ieškovui (Pareiškėjui) mokėti 8 procentus metinių palūkanų nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atsiskaitymo dienos (6 punktas). Atsakovui (Skolininkui) nesilaikant šios sutarties 5 ir 6 straipsniuose nurodytos mokėjimo tvarkos ir sąlygų Ieškovas (Pareiškėjas) turi teisę LR CPK 646 str. pagrindu kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo visai likusiai Atsakovo (Skolininko) nesumokėtai skolos ir/ar palūkanų sumai (8 punktas). Ši teismo nutartis įsiteisėjo ir įgijo galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią bei tapo priverstinai vykdytinu dokumentu įsiteisėjus teismo nutarčiai, t. y. nuo 2021 m. liepos 20 d.
7. Konstatavo, jog kreditorės prašymas išduoti vykdomąjį raštą visai skolininkės nesumokėtai skolai ir palūkanoms (8 punktas) pagrįstas ir tenkintinas (CPK 646 straipsnio dalis), kadangi Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. liepos 7 d. nutartis patvirtinti tarp šalių sudarytą taikos sutartį yra įsiteisėjusi, tačiau nevykdoma.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskirajame skunde skolininkė UAB „Nova Via LT“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas nenustatė ir netyrė jokių faktinių aplinkybių, susijusių su taikos sutarties ar jos dalies vykdymu ar nevykdymu, nesiaiškino taikos sutarties nevykdymo priežasčių, nereikalavo ir nepasiūlė pareiškėjai, pateikusiai prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, pateikti įrodymus, pagrindžiančius vykdomojo rašto išdavimo būtinybę.
8.2. Teismas skolininkei UAB „Nova Via LT“ neįteikė procesinių dokumentų ir nesudarė galimybės pareikšti nuomonę dėl prašymo išduoti vykdomąjį raštą, pateikti įrodymus.
8.3. Taikos sutartis sudaryta pagal UAB „Juris LT“ nustatytas sąlygas ir sumas. Prieš pasirašant taikos sutartį UAB „Nova Via LT“ pranešė kreditorei, kad įmonės sąskaitai uždėtas areštas ir galimybių atlikti mokėjimus pagal nustatytą grafiką galimybių nebus. Kreditorės teisininkė nurodė, kad bus galima mokėti netesybas ir skolos grąžinimas bus siejamas pagal galutinį grąžinimo terminą- 2022 m. liepos 10 d., todėl UAB „Nova Via LT“ pasirašė taikos sutartį pagal UAB „Juris LT“ sudarytą grafiką.
8.4. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas neatsižvelgė į tai, kad įvykdyti taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus sutrukdė objektyvios aplinkybės –įmonės sąskaitos areštas.
8.5. Teismų praktikoje išaiškinta, jog sprendžiant ar vienašališkas sutarties nutraukimas yra teisėtas, be pačių sutarties nutraukimo pagrindų egzistavimo, taip pat svarbu nustatyti, ar sutartis nutraukta nustatyta tvarka. Kreditorė UAB „Juris LT“ nepranešė apie ketinimą kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nors įstatymu yra nustatytas terminas, per kurį turi būti atliktas pranešimas apie sutarties nutraukimą. UAB „Juris LT“ teisininkė iš telefoninių pokalbių žinojo, kad mokėjimas bus atliktas pavėluotai. Be to, šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Prievolės su atidedamuoju terminu negalima reikalauti įvykdyti tol, kol nesuėjo terminas paskutinei įmokai atlikti .
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Nurodė, kad taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Šalys taikos sutartyje susitarė dėl įsiskolinimo apmokėjimo termino, nurodė, kad skolininkei nesilaikant nurodytos mokėjimo tvarkos ir sąlygų, kreditorė turi teisę CPK 646 straipsnio pagrindu kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo visai likusiai skolininkės nesumokėtai skolos ir/ar palūkanų sumai. Skolos grąžinimo terminai yra esminė taikos sutarties sąlyga, kuri negali būti keičiama vykdomojo rašto išdavimo procese. Skolininkė neginčija, kad nevykdė šalių sudarytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų.
9.2. Taikos sutartį skolininkė pasirašė laisva valia, turėjo pakankamai laiko susipažinti su taikos sutarties sąlygomis, jokių pastabų dėl taikos sutarties sąlygų nepateikė, taikos sutartį pasirašė ir pasirašytą atsiuntė el. paštu kreditorei.
9.3. Vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų, o nurodyti skolininkės argumentai ir atskirajame skunde suformuluotas prašymas nėra pagrindas naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis).
11. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas kreditorės UAB „Juris LT“ prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl nevykdomos teismo patvirtintos taikos sutarties, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartimi buvo patvirtinta tarp kreditorės UAB „Juris LT“ ir skolininkės UAB „Nova Via LT“ sudaryta taikos sutartis. Taikos sutartimi (5 punktas) šalys susitarė, kad taikos sutarties 4 punkte nurodytą 8438,25 Eur skolos sumą, skolininkė įsipareigoja sumokėti sekančiai: iki 2021-07-10 dienos sumokėti 300,00 Eur; iki 2021-08-10 dienos sumokėti 350,00 Eur; iki 2021-09-10 dienos sumokėti 700,00 Eur; iki 2021-10-11 dienos sumokėti 750,00 Eur; iki 2021-11-11 dienos sumokėti 750,00 Eur; iki 2021-12-10 dienos sumokėti 750,00 Eur; iki 2022-01-10 dienos sumokėti 750,00 Eur; iki 2022-02-10 dienos sumokėti 750,00 Eur; iki 2022-03-10 dienos sumokėti 750,00 Eur; iki 2022-04-10 dienos sumokėti 750,00 Eur; iki 2022-05-10 dienos sumokėti 750,00 Eur; iki 2022-06-10 dienos sumokėti 750,00 Eur; iki 2022-07-10 dienos sumokėti 338,25 Eur. Skolininkė sutiko mokėti 8 procentus metinių palūkanų nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atsiskaitymo dienos (6 punktas). Skolininkei nesilaikant taikos sutarties 5 ir 6 straipsniuose nurodytos mokėjimo tvarkos ir sąlygų kreditorė turi teisę LR CPK 646 str. pagrindu kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo visai likusiai skolininkės nesumokėtai skolos ir/ar palūkanų sumai (8 punktas). Pareiškėja (kreditorė) UAB „Juris LT“ kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nes skolininkė UAB „Nova Via LT“ nevykdo taikos sutarties, t. y. nesumokėjo 5 punkte numatytos pirmosios mokėtinos 300,00 Eur sumos. Pirmosios instancijos teismas prašymą tenkino.
13. Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis), kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta galimybę kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys, CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
14. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka. Dėl teismo nutarties išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą gali būti paduotas atskirasis skundas.
15. Asmens teisė į tinkamą procesą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Teismų įstatymo 5 straipsnis), procesinis lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis) lemia dalyvaujančių byloje asmenų teisę žinoti, kur ir kada bus nagrinėjama byla, nepriklausomai nuo to, ar ji nagrinėjama žodinio ar rašytinio proceso tvarka. CPK 153 straipsnio 2 dalimi teismas yra įpareigojamas apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė. Kai rašytinio proceso tvarka nagrinėjami kiti procesiniai klausimai, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį pranešama tik šio Kodekso numatytais atvejais. Bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja (CPK 153 straipsnio 2 dalis).
16. Nagrinėjamu atveju prašymą dėl vykdomojo rašto kreditorė pateikė 2021 m. liepos 28 d.. Prašymas rašytinio proceso tvarka išnagrinėtas ir skundžiama teismo nutartis priimta 2021 m. liepos 29 d. Tačiau byloje nėra duomenų, jog skolininkė CPK nustatyta tvarka būtų informuota apie kreditorės pateiktą prašymą bei vyksiantį rašytinį teismo posėdį (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis), taip pat nėra duomenų, jog skolininkei būtų suteikta galimybė pateikti savo nuomonę dėl pareikšto prašymo ir jame išdėstytų argumentų. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog teismas nesilaikė CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatytos prašymo nagrinėjimo ir šalių informavimo tvarkos, nes pasirinkdamas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismas privalėjo laikytis procesinių taisyklių, numatančių paskelbimą (šalių informavimą) apie šį procesą. Teismas, gavęs prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nepaskyrė jo nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nesilaikė CPK 133 straipsnio 3 dalies nuostatų ir specialiame interneto tinklalapyje nepatalpino pranešimo apie paskirtą bylos rašytinį nagrinėjimą, t. y. apie tokio prašymo nagrinėjimą neinformavo šalių. Atsižvelgiant į tai nebuvo visapusiškai ištirtos bei nustatytos prašymo išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės. Teismas netinkamai taikė proceso teisės normas neinformuodamas apie bylos nagrinėjimą proceso dalyvių ir nesuteikdamas teisės jiems išreikšti savo nuomonę, pateikti įrodymus.
17. Remiantis atskirojo skundo argumentais matyti, kad apeliantė atskirąjį skundą grindžia aplinkybe, jog jai nebuvo tinkamai pranešta apie klausimo dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjimą, nesuteikta galimybė pateikti savo nuomonę, įrodymus, o pirmosios instancijos teismas nenustatė ir netyrė jokių faktinių aplinkybių, susijusių su taikos sutarties ar jos dalies vykdymu ar nevykdymu.
18. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas yra pripažįstamas, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo, remdamasis šia aplinkybe, grindžia savo apeliacinį skundą.
19. Kaip jau nurodyta, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis, kuria išspręstas klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo nevykdant teismo patvirtintos taikos sutarties, priimta dalyvaujantiems byloje asmenims tinkamai nepranešus apie teismo posėdžio laiką ir vietą, apeliantė šia aplinkybe grindžia savo atskirąjį skundą, todėl laikytina absoliučiu nutarties negaliojimo pagrindu, numatytu CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, skundžiama Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
20. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamu klausimu ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. nutartį ir perduoti kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.