Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens UAB „Kietaviškių statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Stavys“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Kietaviškių statyba“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartį ir neišduoti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2SP-38414-872/2016, pagrindu vykdomąjį raštą; taip pat prašė pareiškėjai UAB „Stavys“ skirti iki 5792 Eur baudą, pusę kurios priteisti UAB “Kietaviškių statyba”.Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad UAB „Kietaviškių statyba“ 2016 m. rugsėjo 13 d. vykdydama Taikos sutartį sumokėjo 1 000 Eur, todėl pareiškėjos reikalavimas sumažėjo iki 8 012,70 Eur. 2016 m. rugsėjo 26 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi suinteresuotas asmuo iš Lenkijos Bendrovės „GALBUD“ įsigijo „GALBUD“ turimą reikalavimą į 4 083,20 Eur dydžio skolą iš pareiškėjos. 2016 m. rugsėjo 30 d. pranešimu suinteresuotas asmuo pranešė pareiškėjai apie įsigytą reikalavimą, kreditoriaus pagal minėtą reikalavimą pasikeitimą bei apie tai, jog suinteresuoto asmens turimas reikalavimas yra užskaitomas kaip jos turimas įsiskolinimas pareiškėjai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos reikalavimas suinteresuotam asmeniui sumažėjo iki 3 929,5 Eur (8 012,70 Eur – 4083,20 Eur = 3 929,50 Eur). Suinteresuotas asmuo negalėjo įvykdyti reikalavimo, nes dar nepasibaigus taikos sutartyje nustatytiems terminams, pareiškėja, siekdama daryti poveikį, nepagrįstai kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu iškelti suinteresuotam asmeniui bankroto bylą. Pradėjus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimą, buvo apribotas suinteresuoto asmens disponavimas lėšomis ir turtu. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 26 d. įsiteisėjusia nutartimi atsisakė iškelti suinteresuotam asmeniui bankroto bylą.Suinteresuotas asmuo negalėjo įvykdyti pareiškėjos reikalavimo sumokėti likusią skolos dalį, nes Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 17 d. nutartimi c. b. Nr. e2-44172-433/2016, pagal ieškovo Lenkijos bendrovės „GALBUD“ ieškinį atsakovui UAB „Stavys“, pritaikė UAB „Stavys“ turtui laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo jos turtą, pinigines lėšas, turtines teises bendrai 5 759,39 Eur sumai. Antstolis V. Č., vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartį c. b. Nr. e2-44172-433/2016, priėmė 2016 m. spalio 19 d. patvarkymą, kuriuo areštavo pareiškėjai priklausančias turtines teises į pas suinteresuotą asmenį esančias lėšas, t. y. 3 929,5 Eur sumą. Pareiškėja žinodama apie tai, kad jos reikalavimas apeliantei yra sumažėjęs iki 3 929,5 Eur sumos, paprašė vykdomojo rašto 8 012,70 Eur sumai, taip piktnaudžiaudama savo teise į priverstinį teismo sprendimo vykdymą bei skolos išieškojimą. Faktas, jog reikalavimo suma yra sumažėjusi, pareiškėjai buvo žinoma, kadangi jai buvo pranešta apie kreditoriaus pasikeitimą bei įsigytos skolos įskaitymą. Taip pat, pareiškėjai pateikus Vilniaus apygardos teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo minėtos aplinkybės buvo nurodytos atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo bei rašytiniuose paaiškinimuose c. b. Nr. eB2-6019-794/2016. Dėl to pareiškėjai tikrai žinojo apie įsiskolinimo sumą (3 929,5 Eur) bei apie jo turtinėms teisėms pritaikytą areštą, tačiau nepaisant to, pareiškėja sąmoningai piktnaudžiavo jai įstatymo suteikta teise ir kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo didesnei sumai negu jai iš tikrųjų priklauso.Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja UAB „Stavys“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą ir suinteresuotam asmeniui skirti iki 5792 Eur baudą, pusę kurios, priteisiant UAB „Stavys“.Reikalavimo perleidimo sutartyje nurodyta, kad perleidžiamas reikalavimas į pareiškėjos 4 083,20 Eur skolą už atliktus darbus pagal 2016 m. gegužės 12 d. ir 2016 m. birželio 1 d. pažymas apie atliktų darbų vertę, atliktų darbų aktus bei faktūras. Šioje sutartyje nenurodoma, jog minėtas Lenkijos bendrovės GALBUD reikalavimas į pareiškėją, kuris ir buvo perleistas suinteresuotam asmeniui, iš tiesų yra atsiradęs iš tarp Lenkijos bendrovės GALBUD ir pareiškėjos sudarytos 2016 m. kovo 15 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. 2/20160315 ir jos papildomo susitarimo Nr. 1., kurio pagrindu suinteresuotas asmuo turėjo atlikti fasadų izoliacijos darbus ir kurios pagrindu vėliau buvo parengtos 2016 m. gegužės 12 d. ir 2016 m. birželio 1 d. pažymos apie atliktų darbų vertę, atliktų darbų aktai bei faktūros. Šios paslaugų teikimo sutarties Lenkijos bendrovė GALBUD ir suinteresuotas asmuo į savo reikalavimo perleidimo sutartį neįtraukė tikslingai, žinodamos, jog minėtos sutarties 6.1 p. yra nurodyta, kad „Šalys susitaria, kad tam tikrų teisių ir pareigų perdavimas pagal šios Sutarties visumoje trečiosioms šalims leidžiama tik gavus išankstinį sutikimą Sutarties Šalių.“ Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nėra ir niekados nebuvo davusi išankstinio sutikimo Lenkijos bendrovei GALBUD perleisti reikalavimą trečiosioms šalims nurodytos sutarties pagrindu, pagal minėtą sutartį be pareiškėjos išankstinio sutikimo reikalavimas niekaip ir negalėjo būti perleistas suinteresuotam asmeniui. 2016 m. spalio 10 d. pareiškėja gavo suinteresuoto asmens pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo, į kurį nedelsiant sureagavo ir 2016 m. spalio 17 d. pateikė pranešimą kad su reikalavimu nesutinka. Šiuo metu yra rengiami procesiniai dokumentai teismui dėl reikalavimo perleidimo sutarties, bei suinteresuoto asmens atlikto įskaitymo pripažinimo negaliojančiais.Suinteresuoto asmens argumentai, kad neva ji negalėjo įvykdyti reikalavimo pareiškėjai dėl šios inicijuotos bankroto bylos dėl ko buvo apribotas disponavimas lėšomis, visiškai nepagrįsti, kadangi 2016 m. spalio 26 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi atsisakė bankroto bylą iškelti, nutartis įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 7 d., o suinteresuotas asmuo net ir po 2016 m. lapkričio 7 d. iki šiol neatsiskaitė pagal taikos sutartį (nesumokėjo net neginčijamos 3 929,50 EUR skolos dalies), todėl nėra jokio pagrindo laikyti, kad būtent bankroto bylos inicijavimas galėjo būti kliūtis suinteresuotam asmeniui tinkamai atsiskaityti.Suinteresuotas asmuo negalėjo nežinoti apie Lenkijos bendrovės ir pareiškėjos sudarytą Paslaugų teikimo sutartį draudžiančią be išankstinio sutikimo perleisti minėtą reikalavimą, nes tiek suinteresuotą asmenį šioje byloje, tiek ir Lenkijos bendrovę GALBUD kitoje byloje atstovauja tas pats advokatas. Taigi, tiek pats suinteresuotas asmuo, tiek net ir jos atstovas advokatas elgiasi akivaizdžiai nesąžiningai, visų pirma perimant reikalavimą, kuris negali būti perimtas ir apie kurio negalėjimą būti perimtu žino abi sutartį pasirašančios šalys, visų antra, nutylėdami šias aplinkybes nagrinėjamoje byloje, todėl bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis turėtų būti skirta, ne pareiškėjai, bet suinteresuotam asmeniui. Suinteresuotas asmuo MB „Europos iniciatyvos“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Vykdomojo rašto išdavimo tvarką reglamentuoja CPK VI dalies XLIV skyrius, kurio 646 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 str. 3 d.). Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjimas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Taigi, CPK 646 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad prašymai dėl vykdomojo rašto išdavimo teismo patvirtintos taikos sutarties pagrindu nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, o tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta, kad yra būtina, toks prašymas nagrinėjamas teismo posėdį, apie jį pranešus suinteresuotiems asmenims.Iš bylos duomenų nustatyta, kad įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartimi supaprastinto proceso tvarka patvirtinta taikos sutartis tarp MB „Europos iniciatyvos“, UAB „Stavys“ ir UAB „Kietaviškių statyba“. 2016 m. spalio 31 d. prašymu pareiškėja UAB „Stavys“ kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, teigdama, kad UAB „Kietaviškių statyba“ įsipareigojimų pagal taikos sutartį nevykdo. Gavęs pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, pirmosios instancijos teismas rašytinio proceso tvarka 2016 m. lapkričio 7 d. nutartimi nutarė išduoti vykdomąjį raštą išieškoti 8012,70 Eur skolą iš skolininkės UAB „Kietaviškių statyba“ pareiškėjos UAB „Stavys“ naudai. Nors CPK 646 straipsnio 3 dalis tiesiogiai nenumato teismo pareigos apie gautą prašymą pranešti suinteresuotiems asmenims, tačiau apeliacinės instancijos vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliantės neinformavus apie gautą prašymą, ji neturėjo galimybės išdėstyti argumentų bei pateikti įrodymų, reikšmingų sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 646 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad tik ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, teismas dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.Nors kaip jau minėta, CPK 646 straipsnio 3 dalis tiesiogiai nenumato teismo pareigos apie gautą prašymą pranešti suinteresuotiems asmenims, tačiau tiek atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, tiek su atskiruoju skundu apeliantės pateikti rašytiniai įrodymai gali sąlygoti dalies išduoto vykdomojo rašto nepagrįstumą. Apeliantė pateikė įrodymus, kad 2016 m. rugsėjo 26 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi ji iš Lenkijos Bendrovės „GALBUD“ įsigijo „GALBUD“ turimą reikalavimą į 4 083,20 Eur dydžio skolą iš pareiškėjos, tačiau UAB „Stavys“ nesutinkant su reikalavimo perėmimu ir jo užskaitymu bei pirmosios instancijos teismui nevertinus šių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių negali išnagrinėti ir nustatyti, tai turi padaryti pirmosios instancijos teismas. Tuo pagrindu prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo perduodamas iš naujo nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos UAB „Stavys“ prašymą išduoti vykdomojo rašto išdavimo perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.