Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Jaliniausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo D. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 2 (dviems) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. S. kaltinamas tuo, kad dalyvaudamas organizuotoje grupėje su R. M., P. B., D. K. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, turėdami išankstinę tyčią grupės narių naudai pagrobti svetimą turtą – rankinį laikrodį, mobiliojo ryšio telefoną ,,Huawei P8 Lithe“ ir automobilį ,,Opel Meriva“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš anksto koordinuotais veiksmais, tai yra P. B. vadovaujant bei duodant nurodymus kitiems grupės nariams, bendrai sukurdami bauginančią situaciją, tokiu būdu atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis ir grasindami panaudoti fizinį smurtą bei daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, 2017-03-16, apie 04.00 val., prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), P. B. pagrasinus fiziniu smurtu T. K. ir tokiu būdu neteisėtai užvaldžius T. K. vairuojamą automobilį ,,Opel Meriva“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį V. K., ir jį P. B. atvairavus iki (duomenys neskelbtini) g., vedančios į (duomenys neskelbtini) mišką, (duomenys neskelbtini), P. B. davus nurodymus ir perdavus D. K. daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, kuriuo, D. K. kartu su T. K. tuo pačiu automobiliu pavažiavus gilyn į (duomenys neskelbtini) mišką, pagrasinus daiktu, panašiu į šaunamąjį ginklą, t. y. nukreipus jį į T. K. ir lipnia juosta apvyniojus jo rankas ir kojas, tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobė T. K. priklausančius daiktus: sidabrinės spalvos rankinį laikrodį su odine apyranke, 50 Eur vertės, mobiliojo ryšio telefoną ,,Huawei P8 Lithe“, 180 Eur vertės, ir V. K. priklausantį automobilį ,,Opel Meriva“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2400 Eur vertės, tokiu būdu organizuotos grupės narių naudai pagrobė bendros 2630 Eurų vertės svetimą turtą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje 180 straipsnio 3 dalyje.D. S. Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 18 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesio laikotarpiui, vėlesne šio teismo nutartimi kardomosios priemonės terminas buvo pratęstas. 2017 m. birželio 14 d. perdavus baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu nagrinėti į Kauno apylinkės teismą, šio teismo nutartimis suėmimo taikymas nuolat tęsiamas. Paskutine Kauno apylinkės teismo spalio 12 d. nutartimi D. S. suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams, nustačius, kad suėmimo taikymo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, nėra išnykę.Kaltinamasis D. S. skundžia Kauno apylinkės teismo spalio 12 d. nutartį ir prašo taikyti jam švelnesnę kardomąją priemonę – namų areštą ar intensyvią priežiūrą. Kaltinamojo nuomone, teismas, pratęsdamas jam kardomosios priemonės terminą, neatsižvelgė į tai, kad jis yra nepilnametis, suėmime laikomas jau ilgą laiką – nuo kovo 17 d., taip pat į tai, kad nusikaltimą, kuriuo kaltinamas, padarė dėl vyresnių draugų įtakos, dėl savo neteisėto elgesio nuoširdžiai gailisi. Kaltinamasis pažymi, kad jis nori grįžti į namus, lankyti mokyklą, bėgti ar slėptis nuo teismo neketina.Teismo posėdyje prokuroras prašė palikti galioti skundžiamą nutartį ir skundą atmesti, kaltinamasis ir jo gynėja prašė skundą tenkinti.Kaltinamojo D. S. skundas atmestinas.Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį ir pateiktą medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis yra teisėta, griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, terminas įtariamajam D. S. pratęstas pagrįstai, esant baudžiamojo proceso įstatyme numatytiems suėmimo skyrimo pagrindams ir sąlygoms.Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, skyrimui būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju tokie duomenys yra nurodyti kaltinamajame akte ir jų buvimas sudarė pagrindą surašyti kaltinamąjį aktą bei perduoti bylą nagrinėti į teismą. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomosios priemonės terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.Suėmimas gali būti skiriamas ar jo terminas pratęsiamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Šioje baudžiamojoje byloje D. S. yra kaltinamas padaręs vieną sunkų nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, todėl suėmimo termino pratęsimui įstatyminis pagrindas yra.Kaip minėta, Kauno apylinkės teismas D. S. kardomosios priemonės – suėmimo, terminą pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindus. Konstatuotina, kad teismo išvados, jog kaltinamasis D. S., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujas BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, yra motyvuotos ir pagrįstos.Skiriant suėmimą ar tęsiant šios kardomosios priemonės taikymo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis).Šiuo atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad D. S., būdamas nepilnametis nepasižymi tvirtais socialiniais ryšiais ar tokia tėvų įtaka, kuri sudarytų pagrįstą pagrindą manyti, kad būdamas laisvėje jis nebėgs ir nesislėps nuo teismo. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad D. S. turi nuolatinę gyvenamąją vietą su motina, tačiau jam paskirto įpareigojimo būti nakties metu namuose nesilaikė, yra linkęs bėgti iš namų, nuo 2014 m. jo šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančią vaikus, apskaitą, jis pats nuo 2015 m. kovo 28 d. yra įrašytas į policijos dominančią vaikų apskaitą, iki suėmimo nelankė mokyklos, nedirbo. Todėl įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog būdamas laisvėje D. S. gali bandyti išvengti jam gresiančios griežtos baudžiamosios atsakomybės, bėgdamas (slėpdamasis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Suėmimo taikymas įtariamajam D. S. pratęstas taip pat ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Šiuo pagrindu griežčiausia kardomoji priemonė gali būti paskirta ar pratęstas jos terminas, jeigu asmuo įtariamas (kaltinamas) padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų ir yra pagrįstas manymas, kad jis ir toliau darys naujus šiame straipsnyje nurodytus nusikaltimus. Šią išvadą gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos ir kiti duomenys.Nustatyta, kad nusikalstama veika, kurios padarymu D. S. yra kaltinamas, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai ir pagal tai yra įtraukta į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą, be to, galimai padaryta veikiant organizuotoje grupėje. Pratęsdamas kaltinamajam suėmimo terminą minėtu pagrindu, apylinkės teismas tinkamai įvertino ir tai, kad D. S., būdamas 16 metų amžiaus, jau yra tris kartus teistas ir nagrinėjamą sunkų tyčinį nusikaltimą galimai padarė teistumui neišnykus, praėjus tik kelioms dienoms po teismo sprendimo skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę nei suėmimas. Svarbu ir tai, kad D. S. būdingi tokio paties pobūdžio nusikaltimai nuosavybei (plėšimai), be šios baudžiamosios bylos teisme yra nagrinėjamos dar trys baudžiamosios bylos, kuriose jis yra kaltinamas analogiškų nusikaltimų darymu. Kaltinamasis skunde nurodo norintis grįžti gyventi pas motiną ir lankyti mokyklą, tačiau byloje yra duomenys, kad jį (duomenys neskelbtini) mokykla charakterizuoja neigiamai, kaip turintį žalingų įpročių, grasinusį susidoroti su kitais mokiniais, mokymosi įstaigoje turėjus kovinį peilį, asmenį. Visi šie duomenys neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę ir rodo, jog jis nesistengia pakeisti savo nusikalstamo elgesio ir yra linkęs nesilaikyti įstatymų nuostatų, todėl pagrįstai manytina, kad grįžęs gyventi į tą pačią gyvenamąją aplinką jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Apygardos teismas, įvertindamas galimybę skirti švelnesnę baudžiamojo proceso įstatyme numatytą kardomąją priemonę ar jų kompleksą, visiškai sutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstytais motyvais, dėl kurių kaltinamajam švelnesnių kardomųjų priemonių skyrimas nebūtų tikslingas. Kolegijos vertinimu, šioje nutartyje aptartų kaltinamąjį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių visuma (tvirtų socialinių ryšių nebuvimas, nusikaltimų recidyvas, ankstesnių švelnesnių kardomųjų priemonių neefektyvumas) patvirtina išvadą, kad šiuo atveju be asmens teisės į laisvę suvaržymo nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir ypač užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Kauno apylinkės teismas, pratęsdamas kaltinamajam D. S. kardomosios priemonės – suėmimo, terminą, tinkamai argumentavo sprendimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų suėmimo paskyrimo (pratesimo) pagrindų ir sąlygų buvimo, ir nei Baudžiamojo proceso kodekso, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, numatančių, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Šiuo metu pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, taikymas, esant nustatytam 2 (dviejų) mėnesių terminui, neprieštarauja BPK 11 straipsnyje numatytam proporcingumo principui, todėl nėra teisinių pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamą Kauno apylinkės teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo D. S. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.