Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algerdo Urbšio

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo D. S. gynėjo advokato Mariaus Kuzminovo skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria kaltinamajam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 2 (dviems) mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2017 m. gruodžio 17 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 7 klasių išsilavinimo, mokėsi (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas penkis kartus, paskutinį kartą 2017 m. gruodžio 11 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu (nuosprendis neįsiteisėjęs), kaltinamas tuo, kad dalyvaudamas organizuotoje grupėje su R. M., P. B., D. K. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, turėdami išankstinę tyčią grupės narių naudai pagrobti svetimą turtą – rankinį laikrodį, mobiliojo ryšio telefoną ,,Huawei P8 Lithe“ ir automobilį ,,Opel Meriva“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš anksto koordinuotais veiksmais, tai yra P. B. vadovaujant bei duodant nurodymus kitiems grupės nariams, bendrai sukurdami bauginančią situaciją, tokiu būdu atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis ir grasindami panaudoti fizinį smurtą bei daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, 2017 m. kovo 16 d., apie 04.00 val., prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), P. B. pagrasinus fiziniu smurtu T. K. ir tokiu būdu neteisėtai užvaldžius T. K. vairuojamą automobilį ,,Opel Meriva“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį V. K., ir jį P. B. atvairavus iki (duomenys neskelbtini), vedančios į (duomenys neskelbtini), P. B. davus nurodymus ir perdavus D. K. daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, kuriuo, D. K. kartu su T. K. tuo pačiu automobiliu pavažiavus gilyn į (duomenys neskelbtini) mišką, pagrasinus daiktu, panašiu į šaunamąjį ginklą, t. y. nukreipus jį į T. K. ir lipnia juosta apvyniojus jo rankas ir kojas, tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobė T. K. priklausančius daiktus: sidabrinės spalvos rankinį laikrodį su odine apyranke, 50 Eur vertės, mobiliojo ryšio telefoną ,,Huawei P8 Lithe“, 180 Eur vertės, ir V. K. priklausantį automobilį ,,Opel Meriva“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2400 Eur vertės, tokiu būdu organizuotos grupės narių naudai pagrobė bendros 2630 Eurų vertės svetimą turtą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje 180 straipsnio 3 dalyje.D. S. Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 18 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesio laikotarpiui, vėlesne šio teismo nutartimi kardomosios priemonės terminas buvo pratęstas. 2017 m. birželio 14 d. perdavus baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu nagrinėti į Kauno apylinkės teismą, šio teismo nutartimis suėmimo taikymas nuolat tęsiamas. Paskutine Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. d. nutartimi D. S. suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams, nustačius, kad suėmimo taikymo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, nėra išnykę, nes yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis bėgs ( slėpsis) nuo teismo bei darys naujus nusikaltimus.Kaltinamojo D. S. gynėjas advokatas Marius Kuzminovas skundžia Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartį ir prašo ją panaikinti.Skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog jo ginamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo, jis yra nepilnametis, gyvena su mama, jam reikia tęsti mokslą, ryšių užsienyje neturi. Gynėjas nurodo ir tai, kad jo ginamasis kaltu prisipažino ir padėjo išsiaiškini nusikalstamos veikos aplinkybes, Apylinkės teismas pratęsdamas suėmimo terminą nesvarstė galimybės skirti švelnesnes karomąsias priemones.Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.Kaltinamojo D. S. gynėjo advokato Mariaus Kuzminovo skundas atmetamas.Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį ir pateiktą medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartis yra teisėta, griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, terminas įtariamajam D. S. pratęstas pagrįstai, esant baudžiamojo proceso įstatyme numatytiems suėmimo skyrimo pagrindams ir sąlygoms.Teisėjų kolegija pažymi, kad suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, skyrimui būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju tokie duomenys yra nurodyti kaltinamajame akte ir jų buvimas sudarė pagrindą surašyti kaltinamąjį aktą bei perduoti bylą nagrinėti į teismą. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomosios priemonės terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.Kaip minėta, Kauno apylinkės teismas D. S. kardomosios priemonės – suėmimo, terminą pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindus. Teisėjų kolegijos nuomone, teismo išvados, jog kaltinamasis D. S., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujas BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, yra motyvuotos ir pagrįstos.Skiriant suėmimą ar tęsiant šios kardomosios priemonės taikymo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis).Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nors kaltinamasis D. S. yra nepilnametis, tačiau padarė tyčinį, sunkų nusikaltimą. Nors byloje nėra duomenų, kad jis turi ryšių užsienyje, tačiau nėra pagrindo konstatuoti, jog D. S. turi tvirtus socialinius ryšius. Nors D. S. turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir gyvena su motina, tačiau jam paskirto įpareigojimo būti nakties metu namuose nesilaikė, yra linkęs bėgti iš namų, nuo 2014 m. jo šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančią vaikus, apskaitą, jis pats nuo 2015 m. kovo 28 d. yra įrašytas į policijos dominančią vaikų apskaitą, iki suėmimo nelankė mokyklos, nedirbo. Todėl įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog būdamas laisvėje D. S. gali bandyti išvengti jam gresiančios griežtos baudžiamosios atsakomybės, bėgdamas (slėpdamasis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Suėmimo terminas įtariamajam D. S. pratęstas taip pat ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Šiuo pagrindu griežčiausia kardomoji priemonė gali būti paskirta ar pratęstas jos terminas, jeigu asmuo įtariamas (kaltinamas) padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų ir yra pagrįstas manymas, kad jis ir toliau darys naujus šiame straipsnyje nurodytus nusikaltimus. Šią išvadą gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos ir kiti duomenys.Kaip jau buvo minėta šioje baudžiamojoje byloje nusikalstama veika, kurios padarymu D. S. yra kaltinamas, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai ir pagal tai yra įtraukta į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą, be to, galimai padaryta veikiant organizuotoje grupėje. Taip pat iš baudžiamosios bylos medžiagos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad šiuo metu D. S. yra teistas penkis kartus, paskutinis nuosprendis jo atžvilgiu yra priimtas 2017 m. gruodžio 11 d. (šiuo metu nuosprendis neįsiteisėjęs), iki inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas tris kartus. Be to, nagrinėjamą sunkų tyčinį nusikaltimą galimai padarė teistumui neišnykus, praėjus tik kelioms dienoms po teismo sprendimo skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę nei suėmimas. Taip pat byloje esantys duomenys rodo, kad D. S. būdingi tokio paties pobūdžio nusikaltimai nuosavybei (plėšimai). Nurodytos aplinkybės leidžia teismui pagrįstai teigti, jog jis, būdamas laisvėje, ir toliau gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Teismo nuomone, suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo D. S. teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo konkrečiu atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – netrukdomo bylos nagrinėjimo teisme bei siekio užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui. Gynėjas skunde akcentuoja, kad teismas nesvarstė galimybės D. S. skirti švelnesnę kardomąją priemonę. Tačiau teisėjų kolegija, įvertindama galimybę skirti švelnesnę baudžiamojo proceso įstatyme numatytą kardomąją priemonę ar jų kompleksą, sprendžia, jog kaltinamąjį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių visuma (tvirtų socialinių ryšių nebuvimas, nusikaltimų recidyvas, ankstesnių švelnesnių kardomųjų priemonių neefektyvumas) neleidžia daryti išvados, kad be asmens teisės į laisvę suvaržymo nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių tikslų. Pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, taikymas, esant nustatytam 2 (dviejų) mėnesių terminui, neprieštarauja BPK 11 straipsnyje numatytam proporcingumo principui, todėl nėra teisinių pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamą Kauno apylinkės teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsniu, 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo D. S. gynėjo advokato Mariaus Kuzminovo skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti galioti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.