Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Jaliniausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo D. S. gynėjo advokato Ruslan Mazurov skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 14 d. nutarties, kuria kaltinamajam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas dviem mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. S. kaltinamas tuo, kad dalyvaudamas organizuotoje grupėje su R. M., P. B., D. K. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, turėdami išankstinę tyčią grupės narių naudai pagrobti svetimą turtą – rankinį laikrodį, mobiliojo ryšio telefoną ,,Huawei P8 Lithe“ ir automobilį ,,Opel Meriva“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš anksto koordinuotais veiksmais, tai yra P. B. vadovaujant bei duodant nurodymus kitiems grupės nariams, bendrai sukurdami bauginančią situaciją, tokiu būdu atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis ir grasindami panaudoti fizinį smurtą bei daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, 2017 m. kovo 16 d., apie 04.00 val., prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), P. B. pagrasinus fiziniu smurtu T. K. ir tokiu būdu neteisėtai užvaldžius T. K. vairuojamą automobilį ,,Opel Meriva“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį V. K., ir jį P. B. atvairavus iki (duomenys neskelbtini) g., vedančios į (duomenys neskelbtini) mišką, Kaune, P. B. davus nurodymus ir perdavus D. K. daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, kuriuo, D. K. kartu su T. K. tuo pačiu automobiliu pavažiavus gilyn į (duomenys neskelbtini) mišką, pagrasinus daiktu, panašiu į šaunamąjį ginklą, t. y. nukreipus jį į T. K. ir lipnia juosta apvyniojus jo rankas ir kojas, tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobė T. K. priklausančius daiktus: sidabrinės spalvos rankinį laikrodį su odine apyranke, 50 eurų vertės, mobiliojo ryšio telefoną ,,Huawei P8 Lithe“, 180 eurų vertės, ir V. K. priklausantį automobilį ,,Opel Meriva“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2400 eurų vertės, tokiu būdu organizuotos grupės narių naudai pagrobė bendros 2630 eurų vertės svetimą turtą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje 180 straipsnio 3 dalyje.D. S. Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 18 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, vėlesne šio teismo nutartimi kardomosios priemonės terminas buvo pratęstas. 2017 m. birželio 14 d. perdavus baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu nagrinėti į Kauno apylinkės teismą, šio teismo nutartimis suėmimo taikymas nuolat tęsiamas. Paskutine Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 14 d. nutartimi D. S. suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, nustačius, kad suėmimo taikymo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, nėra išnykę.Kaltinamojo D. S. gynėjas R. Mazurov skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 14 d. nutartį ir prašo panaikinti kaltinamajam skirtą suėmimą.Skunde nurodoma, kad teismas, pratęsdamas D. S. suėmimo terminą, neatsižvelgė į tai, kad kaltinamasis yra nepilnametis, gyvena su motina, jam reikia tęsti mokslą, jis neturi jokių ryšių užsienyje. Byloje nėra jokių duomenų, kad jis kada nors anksčiau iki šio tyrimo būtų bėgęs, slėpęsis ar priešinęsis pareigūnams. Priešingai, ikiteisminio tyrimo metu jis demonstravo norą padėti išsiaiškinti tiesą byloje. Dėl šių aplinkybių nėra realu, kad jis, būdamas laisvėje, galėtų bėgti ir slėptis nuo teismo. Tai, kad kaltinamasis, būdamas nepilnametis, neturi pragyvenimo šaltinio, socialinių ryšių, yra normalu ir tokie teismo argumentai visiškai nepagrįsti. Be to, D. S. byloje yra apklaustas, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, yra surinkti visi reikiami duomenys, todėl nėra aišku, kodėl iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo jis negalėtų būti laisvėje.Dėl kito suėmimo skyrimo pagrindo gynėjas skunde nurodo, kad nors formaliai ir yra pagrindas taikyti D. S. suėmimą, kadangi jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, tačiau tai jokiais duomenimis nepagrįstos prielaidos. Atsižvelgtina į tai, kad visas veikas kaltinamasis padarė būdamas jauno amžiaus. Jis jau ilgą laiką suimtas, šiuo metu teismui pateikta charakterizuojanti medžiaga patvirtina, kad jis pasikeitė, mokosi.Gynėjas skunde taip pat nesutinka su skundžiamos nutarties argumentacija dėl švelnesnių kardomųjų priemonių skyrimo kaltinamajam. Jam nėra aišku, kodėl kaltinamajam negalėtų būti paskirta intensyvi priežiūra ar namų areštas. Be to, šiuo konkrečiu atveju D. S. yra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo jis nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, todėl perkėlus jį atlikti paskirtą bausmę, kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimas tampa pertekline procesinės prievartos priemone. Tokioje situacijoje kardomųjų priemonių tikslai bus pasiekti neskiriant kardomosios priemonės.Teismo posėdyje prokuroras prašė palikti galioti skundžiamą nutartį ir skundą atmesti.Kaltinamojo gynėjo advokato Ruslan Mazurov skundas atmetamas.Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį ir pateiktą medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 14 d. nutartis yra teisėta, griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam D. S. pratęstas pagrįstai, esant baudžiamojo proceso įstatyme numatytiems suėmimo skyrimo pagrindams ir sąlygoms.Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, skyrimui būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju tokie duomenys yra nurodyti kaltinamajame akte ir jų buvimas sudarė pagrindą surašyti kaltinamąjį aktą bei perduoti bylą nagrinėti į teismą. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomosios priemonės terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.Kaip minėta, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas D. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindus. Konstatuotina, kad teismo išvados, jog kaltinamasis D. S., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujas BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, yra motyvuotos ir pagrįstos.Skiriant suėmimą ar tęsiant šios kardomosios priemonės taikymo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis).Šiuo atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad D. S., būdamas nepilnametis, nepasižymi tvirtais socialiniais ryšiais ar tokia tėvų įtaka, kuri sudarytų pagrįstą pagrindą manyti, kad būdamas laisvėje jis nebėgs ir nesislėps nuo teismo. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad D. S. turi nuolatinę gyvenamąją vietą su motina, tačiau jam paskirto įpareigojimo būti nakties metu namuose nesilaikė, yra linkęs bėgti iš namų, nuo 2014 m. jo šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančią vaikus, apskaitą, jis pats nuo 2015 m. kovo 28 d. yra įrašytas į policijos dominančią vaikų apskaitą, iki suėmimo nelankė mokyklos, nedirbo. Todėl įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog būdamas laisvėje D. S. gali bandyti išvengti jam gresiančios griežtos baudžiamosios atsakomybės, bėgdamas (slėpdamasis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Gynėjo skunde minimų naujų duomenų, kurie rodytų šiuo aspektu pasikeitusią kaltinamojo asmenybę, byloje nėra.Suėmimo taikymas kaltinamajam D. S. pratęstas taip pat ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Šiuo pagrindu griežčiausia kardomoji priemonė gali būti paskirta ar pratęstas jos terminas, jeigu asmuo įtariamas (kaltinamas) padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų ir yra pagrįstas manymas, kad jis ir toliau darys naujus šiame straipsnyje nurodytus nusikaltimus. Šią išvadą gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos ir kiti duomenys.Nustatyta, kad nusikalstama veika, kurios padarymu D. S. yra kaltinamas, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai ir pagal tai yra įtraukta į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą, be to, galimai padaryta veikiant organizuotoje grupėje. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad iki kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis buvo teistas du kartus. Be to, nagrinėjamą sunkų tyčinį nusikaltimą galimai padarė teistumui neišnykus, praėjus tik kelioms dienoms po teismo sprendimo skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę nei suėmimas. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys taip pat patvirtina, kad D. S. būdingi tokio paties pobūdžio nusikaltimai nuosavybei (plėšimai) – po inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jo atžvilgiu yra priimti penki teismo nuosprendžiai, kuriais jis yra pripažintas kaltu ir dėl padarytų analogiškų nusikalstamų veikų. Šiuo metu apygardos teismas neturi duomenų, kad minėtais teismo nuosprendžiais paskirtos laisvės atėmimo bausmės būtų pradėtos vykdyti. Todėl nėra pagrindo teigti, kad D. S. šioje baudžiamojoje byloje nustatyti suėmimo skyrimo pagrindai, tarp jų ir numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, šiuo metu yra išnykę. Atskirai pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms dėl D. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, klausimas dėl tolesnio suėmimo taikymo gali būti sprendžiamas ir nepasibaigus skundžiama teismo nutartimi nustatytam šios kardomosios priemonės terminui.Teisėjų kolegijos vertinimu, gynėjo skundo argumentai, kad apylinkės teismas tinkamai neapsvarstė švelnesnių kardomųjų priemonių skyrimo galimybės, nepagrįsti. Teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą pirmąja instancija, kiekvienu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes ir proceso stadiją sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ar sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Šiuo atveju visiškai sutiktina su skundžiamoje nutartyje išdėstytais motyvais, dėl kurių kaltinamajam švelnesnių kardomųjų priemonių skyrimas nebūtų tikslingas. Šioje nutartyje aptartų D. S. neigiamai charakterizuojančių aplinkybių visuma (tvirtų socialinių ryšių nebuvimas, nusikaltimų recidyvas, ankstesnių švelnesnių kardomųjų priemonių neefektyvumas) patvirtina išvadą, kad šiuo atveju be asmens teisės į laisvę suvaržymo nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir ypač užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.Apygardos teismas daro išvadą, kad D. S. teisės bei laisvės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo ir (ar) proceso teisių, nenukrypta nuo nacionalinių ir tarptautinių teismų formuojamos praktikos. Kaltinamasis D. S. suimtas netrumpą laiką, tačiau maksimalus leistinas suėmimo taikymo D. S. terminas baudžiamojo proceso metu nėra pažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis), o viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą ir suteikia pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Dėl nurodytų priežasčių kaltinamojo gynėjo skundas atmetamas, o skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 14 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

kaltinamojo D. S. gynėjo advokato Ruslan Mazurov skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 14 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.