Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo D. S. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose (toliau – Komisija) 2019 m. lapkričio 27 d. priimtu nutarimu Nr. LPK-180 nutarta taikyti nuteistajam D. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 m. 3 mėn. 20 d. (neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį skaičiuojant 2019 m. lapkričio 27 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 3 dalį, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 68 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Komisijos nuomone, nuteistojo turima gyvenamoji vieta, palaikomi santykiai su artimaisiais, geras mokymasis bei nepriekaištingas darbas bausmės atlikimo metu, mažinama (nors ir nežymiai) nusikalstamo elgesio rizika, dalyvavimas elgesio pataisos programose, individualaus socialinės reabilitacijos plano bei duotų užduočių vykdymas, turimi ateities planai bei pastangos ir noras keisti elgesį, gali teigiamai įtakoti tolesnį nusikalstamo elgesio rizikos mažinimą ir sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Šilingaitės-Pečkienės skundas tenkintinas ir atsisakytina patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti D. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

D. S. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 10 d., pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 180 straipsnio 1 dalį 1 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d., 2017 m. gruodžio 29 d., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 1 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmės, skirta 4 m. laisvės atėmimo bausmė.

1) Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo;

2) Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį 9 mėn. laisvės atėmimo;

3) Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta 1 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 2 m. 7 mėn. laisvės atėmimo;

4) Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos su Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 2 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktais, 87 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 2 m.

5) Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3, skirta 4 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skirta 11 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 m.

6) Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį 8 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 m.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 m. 3 mėn. 20 d. (neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį skaičiuojant 2019 m. lapkričio 27 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis D. S. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą „OASys“ metodika, D. S. nustatoma vidutinė – 68 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl jo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Pagal susiformavusią teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju D. S. nuteistas ne už vieną nusikalstamą veiką, padarytą bendrininkų grupėje, anksčiau jau buvo teistas, jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam ne kartą laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau tai nuteistojo elgesiui įtakos nepadarė, jis ir vėl nusikalto, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Pažymėtina ir tai, kad nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą D. S., tačiau ši aplinkybė tiek, kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo akivaizdžią pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinama. Taip pat sutiktina su prokurorės skunde nurodytais motyvais, jog svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nagrinėjamu atveju, neatliktos bausmės dalis šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl, kaip jau minėta anksčiau, įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis paskatintas, dirba, mokosi, dalyvauja elgesio pataisos programose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas rodo nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei siekį pasitaisyti, tačiau jis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nesielgė išimtinai teigiamai. Priešingai - atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis dvylika kartų buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, dešimt kartų nuteistojo elgesys svarstytas drausmės Komisijoje ir šios aplinkybės neleidžia teismui vertinti nuteistojo elgesio kaip nepriekaištingo. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju, kaip teisingai nurodo prokurorė skunde, D. S. linkęs nepaklusti nustatytoms elgesio taisyklėms, jo elgesys viso bausmės atlikimo metu leidžia pagrįstai abejoti probacijos efektyvumu.

Pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta vidutinė nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika - 68 balai pagal „OASys“, dinaminiai riziką nusikalsti didinantys veiksniai iš 68 balų sudaro net 23 balus, kuriuos šiuo metu nuteistasis vis dar ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Kaip nurodoma Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis įvardija problemas, tačiau strategijų joms spręsti nesirenka, galvodamas, kad pats galės susidoroti; kai kuriose situacijose linkęs manipuliuoti; kitus linkęs vertinti stereotipiškai ir pernelyg greitai daryti išvadas, taip pat išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis „OASys“ vertinimo metodika, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys (kriminogeniniai) veiksniai: ankstyva kriminalinė patirtis, gyvenimo stilius ir draugai, o tai sudaro pagrindą manyti, kad nuteistajam gali trūkti motyvacijos laikytis įstatymų ir nenusikalsti ir šios aplinkybės suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos.

Įvertinus aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nuteistojo pastangos sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir savo elgesį koreguoti išskirtinai teigiama linkme pataisos proceso metu nebuvo pakankamos, todėl pagrindo manyti, jog lygtinio paleidimo atveju jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra. Nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis D. S. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimą Nr. LPK-180 taikyti nuteistajam D. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Tenkinti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Šilingaitės-Pečkienės skundą ir atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimą Nr. LPK-180 taikyti nuteistajam D. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.