Kauno apylinkės teismo sprendimas

2. Ieškinyje nurodoma, kad ginčo šalys pradėjo gyventi kartu kaip gyvenimo partneriai dar 2019 m. rugpjūčio 1 d. Nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki (duomenys neskelbtini) (kai susituokė) jie vykdė bendrą jungtinę veiklą, kurios metu įsigijo žemės sklypą ir statomą pastatą (duomenys neskelbtini). Po santuokos sudarymo praėjus maždaug vieneriems metams, santuokiniai ryšiai tarp šalių pablogėjo dėl atsakovo nelojalumo (neištikimybės) ir nepagarbos sutuoktinei. Ieškovė negyvena su atsakovu, nepalaiko su juo santuokinių ryšių ir neveda bendro ūkio nuo 2022 m. rugsėjo 14 d. Atsakovas būdamas neištikimu, nelojaliu, neveikdamas abiejų sutuoktinių interesais, nepaisydamas ieškovės nuomonės, nesirūpindamas abiejų sutuoktinių materialiąja, fizine ir psichologine būsena, iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Dėl šių aplinkybių šalių santuoka nutrauktina būtent dėl atsakovo kaltės. Nors šalys gyveno kurį laiką neįregistravusios santuokos, tačiau turėjo tikslą sukurti šeimyninius santykius. Iki santuokos ginčo šalys gyvendamos kartu vedė bendrą ūkį bendru savo darbu ir bendromis lėšomis. Šalys buvo sudarę susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, kurioje jų nuosavybės teisės dalys yra lygios. Šalys planavo pasistatyti namą, todėl įsigijo žemės sklypą ir pradėjo gyvenamojo namo statybas. Įsigytas žemės sklypas ir statomas gyvenamasis namas buvo šalių jungtinės veiklos objektas. Laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki (duomenys neskelbtini) ieškovė rūpinosi nekilnojamojo turto įsigijimu, prisidėjo prie gyvenamojo namo statybos darbų organizavimo: 2020 m. spalio 16 d. sumokėjo mažajai bendrijai (toliau – MB) ,, (duomenys neskelbtini)“ (architektams) 300 Eur už su namo projektavimu susijusias paslaugas; 2021 m. atliko tris avansinius mokėjimus už gyvenamojo namo statybas, sumokėdama bendrą 10 000 Eur. Ieškovė taip pat prisidėjo prie atsakovo vykdomos veiklos (transporto priemonių prekybos), sumokėdavo pagal įvairias sąskaitas atsakovo skolas ir kt. Dėl šių priežasčių atsakovo vardu registruotas Žemės sklypas ir Namas turi būti pripažinti bendrąja daline nuosavybe. 2023 m. liepos mėn. duomenimis, Žemės sklypo ir statomo Namo kaina yra 96 700 Eur. Todėl ieškovei priklausytinos ½ dalies nekilnojamojo turto vertė laikytina 48 350 Eur. Be to, santuokoje šalys įsigijo dvi transporto priemones (lengvąjį automobilį ,,(duomenys neskelbtini) D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 2000 Eur) ir lengvąjį automobilį ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 4500 Eur). Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistinas lengvasis automobilis ,,(duomenys neskelbtini) D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui – lengvasis automobilis ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Žemės sklypas ir Gyvenamasis namas. Atsakovui priteisus didesnę turto dalį, ieškovei priteistina 49 600 Eur piniginė kompensacija.

9. Atsakovui teigiant, kad jis pradėjo gyventi su ieškove likus tik mėnesiui iki vestuvių, ieškovė pateikė į bylą 2019 m. spalio 17 d. vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip ji aprodo atsakovo nuomojamą būstą (2023-11-05 prašymo priedas); 2020 m. gegužės 18 d. vaizdo įrašą, kuriame pavaizduota, kaip ieškovė gamina valgį sau ir atsakovui (2023-11-05 prašymo priedas Nr. 65). Ieškovės į bylą pateiktose nuotraukose ji pavaizduota atsakovo nuomojamame bute (el. b. t. 2, l. 61), šios nuotraukos buvo išsiųstos per programėlę „Messenger“ 2019 m. lapkričio 7 d. (t. y. ketvirtadienį, el. b. t. 2, l. 88, 89), 2019 m. lapkričio 19 d. (antradienį, el. b. t. 2, l. 87), 2020 m. sausio 19 d. (t. y. sekmadienį, el. b. l. 78, 79), 2020 m. sausio 28 d. (antradienis, el. b. t. 2, l. 76, 77), 2020 m. vasario 2 d. (sekmadienį, el. b. t. 2, l. 72, 73), 2020 m. kovo 31 d., balandžio 1 d. (antradienį, trečiadienį, el. b. t. 2, l. 68-71), 2020 m. gegužės 9 d. (šeštadienį), 2020 m. gegužės 13 d. (trečiadienį) (el. b. t. 2, l. 62, 63). 2020 m. sausio 23 d. ieškovė susirašinėdama su tėvu G. M., pasiskundė, kad bute viskas lūžta, griūna, sugedo skalbimo mašina, paleidus mašiną visur pradėjo bėgti vanduo, kad buto šeimininkas atsiuntė meistrą (el. b. t. 2, l. 138, 139).

10. Ieškovė neturėjo iki santuokos sudarymo ir neturi šiuo metu jos vardu registruoto nekilnojamojo turto (ieškinio priedas Nr. 5). 2018 m. gegužės 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atsakovas asmeninės nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurį pardavė 2022 m. gegužės 5 d. už 18 000 Eur (el. b. t. 1, l. 63-65).

11. Atsakovo vardu Nekilnojamojo turto registre 2020 m. rugpjūčio 3 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įregistruota asmeninė nuosavybės teisė į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), bei nebaigtas statyti pastatas, kuriam išduotas statybos leidimas po šalių santuokos, t. y. 2021 m. spalio 28 d. (ieškinio priedai Nr. 3, 4). Žemės sklypas įsigytas už 14 000 Eur (el. b. t. 1, l. 86, 87). Iš atsakovo į bylą pateiktų nuotraukų matyti, kad 2021 m. vasarą (t. y. liepos-rugpjūčio mėn.) šiame žemės sklype buvo išlieti pastato pamatai (el. b. t. 1, l. 69-73). Šią aplinkybę iš esmės patvirtino ir liudytoju apklaustas A. M., statęs šį namą. Iš 2022 m. liepos 20 d. išsiųstų nuotraukų matyti, kad Name buvo išmūrytos sienos, pradėtas įrengti stogas (el. b. t. 1, l. 74, 75; t. 2, l. 51-54). 2022 m. rugpjūčio 29 d. išsiųstoje nuotraukoje užfiksuota, kad pastate įrengtos stiklinės durys, viduje pastato buvo vienas stiklo paketas ir kitos statybinės medžiagos (el. b. t. 1, l. 76, 77). 2022 m. rugsėjo 12 d. išsiųstoje nuotraukoje matyti, kad iškeltos stogo konstrukcijos (el. b. t. 1, l. 80, 81).

12. Atsakovas, susitaręs su liudytoju A. M. dėl Namo statybų, pervedė šiam 1500 Eur 2022 m. vasario 13 d., 1500 Eur – 2022 m. vasario 28 d., 1500 Eur – 2022 m. kovo 1 d. (el. b. t. 3, l. 14-23), 2022 m. gegužės 13 d. – 3000 Eur, 2022 m. gegužės 21 d. – 2000 Eur, 2022 m. birželio 22 d. – 5000 Eur statybos darbams (el. b. t. 1, l. 66-68), iš viso – 14 500 Eur. Prieš tai iš ieškovės sąskaitos liudytojui A. M. buvo pervesta 10 000 Eur statybos darbams (2021 m. kovo 26 d. – 1200 Eur (dalinis avansas A. M. pagal namo statybos sutartį), 2021 m. balandžio 10 d. – 4400 Eur pagal namo statybos sutartį, 2021 m. gegužės 9 d. – 4400 Eur pagal namo statybos sutartį, iš viso – 10 000 Eur (ieškovės sąskaitos išrašas už 2021 m., ieškinio priedas Nr. 14). Liudytojo A. M. paaiškinimais, atsakovas mokėjo jam už namo statybą ir grynais pinigais.

13. Ieškovės į bylą pateiktų konsultacinių išvadų duomenimis, 2022 m. rugsėjo mėn. Žemės sklypo ir jame buvusio nebaigto statyti pastato kaina preziumuojant, kad jis įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, galėjo būti apie 90 500 Eur; Žemės sklypo kaina galėjo būti 38 800 Eur vertės. 2023 m. liepos mėn. Žemės sklypo ir gyvenamojo pastato kaina, preziumuojant, kad jis įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, galėjo būti 96 700 Eur (ieškinio priedas Nr. 10). Iš šių konsultacinių išvadų matyti, kad nebaigtas statyti pastatas buvo vertinamas pagal 2022 m. liepos nuotraukas, kuriose buvo atvaizduoti išlieti pamatai, išmūrytos sienos, dalis perdangų ir pertvarų, pradėti stogo įrengimo darbai (el. b. t. 1, l. 145-149; t. 2, l. 193-195).

14. Šalių santuokos metu buvo įgytas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas ieškovės vardu (ieškinio priedas Nr. 6), bei automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas atsakovo vardu (ieškinio priedas Nr. 7).

15. Iki santykių su ieškove (t. y. nuo 2014 m.) atsakovas pradėjo verstis automobilių pirkimo-pardavimo verslu Lietuvoje. Tai patvirtina atsakovo vardu sudarytos transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartys už laikotarpį nuo 2014 m. iki 2022 m. (bylos priedas) bei fizinio asmens prašymas įregistruoti jį į mokesčių mokėtojų registrą (el. b. t. 1, l. 135). (duomenys neskelbtini) atsakovas įkūrė mažąją bendriją (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“ (ieškinio priedas Nr. 17, 136, 137). Prieš tai 2021 m. gegužės 4 d. jis buvo kreipęsis į ieškovės tėvą G. M., klausdamas, ar jis turi elektroninį parašą, paaiškindamas, kad jie ketina įsteigti mažąją bendriją, tam reikia turėti būstą su adresu, kol jie neturi namo, jie nieko negali daryti. Atsakovas iškėlė mintį, kad ieškovės tėvo adresu būtų registruota įmonė, būtina, kad ieškovės tėvas elektroniniu parašu pasirašytų sutikimą. Atsakovas informavo, kad įmonę steigs savo vardu, o vasaros gale – ieškovės („(duomenys neskelbtini)“) vardu. Ieškovės tėvas sutiko su atsakovo pasiūlymu (el. b. t. 2, l. 92, 93).

16. Iš pateiktų sutarčių (bylos priedas) nustatyta, kad atsakovas 2014 m. sudarė 59 transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutarčių, kuriose jis buvo nurodytas automobilio pardavėju; 2015 m. – virš 300; 2016 m. – virš 200; 2017 – 138; 2018 – 132; 2019 – 88 (iki 2019 m. rugpjūčio vidurio – 41); 2020 – 103; 2021 – 55 savo vardu ir 56 MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu; 2022 m. – 120 (iki 2022 m. birželio 28 d.) MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Atsakovo deklaruotos Valstybinėje mokesčių inspekcijoje pajamos 2014 m. buvo 4949,01 Eur, 2015 m. – 1611,32 Eur, 2016 m. – 2841 Eur, 2017 m. – 5166 Eur, 2018 m. – 6461 Eur, 2019 m. – 44 472,10 Eur, 2020 m. – 36 760 Eur, 2021 m. – 9218 Eur (el. b. t. 1, l. 33-62).

17. Ieškovė nuo santykių su atsakovu pradžios iki jų faktinės pabaigos dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (iki 2019 m. rugsėjo 20 d.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ – nuo 2021 m. gruodžio 14 d. iki 2022 m. balandžio 21 d. (el. b. t. 3, l. 43-54). Jos pajamos darbovietėse svyravo nuo 425,76 Eur (neatskaičius mokesčių) iki 1390,80 Eur (neatskaičius mokesčių).

18. Ieškovės ir atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė taip pat jų santykių metu dalyvavo atsakovo veikloje, padėdama jam parvaryti mašinas iš kitų miestų, plauti automobilius, kelti skelbimus į Internetą, išrašydama sąskaitas faktūras; tuo metu kai jis buvo sulaužęs ranką – pildė transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartis. Byloje pateiktas šalių, ieškovės susirašinėjimas su savo draugėmis taip pat patvirtina, kad ieškovė vykdavo kartu su atsakovu parvaryti automobilių iš kitų miestų ar kitais tikslais (apžiūrėti automobilius, įsigyti detalių), pvz., 2019 m. rugpjūčio 18 d., 2019 m. rugpjūčio 19 d., 2019 m. rugsėjo 23 d., rugsėjo 24 d., 2020 m. rugsėjo 7 d., 2020 m. lapkričio 24 d., 2021 m. kovo 11 d., 2021 m. kovo 30 d., 2021 m. rugpjūčio 12 d., 2021 m. rugsėjo 29 d., 2021 m. lapkričio 20 d., 2022 m. sausio 5 d., 2022 m. sausio 10, 11, 12 d. 2022 m. balandį (el. b. t. 2, l. 13, 17-47, 134, 135,136, 137, vaizdo ir garso medžiaga, pateikta kartu su 2022-11-05 prašymu, priedai Nr. 64, 73, 75, 78, 80, 81). Viename iš garso įrašų (2022 m. sausio 12 d.), pateiktų liudytoja apklaustos G. J., atsakovas pats prisipažįsta, kad nenorėdamas apkrauti ieškovės galvos po jos darbo važiuojant automobilių parvaryti, jis gali kreiptis į kitus asmenis, bet tuomet išlaidos padidėja 50-60 Eur (garso įrašas, pateiktas su 2023-11-05 prašymu, priedas Nr. 79).

19. Laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 14 d. ieškovės M. M. vardu buvo registruoti automobiliai: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. iki 2021 m. vasario 18 d.), (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (iki 2021 m. vasario 18 d.), (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (nuo 2022 m. vasario 4 d. išregistruotas pastovus įregistravimas), (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (laikinas registravimas nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. gruodžio 15 d.; nuo 2019 m. gruodžio 21 d. iki 2020 m. sausio 20 d.; nuo 2020 m. sausio 21 d. iki 2020 m. kovo 21 d.; nuo 2020 m. balandžio 6 d. iki 2020 m. gegužės 6 d.); (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (išregistravimas 2020 m. birželio 17 d., el. b. t. 3, l. 37-40).

20. 2019 m. ieškovės M. M. sąskaitos AB „Swedbank“ išrašo duomenimis nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. ieškovės sąskaitoje buvo lėšų likutis – 242,99 Eur. Nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. ji periodiškai pervesdavo į savo sąskaitą mobiliąja programėle tam tikrą lėšų sumą (2019 m. rugpjūčio 22 d. – 100 Eur, rugpjūčio 28 d. – 49 Eur, rugsėjo 14 d. – 233 Eur, rugsėjo 27 d. – 250 Eur, spalio 2 d. – 172 Eur, iš viso – apie 800 Eur). Ieškovės tėvas pervedė į jos sąskaitą remontui 499,07 Eur 2019 m. rugsėjo 2 d., sesuo R. M. – 260 Eur nurodydama mokėjimo paskirtyje „už mokslus“. Kartu iš sąskaitos buvo vykdomi mokėjimai už D. D. (2019 m. rugsėjo 5 d. – 327 Eur, 2019 m. spalio 2 d. – 150 Eur ; 2019 m. spalio 11 d. – 248,40 Eur, 2019 m. gruodžio 1 d. - 242,72 Eur, gruodžio 29 d. – 577,09 Eur. Nuo 2019 m. spalio 8 d. ieškovė pradėjo įnešti į savo sąskaitą lėšas grynais pinigais (300 Eur; 2019 m. spalio 18 d. – 120 Eur, 50 Eur,), į ieškovės sąskaitą buvo mokami pinigai, skirti atsakovui (2019 m. spalio 16 d. – 74 Eur). Ieškovei tuo metu buvo mokamos ir VSDFV išmokos: 2019 m. spalio 3 d. – 77,88 Eur, 2019 m. lapkričio 20 d. - 385,42 Eur; draudimo išmoka – 244,38 Eur 2019 m. lapkričio 14 d. (ieškinio priedas Nr. 12).

21. Ieškovės 2020 m. sąskaitos išrašo duomenimis jai buvo mokamos VSDFV išmokos (2020 m. sausio 20 d. – 385,42 Eur, vasario 20 d. - 346,26 Eur; kovo 20 d. – 346,26 Eur, balandžio 20 d. – 346,26 Eur; gegužės 20 d. – 294,99 Eur, birželio 19 d. – 294,99 Eur, liepos 20 d. – 294,99 Eur). Nuo 2020 m. spalio 26 d. ieškovė pradėjo gauti darbo paieškos išmokas (180,28 Eur, 2020 m. lapkričio 26 d. – 200,31 Eur, gruodžio 23 d. – 200,31 Eur). Ieškovė taip pat gavo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos 566,24 Eur gyventojų pajamų mokesčio 2020 m. birželio 16 d. Iš sąskaitoje buvusių lėšų buvo atsiskaitoma už atsakovui teikiamas paslaugas (2020 m. sausio 31 d. – 277,09 Eur UAB „Vertikali linija“; 2020 m. vasario 2 d. – 20 Eur, vasario 23 d. – 277,09 Eur; balandžio 2 d. – 277,09 Eur, balandžio 6 d. – 277,09 Eur, gegužės 7 d. – 166,25 Eur, birželio 16 d. – 3,44 Eur, birželio 25 d. – 166,25 Eur, rugpjūčio 3 d. – 166,25 Eur, rugpjūčio 31 d. – 193,96 Eur, rugsėjo 18 d. – 148,83 Eur, spalio 16 d. – 110,11 Eur, lapkričio 7 d. – 15 Eur, lapkričio 18 d. – 110,11 Eur, gruodžio 11 d. – 110,11 Eur), kartu buvo įnešamos ir lėšos skirtos atsakovui (2020 m. vasario 5 d. – 2500 Eur, gegužės 28 d. – 2500 Eur, birželio 19 d. – 1550 Eur). Atsakovas taip pat pervesdavo ieškovei lėšų per Opal Transfer LTD ir kt. programas (2020 m. balandžio 24 d. – 450 Eur, gruodžio 21 d. – 10 Eur, gruodžio 28 d. – 447,68 Eur). Ieškovė įnešdavo į sąskaitą ir grynas lėšas: 2020 m. rugpjūčio 3 d. – 100 Eur, rugpjūčio 11 d. – 50 Eur, rugpjūčio 26 d. – 500 Eur, rugsėjo 17 d. – 360 Eur, spalio 16 d. – 800 Eur, lapkričio 17 d. – 500 Eur, gruodžio 9 d. – 300 Eur) (priedas Nr. 13).

22. 2021 m. ieškovės sąskaitos išrašo duomenimis į jos sąskaitą buvo pervedamos lėšos, skirtos atsakovui D. D.: 2021 m. sausio 4 d. – 300 Eur, kovo 5 d. – 200 Eur, balandžio 23 d. – 200 Eur, gegužės 2 d. – 3600 Eur, birželio 22 d. – 1300 Eur, liepos 21 d. – 1000 Eur, rugsėjo 3 d. – 200 Eur, spalio 12 d. – 4250 Eur, gruodžio 1 d. – 1400 Eur. Ieškovei buvo mokamos darbo paieškos išmokos: 2021 m. sausio 26 d. – 200,31 Eur. Atsakovas persiųsdavo ieškovei lėšas per „Revolut“ ir kt. platformas: 2021 m. sausio 26 d. – 257 Eur, vasario 25 d. – 260 Eur, kovo 19 d. – 1500 Eur, kovo 24 d. – 260 Eur ir 2200 Eur, kovo 29 d. – 60 Eur, balandžio 23 d. – 260 Eur, gegužės 22 d. – 260 Eur, birželio 28 d. – 158,98 Eur, rugsėjo 23 d. – 420 Eur, spalio 15 d. – 1200 Eur, gruodžio 28 d. – 30 Eur. Iš ieškovės sąskaitoje buvusių lėšų buvo vykdomi atsiskaitymai už atsakovą: 2021 m. sausio 27 d. – 99,17 Eur, vasario 9 d. – 85,91 Eur, vasario 11 d. – 30 Eur, kovo 5 d. – 85,91 Eur, kovo 26 d. – 1200 Eur (dalinis avansas A. M. pagal namo statybos sutartį), kovo 27 d. – 100 Eur, kovo 29 d. – 50 Eur, balandžio 7 d. – 85,91 Eur, balandžio 10 d. – 4400 Eur A. M. pagal namo statybos sutartį, gegužės 9 d. – 4400 Eur A. M. pagal namo statybos sutartį, birželio 4 d. – 209,09 Eur, birželio 23 d. – 60 Eur, liepos 26 d. – 80 Eur, rugpjūčio 2 d. – 225,06 Eur, rugpjūčio 23 d. – 150 Eur, rugsėjo 14 d. – 80 Eur, rugsėjo 24 d. – 70 Eur, 70 Eur, 50 Eur, spalio 13 d. – 225,06 Eur, spalio 17 d. – 200 Eur ir 100 Eur, spalio 19 d. – 50 Eur, spalio 21 d. – 50 Eur , spalio 28 d. – 200 Eur, lapkričio 17 d. 94,50 Eur. Ieškovė įnešė į savo sąskaitą grynais 2200 Eur 2021 m. balandžio 8 d., 1900 Eur – balandžio 9 d., 820 Eur – gegužės 9 d., 300 Eur – gegužės 18 d., gruodžio 10 d. – 1450 Eur ir 100 Eur. Ieškovė gavo 462,63 Eur draudimo išmoką už automobilį (duomenys neskelbtini) 2021 m. birželio 2 d. Ieškovė taip pat gavo į savo sąskaitą iš sesers ir tėvų kaip vestuvių dovaną bendrą 5500 Eur sumą 2021 m. rugpjūčio 13 d.; 2021 m. spalio 18 d., lapkričio 25 d. po 400 Eur iš savo tėvo G. M. (ieškinio priedas Nr.14).

23. 2022 m. ieškovės sąskaitos išrašo duomenimis atsakovas pervesdavo į ieškovės sąskaitą lėšas: 2022 m. sausio 2 d. – 20 Eur, sausio 4 d. – 20 Eur, sausio 7 d. – 80 Eur, balandžio 7 d. – 100 Eur, birželio 28 d. – 135,35 Eur, 300 Eur jos išlaidoms, birželio 30 d. – 600 Eur telefonui, liepos 8 d. – 500 Eur išlaidoms, liepos 17 d. – 300 Eur, liepos 28 d. – 350 Eur, rugpjūčio 9 d. – 200 Eur, rugpjūčio 21 d. – 200 Eur. Ieškovė gavo pajamų iš savo darbo veiklos: 2022 m. sausio 7 d. – 490,91 Eur, vasario 8 d. – 771,99 Eur, kovo 8 d. – 771,99 Eur, balandžio 8 d. – 497,36 Eur, balandžio 25 d. – 562,61 Eur. Ieškovė iš tėvo gavo lėšų pavedimus ir 2022 m.: 2022 m. kovo 18 d. – 50 Eur, rugsėjo 12 d. – 50 Eur. Ieškovės pajamas, esančias jos sąskaitoje sudarė ir VSDFV išmokos: 2022 m. balandžio 5 d. – 17,09 Eur, balandžio 7 d. – 136,73 Eur, 2022 m. gegužės 3 d. – 198,58 Eur. Ieškovė gavo dovanu vestuvių metinių proga iš V. M. 1000 Eur, 2022 m. rugsėjo 23 d. – 1000 Eur, spalio 20 d. – 1000 Eur (ieškinio priedas Nr. 15).

24. Atsakovo į bylą pateiktos jo sąskaitos AB Swedbank ir „Revolut“ duomenimis nuo 2022 m. sausio mėn. jis pats pradėjo mokėti iš savo sąskaitų už skelbimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei gaudavo uždirbamas pajamas į Revolut sąskaitą (2350 Eur – 2022 m. vasario 2 d., 1000 Eur – 2022 m. vasario 2 d., 4000 Eur ir 900 Eur – 2022 m. vasario 25 d., 1200 Eur, 1500 Eur, 500 Eur – 2022 m. kovo 13 d.) (el. b. t. 3, l. 14-23).

25. Atsakovo paaiškinimais, jis naudodavosi savo merginų sąskaitomis tuomet, kai neturėjo savo sąskaitų, kadangi tam tikru laikotarpiu iš jo priverstine tvarka buvo išieškomos brolio skolos, už kurių grąžinimą jis laidavo, išrašydamas vekselius. Šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir ieškovės sąskaitų išrašų duomenys, bei buvusios atsakovo draugės R. R. sąskaitos išrašo duomenys (el. b. t. 1, l. 82-84). Iš R. R. banko sąskaitos išrašų matyti, kad iš jos sąskaitos buvo vykdomi pervedimai UAB „H. M.“ atsakovo vardu nuo 2016 m. vasario mėn. iki 2019 m. rugpjūčio mėn. Atsakovo į bylą pateiktos vekselių, vykdomųjų įrašų kopijos patvirtina, kad 2009 m. rugsėjo 23 d. notaro vykdomojo įrašo pagrindu iš jo buvo išieškoma 4253 Lt (1231,75 Eur) skola, 2010 m. gegužės 14 d. vykdomųjų įrašų pagrindu – 3915,87 Lt (1134,11 Eur) skola ir 2364,37 Lt (684,77 Eur) skola (el. b. t. 1, l. 88-93). Nurodytas aplinkybes patvirtina ir teismo išreikalauti duomenys iš Antstolių informacinės sistemos (el. b. t. 2, l. 168-170, 172, 173). Šių skolų išieškojimas iš atsakovo baigtas 2021 m. gruodžio pabaigoje. Atsakovo brolio D. D. ir motinos L. D., apklaustų liudytojais, paaiškinimais nustatyta, kad atsakovo brolis D. D. siekdamas atsiskaityti su atsakovu, perdavė šiam statybinių medžiagų. Šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir namą statęs A. M., parodydamas teismui, kad atsakovas atvežė į objektą ir savo statybinių medžiagų (armatūrą, didesnę dalį blokelių, polesterolą, medieną). Todėl teismas laiko labiau tikėtiną buvus aplinkybę, kad namas buvo statomas ir iš atsakovo brolio D. D. perduotų statybinių medžiagų (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

26. Atsakovas dar iki santuokos su ieškove, t. y. 2021 m. kovo 28 d., buvo išreiškęs ieškovės tėvui susirūpinimą dėl jos apimčių, pasak jo, trukdančių jų santykiams, nes ji yra nepatenkinta savimi (el. b. t. 2, l. 96-99). 2022 m. spalio mėn. socialiniuose tinkluose ieškovei pradėjo rašyti įvairios merginos, pranešdamos, kad atsakovas yra užsiregistravęs pažinčių svetainėse (el. b. t. 2, l. 5-9). Byloje pateiktas ieškovės ir atsakovo susirašinėjimas programėlėje „Messenger“, iš kurio matyti, kad šalys tariasi dėl santuokos nutraukimo (el. b. t. 1, l. 94-96). Sprendžiant iš atsakovo pateiktų žinučių nuotraukų, šis susirašinėjimas vyko dar iki 2023 m. vasario mėn. Iš šalių susirašinėjimo 2023 m. vasario mėn. matyti, kad jie tarėsi dėl automobilio, kurį naudoja ieškovė, sutvarkymo bei tolimesnio naudojimo. Atsakovas nurodo, kad už (duomenys neskelbtini) sutvarkymą sumokėjo 620 Eur (el. b. t. 1, l. 100, 101). Atsakovas siuntė ieškovei įvairių automobilių nuotraukas (el. b. t. 1, l. 104, 105, 108, 109, 115). Šalių susirašinėjimas prie šių nuotraukų patvirtina atsakovo paaiškinimus, jog ieškovė ir atsakovas, susitarę skirtis, iš esmės sutarė, jog atsakovas parūpins jai naują automobilį už 6000 Eur, o „(duomenys neskelbtini)“ pasiliks sau (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis).

27. Po 2023 m. kovo 8 d. ieškovė parašė atsakovui, kad jis ją pažemino kaip moterį prieš kitus asmenis (el. b. t. 1, l. 117). Ieškovės paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, atsakovas pažemino ją viešoje erdvėje patalpindamas savo nuotraukas, prie kurių buvo parašyta ranka „Nemeluosiu per 32-jus gyvenimo metus pasitaikė viena kita čupakabra :D Bet man labiau patinka pasakos dalis kur jis vienas ir vienišas“ (el. b. t. 2, l. 124-127), nuotraukoje yra žyma „E._r.“. 2022 m. balandžio 22 d. ieškovei buvo persiųsta E. R. įkeltas tekstas juodame fone: „Aš visad galvojau, kad jau jei barakuda, tai turėtų būti graži, liekna, gera tam vargšui pinigų donorui, bet ups pasirodo klydau“, pažymėdama prie šios nuotraukos ir atsakovo vardą (nickname) „D. N.“ (el. b. t. 2, l. 128, 129). 2023 m. rugpjūčio 17 d. atsakovas pakeitė savo santuokinę pavardę „M.“ į „D.“ (el. b. t. 1, l. 31, 32).

28. Ieškovei teigiant, kad santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, o atsakovui – kad dėl ieškovės kaltės, visų pirma, pasisakytina dėl santuokos nutraukimo pagrindo.

29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

30. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

36. Nagrinėjamu atveju iš liudytojų G. J. (ieškovės draugės), R. M. (ieškovės sesers), L. B. (paslaugų teikėjos), G. B. (šalių draugės), R. B. (šalių pažįstamo) paaiškinimų nustatyta, kad šalių santykiai visuomenėje visuomet buvo šilti, gražūs ir pagarbūs. Ieškovės tėvų (liudytojų V. M. ir G. M.) paaiškinimais jai atsakovo sprendimas skirtis buvo netikėtas. Ir ieškovės, ir atsakovo paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad laikui bėgant jie nebuvo patenkinti savo santuokiniu gyvenimu. Iš liudytojų V. M., R. M., I. M. (ieškovės draugės) paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ieškojo savirealizacijos, pykosi su atsakovu dėl jo neorganizuotumo, buitinių dalykų, delsė su vaikų gimimu, nes norėjo iš pradžių pasirūpinti gyvenamuoju būstu. Liudytojo D. D. (atsakovo brolio) parodymais kartą ieškovė nepagarbiai atsiliepė apie atsakovo tėvus. Liudytojų R. M., K. K. (atsakovo draugės), M. B. (atsakovo kaimynės ir ieškovės draugės), I. M. parodymais nustatyta, kad nesutapo šalių norai jų lytiniame gyvenime, atsakovui trūko lytinių santykių su ieškove, jis norėjo vaikų.

41. Ieškovės nurodytos aplinkybės, dėl kurių ji nusprendė kreiptis į teismą su ieškiniu (t. y. duomenys socialiniuose tinkluose apie atsakovo įsiregistravimą pažinčių svetainėje, jo draugės pasvarstymus apie atsakovą ir jo santykius su kitomis moterimis) negali būti vertinamas kaip atsakovo kaltas elgesys, dėl kurio santuoka iširo, kadangi šie duomenys atsirado jau po to, kai šalys nusprendė skirtis ir negalėjo daryti įtakos jų apsisprendimui. Šiuo atveju nenustatytas preziumuojamas kaltas ieškovės ar atsakovo elgesys, dėl kurio jų santuoka turi būti nutraukta dėl vieno iš sutuoktinių kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

49. Ieškovė grindžia reikalavimą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pripažinimo šalių bendrąja daline nuosavybe tuo, kad ji vedė bendrą ūkį su atsakovu nuo (duomenys neskelbtini)iki (duomenys neskelbtini), bei vykdė su atsakovu jungtinę veiklą (CK 6.969 straipsnio 1 dalis).

50. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis).

52. Nepaisant CK 6.969 straipsnio 4 dalies, nustatančios privalomą rašytinę jungtinės veiklos sutarties formą, imperatyvumo, teismų praktikoje nesusituokusių asmenų tarpusavio santykiai yra vertinami kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartiniai santykiai, nepaisant to, ar santuokos nesudarę asmenys buvo sudarę tokią rašytinę sutartį. Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. (Lietuvos A. T. 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas; 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022, 18 punktas).

53. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad aplinkybė, jog šalis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiškia, kad visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas savaime bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise. Nuosavybės teisės atsiradimas jungtinės veiklos teisinių santykių pagrindu skiriasi nuo nuosavybės teisės į santuokos metu sutuoktinių įgytą turtą atsiradimo. Sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatymu įtvirtintas teisinis režimas, įstatymų nustatytais atvejais gali įgyti tam tikrą turtą asmeninės nuosavybės teise. Tokia teise turtą įgyti gali ir kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys. Todėl aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Todėl, sprendžiant ginčą dėl sugyventinių turtinių santykių, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos A. T. 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016, 94 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

57. Byloje taip pat abiejų šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovui perkant ginčo žemės sklypą jie nesitarė dėl jo priklausomybės, tarp jų nebuvo kalbos apie tai, kad atsakovas įsigyja šį sklypą kaip bendrą nuosavybę. Nekilnojamojo turto registre žemės sklypas įregistruotas kaip asmeninė atsakovo nuosavybė. Todėl liudytojų R. M., V. M., G. M., M. B. paaiškinimai, kad šalys nupirko sklypą kartu, atmetami kaip neįrodyti ir prieštaraujantys pačios ieškovės parodymams (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

58. Teismui nustačius, kad tarp šalių nebuvo susitarimo dėl Žemės sklypo kaip bendrosios dalinės nuosavybės, neturi reikšmės ieškovės nurodomos aplinkybės apie jos įnašą į atsakovo komercinę veiklą, vykdomą nuo 2014 m., ir jo generuojamas pajamas. Juolab kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina ieškovės veiklos atsakovo versle didelio intensyvumo ar kito didelio / lygeviaverčio įnašo į atsakovo automobilių verslą. Atsakovas į metus parduodavo po 100 ir daugiau automobilių, o byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovės vardu jos santykių su atsakovu laikotarpiu buvo registruoti keletas automobilių; ji padėjo parvaryti atsakovui iki 20 automobilių (žr. sprendimo 16, 18, 19 punktus). Pačios ieškovės ir jos iniciatyva apklaustų liudytojų parodymais, ji tik padėjo atsakovui jo verslo veikloje, bet pati neįnešė materialinių (finansinių lėšų, jos turimo turto) ar kitų svarbių nematerialinių įnašų (reputacijos, naudingų ryšių) į atsakovo verslą, kad šis generuotų daugiau pajamų.

59. Nors ieškovės prašyti apklausti liudytojai parodė, kad ji intensyviai padėjo atsakovui parvaryti automobilius, plauti juos, kelti skelbimus į viešą erdvę, teismas kritiškai vertina šiuos parodymus, nes visų pirma, šie liudytojai yra arba ieškovės giminaičiai, arba draugai. Todėl jų parodymai, nepagrįsti kitais byloje esančiais įrodymais, vertintini kritiškai kaip subjektyvūs. Antra, šie liudytojai negalėjo žinoti apie ieškovės veiklos intensyvumą atsakovo versle, nes dalis jų negyveno (duomenys neskelbtini) ir fiziškai negalėjo stebėti ieškovės veiklos (t. y. ieškovės sesuo R. M., motina V. M., tėvas G. M.), kita dalis taip pat nesilankė atsakovo naudojamoje aikštelėje ir nebendravo su šalimis kiekvieną dieną, 24 valandas per parą. Todėl taip pat neturėjo galimybės objektyviai įvertinti ieškovės įnašo į atsakovo verslą ir jo generuojamas pajamas (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

61. Ieškovei prašant nebaigtą statyti namą pripažinti šalių daline nuosavybe, toliau pasisakoma dėl šio namo teisinio statuso šalių turtiniuose santykiuose.

62. Nebaigtas statyti namas, esantis atsakovo sklype, buvo pradėtas statyti 2021 m. vasarą (liudytojo A. M. paaiškinimais 2021 m. liepą jis išliejo pamatus). Statybos leidimas namui statyti buvo išduotas tuo metu, kai šalys jau buvo susituokusios (t. y. 2021 m. spalį). Ieškovės teigimu šis namas taip pat turi būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, nes ji prisidėjo prie jo statybos bendrai su atsakovu uždirbtomis lėšomis. Atsakovo teigimu, Namas negali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, nes už jo statybą buvo sumokėta asmeninėmis atsakovo lėšomis bei panaudojus atsakovui priklausiusias statybos medžiagas.

63. CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina prezumpciją, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši prezumpcija turi svarbią reikšmę tiek materialiosios, tiek proceso teisės atžvilgiu. Pirma, ši prezumpcija reiškia, kad sutuoktinis, teigiantis, jog tam tikras turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes jis yra įgytas sudarius santuoką, neprivalo šio teiginio įrodinėti, nes ši aplinkybė preziumuojama pagal įstatymą. Antra, sutuoktinis, teigiantis, kad tam tikras turtas, įgytas sudarius santuoką, nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, privalo šį teiginį įrodyti (CK 3.88 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos A. T. 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019, 17 punktas).

64. CK 3.88 straipsnis vertintinas kaip norma, kuri detalizuoja bendrąją normą – CK 3.87 straipsnio 1 dalį, t. y. kad visas turtas, kurį sutuoktiniai įgyja sudarę santuoką, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnis taip pat nustato, kad turtui pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe neturi reikšmės, kieno vardu jis įgytas – vieno ar abiejų sutuoktinių (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

65. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta teisės norma reikalauja, jog įgyjant turtą būtų aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo sutartyje yra sąlyga, kad turtą sutuoktinis perka asmeninėn nuosavybėn). Jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesutaria dėl nuosavybės teisių į turtą, reikia vadovautis CK 3.88 straipsnio 2 dalies prezumpcija (Lietuvos A. T. 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019, 33 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-701/2021, 27 punktas).

67. Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus. Sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos paneigimas tam tikrų sandorių pagrindu taip pat turi būti vertinamas sistemiškai, pasitelkiant ne vieną kurį nors įrodymą (pavyzdžiui, turto registraciją ar lėšas, panaudotas jam sukurti) kaip visa lemiantį, bet įrodymų visumą, leidžiančią nuosekliai įvertinti ginčo šalių gyvenimo sąlygas, susitarimus, ketinimus ir lūkesčius (Lietuvos A. T. 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018, 42 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-701/2021, 29 punktas).

68. Vien aplinkybė, jog ginčo turtas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas vieno sutuoktinio vardu, savaime nenulemia turto teisinio režimo bei priklausomybės ir nepaneigia sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos (Lietuvos A. T. 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-701/2021, 40 punktas).

70. Šioje byloje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre nebaigtas statyti gyvenamasis namas apskritai nėra registruotas kieno nors vardu, tačiau yra įrašas apie šį pastatą, nurodant, kad išduotas statybos leidimas jam statyti 2021 m. spalio 28 d. Liudytojo A. M. parodymais iki (duomenys neskelbtini) (t. y. iki šalių santuokos sudarymo) buvo išlieti tik pastato pamatai, kurie sudarė apie 7-10 proc. visų namo statybos darbų. Liudytojas tuo metu buvo gavęs iš ieškovės sąskaitos pervestus 10 000 Eur, kurie, teismo nuomone, priklausė atsakovui, kadangi tuo metu bylos duomenimis ieškovė neturėjo tokio dydžio santaupų, nedirbo, gaudavo iš atsakovo grynuosius pinigus, kuriuos įnešdavo į savo sąskaitą arba į jos sąskaitą buvo vedami pinigai, gauti iš atsakovo verslo veiklos. To paties liudytojo parodymais po (duomenys neskelbtini) atsakovas atsiskaitydavo su juo ir grynais, ir banko pavedimais. Atsakovo atsiskaitymą už namo statybos darbus banko pavedimais įrodo ir byloje pateikti rašytiniai įrydomai (žr. sprendimo 12 punktą).

77. Abi šalys pripažino aplinkybę, kad jie nustojo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį nuo (duomenys neskelbtini) (CPK 182 straipsnio 5 punktas). Todėl atsakovui prašant nustatyti, jog santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, teismas sprendžia, kad kompensacijos dydis nustatomas, įvertinus duomenis apie namo baigtumą (duomenys neskelbtini) (CK 3.67 straipsnio 2 dalis, 3.127 straipsnio 2 dalis).

78. Ieškovės į bylą pateiktos konsultacinės išvados duomenimis nebaigto statyti namo vertė šalių faktinių santykių pabaigoje (t. y. 2022 m. liepos mėn.) buvo 51 700 Eur (90 500 Eur – 38 800 Eur; žr. sprendimo 13 punktą). Nors atsakovo atstovė nurodo, kad ši konsultacinė išvada yra netinkamas įrodymas nebaigto statyti namo vertei nustatyti, nes neatitinka turto vertinimo pagrindų, reikšminga tai, kad pats atsakovas nepateikė į bylą šios konsultacinės išvados duomenis paneigiančių įrodymų. Nors namas ir nebaigtas statyti, bet akivaizdu, kad jis turi vertę, todėl gali būti įvertintas. Konsultacinę išvadą parengė UAB „(duomenys neskelbtini)“, užsiimanti turto vertinimo verslu. Atsakovui nepaneigus šios bendrovės konsultacinėje išvadoje esančių duomenų apie nebaigto statyti namo rinkos vertę 2022 m. liepos mėn., šalims nepateikus įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) šio turto vertė galėjo ženkliai sumažėti ar išaugti, teismas laiko UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultacinėje išvadoje pateiktus duomenis kaip patikimus ir teisingus (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis).

84. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad po šalių išsiskyrimo (duomenys neskelbtini)jis suremontavo ieškovės naudojamą automobilį (duomenys neskelbtini) už 870 Eur. Nors byloje nepateikti šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai, ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad sutinka apmokėti šias išlaidas, kadangi automobilis atitenka jai. Taip ieškovė iš esmės pripažino atsakovo reikalavimą dėl jai priteistinos kompensacijos mažinimo 870 Eur suma, t. y. (CPK 140 straipsnio 2 dalis). Teismas daro išvadą, kad tokiu būdu ieškovė pripažino atsakovo nurodytą aplinkybę dėl jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto remonto ir jų išlaidų dydžio. Todėl iš jos atsakovo naudai turi būti priteista 870 Eur skola už automobilio (duomenys neskelbtini) remontą (CK 6.720 straipsnio 3 dalis).

93. Ieškovė turėjo 3820 Eur advokato padėjėjo atstovavimo išlaidų, susijusių su jos atstovavimu mediacijos procese, ieškinio parengimu, atstovo susipažinimu su atsiliepimu ir teisine konsultacija, atstovavimu teismo posėdžiuose, prašymų dėl įrodymų prijungimo, liudytojų apklausos, ekspertizės skyrimo parengimu bei baigiamosios kalbos parengimu (el. b. t. 3, l. 84-105). Ieškovė taip pat sumokėjo už konsultacinių išvadų apie nekilnojamojo turto vertę parengimą 250 Eur (el. b. t. 3, l. 106), 150 Eur (el. b. t. 1, l. 150), 50 Eur (el. b. t. 2, 199), iš viso – 450 Eur.

96. Byloje iš viso įvyko vienas parengiamasis ir 5 teismo posėdžiai, kurių bendra trukmė buvo 14 val. Ieškovė sumokėjo už ieškinį 1300 Eur (sumą, kuri yra beveiks trigubai mažesnė, nei maksimali ieškinio parengimo kaina), 2 val. teisinę konsultaciją – 160 Eur (sumą, dvigubai mažesnę, nei maksimali mokėtina už advokato padėjėjo konsultacijos valandą suma), 450 Eur už trijų prašymų parengimą (sumą, mažesnę nei vieno dokumento, kuriame pareikštas prašymas, kaina), 1430 Eur advokato padėjėjo atstovavimo teismo posėdžiuose paslaugas (t. y. 830 Eur mažesnę nei maksimali advokato padėjėjo atstovavimo 14 val. teismo posėdžiuose išlaidų sumą). Ieškovė sumokėjo ir 400 Eur už advokato padėjėjo rašytinės baigiamosios kalbos parengimą. Įvertinus tai, kad CPK nenumatytas toks procesinis dokumentas kaip rašytinė baigiamoji kalba, o išlaidos už advokato padėjėjo pagalbą mediacijoje susidarė iki šios bylos inicijavimo, minėtos išlaidos nepriskiriamos bylinėjimosi išlaidoms ir neįtraukiamos į ieškovės atlygintinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CK 88 straipsnio 1 dalis).