- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-13
- Bylos Nr.
- e2A-1025-1060/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01215-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Agnė Vyliaudaitė, Rūta Palubinskaitė, Jurgita Sujetienė
- Atsakovas
- D. D.
- Ieškovas
- M. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Jurgitos Sujetienės ir Agnės Vyliaudaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1234-1070/2024 pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovui D. D. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė M. M. (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė nutraukti santuoką, sudarytą 2021 m. rugpjūčio 14 d., (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. 471) tarp ieškovės ir atsakovo D. M. (toliau – atsakovas) dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti iki santuokos sudarymo turėtą pavardę ,,M.“, o atsakovui iki santuokos turėtą pavardę ,,D. “; pripažinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini) ir statomą pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), bendrąja daline ieškovės ir atsakovo nuosavybe, pripažįstant ieškovei teisę į ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį statomo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise lengvąjį automobilį ,,BMW 320 D“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise: 1) lengvąjį automobilį ,,BMW 325“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2) ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį statomo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 49 600,00 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. su atsakovu pradėjo gyventi kartu kaip sugyventiniai – bendro gyvenimo partneriai, t. y. pradėjo gyventi faktinėje santuokoje, iki 2021 m. rugpjūčio 14 d. (santuokos) gyvendami kartu faktiškai vykdė jungtinę veiklą, kurios metu įgijo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), ir statomą pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugpjūčio 14 d. (duomenys neskelbtini) susituokė. Po santuokos sudarymo praėjus maždaug vieneriems metams, santuokiniai ryšiai tarp šalių pablogėjo dėl atsakovo nelojalumo (neištikimybės), nepagarbos sutuoktinei. Nuo 2022 m. rugsėjo 14 d. ieškovė su atsakovu faktiškai kartu nebegyvena, nepalaiko santuokinių ryšių ir neveda bendro ūkio.
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko iš dalies, prašė panaikinti santuokos tarp ieškovės ir atsakovo dėl ieškovės kaltės; po santuokos apskaitos akto įrašo civilinės metrikacijos skyriuje panaikinimo palikti ieškovei santuokinę pavardę, o atsakovui iki santuokos buvusią pavardę; ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį BMW 320 D, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o atsakovui priteisti iš ieškovės 2 250,00 Eur kompensaciją už jai atitenkantį automobilį; atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį BMW 325, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) o ieškovei priteisti iš atsakovo 750,00 Eur kompensaciją už jam atitenkantį automobilį; ieškovės 2 250,00 Eur prievolę ir atsakovo 750,00 Eur prievolę įskaityti kaip priešpriešines, ir iš ieškovės priteisti atsakovui 1 500,00 Eur kompensaciją; priteisti iš ieškovės atsakovui 870,00 Eur išlaidų už automobilio BMW 320 D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) remontą; pripažinti, kad nebaigtas statyti pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise; priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodoma, kad dar 2018 m. gegužės 15 d. buvo įsigijęs žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuriame ketino statyti gyvenamąjį namą. Tačiau, pradėjus derinti namo projektą, paaiškėjo, kad namo statyba šioje vietoje negalima. 2020 m. rugpjūčio 4 d. nusipirko ginčo žemės sklypą, susiderino projektą, 2021 m. spalio 28 d. gavo statybos leidimą, 2021 m. kovo 2 d. kreipėsi į rangovą, su juo sudarė sutartį, buvo išlieti namo pamatai. Savo planus su nekilnojamojo turto įsigijimu atsakovas nurodo realizavęs savarankiškai, nesitardamas su ieškove ir neketindamas turto įsigyti bendrai. Ieškovė neturėjo jokių finansinių galimybių įsigyti bendrai žemės sklypą ir statyti namą ir nebuvo jokio susitarimo, kad žemės sklypas perkamas bendrai ir jame bus statomas gyvenamasis namas. Ieškovės teiginiai apie bendro ūkio vedimą nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. neatitinka tikrovės. Atsakovas su ieškove teigia nevedęs bendro ūkio, nes atsakovė gyveno jos tėvams priklausančiame bute Jonavoje, susitikinėdavo su atsakovu tik praleisti laisvalaikį. Ir tik likus mėnesiui iki santuokos ieškovė apsigyveno kartu su atsakovu nuomojamame bute Kaune. Net ir tuo atveju, jeigu ieškovė būtų su atsakovu gyvenusi ilgiau, bendras gyvenimas tam tikrą laikotarpį yra nepakankama aplinkybė nustatyti bendro ūkio vedimą. Atsakovas nurodo, kad turtą įsigijo iš savo asmeninių lėšų, nes pajamų turėjo, iki 2014 metų dirbo Jungtinėje Karalystėje. Ieškovė pateikia duomenis iš savo sąskaitos iš kurios matyti, neva ieškovės atlikti mokėjimai už vykdytas statybas, tačiau visas lėšas pavedimams padaryti davė atsakovas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 22 d. sprendimu ieškovės M. M. ieškinį patenkino iš dalies, panaikino ieškovės M. M. ir atsakovo D. D. santuokos, sudarytos 2021 m. rugpjūčio 14 d. (duomenys neskelbtini), bei apskaitytos Kauno rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, apskaitos įrašą Nr. 471 dėl abiejų sutuoktinių kaltės; paliko ieškovei jos ikisantuokinę pavardę „M.“, atsakovui – pavardę „D.“; pripažino automobilį „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovės nuosavybe; priteisė atsakovui nebaigtą statyti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonę „BMW, 325“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė ieškovei iš atsakovo 25 730,00 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią ieškovės nuosavybės dalį ir 1 552,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; ieškinį kitoje dalyje atmetė; priteisė iš ieškovės valstybei 485,00 Eur atidėto žyminio mokesčio ir 13,42 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo; iš atsakovo 484,50 Eur atidėto žyminio mokesčio ir 22,36 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo valstybei.
6. Teismas sprendimo dalį dėl nebaigto statyti namo (duomenys neskelbtini), teisinio statuso ginčo šalių turtiniuose santykiuose grindė byloje nustatytų aplinkybių visuma, iš kurios padarė išvadą, kad atsakovas neturėjo ketinimo pasistatyti namą kaip savo asmeninę nuosavybę, jis nebuvo išreiškęs nei ieškovei, nei kitiems asmenims savo valios statyti namą tik savo asmeniniams poreikiams, bet kalbėjo apie šį turtą kaip šeimos. Todėl net nustačius, kad mažesnioji dalis namo (pamatai) buvo pastatyta iki santuokos sudarymo iš atsakovo asmeninių lėšų, kad santuokos metu jis įnešė į namo statybą lėšas, gautas už asmeninio sklypo pardavimą, bei medžiagas, gautas iš brolio, konstatuojama, jog atsakovas nepaneigė nebaigto statyti namo priklausimo šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise prezumpcijos. Dėl to pripažintina, kad ieškovei priklauso ½ dalis nebaigto statyti namo.
7. Teismas pažymėjo, kad ieškovė prašydama padalinti šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą nesiekia šio turto priteisimo jai natūra, bet prašo priteisti kompensaciją iš atsakovo, o atsakovas, sėkmingai besiverčiantis transporto priemonių pirkimo-pardavimo verslu, turi galimybę sumokėti ieškovei kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo nebaigto statyti namo priteisimą jam natūra. Dėl nurodytų priežasčių nebaigtas statyti namas priteisiamas atsakovui, o ieškovei turi būti priteista kompensacija iš atsakovo.
8. Teismas dėl nebaigto statyti namo vertės nurodė, kad ieškovės į bylą pateiktos konsultacinės išvados duomenimis nebaigto statyti namo vertė šalių faktinių santykių pabaigoje (t. y. 2022 m. liepos mėn.) buvo 51 700,00 Eur. Atsakovas nepateikė į bylą šios konsultacinės išvados duomenis paneigiančių įrodymų, todėl vadovautasi ieškovės pateiktais duomenimis apie namo vertę ir ieškovei priteisiama pusė šio turto vertės, t. y. 25 730,00 Eur.
II. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovas D. D. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 22 d. sprendimo dalį, kurioje nuspręsta pripažinti nebaigtą statyti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), M. M. ir D. D. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nustatant kiekvienam po ½ dalį pastato ir priteisti iš atsakovo D. D. ieškovei M. M. 25 850,00 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią ieškovės nuosavybės dalį ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pripažinti nebaigtą statyti gyvenamąjį namą asmenine D. D. nuosavybe; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie esminiai argumentai:
1.1. Teismas netinkamai įvertino atsakovo valią dėl gyvenamojo namo statybos asmeniniams tikslams, o ne šeimos poreikiams. Banko pavedimai, pirkimo-pardavimo sutartys, liudytojų parodymai, patvirtina, kad iki pažinties su ieškove atsakovas ruošėsi namo statybai – buvo parengtas projektas. Iki santuokos sudarymo išlygintas žemės sklypas ir išlieti pamatai, o santuokos metu pardavus asmeninės nuosavybės teise turimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, už šiuos pinigus, pastatytos sienos ir dalis stogo konstrukcijos. Gyvenamojo namo statybos darbai buvo vykdomi išimtinai tik iš asmeninių atsakovo lėšų. Vien jau įsigyto sklypo (duomenys neskelbtini), paskirtis gyvenamųjų namų statybos, dar iki sužadėtuvių su ieškove patvirtina, kad atsakovo valia buvo sau pasistatyti gyvenamąjį namą.
1.2. Namo statybos darbai buvo sustabdyti ir atnaujinti beveik po metų, kadangi atsakovas naudojo savo asmenines lėšas, o ieškovė neprisidėjo nei darbu, nei pinigais. Statybos darbams vykstant ieškovė nesidomėjo medžiagų pirkimu, mokėjimu už atliktus darbus. Dizainerė A. K. patvirtino, kad ieškovės nepažįsta, nebendravo su ja, tačiau teismas padarė išvadą, kad ieškovės nesidomėjimas statybos darbais buvo natūralus dalykas. Priešingai, nesidomėjimas statybomis tik patvirtina, kad ieškovė pripažino, jog atsakovas namą statosi sau.
1.3. Nors atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šalims susituokus, tarp jų buvo susitarta, kad ieškovė labiau rūpinsis šeimos buitiniais dalykais, o atsakovas finansais tačiau, tai, kad atsakovas buvo susikūręs tokį šeimos modelį, nereiškia, kad šis modelis veikė ir pavyko jį įgyvendinti. Kaip matyti iš šalių duotų paaiškinimų, pradėjus gyventi dviese kartu nuomojamame bute nebuvo buities darbų, kurie užimtų didžiąją dalį dienos laiko, ieškovė su atsakovu maitindavosi kavinėse arba užeigose. Ieškovės mama teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovė nebuvo užimta, turėjo laiko, todėl skatino ją ieškotis darbo. Šalys pradėjo nesutarti būtent dėl per didelių ieškovės išlaidų asmeniniams poreikiams ir nenoro realizuoti savęs darbinėje veikloje, finansų trūkumo ir pan. Taigi, susitarimo tarp ieškovės ir atsakovo, kad ieškovė nedirbs ir nesirūpins šeimos finansine gerove nebuvo.
1.4. Kaimynė M. B., apklausta liudytoja, nurodė, kad skatino atsakovą sudaryti vedybinę sutartį dėl atsakovo „rizikingo automobilių verslo“, o ne dėl atsakovo statomo namo teisinės priklausomybės. Be to, po santuokos sudarymo namo statybos darbai nevyko ilgą laiką, o buvo atnaujinti tik prieš kelis mėnesius, kuomet šalys nusprendė išsiskirti, taip pat ieškovė savo elgesiu neparodė, kad reikš pretenzijas į nekilnojamąjį turtą.
1.5. Atsakovo veiksmai patvirtina, kad jis nuosekliai siekė sau susikurti turtą ir tam ruošėsi ne vienerius metus, t. y. dar iki susipažįstant su ieškove. Statytis gyvenamąjį namą nebuvo spontaniškas atsakovo sprendimas susipažinus su ieškove, ar sudarius su ieškove santuoką. Ar santuoka būtų buvusi sudaryta ar nebūtų buvusi sudaryta su ieškove, ar kitu asmeniu, atsakovo sprendimas dėl statybų asmeninis ir atsakovo valia turėti namą buvo aiškiai išreikšta jau iki pažinties su ieškove. Vien tai, kad namo statymo metu buvo sudaryta santuoka, negali paneigti valios – noro pasistatyti namą už savo lėšas ir jame gyventi.
1.6. Teismas, pripažindamas turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kuomet šalys pagyveno santuokoje tik vienerius metus (tai pakankamai trumpas laiko tarpas), o visi statybos darbai – tiek iki santuokos, tiek sudarius santuoką buvo vykdomi tik už asmenines atsakovo lėšas ir tik atsakovo pastangomis paneigia asmeninės nuosavybės institutą ir suteikia galimybę kitai šaliai elgtis nesąžiningai. Tokiu atveju būtų formuojama ydinga teismų praktika, kuri leistų sutuoktiniui praturtėti kito sutuoktinio sąskaita, pagyvenus santuokoje trumpą laiką, ypač tada kuomet turtas labai didelės vertės.
Žemesnės instancijos teismas
1.7. Teismas padarė išvadą, kad didžioji dalis darbų buvo atlikta šalims būnant santuokoje, prieš tai įnešus atsakovui 10 000,00 Eur asmeninių lėšų, statybos leidimas išduotas po santuokos sudarymo, todėl yra pagrindas taikyti bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją šalių turtiniams santykiams. Tačiau teismas visiškai nevertino lėšų įneštų į namo statybą santuokos metu. Darbų apimties santuokos metu negalima prilyginti bendrai jungtinei nuosavybei, nes darbų apimtis santuokos metu, kaip ir iki santuokos priklausė nuo atsakovo turėtų asmeninių lėšų ir gautų iš atsakovo brolio statybinių medžiagų kiekio. Įrengiant pamatus dar iki santuokos buvo panaudota iš brolio gauta armatūra, o santuokos metu statant namo sienas naudojami blokeliai, putų polisterolis, armatūra ir kitos statybinės medžiagos. Taigi, tiek iki santuokos, tiek jau ją sudarius darbų apimtį įtakojo du faktoriai – turimos asmeninės lėšos ir gautos medžiagos dėl kurių buvo susitarta jau iki santuokos, todėl darbų apimtis negali būti pagrindas taikyti bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Taigi visiškai nesuprantama teismo išvada pripažinti nebaigtą statyti namą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kuomet pats teismas nustatė, kad statant namą buvo panaudotos atsakovo asmeninės lėšos tiek iki santuokos, tiek santuokos metu.
1.8. Nesutiktina su teismo išvada, kad neįmanoma nustatyti, kiek atsakovas sumokėjo rangovui ir kada grynais pinigais. Atsakovas byloje pateikė banko sąskaitos išrašus iš kurių matyti, kad pavedimu rangovui sumokėjo 24 500,00 Eur: 10 000,00 Eur iki santuokos sudarymo kaip avansą, o 14 500,00 Eur pardavęs sklypą (duomenys neskelbtini), iki 2024 m. rugsėjo 14 d., kuomet su ieškove atsakovas nustojo gyventi kartu, grynais pinigais buvo rangovui paduota iki santuokos, o santuokos metu 3 500,00 Eur, kurie liko nuo sandorio pardavus žemės sklypą, taip pat dalis grynųjų pinigų buvo paduoti jau nebegyvenant su ieškove kartu, tam, kad rangovas užsandarintų namą prieš žiemą, nes su ieškove buvo jau prasidėję ginčai dėl santuokos nutraukimo. Pateiktas statybos darbų eiliškumas ir mokėjimai, patvirtina lėšų kilmę, o atsakovo iniciatyva jau iki santuokos statytis namą ir statybos darbų eiga santuokos metu, akivaizdžiai paneigė prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.
1.9. Teismas nustatė, kad ieškovė neturėjo pakankamai lėšų prisidėti prie namo statybos, tačiau nebaigtą statyti namą pripažino bendrąja jungtine nuosavybe. Tačiau santuokos trukmė šioje byloje yra vienas iš esminių faktorių sprendžiant dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Aplinkybė, kad santuokinis gyvenimas truko tik vienerius metus, o per šį laikotarpį tik kelis mėnesius vyko statybos darbai, neleidžia teigti dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sukūrimo.
1.10. Teismo išvada, kad ieškovės pateiktas nebaigto statyti turto vertinimas yra teisingas ir priimtinas teismui, vien tik dėl to, kad atsakovas savo vertinimo nepateikė, nėra teisinga. Atsakovas manė ir mano, kad nebaigtas statyti namas yra jo asmeninė nuosavybė ir iš esmės nesutiko, kad nebaigta statyba turėtų būtina dalinama kaip bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas turtas, nes ieškovė neprisidėjo nei darbu nei pinigais kuriant namo vertę. Namo statybos buvo planuojamos keleri metai iki santuokos, statyba pradėta iki santuokos. Byloje nėra duomenų, įrodančių, kad namas buvo statomas už ieškovės, ar už santuokos metu uždirbtas šalių lėšas, taip pat nėra įrodymų, kad ieškovė dirbo prie namo, organizavo jo statybas arba kitokiu būdu aktyviai dalyvavo nekilnojamojo turto kūrimo procese. Jeigu teismas manė, kad vis tik turėtų nebaigtas statyti namas būti dalinamas kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turtas, santuokos nutraukimo byloje turėjo būti aktyvus, ir pasiūlyti atsakovui pateikti savo vertinimą, tačiau to nepadarė.
Atsiliepimas
1.11. Atsakovas mano, kad ieškovės pateikta išvada dėl nekilnojamojo turto vertės neatitinka Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – TVVPĮ) 22 straipsnyje numatytų turto vertės nustatymo dokumento (vertinimo ataskaitos) turinio ir formos reikalavimų ir negali būti laikomas tinkamu bei pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu nekilnojamojo turto vertę. Iš pateiktos konsultacijos matyti, kad turto rinkos kainos analizė nebuvo atlikta – konsultacijoje pateikta tik konkrečiais ir išsamiais duomenimis nepagrįsta, subjektyvi ją surašiusio vertintojo nuomonė (sąlyginė išvada) dėl galimos pardavimo kainos, palyginus tris nekilnojamojo turto objektus, kurių baigtumas 85 procentai, nors baigtumas ginčo namo (duomenys neskelbtini) nenustatytas. Liudytojas (rangovas) A. M. patvirtino, kad šiai dienai (kuomet jau ginčas nagrinėjamas teisme ir praėjo daugiau kaip metai laiko po šalių išsiskyrimo) pastatyta ne daugiau kaip 50 proc., o gal net ir mažiau. Tokią išvadą rangovas padarė vertindamas namą su langais, atlikus išorės sienų tinkavimą, pabaigus montuoti stogo karkasą bei užtempus ant stogo karkaso plėvelę, kad nepatektų krituliai. Išsiskiriant su ieškove minėti statybos darbai nebuvo atlikti – buvo pastatytos sienos, dalis vidinių pertvarų ir dalis stogo karkaso, kas tik patvirtina, kad 2022 m. rugsėjo 14 dienai baigtumas pastato buvo ne daugiau nei 20 procentų. Be to, rengiant konsultacinę išvadą pastatas nebuvo apžiūrėtas, kartu su išvada teismui pateiktos nuotraukos, kurias atsakovas siuntė ieškovei gyvenant kartu. Konsultacinėje išvadoje nustatyta vertė vadovaujantis lyginamuoju metodu lyginant pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) su 85 procentų baigtumo, t. y. su daline apdaila. Vien jau ši aplinkybė, kad ginčo pastatas be langų ir be stogo lyginamas su beveik įrengtais pastatais, patvirtina, kad vertė neatitinka tikrovės. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, kad gyvenamojo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statusas tik formuojamas, nėra duomenų, koks yra jo baigtumas.
Žemesnės instancijos teismas
1.12. Teismas nurodė, kad iki santuokos buvo pastatyti pamatai ir nustatė, kad tai galėtų būti 7-10 proc., visos 2022 m. rugsėjo 14 dienai atliktos statybos. Vien jau ši teismo išvada įpareigoja teismą atsižvelgti skaičiuojant iš atsakovo priteistinos kompensacijos dydį ieškovei. Teismui nustačius, kad iki santuokos namo statybai buvo panaudotos lėšos, taip pat ir santuokos metu buvo panaudotos asmeninės atsakovo lėšos, priimdamas sprendimą turėjo nukrypti nuo lygių dalių principo, įvertindamas panaudotų atsakovo lėšų dydį. Atsakovas neginčijamai įrodė (pateikė rašytinius įrodymus), kad rangovui už namo statybą buvo sumokėta 28 000,00 Eur, tačiau šios aplinkybės nebuvo įvertintos priteisiant ieškovei kompensaciją iš atsakovo, taip pat nustatant atsakovui turto (nebaigto statyti namo) dalį. Teismas formaliai įvertino nebaigto statyti namo nuosavybės dalis, nustatant tiek ieškovei, tiek atsakovui po ½ dalį, kas nėra nei sąžininga nei teisinga tuo atveju, jeigu turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Atsiliepimas
10. Ieškovė M. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą visa apimtimi, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės bylinėjimo išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Paties atsakovo teigimu šeimoje buvo susitarimas, kad jis labiau rūpinasi finansais, o ieškovė – buitimi. Dėl šių priežasčių ieškovė labiau rūpinosi kasdienės buities rūpesčiais, o atsakovas namo įrengimu ir darbų finansavimu. Ieškovė nenusimano statybų ar dizaino srityje ir net jei būtų dalyvavusi kartu su ieškovu sprendžiant statybos rangos klausimus, ji niekuo negalėtų prisidėti prie sprendimų paieškos. Natūralu, kad šeimoje vyras labiau rūpinasi statybomis ir techninio pobūdžio darbais, todėl atsakovo didesnis įsitraukimas į namo statybas nepatvirtina jo siekio namą sukurti asmeninėn nuosavybėn.
2.2. Iš liudytojų paaiškinimų galima daryti nuoseklią išvadą, kad ieškovė ir atsakovas namą statė kartu kaip šeimos turtą. Atsakovas į bylą nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų paneigti jungtinės nuosavybės sukūrimo prezumpciją, todėl teismui nebuvo pagrindo namą pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe. Vien tai, kad namas buvo statomas pagrinde iš atsakovo lėšų nepaneigia jo kūrimo kaip bendro šeimos turto, kadangi natūralu, jog šeimoje yra pasiskirstoma atitinkamomis sferomis, už kurias bus atsakingas kiekvienas sutuoktinis. Nagrinėjamu atveju atsakovas buvo atsakingas už namo statybą ir finansavimą, tačiau tai nereiškia, kad jis namą statė tik savo asmeninėn nuosavybėn. Ieškovė tuo tarpu rūpinosi kitomis, su namo statyba mažiau susijusiomis, atsakomybėmis, tačiau ne mažiau svarbiomis bendro šeimos turto ir gerbūvio kūrimui.
2.3. Atsakovo pirminis noras namą statyti sau niekaip neprieštarauja dėl vėliau pasikeitusių aplinkybių jį statyti kaip šeimos turtą. Atsakovas žemės sklypą, kuriame statomas namas įsigijo dar iki ieškovės ir atsakovo bendro ūkio vedimo pradžios, taigi tuo metu atsakovas galėjo turėti tikslą statyti namą asmeniškai sau. Tačiau pasikeitus šeimyninėms aplinkybėms ir atsiradus ieškovės pagalbai kitose gyvenimo ir namų ruošos srityse, namo statyba tapo šeimos prioritetu, o pats namas statomas kaip bendras šeimos turtas. Atsakovas nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei su skundu nepateikė jokiu duomenų, kurie nuginčytų ar leistų abejoti minėtomis išvadomis.
2.4. Bylos nagrinėjimo metu buvo konstatuota, kad iki santuokos sudarymo (2021 m. rugpjūčio 14 d.) buvo atlikta tik nežymi dalis namo statybos darbų, o didžioji dalis namo statybos darbų buvo atlikta šalims būnant santuokoje. Taigi, yra pagrindas taikyti bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją šalių turtiniams santykiams, susijusiems su namo statyba. Vien tai, kad atsakovas ilgai planavo pradėti namo statybos darbus nepaneigia aplinkybės, kad faktinės statybos prasidėjo tik po santuokos sudarymo abiem sutuoktiniams kuriant bendrą šeimos gerbūvį.
2.5. Apeliantas nevertina aplinkybės, kodėl didžioji dalis namo statybos darbų buvo atlikta tik po šalių santuokos. Nors ieškovė mažiau prisidėjo prie namo statybos, tačiau ji kitomis priemonėmis prisidėjo prie šeimos gerbūvio kūrimo taip atsakovui sudarydama sąlygas koncentruotis ties namo statybomis ir jo finansavimu. Vien tai, kad vienas iš sutuoktinių finansavo tam tikro turto sukūrimą nepadaro to turto asmenine jo nuosavybe, kadangi kitas sutuoktinis galėjo kitais, ne taip lengvai pastebimais būdais (palaikymu, paskatinimu, patarimais, kasdienių namų ruošos darbų atlikimu ar kitomis priemonėmis), ne ką mažiau prisidėti prie to paties turto sukūrimo. Vien tai, kad ieškovė neatliko konkrečių darbų prie namo ar neskyrė pakankamai lėšų jo statybai nepaneigia jos indėlio į bendrą šeimos turto masės sukūrimą, kuris negalėjo būti atliktas atsakovui gyvenant vienam. Šias aplinkybes patvirtina tai, kad po santuokos sukūrimo per palyginti trumpą laiką buvo padaryta didžioji namo statybos darbų, tuo tarpu anksčiau (žemės sklypas įsigytas 2018 metais) atsakovas to padaryti negalėjo.
2.6. Apeliantas akcentuoja, kad santuokos trukmė yra vienas iš esminių faktorių sprendžiant dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes aplinkybė, kad santuokinis gyvenimas truko tik vienerius metus, o per šį laikotarpį tik kelis mėnesius vyko statybos darbai, neleidžia teigti dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sukūrimo. Visgi atsakovas neįvertina, kad būtent per šį laikotarpį buvo atlikta didžioji dalis namo statybos darbų, kas leidžia daryti išvadą, kad namo statybai reikėjo abiejų šalių indėlio ir dėl to šis turtas yra laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe.
2.7. Nors atsakovas tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek skunde teigia, kad ieškovės pateikta konsultacinė išvada yra netinkamas įrodymas namo vertei nustatyti, nes neatitinka turto vertinimo pagrindų, tačiau nepateikia kito asmens atlikto namo vertės nustatymo. Teismas ne kartą siūlė apeliantui pateikti savo vertinimą, tačiau jis atsisakė tai padaryti ir prisiėmė visą su tokiu neveikimu susijusią riziką.
Šalies argumentai
2.8. Skundu nėra keliamas reikalavimas sumažinti kompensacijos dydį, o tik prašoma pripažinti namą atsakovo asmenine nuosavybe. Apeliantas nenurodo, koks jo manymu būtų teisingas kompensacijos dydis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria padalintas santuokos sudarymo metu pradėtas ir nebaigtas statyti gyvenamasis namas ir priteista kompensacija, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją šalių turtiniams santykiams, susijusiems su namo statyba, motyvuodamas tuo, kad didžioji dalis namo statybos darbų buvo atlikta šalims būnant santuokoje, prieš tai įnešus atsakovui į namo statybą 10 000,00 Eur asmeninių lėšų, pervestų į ieškovės sąskaitą; statybos leidimas buvo išduotas atsakovui jau būnant susituokusiam su ieškove, dėl to statomas pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatė, kad nebuvo aiškiai išreikšta atsakovo valia statyti gyvenamąjį namą asmenine nuosavybe, tačiau sutiko su atsakovo parodymais, kad statant namą buvo naudojamos ir jo asmeninės lėšos. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad šalims priklauso po ½ dalį nebaigto statyti namo ir atitinkamai pagal namo vertę priteisė ieškovei kompensaciją, o atsakovui nebaigtą statyti namą.
15. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl nebaigto statyti gyvenamojo namo pripažinimo asmenine nuosavybe ir (arba) dėl netinkamo nebaigto statyti gyvenamojo namo kaip bendro turto dalių nustatymo ir kompensacijos priteisimo.
Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo
16. Apeliantas (atsakovas) po apeliacinio skundo priėmimo bei bylą jau gavus apeliacinės instancijos teisme pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriame dėstomos aplinkybės, atsakovo manymu, sudarančios pagrindą spręsti, jog nebuvo sukurta bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
17. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nustatytam draudimui pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui keisti (papildyti) apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovo rašytiniais paaiškinimais, sprendžia, kad šiuo procesiniu dokumentu atsakovas siekia iš dalies išplėsti ir papildyti savo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe. Kadangi pasibaigė įstatymo nustatyti terminai keisti (papildyti) apeliacinį skundą, atsakovo pateiktą procesinį dokumentą atsisakoma priimti.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
18. Ieškovės M. M. ir atsakovo D. D. artimi santykiai prasidėjo 2019 m. rugpjūčio mėn. (el. b. t. 2, l. 90, 91). Atsakovas 2020 m. rugpjūčio 3 d. Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 1-4445 pagrindu įgijo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (CBP-13606, priedas Nr. 3). 2020 m. rugpjūčio 15 d. atsakovas ieškovei pasipiršo (el. b. t. 2, l. 9). 2021 m. liepos mėn. pradėtas statyti gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), (išlieti pamatai) (daiktas neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre) (CBP-13606, priedas Nr. 3, el. b. t. 1, l. 68). 2021 m. rugpjūčio 14 d. (duomenys neskelbtini) šalys susituokė (CBP-13606, priedas Nr. 1). Gyvenamajam namui statybą leidžiantis dokumentas išduotas 2021 m. spalio 28 d. (CBP-13606, priedas Nr. 5, 9). Šalių paaiškinimais nustatyta, kad nuo 2022 m. rugsėjo 14 d. šalys negyvena kartu.
Dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe
19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina prezumpciją, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši prezumpcija turi svarbią reikšmę tiek materialiosios, tiek proceso teisės atžvilgiu. Pirma, ši prezumpcija reiškia, kad sutuoktinis, teigiantis, jog tam tikras turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes jis yra įgytas sudarius santuoką, neprivalo šio teiginio įrodinėti, nes ši aplinkybė preziumuojama pagal įstatymą. Antra, sutuoktinis, teigiantis, kad tam tikras turtas, įgytas sudarius santuoką, nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, privalo šį teiginį įrodyti (CK 3.88 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019, 17 punktas).
20. Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-378/2019, 19 punktas; kt.).
21. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
22. Sprendžiant, ar santuokos metu įgytas turtas pripažintinas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, reikia nustatyti: pirma, ar turtas buvo įgytas už vieno sutuoktinio asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą; antra, ar turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Vien tik aplinkybė, kad turtui įsigyti buvo panaudotos vieno iš sutuoktinių asmeninės lėšos, būtų pagrindas ne pripažinti turtą asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe, bet nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant šį turtą (CK 3.98 straipsnio 2 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis). Taigi, viena iš esminių sąlygų, lemiančių turto, įgyto santuokos metu, (ne)pripažinimą asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, yra sutuoktinio valia tą turtą įsigyti asmeninėn nuosavybėn ir aiški tokios valios išraiška to turto įsigijimo metu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-701/2021 31 punktą).
23. Apeliaciniame skunde dėl teisiškai reikšmingų aplinkybių, susijusių su sutuoktinio valia turtą įsigyti asmeninėn nuosavybėn ir tokios valios aiškia išraiška to turto įsigijimo metu, nurodoma, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai – žemės sklypo (duomenys neskelbtini) įsigijimo dokumentai, architekto Č. liudijimas, kad buvo jam atneštas paruošas jo kolegų projektas, o jis atliko tik techninius pataisymus, rangovo A. M. liudijimas, kad dėl namo statybos atsakovas su juo kalbėjo jau prieš kelis metus, bet bendravimas tai nutrūkdavo, tai atsinaujindavo, L. D. liudijimas, kad atsakovas taupėsi namui ir dalį santaupų laikė pas ją, brolio D. D. liudijimas, kad atsakovas su juo dirbo kartu Anglijoje ir pinigus taupė, tik patvirtina, kad atsakovas turėjo tikslą – pasistatyti sau namą. Ar santuoka būtų buvusi sudaryta ar nebūtų buvusi sudaryta su ieškove, ar kitu asmeniu, atsakovo sprendimas dėl statybų asmeninis ir atsakovo valia turėti namą buvo aiškiai išreikšta jau iki pažinties su ieškove. Vien tai, kad namo statymo metu buvo sudaryta santuoka, negali paneigti valios – noro pasistatyti namą už savo lėšas ir jame gyventi.
24. Įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylos duomenys neteikia pagrindo pritarti apelianto apeliaciniame skunde išdėstytiems argumentams ir padaryti pagrįstą išvadą, jog ginčijamo turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta ieškovo valia įgyti šį turtą asmeninėn nuosavybėn. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas nelaikė turto, įgyjamo santuokoje su ieškove, savo asmenine nuosavybe.
25. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas su ieškove pradėjo draugauti prieš du metus iki santuokos sudarymo. Atsakovas įsigijo žemės sklypą ir tik po to pasipiršo ieškovei. Statinys realiai pradėtas statyti beveik po metų nuo šalių sudaryto susitarimo tuoktis ir likus vos vienam mėnesiui iki santuokos sudarymo (žr. šios nutarties 18 punktą). Tarp šalių buvo susitarimas dėl šalių šeimyninių santykių modelio: ieškovė labiau rūpinasi šeimos buitiniais dalykais, o atsakovas – finansais. Pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai, kurie nesusiję su šalimis artimais santykiais, parodė, kad ieškovė ir atsakovas kalbėdavo apie bendro namo statybas (L. B., G. J., G. B. parodymai).
26. Šie duomenys patvirtina turto įgijimo laiką, šio turto pobūdį, įgyjamo turto naudojimo paskirtį. Teisėjų kolegija laiko, kad būtent likus mėnesiui iki santuokos sudarymo buvo pradėtas statyti (pastatyti pamatai) gyvenamasis namas bendriems sutuoktinių tikslams ir bendroms pareigoms įgyvendinti, t. y. abiejų šalių valia buvo nukreipta šeimos poreikiams tenkinti, o tai laikytina aplinkybe, patvirtinančia, kad ginčo turtas buvo įsigytas ne atsakovo asmeninėn, o sutuoktinių bendrojon jungtinėn nuosavybėn. Tokia išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-313/2021, 62 punktas).
27. Atsakydamas į apelianto apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, visų pirma, gyvenamojo namo kaip turto prigimtis ir pobūdis savaime neįrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Antra, atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą apie atsakovo valios išraišką būtent to daikto kūrimo metu. Nei pakoreguotas projektas, nei statybą leidžiantis dokumentas nėra nuosavybę įtvirtinantys dokumentai (CK 4.47 straipsnis). Teisėjų kolegija neturi pagrindo šiuos dokumentus laikyti pakankamais įrodymais, patvirtinančiais gyvenamojo namo nuosavybės formos turinį jo statybos metu. Trečia, architekto M. Č., rangovo A. M., dizainerės A. K. parodymai apie tai, kad buvo pakoreguotas ankstesnis namo projektas, kuris į bylą net nėra pateiktas, dėl statybų rūpinosi ir bendravo tik su atsakovu, nei patvirtina, nei paneigia aiškios atsakovo valios išraiškos įgyti turtą asmeninė nuosavybėn to turto kūrimo (įsigijimo) metu. Taigi, byloje esantys įrodymai nesudaro prielaidų teisėjų kolegijai vertinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, nustatydamas, jog turto įgijimo metu nebuvo aiškiai išreikšta atsakovo valia įgyti šį turtą asmeninėn nuosavybėn.
28. Apeliaciniame skunde atsakovas kritikuoja ieškovės pateiktą konsultacinę išvadą nebaigto statinio vertei nustatyti ir pažymi, kad teismui nustačius, jog iki santuokos namo statybai buvo panaudotos lėšos, taip pat ir santuokos metu buvo panaudotos asmeninės atsakovo lėšos, priimdamas sprendimą turėjo nukrypti nuo lygių dalių principo, įvertindamas panaudotų atsakovo lėšų dydį.
29. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad statant namą buvo naudojamos ir atsakovo asmeninės lėšos (t. y. mažiausiai 10 000,00 Eur, sumokėti po jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pardavimo, pervestas iš ieškovės sąskaitos 10 000,00 Eur avansas už pamatų įrengimą, statybinės medžiagos, gautos iš brolio už šio skolų sumokėjimą), ir vadovaujantis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi, pripažino, kad ieškovei priklauso ½ dalis nebaigto statyti namo.
30. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka ir pritaria iš dalies aukščiau nurodytiems apelianto argumentams. CK 3.98 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė į kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės vieno sutuoktinio lėšos. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įstatyme neįtvirtinta būtinybė kompensaciją išmokėti pinigais, todėl tam tikrais atvejais dalijant bendrą sutuoktinių turtą kompensuojamos sumos dydžiu faktiškai gali būti nukrypstama nuo bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principo. Siekiant nustatyti, ar yra pagrindas taikyti CK 3.98 straipsnio 2 dalį, turi būti įvertintos šios aplinkybės: ar vienas iš sutuoktinių, ar jie abu iki sukuriant bendrąją jungtinę nuosavybę turėjo asmeninio turto (sprendžiant, ar sutuoktinis turėjo asmeninio turto, lėšų, kurios galėjo būti panaudotos kuriant bendrosios jungtinės nuosavybės objektą, turi būti atsižvelgiama į CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus); ar sutuoktinių turėtas asmeninis turtas buvo panaudotas kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę (tai gali būti akivaizdus faktas, pavyzdžiui, asmenine nuosavybe turėto buto išmainymas į didesnį, įgyjamą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, arba faktas, nustatomas ištyrus aplinkybių visumą, pavyzdžiui, kokiu tikslu buvo naudojamos sutuoktinių turėtos asmeninės lėšos); kokio dydžio asmeninės investicijos buvo padarytos kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020 42–43 punktus).
31. Bylos duomenimis nustatyta, kad iki santuokos sudarymo (2021 m. rugpjūčio 14 d.) iš ieškovės sąskaitos rangovui A. M. buvo pervesta 10 000,00 Eur statybos darbams (2021 m. kovo 26 d. – 1 200,00 Eur; 2021 m. balandžio 10 d. – 4 400,00 Eur; 2021 m. gegužės 9 d. – 4 400,00 Eur) (CBP-13606, priedas Nr. 14 ). Atsakovas 2022 m. gegužės 5 d. (santuokos sudarymo metu) pardavė asmeninės nuosavybės priklausantį žemės sklypą už 18 000,00 Eur (el. b. t. 1, l. 63, 64). 2022 m. balandžio 28 d. ir 2022 m. gegužės 5 d. atsakovas gavo avansą už žemės sklypo kainą ir likusią žemės sklypo pirkimo-pardavimo sumą (el. b. t. 1, l. 66, 67). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas pervedė rangovui A. M.: 2022 m. gegužės 13 d. – 3 000,00 Eur; 2022 m. gegužės 21 d. 2 000,00 Eur; 2022 m. birželio 22 d. – 5 000,00 Eur (el. b. t. 3, l 12 – 23). Nuo 2022 m. rugsėjo 14 d. šalys negyvena kartu.
32. Teisėjų kolegija sprendžia, kad lėšos pervestos rangovui iki santuokos ir lėšos, gautos pardavus atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, buvo panaudotos bendrajai jungtinei nuosavybei kurti. Taigi, atsakovas savo asmeninėmis lėšomis – 20 000,00 Eur prisidėjo prie bendro turto kūrimo.
33. Atmesdama apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, turėdamas pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami atsiliepimo argumentai (CPK 12 straipsnis), o būtent, kad atsakovas jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiomis statybinėmis medžiagomis prisidėjo prie bendro turto kūrimo, nepateikė savo investicijų statybinėmis medžiagomis konkretaus dydžio patvirtinančių įrodymų, dėl to teisėjų kolegija laiko, kad fakto, jog jo asmeninis įnašas yra didesnis nei 20 000,00 Eur neįrodė (CPK 185 straipsnis).
34. Taip pat teisėjų kolegija laiko nepagrįstu apelianto argumentą, kad po santuokos sudarymo statybos darbai nebuvo vykdomi iki 2022 m. pavasario, kol atsakovas nepardavė žemės sklypo. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas iki žemės sklypo pardavimo (2022 m. gegužės 5 d.) mokėjo rangovui A. M.: 2022 m. vasario 13 d. – 1 500,00 Eur; 2022 m. vasario 28 d. – 1 500,00 Eur; 2022 m. kovo 1 d. – 1 500,00 Eur (el. b. t. 3, l 12 – 23). Taigi, nėra pagrindo laikyti, kad statybos darbai santuokos sudarymo metu nebuvo vykdomi ir šiomis lėšomis, kaip asmeninėmis lėšomis, buvo padidintas atsakovo indėlis į bendro turto kūrimą.
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas įrodė, kad iki sukuriant bendrąją jungtinę nuosavybę su ieškove atsakovas turėjo asmeninio turto, kuris buvo panaudotas būtent kuriant bendrosios jungtinės nuosavybės objektą. Taigi, kaip jau nurodyta aukščiau, vien tik aplinkybė, kad turtui įsigyti buvo panaudotos vieno iš sutuoktinių asmeninės lėšos, yra pagrindas ne pripažinti turtą asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe, bet nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant šį turtą (CK 3.98 straipsnio 2 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis).
36. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendro turto vertę 2022 m. rugsėjo 14 d., kai šalys faktiškai nustojo gyventi kartu, rėmėsi ieškovės pateikta UAB „Marleksa“ konsultacine išvada, pagal kurią nebaigto statyti namo vertė – 51 700,00 Eur (el. b. t. 2, l. 193 – 198). Atsakovas nesutinka su tokiu turto vertinimu, nurodydamas, kad konsultacinė išvada neatitinka TVVPĮ 22 straipsnio reikalavimu ir negali būti laikomas tinkamu bei pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu nekilnojamojo turto vertę. Savo argumentams pagrįsti atsakovas vadovaujasi Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje e2-437-407/2023.
37. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovo minimoje Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje e2-437-407/2023 nebuvo sprendžiamas klausimas dėl konsultacinės išvados atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio reikalavimams ir jos kaip tokio dokumento pakankamumo kaip įrodymo, dėl to šioje nutartyje pateikti išaiškinimai neturi jokios teisinės reikšmės nagrinėjamu klausimu.
38. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Šie faktiniai duomenys turi būti gauti tik įstatymų nustatyta tvarka (leistinumo reikalavimas), taip pat įrodymai turi būti patikimi (patikimumo reikalavimas).
39. Konsultacinė išvada yra rašytinis įrodymas (CPK 197 straipsnis). Kaip matyti iš pateikto dokumento nebaigto statyti statinio vertės tyrimas atliktas lyginamuoju metodu, analizuoti sandoriai: statiniai su žeme (NV), turto paskirtis – gyvenamoji (1 buto past.), sandorio tipas – pirkimas, įsigytas plotas nuo 130 iki 230 kv. m, statybos pabaigos metai nuo 2018 iki 2022, baigtumas iki 85 proc., sandorio data nuo 2021-03 iki 2022-09. Atsižvelgiant į tai, kad konsultacinėje išvadoje vertintos nebaigto statyti statinio konstrukcijos pagal UAB „Sistela“ kainyną, o konsultacinėje išvadoje nurodyta tik tyrimo imtis – statinių iki 85 proc. baigtumas, teisėjų kolegija sprendžia, kad šis dokumentas nepatvirtina nei nebaigto statyti ginčo statinio nei kitų statinių, su kuriais buvo lyginama, baigtumo apibrėžties ir taip pat nepatvirtina pateikto įrodymo ydingumo ir nepatikimumo. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad pačioje konsultacinėje išvadoje yra aiškiai pažymėta, kad ši konsultacinė išvada nėra turto (verslo) vertinimo ataskaita, taip kaip ji suprantama pagal TVVPĮ, ir šios aplinkybės atsakovui buvo žinomos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovas, nesutikdamas su turto verte, turėjo teisę pateikti įrodymus, paneigiančius konsultacinėje išvadoje pateiktus duomenis, tačiau tokia teise nepasinaudojo (CPK 12 straipsnis). Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad konsultacinėje išvadoje esantys duomenys negali būti laikomi įrodymais šioje civilinėje byloje.
40. Teisėjų kolegija laiko, kad atsakovui prisidėjus prie 51 700,00 Eur vertės turto sukūrimo 20 000,00 Eur asmeninių lėšų verte, atsakovui priklauso 0,7 dalis (15 850,00 + 20 000,00 = 35 850,00 Eur; 35 850,00 x 100 proc. / 51 700,00), o ieškovei 0,3 dalis ((51 700,00 – 20 000,00) / 2 = 15 850,00 Eur; 15 850,00 x 100 proc. / 51 700,00) bendro turto. Nutraukus šalių santuoką, nebaigtas statyti pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priteisiamas atsakovui, o ieškovei iš atsakovo turi būti priteisiama ne ½ dalis, bet 0,3 dalis šio namo vertės, buvusios šalių santykių pabaigoje (2022 m. rugsėjo 14 d.), t. y. 15 850,00 Eur. Atlikus šalių priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 15 730,00 Eur (15 850,00 – 870,00 + 750,00) kompensacija už jam tenkančią ieškovės nuosavybės dalį (CK 6.130 straipsnio 1 dalis, 6.131 straipsnio 1, 2 dalys).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
41. Remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę reglamentuojančias teisės normas, tačiau nustatydamas bendro turto dalis, netinkamai pritaikė santuokoje įgyto turto padalijimą reglamentuojančias materialiąsias teisės normas, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. kovo 22 d. sprendimo dalis dėl kompensacijos pakeičiama (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tuo pačiu pakeičiant ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos tarp proceso šalių.
42. Teisėjų kolegijos vertinimu, į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų apelianto apeliaciniame skunde dėstomų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir jų motyvų nekartoja.
43. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 2 dalimi ir 4 dalimi, ieškovės reikalavimą patenkinus iš dalies 61 proc. (neturtinis reikalavimas dėl santuokos nutraukimo – 50 proc.; neturtinis reikalavimas dėl bendro turto atidalijimo būdo – 100 proc.; turtiniai reikalavimai 32 proc. (15 730,00 Eur x 100 proc. / 49 600,00 Eur)), pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstomos pagal šią proporciją: iš ieškovės 660,00 Eur (970,00 x 68 proc. / 100 proc.) žyminis mokestis valstybei, 849,42 Eur (2 178,00 x 39 proc. / 100 proc.) išlaidos advokato pagalbai apmokėti atsakovo naudai; iš atsakovo 310,00 Eur (970,00 x 32 proc. / 100 proc.) žyminis mokestis valstybei; 2 311,90 Eur (3 790,00 x 61 proc. / 100 proc.) išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ieškovės naudai. Atlikus šalių priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įskaitymą, iš atsakovo priteisiama ieškovei 1 462,48 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CK 6.130 straipsnio 2 dalis, 6.131 straipsnio 1, 2 dalys).
44. Valstybė pirmosios instancijos teisme šioje byloje turėjo 35,78 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalims, iš ieškovės valstybei priteisiama 13,95 Eur (35,78 Eur x 39 proc. / 100 proc.) šių išlaidų atlyginimo, iš atsakovo – 21,83 Eur (35,78 Eur x 61 proc. / 100 proc.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
45. Atsakovas už apeliacinio skundo parengimą patyrė 605,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 582,00 Eur išlaidas už sumokėtą žyminį mokestį, iš viso 1 187,00 Eur (DOK-49986, DOK-17860). Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 650,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (DOK-13211). Šalių patirtos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio atitinkamai 8.10, 8.11 punkte nurodytus dydžius. Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, t. y. 77 proc. patenkinus turtinį reikalavimą (20 000,00 x 100 proc. / 25 850,00), priteisiamos išlaidos už advokato teisinę pagalbą: atsakovui iš ieškovės – 913,99 Eur (1 187,00 x 77 proc. / 100 proc.), ieškovei iš atsakovės – 149,50 Eur (650,00 x 23 proc. / 100 proc.). Atlikus šalių priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įskaitymą, iš ieškovės atsakovui priteisiama 764,49 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CK 6.130 straipsnio 2 dalis, 6.131 straipsnio 1, 2 dalys).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 22 d. sprendimo dalį dėl kompensacijos ir bylinėjimosi išlaidų pakeisti ir šią sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Priteisti ieškovei M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15 730,00 Eur (penkiolikos tūkstančių septynių šimtų trisdešimties eurų) kompensaciją už atsakovui tenkančią ieškovės nuosavybės dalį ir 1 462,48 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų ir keturiasdešimt aštuonių centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš ieškovės M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 660,00 (šešių šimtų šešiasdešimties eurų) atidėtą žyminį mokestį ir 13,95 Eur (trylikos eurų ir devyniasdešimt penkių centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
Priteisti iš atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 310,00 (trijų šimtų dešimties eurų) atidėtą žyminį mokestį ir 21,83 Eur (dvidešimt vieno euro ir aštuoniasdešimt trijų centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.“
Priteisti atsakovui D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 764,49 Eur (septynių šimtų šešiasdešimt keturių eurų ir keturiasdešimt devynių centų) išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.