Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus, Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Deimantės Banaitienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, patikslinto Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. gruodžio 8 d. nutartimi, kuriuo E. L. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausta 51 MGL (2550 eurų) dydžio bauda; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 34 MGL (1700 eurų) dydžio bauda; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. lapkričio 22 d. 20.25 val. iki 2025 m. lapkričio 24 d. 14.10 val. (dvi paros), vieną parą prilyginant 6 MGL baudai, ir nustatyta laikyti ją atlikus 600 eurų baudos bausmę; baudą įpareigota sumokėti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, E. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl nuteistajai E. L. paskirtos bausmės

9. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas E. L. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą nubaudė šio straipsnio sankcijoje nenumatyta bausme – 51 MGL (2550 eurų) dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu iki 34 MGL (1700 eurų) dydžio baudos. Skirdamas bausmę E. L., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad ji padarė tyčinį, nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, nukentėjusysis pretenzijų neturi, susitaikė, žala nepadaryta, civilinis ieškinys nepareikštas. Teismas nustatė vieną E. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)) ir vieną jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas)). Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad E. L. anksčiau neteista, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laidavimą 2 metų terminui be užstato, administracine tvarka nebausta. Šių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus E. L. baudą, nes nuteistoji dirba ir turės galimybę baudą sumokėti. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, būtent tokios bausmės paskyrimas padės įgyvendinti bausmės tikslus, bausmė bus tinkamai individualizuota, atitiks kaltinamosios asmenybę. 2025 m. gruodžio 8 d. nutartyje Šiaulių apylinkės teismas nurodė, kad ištaiso rašymo apsirikimą patikslinant, kad E. L. švelnesnė nei numatyta straipsnio sankcijoje bausmė skirtina vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi. Tačiau teisėjų kolegija pritaria prokuroro apeliacinio skundo argumentams, jog teismo nurodyti motyvai nepagrindžia išvados, kad nuteistosios asmenybė ir jos padarytas nusikaltimas yra mažiau pavojingi ir sudaro pagrindą šioje byloje skirti bausmę, nenumatytą BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje, tai yra taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

10. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2008, Nr. 2K-39/2009, Nr. 2K-3/2010, Nr. 2K-128/2011, Nr. 2K-491/2012, Nr. 2K-436-489/2016, Nr. 2K-317-489/2017, Nr. 2K-126-693/2018, Nr. 2K-281-942/2018, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-21-719/2020, Nr. 2K-40-648/2020, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-185-495/2020 ir kitos). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-119-689/2020 ir kitos). Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-187-976/2023, Nr. 2K-262-511/2024). Tuo tarpu padaryto nusikaltimo pavojingumas vertinamas, atsižvelgiant į jo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-125-689/2021). Taigi teismas, spręsdamas klausimą tiek dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, tiek svarstydamas, ar asmeniui vis dėl to turėtų būti skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, turi vadovautis teismų praktikoje jau suformuluotais ir aukščiau aptartais kriterijais. Be to, pažymėtina, kad teismų praktikoje į asmens sveikatos būklę, šeimines ir panašias aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadai, kad įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2011, Nr. 2K-150/2014, Nr. 2K-419-746/2015, Nr. 2K-281-942/2018). Taigi, šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179-719/2022, 2K-218-628/2024, 2K-9-387/2025).

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nėra nei BK 62 straipsnyje nustatytų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygų, taip pat nenustatyta ir aplinkybių, mažinančių E. L. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su jos asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad BK straipsnių sankcijose numatytų bausmių paskyrimas už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis).

12. Nagrinėjamoje byloje nuteistoji pripažinta kalta dėl šeimos nariui sukelto fizinio skausmo, tai yra padariusi tyčinį, nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai. Kaip jau minėta, nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaip matyti iš bylos medžiagos, įvykio dieną E. L. su nukentėjusiuoju, tai yra sugyventiniu T. R., gėrė degtinę, abu buvo gerokai apsvaigę (abiem nustatytas apysunkis girtumo laipsnis: E. L. – 2,39 promilės, nukentėjusiajam – 2.28 promilės), metalinį šiukšlių semtuvėlį į nukentėjusįjį E. L. sviedė dėl mažareikšmės priežasties – nukentėjusiajam koridoriuje netyčia išdaužus durų lango stiklą, šis pataikė nukentėjusiajam į pavojingą kūno dalį – galvą (kaktą), ją prakirto, kakta kraujavo, nukentėjusysis buvo išvežtas į ligoninę, iš kurios pasišalino. Nors šiuo atveju byloje civilinis ieškinys ir nepareikštas, o nukentėjusysis E. L. atleido, tačiau tokia situacija smurto artimoje aplinkoje bylose yra gana dažna ir nelaikytina išskirtine, mažinančia E. L. padaryto nusikaltimo pavojingumą. Duomenys apie nuteistosios asmenybę taip pat nesuteikia pagrindo apeliacinės instancijos teismui ją vertinti kaip išskirtinai teigiamą. Nors E. L. anksčiau neteista, tačiau dukart buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės padarius nusikalstamas veikas: Šiaulių apygardos prokuratūros 2015 m. sausio 9 d. nutarimu, patvirtintu 2015 m. sausio 12 d. Raseinių rūmų apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo, už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius (BK 38 straipsnis), o taip pat Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu, už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pagal laidavimą 2 metų terminui be užstato (BK 40 straipsnis). Tokios aplinkybės patvirtina, kad E. L. nesilaiko visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, o anksčiau taikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės teigiamos įtakos jos elgesiui nepadarė. Tuo tarpu vien tai, kad E. L. dirba ir gauna nuolatines darbo pajamas, nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių nuteistajai būtų pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jai inkriminuoto straipsnio sankcijoje nenumatytą baudos bausmę, juolab, kad nuteistajai nėra paskirta laisvės atėmimo bausmė, o BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta ne viena alternatyvi bausmė. Todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės, o Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. gruodžio 8 d. nutartis dėl rašymo apsirikimo ištaisymo naikintina kaip nepagrįsta (ja buvo pakeistas nuosprendžio esmė).

13. Įvertinusi visumą aukščiau paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad prokurorės E. L. siūloma laisvės apribojimo bausmė, numatyta jai inkriminuoto BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje, kurios terminas nustatytinas didesnis nei minimalus, be intensyvios priežiūros, tiek savo rūšimi, tiek ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka nuteistosios padaryto nusikaltimo ir jos asmenybės pavojingumą, ja bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai. Kadangi baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą bei pagreitinto proceso tvarka, šiuo nuosprendžiu E. L. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu. Kartu su laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, E. L. skirtinas draudimas visą bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį). Šiuo nuosprendžiu nuteistajai E. L. paskyrus naują bausmę, išspręstini ir su tuo susiję bausmės pradžios skaičiavimo, laikino sulaikymo įskaitymo ir kiti klausimai. Vadovaujantis BVK 19 straipsniu, laisvės apribojimo bausmės pradžia E. L. skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Lietuvos probacijos tarnyboje dienos. Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 13 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu, 66 straipsniu, į E. L. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. lapkričio 22 d. 20.25 val. iki 2025 m. lapkričio 24 d. 14.10 val., tai yra 2 paros, 1 parą prilyginant 3 laisvės apribojimo dienoms, ir laikant, kad nuteistoji atliko 6 dienų laisvės apribojimo bausmės dalį. Taipogi ištaisytinas rašymo apsirikimas, padarytas skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje neteisingai nurodžius į paskirtą bausmę įskaitytiną laikino sulaikymo laiką – nuo 2025 m. lapkričio 22 d. 20.25 val. iki 2025 m. lapkričio 25 d. 14.10 val.

Dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų

14. Kaip pagrįstai pastebėta apeliaciniu skundu, skundžiamu nuosprendžiu neteisingai išspręstas ir E. L. paskirtos kardomosios priemonės klausimas, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodžius, jog kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BPK 139 straipsnio 3 dalies nuostatomis, E. L. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės pradžios vykdant įsiteisėjusį nuosprendį. Todėl nuosprendis keistinas ir dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klusimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

15. Apeliaciniu skundu prokurorė, be kita ko, prašo E. L. skirti ir BK 48 straipsnio 6 dalyje, 72⁵ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo prevencijos programose, ją įvykdant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Šį prašymą prokurorė iš esmės grindžia tik tuo, kad E. L. nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo tiesioginės įtakos nusikalstamos veikos, už kurią ji nuteista, padarymui. Visgi, teisėjų kolegija sutikti su šiais argumentais neturi teisinio pagrindo.

16. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusia nauja BK redakcija buvo pakeistas ir BK 67 straipsnis, išplečiant baudžiamojo poveikio priemonių sąrašą – jį papildant baudžiamojo poveikio priemone – dalyvavimu alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose bei kursuose. Taip pat BK papildytas nauju 72⁵ straipsniu, kuriame nurodoma, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Paminėtina ir tai, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis).

17. Šioje byloje nėra nustatyta, kad E. L. anksčiau būtų teista už analogišką nusikalstamą veiką, padarytą apsvaigus nuo alkoholio ar būdama neblaivi padariusi administracinius nusižengimus. Byloje pateikta administracinių nusižengimų registro pažyma už pastaruosius vienerius metus tik patvirtina, kad E. L. administracine tvarka iš viso nėra bausta. Kaip jau minėta, nuo baudžiamosios atsakomybės ankstesniais teismų sprendimais ir skirtingais teisiniais pagrindais nuteistoji atleista už padarytas kelias nusikalstamas veikas, kurias skiria ilgas 8 metų laikotarpis. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nenustatyta, kad nuteistoji būtų priklausoma nuo alkoholinių gėrimų, tokių duomenų nepateikė ir prokurorė. Po šios nusikalstamos veikos padarymo ir priimto skundžiamo nuosprendžio byloje E. L. atžvilgiu nepradėta ir naujų ikiteisminių tyrimų ar administracinių nusižengimų teisenų, susijusių su jos apsvaigimu (neblaivumu). Taigi aptartos aplinkybės nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad nusikalstamos veikos padarymas susijęs su alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų priklausomybe, todėl ši baudžiamojo poveikio priemonė nuteistajai netaikytina.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

18. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

19. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), todėl Šiaulių apygardos teismo 2026 m. vasario 12 d. nutartimi nuteistajai E. L. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatė Sofija Kručienė. Apeliacinės instancijos teisme 2026 m. vasario 18 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 6 punktu, prašoma iš E. L. valstybės naudai priteisti 100 Eur už nuteistajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

20. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam (nuteistajam) teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama tik pagal prokuroro apeliacinį skundą dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, nuteistosios teisinę padėtį sunkinančiu pagrindu. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo nuosprendžiu nusprendė prokuroro skundą tenkinti iš dalies ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti. Nors bylos duomenimis nuteistoji E. L. dirba, tačiau duomenų apie jos gerą finansinę padėtį byloje nėra ir tai gali apsunkinti nuteistosios galimybę sumokėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodytas antrinės teisinės pagalbos suteikimo išlaidas. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymas priteisti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą E. L. apeliacinės instancijos teisme netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Deimantės Banaitienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. gruodžio 4 d. nuosprendį, patikslintą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. gruodžio 8 d. nutartimi, pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria E. L. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 51 MGL (2550 eurų) dydžio bauda;

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria E. L., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 34 MGL (1700 eurų) dydžio bauda;

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria E. L., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. lapkričio 22 d. 20.25 val. iki 2025 m. lapkričio 24 d. 14.10 val. (2 paros), vieną parą prilyginant 6 MGL dydžio baudai, ir nustatyta laikyti ją atlikus 600 eurų (šešių šimtų eurų) dydžio baudos bausmės dalį;

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria E. L. įpareigota baudą sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria E. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasidėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

E. L., pripažintai kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, skirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu E. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, E. L. uždrausti visą bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (tame tarpe ir alkoholį);

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu, 66 straipsniu, į E. L. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. lapkričio 22 d. 20.25 val. iki 2025 m. lapkričio 24 d. 14.10 val., tai yra 2 (dvi) paras, 1 (vieną) parą prilyginant 3 (trims) laisvės apribojimo dienoms, ir laikyti ją atlikus 6 (šešių) dienų laisvės apribojimo bausmės dalį;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19 straipsniu, laisvės apribojimo bausmės pradžią E. L. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Lietuvos probacijos tarnyboje dienos;

E. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios;

ištaisyti rašymo apsirikimą, padarytą nuosprendžio aprašomojoje dalyje, ir vietoje klaidingai nurodyto laikino sulaikymo laiko – nuo 2025 m. lapkričio 22 d. 20.25 val. iki 2025 m. lapkričio 25 d. 14.10 val., nurodyti tikrą laikino sulaikymo laiką – nuo 2025 m. lapkričio 22 d. 20.25 val. iki 2025 m. lapkričio 24 d. 14.10 val.

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. gruodžio 8 d. nutartį, kuria buvo patikslintas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. gruodžio 4 d. nuosprendis, panaikinti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Likusioje dalyje Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Deimantės Banaitienės apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistosios E. L. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, valstybės naudai neišieškoti.