- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-19
- Bylos Nr.
- e2A-1573-967/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32425-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Dalia Trumpulienė
- Atsakovas
- E. S.
- Ieškovas
- R. S.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė SEB bankas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Dalios Trumpulienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui E. S., bei pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, tretieji asmenys – akcinė bendrovė SEB bankas, kredito unija Šeimos kredito unija, S. S., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. S. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama: 1) Panaikinti tarp jos ir atsakovo E. S. (toliau – atsakovo) santuokos apskaitos įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) Grąžinti ieškovei ikisantuokinę pavardę – M., atsakovui palikti pavardę jo nuožiūra; 3) Nustatyti šalių vaikų B. S. (gim. (duomenys neskelbtini) ir U. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą kartu su ieškove; 4) Nuo ieškinio pareiškimo dienos priteisti iš atsakovo kiekvienam vaikui po 450 Eur kas mėnesį, pinigus pervedant į ieškovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ banke, ar kitą jos nurodytą sąskaitą, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; 5) Nustatyti ieškovės prašomą atsakovo su vaikais bendravimo tvarką; 6) Ieškovei natūra priteisti butą su terasa, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5,45 kv. m. negyvenamąją patalpą (sandėliuką), esantį (duomenys neskelbtini); 3657/4192000 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/9 dalį kitų statinių (automobilių stovėjimo aikštelę, pažymėta Nr. 3), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3409/1048000 dalį žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/7 dalis kitų statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (stoginės), t. y. automobilio stovėjimo vietą, pažymėtą Nr. P5; 1/206 dalį negyvenamosios paskirties patalpos – parkingo, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. automobilio stovėjimo vietą Nr. 501, esančią (duomenys neskelbtini); lengvąjį automobilį BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 7). Atsakovui natūra priteisti turtinę teisę valdyti ir naudotis lengvuoju automobiliu Cupra Formentor, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 416 vnt. paprastųjų vardinių uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir – UAB) „Draudimo idėjos“ akcijų; 8) Priteisti ieškovei iš atsakovo 8 167,80 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą; 9) Priteisti atsakovui iš ieškovės 22 569,50 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį, nustatant, kad kompensacija atsakovui išmokama lygiomis dalimis per 2 metus nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, kas mėnesį mokant po 940,40 Eur dydžio įmoką, su teise sumokėti didesnio dydžio įmokas ar kompensaciją išmokėti anksčiau nustatyto termino; 10) Nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos nustatyti, kad pagal 2018 m. gegužės 10 d. su akcine bendrove (toliau – ir AB) „SEB“ banku sudarytos būsto kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atsiradusius įsipareigojimus pagrindu abi šalys prieš kreditorių lieka solidariais skolininkais, vidiniame santykyje tarp šalių nustatant, kad prievolę vienasmeniškai vykdys ieškovė. Tuo atveju, jeigu atsakovas įvykdytų už ieškovę jai tenkančią prievolę, jis turi teisę sumokėtų sumų regreso tvarka reikalauti iš ieškovės; 11) Nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos nustatyti, kad pagal 2018 m. birželio 11 d. su Šeimos kredito unija sudarytą kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atsiradusius įsipareigojimus šalys prieš kreditorių lieka solidariais skolininkais, vidiniame santykyje tarp šalių nustatant, kad prievolę vienasmeniškai vykdys ieškovė. Tuo atveju, jeigu atsakovas įvykdytų už ieškovę jai tenkančią prievolę, ji turi teisę sumokėtų sumų regreso tvarka reikalauti iš ieškovės; 12) Nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos nustatyti, kad pagal 2021 m. kovo 26 d. su AB „SEB“ bankas Lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atsiradusius įsipareigojimus šalys prieš kreditorių lieka solidariais skolininkais, vidiniame santykyje tarp šalių nustatant, kad prievolę vienasmeniškai vykdys atsakovas. Tuo atveju, jeigu ieškovė įvykdytų už atsakovą jam tenkančią prievolę, ji turi teisę sumokėtų sumų regreso tvarka reikalauti iš atsakovo; 13) Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė patikslintu ieškiniu nurodė, kad šalių santykiai pradėjo blogėti 2014 m. Ieškovė buvo išsikrausčiusi iš šeimos namų. 2015 m. santykiai dar labiau pablogėjo. Ieškovės vertinimu atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo, nes beveik nepadėjo auginant vaikus, naktį keldavosi tik ieškovė, kuri rūpinosi visa šeimos buitimi, nekeliaudavo kartu atostogų, o jei keliaudavo, tai dirbdavo arba norėdavo būti vienas, nebendravo su ieškovės tėvais, atsisakydavo vykti į svečius. Dirbdama UAB (duomenys neskelbtini) ieškovė turėjo 25 darbo dienas atostogų, atostogas leido su vaikais; atsakovas atostogų neimdavo, išeidamas iš UAB (duomenys neskelbtini) atsakovas per 3 darbo metus buvo išnaudojęs tik apie 14 darbo dienų atostogų. Paaiškina, jog gyvenant santuokoje šalys pykdavosi dėl buitinių dalykų. Atsakovui neįtikdavo kaip ieškovė atlieka namų tvarkymo darbus; atsakovas girdavosi prie draugų, kad tik jis išlaiko šeimą, nors pagal šalių susitarimą, ieškovė mokėjo buto komunalinius mokesčius, rūpinosi vaikų apranga, žaislais, darželio mokesčiais, būreliais, vaikų draugų gimtadienių dovanomis, savo visais einamaisiais reikalais, pirko maistą. Ieškovei nuolat buvo sakomi žeminantys komentarai. Atsakovas pradėjo manipuliuoti vaikais, mėgindamas įteigti, kad ieškovė sugriovė šeimą. 2021 m. rugpjūčio mėn. atsakovas nedalyvavo ieškovės giminės suvažiavime. 2021 m. rugsėjo mėn. šalys lankėsi pas psichologę, tačiau ten susitaikyti nepavyko. Santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
3. Ieškovė taip pat nurodė, kad jos pajamas per mėnesį sudaro 4 200 Eur neatskaičius mokesčių, o atsakovo darbo užmokestis per metus siekia 100 000 Eur neatskaičius mokesčių, taip pat atsakovas gauna priedu 8 proc. nuo atlyginimo dydžio atostoginius. Ieškovė paaiškino, jog dukters poreikiams kiekvieną mėnesį reikalinga skirti vidutiniškai 1 147,52 Eur, o sūnaus – 1 110,79 Eur. Vidutiniškai kiekvienam vaikui skiriama po 1 129 Eur per mėnesį. Nurodo, kad vaikų poreikius tenkinančią sumą sudaro 900 Eur kiekvienam vaikui, todėl prašo priteisti iš atsakovo po 450 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.
4. Ieškovė paaiškino, kad reikalavimas dėl transporto priemonių padalijimo natūra suformuluotas įvertinus faktinį kiekvienos iš šalių naudojimąsi transporto priemonėmis, o reikalavimai dėl nekilnojamojo turto padalijimo – įvertinus kiekvienos iš šalių finansines galimybes vykdyti kreditorinius įsipareigojimus bei kompensacijų išmokėjimą; vaikų interesus. Taip pat nurodė, jog Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta siekiant refinansuoti 2005 m. gegužės 10 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) likučiui padengti ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsirengimui. 16 355,59 Eur suma buvo sumažinta bendroji jungtinė šalių nuosavybė, kadangi minėta suma buvo pervesta atsakovo finansiniam įsipareigojimui padengti. Todėl ieškovė laiko, kad toks kredito panaudojimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimas, todėl prašo priteisti iš atsakovo 8 167,80 Eur (1/2 dalį) kompensaciją. Ieškovė taip pat dėl prašomo priteisti turto, akcentavo, kad jai prašo priteisti turto už 63 142,87 Eur, o atsakovui – už 18 003,88 Eur. Ieškovei tenkančio turto natūra vertė yra 45 138,99 Eur didesnė už atsakovui tenkančią turto vertę, todėl atsakovui iš ieškovės turėtų būti 22 569,50 Eur dydžio piniginė kompensacija.
Atsiliepimas
5. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį, paaiškino, jog, priešingai nei nurodė, ieškovė, dėl ieškovės elgesio pokyčių, tikėtinai sąlygotų naujo draugo, šeimoje pradėjo kilti nesutarimai, kurių ieškovė nemėgino spręsti racionaliu dialogu, ieškoti kompromisų ir nemėgino išsaugoti santuokos. Pabrėžė, kad šalių santykius 2014 m. ištiko krizė, tačiau šalys lankėsi šeimų terapijos užsiėmimuose. Teigia, kad ieškovė po dukters gimimo buvo motinystės atostogose, t. y. nedirbo, o atsakovas privalėjo išlaikyti 2 vaikus ir ieškovę. Ieškovė turėjo pakankamai laiko, kad galėtų sau leisti vykti atostogų, atsakovas rūpinosi šeimos išgyvenimu, t. y. visus maždaug keturis metus ieškovė nedirbo, o šeimą turėjo išlaikyti atsakovas, ieškovė tik atlikdavo sumokėjimo už komunalines paslaugas procesą, o atsakovas tam duodavo pinigų.
6. Paaiškino, jog KB „Šeimos kredito unija“ paskola šalims buvo itin reikalinga, siekiant užbaigti įsigyto būsto įrengimą, tačiau vartojimo paskolos kredito įstaigos šalims duoti nenorėjo, be tinkamo prievolės užtikrinimo, todėl ieškovės tėvams nesuteikus pagalbos, šeimai sutiko padėti atsakovo tėvas, tačiau tam padaryti reikėjo refinansuoti turimus skolinius įsipareigojimus bankui. Šalys buvo suinteresuotos tokiu sandoriu, todėl refinansavo atsakavo tėvo prievolę bankui, jog šis galėtų įkeisti savo turtą, o šalys galėtų tuo pasinaudoti ir gauti vartojimo kreditą.
Šalies argumentai
7. Atsakovas civilinėje byloje pateikė priešieškinį, o vėliau ir patiksliną priešieškinį, kuriuo prašė: 1) Panaikinti šalių santuokos apskaitos įrašą dėl ieškovės kaltės; 2) Priteisti atsakovui iš ieškovės 1 000 Eur neturtinės žalos; 3) Palikti atsakovui turimą pavardę, o ieškovei grąžinti ikisantuokinę (duomenys neskelbtini) pavardę; 4) Nustatyti šalių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove; 5) Nustatyti atsakovo prašomą su vaikais bendravimo tvarką; 6) Nustatyti 300 Eur mėnesinį periodinį išlaikymą vaikams, kurio 125 Eur dalį atsakovas mokės suteikiant vaikams gyvenamą būstą ((duomenys neskelbtini)), kuriame uzufrukto teise iki vaikų pilnametystės galės gyventi ir ieškovė, bei 175 Eur mėnesinį periodinį išlaikymą pinigais (kiekvienam vaikui po 175 Eur); 7) Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo atsakovui priteisti butą, esantis (duomenys neskelbtini); 5,45 kv. m. patalpą, esančią (duomenys neskelbtini); 3657/4192000 dalis (0,087 proc.) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/9 dalis kitų statinių (automobilių stovėjimo aikštelės), esančių (duomenys neskelbtini); 3409/1048000 (0,33 proc.) dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir 1/7 dalis kitų statinių (stoginės), esančių (duomenys neskelbtini); 1/206 dalis negyvenamosios paskirties patalpos – parkingo, esančio (duomenys neskelbtini); 416 paprastųjų vardinių likviduojamos UAB „Draudimo idėjos“ akcijų; turtinę teisę valdyti automobilį „Cupra Formentor“, valst. Nr.: (duomenys neskelbtini); 8) Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovei priteisti automobilį „BMW 320D“, valst. Nr.:(duomenys neskelbtini); 22 976,44 Eur kompensaciją, kurią per 24 mėnesius periodiniais mėnesiniais mokėjimais (957,35 Eur) sumokės atsakovas; 9) Nustatyti, kad po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo šalys lieka solidarūs skolininkai kreditorių AB „SEB“ bankas ir KB „Šeimos kredito unija“ atžvilgiu, tačiau faktiškai įsiskolinimus mokės atsakovas.
Atsiliepimas
8. Papildomai nei teiktame atsiliepime į ieškinį, atsakovas nurodė, jog ieškovė dar maždaug 2021 m. liepos mėnesį artimai pradėjo bendrauti su savo bendradarbiu M. K., t. y. buvo neištikima. Atsakovas negali įkainoti savo dvasinių kančių ir išgyvenimų, jam pastaruoju metu pažįstami asmenys vis primena, kad ieškovė nebeslepia, jog su M. K. artimus santykius užmezgė dar gyvenant su atsakovu, todėl mano, kad atsakovui iš ieškovės turėtų būti priteista 1 000 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti. Taip pat paaiškino, kad ieškovė 2021 m. gruodžio 3 d. savavališkai atskyrė šalių vaikus nuo atsakovo ir nuo to laiko (jau beveik metus) vykdo vaikų atitolinimo nuo atsakovo procesą, todėl atsakovas yra priverstas sutikti su ieškovės reikalavimu nuolatinę vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, nes net ir atsakovui palankaus teismo sprendimo atveju, jau bus praėję per daug laiko ir susiformavusi tam tikra rutina vaikų gyvenime, kurios pakartotinis išderinimas, atsakovo nuomone, gali neigiamai atsiliepti vaikų raidai, psichinei sveikatai.
9. Patikslintu priešieškiniu atsakovas taip pat pabrėžė, jog šis sutinka, kad šalys liktų solidarūs skolininkai prieš kreditorius, tačiau faktiškai šiuos įsiskolinimus prašoma skirti vykdyti atsakovui. Paaiškino, kad jeigu kompensacijos ieškovei suma būtų išskaidyta 24 mėnesiams, atsakovo mėnesinis įsipareigojimas ieškovei būtų 957,35 Eur arba priešingai – ieškovės 957,35 Eur įsipareigojimas atsakovui. Kreditorinių įsipareigojimų mėnesinis dydis už nekilnojamo turto įsigijimą lieka po 830,53 Eur. Šalys privalo skirti bent po 222,25 Eur vaikui (po 444,5 Eur). Jeigu nekilnojamas turtas ir kreditoriniai įsipareigojimai lieka ieškovei, tokiu atveju ieškovės bendras mėnesinis kreditorinis įsipareigojimas būtų 2 232,38 Eur, o ieškovės mėnesinės pajamos – 1 835 Eur atskaičius mokesčius, t. y. ieškovės mėnesinis finansinis balansas liktų – (minus) 397,38 Eur, neliktų pinigų minimaliam pragyvenimui. Taigi ieškovė nebus pajėgi prisiimti kreditorinių įsipareigojimų, todėl turtą natūra priteisiant jai, potencialiai kyla grėsmė pažeisti visų kreditorių teises. Su ieškove lieka nepilnamečiai vaikai, todėl jai susirasti papildomą darbą, kurio pajamomis galėtų tekti kreditorinių įsipareigojimų vykdymui, būtų itin sudėtinga arba vaikai būtų neprižiūrimi. Atsakovas galėtų dirbti keliuose darbuose ar net laikinai emigruoti, kad užtikrintai galėtų vykdyti kreditorinius įsipareigojimus.
Atsiliepimas
10. Atsakovas, priešingai nei nurodo ieškovė, taip pat teigia, kad jis iki vaikų pilnametystės galėtų skirti po 222,25 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui per mėnesį. Dėl infliacijos vaikų išlaikymą didintų iki 300 Eur per mėnesį. Paaiškino, kad šiuo metu šalių vaikų išlaidų dalis būsto nuomai yra po 250 Eur (viso 500 Eur). Dalį periodinio išlaikymo vaikams atsakovas gali skirti, vaikams suteikiant gyvenamą būstą uzufrukto teise, kuriame uzufrukto teise iki vaikų pilnametystės galėtų gyventi ir ieškovė. Tokiu atveju, mėnesinis periodinis išlaikymas vaikams turėtų būti mažintinas 125 Eur kiekvienam (1/2 x 250 Eur), t. y. periodinio išlaikymo struktūra galėtų būti tokia: 125 Eur periodinis išlaikymas teise gyventi atsakovo būste + 175 Eur periodiniais išlaikymas pinigais = 300 Eur vertės išlaikymas vaikams.
Šalies argumentai
11. Ieškovė su patikslintu atsakovo ieškiniu nesutiko. Teigė, kad atsakovas iki šiol neįrodinėjo ieškovės kaltės ir pripažino savo kaltę dėl santuokos iširimo – prašė šalių santuokos apskaitos įrašą panaikinti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tokį pripažinimą, ieškovės vertinimu, teismas turėtų vertinti kaip aplinkybę, kurios papildomai įrodinėti nereikia.
12. Ieškovė iš dalies nesutiko su atsakovo prašomu taikyti santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo būdu. Kompensaciją atsakovui ieškovė išmokėtų remiama savo tėvų, kurių turtinė padėtis yra labai gera. Ginčo nekilnojamasis turtas yra reikalingas gyventi vaikams, todėl jų interesai turi būti prioritetiniai.
13. Ieškovė taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog susirašinėjimas tarp ieškovės, atsakovo ir kredito unijos darbuotojo patvirtina, kad atsakovas 2022 m. lapkričio 7 d. atsisakė vykdyti įsipareigojimus Šeimos kredito unijai pagal 2018 m. birželio 11 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o tai reiškia, kad atsakovas dėl savo turtinės padėties ar kitų priežasčių nesuinteresuotas vykdyti įsipareigojimus, susijusius su ginčo nekilnojamuoju turtu.
Atsiliepimas
14. Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepimuose į ieškinį ir priešieškinį paaiškino, kad šalys turi solidarių prievolių pagal santuokos metu sudarytas 2021 m. kovo 26 d. lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. gegužės 10 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Lizingo sutarties pagrindu AB SEB bankas įgijo atsakovui ir perdavė valdyti bei naudoti automobilį CUPRA FORMENTOR. Šalys bankui įkeitė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamą turtą – butą su terasa, esantį (duomenys neskelbtini), sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini), ir 1/7 dalį stoginės, esančios (duomenys neskelbtini). Bankas neprieštarauja, kad po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pagal visas prievoles, kylančias iš lizingo sutarties ir kredito sutarties šalys ir toliau atsakytų solidariai. Teigė, kad įkeistas turtas bei turtinė teisė į automobilį tarp šalių turėtų būtų padalinti teismo nuožiūra. Taip pat pažymėjo, kad patikslintu priešieškiniu atsakovas siekia dalį išlaikymo vaikams skirti nustatant uzufruktą. Tačiau joks įkeisto turto apsunkinimas (įskaitant uzufrukto nustatymą) be banko sutikimo negali būti nustatomas, o šiuo atveju bankas tokio sutikimo neduoda ir su šiuo priešieškinio reikalavimu nesutinka.
15. Išvadą teikianti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaikų teisių apsaugos skyrius pateiktomis išvadomis, nurodė, jog nėra pagrindo prieštarauti vaikų gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove. Ieškinyje prašoma nustatyti bendravimo tvarka atitinka vaikų ir šalių interesus. Atsakovo bendravimo tvarkoje nurodytas vaikų grąžinimo laikas (21 val.) tokio amžiaus vaikams yra per vėlus. Be to, detali atsakovo prašoma bendravimo tvarka gali būti per daug sudėtinga suprasti, prisitaikyti ir vykdyti vaikams.
Atsiliepimas
16. Tretieji asmenys kredito unija Šeimos kredito unija ir S. S. atsiliepimų nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismo posėdyje ieškovė palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
18. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies.
19. Teismas nustatė, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bažnyčioje ir apskaityta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (santuokos apskaitos įrašo Nr. 42). Šalys santuokoje susilaukė vaikų B. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir U. S. (gim. (duomenys neskelbtini)). Iš bylos duomenų ir šalių paaiškinimų taip pat nustatė, jog šalių santuoka yra faktiškai iširusi, šalys kartu negyvena ir bendro ūkio neveda. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė faktines santuokos nutrūkimo priežastis – tai psichologinis, finansinis ir seksualinis smurtas, tačiau prašo santuokos apskaitos įrašą panaikinti dėl abiejų sutuoktinų kaltės. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog mato ir savo kaltę, laiko jog nėra tobulas žmogus; gal pačiai reikėjo dėti daugiau pastangų santuokos išsaugojimui, kol nebuvo visko tiek prisikaupę; gal nepateisino atsakovo lūkesčių. Tuo tarpu atsakovas laikėsi pozicijos, kad šalių santuoka iširo išimtinai dėl ieškovės neištikimybės, naujų santykių sukūrimo. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus padarė išvadą, jog kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir atsakovui prašytos neturtinės žalos atlyginimo nepriteisė.
20. Dėl vaikų gyvenamosios vietos, teismas nustatė, kad Ieškovė prašo nustatyti vaikų B. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir U. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą kartu su ieškove, kadangi ryšys tarp ieškovės ir vaikų yra itin glaudus, o atsakovas iš esmės sutiko su tokiu reikalavimu, todėl teismas vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove.
21. Dėl išlaikymo priteisimo, teismas nustatė, kad ieškovė kas mėnesį gauna 2 500 Eur/mėn. darbo užmokestį, atskaičius mokesčius. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje ir jo pajamos sudaro 5 953 Eur/mėn., atskaičius mokesčius. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo turtinė padėtis geresnė nei ieškovės, teismas atsakovo prašymo priteisti iš jo kiekvienam vaikui po 300 Eur per mėnesį, kurio 125 Eur dalį atsakovas mokės suteikiant vaikams gyvenamą būstą ((duomenys neskelbtini)), bei 175 Eur mėnesinį periodinį išlaikymą pinigais (kiekvienam vaikui po 175 Eur), netenkino. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, šalių vaikų interesus atitinka išlaikymo teikimas periodinėmis išmokomis. Teismas pažymėjo, kad abi šalys gali užtikrinti vaikams gyvenamąją vietą ir nėra grėsmės, kad šalių vaikai neteks gyvenamosios vietos, todėl ir pagrindas nustatyti uzufruktą neegzistuoja.
22. Teismas spręsdamas dėl periodinės išmokos dydžių pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrįstos vaikų transporto išlaidos (83 Eur). Teismo vertinimu, protinga suma šiam poreikiui yra 50 Eur/mėn. Ieškovės nurodyti vaikų poreikiai avalynei (45 Eur), lauko drabužiams (75 Eur), viršutiniams drabužiams (45 Eur), apatiniams drabužiams (15 Eur) taip pat tik iš dalies pagrįsti bylos duomenimis, todėl teismo vertinimu, protinga suma visiems vaikų drabužiams ir avalynei yra 150 Eur. Teismas taip pat nepildė vaikų poreikių sumų nupirkta elektronine mašinėle dukrai už 320 Eur, dviračiu sūnui už 200 Eur bei galimai perkamu dviračiu dukrai pavasarį, nes šios išlaidos jau buvo įskaitytos į vaikų poreikių sumą lauko žaislams. Ieškovė prašė prie vaikų poreikių sumos pridėti 15 proc. dėl infliacijos, tačiau pažymėtina, kad infliaciją padengia išlaikymo indeksavimas, todėl teismas netenkino šio prašymo. Todėl atsižvelgiant į tai, teismas nustatė, kad šalių dukros poreikių per mėnesį suma yra 1 100,16 Eur, o šalių sūnaus – 1 097,66 Eur. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju šalių turtinė padėtis nesudaro pagrindo nustatyto viso vaikams reikalingo išlaikymo dydžio mažinti pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikams išmokomis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turėtų teikti išlaikymą šalių dukrai po 550,08 Eur per mėnesį (1100,16 Eur/2), o šalių sūnui – po 548,83 Eur per mėnesį (1097,66 Eur/2), ir į tai, kad ieškovė šias sumas sumažino iki 450 Eur šią sumą priteisė kiekvienam vaikui iki pilnametystės, mokamą nuo ieškinio pateikimo dienos.
23. Teismas spręsdamas dėl skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su vaikais, nustatė, kad šalių prašomos bendravimo tvarkos yra panašios, ieškovei, su kuria gyvens vaikai, tenka didžioji dalis vaikų auklėjimo naštos, todėl teismas nustatė, jog atsakovas pasiims ir pristatys vaikus į jų gyvenamąją vietą. Teismas nustatė, kad vaikai su atsakovu šventinėmis dienomis pasilieka su nakvyne. Taip pat nustatė, jog ieškovė įpareigojama sudaryti galimybes atsakovui su vaikais bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis, todėl konkrečios programėlės instaliavimas nėra būtinas. Teismas be kita ko taip pat nustatė, jog atsakovo prašomos bendravimo tvarkos 1.8, 2.1; 2.2; 2.7; 2.8; 2.9; 3.1; 3.2; 4.2; 4.3; 5.2; 5.3 punktai pažeidžia kito iš tėvų laiko planavimą, arba yra abstraktūs, pertekliniai, nereikalingi, arba pasikartojantys, arba prieštarauja šalių bei vaikų interesams, todėl šiuos pašalino iš bendravimo tvarkos. Taip pat paaiškino, kad atsakovo prašymas nustatyti su vaikais kiekvieną dieną bendravimą nuotolinio ryšio priemonėmis tais atvejais, kuomet atsakovas bus kitoje šalyje, neleistų ieškovei ir vaikams gyventi pilnaverčio gyvenimo, trukdytų laisvalaikį, ir tokiu būdu pažeistų tiek ieškovės, tiek vaikų interesus, todėl tokį atmetė.
24. Dėl transporto priemonių bei akcijų padalijimo, teismas nustatė, kad šalys santuokos metu yra įgijusios ieškovės vardu registruotą automobilį BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 5 000 Eur bei atsakovo vardu registruotą turtinę teisę valdyti ir naudotis lengvuoju automobiliu Cupra Formentor, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 38 000 Eur (lizingo bendrovei sumokėta dalis patikslinto ieškinio pareiškimo dieną (2022-11-30) sudaro 10 403,88 Eur). Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl automobilių verčių. Automobiliu BMW 320D faktiškai naudojasi ieškovė, o automobiliu Cupra Formentor – atsakovas. Taip pat nustatė, kad šalys santuokos metu įgijo 416 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Draudimo idėjos“ akcijų, kuri šiuo metu likviduojama. Abi šalys nurodo, kad minėtos bendrovės akcijų vertė yra 0 Eur ir abi šalys prašo, kad akcijos būtų priteistos atsakovui. Atsižvelgiant į nustatytą, teismas tenkino ieškinio bei priešieškinio reikalavimus visiškai ir automobilį BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 5 000 Eur priteisė ieškovei, o atsakovo vardu registruotą turtinę teisę valdyti ir naudotis automobiliu Cupra Formentor, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 38 000 Eur (lizingo bendrovei sumokėta dalis patikslinto ieškinio pareiškimo dieną (2022-11-30) sudaro 10 403,88 Eur) ir 416 vnt. paprastųjų vardinių likviduojamos UAB „Draudimo idėjos“, kurių vertė 0 Eur, priteisė atsakovui.
25. Dėl nekilnojamo turto, teismas nustatė, jog šalys santuokos metu įgijo: 1) 99,47 kv. m. butą su terasa, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 210 000 Eur; 2) 5,45 kv. m. patalpą (sandėliuką), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3 500 Eur; 3) 3657/4192000 dalis žemės sklypo ir 1/9 dalis kitų statinių (automobilių stovėjimo aikštelės), pažymėta Nr. 3, kurios vidutinė rinkos vertė 5 000 Eur, esančių (duomenys neskelbtini); 4) 3409/1048000 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/7 dalis kitų statinių (stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. automobilio stovėjimo vietą, pažymėta Nr. P5, kurių vidutinė rinkos vertė 10 000 Eur; 5) 1/206 dalis negyvenamosios paskirties patalpos – parkingo – automobilio stovėjimo vieta Nr. 501, kurios vertė 4 000 Eur, esančios (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatė, kad ieškovė šiuo metu nuomojasi 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu vaikams užtikrina gyvenamąjį būstą, kadangi ieškovė asmeninės nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto. Atsakovas šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), į Lietuvą grįžtą trumpiems laikotarpiams. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad realiai atsakovui ginčo būsto nereikia, jis juo naudojasi epizodiškai. Atsakovo siūlomas uzufrukto nustatymas ginčo butui iki vaikų pilnametystės, neatitinka ieškovės teisės kurti naują šeimą, nes akivaizdu, jog atsakovui priteisus visą nekilnojamąjį turtą ir nustačius uzufruktą į ginčo butą, atsakovas prieštaraus dėl kitų asmenų gyvenimo atsakovo bute, atsakovas bet kada galės atvykti į ginčo butą, dėl ko akivaizdu, jog ateityje kils konfliktai, kurie neabejotinai neigiamai veiks vaikų psichologinę būseną. Taip pat teismas akcentavo, kad atsakovo pajamos atsakovui leidžia vaikams išlaikymą teikti periodinėmis išmokomis, bankas prieštarauja uzufrukto nustatymui ginčo butui, todėl nėra teisinio pagrindo ginčo butui nustatyti uzufruktą. Todėl atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendė, kad ginčo butas su priklausiniais priteistinas ieškovei. Teismas taip pat ieškovei priteisė 1/206 dalies negyvenamosios paskirties patalpas – parkingą – automobilio stovėjimo vietos Nr. 501 (vertė 4 000 Eur), esančios (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad galimai šis turtas buvo įsigytas už ieškovės brolio lėšas, nes atsakovas teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti nei sandorio sudarymo aplinkybių, nei koks parkingo numeris, nei už kiek jį įsigijo. Kadangi ieškovės brolis jokių reikalavimų byloje nereiškė, teismas laikė šį turtą bendrąja jungtine nuosavybe, todėl šį turtą priteisė ieškovei, o atsakovui kompensaciją.
26. Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo, teismas nustatė, kad šalys turi kreditorinių įsipareigojimų AB SEB bankui, pagal 2018 m. gegužės 10 d. būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pradinė kredito suma 139 900 Eur, negrąžintas kredito likutis –118 823,68 Eur (bylos iniciavimo dienai 2021-11-30). Gautomis kredito lėšomis buvo finansuotas buto, sandėliuko, parkingo ir automobilio stovėjimo vietos, esančių (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Taip pat nustatyta, kad bylos šalys turi solidarų įsipareigojimą Šeimos kredito unijai pagal 2018 m. birželio 11 d. Šeimos kredito unijos Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pradinė kredito suma 67 000 Eur, negrąžintas kredito likutis 55 533,45 Eur (ieškinio pareiškimo dienai 2021-11-30). Kredito sutartis sudaryta siekiant refinansuoti 2005 m. gegužės 10 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) likučiui (16 355,59 Eur) padengti ir buto, esančio (duomenys neskelbtini) įsirengimui. Atsižvelgiant į tai, kad visas nekilnojamasis turtas priteistas ieškovei, o atsakovui automobilio Cupra Formentor valdymo teisė, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju, būtų logiškiausia ir teisingiausia būtų atitinkamai šalių vidiniame santykyje nustatyti, kad prievoles vykdys ta iš šalių, kuriai atitenka nurodytas turtas, nustatė, kad ieškovė bus pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, todėl tenkino visiškai patikslinto ieškinio reikalavimus pagal ieškovės nurodomą prievolių padalijimo būdą, o atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies.
27. Dėl kompensacijų priteisimo, teismas nustatė, kad ieškovei tenkančio turto vertė sudaro 237 500 Eur, o įsipareigojimų vertė 174 357,13 Eur, todėl laikytina, jog ieškovei atitenka 63 142,87 Eur vertės turtas (237 500 Eur – 174 357,13 Eur). Atsakovui tenkančio turto (automobilio ir akcijų) vertės sudaro 38 000 Eur, o įsipareigojimų vertė 19 996,12, todėl laikytina, kad atsakovui tenkančio turto vertė sudaro 18 003,88 Eur (38 000 Eur + 0 Eur - 19 996,12 Eur). Taigi, ieškovei tenkančio turto natūra vertė yra 45 138,99 Eur didesnė už atsakovui tenkančią turto vertę, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 22 569,50 Eur dydžio piniginė kompensacija. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas iš gauto kredito iš Šeimos kredito unijos 2018 m. birželio 13 d. padengė trečiojo asmens, t. y. savo tėvo S. S. 16 355,59 Eur kreditorinį įsipareigojimą AB SEB bankui, t. y. teismas kredito padengimą laikė kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą ženklia pinigų suma, tačiau pažymėjo, jog ieškovė neturi prievolės dovanoti trečiajam asmeniui ir dengti trečiojo asmens prievolių savo sąskaita taip pat mokėti palūkanas, juolab, jog trečiasis asmuo turi dar ir kito nekilnojamojo turto (pvz. ir (duomenys neskelbtini)), kurio, kaip teigė atsakovas, trečiasis asmuo nenorėjo įkeisti Šeimos kredito unijai. Todėl atsižvelgiant į tai, teismas priteisė ieškovei 8 167,80 Eur kompensaciją iš atsakovo už sumažintą bendrąją jungtinę nuosavybę. Įskaičius ieškovės atsakovui (22 569,50 Eur) ir atsakovo ieškovei mokėtiną (8 167,80 Eur) kompensaciją, atsakovui iš ieškovės priteista 14 401,70 Eur kompensacija, ją išdėstant sumokėti per 2 metus, sumokant kas mėnesį po 600,07 Eur, o paskutinį mėnesį likusią pinigų sumą, su teise sumokėti didesnio dydžio įmokas ar kompensaciją išmokėti anksčiau nustatyto termino.
28. Teismas taip pat paliko galioti laikinąsias apsaugos priemones (išskyrus laikiną išlaikymą) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo bei atitinkamai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
29. Apeliantas (atsakovas) E. S. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti sprendimo dalį, kuria Nekilnojamas turtas priteistas ieškovei ir priimti naują sprendimą - apeliantui natūra priteisti: 1. Patalpą/butą, esantį (duomenys neskelbtini); 2. butą/patalpą, esančią (duomenys neskelbtini); 3. 3657/4192000 dalis (0,087 proc.) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir 1/9 dalis kitų statinių (automobilių stovėjimo aikštelės), esančių (duomenys neskelbtini); 4. 3409/1048000 (0,33 proc.) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir 1/7 dalis kitų statinių (stoginės), esančių (duomenys neskelbtini); 5. 1/206 dalį negyvenamosios paskirties patalpos - parkingo, esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat prašo: 2) panaikinti sprendimo dalį, kuria apeliantui iš ieškovės priteista kompensacija ir priimti naują sprendimą - priteisti ieškovei iš apelianto 21 775,32 Eur kompensaciją už jam atitenkantį Nekilnojamą turtą, kurią per 24 mėnesius periodiniais mėnesiniais mokėjimais (907,3 Eur) sumokės apeliantas; 3) panaikinti sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovės reikalavimas iš apelianto priteisti 8 167,8 Eur kompensaciją ieškovei ir priimti naują sprendimą - ieškovės reikalavimą iš apelianto priteisti 8 167,8 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą atmesti; 4) papildyti sprendimo dalį, kad po santuokos nutraukimo šalys lieka solidarūs skolininkai kreditorių AB „SEB“ bankas ir KB „Šeimos kredito unija“ atžvilgiu, tačiau įsiskolinimus nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos, vidiniame šalių santykyje vienasmeniškai vykdo šalis, kuriai priteistas ginčo turtas; 5) papildyti sprendimu nustatytą apelianto bendravimo tvarką su vaikais, įtraukiant nuostatą apie apelianto pirmumo teisę prieš trečiuosius asmenis rūpintis vaikais: „Jeigu motina negali prižiūrėti vaikų jai numatytu laiku, įskaitant darbo dienas, tokiu atveju vaikų priežiūros prioritetas tenka tėvui (jeigu jis objektyviai gali prižiūrėti vaikus), o ne tretiesiems asmenims (motinos giminaičiams, draugams, pažįstamiems ir pan.). Jeigu motina negali prižiūrėti vaikų jai numatytu laiku, pirmiausia ji turi kreiptis į tėvą, pasiūlant prižiūrėti vaikus, kol ji negali, o tėvui dėl tokio netikėtumo taip pat negalint, vaikų priežiūra gali būti perleidžiama kitam, abiejų šalių pasitikėjimą turinčiam asmeniui.“; 6) panaikinti sprendimo dalį, kuria šalių santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) apskaitos įrašas Nr. 42, panaikintas dėl abiejų šalių kaltės ir priimti naują sprendimą - panaikinti šalių santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) apskaitos įrašą Nr. 42 dėl ieškovės kaltės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
29.1. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas skirstydamas nekilnojamą turtą veikė ieškovės interesais ir nepagrįstai šį ieškovei priteisė. Priešingai nei nustatė teismas, apeliantas nurodo, kad nei būrelių, nei mokyklų, nei vaikų draugų aplink nekilnojamą turtą nėra. Paaiškina, kad šalių vaikai jau beveik 1,5 metų negyveno ir neturėjo sąsajų su nekilnojamu turtu, todėl neabejotinai pasikeitė ir jų socialinis ratas bei suvokimas kur yra namai, turint omenyje jų itin jauną amžių, kuris suponuoja ne tik greitą prisitaikymą prie pakitusios aplinkos, bet ir dažno gyvenamosios aplinkos keitimo neigiamą poveikį jų psichinei sveikatai.
29.2. Taip pat apeliantas mano, kad nepagrįstai nuspręsta, kad šalys lieka solidariais skolininkais, nustatant, jog vidiniame šalių santykyje ieškovė vienasmeniškai turėtų vykdyti finansinius įsipareigojimus. Teigia, kad sudėjus vaikų išlaikymą, finansinius įsipareigojimus, ieškovės finansinius įsipareigojimus sudarys mažiausiai 2 785,65 Eur, kai mėnesinį ieškovės darbo užmokestį sudaro 2 541,08 Eur. Apeliantas taip pat nurodo, kad nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios ieškovė nevykdė net minimų skolinių įsipareigojimų kredito įstaigoms arba vykdė minimaliai, todėl apeliantas įgijo teisę iš ieškovės reikalauti dar bent 10 895,92 Eur. Pažymi, kad ieškovė neturi jokių santaupų, o ieškovės tėvų patvirtinimo raštu abejoja, vertina jį kritiškai, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie ieškovės tėvų finansinę padėtį, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nusprendė laikyti, jog ieškovės finansinė padėtis leis tinkamai vykdyti finansines prievoles ir taip nepagrįstai nutarė padalinti šalių nekilnojamą turtą, tenkinant ieškovės reikalavimus.
29.3. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nusprendė vien iš automobilių stovėjimo aikštelių (1/206 dalis negyvenamosios paskirties patalpos – stovėjimo aikštelės vietą, esančią (duomenys neskelbtini)) priteisti ieškovei, kadangi ši, teismo vertinimu, buvo įgyta ieškovės brolio. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi tik ieškovės pateiktais paaiškinimais teismo posėdžio metu. Pažymi, jog jis teismo posėdžio metu išsamiai paaiškino, kaip nueiti iki aptariamos stovėjimo aikštelės, kas yra aplink ją ir pan., teigia negalėjęs daugiau paaiškinti dėl stresinės situacijos, kurią sukūrė teismo posėdžio salė ir sprendžiamas klausimas. Tačiau papildomai paaiškino, jog už aptariamą automobilių stovėjimo aikštelę buvo sumokėta iš santaupų grynais pinigais, tačiau teismas labiau vertino ieškovės paaiškinimus.
29.4. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš jo kompensaciją ieškovei dėl atsakovo tėvo padengtos paskolos. Pažymi, kad apelianto tėvas sutiko pagelbėti šalims, tačiau tam turėjo būti refinansuoti jo įsipareigojimai bankui. Šalys buvo suinteresuotos sandoriu, todėl refinansavo S. S. prievolę bankui , jog šis galėtų įkeisti savo turtą, o šalys galėtų tuo pasinaudoti ir gauti vartojimo kreditą. Apelianto vertinimu, 2018 m. birželio 13 d. mokėjimo pavedimo nei buvo sumažinta ieškovės turto masė, nei jai sukelta žala (ieškovė to nenurodė, neįrodinėjo), o be apelianto tėvo pagalbos apskritai nebūtų gautas vartojimo kreditas - šalys net neturėtų ginčo būsto. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog teismo posėdyje jis paaiškino, kad įsigijus ginčo būstą, ieškovė jį pradėjo tikinti, jog jos tėvams reikalinga finansinė parama, todėl ne tik nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 18 d. ieškovei buvo pervesta 12 965 Eur, kurie „uždengė“ refinansuotą sumą, bet ir gera valia ieškovei leista nuomoti S. S. asmeninį būstą bei iš nuomos gautas pajamas pasilikti sau/perduoti savo tėvams. Pažymi, kad skundžiamu teismo sprendimu vertinta, kad minėta 12 965 Eur buvo skirta šeimos poreikiams tenkinti, tačiau apeliantui neaišku, kokiu bylos medžiagos duomenų pagrindu teismas padarė tokią. Pastebi, kad byloje yra duomenys apie apelianto mokėjimo pavedimus ieškovei nuo 2015 m. iki 2021 m., o iš bylos medžiagos žinoma, jog mokėjimo pavedimai nuo (duomenys neskelbtini) m. (kai gimė sūnus) iki 2018 m. birželio buvo skirti šeimos poreikiams, tačiau vėlesni mokėjimai buvo skirti ieškovės poreikiams/refinansuotos sumos grąžinimui. Todėl atsižvelgiant į aptartą, apeliantas mano, kad tiek procesinės aplinkybės, tiek bylos duomenys įrodo, kad ieškovės 8 167,8 Eur reikalavimas apelianto atžvilgiu yra nepagrįstas siekis pagerinti savo finansinę situaciją, nepagrįstai praturtėti.
29.5. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad santuokos apskaitos įrašas panaikintinas dėl abiejų šalių kaltės. Pažymi, kad apeliantas teismui įrodinėjo, kad tikroji santuokos iširimo priežastis - ieškovės darbovietėje užmegzti santykiai su M. K., su kuriuo ji ir gyvena. Nurodo, kad apeliantės buvo teismo prašęs M. K. kvieti liudyti, tačiau apelianto vertinimu teismas šio prašymo neišnagrinėjo, kadangi teismas išskirtinai palankiai akcentavosi tik į ieškovės nurodomas aplinkybes. Mano, kad byloje esanti nuotrauka įrodo, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, ne dėl abiejų šalių, ar tuo labiau apelianto kaltės. Nurodo, kad jam sunku ieškovės neištikimybės teiginius pagrįsta, nes iš bylos medžiagos matosi, kad 2021 m. spalį ieškovė intensyviai derino veiksmus su advokatu, kruopščiai naikino duomenis, kurie įrodo jos netinkamą elgesį šeimoje, apelianto atžvilgiu, pavyzdžiui: naikino nepalankius / nepatogius tarpusavio elektroninius pokalbius – susirašinėjimus.
29.6. Apeliantas paaiškina, kad jis teismo posėdžio metu nurodė, jog kad ieškovė gana dažnai vaikų priežiūrą perleidžia pašaliniams asmenims, tačiau apeliantui griežtai draudžia matytis su vaikais, kai ji jų negali prižiūrėti. Šios aplinkybės ieškovė neneigė, todėl mano, kad teismas turėtų papildyti nustatytą bendravimo tvarką su vaikais, kai ieškovė negali šiais pasirūpinti pati.
Atsiliepimas
30. Ieškovė R. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą ir atsakovo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, prijungi naujus įrodymus. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
30.1. Ieškovė nesutinka su apelianto teiginiais, jog santuoka iširo dėl ieškovės kaltės – neištikimybės. Nurodo, jog apeliantas laikydamasis tokios pozicijos į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jo teiginius. Ieškovė paaiškina, kad apelianto pateikta nuotrauka yra iš draugų vakarėlio, kurioje dalyvavę asmenys šventė šventę, o ne puoselėjo vieni su kitais neištikimybės ryšius. Atsižvelgiant į tai, kad šalys nebepalaiko šeimyninių santykių nuo 2021 m. rugpjūčio mėn., visi apelianto teiginiai apie neištikimybę, ieškovės vertinimu, yra niekiniai, nes jokios ieškovės neištikimybės neįrodo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
30.2. Ieškovė nurodo, kad apeliantas teismui klaidingai nurodo, kad ieškovė gana dažnai vaikų priežiūrą perleidžia pašaliniams asmenims, tačiau apeliantui griežtai draudžia matytis su vaikais, kai ji jų negali prižiūrėti. Prašo netenkinti apelianto reikalavimo dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais papildymo, nustatant, kad kai ieškovė negali pati pasirūpinti vaikais, tuomet apeliantas jais rūpinasi. Ieškovė pažymi, jog apelianto bendravimas su vaiku yra užtikrinamas jam nustatoma aktyvia bendravimo tvarka, todėl poreikio kištis į asmeninį ieškovės gyvenimą, kontroliuojant, kaip ji užtikrina vaikų priežiūrą jai priskirtu laiku, nėra. Ieškovė veikdama prioritetiniais vaikų interesais vaikų buvimo su ja laiku ir ieškovei negalint prižiūrėti vaikų pati ieškovė savo ruožtu pasirūpins tuo, kad vaikai būtų prižiūrimi vaikų tėvo, giminaičių ar kitų vaikams žinomų suaugusių asmenų. Papildomai ieškovė paaiškina, kad bendravimas su giminaičiais yra vaiko teisė, o ji savarankiška teisė, kuri nėra išvestinė iš tėvų valdžios įgyvendinimo ir nereiškia tėvų valdžios pažeidimo nepriklausomai nuo to, ar ji įgyvendinama abipusiu sutarimu ar teismo tvarka.
30.3. Ieškovė priešingai nei mano apeliantas, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl santuokoje įgyto turto ir kreditorinių reikalavimų padalijimo vadovavosi pirmiausia vaikų interesais, o ne ieškovės. Ieškovė pabrėžia, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad vaikai savo gyvenamąja vieta laiko (duomenys neskelbtini), , t. y. tuos namus, kuriuose augo nuo mažens ir kuriuose šiuo metu gyvena apeliantas. Pažymi, jog apeliantas nėra minėto buto šeimininkas, o tai, kad ieškovė su vaikais dėl atsakovo psichologinio smurto buvo priversta laikinai išsikraustyti iš namų nereiškia, kad apeliantas tapo minėtų namų šeimininku. Ieškovė mano, kad apeliantas šioje situacijoje apie vaikus galvoja mažiausiai, nes ne tik neleido jai su vaikais grįžti namo, vaikams pasiimti jų daiktus, bet ir vaikams demonstratyviai pabrėždavo, kad pas ieškovę yra nuomojamas butas, sąmoningai versdamas vaikus jaustis lyg praradusiais namus. Nurodo, kad užuot užleidęs butą gyventi ieškovei su vaikais, apeliantas šalių bendrame bute apgyvendino savo sugyventinę V. ir jos sūnų A., kurie naudojasi ieškovės ir šalių vaikų daiktais ir apeliantas nepaiso ieškovės prieštaravimų tokiam vienašaliam jo sprendimui. Dar daugiau atskleidžia, kad apeliantas be ieškovės žinios ir sutikimo išnuomojo 3409/1048000 dalis žemės sklypo ir 1/7 dalis kitų statinių, t. y. automobilio stovėjimo vietą, pažymėta Nr. P5, tretiesiems asmenims, o pačiu butu leido naudotis savo tėvui. Ieškovė taip pat nesutinka su apelianto argumentu, kad ji esą finansiškai nepajėgi išmokėti jam kompensaciją. Pakartoja, kad kompensacija išmokėtų finansiškai remiama savo tėvų, kurių turtinė padėtis yra labai gera, jie turi daug nekilnojamojo turto. Pažymi, kad tokie duomenys į bylą yra pateikti. Ieškovę siekdama labiau pagrįsti savo finansinį stabilumą, į bylą kaip naujus įrodymus pateikia ir savo motinos sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, jog ieškovės motina turi pakankamai pinigų remti savo dukrą tikslu atsiskaityti su atsakovo išmokant jo naudai kompensaciją. Taip pat nurodo, kad ir ieškovės darbo užmokestis šiuo metu yra pakilęs, jis siekia 3 933,25 Eur, taip pat prideda tai apgrindžiančius įrodymus. Todėl atsakovė mano, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis vaikų prioritetais, pagrįstai nusprendė priteisti nekilnojamą turtą ieškovei nustatant sumokėti apeliantui kompensaciją. Papildomai teismui pateikė ir Google išrašą, kuriuo ieškovė siekai atskirsti į apelianto argumentus, kad visos vaikų veiklos: vaikų darželis, mokykla yra nutolę nuo nekilnojamo turto. Ieškovė paaiškina, jog sūnaus ugdymo įstaiga yra 3,1 km nuo ginčo buto ir yra pasiekiama per 5 min. automobiliu. Tuo pačiu pabrėžia, kad šalių dukrai paskutiniai mokslo metai kaip lankys darželį ir nuo kitų metų rudens lankys mokyklą, todėl aplinkybė, kad dukros darželis yra (duomenys neskelbtini) seniūnijoje nėra teisiškai reikšminga.
30.4. Dėl kreditorinių įsipareigojimų likučių, ieškovė paaiškina, jog jeigu apeliantas vienasmeniškai naudodamasis ginčo turto ginčo bylos laikotarpiu laikė, jog ne tik jis, tačiau ir ieškovė turėjo vykdyti kreditorinius įsipareigojimus, tuomet atitinkamą reikalavimą atsakovas atstovaujamas profesionalių teisininkų ir turėjo teisę pareikšti, tačiau to nepadarė. Lygiai taip pat apeliantas turėjo teisę iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teikti duomenis apie įsipareigojimų likučius, ar modifikuoti savo priešieškinį, prašydamas vidiniame santykyje tarp šalių nustatyti pareigą dengti kreditorinius įsipareigojimus vienai iš šalių nuo atitinkamo momento. Ieškovės įsitikinimu, net jeigu apeliantas ir būtų atitinkamus patikslinimus atlikęs, tokie patikslinti reikalavimai neabejotinai būtų atmesti, kadangi turtu vienasmeniškai naudojosi bylos laikotarpiu išimtinai apeliantas, tuo tarpu ieškovė dėl apelianto smurto buvo priversta palikti vaikų būstą ir išsikelti su vaikais į nuomojamą būstą. Mano, jog nebūtų nei sąžininga, nei teisinga laikyti, kad ieškovė vienasmeniškai turėtų dengti ne tik buto nuomos išlaidas, bet ir prisidėti prie buto, kuriame nė negyveno ir juo nesinaudojo kredito dengimo išmokų.
30.5. Ieškovė sutinka su teismo išvada jai priteisti stovėjimo aikštelės vietą esančią (duomenys neskelbtini), kadangi šis buvo įgytas už brolio lėšas ir jis naudojasi šia stovėjimo aikštele. Pažymi, kad nors ir byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, jog aikštelė buvo įsigyta už brolio pinigus, tačiau ši paaiškino, kad jai nuolat trūko lėšų elementariems šeimos poreikiams, o apeliantas teigdamas, kad stovėjimo aikštelę buvo įsigyta už ieškovės gautas lėšas parduodant daiktus Vinted platformoje ir todėl turėjo būti laikoma bendra jungtine nuosavybe, į bylą nepateikė jokių duomenų, kurie galėtų pagrįsti šios teiginius.
Žemesnės instancijos teismas
30.6. Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo, ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė atmesti apelianto argumentus, jog 8 167,80 Eur buvo grąžinti ieškovei, ar ieškovė pasisavino trečiojo asmens nekilnojamojo turto nuomos pinigus. Paaiškina, jog nekilnojamojo turto nuomos sutartį pasirašo turto savininkas, kuris pagal tokią sutartį ir turi teisę gauti nuomos lėšas. Nagrinėjamu atveju, trečiasis asmuo šioje byloje šalims nereiškė jokių reikalavimų, ir byloje dalyvavo tik kaip šalių skolininkas. Pažymi, kad byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad apeliantas su trečiuoju asmeniu finansavo ieškovės tėvų verslą, ar teikė jiems finansinę paramą. Taip pat vertina, kad apelianto lėšos, gautos iš darbo santykių, buvo šalių bendroji jungtinė nuosavybė; ir šalims 16 355,59 Eur sumą (ieškovei tenkančią 8 167,80 Eur) sumą, turėjo grąžinti trečiasis asmuo, o ne apeliantas. Atsižvelgiant į tai, ieškovės manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog ieškovei nebuvo grąžinta 8 167,80 Eur kredito suma, todėl pagrįstai laikė, kad šia suma buvo sumažinta šalių bendroji jungtinė nuosavybė ir tenkino ieškovės reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
32. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
33. Šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) bažnyčioje ir santuoka apskaityta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (santuokos apskaitos įrašo Nr. 42). Šalys santuokoje susilaukė vaikų B. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir U. S. (gim. (duomenys neskelbtini)). Santuokos metu šalys įgijo: 1) 99,47 kv. m. butą su terasa, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 210 000 Eur; 2) 5,45 kv. m. patalpą (sandėliuką), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3 500 Eur; 3) 3657/4192000 dalis žemės sklypo ir 1/9 dalis kitų statinių (automobilių stovėjimo aikštelės), pažymėta Nr. 3, kurios vidutinė rinkos vertė 5 000 Eur, esančių (duomenys neskelbtini); 4) 3409/1048000 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/7 dalis kitų statinių (stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. automobilio stovėjimo vietą, pažymėtą Nr. P5 - šio turto vidutinė rinkos vertė 10 000 Eur; 5) 1/206 dalis negyvenamosios paskirties patalpos – parkingo – automobilio stovėjimo vieta Nr. 501, kurios vertė 4 000 Eur, esančios (duomenys neskelbtini).
34. Apeliaciniu skundu atsakovas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo bei kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimu, dėl šalių prievolės mokėti kreditoriams momento nustatymo bei dėl bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais patikslinimo.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
35. Šalys apeliacinėje instancijoje pateikė naujus įrodymus, susijusius su apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį dėstomomis aplinkybėmis.
36. CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo suformuota praktika, aiškinant, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).
37. Šiuo atveju vertinama, jog pateikti duomenys yra susiję su klausimo sprendimu, jų priėmimas nedarys įtakos proceso trukmei, piktnaudžiavimo teise nenustatyta, todėl jie priimami.
Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės
38. Apeliantas teigia, kad šalių santuoka iširo tik dėl ieškovės (šiai esant neištikimai) kaltės, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė abiejų sutuoktinių kaltę.
39. Sprendžiant dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių konstatuota, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).
40. Santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tačiau tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo netoleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Tačiau jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
41. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).
42. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys patvirtino, kad nuo 2021 m. gruodžio mėn. kartu negyvena (ieškinys pareikštas 2021 m. lapkričio 30 d.), ieškovė su vaikais išsikraustė iš ginčo šalių nuomoto buto. Taigi ginčo šalys nuo to laiko nebepalaikė šeimyninių santykių, gyveno skyriumi, nevedė bendro ūkio. Ieškovė iš esmės teigė, kad santuoka iširo dėl nesėkmingai susiklosčiusių tarpusavio santykių, tarpusavio pagarbos nebuvimo, skirtingų požiūrių į santuokinį gyvenimą, atsakovas teigė, kad ieškovė buvo jam neištikima.
43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog į bylą pateikti įrodymai nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad ieškovė atsakovui buvo neištikima ir dėl to šalių santuoka iširo. Pažymėtina, kad net jei byloje esantys įrodymai ir leistų padaryti prielaidą, jog ieškovė šiuo metu palaiko santykius su kitu asmeniu, tačiau pateikti įrodymai nepagrindžia, kad ieškovė buvo neištikima atsakovui iki faktinio šalių gyvenimo skyriumi pradžios. Taigi, byloje nėra objektyvių įrodymų, leidžiančių konstatuoti ieškovės kaltę ar neištikimybės faktą. Kitų, pagrįstų įrodymų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, atsakovas į bylą nepateikė. Aplinkybė, kad ginčo šalys pradėjo gyventi atskirai, jų tarpusavio elgesys buvo nepagarbus, rodo, jog šalys nebuvo susikoncentravusios į savo šeimyninių santykių puoselėjimą, išsaugojimą, o tai sąlygojo šeimos iširimą.
44. Atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams - abu sutuoktiniai privalo stengtis dėl santuokos išsaugojimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra patikimų ir pakankamų įrodymų, kurie pagrįstų vienos šalies kaltę dėl šeimos iširimo, todėl sprendžiama, jog abu sutuoktiniai pažeidė savo rūpinimosi šeima pareigas (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Kadangi nagrinėjamu atveju santuokos iširimą nulėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
45. Vien tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti.
Dėl neturtinės žalos
46. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
47. Pripažinus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovui.
Dėl nekilnojamo turto padalijimo
48. Tarp šalių kilo ginčas dėl viso nekilnojamojo turto padalijimo. Ieškovė prašė visą nekilnojamąjį turtą priteisti jai, o atsakovas – jam.
49. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.
50. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; 2022 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-227-381/2022 32 punktą).
51. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad nors bendrosios jungtinės nuosavybės objekto dalijimas natūra yra prioritetinis būdas, jis neturėtų būti taikomas priverstinai, kai šalys to nepageidauja. Todėl tais atvejais, kai abu sutuoktiniai prašo tą patį objektą priteisti kiekvienam jų asmeninės nuosavybės teise, teismas turi įvertinti: 1) kuriam iš sutuoktinių šis objektas yra reikalingesnis, t. y. kuriam sutuoktiniui dėl jo amžiaus, sveikatos, materialinės padėties, kartu liekančių vaikų ir kitų priežasčių šis turtas teiktų didesnę naudą; 2) ar sutuoktinis, kuriam šis turtas natūra teiktų didesnę naudą, yra finansiškai pajėgus išmokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją; tais atvejais, kai sutuoktinis, kuriam šis turtas natūra teiktų didesnę naudą, yra nepajėgus išmokėti kitam sutuoktiniui kompensacijos, turi būti sprendžiama dėl kito sutuoktinio galimybės išlaikyti turtą natūra sumokant kitam kompensaciją pinigais; pažymėtina, kad sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, gali jį realizuoti, siekdamas atsiskaityti su kitu sutuoktiniu, kuriam priteista kompensacija, todėl, vertinant turto natūra teiktiną naudą, turi būti atsižvelgiama į visas aplinkybes, kad būtų surastas kiek labiau abi šalis tenkinantis sprendimas turėti didžiausią naudą iš dalijamo turto; 3) tais atvejais, kai piniginė kompensacija priteisiama už tokį socialiai vertingą turtą kaip gyvenamasis namas ar butas, inter alia (be kita ko), turėtų būti įvertinamos ir sutuoktinio, gaunančio piniginę kompensaciją, galimybės įsigyti kitą panašaus pobūdžio daiktą (daikto dalį) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020).
52. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo turto priteisimas ieškovei natūra atitinka geriausius vaikų interesus.
53. Byloje nustatyta, kad šalių vaikai augo ginčo bute, jiems yra tai jų namų aplinka. Tai, kad kitų namų vaikai neįgijo, nulėmė ir atsakovo pozicija, kai viso bylos nagrinėjimo metu jis ieškovės nuomojamo būsto, kuriame gyveno šalių vaikai, nelaikė visaverčiais namais ir aiškiai šią poziciją išreiškė vaikams. Nėra pagrindo nesutikti su ieškovės argumentais, jog šalia ginčo buto yra vaikų ugdymo įstaigos, būreliai, draugai. Priešingai nei nurodo apeliantas, šalių sūnaus ugdymo įstaiga – (duomenys neskelbtini), esanti Vilniuje, (duomenys neskelbtini), yra tik 3,1 km nuo ginčo buto ir, Vilniaus miesto mastais šio atstumo nėra pagrindo laikyti dideliu. Kartu pažymėtina, kad šalių dukra nuo kitų metų rudens keis ugdymo įstaigą, t. y. lankys mokyklą, todėl aplinkybė, kad dukros darželis yra nutolęs nuo ginčo turto nėra teisiškai reikšminga.
54. Apelianto teiginiai, kad per 1,5 metų vaikai prarado socialinius ryšius su aplinka, esančia greta ginčo turto, nėra pagrįsta jokiais įrodymais. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir tą aplinkybę, jog atsakovas dirba ir didžiąją laiko dalį praleidžia ne Lietuvoje, o jo finansinės galimybės jam leidžia pasinaudoti kita gyvenamąja vieta Lietuvoje grįžus trumpiems laikotarpiams. Esant šių aplinkybių visumai, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo butas su priklausiniais priteistinas ieškovei.
55. Apelianto nuomone, ieškovė yra finansiškai nepajėgi išmokėti jam kompensaciją. Ieškovė viso bylos nagrinėjimo metu neslėpė, kad kompensaciją atsakovui išmokėtų finansiškai remiama savo tėvų, kurių turtinė padėtis yra labai gera, jie turi nekilnojamojo turto (ieškovės tėvų nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto išrašai ir sutikimas pagal poreikį skirti lėšų kompensacijai išmokėti pateikti į bylą). Taip pat su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė pateikė savo motinos sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, jog ieškovės motina turi pakankami pinigų remti savo dukrą siekiant atsiskaityti su atsakovu išmokant jo naudai kompensaciją. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą taip pat pateikė įrodymus, jog ir pačios ieškovės darbo užmokestis jau keli mėnesiai kaip pakilęs ir šiai dienai į rankas siekia 3 933,25 Eur. Ir nors apeliantas kvestionuoja ieškovės pajamų tęstinumą ir pagrindą, į bylą pateiktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių vaikams iš atsakovo priteisus išlaikymą periodinėmis išmokomis, ieškovei nebeturint prievolės nuomotis būstą (kadangi ginčo butas priteistas ieškovei), turint artimųjų palaikymą, ieškovė bus pajėgi vykdyti prievoles kreditoriams.
Dėl parkingo padalijimo
56. Atsakovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad parkingo pirkimui šalys galėjo turėti ir realiai turėjo grynųjų pinigų ir negalėjo tos aplinkybės įrodyti, kadangi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, bylos nagrinėjimo metu šalys įrodinėjo aplinkybę, kad neturėjo santaupų. Į bylą šalys nepateikė jokių paaiškinimų, dėl kokios priežasties jie įsigijo parkingą taip labai nutolusį nuo savo gyvenamosios vietos. Kaip teisingai nustatė teismas, atsakovas teismo posėdžio metu nė negalėjo paaiškinti nei sandorio sudarymo aplinkybių, nei koks parkingo numeris, nei už kiek jį įsigijo. Ir nors parkingo vieta nėra susijusi su šalių pagrindiniu nekilnojamuoju turtu, atsakovas Lietuvoje būna tik retkarčiais, todėl nebuvo jokio pagrindo šį turtą priteisti jam. Kaip teisingai pirmosios instancijos teismas nurodė, šis turtas registruotas šalių vardu, kaip bendroji jungtinė nuosavybė, ieškovės brolis šalims byloje nereiškė jokių reikalavimų, o šalys į bylą netraukė jo trečiuoju asmeniu. Ši parkingo vieta yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė ir buvo priteista ieškovei, o atsakovui kompensacija už ją.
Dėl kreditorinių įsipareigojimų
57. Apeliaciniame skunde teigiama, kad į kompensacijos skaičiavimus neįtrauktas terminas tarp ieškinio pareiškimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 30 d.) ir sprendimo priėmimo dienos (2023 m. balandžio 5 d.) - per šį laiką skolinės prievolės sumažintos būtent apelianto lėšomis, todėl, taikant sprendimo formulę, ieškovei liekančio nekilnojamo turto vertė didėja. Remiantis CK 3.100 straipsniu bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė baigiasi įstatyme išvardytais pagrindais, tarp jų - nutraukus santuoką ar teismo sprendimu padalijus bendrą turtą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovas nereiškė atskiro reikalavimo santuokos nutraukimo pasekmes taikyti nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios (CK 3.67 str. 2 d.), todėl nėra pagrindo nesutikti su ieškovės argumentu, jog bylos nagrinėjimo iš esmės metu atlikti kredito dengimai buvo de facto ir de jure atlikti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiomis lėšomis, tuo tarpu kokiomis dalimis kiekviena iš šalių tuos įsipareigojimus dengė – juridinės reikšmės pasekmių prasme visiškai neturi.
Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo
58. Byloje nustatyta, kad atsakovas iš gauto kredito iš Šeimos kredito unijos 2018 m. birželio 13 d. padengė trečiojo asmens, t. y. savo tėvo S. S. 16 355,59 Eur kreditorinį įsipareigojimą AB SEB bankui. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovo tėvo prievolių padengimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimas. Nepriklausomai nuo to, kad tokiu būdu šalims pavyko refinansuoti kreditą ir įsigyti ginčo turtą, vis tik ieškovė neturėjo prievolės dengti trečiojo asmens prievolių savo sąskaita, taip pat mokėti palūkanas, juolab jog trečiasis asmuo turi dar ir kito nekilnojamojo turto, kurio, kaip teigė atsakovas, trečiasis asmuo nenorėjo įkeisti Šeimos kredito unijai. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei 8 167,80 Eur kompensaciją už sumažintą bendrąją jungtinę nuosavybę, todėl tenkino šią ieškinio reikalavima dalį.
59. Atkreiptinas dėmesys, jog į bylą nėra pateikta įrodymų, leidžiančių spręsti, kad ieškovei buvo grąžinta minėta suma (8 167,80 Eur) ieškovei perėmus (pasisavinus) trečiojo asmens nekilnojamojo turto nuomos pinigus. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo šioje byloje šalims nereiškė jokių reikalavimų, ir byloje dalyvavo tik kaip šalių skolininkas. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas su trečiuoju asmeniu finansavo ieškovės tėvų verslą, ar teikė jiems finansinę paramą. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad atsakovas sumokėjo ieškovei tuos pinigus. Taip, atsakovas ieškovei kas mėnesį pervesdavo tam tikras sumas, tačiau bylos nagrinėjimo metu tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, jog tos lėšos buvo skirtos šalių šeimos poreikių tenkinimui, juo labiau kad atsakovo lėšos, gautos iš darbo santykių, buvo šalių bendroji jungtinė nuosavybė ir šalims 16 355,59 Eur sumą turėjo grąžinti trečiasis asmuo, o ne atsakovas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovei nebuvo grąžinta 8 167,80 Eur kredito suma, todėl pagrįstai laikė, kad šia suma buvo sumažinta šalių bendroji jungtinė nuosavybė ir priteisė ieškovei kompensaciją.
Dėl nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo
60. Tam, kad būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), praktinis šios teisės įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.170 ir 3.175 straipsniuose. Giminystės ryšiams ir šeimai stiprinti nustatyta įstatymo ginama vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, kurios praktinis įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.172 ir 3.176 straipsniuose.
61. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
62. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).
63. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmos instancijos teismo sprendimu buvo pažeista atsakovo teisė auklėjant šalių vaikus, nustatyta bendravimo tvarka užtikrina nuolatinį, tiesioginį ir kokybišką atsakovo bendravimą su vaikais, o ieškovo prašoma įtraukti į bendravimo tvarką nuostata, susijusi su jo pirmumo teise, neatitiktų geriausio vaikų intereso – tokiu būdu būtų sukurta prielaida, užkertanti vaikams įstatymo numatytą galimybę sklandžiai ir netrukdomiems bendrauti su savo artimais giminaičiais, taip pat kitais vaikų giminaičiais.
Dėl bylos procesinės baigties
64. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialines ir procesines teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
65. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
66. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi apelianto apeliacinis skundas atmetamas, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
67. Ieškovė teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2023 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) sudarė 1 959,9 Eur. Rekomendacijos įtvirtina, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamą civilinėse bylose priteistinas užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalus dydį sudaro 1,5 koeficiento. Taigi šiuo metu maksimalus bylinėjimosi išlaidų priteistinas dydis yra 2 939,85 Eur. Atsižvelgiant į ieškovės pateiktą 2023 m. birželio 9 d. sąskaitą už suteiktas teisines paslaugas spręstina, kad 2 662 Eur neviršija Rekomendacijose patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, o atsižvelgus pateikto atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį, ši suma yra proporcinga bylos sudėtingumui, todėl šios patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš apelianto.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
apelianto (atsakovo) E. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 2 662 Eur (du tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.