Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2. Panaikinti šalių santuokos apskaitos įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

3. Grąžinti ieškovei ikisantuokinę pavardę – (duomenys neskelbtini), atsakovui palikti pavardę jo nuožiūra;

4. Nustatyti šalių vaikų B. S. (gim(duomenys neskelbtini)) ir U. S. (gim(duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą kartu su ieškove;

5. Nuo ieškinio pareiškimo dienos priteisti iš atsakovo kiekvienam vaikui po 450 Eur kas mėnesį, pinigus pervedant į ieškovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ banke, ar kitą jos nurodytą sąskaitą, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę;

6. Nustatyti ieškovės prašomą atsakovo su vaikais bendravimo tvarką;

7. Ieškovei natūra priteisti butą su terasa, esantį (duomenys neskelbtini); lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

8. Atsakovui natūra priteisti turtinę teisę valdyti ir naudotis lengvuoju automobiliu C. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 416 vnt. paprastųjų vardinių uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir – UAB) „D“ akcijų;

9. Priteisti ieškovei iš atsakovo 8 167,80 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą;

11. Nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos nustatyti, kad pagal 2018 m. gegužės 10 d. su akcine bendrove (toliau – ir AB) „SEB“ banku sudarytos būsto kredito sutarties Nr. 14A1818232314-55 pagrindu atsiradusius įsipareigojimus pagrindu abi šalys prieš kreditorių lieka solidariais skolininkais, vidiniame santykyje tarp šalių nustatant, kad prievolę vienasmeniškai vykdys ieškovė. Tuo atveju, jeigu atsakovas įvykdytų už ieškovę jai tenkančią prievolę, jis turi teisę sumokėtų sumų regreso tvarka reikalauti iš ieškovės.

12. Nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos nustatyti, kad pagal 2018 m. birželio 11 d. su Šeimos kredito unija sudarytą kredito sutarties Nr. KNT201806-000186 pagrindu atsiradusius įsipareigojimus šalys prieš kreditorių lieka solidariais skolininkais, vidiniame santykyje tarp šalių nustatant, kad prievolę vienasmeniškai vykdys ieškovė. Tuo atveju, jeigu atsakovas įvykdytų už ieškovę jai tenkančią prievolę, ji turi teisę sumokėtų sumų regreso tvarka reikalauti iš ieškovės.

13. Nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos nustatyti, kad pagal 2021 m. kovo 26 d. su AB „SEB“ bankas Lizingo sutarties Nr. 2021-030548 pagrindu atsiradusius įsipareigojimus šalys prieš kreditorių lieka solidariais skolininkais, vidiniame santykyje tarp šalių nustatant, kad prievolę vienasmeniškai vykdys atsakovas. Tuo atveju, jeigu ieškovė įvykdytų už atsakovą jam tenkančią prievolę, ji turi teisę sumokėtų sumų regreso tvarka reikalauti iš atsakovo.

14. Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

15. Nurodė, kad šalių santykiai pradėjo blogėti 2014 m. Ieškovė buvo išsikrausčiusi iš šeimos namų. 2015 m. santykiai dar labiau pablogėjo. Atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo, nes beveik nepadėjo auginant vaikų, naktį keldavosi tik ieškovė, kuri rūpinosi visa šeimos buitimi. 2017 m. atostogas šalys dažniausiai pradėjo leisti atskirai, nes atsakovas nenorėjo atostogauti su šeima. 2021 m. birželio 23-27 d. kartu su ieškove ir šeima buvo (duomenys neskelbtini), tačiau 23 d. ir 25 d. atsakovas dirbo. 2018 m. gruodžio mėn. kelionę į (duomenys neskelbtini) organizavo tik ieškovė. Atsakovas nenorėdavo važiuoti pas ieškovės tėvus, norėjo likti vienas ir ilsėtis. Tiek iki vaikų gimimo, tiek jiems gimus ieškovė jautė finansinį atsakovo spaudimą, nors dirbo iki pat vaikų gimimo, pertraukos tarp darbų nebuvo. 2018 m. įsigijus būstą konflikto metu atsakovas reikalavo ieškovės išsikraustyti. Vaikams susirgus imti nedarbingumą buvo tik ieškovės prievolė. Dirbdama UAB „E“ ieškovė turėjo 25 darbo dienas atostogų, atostogas leido su vaikais; atsakovas atostogų neimdavo, išeidamas iš UAB „S“ atsakovas per 3 darbo metus buvo išnaudojęs tik apie 14 darbo dienų atostogų. Gyvenant santuokoje šalys pykdavosi dėl buitinių dalykų. Atsakovui neįtikdavo kaip ieškovė atlieka namų tvarkymo darbus; atsakovas girdavosi prie draugų, kad tik jis išlaiko šeimą, nors pagal šalių susitarimą, ieškovė mokėjo buto komunalinius mokesčius, rūpinosi vaikų apranga, žaislais, darželio mokesčiais, būreliais, vaikų draugų gimtadienių dovanomis, savo visais einamaisiais reikalais, pirko maistą. Ieškovei nuolat buvo sakomi žeminantys komentarai. Atsakovas pradėjo manipuliuoti vaikais, mėgindamas įteigti, kad ieškovė sugriovė šeimą. 2021 m. rugpjūčio mėn. atsakovas nedalyvavo ieškovės giminės suvažiavime. 2021 m. rugsėjo mėn. šalys lankėsi pas psichologę, tačiau ten susitaikyti nepavyko. Santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

16. Šalių dukra U. S. yra 4 metų, o sūnus B. S., 6 metų amžiaus. Ryšys tarp ieškovės ir vaikų yra itin glaudus. Atsakovas prie vaikų priežiūros prisidėdavo minimaliai. Visą šeiminį gyvenimą ieškovė paskyrė šeimai, pasirūpina vaikais, jų maistu, apranga ir kt. Tik rimtai pradėjus kalbėtis apie santuokos nutraukimą ir apie potencialias jos sąlygas, atsakovas pradėjo pageidauti, kad vaikai po lygiai gyventų su kiekvienu iš tėvų. Atsakovas grasinančiomis žinutėmis terorizuoja ne tik ieškovę, bet ir jos tėvus. Atsakovas siekia, kad ieškovė kuo daugiau būtų bendruose namuose. Atsakovo 2021 m. lapkričio mėn. žinutės patvirtina jo siekį apriboti ieškovės ir vaikų išvykimą iš namų. Atsakovo nuomone, vaikai gali palikti namus tik su jo sutikimu. Atsakovas siekia vaikų palankumo, o jo veiksmai prieštarauja vaikų interesams. Ieškovė išsinuomojo kitą butą, kuriame nuo 2021 m. gruodžio 3 d. apsigyveno su vaikais dėl atsakovo psichologinio spaudimo, kontrolės ir ribojimų. Ieškovei 2021 m. gruodžio 3 d. su vaikais išsikrausčius į nuomojamą butą, atsakovas 2021 m. gruodžio 4 d. ieškovei į bendrą šalių butą atvykus pasiimti savo asmeninių ir vaikų daiktų, neįsileido ieškovės, provokavo konfliktą ir įsileido tik iškvietus policiją. Todėl vaikų interesus atitiktų jų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove.

17. Ieškovės pajamos neatskaičius mokesčių sudaro apie 4 200 Eur per mėnesį. Atsakovas dirba „A“ įmonėje, jo darbo užmokestis per metus siekia 100 000 Eur neatskaičius mokesčių. Atsakovui papildomai mokami 8 proc. minėto atlyginimo dydžio atostoginiai. Dukters poreikiams kiekvieną mėnesį reikalinga skirti vidutiniškai 1 147,52 Eur, o sūnaus – 1 110,79 Eur. Vidutiniškai kiekvienam vaikui 1 129 Eur/mėn. Iš 1 129 Eur atėmus valstybės mokamą vaiko išmoką, kuri daro 70 Eur kiekvienam vaikui. Ieškovė sutinka, kad dalį vaikų poreikių tenkinimo išlaidų patirs ir atsakovas, kai vaikai bendraus su juo, todėl tarp šalių paskirstytina vaikų poreikių suma yra 900 Eur/mėn. kiekvienam vaikui. Todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovo kiekvienam vaikui po 450 Eur kas mėnesį.

18. Reikalavimas dėl transporto priemonių padalijimo natūra suformuluotas įvertinus faktinį kiekvienos iš šalių naudojimąsi transporto priemonėmis, o reikalavimai dėl nekilnojamojo turto padalijimo – įvertinus kiekvienos iš šalių finansines galimybes vykdyti kreditorinius įsipareigojimus bei kompensacijų išmokėjimą; vaikų interesus.

19. Kredito sutartis Nr. KNT201806-000186 sudaryta siekiant refinansuoti 2005 m. gegužės 10 d. kredito sutarties Nr. 14505180111252-37 likučiui padengti ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsirengimui, baldų ir buitinės technikos pirkimui. 16 355,59 Eur suma buvo sumažinta bendroji jungtinė šalių nuosavybė, kadangi minėta suma buvo pervesta atsakovo tėvo S. S. finansiniam įsipareigojimui padengti. Ieškovė laiko, kad toks kredito panaudojimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimas, todėl prašo priteisti iš atsakovo 8 167,80 Eur (1/2 dalį) kompensaciją.

22. Ieškinyje nurodoma, kad šalių santykius 2014 m. ištiko krizė, tačiau šalys lankėsi šeimų terapijos užsiėmimuose. Šalių santykiuose buvo sudėtingas laikotarpis ir buvo lankomi minėti užsiėmimai, tačiau šiuose užsiėmimuose pagrindinis akcentas buvo – atsakovas neprivalo elgtis tik taip kaip ieškovė nori, vykdyti visus jos norus, paliepimus. Ieškovei buvo mėginama paaiškinti, kad atsakovas kartais gali turėti ir savo nuomonę, ar elgtis taip kaip jam atrodo tinkama. Aplinkybę, kad po minėtų užsiėmimų šalių santykiai tapo geri ilgam lankui, pagrindžia šalių gyvenimo akimirkos, įamžintos nuotraukose, kurias socialiniuose tinkluose viešino pati ieškovė, taip pat aplinkybė jog šalys 2017 m. nusprendė susilaukti dukters, 2018 m. įsigijo būstą, 2021 m. pradžioje ieškovė nusprendė kartu su atsakovu įgyti naują šeimos automobilį. Ieškinyje neteisingai nurodoma, kad 2021 m. rugsėjo mėn. šalys lankėsi pas psichologę, tačiau susikalbėti su atsakovu nepavyko. Šalys apsilankė pas psichologę atsakovo iniciatyva. Labai tikėtina, kad ieškovė jau buvo praradusi suinteresuotumą tęsti bendrą gyvenimą su atsakovu dėl naujos simpatijos.

23. Ieškinyje neteisingai nurodoma, kad po šalių dukters gimimo, šalys atostogas dažniausiai pradėjo leisti atskirai. Tai buvo vos kelios išvykos atskirai. Be to, ieškovė po dukters gimimo buvo motinystės atostogose, t. y. nedirbo, o atsakovas privalėjo išlaikyti 2 vaikus ir ieškovę. Ieškovė turėjo pakankamai laiko, kad galėtų sau leisti vykti atostogų, atsakovas rūpinosi šeimos išgyvenimu. Ieškovės nurodomą kelionę į finansavo atsakovas, o bilieto pirkimo procesą atliko ieškovė. Atsakovas buvo nepageidaujamas ieškovės tėvų namuose ir su juo ieškovės tėvai bendraudavo atmestinai. Ieškovė motinystės atostogose buvo dar nuo sūnaus gimimo ir bendrai maždaug 4 metus nedirbo. Ieškovė pripažįsta, jog ilgą laiką nedirbo, šeimą išlaikė ir visą finansinę naštą turėjo atsakovas. Nesutinka, kad atsakovas reikalavo ieškovės išsikraustyti ir jai grasino „finansinėmis sankcijomis“. Ieškovė, nors ir ilgą laiką buvo namie su vaikais po gimdymo, bet nepersistengdavo vykdant namų ruošą, todėl atsakovo indėlis į buitį buvo neišvengiamas. Ieškovė nurodė, kad mokėdavo buto komunalinius mokesčius. Tačiau atsakovas jai sistemingai mokėjo pinigus, o ieškovė atlikdavo mokėjimus, taigi tik pirkimo procesą atlikdavo ieškovė.

24. Šalių mediacija buvo nutraukta, nes ieškovė pasitraukė iš mediacijos, kuri užbaigta 2021 m. lapkričio 29 d. pažyma, o jau 2021 m. lapkričio 30 d. ieškovė teismui pateikė 19 psl. ieškinį su priedais, todėl akivaizdu, kad per 1 dieną ieškinys nebuvo parengtas, jam buvo ruoštasi gerokai ilgiau, o dalyvavimas mediacijoje buvo formalus įstatymo nuostatų vykdymas.

25. KB „Šeimos kredito unija“ paskola šalims buvo itin reikalinga, siekiant užbaigti įsigyto būsto įrengimą, tačiau vartojimo paskolos kredito įstaigos šalims duoti nenorėjo, be tinkamo prievolės užtikrinimo. Šalys neturėjo ką pasiūlyti kredito įstaigoms, todėl pagalbos teko kreiptis į atsakovo tėvą S. S., kad šis savo asmeniniu turtu užtikrintų minėtą šalių vartojimo paskolą. Ieškovės tėvai negalėjo padėti bylos šalims gauti minėtą vartojimo paskolą. Atsakovo tėvas sutiko pagelbėti šalims, tačiau tam turėjo būti refinansuoti jo turimi skoliniai įsipareigojimai bankui. Šalys buvo suinteresuotos tokiu sandoriu, todėl refinansavo S. S. prievolę bankui, jog šis galėtų įkeisti savo turtą, o šalys galėtų tuo pasinaudoti ir gauti vartojimo kreditą. 2018 m. birželio 13 d. mokėjimo pavedimu nei buvo sumažinta ieškovės turto masė, nei jai sukelta žala. Ieškovė nurodė, kad jos tėvai turi finansinių sunkumų – jos tėvas buvo ūkininkas ir dėl nepasisekusių ūkinių sprendimų turėjo nemažai skolinių įsipareigojimų. Atsakovas tuo metu dar tikėjo ieškovės sąžiningumu bei nuoširdumu. Atsakovas su tėvu bendromis jėgomis periodiniais mokėjimais nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 18 d. pervedė 12 965 Eur, kurie buvo skirti padengti refinansuotą sumą – finansuoti ieškovės tėvus. Bendra mokėjimų suma yra 14 201 Eur, tačiau iš jos atimtini 1 685 Eur, kurie buvo skirti šeimos reikmėms (maistui, vartelių remontui, spintai, ieškovės automobilio remontui) – mokėjimo pavedimų paskirtyse aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma už ką atsakovas pervedinėja pinigus ieškovei.

26. Ieškovė nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. administravo trečiojo asmens S. S. buto, kuriuo užtikrintas minėtas vartojimo kreditas, nuomą – pasiimdavo visus nuompinigius, o tik ½ nuompinigių depozito perdavė S. S.. Buto nuomą ieškovė administravo nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. iki 2021 m. spalio mėn. ir per 38 mėnesius surinko 16 340 Eur pajamų (mėnesinė buto nuomos kaina 430 Eur), bet jų net dalies neperdavė nei atsakovui, nei trečiajam asmeniui S. S.. Jei šios lėšos galėtų būti vertinamos šeimos pajamomis, tai ½ minėtos sumos priklausytų atsakovui; o ieškovės dalis iš šių pajamų būtų 8 170 Eur. Susumavus ieškovės iš S. S. nusavintas lėšas ir jo su atsakovu gera valia sumokėtas sumas ieškovė gavo net 21 135 Eur finansinės grąžos asmeniškai. Ieškovės 8 167,80 Eur reikalavimas yra ne tik nepagrįstas, bet ir reiškiamas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, vilkinant bylos nagrinėjimą.

27. Ieškovė 2022 m. gruodžio 7 d. ieškinio redakcija tikslina atsakovo bendravimo su vaikais tvarką ir šis tikslinimas pažeidžia atsakovo teises. Ieškovė nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. žino, kad atsakovo darbovietė yra užsienyje ir jis daug laiko praleidžia išvykęs iš Lietuvos. Naujausia ieškinio redakcija ieškovė sąmoningai neįvertina minėtos aplinkybės, nes žino, jeigu teismas nenustatys bendravimo tvarkos, kai atsakovas išvykęs, ji visiškai galės nebeleisti jam bendrauti su vaikais, motyvuojant, kad teismas nustatė bendravimo gyvai tvarką. Naujausia ieškinio redakcija prašoma sumažinti ir atsakovo kontaktinio bendravimo su vaikais laiką, t. y. ankstesnėse redakcijose buvo sutinkama, kad kas antrą savaitę kontaktiniu būdu galėtų bendrauti 2 darbo dienas, tačiau naujausioje redakcijoje tai pašalinta.

28. Ieškovės į bylą pateikti jos tėvų nekilnojamo turto duomenys neįrodo, kad ji būtų pajėgi dengti finansinius įsipareigojimus kredito įstaigoms ir atsakovui, jeigu jai būtų priteistas šalių nekilnojamasis turtas bei faktiškai vykdyti skoliniai įsipareigojimai. Ieškovės prašymu atsakovas su S. S. per ją teikė finansinę paramą jos tėvams, todėl atsakovas neturi pagrindo manyti, kad ieškovės tėvai jai padės šį kartą, juolab, jog ir pateikti nekilnojamo turto išrašai savaime neįrodo nei turto vertės, nei likvidumo (turtas yra kaimo vietoje, o kai kurie objektai turi bendrasavininkius ar kitus apsunkinimus).

29. Atsakovas patikslintame priešieškinyje (DOK-195123) prašo:

30. Panaikinti šalių santuokos apskaitos įrašą dėl ieškovės kaltės;

31. Priteisti atsakovui iš ieškovės 1 000 Eur neturtinės žalos.

32. Palikti atsakovui turimą pavardę, o ieškovei grąžinti ikisantuokinę (duomenys neskelbtini) pavardę;

33. Nustatyti šalių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove;

34. Nustatyti atsakovo prašomą su vaikais bendravimo tvarką;

35. Nustatyti 300 Eur mėnesinį periodinį išlaikymą vaikams, kurio 125 Eur dalį atsakovas mokės suteikiant vaikams gyvenamą būstą ((duomenys neskelbtini)), kuriame uzufrukto teise iki vaikų pilnametystės galės gyventi ir ieškovė, bei 175 Eur mėnesinį periodinį išlaikymą pinigais (kiekvienam vaikui po 175 Eur);

36. Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo atsakovui priteisti butą, esantis (duomenys neskelbtini) akcijų; turtinę teisę valdyti automobilį „C. F.“, valst. Nr.: (duomenys neskelbtini)

37. Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovei priteisti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr.: (duomenys neskelbtini) 22 976,44 Eur kompensaciją, kurią per 24 mėnesius periodiniais mėnesiniais mokėjimais (957,35 Eur) sumokės atsakovas.

38. Nustatyti, kad po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo šalys lieka solidarūs skolininkai kreditorių AB „SEB“ bankas ir KB „Šeimos kredito unija“ atžvilgiu, tačiau faktiškai įsiskolinimus mokės atsakovas.

40. Ieškovė 2021 m. gruodžio 3 d. savavališkai atskyrė šalių vaikus nuo atsakovo ir nuo to laiko (jau beveik metus) vykdo vaikų atitolinimo nuo atsakovo procesą. Ieškovė negeba pilnai užtikrinti vaikų ir atsakovo bendravimo. Tikėtina, kad bylinėjimosi procesas baigsis, kai jau bus nemažiau negu pusantrų metų (arba net daugiau) po to, kai ieškovė ėmėsi veiksmų atitolinti atsakovą ir šalių vaikus. Atsakovas yra priverstas sutikti su ieškovės reikalavimu nuolatinę vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, nes net ir atsakovui palankaus teismo sprendimo atveju, jau bus praėję per daug laiko ir susiformavusi tam tikra rutina vaikų gyvenime, kurios pakartotinis išderinimas gali neigiamai atsiliepti vaikų raidai, psichinei sveikatai.

43. Atsakovas sutinka, kad šalys liktų solidarūs skolininkai prieš kreditorius, tačiau faktiškai šiuos įsiskolinimus prašoma skirti vykdyti atsakovui.

44. Jeigu kompensacijos ieškovei suma būtų išskaidyta 24 mėnesiams, atsakovo mėnesinis įsipareigojimas ieškovei būtų 957,35 Eur arba priešingai – ieškovės 957,35 Eur įsipareigojimas atsakovui. Kreditorinių įsipareigojimų mėnesinis dydis už nekilnojamo turto įsigijimą lieka po 830,53 Eur. Šalys privalo skirti bent po 222,25 Eur vaikui (po 444,5 Eur). Jeigu nekilnojamas turtas ir kreditoriniai įsipareigojimai lieka ieškovei, tokiu atveju ieškovės bendras mėnesinis kreditorinis įsipareigojimas būtų 2 232,38 Eur, o ieškovės mėnesinės pajamos – 1 835 Eur atskaičius mokesčius, t. y. ieškovės mėnesinis finansinis balansas liktų – (minus) 397,38 Eur, neliktų pinigų minimaliam pragyvenimui. Taigi ieškovė nebus pajėgi prisiimti kreditorinių įsipareigojimų, todėl turtą natūra priteisiant jai, potencialiai kyla grėsmė pažeisti visų kreditorių teises. Su ieškove lieka nepilnamečiai vaikai, todėl jai susirasti papildomą darbą, kurio pajamomis galėtų tekti kreditorinių įsipareigojimų vykdymui, būtų itin sudėtinga arba vaikai būtų neprižiūrimi. Atsakovas galėtų dirbti keliuose darbuose ar net laikinai emigruoti, kad užtikrintai galėtų vykdyti kreditorinius įsipareigojimus.

45. Atsakovas iki vaikų pilnametystės galėtų skirti po 222,25 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui per mėnesį. Lietuvoje infliacija siekia net 16,8 proc., o pagal prognozes gali padvigubėti (33,6 proc.), todėl didintinas išlaikymas iki 300 Eur per mėnesį. Šiuo metu šalių vaikų išlaidų dalis būsto nuomai yra po 250 Eur (viso 500 Eur). Dalį periodinio išlaikymo vaikams atsakovas gali skirti, vaikams suteikiant gyvenamą būstą uzufrukto teise, kuriame uzufrukto teise iki vaikų pilnametystės galėtų gyventi ir ieškovė. Tokiu atveju, mėnesinis periodinis išlaikymas vaikams turėtų būti mažintinas 125 Eur kiekvienam (1/2 x 250 Eur), t. y. periodinio išlaikymo struktūra galėtų būti tokia: 125 Eur periodinis išlaikymas teise gyventi atsakovo būste + 175 Eur periodiniais išlaikymas pinigais = 300 Eur vertės išlaikymas vaikams. Tokiu atveju, pagal minėtą formulę ir ieškovė būtų pajėgi finansiškai apsirūpinti pati ir kreditoriams nebūtų potencialiai keliami nuostoliai.

50. Atsakovas buvo kviestas į ieškovės giminės susitikimą, tačiau jame nedalyvavo. Dėl to, kad ieškovė dalyvavo savo šeimos susitikime, atsakovas su ja nesikalbėjo 10 dienų, kėlė didelę įtampą, siekė palaužti ieškovės psichologinę savitvardą, teigė, kad ieškovė jį įžeidė.

52. Atsakovui neįrodžius ieškovės kaltės dėl šalių santuokos iširimo, kaip nepagrįstas atmestinas ir atsakovo reikalavimas dėl kompensacijos neturtinei žalai atlyginti priteisimo.

53. Nurodė, kad atsakovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos 1 punktas yra netikslus, nes pageidaudamas pasiimti vaikus nuo 8 val. ryto atsakovas nenurodo, per kiek laiko jis vaikus paimtų, t. y. ieškovė būtų priversta laukti atvykstančio atsakovo ir neprotingai ilgai (pvz. visą dieną). Atsakovo bendravimo tvarkos 2 punktas taip pat yra neprotingas, nes įpareigotų ieškovę visą pusdienį laukti atsakovo su vaikais, todėl negali būti tenkinamas.

54. Netenkintinas atsakovo bendravimo tvarkos 5 punktas. Atsakovo bendravimas su vaiku yra užtikrinamas jam nustatoma aktyvia bendravimo tvarka, todėl poreikio kištis į asmeninį ieškovės gyvenimą, kontroliuojant, kaip ji užtikrina vaikų priežiūrą jai priskirtu laiku, nėra. Ieškovė, negalėdama prižiūrėti vaikų pati savo ruožtu pasirūpins tuo, kad vaikai būtų prižiūrimi vaikų tėvo, giminaičių ar kitų vaikams žinomų suaugusių asmenų. Šiuo reikalavimu atsakovas iš esmės siekia kontroliuoti ieškovę. Pagal tokį punktą vaikai niekada negalėtų praleisti laiko su artimais giminaičiais (seneliais, dėdėmis ir pan.), iš esmės to atsakovas ir siekia.

55. Atsakovo bendravimo tvarkos 3-4 punktai taip pat yra nekonkretūs, todėl netenkintini. Bendravimas kiekvienos savaitės trečiadieniais, kaip tai prašoma nustatyti patikslintu ieškovės ieškiniu, leistų geriau užtikrinti vaikų interesus, nes vaikai kiekvieną savaitę stabiliai žinotų, kad su atsakovu bendraus būtent trečiadieniais.

56. Atsakovo reikalavimas įpareigoti ieškovę privalomai jam pasiūlyti prižiūrėti vaikus, jeigu asmeniškai neleidžia laiko su vaikais, uždraudžiant vaikams būti pas artimus giminaičius, netenkintinas, nes tai atsakovo siekis konfliktuoti su ieškove. Ieškovė nesikiša į tai, kaip atsakovas bendraus su vaikais ir kokiems asmenims jis patikės vaikų priežiūrą buvimo su juo metu, jeigu iškils toks poreikis.

57. Atsakovo bendravimo tvarkos 6 punktas netaikytinas. Ieškovės įpareigojimas kasdien užtikrinti vaikų susisiekimą su atsakovu neproporcingai ribotų ieškovę, jos laisvalaikį, kitokį užimtumą. Taip pat kritiškai vertintinas reikalavimas įpareigoti ieškovę užtikrinti susisiekimą būtent per aplikaciją „Facetime“, aplikacijų ir programėlių, tinkamų pokalbiams, yra ne viena ir nėra pagrindo reikalauti būtent vienos programėlės naudojimo. Ieškovė neprieštarautų, jeigu tą savaitę, kurią atsakovo bendravimas su vaikais gyvai nenumatytas dėl jo darbinio užimtumo, ieškovė galėtų užtikrinti atsakovui galimybes ne daugiau kaip 4 kartus per savaitę, skirtingomis savaitės dienomis, jų nekonkretizuojant, vaikams su atsakovu bendrauti vaizdo skambučiu (pvz.: „Skype“, „Teams“, „Zoom“ ar kita nuotolinio bendravimo technine vaizdo ir garso priemone), numatant, kad pokalbiai organizuojami nuo 19 val. iki 20 val. Lietuvos laiku ir tęsiasi pagal pačių vaikų pageidavimus.

58. Ieškovė neprieštarauja atsakovo įsipareigojimui užtikrinti ieškovės bendravimą su vaikais nuotolinio garso ir vaizdo ryšio priemonėmis vaikams bendraujant su atsakovu.

59. 8 atsakovo bendravimo tvarkos punktas netenkintinas. Toks įpareigojimas yra neprotingas ir reikštų, kad ieškovė privalėtų kasdien ir ne mažiau nei po 2 kartus per dieną susirašinėti su atsakovu apie vaikų užsiėmimą. Apie vaikų užsiėmimus atsakovas gali sužinoti bendraudamas su vaikais, o apie sveikatos būklę – iš informacinės sistemos „Esveikata“. Ieškovė, kuriai tektų didesnė vaikų išlaikymo našta, neturėtų būti apkraunama papildomomis ataskaitomis atsakovui, kuomet jis turi imtis pareigos domėtis vaikų sveikata, ugdymo rezultatais iš jam prieinamų šaltinių (Esveikata, el. dienynas, vaikų pedagogės ir pan.).

61. Netaikytinas atsakovo bendravimo tvarkos „Kiti bendravimo ir dalyvavimo vaikų auklėjime aspektai“ 3 punktas. Šalių santykiams esant konfliktiškiems, tokie atsakovo apsilankymai keltų psichologinį diskomfortą, įtampą ne tik ieškovei, bet ir vaikams. Atsakovo apsilankymų priežastis būtų ne siekis pabendrauti su vaikais, o sukelti konfliktą. Numačius nuotolinį atsakovo bendravimą su vaikais, jis galėtų vykti ir vaikų ligos metu bei būtų pakankamas atsakovo ryšiui su vaikais užtikrinti.

62. Netaikytinas atsakovo bendravimo tvarkos „Kiti bendravimo ir dalyvavimo vaikų auklėjime aspektai“ 4 punktas. Tai yra teisinio reguliavimo citavimas, nereikalingai apkraunantis bendravimo tvarkos nuostatas.

63. Atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos, kai atsakovo ir vaikų gyvenamoji / faktinio buvimo (jeigu tai nėra atostogos) valstybė nesutampa 1 punktas netaikytinas, nes ieškovės įpareigojimas kasdien užtikrinti vaikų susisiekimą su atsakovu neproporcingai ribotų ieškovę, jos laisvalaikį ir užimtumą. Ieškovė neprieštarautų, jeigu tą savaitę, kurią atsakovo bendravimas su vaikais gyvai nenumatytas dėl jo darbinio užimtumo, ieškovė galėtų užtikrinti atsakovui galimybę ne daugiau kaip 4 kartus per savaitę, skirtingomis savaitės dienomis, jų nekonkretizuojant, vaikams su atsakovu bendrauti vaizdo skambučiu, numatant, kad pokalbiai organizuojami nuo 19 val. iki 20 val. Lietuvos laiku ir tęsiasi pagal vaikų pageidavimus.

64. Atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos, kai atsakovo ir vaikų gyvenamoji / faktinio buvimo (jeigu tai nėra atostogos) valstybė nesutampa 2 punktas netaikytinas, nes jo tenkinimo atveju ieškovė būtų įpareigota kasdien ne mažiau nei po 2 kartus per dieną susirašinėti su atsakovu apie vaikų dienos veiklą. Apie vaikų dienos veiklą atsakovas vaikų galės paklausti tiesiogiai su jais bendraudamas nuotoliniu būdu, todėl nėra jokio pagrindo versti ieškovę susirašinėti su atsakovu.

65. Atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos, kai atsakovo ir vaikų gyvenamoji / faktinio buvimo (jeigu tai nėra atostogos) valstybė nesutampa 4-5 punktai netaikytini dėl dalių dėl įpareigojimo informuoti iškovę prieš 5 dienas apie jo faktinio buvimo vietą bei bendravimo tvarkos galiojimo pokyčius. Ieškovė kategoriškai nesutinka su tokiu reikalavimu, nes jis trukdytų ieškovei planuoti ne tik savo ir vaikų laiką, bet ir padarytų tai neįmanomu.

66. Iki teismas pakeitė laikinąsias apsaugos priemones dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos, atsakovas su vaikais gyvai susitikdavo tik kartą per 2 mėnesius, bet ieškovei atsakovas apie tai iš anksto nepranešė nei karto, o po laikinųjų apsaugos priemonių papildymo, atsakovas vieną kartą apie ketinimą bendrauti su vaikais informavo ieškovę laiku, bet savo darbo grafiko kaip įpareigotas teismo nutartimi nei karto nepateikė, todėl net nėra aišku, ar kontaktiniu būdu su vaikais atsakovas nebendrauja dėl svarbių priežasčių. 2022 m. vasario 15 d. atsakovas jau buvo sugrįžęs į Lietuvą, bet ieškovės apie tai neinformavo, todėl su vaikais bendrauti atsakovas nenorėjo. Tenkinus tokį atsakovo reikalavimą, atsakovas bet kada prieš 5 dienas galėtų pareikšti, kad jis bendraus su vaikais atitinkamu jo pageidaujamu būdu ir dėl tokio atsakovo pageidavimo ieškovė privalėtų būti įpareigota užtikrinti vaikų perdavimą atsakovui po 5 dienų, nors faktiškai ir kelis mėnesius jam toks bendravimas galėtų būti nereikalingas. Be to, toks pranešimo terminas sukeltų vaikus žalojančią situaciją, nes informavimo laikas prieš 5 dienas ne tik yra per trumpas, bet ir nėra aišku, kuo vadovaudamasis atsakovas nutars, jog atitinkamą kartą jis su vaikais susitiks, ar nesusitiks. Neaišku, kokiam laikotarpiui toks atsakovo informavimas būtų taikomas ir nėra aišku, ar atsakovas dėl objektyvių priežasčių su vaikais nebendraus gyvai. Atsakovui jo darbo grafikas yra žinomas bent mėnesiui į priekį, tačiau savo patogumui jis apie savo bendravimo su vaikais būdą norėtų pranešti tik prieš 5 dienas. Atsakovą yra būtina įpareigoti ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki naujo mėnesio pradžios elektroniniu paštu pateikti ieškovei jo darbo grafiko kopiją ateinančiam mėnesiui ir informuoti, kokiomis ateinančio kalendorinio mėnesio dienomis jis bendraus su vaikais kontaktiniu būdu, kuris nustatytinas pagal tą pačią tvarką, kuri galiotų jeigu atsakovo ir vaikų gyvenamosios vietos valstybė sutaptų.

67. Butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovė prašo priteisti jai, todėl uzufruktas šiam butui neturėtų būti nustatomas. Su 2022 m. rugsėjo 7 d. prašymu pakeisti laikinąsias apsaugos priemones atsakovas yra pateikęs į bylą savo darbo sutartį, kuri patvirtina, kad atsakovas dirba užsienio bendrovėje, gyvena ne Lietuvoje ir uždirba 10 000 Eur per mėnesį, todėl atsakovo prašomas priteisti išlaikymo dydis visiškai neatitinka nei vaikų poreikių, nei atsakovo turtinės padėties. Iš atsakovo priteistinas 450 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui kas mėnesį.

69. Susirašinėjimas tarp ieškovės, atsakovo ir šeimos kredito unijos darbuotojo patvirtina, kad atsakovas 2022 m. lapkričio 7 d. aiškiai atsisakė vykdyti įsipareigojimus Šeimos kredito unijai pagal 2018 m. birželio 11 d. kredito sutartį Nr. KNT201806-000186, tai reiškia, kad atsakovas dėl savo turtinės padėties ar kitų priežasčių nesuinteresuotas vykdyti įsipareigojimus, susijusius su ginčo nekilnojamuoju turtu. Laikytina, kad ginčo nekilnojamasis turtas ir pareiga vykdyti įsipareigojimus kreditoriams pagal 2018 m. birželio 11 d. kredito sutartį Nr. KNT201806-000186 ir pagal 2018 m. gegužės 10 d. su AB SEB banku sudarytą Būsto kredito sutartį Nr. 14A1818232314-55 turėtų būti priskirta ieškovei. Nuo 2022 m. lapkričio 7 d. ji vienasmeniškai dengia įsipareigojimus Šeimos kredito unijai pagal 2018 m. birželio 11 d. kredito sutartį Nr. KNT201806-000186.

71. Patikslintu priešieškiniu atsakovas siekia dalį išlaikymo vaikams skirti nustatant uzufruktą. Joks įkeisto turto apsunkinimas (įskaitant uzufrukto nustatymą) be banko sutikimo negali būti nustatomas, o šiuo atveju bankas tokio sutikimo neduoda ir su šiuo priešieškinio reikalavimu nesutinka. Uzufrukto nustatymas galėtų ateityje apsunkinti išieškojimą iš įkeisto turto, taip pažeidžiant hipotekos kreditoriaus teises. hipotekos sutarties 4.1 punkte nurodyta, kad: „Joks įkeisto turto apsunkinimas (įskaitant uzufrukto nustatymą) be Banko sutikimo negali būti nustatomas“.

74. Teismo posėdyje ieškovė palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad šalių santykiai buvo įvairūs. Šalys komplikuotai susilaukė vaikų. Atsakovas su ieškove nenorėdavo būti ligoninėje. Ji turėjo atsakovo klausyti, kad nesukelti jam pykčio. Atsakovas pašiepdavo ieškovę prie draugų. Ji turėjo rūpintis buitimi, vaikais. Jam buvo nemalonu keisti vaikams sauskelnes. Ji net iš parduotuvės buvo iškviesta pakeisti vaikui sauskelnes. O į kiną buvo neišleista, nes neužmigdė vaikų. Atsakovas vaikų nežiūrėjo. Draugės jos niekur nebekviesdavo, o ji nieko nebeplanavo. Jai padėdavo tėvai. Atsakovas ją nuolatos įžeidinėjo, siųsdavo pasigydyti galvą, klausė, „ką tu buka?, nepilno proto?“ Ieškovė atsakovui turėjo patarnauti, paduoti, atnešti. Atostogos su vaikais jam buvo ne atostogos, jis nematė prasmės atostogauti. Ieškovė važiavo atostogauti su mama. Atsakovas nemėgo jūros, jam buvo nemalonu būti ant smėlio. Per šeimos atostogas Nidoje, ji su visais daiktais eidavo prie jūros, o atsakovas eidavo pailsėti. Būnant su vaikais pajūryje, jis nevyko kartu į Delfinariumą, nors tą dieną jam buvo išeiginė. Eilinį kartą nedalyvavo giminės suvažiavime. O jai išvažiavus į giminės šventę, dėl to su ja nekalbėjo 10 dienų. Ieškovė kalbindavo atsakovą, prašydavo pasikalbėti, o jis sakydavo, „tu pati viską žinai, neturiu tau daugiau ką pasakyti“. Provokuodavo ginčą dėl neišplauto šaukšto, nepakankamai gerai sutvarkytų namų, nepakankamai gerai prižiūrėtų vaikų. Ieškovė atsakovui nuolatos turėdavo įtikti. Jis nuolatos jai priekaištavo dėl ne ten padėto daikto, ar nerasto daikto. Į kiemą su vaikais eidavo tik ji viena, čiuožinėti jam irgi nepatiko. Namuose buvo nuolatinė įtampa. Atsakovas jai sakydavo „nepisk proto, nesiskaitysiu“. Pirkdavo sau brangius telefonus kas pusę metų, o jai papriekaištavus, atsakydavo, kad jis uždirba, tai perka sau ką nori. Atsakovas ant vaikų dažnai šaukdavo, tildydavo. Jai nuolatos reikėjo šeimos poreikiams iš jo pinigų. Ji mokėdavo komunalinius mokesčius, pirkdavo maistą, kurą, vaikų drabužius, varydavo mašinas į remontą, drausdavo mašinas, varydavo mašinas techninėms apžiūroms. Kai įsikėlė į naują bustą, jis pajautė, kad ji nedirba, nuolatos gąsdino, kad ji gali išeiti. Tik jis jausdavosi teisus, teigė, kad jis uždirba pinigus. Ji jautė psichologinį ir finansinį smurtą. Priekabiavimas ir liūdesys didėjo. Visus 6 metus stengėsi jam nepakliūti po kojomis. Ieškovė iš namų išsikraustė 2021 m. gruodžio 3 d. Vaikus paliko pas tėvus, kad vaikai nematytų išsikraustymo konflikto. Daiktus pavyko pasiimti tik su policija. Leido pasiimti tik savo rūbus ir kosmetiką. Pripažino, kad atsakovui ją vadinant buka, ir ji sakydavo jam, kad jis bukas. Santuoka faktiškai iširo 2021 m. rugsėjo mėn. kai ji pasiūlė skirtis, kai nuėjo pas psichologę. Psichologė jai paantrino, kad ji patiria psichologinį smurtą. Pas psichologę atsakovas net nesuprato, ką ji norėjo jam pasakyti. Ieškovė taip pat patyrė ir seksualinį smurtą. Reikalavo daryti tai, ko ji nenori daryti, o jai nesutikus, atsakovas su ja nekalbėdavo po kelias savaites. Naujus santykius su pradėjo šalims jau gyvenant skyrium.

76. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė Jurgita Jurkaitienė teismo posėdyje palaikė išvadą.

77. Byloje nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (santuokos apskaitos įrašo Nr. 42). Šalys santuokoje susilaukė vaikų B. S. ((duomenys neskelbtini)) ir U. S. ((duomenys neskelbtini)).

78. Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Vyras ir moteris, sudarę santuoką, įgyja teisinį statusą – jie tampa sutuoktiniais ir įgyja tik jiems nustatytas turtines ir asmenines neturtines teises bei pareigas.

79. Sutuoktinių pareigas numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniai. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

81. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė faktines santuokos nutrūkimo priežastis – tai psichologinis, finansinis ir seksualinis smurtas, tačiau prašo santuokos apskaitos įrašą panaikinti dėl abiejų sutuoktinų kaltės. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog mato ir savo kaltę, laiko jog nėra tobulas žmogus; gal pačiai reikėjo dėti daugiau pastangų santuokos išsaugojimui, kol nebuvo visko tiek prisikaupę; gal nepateisino atsakovo lūkesčių. Tuo tarpu atsakovas laikėsi pozicijos, kad šalių santuoka iširo išimtinai dėl ieškovės neištikimybės, naujų santykių sukūrimo. Atsakovo nuomone, ieškovės sugriovė santuoką. Savo kaltės atsakovas neįžvelgė; laiko, kad visus santuokos metus elgėsi nepriekaištingai sutuoktinės atžvilgiu.

82. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymus ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas).

84. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nuosekliai nurodė atsakovo elgesį santuokos metu. Tai yra, jog šalims komplikuotai pavyko susilaukti vaikų dėl buvusių persileidimų, tačiau atsakovas nenorėdavo su ieškove būti ligoninėje, palaikyti jos. Susilaukus vaikų, ieškovei nuolat tekdavo atsakovo prašyti pinigų šeimos poreikiams (ieškovė nedirbo). Ieškovė neturėjo sprendimo teisės dėl šeimos finansinių išteklių naudojimo; besąlygiškai turėjo sutikti su atsakovo sprendimais dėl kredito įstaigų pasirinkimo, atsakovo tėvo skolos padengimo ir kt., nes kitaip atsakovas būtų nekalbėjęs ir nepirkęs maisto. Ieškovė neturėjo galimybės iš namų išeiti pramogauti neužmigdžiusi vaikų, o iš parduotuvės skubiai sugrįžti namo dukrai pakeisti sauskelnes. Taigi, ieškovė iš esmės be šeimos neturėjo savo laisvalaikio, išskyrus galimybę išeiti į anglų kalbos kursus, ar su vaikais nuvykti pas savo tėvus. Atsakovas pripažino, kad priekaištaudavo ieškovei dėl indaplovės nešvariai išplautų indų nurodydamas, kad tokius indus/įrankius reikia perplauti (teismui pateikė nešvaraus šaukšto nuotrauką). Atsakovas pripažino, kad dėl darbo pobūdžio ir karantino laikotarpio vaikų priežiūros našta teko ieškovei, nes atsakovui reikėjo dirbti namuose tylos sąlygomis. Į ieškovės giminių susitikimus nevykdo, nes buvo užsiėmęs, o 10 dienų nekalbadienius aiškino poreikiu susivokti, kas vyksta, nors ieškovė nurodė, kad tokių nekalbadienių atvejais, ieškovei atsakovas teigdavo, jog neturi ką jai pasakyti, nes ji ir pati visą žino. Atsakovas pripažino, kad ieškovę yra vadinęs įvairiais menkinančiais epitetais (iš bylos medžiagos matyti „siųsdavo pasigydyti galvą; klausdavo, ar ji buka, nepilno proto“, „nepisk proto, nesiskaitysiu“, vadino „durne“). Atsakovo nuomone, jis niekada nekritikavo ieškovės, o skatino tobulėti. Atsakovas taip pat pripažino, kad jam nepatinka smėlis, todėl matyti, kad pajūrio atostogos su šeima jam būdavo nepriimtinos. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė buvus ir seksualiniam smurtui, kadangi atsakovas reikalavo daryti tai, ko ji nenorėjo daryti, o jai nesutikus, atsakovas su ja nekalbėdavo po kelias savaites. Nors atsakovas su šiais argumentais ir nesutiko, tačiau ieškovė teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus ir apie seksualinį smurtą graudinosi, jos paaiškinimai buvo nuoseklūs. Šalys paaiškino, kad santuokos metu mėgino gelbėti šeimą, lankėsi pas psichologus, tačiau pasak ieškovės, atsakovas net nesuprato, ką ieškovė jam sakė, t. y. nesuprato jos poreikių. Atsakovas ir teismo posėdžiu metu savo elgesio kritiškai nevertino; laikėsi pozicijos, kad pirmiau paminėti „vienkartiniai“ atvejai, nėra priežastis santuokos iširimui.

85. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

86. Nagrinėjamu atveju, atsakovas rūpinosi šeima materialiai, tačiau tokiu būdu, kad ieškovė jautė finansinį stygių, turėjo nuolat atsakovo prašyti pinigų elementariems šeimos poreikiams. Pradiniame priešieškinyje atsakovas pripažino ir savo kaltę dėl santuokos nutrūkimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas nepalaikė ieškovės moraliai, menkino ieškovę, taip pat ir draugų ((duomenys neskelbtini)) akivaizdoje. Pirmiau nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad dėl santuokos nutrūkimo yra didelė dalis atsakovo kaltės.

87. Ieškovė savo kaltę pripažino taip pat. Laikė, kad gal nepateisino atsakovo lūkesčių; santuokos pradžioje galėjo daugiau stengtis dėl šeimos santykių išsaugojimo. Ieškovė santykių pabaigoje nebenorėjo laisvalaikio leisti su atsakovu, nekvietė į darbovietės organizuojamą šeimų sąskrydį, o santykiams žlugus, nebesistengė ir išsaugoti šeimos. Byloje nėra ieškovės neištikimybės įrodymų, vienok ieškovė pripažino sukūrusi naujus santykius. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu taip pat išsamiai paaiškino, kaip keitėsi ieškovės elgesys šeimoje, ieškovei sugrįžus į darbą (pradėjo užtrukti darbe; susirašinėjo ligos metu su kolega; miegojo lovos krašte, nutolo nuo atsakovo, nepranešusi atsakovui išsikraustė iš namų vaikais ir kt.). Taigi ir ieškovė prisidėjo prie šalių santykių pabaigos, nemėgino išsaugoti santuokos.

88. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nustačius, jog abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

90. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės jam 1 000 Eur neturtinę žalą. Nurodė, kad negali išmatuoti patirto skausmo, tačiau taip pat nori, kad ieškovei tai būtų pamoka.

92. Šalims prašant, po santuokos nutraukimo ieškovei grąžinama ikisantuokinė pavardė – (duomenys neskelbtini) , o atsakovui palieka turima pavardė (duomenys neskelbtini) (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

93. Šalys byloje nereiškė reikalavimų dėl išlaikymo vienas kitam priteisimo, todėl teismas dėl šio klausimo nepasisako (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

94. Ieškovė prašo nustatyti vaikų B. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir U. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą kartu su ieškove. Nurodė, kad ryšys tarp ieškovės ir vaikų yra itin glaudus; atsakovas prie vaikų priežiūros prisidėdavo minimaliai, grasinančiomis žinutėmis terorizuoja ne tik ieškovę, bet ir jos tėvus, siekdamas apriboti ieškovės ir vaikų išvykimą iš namų; atsakovas siekia vaikų palankumo, o jo veiksmai prieštarauja vaikų interesams.

95. Atsakovas prašo nustatyti šalių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove. Nurodė, kad ieškovė 2021 m. gruodžio 3 d. savavališkai atskyrė šalių vaikus nuo atsakovo, vykdo vaikų atitolinimo nuo atsakovo procesą; atsakovas yra priverstas sutikti su ieškovės reikalavimu nuolatinę vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, nes jau yra susiformavusi rutina vaikų gyvenime, kurios pakartotinis išderinimas gali neigiamai paveikti vaikų raidą, psichinę sveikatą.

96. CK 3.169 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

97. Byloje nustatyta, kad ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena nuomojamame 3 kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) būna ribotą laiką. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė tenkina vaikų poreikius, vaikai gyvena kartu su ieškove nuo gimimo. Tarp šalių nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos. Tarnyba nurodė, kad nėra pagrindo prieštarauti vaikų gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove. Byloje nustatyta, kad atsakovas dirba užsienio „A“ įmonėje, todėl negalėtų nuolat rūpintis vaikais ir byloje dėl to ginčas nekilo.

99. CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

100. Ieškovė prašo nuo ieškinio pareiškimo dienos priteisti iš atsakovo kiekvienam vaikui po 450 Eur kas mėnesį išlaikymą. Nurodė, kad vidutiniškai kiekvienam vaikui išleidžia po 1 129 Eur/mėn. Ieškovė sutinka, kad dalį vaikų poreikių tenkinimo išlaidų patirs ir atsakovas, kai vaikai bendraus su juo, todėl tarp šalių paskirstytina vaikų poreikių suma yra 900 Eur/mėn. kiekvienam vaikui. Butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovė prašo priteisti jai, todėl uzufruktas šiam butui neturėtų būti nustatomas.

101. Ieškovė teismo posėdyje patikslino dukros poreikių lentelėje nurodytas sumas ir nurodė, kad dukters poreikiams kiekvieną mėnesį reikalinga skirti: maistui – 200 Eur; būsto nuomai – 187,50 Eur vaiko dalis; komunaliniams mokesčiams – 61 Eur vaiko dalis; kanceliarinėms prekėms – 15 Eur; renginių lankymui (kinas, teatras ir pan.) – 12 Eur; ugdymo įstaigos renginiams – 20 Eur/mėn.; dienpinigiams į mokyklą – 1,50 Eur; žurnalams, knygoms, lavinimo priemonėms – 12 Eur; šokių būreliui – vidutiniškai 42,50 Eur; anglų kalbos būreliui – 30 Eur; darželiui 80 Eur/mėn.; lauko žaislams – dviračiams, riedučiams, paspirtukams, rogėms, kt. – 25 Eur; kirpimui – 6,66 Eur/mėn.; transporto išlaidoms – 83 Eur; higienos priemonėms – 15 Eur; dukros gimtadieniui – 40 Eur, 200 Eur gimtadienio šventei (20 Eur/mėn.); atostogoms, kelionėms – 130 Eur/mėn.; vaistams – 10 Eur; vitaminams ir papildams – 15 Eur; avalynei – 45 Eur; lauko drabužiams – 75 Eur; viršutiniams drabužiams – 45 Eur; apatiniams drabužiams – 15 Eur; mobilaus ryšio paslaugoms – 6 Eur; vienkartinėms išlaidoms iki pilnametystės (mobiliems telefonams – 300 Eur/vnt.; spausdintuvui – 120 Eur/vnt.; televizoriui – 400 Eur/vnt.; baldams – 960 Eur) – 61,02 Eur / mėn.

102. Sūnaus poreikiams kiekvieną mėnesį reikalinga skirti: maistui – 200 Eur; būsto nuomai – 187,50 Eur vaiko dalis; komunaliniams mokesčiams – 61 Eur vaiko dalis; kanceliarinėms prekėms – 15 Eur; renginių lankymui (kinas, teatras ir pan.) – 12 Eur; išlaidos žurnalams, knygoms, lavinimo priemonėms – 12 Eur; plaukimo būreliui – 75 Eur/mėn.; futbolo būreliui – 60 Eur/mėn., šachmatų būreliui – 20 Eur/mėn.; lauko žaislams – dviračiams, riedučiams, paspirtukams, rogėms, kt. – 25 Eur; kirpimui – 13,33 Eur; transporto išlaidoms – 83 Eur; higienos priemonėms – 15 Eur; dienpinigiams į mokyklą – 1,50 Eur; gimtadieniams – 40 Eur, 200 Eur gimtadienio šventei (20 Eur/mėn.); atostogoms, kelionėms – 130 Eur/mėn.; vaistams – 10 Eur; vitaminams ir papildams – 15 Eur; avalynei – 45 Eur; lauko drabužiams – 75 Eur; viršutiniams drabužiams – 45 Eur; apatiniams drabužiams – 15 Eur; odontologo paslaugoms – 8,33 Eur/mėn.; ryšio paslaugoms – 6 Eur; vienkartinėms išlaidoms iki pilnametystės (mobiliems telefonams – 300 Eur/vnt.; spausdintuvui – 120 Eur/vnt.; televizoriui – 400 Eur/vnt.; baldams – 960 Eur) – 61,02 Eur / mėn.).

104. Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 300 Eur išlaikymą vaikams per mėnesį, kurio 125 Eur dalį atsakovas mokės suteikiant vaikams gyvenamą būstą ((duomenys neskelbtini)), kuriame uzufrukto teise iki vaikų pilnametystės galės gyventi ir ieškovė, bei 175 Eur mėnesinį periodinį išlaikymą pinigais (kiekvienam vaikui po 175 Eur).

105. Nurodė, kad į vaikų poreikių lentelę nepagrįstai įtraukta 250 Eur suma, skirta būsto nuomai (teismo posėdžio metu ši suma patikslinta iki 187,50 Eur, nes bute gyvena 4 asmenys); drabužius vaikams perka ir atsakovas, o suma vaikų aprangai gerokai viršija vaikų poreikius, todėl mažintina iki 90 Eur; nepagrįstai didelės vienkartinės išlaidos mobiliojo telefono įsigijimui (300 Eur), nes mobilieji telefonai, turint abonentines sutartis su ryšio tiekėju, kainuoja po 1 Eur, aukščiausios klasės telefonas vaikui nereikalingas; vaikai gyvens kartu, todėl jiems nereikia turėti po vieną spausdintuvą, kuris vaikams nėra reikalinga priemonė; ieškovei M. K. padovanojo naują prabangų automobilį ieškovei, kurio eksploatavimas daug kainuoja, todėl didelių ieškovės kuro išlaidų atsakovas neprivalo kompensuoti; ieškovė 2023 m. sausio 30 d. teismo posėdžio metu pripažino, kad šalių vaikai yra pilnai aprūpinti, o prie to prisideda ir atsakovas, todėl išlaikymas vaikams priteistinas nuo procesinio sprendimo byloje įsiteisėjimo. Vaikų maistui reikia per mėnesį išleisti 150-175 Eur. Vienas apsilankymas kine – 40-45 Eur.

112. Atsižvelgiant į tai, nustatyta, kad šalių dukros poreikių per mėnesį suma yra 1 100,16 Eur, o šalių sūnaus – 1 097,66 Eur.

113. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, jog valstybės skiriamų išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).

114. Šiuo atveju šalių turtinė padėtis nesudaro pagrindo nustatyto viso vaikams reikalingo išlaikymo dydžio mažinti pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikams išmokomis. Atsakovo turtinė padėtis yra gera, ir geresnė nei ieškovės. Be to, ieškovė, prašydama priteisti išlaikymą, sumažino prašomą priteisti išlaikymą iki 450 Eur, nors nurodė, kad abiejų vaikų poreikiai yra apie 1100 Eur; neprašė nukrypti nuo tėvų teikiamo išlaikymo vaikams lygybės principo. Todėl vaikų pinigų suma liktų ieškovei nenumatytiems ar papildomiems vaikų poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, teismas priteisia iš atsakovo išlaikymą vaikams, nemažinant vaikų mėnesinių poreikių dydžio pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikams išmokomis.

115. Šiuo atveju atsakovas turėtų teikti išlaikymą šalių dukrai po 550,08 Eur per mėnesį (1100,16 Eur / 2), o šalių sūnui – po 548,83 Eur per mėnesį (1097,66 Eur / 2). Tačiau ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 450 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui ir šis reikalavimas yra pagrįstas, todėl teismas jo neviršija.

122. Ieškovė prašo nustatyti vaikų ir atsakovo bendravimo tvarką, pagal kurią:

„Bendravimas savaitgaliais ir darbo dienomis

- Atsakovas kiekvienų metų porinių savaičių penktadienį pasiima vaikus iš jų ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o šiems (ar vienam iš vaikų) ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių nelankant – iš vaikų gyvenamosios vietos ar kitos šalių raštu (SMS žinute, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartos vietos 17 val. ir grąžindamas juos pirmadienį į ugdymo įstaigą (jeigu vaikai ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių nelanko – grąžindamas juos pirmadienį nuo 8 val. iki 10 val. į jų gyvenamąją vietą).

- Atsakovas trečiadieniais pasiima vaikus iš jų ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o šiems (ar vienam iš vaikų) ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių nelankant – iš vaikų gyvenamosios vietos ar kitos šalių raštu (SMS žinute, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartos vietos 17 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 20.30 val. iki 21 val.

- Jeigu nurodytos bendravimo savaitgaliais ar darbo dienomis savaitės dienos sutampa su bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis, tai tėčio bendravimas su vaikais vyksta pagal švenčių dienoms nustatytą tvarką.

Bendravimas Švenčių dienomis

- Tėtis bendrauja su vaikais porinių metų: pirmąją Šv. Velykų dieną (pasiimdamas vaikus iš gyvenamosios vietos nuo 10.30 val. iki 11 val. ir grąžindamas vaikus tą pačią dieną atgal į gyvenamąją vietą nuo 19.00 val. iki 19.30 val.), gruodžio 25-ąją ir 26-ąją (Šv. Kalėdos), pasiimdamas vaikus gruodžio 25-ąją nuo 10.30 val. iki 11 val. ir grąžindamas vaikus į gyvenamąją vietą gruodžio 26-ąją nuo 19.00 val. iki 19.30 val. Neporiniais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikai praleidžia su mama.

- Tėtis bendrauja su vaikais neporinių metų: birželio 24-ąją (Rasos ir Joninių diena), antrąją Šv. Velykų dieną, per vaikų kalendorinio gimtadienio dieną (gegužės 21 d. ir gegužės 10 d.) pasiimdamas vaikus iš gyvenamosios vietos šventinę dieną nuo 10.30 val. iki 11 val. ir grąžindamas vaikus į gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19.00 val. iki 19.30 val.; gruodžio 24-ąją (Kūčių diena), pasiimdamas vaikus iš gyvenamosios vietos šventinę dieną nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžindamas vaikus į gyvenamąją vietą gruodžio 25 – ąją dieną nuo 10 val. iki 11 val. Jeigu vaikų gimtadienio diena tenka darbo dienai – pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje. Poriniais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikai praleidžia su mama.

- Tėtis bendrauja su vaikais kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena), pasiimdamas vaikus iš gyvenamosios vietos nustatytą šventinę dieną nuo 10.30 val. iki 11 val. ir grąžindamas vaikus į gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19.00 val. iki 19.30 val.

- Mama bendrauja su vaikais kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos diena). Jei nurodytos dienos sutampa su tėčio bendravimo su vaikais laikotarpiu, tuomet tą savaitgalį vaikai praleidžia su mama.

Bendravimas atostogų metu

- Kiekvienas iš tėvų bendrauja su vaikais per atostogas savo pageidavimu vieną kartą 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai, bet ne mažiau kaip du kartus po 7 kalendorines dienas nepertraukiamai kiekvienais metais, kad atostogos truktų ne trumpiau nei 14 ir ne ilgiau kaip 28 kalendorines dienas per metus. Šalys konkretų atostogų laiką suderina ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki atostogų pradžios. Kilus nesutarimui, poriniais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl grafiko, neporiniais metais prioritetas teikiamas mamos pageidavimui dėl grafiko.

Kelionės į užsienį

- Ketindamas išvykti su vaikais į kitą valstybę, tėtis apie tai prieš protingą terminą turi raštu ar elektroniniu paštu informuoti mamą, nurodant išvykimo laiką, vietą, tikslą bei trukmę. Jeigu planuojamo buvimo užsienyje laikotarpis sutampa su kitos Šalies bendravimo laikotarpiu, išvykstanti į užsienį šalis turi raštu (išreikštą el. paštu ar SMS žinute) suderinti kelionės datą su kita šalimi.“

123. Atsakovas priešieškiniu, prašo nustatyti tokią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką:

Darbo dienomis ir savaitgaliais

- Tėvas kiekvienų metų lyginių savaičių penktadieniais, visam savaitgaliui, vaikus pasiima iš jų ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams. Jeigu vienas iš vaikų ar abu vaikai ugdymo užsiėmimuose nedalyvauja dėl objektyvių priežasčių, juos tėvas nuo 8 val. (ryto) turi teisę pasiimti iš vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos arba kitos šalių raštu (SMS žinute, el. paštu, ar kt.) suderintos vietos. Vaikams nelankant ugdymo užsiėmimų, motina negali drausti tėvui pasiimti vaikus nuo 8 val. (ryto). Tėvo savaitgalis su vaikais baigiasi kalendorinių metų nelyginės savaitės pirmadienį, vaikus pristatant į ugdymo įstaigą, o jeigu vaikai ugdymo įstaigos nelanko dėl objektyvių priežasčių, jie grąžinami į jų nuolatinę gyvenamąją vietą iki 11 val. (ryto).

- Tėvas kiekvienų metų lyginių savaičių trečiadieniais vaikus pasiima iš jų ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams. Jeigu vienas iš vaikų ar abu vaikai ugdymo užsiėmimuose nedalyvauja dėl objektyvių priežasčių, juos tėvas nuo 8 val. (ryto) turi teisę pasiimti iš vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos arba kitos šalių raštu (SMS žinute, el. paštu, ar kt.) suderintos vietos. Vaikams nelankant ugdymo užsiėmimų, motina negali drausti tėvui pasiimti vaikus nuo 8 val. (ryto). Tėvo pasimatymo laikas su vaikais baigiasi kitą dieną (ketvirtadienį), vaikus pristatant į ugdymo įstaigą arba perduodant motinai jų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, jeigu tuo metu vaikai nelanko ugdymo įstaigos.

- Tėvas kiekvienų metų nelyginių savaičių antradieniais ir ketvirtadieniais, vaikus pasiima iš jų ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams. Jeigu vienas iš vaikų ar abu vaikai ugdymo užsiėmimuose nedalyvauja dėl objektyvių priežasčių, juos tėvas nuo 8 val. (ryto) turi teisę pasiimti iš vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos arba kitos šalių raštu (SMS žinute, el. paštu, ar kt.) suderintos vietos. Vaikams nelankant ugdymo užsiėmimų, motina negali drausti tėvui pasiimti vaikus nuo 8 val. (ryto). Tėvo pasimatymo laikais su vaikais baigiasi kitą dieną, vaikus pristatant į ugdymo įstaigą arba perduodant motinai jų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, jeigu tuo metu vaikai nelanko ugdymo įstaigos.

- Jeigu motina negali prižiūrėti vaikų jai numatytu laiku, įskaitant darbo dienas, tokiu atveju vaikų priežiūros prioritetas tenka tėvui (jeigu jis objektyviai gali prižiūrėti vaikus), o ne tretiesiems asmenims (motinos giminaičiams, draugams, pažįstamiems ir pan.). Jeigu motina negali prižiūrėti vaikų jai numatytu laiku, pirmiausia ji turi kreiptis į tėvą, pasiūlant prižiūrėti vaikus, kol ji negali, o tėvui dėl tokio netikėtumo taip pat negalint, vaikų priežiūra gali būti perleidžiama kitam, abiejų šalių pasitikėjimą turinčiam asmeniui.

- Motina bent 1 kartą kiekvieną dieną, kai tėvas su vaikais nebendrauja kontaktiniu būdu (ne vaikų su tėvu pasimatymo dieną) privalo užtikrinti galimybes vaikams su tėvu bendrauti vaizdo skambučiu naudojant „facetime“ aplikaciją (paaiškintina, kad šia aplikaciją galima naudoti ir asmens iki 13 metų amžiaus, priešingai nei alternatyvias programas), neribojant trukmės. Esant vaikų pageidavimui, motina privalo užtikrinti dažnesnį vaizdo skambučių kiekį, pagal vaikų poreikį.

- Savaitgaliais, kai tėvas būna su vaikais, tėvas privalo bent 1 kartą užtikrinti galimybes vaikams su motina bendrauti vaizdo skambučiu, neribojant vaizdo skambučio trukmės. Esant vaikų pageidavimui, tėvas privalo užtikrinti dažnesnį vaizdo skambučių kiekį, pagal vaikų poreikį.

- Tėvas arba motina, priklausomai nuo to, kuris prižiūri vaikus, jeigu tai nėra trumpalaikis pasimatymas (vaikai prižiūrimi 24 val. ir daugiau), privalo bent 2 kartus per dieną nuotolinio ryšio priemonėmis informuoti vienas kitą apie vaikų dienos veiklą, savijautą ir kitus svarbius vaikams įvykius.

Bendravimas švenčių metu

- Kiekvienų nelyginių metų krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) pirmąją dieną motina vaikus perduoda tėvui 18 val. tėvo nurodytoje vietoje, o tėvas grąžina vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą Velykų pirmosios dienos 21 val.

- Kiekvienų lyginių metų krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) pirmąją dieną motina vaikus perduoda tėvui 20 val. tėvo nurodytoje vietoje, o tėvas grąžina vaikus į vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą Velykų antrosios dienos 21 val.

- Kiekvienų nelyginių metų gruodžio 24 ir 25 dienomis, motina gruodžio 24 dieną 10 val., tėvo nurodytoje vietoje perduoda vaikus, o tėvas juos grąžina motinai į vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą gruodžio 25 dienos 18 val.

- Kiekvienų lyginių metų gruodžio 25 ir 26 dienomis, motina gruodžio 25 d. 18 val., tėvo nurodytoje vietoje perduoda vaikus, o tėvas juos grąžina motinai į vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą gruodžio 26 dienos 21 val.

- Kiekvienų nelyginių metų gruodžio 31 d. ir lyginių metų sausio 1 d. tėvas būna su vaikais, juos motina į tėvo nurodytą vietą pristato gruodžio 31 dieną, 10 val., o tėvas juos grąžina vaikus į vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą sausio 1 dienos 17 val.

- Kiekvienų nelyginių metų sausio 1 dieną tėvas būna su vaikais, juos motina į tėvo nurodytą vietą pristato sausio 1 dieną iki 12 val., o tėvas juos grąžina į vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą tos pačios dienos 21 val.

- Kiekvienų metų šeštadienį, kuris bus prieš pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną, ir tos pačios savaitės sekmadienį (Tėvo dieną) motina vaikus pristato į tėvo nurodytą vietą šeštadienį, einantį prieš pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną) iki 10 val., o tėvas juos grąžina į vaikų gyvenamąją vietą sekmadienio (Tėvo dienos) 21 val.

- Kiekvienų nelyginių metų gegužės 10 d. ir 21 d. (vaikų gimtadieniai) tėvas pasiima vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos 10 val., jei šios dienos yra nedarbo dienos, o jei – darbo dienos, tai iš vaikų ugdymo įstaigos, po ugdymo užsiėmimų ir grąžina vaikus į vaikų gyvenamąją vietą 21 val.

- Kiekvienų metų spalio 13 d. (tėvo gimtadienis) tėvas pasiima vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos 10 val., jei šios dienos yra nedarbo dienos, o jei – darbo dienos, tai iš vaikų ugdymo įstaigos, po ugdymo užsiėmimų ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą 21 val.

Bendravimas su vaikais atostogų metu

- Šalys su vaikais bendrauja per atostogas savo pageidavimu vieną kartą 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai bei ne mažiau kaip du kartus po 7 kalendorines dienas nepertraukiamai kiekvienais metais, kad atostogos truktų ne trumpiau nei 14 ir ne ilgiau kaip 28 kalendorines dienas per metus. Jeigu šalių pageidaujamų atostogų laikas sutampa, prioritetas teikiamas tos šalies atostogoms, kuri su vaikais atostogavo seniau. Pirmųjų atostogų pasirinkimas / prioritetas po šios tvarkos įsigaliojimo tenka motinai.

- Apie atostogų dienas, kurių metu šalys pageidauja leisti laiką su vaikais, šalys viena kitą įspėja prieš 14 dienų elektroninio ryšio priemonėmis bent dviem skirtingais būdais (pvz.: SMS žinute ir el. laišku).

- Šalių atostogų su vaikais metu tėvo bendravimo su vaikais tvarka netaikoma, tačiau šalis, kuri leidžia atostogas su vaikais, privalo užtikrinti, jog priešinga šalis kiekvieną dieną turės galimybę nuotoliniu būdu (vaizdo skambučiais) bendrauti su vaikais, neribojant nuotolinio bendravimo laiko.

Kiti bendravimo ir dalyvavimo vaikų auklėjime aspektai

- Įprasta tėvo bendravimo tvarka su vaikais darbo dienomis ir savaitgaliais (1.1. – 1.9. p.) netaikoma, šiais atvejais:

kiekvienų lyginių metų krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) pirmąją dieną;

kiekvienų nelyginių metų krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) antrąją dieną;

kiekvienų lyginių metų gruodžio 24 ir 25 dienas (gruodžio 25 dieną iki 18 val.);

kiekvienų nelyginių metų gruodžio 25 dieną nuo 18 val. ir 26 dieną;

kiekvienų lyginių metų gruodžio 31 dieną ir nelyginių metų sausio 1 dienas (sausio 1 dieną iki 17 val.);

kiekvienų lyginių metų sausio 1 dieną nuo 17 val.;

kiekvienų metų šeštadienį, einantį prieš pirmąjį gegužės sekmadienį – Motinos dieną, ir tos pačios savaitės sekmadienį (Motinos dieną);

kiekvienų lyginių metų gegužės 10 d. ir 21 d. (vaikų gimtadieniai);

kiekvienų metų balandžio 13 d. (motinos gimtadienis).

- Visus sprendimus, kurie gali būti svarbūs vaikų gerovei ir ateičiai, šalys privalo priimti bendru sutarimu.

- Vaikams susirgus ar sunegalavus, šalis, kuri prižiūri vaikus, privalo nedelsiant informuoti kitą šalį ir sudaryti galimybę tiesiogiai arba vaizdo skambučiu susisiekti su vaikais. Motina privalo sudaryti objektyvias galimybes tėvui netrukdomai aplankyti sergančius vaikus ir juos slaugyti.

- Motinai norint išvykti nuolatos gyventi su vaikais užsienyje, būtinas rašytinis tėvo sutikimas.

- Tėvo bendravimo su vaikais tvarka, kai tėvo ir vaikų gyvenamoji / faktinio buvimo (jeigu tai nėra atostogos) valstybė nesutampa

- Motina privalo užtikrinti galimybes kiekvieną dieną, vaikams su tėvu bendrauti vaizdo skambučiu naudojant „facetime“ aplikaciją (paaiškintina, kad šia aplikaciją galima naudoti ir asmens iki 13 metų amžiaus, priešingai nei alternatyvias programas) arba alternatyvią abiejų šalių suderintą programą, neribojant vaizdo skambučio trukmės. Esant vaikų pageidavimui, motina privalo užtikrinti dažnesnį vaizdo skambučių kiekį, pagal vaikų poreikį. Be to, motina privalo užtikrinti, kad vaikų išmaniuosiuose įrenginiuose bus įtrauktas į įrenginio valdymą (pvz.: „Android“ operacinėje sistemoje „Family link“; „iOS“ operacinėje sistemoje „Sreen Time“ ir pan.).

- Motina privalo bent 2 kartus per dieną nuotolinio ryšio priemonėmis informuoti tėvą, apie vaikų dienos veiklą, savijautą ir kitus svarbius vaikams įvykius.

- Tuo metu, kai tėvo ir vaikų faktinio buvimo valstybė sutampa, taikoma bendravimo tvarka numatyta 1 ir 2 skyriuose, o kai faktinio buvimo valstybė nesutampa (išskyrus atostogų atvejus) taikoma 3 skyriuje, 4.2., 4.3., 4.4., 5.1., 5.2. p. nustatyta tvarka.

- Jeigu tėvas dalį laiko metuose praleidžia užsienyje, o dalį toje pačioje šalyje, kaip ir vaikai, apie jo faktinio buvimo vietą bei bendravimo tvarkos galiojimo pokyčius, motina informuojama prieš 5 kalendorines dienas elektroninio ryšio priemonėmis (pvz.: „Messenger“, ‚Viber“ ar pan.).

- Jeigu, esant tėvo rašytiniam sutikimui, motina su vaikais dalį laiko metuose praleidžia užsienyje, o dalį toje pačioje šalyje, kaip ir tėvas, apie jos ir vaikų faktinio buvimo vietą bei bendravimo tvarkos galiojimo pokyčius, motina tėvą informuoja prieš 5 kalendorines dienas elektroninio ryšio priemonėmis (pvz.: „Messenger“, ‚Viber“ ar pan.).“

125. Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, vertina ir atsižvelgia į šias faktines aplinkybes: šalių prašomos bendravimo tvarkos yra panašios; ieškovei, su kuria gyvens vaikai, tenka didžioji dalis vaikų auklėjimo naštos, todėl teismas nustato, jog atsakovas pasiims ir pristatys vaikus į jų gyvenamąją vietą. Ieškovės bendravimo tvarkos 6 ir 7 punktai dėl koncentruotumo turi būti sujungti į vieną punktą. Atsakovo prašoma nustatyti sąlyga (priešieškinio rezoliucinės dalies punktai) 1.1; 1.3; 1.4 punktuose, jog vaikams nelankant ugdymo užsiėmimų, motina negali drausti tėvui pasiimti vaikus nuo 8 val., yra keistina vėlinant pasiėmimo laiką, kadangi išeiginę dieną vaikai turėtų išsimiegoti. Būtina nustatytina, kad atsakovas, pasiimdamas vaikus gali vėluoti protingą terminą – 15 min. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas turėtų ilgesnį laiką bendrauti su vaikais ir mažiau laiko praleisti juos vežiodamas, o vaikų režimo laikymasis gali būti užtikrinamas ir atsakovo, todėl teismas nustato, kad vaikai su atsakovu šventinėmis dienomis pasilieka su nakvyne. Atsakovo prašomos bendravimo tvarkos 1.5 punktas yra perteklinis ir šalintinas, kadangi ieškovė turi teisę savarankiškai spręsti vaikų buvimo su ja laiku, vaikų priežiūros klausimus. Atsakovo bendravimo tvarkos sąlygos, kurios numato, jog tėvai bendrauja su vaikais „facetime“ programėle ir instaliuojant konkrečias operacines sistemas, yra perteklinės ir šalintinos iš bendravimo tvarkos, kadangi ieškovė įpareigojama sudaryti galimybes atsakovui su vaikais bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis, todėl konkrečios programėlės instaliavimas nėra būtinas. Bendravimo tvarką reikalinga papildyti sąlyga dėl ieškovės pareigos perduoti visus reikalingus vaikų daiktus atsakovui, kai atsakovas bendrauja su vaikais, kadangi nėra poreikio dubliuoti atsakovo išlaidas vaikų drabužiams, ar kitiems daiktams. Atsakovo prašomos bendravimo tvarkos 1.8, 2.1; 2.2; 2.7; 2.8; 2.9; 3.1; 3.2; 4.2; 4.3; 5.2; 5.3 punktai pažeidžia kito iš tėvų laiko planavimą, arba yra abstraktūs, pertekliniai, nereikalingi, arba pasikartojantys, arba prieštarauja šalių bei vaikų interesams, todėl šalintini iš bendravimo tvarkos. Atsakovo prašymas nustatyti su vaikais kiekvieną dieną bendravimą nuotolinio ryšio priemonėmis tais atvejais, kuomet atsakovas bus kitoje šalyje, neleistų ieškovei ir vaikams gyventi pilnaverčio gyvenimo, trukdytų laisvalaikį, ir tokiu būdu pažeistų tiek ieškovės, tiek vaikų interesus, todėl toks reikalavimas negali būti tenkinamas.

126. Atsižvelgiant į tai, teismas nustato tokią atsakovo bendravimo su vaikais B. S. ir U. S. tvarką:

127. Bendravimas savaitgaliais ir darbo dienomis

Atsakovas kiekvienų metų lyginių savaičių penktadienį pasiima vaikus iš jų ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams 17 val., o šiems (ar vienam iš vaikų) ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių nelankant – iš vaikų gyvenamosios vietos ar kitos šalių raštu (SMS žinute, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartos vietos 10 val., ir grąžindamas juos pirmadienį į ugdymo įstaigą (jeigu vaikai ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių nelanko – grąžindamas juos pirmadienį 10 val. į jų gyvenamąją vietą).

128. Atsakovas kiekvienų metų lyginių savaičių trečiadieniais vaikus pasiima iš jų ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams. Jeigu vienas iš vaikų ar abu vaikai ugdymo užsiėmimuose nedalyvauja dėl objektyvių priežasčių, juos atsakovas nuo 10 val. (ryto) turi teisę pasiimti iš vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos arba kitos šalių raštu (SMS žinute, el. paštu, ar kt.) suderintos vietos. Atsakovo pasimatymo laikas su vaikais baigiasi kitą dieną (ketvirtadienį), vaikus pristatant į ugdymo įstaigą arba perduodant ieškovei jų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje 10 val. ryto, jeigu tuo metu vaikai nelanko ugdymo įstaigos.

129. Atsakovas kiekvienų metų nelyginių savaičių antradieniais ir ketvirtadieniais, vaikus pasiima iš jų ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams. Jeigu vienas iš vaikų ar abu vaikai ugdymo užsiėmimuose nedalyvauja dėl objektyvių priežasčių, juos atsakovas nuo 10 val. (ryto) turi teisę pasiimti iš vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos arba kitos šalių raštu (SMS žinute, el. paštu, ar kt.) suderintos vietos. Atsakovo bendravimo laikais su vaikais baigiasi kitą dieną, vaikus pristatant į ugdymo įstaigą arba perduodant ieškovei jų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje 10 val. ryto, jeigu tuo metu vaikai nelanko ugdymo įstaigos.

130. Ieškovė kas antrą dieną, kai atsakovas su vaikais nebendrauja kontaktiniu būdu, privalo užtikrinti galimybes vaikams su atsakovu bendrauti vaizdo skambučiu naudojant elektroninių ryšių priemones, nuo 19 val. Esant vaikų pageidavimui, ieškovė privalo užtikrinti dažnesnį vaizdo skambučių kiekį, pagal vaikų poreikį.

131. Savaitgaliais, kai atsakovas būna su vaikais, atsakovas privalo bent 1 kartą užtikrinti galimybes vaikams su ieškove bendrauti vaizdo skambučiu, neribojant vaizdo skambučio trukmės. Esant vaikų pageidavimui, atsakovas privalo užtikrinti dažnesnį vaizdo skambučių kiekį, pagal vaikų poreikį.

132. Ieškovė, perduodama atsakovui vaikus bendrauti, privalo atsakovui perduoti visus vaikams reikalingus daiktus (mokyklos reikmenis, drabužius, kt.).

133. Bendravimas Švenčių dienomis

Atsakovas bendrauja su vaikais lyginių metų: pirmąją Šv. Velykų dieną (pasiimdamas vaikus iš gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas vaikus tą pačią dieną atgal į gyvenamąją vietą 19 val.). Nelyginiais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikai praleidžia su ieškove.

134. Atsakovas bendrauja su vaikais nelyginių metų: birželio 24-ąją (Rasos ir Joninių diena); Naujuosius metus (sausio 1 d.), per vaikų kalendorinio gimtadienio dieną (gegužės 21 d. ir gegužės 10 d.) pasiimdamas vaikus iš gyvenamosios vietos šventinę dieną 10 val. ir grąžindamas vaikus į gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19 val. Jeigu vaikų gimtadienio diena tenka darbo dienai – pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje. Lyginiais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikai praleidžia su ieškove.

135. Atsakovas bendrauja su vaikais nelyginių metų: gruodžio 24-ąją ir 25-ąją (Šv. Kūčios ir Šv. Kalėdų 1 diena), pasiimdamas vaikus gruodžio 24-ąją 10 val. ir grąžindamas vaikus į gyvenamąją vietą gruodžio 25-ąją 19 val. Lyginiais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikai praleidžia su ieškove.

Atsakovas bendrauja su vaikais lyginių metų: gruodžio 26-ąją (Šv. Kalėdų 2 diena), pasiimdamas vaikus gruodžio 26-ąją 10 val. ir grąžindamas vaikus į gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19 val.

136. Atsakovas bendrauja su vaikais kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena), pasiimdamas vaikus iš gyvenamosios vietos nustatytą šventinę dieną 10 val. ir grąžindamas vaikus į gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19 val. Ieškovė bendrauja su vaikais kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos diena).

137. Jeigu nurodytos bendravimo savaitgaliais ar darbo dienomis savaitės dienos sutampa su bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis, tai šalių bendravimas su vaikais vyksta pagal švenčių dienoms nustatytą tvarką.

138. Bendravimas atostogų metu

Kiekvienas iš tėvų bendrauja su vaikais per atostogas savo pageidavimu vieną kartą 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai, bet ne mažiau kaip du kartus po 7 kalendorines dienas nepertraukiamai kiekvienais metais, kad atostogos truktų ne trumpiau nei 14 ir ne ilgiau kaip 28 kalendorines dienas per metus. Šalys konkretų atostogų laiką suderina ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki atostogų pradžios. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas atsakovo pageidavimui dėl grafiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas ieškovės pageidavimui dėl grafiko.

139. Šalių atostogų su vaikais metu atsakovo bendravimo su vaikais tvarka netaikoma, tačiau šalis, kuri leidžia atostogas su vaikais, privalo užtikrinti, jog priešinga šalis kas antrą dieną turės galimybę nuotoliniu būdu (vaizdo skambučiais) bendrauti su vaikais, nuo 19 val. Lietuvos laiku, pagal vaikų poreikius.

140. Kelionės į užsienį

Ketindamos išvykti su vaikais į kitą valstybę, šalys apie tai prieš protingą terminą – 30 dienų turi raštu ar elektroniniu paštu informuoti kitą šalį, nurodant išvykimo laiką, vietą, tikslą bei trukmę bei gauti kitos iš šalių rašytinį sutikimą. Jeigu planuojamo buvimo užsienyje laikotarpis sutampa su kitos šalies bendravimo laikotarpiu, išvykstanti į užsienį šalis turi raštu (išreikštą el. paštu ar SMS žinute), prieš 1 mėnesį, suderinti kelionės datą su kita šalimi.

141. Atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, kai atsakovo ir vaikų gyvenamoji / faktinio buvimo (jeigu tai nėra atostogos) valstybė nesutampa

Ieškovė privalo užtikrinti galimybes kas antrą dieną, vaikams su atsakovu bendrauti vaizdo skambučiu elektroninio ryšio priemonėmis nuo 19 val. Lietuvos laiku. Esant vaikų pageidavimui, ieškovė privalo užtikrinti dažnesnį vaizdo skambučių kiekį, pagal vaikų poreikį.

142. Jeigu atsakovas dalį laiko metuose praleidžia užsienyje, o dalį toje pačioje šalyje, kaip ir vaikai, apie jo faktinio buvimo vietą bei bendravimo tvarkos galiojimo pokyčius, ieškovė informuojama prieš 10 kalendorinių dienų elektroninio ryšio priemonėmis.

143. Jeigu, esant atsakovo rašytiniam sutikimui, ieškovė su vaikais dalį laiko metuose praleidžia užsienyje, o dalį toje pačioje šalyje, kaip ir atsakovas, apie jos ir vaikų faktinio buvimo vietą bei bendravimo tvarkos galiojimo pokyčius, ieškovė atsakovą informuoja prieš 10 kalendorinių dienų elektroninio ryšio priemonėmis.

144. Kitos bendravimo tvarkos sąlygos

Vaikams susirgus, šalis, kuri prižiūri vaikus, privalo nedelsiant informuoti kitą šalį ir, jeigu vaikų sveikata pakankamai gera bendrauti, sudaryti galimybę tiesiogiai arba vaizdo skambučiu susisiekti su vaikais.

145. Ieškovei išvykus nuolat gyventi į kitą šalį su vaikais, reikalingas kito iš tėvų rašytinis sutikimas.

146. Atsakovas pasiimdamas vaikus gali vėluoti protingą terminą – 15 min.

157. Tuo tarpu atsakovas nurodo, kad jis taip pat turi kažkur gyventi. Ginčo nekilnojamąjį turtą kūrė vaikams. Ieškovei priteisus visą nekilnojamąjį turtą, jis viską prarastų nors kreditą už turtą mokėjo tik jis. Vaikai jau daugiau nei metus negyvena ginčo bute, todėl gali ir neprisiminti aplinkos. Ieškovė šį turtą ketina realizuoti, atsiskaityti su kreditoriais ir įsigyti naują butą su kitu žmogumi. Atsakovas

dalį periodinio išlaikymo vaikams gali skirti, vaikams suteikiant gyvenamą būstą uzufrukto teise, kuriame uzufrukto teise iki vaikų pilnametystės galėtų gyventi ir ieškovė. Tokiu atveju, mėnesinis periodinis išlaikymas vaikams turėtų būti mažintinas 125 Eur kiekvienam (1/2 x 250 Eur). Atsakovas nesutinka su ieškovės argumentais, kad parkingas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įsigytas už ieškovės brolio lėšas. Nurodo, kad parkingas įsigytas už šeimos lėšas – iš Vinted platformoje parduotų drabužių lėšas. Be to, tuo atveju, jeigu visas nekilnojamasis turtas būtų priteistas ieškovei, ieškovė neturėtų galimybės atsakovui išmokėti kompensacijos. Ieškovės tėvų turtinė padėtis taip pat nėra tokia gera, kad jie turėtų finansines galimybes padėti ieškovei.

158. Trečiasis asmuo AB SEB bankas nesutinka su uzufrukto nustatymu ginčo turtui.

160. Byloje nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nuomojasi 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu vaikams užtikrina gyvenamąjį būstą. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto. Atsakovas šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini). Atsakovas į Lietuvą grįžtą trumpiems laikotarpiams. Atsakovo pajamos atskaičius mokesčius sudaro beveik 6 000 Eur. Darbdavys atsakovui apmoka kelionės išlaidas į Lietuvą; darbdavys atsakovui suteikęs 5 000 Eur limito atsiskaitymo kortelę viešbučiams, vakarienėms su klientais bei kitoms, nenumatytoms išlaidoms apmokėti. Atsakovo teigimu, jo asmeninių poreikių išlaidos šiuo metu sudaro tik apie 600 Eur/mėn. Šalių bute šiuo metu gyvena atsakovo tėvas, kuris nuosavybės teise turi savo nekilnojamąjį turtą.

170. Ieškovė prašo nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos nustatyti, kad šalys prieš kreditorius AB SEB banką ir Šeimos kredito uniją (dėl nekilnojamojo turto įsigijimo) lieka solidariais skolininkais, vidiniame santykyje tarp šalių nustatant, kad prievolę vienasmeniškai vykdys ieškovė. Ieškovė taip pat prašo nustatyti, kad šalys prieš kreditorių AB SEB banką, pagal pirmiau minėtą lizingo sutartį lieka solidariais skolininkais, vidiniame santykyje tarp šalių nustatant, kad prievolę vienasmeniškai vykdys atsakovas. Atsakovas prašo nustatyti, kad prieš kreditorius pagal visas kredito ir lizingo sutartis šalys lieka solidariai atsakingos, vidiniame santykyje tarp šalių nustatant, kad prievoles vykdys atsakovas. Abi šalys nurodo vienodas turto vertes, ir vienodas padengtų įsipareigojimų sumas.

173. Ieškovei tenkančio turto vertė sudaro 237 500 Eur, o įsipareigojimų vertė 174 357,13 Eur, todėl laikytina, jog ieškovei atitenka 63 142,87 Eur vertės turtas (237 500 Eur – 174 357,13 Eur).

174. Atsakovui tenkančio turto (automobilio ir akcijų) vertės sudaro 38 000 Eur, o įsipareigojimų vertė 19 996,12, todėl laikytina, kad atsakovui tenkančio turto vertė sudaro 18 003,88 Eur (38 000 Eur + 0 Eur - 19 996,12 Eur).

176. Byloje nustatyta, kad atsakovas iš gauto kredito iš Šeimos kredito unijos 2018 m. birželio 13 d. padengė trečiojo asmens, t. y. savo tėvo S. S. 16 355,59 Eur kreditorinį įsipareigojimą AB SEB bankui (DOK 180298). Ieškovės įsitikinimu, atsakovas turi jai kompensuoti pusę šios sumos ir laiko, jog atsakovas santuokos metu sumažino bendrąją jungtinė nuosavybę. Atsakovas nesutinka su šiuo reikalavimu atsikirsdamas tuo, kad priešingu atveju šalys iš viso nebūtų gavusios kredito būstui įsigyti.

190. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė įpareigoti ieškovę sumokėti trūkstamą 1 041 Eur žyminio mokesčio dalį. Nurodė, kad ieškovė 2022 m. gegužės 13 d. pateikė ieškinį, kuriuo prašo natūra priteisti nekilnojamą turtą, kurį priteisti prašo ir atsakovas (ieškinio dalyko 6 p., 19 psl.). Ieškovė žyminį mokestį, reikšdama reikalavimą to paties turto atžvilgiu, skaičiavo analogiška metodika, kaip ir atsakovas (ieškinio 14-15 psl.), tačiau teismas ieškovei trūkumų nenustatė – 2022 m. gegužės 15 d. rezoliucija ieškinį priėmė.