- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-27
- Bylos Nr.
- e2A-642-777/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-03236-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Alvydas Žerlauskas, Jolanta Gailevičienė
- Ieškovas
- J. A.
- Atsakovas
- P. B.
- Kategorijos
- 2.6.18.1Bendrosios rangos sutarties nuostatos
- 2.6.18.3Statybos ranga
- 2.6.18.6Kiti su ranga susiję klausimai
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. A. atstovo advokato L. S. ir atsakovo P. B. atstovo advokato G. Č. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovui P. B., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, L. A. ir R. B. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė J. A. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo P. B. 2 819,67 Eur nuostolių atlyginimą už statybos darbų trūkumų šalinimą ir 115 Eur už pasiimtas ir negrąžintas statybines medžiagas, iš viso 2 934,67 Eur.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:
2.1. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso pagal 2016 m. liepos 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį įgytas butas (duomenys neskelbtini). Įsigytam butui buvo reikalingas remontas, todėl jos įgaliotas asmuo L. A. ir atsakovas P. B. 2016 m. rugpjūčio pabaigoje sudarė žodinę rangos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti viso buto (duomenys neskelbtini), apdailos ir remonto darbus. Teigia, jog buvo susitarta, kad remonto darbai bus atliekami ieškovės medžiagomis ir bendra remonto darbų kaina – 2 300 Eur. Mano, jog žodinį susitarimą dėl rangos darbų patvirtina paties atsakovo ieškovės įgaliotam asmeniui 2016 m. rugpjūčio 30 d. rašyta SMS žinutė, kuria jis akceptavo ieškovės įgalioto asmens pateiktą ofertą dėl rangos darbų atlikimo.
Atsiliepimas
2.2. Atsakovas darbus atliko nekokybiškai, su trūkumais, todėl dalį darbų reikėjo atlikti iš naujo. Nurodė, kad atsakovo atliktus darbus apžiūrėjo ir įvertino kvalifikuoti specialistai ir savo pastebėjimus surašė buto apžiūros akte. Defektai buvo nufotografuoti bei užfiksuoti matavimo prietaisais. Teigia, jog nekokybiškų darbų šalinimas kainavo 2 819,67 Eur. Taip pat teigia, jog atsakovas pasiėmė statybinių medžiagų, kurių vertė – 115 Eur. Ieškovės vertinimu, medžiagų vertę patvirtina paties atsakovo 2017 m. sausio mėnesį pateiktas kvitas, pagal kurį parduotuvėje Kesko Senukai buvo įgyta medžiagų už 143,17 Eur, apmokant atsakovo kortele, jis buvo pateiktas ikiteisminio tyrimo įstaigai su pareiškimu (dėl vagystės). Ieškovė neleido atsakovui išsivežti jokių statybinių medžiagų. Priešingai, jos įgaliota atstovė SMS žinute prašė medžiagas nuvežti ir padėti jos bute, nes ieškovė ketino atlikti buto balkono apdailos darbus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovės J. A. 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui P. B.; priteisė iš ieškovės J. A. 4 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei; priteisė iš trečiojo asmens L. A. 38 Eur atsakovui P. B..
4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:
4.1. Nurodė, kad į bylą pateiktas šalių susirašinėjimo SMS žinutėmis medžiaga ir 2017-01-10 sąskaita už parketlentes bei statybinių medžiagų pirkimo kvitai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo iki 2017 m. sausio pabaigos atlikinėjo įvairius vidaus apdailos ir remonto darbus.
4.2. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, visiškai nelogiški atsakovo paaiškinimai, kad jis, turėdamas šeimą, kuriai reikia dėmesio ir laiko, išlaikymo reikalingų asmenų, gaudamas vidutinį atlyginimą ir, be to, pats ketindamas pradėti rekonstruoti ar jau pats rekonstruodamas savo namą, visą savo laisvą nuo tarnybos laiką neatlygintai būtų skyręs pagalbos iš draugiškumo darbams. Teigia, jog šiuos paaiškinimus paneigia atsakovo pusės liudytojo E. K. parodymai, kad atsakovas remontuodamas butą papildomai uždarbiavo. Taip pat rašytiniai įrodymai.
4.3. Nurodė, kad L. A. teigimu, su atsakovu buvo sutarta, kad jis už 2 300 Eur kainą atliks absoliučiai visus 45,84 kv. m buto remonto ir apdailos darbus: elektros instaliacijos; sienų glaistymo; tapetų klijavimo; parketlenčių grindų dangos įrengimo; naujų vamzdžių vonioje ir tualete išvedžiojimo; koridoriaus, virtuvės bei vonios sienų dažymo; plytelių virtuvėje ir tualete klijavimo. Teismo vertinimu, šios aplinkybė įrodinėjamos itin nenuosekliais, prieštaringais, emocionaliais ir momentais nelogiškais L. A. paaiškinimais. Teigia, jog jos nurodyta buto remonto darbų kaina sudarytų 50,17 Eur už kv. m. Pagal ieškovės pusės pateiktas lokalines sąmatas, kuriomis grindžiamas ieškinys, grindų išlyginimo kaina – 10,34 Eur už kv. m, parketlenčių grindų įrengimo kaina – 23,61 Eur už kv. m, bendra grindų įrengimo kaina – 33,95 Eur. Viešai skelbiamais šių darbų įkainiais – grindų išlyginimas kainuoja vidutiniškai 2 Eur už kv. m, parketlenčių grindų įrengimas – 5–8 Eur, tai yra iki 10 Eur už kv. m. L. A. nurodyta absoliučiai visų darbų kaina neįtikėtinai nedidelė, atsižvelgiant į jos pačios pateiktas lokalines sąmatas, taip pat viešai skelbiamus įkainius rinkoje, kurie 3 kartus mažesni.
4.4. Nurodė, kad L. A. 2017 m. sausio 17 d. SMS žinute (per anksti) sveikino P. B. su gimtadieniu, 2017 m. sausio 23 d. (gimtadienio išvakarėse) į P. B. žinutę, kad bute dirbs iki vakaro, atrašė: „Rytoj tavo gimtadienis jokios pagarbos sau jaunuoli, negerai“. Teigia, jog ši žinutė patvirtina, kad santykiai buvo geri, L. A. jokių pretenzijų dėl neatliktų, laiku neatliekamų ar nekokybiškai atliktų ar atliekamų darbų nereiškė, priešingai, buvo patenkinta atsakovo uolumu.
4.5. Nurodė, kad L. A. 2017 m. vasario 21 d. 17.40 val. rašė P. B. žinutę: „ar galėtum pvz., rytoj nudažyti sienas kol nesudėjo parketo“. P. B. 2017 m. vasario 22 d. 8.03 val. atrašė: „vakar vėlai grįžau – dirbau. Šiuo metu turiu daug darbo“. L. A. 2017 m. vasario 22 d. rašė P. B. žinutes 8.22 val.: „Ką daryti ar tegul sudeda parketą bet tada prisilaistys ant grindų. Ką jiems pasakyti“, 13.21 val.: „Gal turi sekundę parašyk kaip elgtis su parketu“. P. B. atrašė: „Tie vyrukai tegu išdažo prieš dedant, jei turi laiko“. L. A. 2017 m. kovo 1 d. 16.49 val. rašė P. B. žinutę; „Kol kas nedažyk. Sugalvojau virtuvėje dalį grindų plytelėmis sudėti, nes reikėtų pirkti parketą“. Teismo vertinimu, ši susirašinėjimo medžiaga akivaizdžiai rodo, kad parketlentes dėjo kiti, ir net keli asmenys. P. B. jokios pretenzijos nereikštos. Priešingai, jo buvo prašoma atlikti kitus darbus po to, kai bus sudėtos grindys.
4.6. Nurodė, kad L. A. 2017 m. kovo 17 d. 8.15 val. rašė P. B. žinutę: „jei gali tas medžiagas nuvežk, gal tiks balkonui. Ir domofoną reikėtų sumontuoti, nes durų apvadus reikia sudėti“. Darė išvadą, kad P. B. buvo prašoma sumontuoti domofoną, o durų apvadus turėjo pritvirtinti kiti asmenys. Teismo vertinimu, P. B. bute durų nemontavo ir durų apvadų netvirtino.
4.7. Teismo vertinimu, šalių susirašinėjimo SMS žinutėmis medžiaga neatskleidžia nei darbų apimties, nei kainų, nei galimų atliktų darbų kokybės trūkumų. Tačiau akivaizdžiai rodo, kad P. B. dėl jo atliktų darbų jokių pretenzijų L. A. neturėjo ir nereiškė.
4.8. Nurodė, kad nekokybiškai atliktų darbų aprašymas (pateiktas su ieškiniu), kuriuo grindžiamas ieškinys, be datos, neatlygintinai parengtas ir pasirašytas L. A. draugo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. D.. Teigia, jog aprašyme pateiktos nuotraukos padarytos per kelis kartus, nuotraukų padarymo data nenurodyta, neaišku, kas ir kada jas darė. Atsakovas apie buto apžiūrą neinformuotas, nors susirašinėjimas su L. A. vyko dar 2017 m. kovo ir balandžio mėnesį. Aprašymas su L. A. 2017 m. spalio 31 d. pareiškimu policijai nebuvo pateiktas. Aprašymas atsakovui per laikotarpį nuo jo darbų pabaigos 2017 m. sausio pabaigoje iki pradinio ieškinio pateikimo teismui 2017 m. gruodžio 22 d., t. y. per beveik metus, susipažinti pateiktas nebuvo, įteiktas tik kartu su procesiniais dokumentais. Teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad aprašymas buvo parengtas po to, kai 2017 m. lapkričio 3 d. buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, rengiant ieškinį.
4.9. Nurodė, kad lokalinėse sąmatose darbų įkainiai žymiai, net kelis kartus didesni nei viešoje erdvėje skelbiami analogiškų darbų įkainiai. L. A. paaiškinimais, atsakovas už 2 300 Eur turėjo atlikti absoliučiai visus remonto darbus. Teismo posėdyje, jau po to, kai buvo patikslintas ieškinys, paaiškino, kad atsakovas atliko darbų už 2 300 Eur, tačiau dalis darbų atlikta nekokybiškai, dėl to patirti nuostoliai. Nuostoliai grindžiami nerealiomis kainomis parengta sąmata. Teigia, jog L. A., teikdama nenuoseklius paaiškinus, vienu momentu pripažino, kad reikalavimai grindžiami sąmata, o ne faktiškai patirtomis išlaidomis. Teismo vertinimu, yra nelogiška ir teismas nepatikėjo, kad už dalies darbų galimų trūkumų pašalinimą būtų sumokėta didesnė suma nei bendra rangos darbų kaina.
4.10. Teigia, jog reikalavimas dėl 115 Eur už paimtų statybinių medžiagų priteisimo ieškovės pusės pateiktais dokumentai ir paaiškinimais neįrodytas. Pažymėjo, jog atsakovas neneigia L. A. leidimu paėmęs 26 Eur vertės statybinių medžiagų ir sutinka šią sumą kompensuoti. Teigia, kad ši reikalavimo dalis, remiantis atsakovo pozicija, galėtų būti tenkinama atsakovo nurodyta apimtimi. Tačiau tai nėra tiesiogiai susiję su rangos darbų, atliktų ieškovės bute, kokybe ir galbūt dėl to patirtais nuostoliais, kurie remiantis išdėstytais motyvais neįrodyti. Ieškovė J. A. apie L. A. nurodytas medžiagas ir jų pasigedimą nieko nežino. J. A. ir pareiškime ikiteisminio tyrimo įstaigoje nenurodyta kaip nukentėjusioji. Darė išvadą, kad ieškovė nėra šio su disponavimu statybinėmis medžiagomis susijusio santykio dalyvė, todėl reikalavimas negali būti tenkinamas net ir iš dalies, kurią pripažįsta atsakovas, nes pareikštas reikalavimo teisės neturinčio asmens.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei J. A. iš atsakovo P. B. 2 819,67 Eur nuostolių už statybos darbų trūkumų šalinimą, 115 Eur už pasiimtas statybines medžiagas, iš viso suma 2 934,67 Eur, bei visas teismo ir bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė J. A. bei L. A., nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliacinio skundo parengimu ir pateikimu apeliacinės instancijos teismui.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
Šalies argumentai
6.1. Ieškovės teigimu, teismas net nenustatė materialinės teisės normos, reglamentuojančios šios civilinės bylos ginčo santykius. Teigia, jog vien pažymėjimas sprendime, kad tarp šio ginčo šalių yra susiklostę prievoliniai santykiai, nėra išsamus ir teisingas ginčo santykių teisinis kvalifikavimas, kadangi prievolinių santykių gali būti labai įvairių, todėl teismo pareiga yra atlikti teisinę tarp ginčo šalių susiklosčiusių santykių kvalifikaciją. Mano, jog vien tai, kad tarp sutarties šalių nebuvo sudaryta rašytinė rangos sutartis, neduoda pagrindo išvadai daryti, kad tarp jų nebuvo susiklostę vartojimo rangos santykiai.
6.2. Nurodė, kad nors atsakovas ir dirba Lietuvos kariuomenėje, tačiau laisvu nuo tarnybos metu užsiima profesine veikla – butų remontu, remontas atliktas fizinio asmens bute, kuris yra naudojamas asmeninių poreikių tenkinimui – gyvenimui. Mano, jog šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tarp šios bylos šalių yra susiklostę vartojimo rangos santykiai.
6.3. Nurodė, kad rašytiniai įrodymai bei liudytojų R. B. ir V. S. paaiškinimai neabejotinai patvirtina, jog atsakovas butus remontuoja ir už atlygį ir butų remontas yra antra atsakovo profesija, nes iš esmės tokią išvadą patvirtino ir atsakovo sutuoktinė R. B..
6.4. Ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad jei nėra darbų priėmimo–perdavimo akto, vadinasi, ieškovė negali reikalauti, kad atsakovas padengtų netinkamai atliktų darbų išlaidas. Teigia, jog šioje byloje nekyla ginčo dėl atsiskaitymo už atliktus statybos rangos darbus.
6.5. Nurodė, kad buvo pateikta nemaža įrodymų – išklotinės iš įgalioto asmens L. A. mobiliojo telefono dėl susirašinėjimo su atsakovu, kurios patvirtina, kad pats atsakovas siūlė ieškovės įgaliotam asmeniui parodyti rozetes, sprendė klausimus dėl apvadų pirkimo, elektros taškų išdėstymo, dažymo, parketlenčių klojimo darbų ir pan., kvitus, patvirtinančius įvairių medžiagų bei darbo įrankių pirkimą, kurie buvo reikalingi buto remonto metu ir kuriais naudojosi pats atsakovas, atlikdamas remonto darbus.
6.6. Ieškovė neigia atsakovo argumentus, kad neva jis darbus bute baigė atlikti 2016 metų lapkričio mėnesį, nes ieškovės pateikti rašytiniais įrodymais – susirašinėjimo SMS žinutėmis su atsakovu medžiaga, atsakovo pirktų medžiagų bei darbui reikalingų įrankių sąskaitos ir kvitai patvirtina, kad atsakovas darbus dirbo dar 2017 metų vasario mėnesį. Mano, kad tokia nenuosekli atsakovo pozicija patvirtina jo siekį išvengti civilinės atsakomybės už netinkamai atliktus statybos remonto darbus.
6.7. Nurodė, kad atsakovas civilinės bylos nagrinėjimo metu teigė, jog parketlentes ir durų staktas montavo jo pažįstamas asmuo, kurį jis ieškovės įgaliotam asmeniui rekomendavo, tačiau civilinės bylos nagrinėjimo eigoje atsisakė nurodyti šio asmens vardą bei pavardę ir kontaktinį telefono numerį. Ieškovės nuomone, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tokia atsakovo pozicija yra tik jo gynybinė pozicija, užimta civilinėje byloje.
6.8. Teigia, jog atsakovas remonto darbus atliko nekokybiškai, su trūkumais, todėl dalį darbų reikėjo vėl atlikti iš naujo. Nurodė, kad atsakovo atliktus darbus apžiūrėjo ir įvertino kvalifikuoti specialistai, turintys patirties statybų remonto darbuose, jie savo pastebėjimus surašė buto apžiūros akte, be to, defektai buvo nufotografuoti, užfiksuoti matavimo prietaisais, kadangi defektai buvo akivaizdūs. Ieškovė taip pat atkreipė dėmesį, kad buto apžiūros akte yra nurodyti statybos techniniai reglamentai, kurių neatitinka atsakovo atlikti darbai. Teigia, kad nekokybiškai atliktų darbų aprašymas su fotonuotraukomis bei trūkumų šalinimo sąmatos buvo pateiktos kartu su pradiniu ieškiniu. Ieškovė nurodo, kad trūkumų šalinimui buvo sudaryta sutartis, kvalifikuotas specialistas šiuos trūkumus pašalino.
6.9. Nurodė, kad nors atsakovas kategoriškai neigia klojęs parketą, tačiau tokius jo parodymus paneigia paties atsakovo siųstos SMS žinutės: „L. A. 2017 m. sausio 17 d. SMS žinute (per anksti) sveikino P. B. su gimtadieniu, (duomenys neskelbtini) (gimtadienio išvakarėse) į P. B. žinutę, kad bute dirbs iki vakaro, atrašė „Rytoj tavo gimtadienis jokios pagarbos sau jaunuoli, negerai“.
6.10. Teigia, kad remontas buvo atliekamas ieškovės J. A. bute ir visos medžiagos, susijusios su buto remontu, buvo perkamos ieškovei J. A., todėl nepagrįsta teismo išvada, kad neva ieškovė J. A. neturi reikalavimo teisės tokiam reikalavimui pareikšti. Mano, jog vien ta aplinkybė, kad ieškovei J. A. atstovavo įgaliotas asmuo – mama L. A., nesudaro pagrindo išvadai daryti, kad statybinės medžiagos nebuvo perkamos ieškovės J. A. buto remontui, nes buvo remontuojamas ne L. A. butas, bet ieškovės J. A..
7. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalį, kuria atsakovui P. B. iš ieškovės J. A. buvo priteista 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priteisti iš ieškovės J. A. 4003,18 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui P. B., priteisti iš ieškovės atsakovui 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Žemesnės instancijos teismas
8. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
8.1. Nurodė, kad atsakovas su 2018 m. spalio 17 d. prašymu pateikė teismui suteiktų teisinių paslaugų detalizaciją, pagrindimą bei palyginimą su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Teigia, jog iš toliau pateiktos suteiktų teisinių paslaugų detalizacijos matyti, kad atsakovo faktiškai patirtos išlaidos yra beveik du kartus mažesnės nei nustatytos Rekomendacijoje, visos jos yra pagrįstos dokumentais ir visos jos buvo būtinos.
Suteiktos teisinės paslaugos Suma (be PVM), Eur Suma (su PVM), Eur Maksimalus priteistinas dydis pagal Rekomendacijas¹ Konsultacija, susipažinimas su kliento pateiktais dokumentais, atsiliepimo į ieškinį parengimas. 648,00 784,08 Rekomendacijų 8.2. p.- 2127,00 Eur. Susipažinimas su pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo, susitikimas su klientu, konsultacija dėl pakeisto ieškinio dalyko, šalių procesinės padėties, tolimesnės pozicijos aptarimas (1 val.). 80,00 96,80 Rekomendacijų 8.19 p. – 88,48 Eur. Atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimas. 372,94 451,26 Rekomendacijų 8.2. p. – 2212,00 Eur. Pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas 2018-05-16 parengiamajame teismo posėdyje (3 val.). 240,00 290,04 Rekomendacijų 8.19 p. – 88,48 Eur. Iš viso: 265,44 Eur Pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas 2018-06-15 parengiamajame teismo posėdyje (5 val.). 369,06 446,56 Rekomendacijų 8.19 p. – 88,48 Eur. Iš viso: 442,40 Eur Pasirengimas bylos nagrinėjimui iš esmės, susitikimas su klientu, pozicijos aptarimas, pasirengimas šalių paaiškinimams, klausimų parengimas (1 val. 30 min.). 120,00 145,20 Rekomendacijų 8.19 p.– 89,52 Eur . Sutinkamai su Rekomendacijų 9 p., laikas apvalinamas ir skaičiuojama kaip 2 val. Iš viso: 179,04 Eur Atstovavimas 2018-08-17 teismo posėdyje (2,5 val.). 192,00 232,32 Rekomendacijų 8.19 p.– 89,52 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 9 p., laikas apvalinamas ir skaičiuojama kaip 3 val. Iš viso: 268,56 Eur Pasirengimas liudytojų apklausai, klausimų parengimas ir atstovavimas 2018-08-23 teismo posėdyje (3 val. 45 min.). 393,85 315,08 Rekomendacijų 8.19 p.– 89,52 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 9 p., laikas apvalinamas ir skaičiuojama kaip 4 val. Iš viso: 358,08 Eur Pasirengimas liudytojų apklausai, klausimų parengimas ir atstovavimas 2018-10-11 teismo posėdyje (4 val.). 360,00 435,6 Rekomendacijų 8.19 p.– –92,67 Eur. Iš viso: 370,68 Eur Baigiamosios kalbos parengimas (4val.) 162,56 196,70 Rekomendacijų 8.16 p.– 92,67 Eur. Iš viso: 370,68 Eur. Detalaus prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimas (1.30 val.) 100,00 121,00 Rekomendacijų 8.17 p. - 92,67 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 9 p., laikas apvalinamas ir skaičiuojama kaip 2 val. Iš viso:185,34 Eur. Pasirengimas ir atstovavimas 2018-10-16 teismo posėdyje (3 val.). 270,00 326,70 Rekomendacijų 8.19 p.– 92,67 Eur. Iš viso:278,01 Eur. Iš viso: 3308,41 Eur (be PVM) 4003,18 Eur (su PVM) 7 145,71 Eur
Žemesnės instancijos teismas
8.2. Darė išvadą, kad atsakovo prašomos kompensuoti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose rekomenduojamo maksimalaus dydžio, bet priešingai, yra žymiai mažesnės, todėl jas mažinti, kaip tai padarė pirmosios instancijos teismas, ar pripažinti nepagrįstai didelėmis, prieštaraujančioms teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams nebuvo jokio pagrindo.
8.3. Teigia, jog atsakovas atsiliepimams į ieškinį parengti bei atstovavimui teisme sudarė atstovavimo sutartį su šios srities profesionalu – advokatu, o advokatas, rengdamas atsiliepimus į ieškinį, patyrė darbo ir laiko sąnaudas, kurios nepriklauso nuo ginčo sumos. Teigia, jog atsiliepimo į ieškinį parengimui reikėjo ir specialių, t. y. statybinių, žinių, išmanymo, todėl mano, jog teismas mažinti bylinėjimosi išlaidas šiuo pagrindu negalėjo.
8.4. Nurodė, kad nei paaiškinimų nenuoširdumas, nei kai kuriais atvejais melagingi atsakovo paaiškinimai, kaip nurodė teismas, nėra bylinėjimosi išlaidų mažinimo kriterijus. Juo labiau, kad ir pats teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakovo paaiškinimus laikė ne nenuoširdžiais ar melagingais, o nelogiškais, nors atsakovas nuoširdžiai ir nuosekliai tvirtino, jog vidaus apdailos ir remonto darbus L. A. atliko draugiškai be atlygio turėdamas tikslą, kad dėl L. A. užimamų antstolio padėjėjo pareigų ir bendradarbiavimo įsigis iš varžytynių butus, juos parduos ir pasidalys pelną.
Atsiliepimas
8.5. Akcentavo tai, kad bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys buvo nulemtos ieškovės netinkamo elgesio, o būtent tuo, kad L. A. pateikė teismui nepagrįstą ieškinį, į kurį atsakovas parengė atsiliepimą. Teigė, jog vėliau, t. y. 2018 m. kovo 15 d., buvo gautas J. A. pareiškimas dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo, kurio priėmimo klausimą teismas 2018 m. kovo 23 d. nutartimi nutarė išspręsti 2018 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio metu. Atsakovas, siekdamas nedidinti bylinėjimosi išlaidų, 2018 m. balandžio 3 d. prašyme nurodė, kad J. A. pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo ir šalių procesinės padėties keitimo klausimą spręstų nedalyvaujant atsakovui ir atsakovo atstovui, nes atsakovo atstovo vykimas iš Kauno į 2018 m. balandžio 4 d. teismo posėdį būtų netikslingas, neatitiktų ekonomiškumo principo.
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
10. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
10.1. Nurodė, kad ieškovės argumentai, jog atsakovas yra ne verslininkas ir todėl pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą atsižvelgiant į pareikštų reikalavimų apimtį ir formuluotę, yra visiškai teisiškai nereikšmingas ir nedarantis įtakos kitokiam sprendimui, nei priėmė pirmosios instancijos teismas. Teigia, jog šiuo atveju ieškovė, nepaisant to, jei ji ir būtų laikoma vartotoja, savo teises gynė pareikšdama reikalavimą atlyginti darbų trūkumų šalinimo išlaidas, t. y. pasinaudodama ir specialiuoju vartotojų teisių gynybos būdu. Todėl apeliacinio skundo argumentas dėl to, kad teismas nepripažino santykius vartojimo rangos santykiais, neturi jokios įtakos sprendimo teisėtumo vertinimui.
10.2. Nurodė, kad atsakovas neatitinka verslininkui keliamų požymių, t. y. atsakovas yra karininkas, bet ne statybininkas profesionalas, neturi specialaus išsimokslinimo ir kvalifikacijos šioje srityje. Teigia, jog jis taip pat nesiverčia ūkine-komercine veikla statybos srityje, nes savo gyvenamojo būsto remontavimas ir talkininkavimas ieškovei ne tik nepasižymi nuolatinumu ir tęstinumu, bet ir neatitinka savarankiškumo bei ekonominės naudos siekio.
10.3. Teigia, jog apeliantė neįrodė, kad atsakovo veikla (butų remontas) yra tęstinė ir nuolatinė, yra savarankiška bei pasižymi ekonominės naudos siekimu. Nurodė, kad iš byloje esančių įrodymų (atsakovo, trečiojo asmens R. B. paaiškinimų) byloje yra nustatyta, kad atsakovas yra savamokslis mėgėjas ir savo jėgomis remontavosi savo butą, namą, taip pat, kad atsakovės labui išgriovė mūro sieną, atliko elektros, santechnikos, plytelių išklijavimo, lubų dažymo darbus. Mano, jog ši vienkartinio pobūdžio veikla niekaip negali būti pripažinta nuolatine ir tęstine, atitinkanti vertimosi ūkine komercine veikla požymius.
10.4. Atkreipė dėmesį, jog išvadą, kad grindis dėjo ne atsakovas, patvirtina ir liudytojų V. D. bei V. T. paaiškinimai. Nurodė, kad liudytojas V. D. paaiškino, jog į butą buvo atvykęs 2017 m. vasario pradžioje ir atvykęs pamatė, kad didžiajame kambaryje grindų parketas lingavo ir girgždėjo, buvo tarpai tarp grindjuosčių ir blogai supjaustyti kampai, buvo neteisingai sudėtas durų blokas ir blogai, t. y. skirtingose plokštumose, sumontuotos durys, kad parketas buvo sudėtas kambariuose ir koridoriuje ir kad 2017 m. vasario 7 d. užfiksavo grindis su danga, o 2017 m. vasario 9 d. užfiksavo grindis be dangos, kad nuotraukas darė ir prieš defektų šalinimą, ir jau išlyginus grindis. Liudytojas V. T. parodė, kad jis 2017 m. vasario mėn. atvežė grindims apvadus, tada jau laminatas buvo sudėtas kambariuose, koridoriuje, virtuvėje, kad atvykęs pamatė, kad apvadai didžiajame kambaryje „sudėti kaip į tvartą“ ir jis nuo 2017 m. vasario pradėjo remontuoti. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog nei ieškovė, nei L. A. atsakovui jokių pretenzijų dėl jo atliktų darbų, įskaitant ir grindis, nereiškė, neprašė jų ištaisyti, bet priešingai, pasisamdo kitus asmenis ir savo sąskaita sumoka už neva darbų broko ištaisymą. Mano, jog toks apeliantės elgesys tik dar kartą patvirtina, kad ieškinyje nurodytus nekokybiškus darbus atliko kiti asmenys, o ne ieškovas, nes kitu atveju, apeliantė dėl darbų broko ištaisymo būtų kreipusis į atsakovą.
10.5. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus, įskaitant ir jų turinį bei jų atsiradimo laiką ir pateikimo teismui momentą, taip pat juos parengusių asmenų santykį su L. A., susiejo šiuos įrodymus su kitų įrodymų visuma ir pagrįstai konstatavo, kad nekokybiškai atliktų darbų aprašymas (pateiktas su ieškiniu), kuriuo grindžiamas ieškinys, buvo parengtas po to, kai 2017 m. lapkričio 3 d. buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ir buvo rengiamas ieškinys, o Buto apžiūros aktas, pateiktas 2018 m. kovo 15 d. su pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo, buvo parengtas po atsakovo 2018 m. sausio 23 d. atsiliepimo į pradinį ieškinį.
Atsiliepimas
10.6. Atsakovas pasisakydamas dėl 115 Eur sumos priteisimo už atsakovo pasiimtas medžiagas nurodė, kad pagal ieškovės J. A. L. A. suteiktų 2010 m. rugpjūčio 31 d. įgaliojimų apimtį, trečiasis asmuo L. A. turėjo įgaliojimus veikti ieškovės vardu ir atstovauti ieškovės interesams visose įstaigose, organizacijose, valdymo ir valdžios institucijose, privačiose ir valstybinėse įstaigose bei ieškovės vardu šiose institucijose sudaryti bet kurias sutartis ir susitarimus, susijusius su nekilnojamųjų daiktų eksploatacija ir kt. Tuo tarpu nei įgaliojimo veikti ieškovės vardu santykiuose su fiziniais asmenimis, nei įgaliojimo sudaryti su fiziniais asmenimis turto remonto sutartis, nei pirkti medžiagas trečiasis asmuo neturėjo. Atsakovo vertinimu, tai reiškia, jog trečiasis asmuo veikė ne pagal suteiktus įgaliojimus. Juo labiau, kad pati apeliantė J. A. apie L. A. nurodytas medžiagas ir jų pasigedimą nieko nežino.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas.
Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
12. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovės ir atsakovo (apelianto) atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės reikalavimas atlyginti nuostolius, kilusius iš rangos teisinių santykių teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų
14. Siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pirmiausia svarbu tinkamai kvalifikuoti ginčo santykius ir nustatyti, kokios materialiosios teisės normos jiems taikytinos. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016, 16 punktas, 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-403/2019).
15. Apeliaciniu skundu ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė materialinės teisės normos, reglamentuojančios šios civilinės bylos ginčo santykius. Teigia, jog vien pažymėjimas sprendime, kad tarp šio ginčo šalių yra susiklostę prievoliniai santykiai, nėra išsamus ir teisingas ginčo santykių teisinis kvalifikavimas. Mano, jog vien tai, kad tarp sutarties šalių nebuvo sudaryta rašytinė rangos sutartis, neduoda pagrindo išvadai, kad tarp jų nebuvo susiklostę vartojimo rangos santykiai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas kvalifikuodamas tarp šalių kilusius teisinius santykius nurodė: „tarp šalių žodinės rangos sutarties pagrindu buvo susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai (LR CK 6.1‑6.4 straipsniai, 6.644 straipsnis, 6.681 straipsnis)“ (skundžiamo teismo sprendimo 12 lapas 4 pastraipa). Šiuo atveju akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, nepaisydamas to, kad nėra sudaryta rašytinė rangos sutartis, tačiau, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, jog tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai, bei nurodė atitinkamą teisinį reglamentavimą, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apeliantė nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė materialinės teisės normos, reglamentuojančios ginčo santykius.
16. Rangos sutarties samprata apibrėžta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibūdintas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog atsakovas pagal žodinį susitarimą su trečiuoju asmeniu L. A. ginčo bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo pradžios iki 2017 m. sausio pabaigos atlikinėjo įvairius vidaus apdailos ir remonto darbus. Pats pirko statybines medžiagas, už kurias atsiskaitydavo L. A. pagal pateiktus kvitus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas faktines bylos aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai atitinka rangos teisinius santykius, nes byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė įsipareigojo atsakovui už atliktus darbus sumokėti. Trečiojo asmens paaiškinimai, kad buvo žodinis susitarimas dėl remonto darbų už 2 300 Eur, atsakovui šių aplinkybių nepripažįstant, nėra pakankami daryti priešingą išvadą. Prekių įsigijimo kvitai ir konkreti 2017 m. sausio 10 PVM sąskaita faktūra, kuria remiantis apeliantė įrodinėja, kad joje esantis įrašas (741,83) + 30,0 čekis vakar, 770-duota// + avansas, taip pat nėra pakankami konstatuoti, kad atsakovui buvo mokama už darbą (CPK 178, 185 straipsniai).
17. Byloje esantys rašytiniai duomenys, 2017 m. vasario 2 d. turto, t. y. buto, adresu (duomenys neskelbtini) pardavimo iš varžytinių aktas, 2017 m. rugsėjo 15 d. minėto buto prikimo – pardavimo sutartis, trečiojo asmens rašytiniai paaiškinimai, kad už jos vaikų (dukrų) pinigus atsakovo vardu buvo nupirktas butas, adresu (duomenys neskelbtini), po šio buto pardavimo atsakovas trečiajam asmeniui perdavė 1 500 Eur, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovas vidaus, apdailos ir remonto darbus ieškovei atliko draugiškai be atlygio su tikslu, kad dėl trečiojo asmens užimamų antstolės padėjėjos pareigų ir bendradarbiavimo įsigis iš varžytinių butus, juos parduos ir pasidalins pelną (CPK 178, 185 straipsniai). Juolab, kad ieškinys teismui dėl nuostolių atlyginimo pateiktas teismui 2017 m. gruodžio 22 d., t. y. po buto, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo ir pelno pasidalinimo. Byloje nėra duomenų, kad iki ieškinio pateikimo atsakovui būtų reiškiamos pretenzijos dėl atliktų vidaus apdailos ir remonto darbų.
18. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad tarp šalių susiklostė mišrūs santykiai, kurie turi rangos (CK 6.644 straipsnio 1 dalis), paslaugų (CK 6.716 straipsnio 1 dalis) ir jungtinės veiklos (CK 6.969 straipsnio 1 dalis) sutarčių elementų.
19. Įrodinėjimą reglamentuojančios teisės normos yra vienos svarbiausių civilinio proceso teisėje. Tik pasitelkusios įrodinėjimo institutą šalys gali įrodyti savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrįstumą, o teismas, atsižvelgdamas į šalių nurodytas aplinkybes bei aplinkybes, pagrindžiančius įrodymus, nustatyti, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja ar neegzistuoja. Įrodinėjimas yra šalių pareiga, nes už jos nevykdymą arba netinkamą įvykdymą gali būti taikomos sankcijos – priimamas nepalankus sprendimas. Galima teigti, kad įrodinėjimo našta – tai šalies teisė ir būtinybė įstatymų nustatyta tvarka įrodyti savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrįstumą, kurią lemia teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi.
20. Įrodymų skirstymas į tiesioginius ir netiesioginius turi didelę reikšmę sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie tai, egzistuoja įrodinėjamas faktas ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia. Jie turi silpnesnę įrodomąją galią. Tai svarbu darant išvadą, ar pateiktų netiesioginių įrodymų pakanka tam tikrai aplinkybei patvirtinti arba ją paneigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. K. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-540/2009). Kasacinis teismas taip pat pripažįsta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo Z. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-147/2005; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-552/2010).
21. Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog atsakovas nelaikytinas verslininku CK 6.228¹ straipsnio 1, 3 dalies prasme. Teigia, jog liudytojų R. B. ir V. S. paaiškinimai neabejotinai patvirtina, jog atsakovas butus remontuoja už atlygį ir butų remontas yra antra atsakovo profesija. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Kaip matyti iš liudytojos V. S. parodymų, ji pati nematė ir negirdėjo, kaip buvo derinami darbai dėl parketo suklojimo, taip pat ji nedalyvavo mokant avansą už parketo suklojimą, todėl darytina išvada, jog liudytojos parodymai šiuo atveju yra netiesioginiai, kadangi minėtą informaciją liudytoja sužinojo iš ieškovės. Taip pat liudytojos teikti paaiškinimai niekaip nepatvirtina, jog parketo klojimo darbus atliko ar turėjo atlikti atsakovas. Iš trečiojo asmens R. B. paaiškinimų matyti, kad atsakovas yra jos sutuoktinis, moka atlikti tam tikrus darbus, tačiau jis nėra statybininkas, o tik savamokslis mėgėjas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog byloje nėra duomenų, jog atsakovas turi specialų statybinį išsilavinimą ar būtų atestuotas specialistas, todėl šios aplinkybės tik paneigia ieškovės argumentus, jog atsakovas yra verslininkas, vykdantis statybų verslą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės neįrodo, kad atsakovas verčiasi ūkine komercine veikla, todėl nėra teisinio pagrindo sutikti, jog atsakovas yra verslininkas, kurio antroji profesija – butų remontas.
22. Apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nesant darbų priėmimo–perdavimo akto, ieškovė negali reikalauti, kad atsakovas padengtų netinkamai atliktų darbų išlaidas. Teigia, jog byloje nekilo ginčo dėl atsiskaitymo už atliktus statybos darbus. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus laiko nepagrįstais. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio nenustatyta, jog pirmosios instancijos teismas būtų konstatavęs, jog byloje nesant darbų priėmimo–perdavimo akto ieškovė neturi teisės reikšti reikalavimų dėl netinkamos kokybės darbų ir nuostolių atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas yra įstatyme įtvirtintas rangos sutarties vykdymo dokumentas, abiejų sutarties šalių pasirašomas dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs sumokėjimas rangovui už atliktus darbus. Šis aktas yra įrodymų šaltinis, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti, ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai, taip pat fiksuojama užsakovo valia priimti atliktų darbų rezultatą su išlygomis ar be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Alrosta“ v. UAB „Immobilitas“, bylos Nr. 3K-3-19/2009; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gembės statyba“ v. UAB „Filipopolis“, bylos Nr. 3K-3-423/2011). Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad byloje nėra atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto, nereiškia, jog ieškovė neturi teisės reikalauti nuostolių atlyginimo, tačiau labai sunkina įrodinėjimo galimybes. Kadangi būtent atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte turi būti fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, todėl nesant šio dokumento, ieškovė gali įrodinėti trūkumus kitomis teisėtomis bei įstatymų leistinomis priemonėmis.
23. Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti klausimą apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008.). Įvertinusi proceso šalių nurodomas aplinkybes bei byloje surinktus rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog labiau tikėtina atsakovo išsakyta pozicija, jog perdavus jo atliktus darbus, ieškovė pretenzijų atsakovui dėl atliktų darbų trūkumų neturėjo. Tokias išvadas apeliacinės instancijos teismas daro įvertinęs tai, kad liudytojas V. D. paaiškino, kad į butą buvo atvykęs 2017 m. vasario pradžioje ir atvykęs pamatė, kad didžiajame kambaryje grindų parketas lingavo ir girgždėjo, buvo tarpai tarp grindjuosčių ir blogai supjaustyti kampai, buvo neteisingai sudėtas durų blokas ir blogai, t. y. skirtingose plokštumose, sumontuotos durys. Taip pat liudytojas V. T. parodė, kad jis 2017 m. vasario mėn. atvežė grindims apvadus, tada jau laminatas buvo sudėtas kambariuose, koridoriuje, virtuvėje, kad atvykęs pamatė, kad apvadai didžiajame kambaryje „sudėti kaip į tvartą“, ir jis nuo 2017 m. vasario pradėjo remontuoti. Iš į bylą pateiktos trečiojo asmens L. A. susirašinėjimų su atsakovu medžiagos matyti, jog L. A. 2017 m. vasario 21 d. 17.40 val. rašė P. B. žinutę: „ar galėtum pvz. rytoj nudažyti sienas kol nesudėjo parketo“. P. B. 2017 m. vasario 22 d. 8.03 val. atrašė: „vakar vėlai grįžau – dirbau. Šiuo metu turiu daug darbo“. L. A. 2017 m. vasario 22 d. rašė P. B. žinutes: 8.22 val. „Ką daryti ar tegul sudeda parketą bet tada prisilaistys ant grindų. Ką jiems pasakyti“, 13.21 val.: „Gal turi sekundę parašyk kaip elgtis su parketu“. P. B. atrašė: „Tie vyrukai tegu išdažo prieš dedant, jei turi laiko“. L. A. 2017 m. kovo 1 d. 16.49 val. rašė P. B. žinutę; „Kol kas nedažyk. Sugalvojau virtuvėje dalį grindų plytelėmis sudėti nes reikėtų pirkti parketą“. Taip pat L. A. 2017 m. kovo 17 d. 8.15 val. rašė P. B. žinutę: „jei gali tas medžiagas nuvežk, gal tiks balkonui. Ir domofoną reikėtų sumontuoti, nes durų apvadus reikia sudėti“. Iš šių žinučių turinio akivaizdu, jog tuo metu, kai jau buvo pasamdyti V. D. ir V. T., kurie fiksavo atliktų darbų trūkumus bei juos šalino, nei ieškovė, nei trečiasis asmuo atsakovui jokių pretenzijų nereiškė. Priešingai, teiravosi patarimų, kaip geriau būtų padaryti darbus, todėl teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo teismo sprendimo išvadomis, jog darbus, kurie atlikti su trūkumais, atliko ne atsakovas P. B..
24. Taip pat sutiktina ir su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, jog nei ieškovė, nei L. A. atsakovui jokių pretenzijų dėl jo atliktų darbų, įskaitant ir grindis, jei atsakovas iš tikrųjų jas būtų dėjęs, nereiškė, neprašė jų ištaisyti, bet priešingai, pasisamdė kitus asmenis ir savo sąskaita sumokėjo už neva darbų broko ištaisymą. Sutiktina, kad toks apeliantės elgesys patvirtina, jog ieškinyje nurodytus nekokybiškus darbus atliko kiti asmenys, o ne ieškovas, nes kitu atveju apeliantė dėl darbų broko ištaisymo būtų kreipusis į atsakovą ir nebūtų turėjusi jokios prievolės mokėti už darbų trūkumų pašalinimą, juo labiau, kad galimų trūkumų šalinimas apeliantei kainavo daugiau nei patys rangos darbai.
25. Ieškovė teigia, jog į bylą buvo pateikta nemažai įrodymų, kurie patvirtina, kad pats atsakovas siūlė ieškovės įgaliotajam asmeniui parodyti rozetes, sprendė klausimus dėl apvadų pirkimo, elektros taškų išdėstymo, dažymo, parketlenčių klojimo darbų ir pan., kvitus, patvirtinančius įvairių medžiagų bei darbo įrankių pirkimą, kurie buvo reikalingi buto remonto metu ir kuriais naudojosi pats atsakovas, atlikdamas remonto darbus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie įrodymai nepatvirtina, jog atsakovas atliko darbus su trūkumais, dėl to ieškovė patyrė nuostolių. Pažymėtina, jog minėti įrodymai patvirtina faktą, jog atsakovas ginčo bute atliko dalį remonto darbų. Taip pat šie įrodymai patvirtina, jog atsakovas konsultavo ieškovės įgaliotąjį asmenį dėl darbų atlikimo, padėjo įsigyti darbams reikalingas statybines medžiagas bei įrankius, tačiau šie įrodymai niekaip neįrodo, jog atsakovo atlikti darbai buvo su trūkumais. Atsakovas neneigia aplinkybių, jog jis atliko dalį remonto darbų, konsultavo bei padėjo ieškovės įgaliotajam asmeniui supirkti reikalingas statybines medžiagas, tačiau neigia, jog atliko visus buto remonto darbus ar kad atlikti darbai buvo su trūkumais. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Tai reiškia, jog pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. – ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie įrodymai nepatvirtina ieškovės nurodomų aplinkybių, jog buto apžiūros akte užfiksuoti defektai yra atlikti atsakovo.
26. Apeliaciniu skundu taip pat nurodoma, kad nors atsakovas kategoriškai neigia klojęs parketą, tačiau tokius jo parodymus paneigia paties atsakovo siųstos SMS žinutės: „L. A. 2017 m. sausio 17 d. SMS žinute (per anksti) sveikino P. B. su gimtadieniu, (duomenys neskelbtini) (gimtadienio išvakarėse) į P. B. žinutę, kad bute dirbs iki vakaro, atrašė „Rytoj tavo gimtadienis jokios pagarbos sau jaunuoli, negerai“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši SMS žinutė patvirtina tik faktą, jog atsakovas 2017 metų sausio 23 d. dirbo ginčo bute, tačiau iš šios žinutės nėra jokių galimybių nustatyti, kokius darbus tuo metu dirbo atsakovas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši žinutė yra neinformatyvi, todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
27. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė J. A. neturi reikalavimo teisės dėl 115 Eur dėl pasisavintų statybinių medžiagų. Teigia, jog vien ta aplinkybė, kad ieškovei J. A. atstovavo įgaliotas asmuo – mama L. A., nesudaro pagrindo išvadai, kad statybinės medžiagos nebuvo perkamos ieškovės J. A. buto remontui. Apeliacinės instancijos teismas šiuos skundo argumentus laiko nepagrįstais. Iš į bylą pateikto 2017 m. sausio 14 d. „Kesko Senukai“ kvito matyti, jog banko kortele buvo nupirkta prekių už 143,17 Eur. Po pateikto kvito yra atliktas trečiojo asmens L. A. prierašas, jog už medžiagas sumokėjo P. B.. Kvito, kuriame būtų detalizuota, kokios medžiagas šiuo pirkimu buvo pirktos, byloje nėra. Taip pat nėra duomenų, kur šios prekės turėjo būti panaudotos. Nors trečiasis asmuo teigia, jog šiuo pirkimu už 115 Eur buvo nupirkti 4 maišai betono ir 1 pakuotė akmens vatos, o šias aplinkybes patvirtina L. A. 2017 m. kovo 17 d. atsakovui P. B. rašyta žinutė: „jei gali tas medžiagas nuvežk, gal tiks balkonui“, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka. Teismo vertinimu, minėta žinutė yra neinformatyvi, be to, atsakovui išsiųsta po daugiau nei 2 mėnesių, todėl nėra objektyvios galimybės nustatyti, kokios medžiagos buvo minimos šioje žinutėje. Kadangi, ieškovės teigimu, pasisavintas medžiagas nupirko atsakovas, jos ieškovės bute panaudotos nebuvo ir ieškovė apskritai apie jas nieko negirdėjo bei esant duomenims, jog už įsigytas prekes su atsakovu atsiskaitydavo trečiasis asmuo L. A., darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju minėtas reikalavimas pareikštas reikalavimo teisės neturinčio asmens, todėl netenkintinas.
28. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad vien tai, jog teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo bylos šalis, nėra pagrindas spręsti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2015 m. liepos 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Pagal teismų praktiką teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014).
29. Įvertinusi visus kitus ieškovės apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas ieškovės apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Dėl atsakovo apeliacinio skundo
30. Pagal bendrąją taisyklę, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
31. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą konstatavo, jog atsakovo patirtos teisinės pagalbos išlaidos neproporcingai didelės, lyginant su pareikštais reikalavimais. Nurodė, kad atsakovas teikė nenuoširdžius ir kai kuriais atvejais melagingus paaiškinimus, todėl darė išvadą, jog yra pagrindas šias teisinės pagalbos išlaidas mažinti per pusę iki 2 000 Eur. Atsakovas nesutikdamas su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais nurodė, kad visos patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, neviršija rekomendacijose nurodytų maksimalių priteisino užmokesčio dydžių, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šių išlaidų dydį sumažino per pusę.
32. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog tai, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos neproporcingai didelės lyginant su pareikštais reikalavimais, todėl yra pagrindas jas mažinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškinio suma iš esmės nedaro įtakos advokato patiriamoms laiko ir darbo sąnaudoms, kadangi tokios sąnaudos tiesiogiai susijusios su ginčo pobūdžiu, teismo posėdžių skaičiaus reikalingų specialiųjų žinių ir panašiai. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliaciniame skunde nurodomais argumentais, jog atsiliepimo į ieškinį parengimui reikėjo specialių, t. y. statybinių žinių, išmanymo, todėl šis pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentas laikytinas nepagrįstu.
33. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog atsakovas kartu su 2018 m. spalio 17 d. prašymu pateikė teisinių paslaugų detalizaciją, išankstines sąskaitas bei banko sąskaitos išrašus, iš kurių matyti, jog atsakovas sumokėjo už teisinę pagalbą 4 003,18 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija). Rekomendacijų 8 punkte numatyti maksimalūs rekomenduotini priteisti užmokesčio koeficientai, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Iš į bylą pateiktos teisinių paslaugų detalizacijos matyti, jog atsakovas naudojosi advokato pagalba rengiant atsiliepimą į ieškinį (Rekomendacijų 8.2 punktas), atsiliepimą į patikslintą ieškinį (Rekomendacijų 8.2 punktas), rengė baigiamąją kalbą bei prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (Rekomendacijų 8.16 punktas), 1 valandą konsultavo atsakovą bei derino tolimesnę poziciją (Rekomendacijų 8.19 punktas), viso bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme praleido 24 valandas pasirengimui bylos nagrinėjimui, atstovavimui teisme, liudytojų apklausų pasirengimui (Rekomendacijų 8.19 punktas). Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo atstovo patirtas laiko bei darbo sąnaudas bei vadovaudamasi Rekomendacijomis, konstatuoja, jog maksimali galima priteisti bylinėjimosi išlaidų suma šiuo atveju sudaro 7 145,71 Eur sumą. Kaip minėta, atsakovas pirmosios instancijos teisme prašė priteisi 4 003,18 Eur bylinėjimosi išlaidų, o tai sudaro 56 procentus maksimalios rekomenduojamos priteisti sumos. Kadangi atsakovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, o visi ieškinio reikalavimai buvo atmesti, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju nėra teisinio pagrindo mažinti prašomos priteisti sumos, todėl šis prašymas tenkintinas visiškai (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).
Dėl procesinės baigties
34. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino (nors nepagrįstai konstatavo, jog tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiais), tačiau netinkamai aiškino ir taikė teisės normas spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Esant nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
35. Apeliaciniu skundu atsakovas prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas bei į bylą pateikė 2018 m. gruodžio 5 d. sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Nr. DEP18422 bei sąskaitos išrašą, iš kurių matyti, jog atsakovas patyrė 363 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinio skundo parengimą. Taip pat pateikė 2019 m. sausio 24 d. prašymą dėl papildomai turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovas patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, konstatuoja, kad atsakovo prašymas priteisti 763 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).
36. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimą pakeisti.
Padidinti iš ieškovės J. A. priteistą bylinėjimosi išlaidų dydį – priteisti iš ieškovės J. A. atsakovui P. B. 4 003,18 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės J. A. atsakovui P. B. 763 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.